LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL EKSPERTINIO UNIVERSITETŲ IR MOKSLINIŲ TYRIMŲ INSTITUTŲ MENO VEIKLOS VERTINIMO APRAŠO PATVIRTINIMO
2024 m. vasario 28 d. Nr. V-232
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 752 straipsnio 6 dalimi ir įgyvendindamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 1 d. nutarimo Nr. 149 „Dėl Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo įgyvendinimo“ 2.4 papunktį:
1. T v i r t i n u Ekspertinio universitetų ir mokslinių tyrimų institutų meno veiklos vertinimo aprašą (pridedama).
2. N u s t a t a u, kad:
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro
2024 m. vasario 28 d.
įsakymu Nr. V-232
EKSPERTINIO UNIVERSITETŲ IR MOKSLINIŲ TYRIMŲ INSTITUTŲ MENO VEIKLOS VERTINIMO APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Ekspertinio universitetų ir mokslinių tyrimų institutų meno veiklos vertinimo aprašas (toliau – Aprašas) nustato Lietuvos valstybinių ir nevalstybinių universitetų ir mokslinių tyrimų institutų (toliau – Institucijos) meno veiklos ekspertinio vertinimo (toliau – ekspertinis vertinimas) eigą, vertinimo metu nagrinėjamus duomenis, vertinamųjų vienetų sudarymą, vertinamųjų vienetų ir Institucijų suminių įverčių nustatymą.
2. Institucijų ekspertinio vertinimo paskirtis:
2.2. skatinti Institucijų socialinę atsakomybę, didinti vykdomų meno veiklų kultūrinį, socialinį, ekonominį poveikį;
2.4. informuoti visuomenę apie Institucijų vykdomų meno veiklų kokybę ir kultūrinį, socialinį, ekonominį poveikį;
3. Ekspertinis vertinimas apima penkerių praėjusių metų laikotarpį. Kitas ekspertinis vertinimas atliekamas po penkerių metų.
4. Ekspertinį vertinimą organizuoja Lietuvos mokslo taryba (toliau – Taryba) Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro (toliau – Ministras) nustatytais terminais. Vykdant ekspertinį vertinimą vertinami vertinamieji vienetai sudaromi Aprašo 6 punkte nustatyta tvarka. Ekspertinis vertinimas gali būti vykdomas ne lietuvių, o kita Europos Sąjungos oficialiąja kalba. Galutiniai ekspertinio vertinimo rezultatai pateikiami ir lietuvių kalba.
5. Šiame Apraše laikoma, kad:
5.1. darbuotojų visos darbo dienos atitikmuo (toliau – VDDA) yra tam tikros darbuotojų grupės per metus dirbtų valandų skaičius, padalintas iš Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyto tų metų 12 mėnesių darbo valandų skaičiaus (esant penkių darbo dienų savaitei). Skaičiuojant VDDA laikoma, kad laikotarpiais, kai darbuotojas buvo kasmetinėse, nėštumo ir gimdymo, tėvystės, pailgintose, papildomose, kūrybinėse, mokymosi atostogose, kai jam buvo suteikta (-os) papildoma (-os) poilsio diena (-os), kai darbuotojas nebuvo darbe dėl laikinojo nedarbingumo, darbuotojas dirbo įprastu darbo grafiku. VDDA vienetas – asmuo per metus. Į VDDA skaičiavimus taip pat įtraukiami:
5.2. menininkų visos darbo dienos atitikmuo (toliau – menininkų VDDA) yra tam tikros meno srities ar krypties visų Institucijos dėstytojų menininkų VDDA, padalinto iš 2, ir visų Institucijos tyrėjų menininkų VDDA suma;
5.3. dėstytojas menininkas – asmuo, kuris pagal Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 65 straipsnyje nustatytus reikalavimus Institucijoje užima vieną iš dėstytojo pareigybių ir turi ne žemesnę nei magistro laipsnio kvalifikaciją menų studijų kryptyje arba yra pripažintas menininkas ar meno daktaras;
