LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTRO 2020 M. KOVO 25 D. ĮSAKYMO NR. V-442 „DĖL PROFESINIO MOKYMO ĮSTAIGŲ IR KITŲ PROFESINIO MOKYMO TEIKĖJŲ, VYKDANČIŲ FORMALŲJĮ PROFESINĮ MOKYMĄ, VEIKLOS IŠORINIO VERTINIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2022 m. vasario 25 d. Nr. V-316
Vilnius
1. P a k e i č i u Profesinio mokymo įstaigų ir kitų profesinio mokymo teikėjų, vykdančių formalųjį profesinį mokymą, veiklos išorinio vertinimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. V-442 „Dėl Profesinio mokymo įstaigų ir kitų profesinio mokymo teikėjų, vykdančių formalųjį profesinį mokymą, veiklos išorinio vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, ir jį išdėstau nauja redakcija (pridedama).
2. N u s t a t a u, kad iki šio įsakymo įsigaliojimo dienos pradėtas vykdyti profesinio mokymo įstaigų ir kitų profesinio mokymo teikėjų, vykdančių formalųjį profesinį mokymą, veiklos išorinis vertinimas vykdomas pagal iki šio įsakymo įsigaliojimo dienos galiojusias Profesinio mokymo įstaigų ir kitų profesinio mokymo teikėjų, vykdančių formalųjį profesinį mokymą, veiklos išorinio vertinimo tvarkos aprašo nuostatas.
PATVIRTINTA
lietuvos Respublikos švietimo, mokslo
ir sporto ministro 2020 m. kovo 25 d.
įsakymu Nr. V-442
(Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo
ir sporto ministro 2022 m. vasario 25 d.
įsakymo Nr. V-316 redakcija)
PROFESINIO MOKYMO ĮSTAIGŲ IR KITŲ PROFESINIO MOKYMO TEIKĖJŲ, VYKDANČIŲ FORMALŲJĮ PROFESINĮ MOKYMĄ, VEIKLOS IŠORINIO vertinimo tvarkos aprašas
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Profesinio mokymo įstaigų ir kitų profesinio mokymo teikėjų, vykdančių formalųjį profesinį mokymą, veiklos išorinio vertinimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato profesinio mokymo įstaigų ir kitų profesinio mokymo teikėjų, vykdančių formalųjį profesinį mokymą (toliau – Teikėjas) veiklos išorinio vertinimo sampratą, veiklos išorinio vertinimo organizavimą, išorinio vertinimo vykdymą, Teikėjo veiklos išorinio vertinimo ataskaitos rengimą, derinimą ir skelbimą, pakartotinį Teikėjo veiklos išorinį vertinimą.
2. Teikėjo veiklos išorinį vertinimą organizuoja ir atlieka švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija (toliau – Įgaliota institucija).
3. Teikėjo veiklos išorinis vertinimas yra viena iš profesinio mokymo kokybės užtikrinimo priemonių, apimanti Teikėjo veiklos ir profesinio mokymo programų įgyvendinimo kokybės išorinį vertinimą.
II SKYRIUS
TEIKĖJO VEIKLOS IŠORinio VERTINIMO SAMPRATA
5. Teikėjo veiklos išorinis vertinimas remiasi veiklos išorinio vertinimo rodiklių, nustatytų Aprašo 9 punkte, Teikėjo atliktos savianalizės ir profesinio mokymo stebėsenos duomenimis, informacija apie Teikėjo veiklos išorinio vertinimo rekomendacijų įgyvendinimą (jei per pastaruosius 5 metus Teikėjui buvo pateikta Teikėjo veiklos išorinio vertinimo ataskaita su rekomendacijomis dėl veiklos tobulinimo). Teikėjo veiklos išoriniam vertinimui gali būti naudojami ir patikrinimų, atliktų vadovaujantis Švietimo teikėjų (išskyrus aukštąsias mokyklas) veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V-1766 „Dėl Švietimo teikėjų (išskyrus aukštąsias mokyklas) veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų taisyklių patvirtinimo“, išorinio vertinimo, atlikto vadovaujantis Mokyklų, vykdančių bendrojo ugdymo programas, veiklos išorinio vertinimo organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. ISAK-587 „Dėl Mokyklų, vykdančių bendrojo ugdymo programas, veiklos išorinio vertinimo organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, rezultatai.
