PANEVĖŽIO RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS DIREKTORIUS
ĮSAKYMAS
DĖL SOCIALINIO DARBO SU ŠEIMOMIS, TAIKANT ATVEJO VADYBĄ PANEVĖŽIO RAJONO SAVIVALDYBĖJE, TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
2019 m. balandžio 30 d. Nr. A-207
Panevėžys
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 18 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 13 straipsniu, Atvejo vadybos tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. A1-141 „Dėl Atvejo vadybos tvarkos aprašo patvirtinimo“:
1. T v i r t i n u Socialinio darbo su šeimomis, taikant atvejo vadybą Panevėžio rajono savivaldybėje, tvarkos aprašą (pridedama).
2. P r i p a ž į s t u netekusiais galios:
2.1. Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 11 d. įsakymą Nr. A-846 „Dėl dokumentų formų patvirtinimo“;
2.2. Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. liepos 9 d. įsakymą Nr. A-771 „Dėl Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-09-11 įsakymo Nr. A-846 „Dėl dokumentų formų patvirtinimo“ pakeitimo“;
2.3. Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymą Nr. A-901 „Dėl formos Individualus vaiko socialinės globos planas patvirtinimo“;
2.4. Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. vasario 27 d. įsakymą Nr. A-200 „Dėl dokumentų formų patvirtinimo“;
2.5. Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. spalio 13 d. įsakymą Nr. A-1182 „Dėl Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. vasario 27 d. įsakymo Nr. A-200 „Dėl dokumentų formų patvirtinimo“ pakeitimo“;
2.6. Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. sausio 24 d. įsakymą Nr. A-57 „Dėl Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. spalio 13 d. įsakymą Nr. A-1182 „Dėl Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. vasario 27 d. įsakymo Nr. A-200 „Dėl dokumentų formų patvirtinimo“ pakeitimo“ pakeitimo“.
PATVIRTINTA
Panevėžio rajono savivaldybės
administracijos direktoriaus
2019 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. A-207
SOCIALINIO darbo su ŠEIMOMIS, taikant atvejo vadybą PANEVĖŽIO RAJONO SAVIVALDYBĖJE, tVARKOS APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Socialinio darbo su šeimomis, taikant atvejo vadybą Panevėžio rajono savivaldybėje, tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja socialinio darbo su šeimomis, auginančiomis vaikus, kurioms socialinės paslaugos pradėtos teikti iki 2018 m. liepos 1 d., ir šeimomis turinčiomis socialinių problemų, organizavimą ir vykdymą, socialinių paslaugų joms teikimą Panevėžio rajono savivaldybėje (toliau – Savivaldybė).
2. Darbo su šeimomis, taikant atvejo vadybą, tikslas – atkurti, ugdyti, palaikyti ir stiprinti šeimos socialinius įgūdžius, bendrauti ir bendradarbiauti šeimoje ir už jos ribų, įveikti krizines situacijas, savarankiškai priimti sprendimus ir užtikrinti visapusišką vaikų poreikių tenkinimą bei jų asmenybės ugdymą. Teikiant socialines paslaugas šeimai, turi būti užtikrinamas socialinių paslaugų teikimas ir vaikams.
3. Šis Aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymu, Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu
Nr. A1-94 „Dėl Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašo ir Senyvo amžiaus asmens bei suaugusio asmens su negalia socialinės globos poreikio nustatymo metodikos patvirtinimo“, Atvejo vadybos tvarkos aprašu (toliau – Tvarkos aprašas), patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. A1-141 „Dėl Atvejo vadybos tvarkos aprašo patvirtinimo“, ir Grėsmės vaikui lygių kriterijų ir grėsmės vaikui lygio nustatymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. A1-221 „Dėl Grėsmės vaikui lygių kriterijų ir grėsmės vaikui lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, ir kt. teisės aktais.
4. Apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme, Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme, Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme apibrėžtas sąvokas.