5.4. tyrėjas menininkas – asmuo, kuris pagal Mokslo ir studijų įstatymo 66 straipsnyje nustatytus reikalavimus Institucijoje užima vieną iš mokslo darbuotojo ar kito tyrėjo pareigybių, vykdo meninius tyrimus ir yra vienoje iš Mokslo ir studijų įstatymo 641 straipsnyje nurodytų tyrėjų karjeros pakopų;
5.5. meno darbų sklaidos vienetai (darbai) (toliau – meno darbai) ir kiti meno veiklos rezultatai – Institucijos nuožiūra atrinkti meno darbai (atlikti ar paskelbti meno kūriniai, užsakovams realizuoti meno kūriniai, kuruoti meno renginiai, meno srities publikacijos ir pan.) bei kiti, Institucijos manymu, reikšmingi meno veiklos rezultatai, kurie buvo viešai paskelbti (atlikti) ir atitinkantys meno kryptyje (kryptyse) pripažįstamus meniškumo kriterijus. Pavyzdinis meno darbų sklaidos vienetų (meno darbų) rūšių sąrašas pateikiamas Aprašo 1 priede;
5.6. meno kūrinys – viešai pristatytas dailės, dizaino, architektūros, medijų meno, teatro, kino, šokio, muzikos ar tarpdisciplininio, tarpsritinio meno kūrinys arba jo atlikimo aktas, atitinkantis meno kryptyje (kryptyse) pripažįstamus meniškumo kriterijus;
5.7. meno kūrinio skelbimas (atlikimas) – (asmeninis) kūrinio (kūrinių) pristatymas, realizavimas (įskaitant restauravimą) ar atlikimas meninėje ar viešojoje erdvėje;
5.8. meno kūrinio skelbimo (atlikimo) kontekstas – meno kūrinių sukūrimo, eksponavimo ar meno atlikimo aktų demonstravimo terpė (parodų salė, muziejus, galerija, koncertų salė, netradicinės fizinės ir virtualios erdvės, teatras, šokio teatras, kino salė, meno festivalis ar kitas meno renginys, konkursas ir pan.), kuruojama tarptautiniu ir (ar) nacionaliniu mastu pripažintų ekspertų. Meno kūrinio paskelbimo (atlikimo) kontekstai skirstomi į penkias rūšis, apibrėžtas Aprašo 2 priede;
5.9. meninis tyrimas – originali ir inovatyvi kūrybine praktika grindžiama tiriamoji veikla arba tiriamosiomis ir (ar) eksperimentinėmis veiklomis grįstas kūrybinis darbas, suteikiantis naujų, viešai prieinamų žinių, patirčių ir (ar) įžvalgų. Meninio tyrimo rezultatai pristatomi viešai prieinama (prieinamomis) medijų forma (formomis) meno sričiai ir (ar) krypčiai aktualiuose kontekstuose, kuruojamuose ir (ar) recenzuojamuose pripažintų ekspertų. Ekspertiniame vertinime pateikiant meninių tyrimų rezultatus, vadovaujamasi Tarybos tvirtinamu pavyzdiniu meno sričių meninių tyrimų ir sklaidos projektų galimos produkcijos sąrašu.
II SKYRIUS
VERTINAMŲJŲ VIENETŲ SUDARYMAS, JŲ VERTINIMO KRITERIJAI IR VERTINIMO APRĖPTIS
6. Vertinamieji vienetai yra skirti Institucijų suformuotos struktūros vertinimui atlikti. Vertinamieji vienetai sudaromi pagal Institucijoje vykdomos meno veiklos meno kryptis, atsižvelgiant į atitinkamose meno kryptyse dirbančių menininkų aprėptis, išreikštas VDDA. Vertinamąjį vienetą gali sudaryti viena meno kryptis arba keletas meno krypčių iš daugiau nei vienos meno srities. Vertinamasis vienetas turi sudaryti sąlygas ekspertams objektyviai įvertinti vertinamojo vieneto veiklą. Vertinamuosius vienetus sudaro Institucija. Mažiausias vertinamojo vieneto dydis – 5 menininkų VDDA.
7. Institucijoje, vykdančioje pirmosios ir antrosios pakopos studijas menų studijų krypčių grupėje, sudarant vertinamąjį vienetą taip pat vadovaujamasi Aprašo 3 priede pateiktomis vykdomų studijų ir meninės veiklos (mokslinių tyrimų) sąsajomis.