6. Išorinio vertinimo tikslas – skatinti Teikėją tobulėti siekiant geresnės profesinio mokymo kokybės.
7. Teikėjo veiklos išorinio vertinimo uždaviniai:
7.1. skatinti Teikėjo veiklos kokybės ir daromos pažangos įsivertinimą, Teikėjo bendruomenės susitarimus dėl veiklos kokybės sampratos, kokybės įsivertinimo ir kokybės gerinimo;
7.2. skatinti Teikėją sudaryti kokybiškesnes sąlygas mokiniui įgyti pasirinktą kvalifikaciją arba kompetenciją (-as);
8. Teikėjo veiklos išorinio vertinimo principai:
8.1. kontekstualumo – atsižvelgiama į Teikėjo misijos, vizijos, strategijos bei veiklos sąlygų ypatumus;
8.3. suinteresuotų šalių dalyvavimo – į vertinimą įtraukiami profesinio mokymo sistemos suinteresuotų šalių atstovai (mokiniai, mokytojai ir kiti darbuotojai, socialiniai partneriai, atitinkamų sektorinių profesinių komitetų nariai);
8.4. nešališkumo – Teikėjo veiklos išorinis vertinimas atliekamas nepriklausomai, neatstovaujant jokios institucijos, įstaigos, įmonės ar organizacijos interesams;
8.5. vidinio ir išorinio veiklos kokybės užtikrinimo vienovės – vidinė Teikėjo veiklos kokybės užtikrinimo sistema ir Teikėjo veiklos išorinis vertinimas grindžiami tarpusavyje derančiais principais bei viešai skelbiamais kriterijais ir rodikliais;
III SKYRIUS
TEIKĖJO VEIKLOS IŠORINIO VERTINIMO ORGANIZAVIMAS
9. Įgaliota institucija nuolat stebi, analizuoja ir vertina Švietimo valdymo informacinėje sistemoje skelbiamus ir kasmet atnaujinamus Teikėjo lygmens veiklos išorinio vertinimo rodiklius:
9.1. užpildytų valstybės finansuojamų profesinio mokymo vietų dalis (taikomas tik Teikėjams, vykdantiems priėmimą į valstybės finansuojamas profesinio mokymo vietas);
9.4. įvertintų mokinių dalis, kurių asmens įgytų kompetencijų įvertinimas yra „gerai“ (8 balai) arba „labai gerai“ (9 balai), arba „puikiai“ (10 balų);
10. Teikėjo lygmens veiklos išorinio vertinimo rodiklių apskaičiavimas ir jų skaitinių verčių vertinimas pateikiamas Aprašo 1 priede.
11. Jei visų Aprašo 9.2–9.5 papunkčiuose įvardytų Teikėjo veiklos išorinio vertinimo rodiklių ir Teikėjo, vykdančio priėmimą į valstybės finansuojamas profesinio mokymo vietas, 9.1 papunktyje įvardyto veiklos išorinio vertinimo rodiklio skaitinės vertės siekia Aprašo 1 priede nustatytas rodiklių ribines skaitines vertes, laikoma, kad Teikėjo veiklos kokybė atitinka nustatytus reikalavimus. Šiuo atveju profesinio mokymo įstaigos veiklos išorinis vertinimas, organizuojant išorinio vertinimo ekspertų grupės vizitą, vadovaujantis Aprašo IV skyriaus nuostatomis, yra atliekamas vieną kartą per 5 metus, kitų profesinio mokymo teikėjų – nėra vykdomas.
12. Jei trijų Aprašo 9.2–9.5 papunkčiuose įvardytų Teikėjo veiklos išorinio vertinimo rodiklių ir Teikėjo, vykdančio priėmimą į valstybės finansuojamas profesinio mokymo vietas, Aprašo 9.1 papunktyje įvardyto veiklos išorinio vertinimo rodiklio skaitinės vertės siekia Aprašo 1 priede nustatytas ribines skaitines vertes, laikoma, kad Teikėjo veiklos kokybė iš dalies atitinka nustatytus reikalavimus. Šiuo atveju Įgaliota institucija kreipiasi į Teikėją, kad jis numatytų 2 metų trukmės organizacines, vadybines, metodinės ir konsultacinės pagalbos priemones profesinio mokymo kokybei gerinti ir apie numatytas priemones per 2 mėnesius nuo kreipimosi informuotų Įgaliotą instituciją. Jei Teikėjo veiklos išorinio vertinimo rodiklių vertės, kurios nesiekia Aprašo 1 priede nustatytų ribinių skaitinių verčių, jų nepasiekia per 2 metus nuo tokių skaitinių verčių paskelbimo viešai, Įgaliota institucija organizuoja išorinio vertinimo ekspertų grupės vizitą pas Teikėją, vadovaudamasi Aprašo IV skyriaus nuostatomis.