II. ATVEJO VADYBOS TAIKYMAS IR INICIJAVIMAS
5. Atvejo vadyba taikoma ir inicijuojama Tvarkos aprašo nustatyta tvarka:
5.1. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai (toliau – VVTAĮT) nustačius vaikui pirmą grėsmės lygį Panevėžio rajono socialinių paslaugų centro (toliau – Centras) direktorius ar jo įgaliotas asmuo nedelsdamas, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną paskiria atvejo vadybininką, kuris organizuoja atvejo vadybos nagrinėjimo posėdį ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo jo paskyrimo dienos;
5.2. VVTAĮT nustačius antrą grėsmės vaikui lygį atvejo nagrinėjimo posėdis organizuojamas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po to, kai mobili komanda baigia intensyvų darbą su vaiku ir jo šeima;
5.3. gavus informaciją apie vaikui nustatytą grėsmės lygį atvejo vadybininkas susisiekia su socialiniu darbuotoju, dirbančiu su šeima, dėl tolimesnio darbo; jeigu iki šiol šeimai nebuvo paskirtas socialinis darbuotojas, dirbantis su šeima, atvejo vadybininkas informuoja seniūnijos seniūną, kuris paskiria socialinį darbuotoja, dirbsiantį su šeima;
5.4. atvejo vadyba gali būti taikoma nenustačius grėsmės vaikui lygio, bet esant poreikiui šeimai gauti kompleksinę pagalbą. Atvejo vadybą gali inicijuoti Savivaldybės administracija, seniūnija, socialinių paslaugų įstaiga, kitos pagalbą vaikams ir šeimoms teikiančios įstaigos ar kita įstaiga, organizacija, šeima elektroninėmis ryšio priemonėmis ir (ar) raštu kreipdamasi į Centrą su prašymu paskirti atvejo vadybininką. Atvejo vadybininkas paskiriamas per 7 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. VVTAĮT į šį atvejo vadybos procesą neįtraukiamas.
III. ŠEIMOS POREIKIŲ PAGALBAI VERTINIMAS, ATVEJO NAGRINĖJIMAS
6. Iki pirmo atvejo nagrinėjimo posėdžio atvejo vadybininkas, pasitelkęs socialinį darbuotoją, dirbantį su šeima, surenka visą atvejo vadybos procesui reikalingą informaciją apie vaiką ir jo šeimą ar kitus svarbius vaikui asmenis, kviečia į atvejo nagrinėjimo posėdį tų institucijų ir įstaigų atstovus, kurie gali suteikti informaciją apie vaiką ir jo šeimą.
7. Vertinant šeimos poreikius pagalbai, atliekama atvejo vadybininko turimų / gautų dokumentų apie vaiką ir šeimą analizė, inicijuojamas pokalbis su šeima (apie esamas problemas, pagalbos poreikį, atvejo vadybos proceso inicijavimo priežastis, etapus, šeimos ir specialistų funkcijas pagalbos procese ir pan.), atliekama šeimos stebėsena jos gyvenamojoje aplinkoje. Šeimos poreikiai pagalbai vertinami pagal Tvarkos apraše patvirtintą formą (1 priedas).
8. Atvejo vadybininkas visą informaciją apie atvejo vadybos procesą, šeimos poreikių pagalbai vertinimą, pagalbos vaikui ir šeimai planavimą ir teikimą kaupia šeimos byloje:
8.3. Socialinės paramos skyriaus (toliau – Skyrius) sprendimas dėl socialinių paslaugų asmeniui (šeimai) skyrimo;
10. Socialinės rizikos veiksnių reiškimosi lygiai, pagal kuriuos vertinami šeimos poreikiai pagalbai:
10.1. 0 lygis – socialinės rizikos veiksnių nenustatoma, vaiko ir jo šeimos poreikiai gali būti tenkinami teikiant prevencinę pagalbą ir (ar) bendruomenėje teikiamomis paslaugomis. Socialinės paslaugos šeimai neteikiamos, piniginės socialinės paramos ir išmokų vaikams kontrolė nebūtina, tačiau pagal poreikį gali būti teikiamos bendrosios socialinės paslaugos;
10.2. 1 lygis – nustatomi socialinės rizikos veiksniai ir sritys, kuriose vaikui ir jo šeimai reikia ankstyvosios intervencijos, tačiau daugelis vaiko ir jo šeimos poreikių gali būti tenkinami teikiant prevencinę pagalbą ir (ar) bendruomenėje teikiamomis paslaugomis. Socialinės paslaugos gali būti neteikiamos, jeigu probleminės šeimos poreikių vertinimo sritys kompensuojamos bendruomenėje teikiamomis paslaugomis. Jeigu šeimai teikiamos socialinės paslaugos – socialinio darbuotojo, dirbančio su šeima, lankymosi dažnumas šeimoje – ne mažiau kaip 1 kartas per mėnesį;
10.3. 2 lygis – nustatomi socialinės rizikos veiksniai ir sritys, kuriose reikia intensyvios intervencinės pagalbos. Šeimai teikiamos socialinės paslaugos – socialinio darbuotojo, dirbančio su šeima, lankymosi dažnumas šeimoje – ne mažiau kaip 1 kartas per savaitę;
11. Teikiamų paslaugų teikimo poreikį ir trukmę nustato atvejo vadybininkas, atsižvelgdamas į pagalbos šeimai poreikius, atvejo vadybos procese dalyvaujančių specialistų siūlymus ir užpildydamas Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio vertinimą, patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. A1-67.