8. Vertinamieji vienetai vertinami pagal tokius vertinimo kriterijus:
9. Vertinamojo vieneto:
9.1. meno veiklos kokybė įvertinama kiekvienoje meno kryptyje, kurioje veikia vertinamasis vienetas ir yra ne mažiau nei 2 menininkų VDDA;
10. Institucijos Tarybos nustatytais terminais pateikia Tarybai savo vertinamųjų vienetų sąrašą, nurodydamos kiekvieno vertinamojo vieneto:
10.5. studijų kryptį (kryptis), kuri (kurios) yra susijusi (susijusios) su vertinama (vertinamomis) meno kryptimi (kryptimis);
10.6. dėstytojų menininkų ir tyrėjų menininkų (K – 1 metų, kai K yra vertinamųjų vienetų sudarymo metai), pasiskirstymą pagal meno kryptis, nurodant:
10.6.1. dėstytojų menininkų pasiskirstymą pagal pareigybes ir magistro laipsnio kvalifikacijos menų studijų kryptyje turėjimą, meno daktaro laipsnio turėjimą, buvimą pripažintais menininkais (asmenimis, skaičiuojamais gruodžio 31 d. arba paskutinę ataskaitinio laikotarpio metų darbo dieną, jei ji nėra gruodžio 31 d., ir VDDA, skaičiuojamu nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.);
10.6.2. tyrėjų menininkų pasiskirstymą pagal pareigybes ir meno daktaro laipsnio arba mokslo daktaro laipsnio turėjimą (asmenimis, skaičiuojamais gruodžio 31 d. arba paskutinę ataskaitinio laikotarpio metų darbo dieną, jei ji nėra gruodžio 31 d., ir VDDA, skaičiuojant nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.).
11. Siekdama vertinamųjų vienetų atitikties Apraše nustatytiems reikalavimams ir vertinimui palankiausios Institucijos vertinamųjų vienetų sąrangos, Taryba, įvertinusi Institucijos pateiktą jos vertinamųjų vienetų sąrangą, gali pateikti Institucijai prašymą ją patikslinti. Institucijai pateikus duomenis apie menininkų VDDA ir Tarybai kilus pagrįstų abejonių dėl pateiktų duomenų teisingumo, Taryba atlieka pateiktų duomenų apie menininkų VDDA teisingumo patikrinimą. Nustačius klaidas, Taryba kreipiasi į Instituciją su prašymu patikslinti duomenis.
III SKYRIUS
EKSPERTŲ KOMISIJŲ SUDARYMAS
12. Taryba, atsižvelgdama į numatomas vertinti meno kryptis, sudaro vertinamųjų vienetų grupes. Vertinamųjų vienetų grupė gali būti sudaryta ir iš vieno vertinamojo vieneto. Vertinamųjų vienetų grupėms vertinti Taryba sudaro ekspertų komisijas iš ne mažiau kaip 5 ekspertų ir paskiria šių komisijų vadovus. Ekspertų komisijos vadovu skiriamas meno daktaras arba pripažintas menininkas. Ekspertų komisijų nariais skiriami asmenys, neturintys ryšių su vertinamosiomis Institucijomis (vertinimo ataskaitiniu laikotarpiu ir vertinimo metu neturėję darbo santykių su vertinamomis Institucijomis ir bendrų meno, mokslo darbų ar meno, mokslo projektų su vertinamųjų vienetų dėstytojais ir tyrėjais) ir dirbantys užsienio meno, mokslo ir studijų institucijose. Ekspertų komisijų nariais gali būti ir mokslininkai (mokslo daktarai), turintys patirties vykdant ir (arba) vertinant meno veiklas.
13. Taryba su ekspertų komisijų nariais sudaro sutartis dėl ekspertinio vertinimo vykdymo. Kiekvienas ekspertų komisijos narys pasirašo Tarybos eksperto pasižadėjimą, kuriame pasižada laikytis nešališkumo, konfidencialumo, sąžiningumo ir skaidrumo principų. Paaiškėjus, kad ekspertas neatitinka pasižadėjimo nuostatų, jam taikomos sankcijos pagal sutarties su ekspertu nuostatas.