13. Jei trijų Aprašo 9.2–9.5 papunkčiuose įvardytų veiklos išorinio vertinimo rodiklių skaitinės vertės nesiekia nustatytų ribinių skaitinių verčių, Įgaliota institucija ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo šių rodiklių paskelbimo Švietimo valdymo informacinėje sistemoje organizuoja išorinio vertinimo ekspertų grupės vizitą pas Teikėją, vadovaudamasi Aprašo IV skyriaus nuostatomis.
14. Nepriklausomai nuo Aprašo 9.2–9.5 papunkčiuose įvardytų veiklos išorinio vertinimo rodiklių skaitinių verčių, Teikėjo veiklos išorinį vertinimą gali inicijuoti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Teikėjas ir (arba) jo savininkas, savininko (dalininko) teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), raštu kreipdamiesi į Įgaliotą instituciją.
15. Įgaliota institucija, organizuodama Teikėjų veiklos išorinį vertinimą, atlieka šias funkcijas:
15.1. planuoja ir su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija derina kitų kalendorinių metų Teikėjų išorinio vertinimo apimtis, lėšų poreikį;
15.2. rengia ir atnaujina metodines rekomendacijas Teikėjams dėl savianalizės rengimo, konsultuoja dėl pasirengimo veiklos išoriniam vertinimui;
15.3. vykdo išorinio vertinimo ekspertų atranką ir jų mokymus, organizuoja periodiškai kas 3 metai išorinio vertinimo ekspertų veiklos įsivertinimą, apibendrina išorinio vertinimo eksperto veiklos rezultatus, vertina juos bei profesinį tobulėjimą ir teikia rekomendacijas veiklai tobulinti; rengia dokumentus, būtinus šiai veiklai atlikti;
15.4. atsižvelgdama į Teikėjų dydį, įgyvendinamų formaliojo profesinio mokymo programų skaičių, į Aprašo 9.2–9.5 papunkčiuose įvardytų veiklos išorinio vertinimo rodiklių skaitines vertes, formuoja išorinio vertinimo ekspertų grupes, sudaro vizitų pas Teikėjus tvarkaraščius ir trukmes, instruktuoja ekspertų grupes vertinimo veiklai vykdyti, organizuoja, koordinuoja ir vertina jų darbą;
15.5. nustato Teikėjo veiklos išorinio vertinimo ataskaitos formą ir kitus dokumentus, reikalingus išorinio vertinimo veikloms organizuoti ir vykdyti;
15.6. stebi ir analizuoja Teikėjo veiklą po išorinio vertinimo, kryptingai padeda tobulėti, pagal poreikį konsultuoja ir teikia metodinę pagalbą Teikėjams dėl Teikėjo veiklos kokybės gerinimo, formaliojo profesinio mokymo programų įgyvendinimo, organizuoja Teikėjams skirtus mokymus;
16. Teikėjo veiklos sritims vertinti naudojama 5 lygių skalė:
16.1. 4 lygis – labai gerai, matomas išskirtinis Teikėjo potencialas, geroji patirtis / sėkminga praktika skleistina regioniniu ar nacionaliniu lygiu;
IV SKYRIUS
IŠORINIO VERTINIMO VYKDYMAS
17. Teikėjo veikla vertinama vadovaujantis Profesinio mokymo įstaigų ir kitų profesinio mokymo teikėjų, vykdančių formalųjį profesinį mokymą, veiklos išorinio vertinimo sritimis, kriterijais ir rodikliais (Aprašo 2 priedas). Vertinant Teikėjo veiklą turi būti įvertinama kiekviena vertinamoji sritis taikant Aprašo 16 punkte nustatytą 5 lygių skalę.
18. Išorinį Teikėjo vertinimą vykdo Įgaliotos institucijos patvirtinta ekspertų grupė, kuri formuojama pagal Profesinio mokymo įstaigų ir kitų profesinio mokymo teikėjų, vykdančių formalųjį profesinį mokymą, išorinio vertinimo dienų ir ekspertų darbo laiko apskaitos planą (Aprašo 3 priedas).
19. Įgaliota institucija paskiria išorinio vertinimo ekspertų grupės vadovą, kuris koordinuoja išorinio vertinimo ekspertų grupės darbą, numato išorinio vertinimo ekspertų grupės narių funkcijas, atsako už visos išorinio vertinimo ekspertų grupės darbo rezultatus. Į išorinio vertinimo ekspertų grupę yra įtraukiamas ne mažiau kaip 1 sektorinio profesinio komiteto narys.