12. Sudarant pagalbos šeimai planą, socialinio darbuotojo, dirbančio su šeima, lankymosi dažnumas šeimoje gali būti nustatomas atsižvelgiant į pagalbos šeimai reikalingumą ir dalyvavusiųjų posėdyje asmenų siūlymus.
13. Jei nustatytas antras grėsmės lygis vaikui ir atliekamas intensyvus mobiliosios komandos darbas su vaiku ir šeima, šeimos poreikius pagalbai atvejo vadybininkas įvertina remiantis mobiliosios komandos išvadomis bei rekomendacijomis.
15. Į atvejo nagrinėjimo posėdžio organizavimo procesą įtraukiamas socialinis darbuotojas, dirbantis su šeima, kuris teikia atvejo vadybininkui reikalingą informaciją apie Seniūnijos institucijų ir jose dirbančių specialistų tinklą, šeimos, kuriai taikoma atvejo vadyba, jų artimųjų kontaktinę informaciją, tarpininkauja kviečiant į atvejo vadybos posėdį šeimos, bendruomenės narius ir kt. specialistus.
16. Jeigu į atvejo nagrinėjimo posėdį neatvyksta nė vienas iš tėvų, posėdis gali būti organizuojamas ir sprendimas priimamas šeimos nariams nedalyvaujant.
17. Atvejo nagrinėjimo posėdžio metu atvejo vadybininkas supažindina su šeimos poreikių pagalbai vertinimo išvadomis, kuriose numatytas socialinės rizikos veiksnių reiškimosi lygis, aptariami pagalbos vaikui ir šeimai tikslai, uždaviniai, būdai, priemonės, išklausoma šeimos narių nuomonė, dalyvaujantys specialistai pristato turimą informaciją apie šeimą bei pateikia savo rekomendacijas.
18. Atvejo nagrinėjimo posėdyje dalyvaujantys asmenys privalo užtikrinti informacijos apie vaiką ir jo šeimą konfidencialumą. Atvejo nagrinėjimo posėdžio metu jame dalyvaujantys asmenys pasirašo konfidencialumo pasižadėjimą. Kito posėdžio metu konfidencialumo pasižadėjimas iš naujo nėra pasirašomas, pasirašo tik naujai dalyvaujantys asmenys.
IV. PAGALBOS PLANO SUDARYMAS, TIKSLINIMAS IR PERŽIŪRA
19. Po atvejo nagrinėjimo posėdžio sudaromas pagalbos šeimai planas (Tvarkos aprašo 2 priedas), kuriame pateikiama šeimos narių, specialistų ir kitų dalyvavusiųjų atvejo nagrinėjimo posėdyje nuomonė, pagalbos tikslai, uždaviniai, priemonės, įpareigojimai. Taip pat numatomi terminai nustatytiems tikslams pasiekti bei pagalbos plano peržiūros data.