IV SKYRIUS
KONTEKSTINIŲ DUOMENŲ EKSPERTINIAM VERTINIMUI PATEIKIMAS
15. Ekspertiniam vertinimui ekspertų komisijoms Taryba pateikia Lietuvos mokslo ir studijų sistemos apžvalgą, kurioje išdėstomi:
15.1. mokslo ir studijų sistemos institucinė sąranga, išskiriant meno veiklos vykdymui aktualius aspektus;
15.2. mokslo ir studijų sistemos pokyčiai, susiję su meno veiklos vykdymu, per pastaruosius 10 metų;
15.4. informacija ir duomenys apie meno doktorantūrą, įskaitant duomenis apie vertinimo laikotarpio 1–4 metų nuolatinės studijų formos meno doktorantų skaičius ir 1–6 metų ištęstinės studijų formos meno doktorantų skaičius;
15.5. apibendrinti Tarybos turimi duomenys apie Institucijų meno veiklos rezultatus, įskaitant meno darbų skaičiaus pagal darbų rūšis dinamiką pagal meno kryptis, remiantis Institucijų formaliojo universitetų ir mokslinių tyrimų institutų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, meno veiklos vertinimo rezultatais.
V SKYRIUS
EKSPERTINIO VERTINIMO EIGA
17. Ekspertinis vertinimas vykdomas pagal Tarybos nustatytą organizavimo tvarką. Ekspertų komisijos darbą organizuoja ekspertų komisijos vadovas kartu su Tarybos paskirtu ekspertų komisijos koordinatoriumi. Ekspertų komisijos koordinatorius nėra komisijos narys. Ekspertų komisijos vadovas pirmininkauja ekspertų komisijos posėdžiams, numato ekspertų komisijos narių veiklos funkcijas, atsako už visos ekspertų komisijos darbo rezultatus. Ekspertų komisijos koordinatorius pateikia informaciją, reikalingą vertinimui, supažindina ekspertų komisiją su vertinimo procedūromis ir suteikia visą administracinę pagalbą, reikalingą efektyviam ekspertų komisijos darbui.
18. Taryba pateikia ekspertų komisijai visus vertinimui reikalingus išnagrinėti duomenis ir informaciją pagal Aprašo 15, 25 ir 26 punktus ne vėliau kaip likus 20 darbo dienų iki ekspertų komisijos vizito į Lietuvą.
20. Vizito Lietuvoje metu kiekvienos ekspertų komisijos ekspertai dalyvauja bendruose ekspertų komisijos posėdžiuose. Ekspertai taip pat susitinka su vertinamųjų vienetų atstovais. Ekspertų komisijos vizitų į vertinamuosius vienetus tvarkaraštis nustatomas likus ne mažiau kaip 1 mėnesiui iki pirmojo ekspertų vizito į vertinamąjį vienetą.
21. Vizito į vertinamąjį vienetą vyksta ne mažiau kaip 3 ekspertai. Vizito metu ekspertai susitinka su vertinamojo vieneto atstovų grupėmis – administracija, dėstytojais menininkais ir tyrėjais menininkais, meno doktorantais – ir susipažįsta su vertinamojo vieneto meno veiklai vykdyti naudojama infrastruktūra. Kiekvienas vertinamojo vieneto atstovas gali dalyvauti tik viename susitikime su ekspertais. Visa vizito metu gauta informacija naudojama vertinant vertinamąjį vienetą.
22. Priimdami sprendimą dėl vertinimo ekspertai turi siekti bendro sutarimo. Jeigu jo pasiekti nepavyksta, sprendimai priimami balsų dauguma, o kitokios nuomonės, nurodžius ekspertą ir jo argumentus, pateikiamos kaip priedas prie vertinimo išvadų. Balsams pasiskirsčius po lygiai, sprendimą priima ekspertų komisijos vadovas.
23. Vertinimo ataskaitą rengia visa ekspertų komisija. Už vertinimo ataskaitos rengimo organizavimą (atsakomybių tarp ekspertų pasiskirstymą ir kita) ir jos galutinės redakcijos pateikimą Tarybai atsakingas ekspertų komisijos vadovas. Taryba turi teisę prašyti ekspertų komisijos patikslinti vertinimo ataskaitą.
VI SKYRIUS
EKSPERTINIO VERTINIMO PRINCIPAI, NAGRINĖJAMI DUOMENYS IR ĮVERTINIMO BALAI
24. Vykdant ekspertinį vertinimą atsižvelgiama į meno sritims ir meno kryptims būdingą meno veiklų vykdymo ir jų rezultatų paskelbimo (atlikimo) specifiką ir remiamasi akademinės etikos, skaidrumo, atvirumo, lygiateisiškumo, abipusio pripažinimo, įvairovės, aiškumo, patikimumo, nuoseklumo, nešališkumo, proporcingumo ir nediskriminavimo principais.
