Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO 2.46 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-1002
2014 m. liepos 2 d. Nr. 627
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2014 m. gegužės 7 d. sprendimo Nr. SV-S-622 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 4 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.46 straipsnio papildymo įstatymo projektui Nr. XIIP-1002 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
1. Šiuo metu galiojančia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 2.46 straipsnio 4 dalies nuostata, kad juridinio asmens steigimo dokumentai netenka galios, jeigu jie nebuvo pateikti Juridinių asmenų registrui per 6 mėnesius nuo steigimo dokumentų sudarymo, siekiama užtikrinti, kad laikotarpiu nuo juridinio asmens steigimo dokumentų patvirtinimo iki jų įregistravimo Juridinių asmenų registre būtų pakankamai laiko visoms su juridinio asmens įregistravimu susijusioms procedūroms atlikti ir būtų užtikrintas aktualių ir teisingų juridinio asmens duomenų registravimas. Toks teisinis reguliavimas leidžia išvengti esminių teisinės aplinkos pokyčių, galinčių turėti įtakos juridinio asmens steigimo dokumentų turiniui, ir aplinkybių, lėmusių juridinio asmens steigimo dokumentų patvirtinimą, pasikeitimų.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagrindinė Juridinių asmenų registro paskirtis yra kaupti esminius duomenis apie juridinius asmenis ir sudaryti galimybę visiems suinteresuotiems asmenims tokius duomenis ir dokumentus gauti. Kita vertus, vadovaujantis Civilinio kodekso 2.71 straipsnio 3 dalimi, Juridinių asmenų registro duomenys, informacija ir jame kaupiami dokumentai turi prima facie galią, t. y. registro teikiami duomenys turi didesnę įrodomąją galią, šie duomenys yra nustatyti, neįrodinėjami ir laikomi teisingais, jeigu įstatymų nustatyta tvarka nėra pripažinti negaliojančiais. Atsižvelgiant į tai, turi veikti greita ir patikima juridinių asmenų registravimo procedūra, atitinkanti teisės aktų reikalavimus. Sutarties šalys ir kiti asmenys, turintys ekonominių ir socialinių santykių, turi turėti pagrindą pasitikėti Juridinių asmenų registro duomenimis ir dokumentais, todėl būtina siekti, kad registre nebūtų registruojami klaidingi juridinių asmenų duomenys ir dokumentai.
2. Įstatymo projektu siūloma Civilinio kodekso 2.46 straipsnio 4 dalies nuostata galimai prieštarauja Civilinio kodekso 2.36 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad valstybė, savivaldybė ir jų institucijos yra civilinių santykių dalyvės lygiais pagrindais kaip ir kiti šių santykių dalyviai. Ši nuostata reiškia, kad negalima suteikti kokių nors privilegijų valstybei, savivaldybei ir jų institucijoms kaip civilinių santykių subjektams. Be to, šios normos tikslas yra nustatyti ir išplėtoti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo principą, įtvirtintą Civilinio kodekso 1.2 straipsnio 1 dalyje valstybės, savivaldybės ir jų institucijų dalyvavimo civiliniuose santykiuose atžvilgiu. Taip pat pabrėžtina, kad Civilinio kodekso 2.76 straipsnyje draudžiama teisės aktuose diskriminacijos tikslais nustatyti skirtingas teises, pareigas ar privilegijas pavieniams juridiniams asmenims. Atkreiptinas dėmesys, kad iš Įstatymo projekto neaišku, o aiškinamajame rašte nepateikta argumentų, kodėl šiuo metu Civilinio kodekso 2.46 straipsnio 4 dalyje nustatytas 6 mėnesių terminas pateikti juridinio asmens steigimo dokumentus Juridinių asmenų registrui neturėtų būti taikomas, kai jie tvirtinami Lietuvos Respublikos Seimo ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisės aktais, ir kodėl šis terminas per trumpas.
3. Civilinio kodekso 2.46 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridiniai asmenys veikia pagal savo steigimo dokumentus, o 3 dalyje įtvirtinta galimybė viešiesiems juridiniams asmenims veikti pagal įstatymus ar, jeigu įstatymai numato, pagal valstybės ar savivaldybių institucijos priimtą teisės aktą dėl viešojo juridinio asmens steigimo, jeigu toks teisės aktas nenumato, kad viešasis juridinis asmuo veikia pagal valstybės ar savivaldybių institucijos patvirtintus įstatus. Tuo atveju, kai teisės aktas, kuriuo yra įsteigtas viešasis juridinis asmuo, nustato, kad juridinis asmuo laikomas įsteigtu nuo teisės akto dėl jo įsteigimo įsigaliojimo, šis teisės aktas taip pat privalo būti perduotas Juridinių asmenų registrui (Civilinio kodekso 2.63 straipsnio 2 dalis). Tame teisės akte, vadovaujantis Civilinio kodekso 2.63 straipsnio 2 dalimi, turi būti pateikti Civilinio kodekso 2.66 straipsnyje nurodyti duomenys, reikšmingi tretiesiems asmenims. Sistemiškai įvertinus šias nuostatas, manytina, kad galiojančioje Civilinio kodekso 2.46 straipsnio 4 dalyje, nustatančioje, kad juridinio asmens steigimo dokumentai netenka galios, jeigu jie nebuvo pateikti Juridinių asmenų registrui per 6 mėnesius nuo jų sudarymo, jeigu kiti įstatymai nenustato kitokio termino, neturėtų būti įtvirtinama papildomų išlygų; tuo labiau kad Įstatymo projekto aiškinamajame rašte neargumentuota, kodėl Įstatymo projekte siūloma išlyga nebūtų taikoma kitų valstybės institucijų (išskyrus Lietuvos Respublikos Seimą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybę) ir savivaldybių institucijų priimtiems teisės aktams dėl viešojo juridinio asmens steigimo.