20. Bendru atvejo vadybininko ir socialinio darbuotojo, dirbančio su šeima, sutarimu pagalbos planas gali būti tikslinamas neorganizuojant atvejo vadybos nagrinėjimo posėdžio, atsižvelgiant į situacijos šeimoje pokyčius, suteiktos ar teikiamos pagalbos šeimai tinkamumą, pakankamumą, pagalbos plano šeimai efektyvumą.
21. Prieš atvejo nagrinėjimo posėdį, kuriame numatoma pagalbos plano peržiūra, atvejo vadybininkas, pasitelkdamas socialinį darbuotoją, dirbantį su šeima, gali iš naujo įvertinti šeimos poreikius pagalbai.
22. Pagalbos planas peržiūrimas atvejo nagrinėjimo posėdyje, kurį organizuoja atvejo vadybininkas:
22.1. jeigu nustatytas pirmasis grėsmės vaikui lygis, – ne rečiau kaip kartą per pusmetį arba, esant poreikiui, dažniau;
22.2. jeigu nustatytas antrasis grėsmės vaikui lygis, – pirmą kartą ne vėliau kaip po 60 dienų, paskesnius kartus – ne rečiau kaip kartą per keturis mėnesius arba, esant poreikiui, dažniau;
23. Pagalbos planą pasirašo visi dalyvavusieji pilnamečiai šeimos nariai bei specialistai. Plano kopijos pateikiamos visiems, dalyvavusiems atvejo nagrinėjimo posėdyje.
24. Pagalbos plano įgyvendinimą koordinuoja atvejo vadybininkas, konsultuodamasis su socialiniu darbuotoju, dirbančiu su šeima, bei kitais specialistais, kurie dalyvauja sudarant ir įgyvendinant pagalbos planą, dėl jo įgyvendinimo eigos, galimų trukdžių ir pan.
25. Socialines paslaugas šeimai teikia socialinis darbuotojas, dirbantis su šeima, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymu, Socialinių paslaugų katalogu, Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais socialinių paslaugų teikimą.
26. Atvejo vadybininkas organizuoja vaiko laikinosios globos (rūpybos) peržiūras, atlieka pagalbos plano korekcijas. Pagalbos plano peržiūros organizuojamos 22.1, 22.2 papunkčiuose nustatytais terminais.
27. Jeigu vaikui nustatyta laikinoji globa (rūpyba), su šeima, iš kurios paimtas vaikas, dirba socialiniai darbuotojai darbui su šeimomis, su tikslu, kad vaikas būtų grąžintas į biologinę šeimą.
28. Suėjus 11 mėnesių terminui nuo vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo, atvejo vadybininkas, gavęs VVTAĮT prašymą dėl atvejo nagrinėjimo posėdžio organizavimo, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų organizuoja atvejo nagrinėjimo posėdį, į kurį kviečia VVTAĮT atstovą, socialinį darbuotoją, dirbantį su šeima, globos centro atstovą, vaiką, jeigu tai neprieštarauja jo interesams, vaiko globėją (rūpintoją), vaiko tėvus, kitus specialistus, kurie dalyvauja įgyvendinant pagalbos planą.
29. Atvejo vadybininkas ir socialinis darbuotojas, dirbantis su šeima, savo darbe privalo vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais ir kitais teisės aktais, laikytis Lietuvos socialinių darbuotojų etikos kodekso, gebėti efektyviai panaudoti turimas žinias, pasitelkti vertybes ir įgūdžius, organizuoti socialinio darbo procesą su šeima, nustatant ir įvertinant socialinius poreikius ir socialines problemas, planuoti ir organizuoti savo veiklą ir socialinių paslaugų teikimui naudoti reikalingų blankų formas:
29.1. atvejo vadybininkas naudoja Atvejo vadybos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. A1-141 „Dėl Atvejo vadybos tvarkos aprašo patvirtinimo“, 1 ir 2 priedus ir šio Aprašo 1 priedą;
29.2. Socialinis darbuotojas, dirbantis su šeima, naudoja šias formas:
V. PAGALBOS ŠEIMAI ĮGYVENDINIMAS
31. Po atvejo nagrinėjimo posėdžio atvejo vadybininkas parengia ir teikia Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio vertinimą ir išvadą sprendimui dėl socialinių paslaugų skyrimo / nutraukimo Skyriui.