25. Vertinant meno veiklos kokybę nagrinėjami šie vertinimo ataskaitinio laikotarpio Institucijos atrinkti ir pateikti duomenys pagal vertinamojo vieneto meno kryptis:
25.2. atrinktų gautų nacionalinių ir (arba) tarptautinių apdovanojimų, premijų už meno veiklą sąrašas;
25.3. duomenys apie dalyvavimą nacionaliniuose ir (arba) tarptautiniuose konkursiniuose meno projektuose:
26. Vertinant meno veiklos kultūrinį, ekonominį ir socialinį poveikį nagrinėjami šie vertinimo ataskaitinio laikotarpio Institucijos atrinkti ir pateikti vertinamojo vieneto informacija ir duomenys:
26.1. vertinamojo vieneto savianalizės aprašymas, kuriame turi būti atsižvelgta į jo vykdomų meno veiklų specifiką ir nurodomas poveikis kultūrinei, ekonominei, socialinei ir (arba) kitai, vertinamojo vieneto požiūriu, reikšmingai sričiai, išskiriant poveikio kontekstą (kontekstus) ir, jei buvo:
26.1.1. didžiausią poveikį turėjusius meno darbus ir (arba) įgyvendintus Lietuvos, užsienio ūkio subjektų, nevyriausybinių organizacijų ir fizinių asmenų meno užsakymus ir (arba) konkursinius meno ir (arba) meninių tyrimų projektus (tarptautinius, nacionalinius);
26.1.2. Institucijos vertinimui atrinkti vertinamojo vieneto dėstytojų menininkų ir tyrėjų menininkų dalyvavimo profesionaliojo meno, kultūros Institucijų, įstaigų, asociacijų, organizacijų veiklose atvejai;
26.1.3. Institucijos vertinimui atrinkti vertinamojo vieneto dėstytojų menininkų ir tyrėjų menininkų dalyvavimo darbo grupėse, komisijose, komitetuose, asociacijose ir pan., sprendžiančiuose kultūrinius, ekonominius, socialinius ar kitus, vertinamojo vieneto nuomone, reikšmingus klausimus, problemas, iššūkius ar kita, atvejai;
26.1.4. Institucijos vertinimui atrinkti vertinamojo vieneto organizuotų renginių (kūrinių pristatymų, konferencijų, seminarų, ir kitų) pavyzdžiai;
26.1.5. tarptautiniuose ir (arba) nacionaliniuose renginiuose (konferencijose, forumuose ar kt.) skaitytų pranešimų skaičiaus dinamika ir Institucijos vertinimui atrinktų skaitytų pranešimų pavyzdžiai;
26.1.6. Institucijos vertinimui atrinktos vertinamojo vieneto dėstytojų menininkų ir tyrėjų menininkų meno populiarinimo veiklos;
27. Institucijos reikalingus duomenis, įskaitant ir papildomą informaciją apie vertinamuosius vienetus, teikia Tarybai vadovaudamosi Ministro tvirtinamu Duomenų apie Institucijų vykdomų meno veiklų rezultatus teikimo ekspertiniam vertinimui tvarkos aprašu.
28. Teikiant duomenis pagal Aprašo 25.1–25.3 papunkčius ir 26 punktą teikiama dėstytojų menininkų ir tyrėjų menininkų VDDA/2 duomenų, dėstytojų menininkų ir tyrėjų menininkų VDDA apvalinant vienetų tikslumu. Tais atvejais, kai VDDA/2 gaunama mažiau kaip 5, pateikiami 5 duomenys.
29. Vertinamųjų vienetų meno veiklos kokybė ir kultūrinis, ekonominis ir socialinis poveikis vertinami penkių balų skalėje 0,5 balo tikslumu. Vertinimo balų reikšmės nurodytos 1–2 lentelėse.
1 lentelė. Meno veiklos kokybės vertinamose meno kryptyse vertinimo balų reikšmės.
| Balas |
Reikšmė |
|
| 5 |
Puikus lygis |
Vertinamasis vienetas meno kryptyje yra tarp išskirtinių tarptautiniu mastu mokslo ir studijų institucijų. Vertinamojo vieneto vykdoma meno veikla yra išskirtinio tarptautinio lygio ir atitinka tarptautiniu mastu pripažintų užsienio mokslo ir studijų institucijų vykdomų meno veiklų lygį. Vertinamojo vieneto meno veikla prisideda formuojant meno krypties plėtrą tarptautiniu mastu. |
| 4 |
Labai geras lygis |
Vertinamasis vienetas meno kryptyje yra stiprus tarptautiniu mastu. Vertinamojo vieneto vykdoma meno veikla atitinka tarptautinio lygio užsienio mokslo ir studijų institucijų vykdomų meno veiklų lygį. Vertinamojo vieneto meno veikla prisideda prie meno krypties plėtros tarptautiniame kontekste. |
| 3 |
Geras lygis |
Vertinamasis vienetas meno kryptyje yra stiprus nacionaliniu mastu. Vertinamojo vieneto vykdoma meno veikla yra pripažinta nacionaliniu mastu. Vertinamojo vieneto meno veikla prisideda prie meno krypties plėtros nacionaliniu mastu. |
| 2 |
Patenkinamas lygis |
Vertinamasis vienetas meno kryptyje vertinamas nacionaliniu mastu. Vertinamojo vieneto vykdoma meno veikla yra pripažinta nacionaliniu mastu. |
| 1 |
Silpnas lygis |
Vertinamasis vienetas meno kryptyje vertinamas vietos mastu. Vertinamojo vieneto vykdoma meno veikla apsiriboja vietinio žinomumo veiklomis. |
2 lentelė. Vertinamųjų vienetų meno veiklos kultūrinio, ekonominio ir socialinio poveikio vertinimo balų reikšmės.
| Balas |
Reikšmė |
|
| 5 |
Puikiai |
Vertinamasis vienetas vykdo visuomenei išskirtinai reikšmingą meno veiklą. Vertinamasis vienetas teigiamai veikia visuomenės kultūrinę, ekonominę ar socialinę raidą ir yra labai vertinamas partneris nacionaliniu ir tarptautiniu mastu. Vertinamojo vieneto menininkai sistemingai dalyvauja meno sklaidos veiklose ir yra vertinami kaip ekspertai nacionalinio ir tarptautinio masto kultūros, meno, verslo, valdžios ar kitų suinteresuotų pusių atstovų. |
| 4 |
Labai gerai |
Vertinamasis vienetas vykdo visuomenei labai reikšmingą meno veiklą. Vertinamasis vienetas teigiamai veikia valstybės ir visuomenės kultūrinę, ekonominę ar socialinę raidą ir yra pripažintas ir labai vertinamas partneris nacionaliniu mastu bei siekia tarptautinio pripažinimo. Vertinamojo vieneto menininkai sistemingai dalyvauja meno sklaidos veiklose ir yra vertinami kaip ekspertai nacionalinio lygmens kultūros, meno, verslo, valdžios, nevyriausybinių organizacijų ar kitų suinteresuotų pusių atstovų grupėse. Vertinamasis vienetas deda reikšmingas pastangas, kad jo meno veiklos sklaida ir įtaka būtų matomos ir pripažintos tarptautiniu mastu. |
| 3 |
Gerai |
Vertinamasis vienetas vykdo reikšmingą meno veiklą. Vertinamasis vienetas teigiamai veikia Lietuvos kultūrinę, ekonominę ar socialinę raidą ir yra nacionaliniu mastu pripažintas bei vertinamas partneris. Vertinamojo vieneto menininkai vykdo sistemingą meno sklaidos veiklą, yra vertinami kaip ekspertai nacionalinio lygmens kultūros, meno, verslo, valdžios ar kitų suinteresuotų pusių atstovų. |
| 2 |
Patenkinamai |