32. Jeigu vienas iš šeimos narių nesutinka priimti pagalbos, pasirašo raštišką atsisakymą (Aprašo 1 priedas), nurodant atsisakymo priežastis.
33. Nustačius, kad šeimai teikiamos pagalbos nepakanka ar pagalbos pasiūla neatitinka vaikų ir jų šeimų poreikių, atvejo vadybininkas apie tai informuoja Savivaldybės tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorių, kuris inicijuoja veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu patvirtintose Savivaldybės bendro darbo su šeimomis organizavimo ir koordinavimo rekomendacijose.
34. Atvejo vadybininkas teikia siūlymus Savivaldybės tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriui dėl pagalbos vaikams ir šeimoms paslaugų poreikio užtikrinimo Savivaldybėje.
35. Jei atvejo vadybininko kviečiami valstybės ir (ar) savivaldybių institucijų, įstaigų ir (ar) organizacijų specialistai atsisako dalyvauti atvejo vadybos procese, atvejo vadybininkas raštu ir (ar) elektroninėmis ryšio priemonėmis paštu kreipiasi į Savivaldybės tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorių su prašymu inicijuoti tarpinstitucinį pasitarimą minėtiems klausimams spręsti.
VI. ATVEJO VADYBOS PROCESO UŽBAIGIMAS
37. Atvejo vadybos procesas užbaigiamas, kai atvejo nagrinėjimo posėdžio metu atvejo vadybininkas ir kiti atvejo vadybos procese dalyvaujantys specialistai, atlikę vaiko ir jo šeimos situacijos vertinimą, nustato, kad:
37.2. pagalbos plane numatyta ir teikta pagalba nepadėjo tėvams pakeisti elgesio su vaiku, jie neužtikrina vaiko teisių arba jas pažeidžia;
38. Užbaigus atvejo vadybos procesą – atvejo vadybininkas per 3 darbo dienas po atvejo nagrinėjimo posėdžio, kurio metu nustatytos, kad pagalbos plane numatyta ir teikta pagalba nepadėjo tėvams pakeisti elgesio su vaiku, jie neužtikrina vaiko teisių arba jas pažeidžia, raštu ir (ar) elektroninėmis ryšio priemonėmis apie tai informuoja VVTAĮT ir teikia motyvuotą siūlymą dėl vaiko paėmimo iš jam nesaugios aplinkos, globos (rūpybos) vaikui nustatymo, dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, pateikdamas VVTAĮT informaciją apie pagalbos teikimą vaikui ir jo šeimai, jeigu tokia informacija nebuvo teikta anksčiau. Tais atvejais, kai šeimoje kyla realus pavojus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, atvejo vadybininkas nedelsdamas, ne vėliau kaip tą pačią dieną,
telefonu ir elektroninėmis ryšio priemonėmis ar raštu apie tai informuoja VVTAĮT ir teikia siūlymą dėl vaiko paėmimo iš jam nesaugios aplinkos.
39. Užbaigus atvejo vadybos procesą, kada šeima išsikėlė iš Savivaldybės teritorijos, atvejo vadybininkas informaciją apie šeimą ir pradėtą jos atvejo vadybos procesą, teiktą ir reikalingą tęsti pagalbą raštu ar elektroninėmis ryšio priemonėmis perduoda VVTAĮT bei Savivaldybės, į kurią išsikėlė šeima, administracijai. Kartu su šia informacija perduodama ir šeimos bylos kopija.
40. Apie tai, kad šeima išsikėlė gyventi į kitą Savivaldybę, atvejo vadybininkas informuoja ir Savivaldybės, kurioje pradėtas atvejo vadybos procesas, administraciją.
VII. ATVEJO VADYBOS KOORDINAVIMAS
42. Atvejo vadybininkų veiklą koordinuoja ir metodinę pagalbą organizuoja Centras, bendradarbiaudamas su Savivaldybės administracijos specialistais, atsakingais už socialinių paslaugų administravimą ir organizavimą, VVTAĮT, jei reikia, – nepriklausomais ekspertais, mobiliąja komanda ir kt.
43. Atvejo vadybininkai, socialiniai darbuotojai, dirbantys su šeima, turi turėti galimybę keistis patirtimi ir gauti metodinę pagalbą:
43.1. atvejo vadybininkai turi turėti galimybę periodiškai su Centro vadovu ar jo įgaliotu asmeniu aptarti savaitės darbo grafikus, problemas ir kitus aktualius klausimus.
VIII. TEISĖS IR PAREIGOS
45. Atvejo vadybininkas ir socialinis darbuotojas, dirbantis su šeimomis, neturi teisės atskleisti neigiamą poveikį darančios informacijos ir dokumentų apie šeimą tretiesiems asmenims, išskyrus atvejus, kuriuos numato teisės aktai. Atvejo vadybininko ir socialinio darbuotojo, dirbančio su šeimomis, pateikta ar paviešinta informacija apie šeimą tretiesiems asmenims laikoma atvejo vadybininko ir socialinio darbuotojo, dirbančio su šeimomis, darbo pareigų pažeidimu ir gali būti taikoma drausminė atsakomybė.
46. Atvejo vadybininkai ir socialiniai darbuotojai, dirbantys su šeimomis, privalo oriai ir sąžiningai atlikti socialinio darbuotojo, dirbančio su šeimomis, pareigas, būti objektyvūs ir nepriklausomi, saugoti profesines paslaptis, nuolat gilinti profesines žinias.
47. Įtarus, kad lankytis šeimoje gali būti nesaugu, socialinis darbuotojas, dirbantis su šeimomis, vyksta į šeimą su kitu specialistu arba kviečia pareigūnus.
48. Atvejo vadybininkai ir socialiniai darbuotojai, dirbantys su šeimomis, nedelsdami privalo informuoti VVTAĮT ir pagal situaciją kitas reikiamas tarnybas (policiją, greitąją pagalbą ir pan.) gavę informaciją apie tėvų ar kito teisėto vaiko atstovo smurtavimą prieš vaiką ar kitokį piktnaudžiavimą tėvų valdžia ir dėl to kylančią realią grėsmę vaiko sveikatai ar gyvybei arba tėvų ar kitų artimųjų be priežiūros paliktą vaiką ir dėl to kylantį pavojų vaiko sveikatai ir saugumui ar vaiką, rastą be priežiūros.
49. Suaugę šeimos nariai privalo teikti atvejo vadybininkams ir socialiniams darbuotojams, dirbantiems su šeimomis, informaciją, susijusią su šeimos socialinių paslaugų poreikio vertinimu, ir atsakyti už pateikiamų vertinti duomenų tikrumą bei informacijos teisingumą.
50. Šeima turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka skųsti sprendimus dėl socialinių paslaugų skyrimo.
IX. ATSISKAITYMAS IR KONTROLĖ
52. Centras:
52.1. pagal VVTAĮT ar Skyriaus raštišką prašymą (el. p. arba raštu) Centras raštu ar el. p. pateikia informaciją apie šeimas, auginančius vaikus, ir jai teikiamą pagalbą;
52.3. socialinis darbuotojas, dirbantis su šeimomis, pateikia atvejo vadybininko veiklai vykdyti, jam pareikalavus, reikalingus dokumentus ir dokumentų kopijas;
52.4. raštu pateikia VVTAĮT išvadą bei visas dokumentų kopijas esančias šeimos byloje Centre ir seniūnijoje: kai priimamas sprendimas kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo, kai sprendžiamas klausimas dėl vaiko (-ų) globos (rūpybos) nustatymo tikslingumo, kai sprendžiamas klausimas dėl vaiko (-ų) globos (rūpybos) panaikinimo ir jų grąžinimo į šeimą, kai sprendžiamas klausimas dėl naujagimio atidavimo / neatidavimo į šeimą, ir kitais nenumatytais atvejais.
X. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
55. Darbe su šeimomis socialiniai darbuotojai, dirbantys su šeimomis, vadovaujasi teisės aktų, reglamentuojančių socialinių paslaugų organizavimą ir teikimą šeimoms, auginančioms vaikus, nuostatomis ir šio Aprašo nuostatomis.
56. Skundų dėl teikiamų paslaugų kokybės nagrinėjimą organizuoja Savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas asmuo.