Vertinamasis vienetas vykdo svarbią meno veiklą, tačiau sąveika su suinteresuotų pusių atstovais yra fragmentiška. Vertinamojo vieneto meno veikla yra svarbi visuomenės kultūrinei, ekonominei ar socialinei raidai, tačiau trūksta sistemingesnės vertinamojo vieneto meno sklaidos bei sąveikos su išorės suinteresuotomis pusėmis (pvz., verslo, valdžios, bendruomenių ir kt. atstovais). |
| 1 |
Silpnai |
Vertinamasis vienetas vykdo meno veiklą, tačiau jos poveikis ribotas. Vertinamojo vieneto meno veikla prisideda prie vietos lygmens kultūrinės, ekonominės ar socialinės raidos, meno sklaidos veikla ir sąveika su suinteresuotų pusių atstovais minimali ir fragmentiška. |
VII SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
30. Ekspertų komisijos, įvertinusios visus vertinamuosius vienetus pagal Aprašo 8 punkte nurodytus kriterijus, pateikia Tarybai vertinimo ataskaitą, kurios būtinos sudėtinės dalys yra:
30.1. ekspertų komisijos vertinimo metu priimti bendri susitarimai dėl vertintoms meno sritims ar meno kryptims būdingos meno veiklų vykdymo ir jų rezultatų paskelbimo (atlikimo) specifikos ar principų, turėjusių įtakos jų sprendimams dėl meno veiklos kokybės ar kultūrinio, ekonominio ir socialinio poveikio kriterijų vertinimo rezultatų;
30.2. vertinamųjų vienetų įvertinimo rezultatai (įvertinimo pagrindimas ir skirti balai). Tais atvejais, kai ekspertų komisijos skiria tarpinius balus (t. y. 1,5, 2,5, 3,5 ar 4,5), tokio įvertinimo pagrindime ekspertų komisijos gali patikslinti balų reikšmes, pateiktas Aprašo 29 punkto 1–2 lentelėse;
30.4. pastabos ir pasiūlymai Tarybai ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai dėl meno veiklos ekspertinio vertinimo proceso įgyvendinimo ir (arba) kitų, ekspertų komisijos nuomone, reikšmingų, su meno veiklos ekspertiniu vertinimu ir (arba) Institucijų meno veikla susijusių aspektų.
32. Institucija, susipažinusi su jos vertinamojo vieneto vertinimo rezultatais, per 10 darbo dienų nuo vertinamojo vieneto vertinimo rezultatų gavimo dienos gali teikti Tarybai argumentuotą apeliaciją dėl vertinamojo vieneto įvertinimo pagrindime galimai padarytų faktinių klaidų ir (ar) vertinimo procedūrų pažeidimo, galėjusio turėti įtakos vertinamojo vieneto įvertinimui.
33. Apeliacijos, nurodytos Aprašo 32 punkte, nagrinėjamos Tarybos nustatyta meno veiklos ekspertinio vertinimo organizavimo tvarka ir terminais.
34. Naudodama vertinamųjų vienetų dydžius, išreikštus paskutinių vertinamojo laikotarpio metų menininkų VDDA, Taryba nustato Institucijų svertinius suminius įverčius ir svertinius Institucijų meno veiklos kokybės įverčius meno kryptyse.
35. Jei dėl Lietuvos Respublikoje įvestos nepaprastosios padėties ar ekstremaliosios situacijos ar kitų nuo Tarybos nepriklausančių aplinkybių ekspertų vizitai į Lietuvą ir (ar) vizitai į vertinamuosius vienetus yra draudžiami arba nerekomenduojami, susitikimai gali būti organizuojami išimtinai nuotolinėmis ryšio priemonėmis.
36. Institucijų ir jų vertinamųjų vienetų meno veiklos ekspertinio vertinimo rezultatų suvestinė skelbiama Tarybos interneto svetainėje ir pateikiama Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai iki atitinkamų metų, kuriais atliekamas vertinimas, spalio 20 dienos.
Ekspertinio universitetų ir mokslinių tyrimų institutų
meno veiklos vertinimo aprašo
1 priedas
PAVYZDINĖS MENO DARBŲ SKLAIDOS VIENETŲ (MENO DARBŲ) RŪŠYS
| Nr. |
Meno darbo sklaidos vieneto (meno darbo) rūšis |
| 1. |
Meno kūrinio skelbimas (atlikimas) |
| 2. |
Meno kūrinio realizavimas užsakovui |
| 3. |
Apdovanojimas už meno ir (ar) meninių tyrimų veiklą |
| 4. |
Meno renginio kuravimas ar moderavimas |
| 5. |
Meninio tyrimo paskelbimas ir (ar) atlikimas |
| 6. |
Meno kūrinio skelbimas (atlikimas) edukaciniame meno renginyje |
| 7. |
Meno srities publikacijos (meno kritikos straipsniai, meno populiarinimo straipsniai, pranešimai, tezės, recenzijos, pastabos ir pan.) |
| 8. |
Meno srities laidų skelbimas arba kuravimas |
| 9. |
Kitos meno darbų ir (ar) meninių tyrimų rūšys |
_____________
Ekspertinio universitetų ir mokslinių tyrimų institutų
meno veiklos vertinimo aprašo
2 priedas
MENO DARBŲ SKLAIDOS (MENO KŪRINIŲ SKELBIMO (ATLIKIMO)) KONTEKSTAI
| Eil. Nr. |
Meno darbo sklaidos (meno kūrinio skelbimo (atlikimo) kontekstas |
|
| Konteksto lygmuo |
Reikšmė |
|
| 1. |
Išskirtinis tarptautinis |
Išskirtinis tarptautinis kontekstas yra žymiausia tarptautiniu mastu veikianti meno kūrinių sukūrimo, eksponavimo ar meno atlikimo aktų demonstravimo terpė (parodų salė, muziejus, galerija, koncertų salė, netradicinės fizinės ir virtualios erdvės, teatras, šokio teatras, kino salė, meno festivalis, konkursas, ir pan.), kuruojama tarptautiniu mastu pripažintų ekspertų. |
| 2. |
Tarptautinis |
Tarptautinis kontekstas yra reikšminga tarptautinio žinomumo meno kūrinių sukūrimo, eksponavimo ar meno atlikimo aktų demonstravimo terpė (parodų salė, muziejus, galerija, koncertų salė, netradicinės fizinės ir virtualios erdvės, teatras, šokio teatras, kino salė, meno festivalis, konkursas, ir pan.), kuruojama tarptautiniu mastu pripažintų ekspertų. |
| 3. |
Išskirtinis nacionalinis |
Išskirtinis nacionalinis kontekstas yra regione žinoma meno kūrinių sukūrimo, eksponavimo ar meno atlikimo aktų demonstravimo terpė (parodų salė, muziejus, galerija, koncertų salė, netradicinės fizinės ir virtualios erdvės, teatras, šokio teatras, kino salė, meno festivalis, konkursas, ir pan.), kuruojama tarptautiniu ir nacionaliniu mastu pripažintų ekspertų. |
| 4. |
Nacionalinis |
Nacionalinis kontekstas yra nacionalinės reikšmės meno kūrinių sukūrimo, eksponavimo ar meno atlikimo aktų demonstravimo terpė (parodų salė, muziejus, galerija, koncertų salė, netradicinės fizinės ir virtualios erdvės, teatras, šokio teatras, kino salė, meno festivalis, konkursas, ir pan.), kuruojama nacionaliniu mastu pripažintų ekspertų. |
| 5. |
Vietinis |
Vietinis kontekstas yra vietinio žinomumo meno kūrinių sukūrimo, eksponavimo ar meno atlikimo aktų demonstravimo terpė (parodų salė, muziejus, galerija, koncertų salė, netradicinės fizinės ir virtualios erdvės, teatras, šokio teatras, kino salė, meno festivalis, konkursas, ir pan.), kuruojama nacionaliniu mastu pripažintų ekspertų. |
Ekspertinio universitetų ir mokslinių tyrimų institutų
meno veiklos vertinimo aprašo
3 priedas
UNIVERSITETUOSE VYKDOMŲ STUDIJŲ IR MENINĖS VEIKLOS (MOKSLINIŲ TYRIMŲ) SĄSAJOS
| Studijų krypties kodas ir pavadinimas |
Meno (mokslo) krypties, kurioje būtina meninė veikla (moksliniai tyrimai) vykdant atitinkamos krypties studijas, kodas ir pavadinimas |
| P01 Dailė |
V 002 Dailė |
| P02 Dizainas |
V 003 Dizainas |
| P03 Muzika |
C 001 Muzika |
| P04 Teatras |
C 002 Teatras ir kinas |
| P05 Kinas |
C 002 Teatras ir kinas |
| P06 Šokis |
C 002 Teatras ir kinas |
| P07 Medijų menas |
V 002 Dailė |
| P08 Meno objektų restauravimas |
V 002 Dailė |
| P09 Architektūra |
V 001 Architektūra |
| H 003 Menotyra |
|
| P10 Kraštovaizdžio architektūra |
V 001 Architektūra |
| H 003 Menotyra |