20. Išorinio vertinimo ekspertai yra Įgaliotos institucijos darbuotojai, kiti ekspertai, sektorinių profesinių komitetų nariai. Sektorinių profesinių komitetų nariai ir kiti ekspertai atrenkami Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. Išorinio vertinimo ekspertai Įgaliotai institucijai turi pateikti užpildytą nepriekaištingos reputacijos reikalavimų atitikties ir nešališkumo deklaraciją (Aprašo 4 priedas).
21. Asmuo, pageidaujantis tapti išorinio vertinimo ekspertu, turi būti nepriekaištingos reputacijos, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, ir atitikti šiuos reikalavimus:
21.2. turėti ne mažesnę kaip 5 metų pedagoginio ar (ir) vadybinio darbo patirtį profesinio mokymo įstaigoje ar mokslo ir studijų institucijoje arba ne mažesnę kaip 5 metų profesinę patirtį atitinkamo ūkio sektoriaus įmonėje (organizacijoje) ar vertimosi atitinkama profesine praktika;
21.3. išmanyti profesinį mokymą ir Teikėjų veiklos išorinį vertinimą reglamentuojančius teisės aktus;
21.4. mokėti apibendrinti, sisteminti, analizuoti informaciją, rengti išvadas ir sklandžiai dėstyti mintis žodžiu ir raštu;
21.7. gebėti priimti objektyvius sprendimus, išlaikant pusiausvyrą tarp emocionalumo ir racionalumo;
23. Teikėjas Įgaliotai institucijai likus ne mažiau kaip 25 darbo dienoms iki išorinio vertinimo ekspertų grupės vizito pas Teikėją dienos pateikia elektronine forma (elektroniniu paštu arba kompiuterinėje laikmenoje) Įgaliotos institucijos elektroninio pašto adresu paskutiniųjų 3 kalendorinių metų Teikėjo veiklos savianalizės ataskaitą, parengtą atsižvelgiant į Teikėjo pasirinktą vidinę profesinio mokymo kokybės užtikrinimo sistemą, ir Įgaliotos institucijos rekomendacijas Teikėjams dėl pasirengimo veiklos išoriniam vertinimui. Jei per pastaruosius 5 metus Teikėjui buvo pateikta Teikėjo veiklos išorinio vertinimo ataskaita su rekomendacijomis dėl veiklos tobulinimo, Teikėjas Įgaliotai institucijai taip pat turi pateikti informaciją apie Teikėjo veiklos išorinio vertinimo rekomendacijų įgyvendinimą.
24. Įgaliota institucija Teikėjo elektroniniu paštu likus ne mažiau kaip 15 darbo dienų iki išorinio vertinimo ekspertų grupės vizito pas Teikėją dienos informuoja Teikėją apie išorinio vertinimo ekspertų grupės sudėtį.
25. Įgaliota institucija likus ne mažiau kaip 15 darbo dienų iki išorinio vertinimo ekspertų grupės vizito pas Teikėją dienos išorinio vertinimo ekspertų grupei pateikia profesinio mokymo stebėsenos duomenis, Aprašo 23 punkte įvardytą iš Teikėjo gautą informaciją ir dokumentus.
26. Išorinio vertinimo ekspertų grupės vizito metu organizuojami susitikimai su Teikėjo administracija, Teikėjo veiklos savianalizės darbo grupės nariais, mokytojais, mokiniais, absolventais ir socialiniais partneriais. Išorinio vertinimo ekspertų grupės sprendimu vizito pas Teikėją metu gali būti stebimos mokymo veiklos (užsiėmimai). Stebimų mokymo veiklų (užsiėmimų) planas sudaromas, atsižvelgiant į prieš išorinį vertinimą ar išorinio vertinimo metu išryškėjusį poreikį geriau nustatyti tobulintinus Teikėjo veiklos aspektus.
27. Teikėjas išorinio vertinimo ekspertų grupės vizito metu turi užtikrinti susitikimams ir darbui tinkamas patalpas, technines ir interneto ryšio priemones. Teikėjas pasirengimo išoriniam vertinimui metu ir išorinio vertinimo ekspertų grupės vizito metu esant poreikiui teikia ekspertų grupės vadovui tikslinančią informaciją ir papildomus veiklos dokumentus, reikalingus vertinimams pagrįsti.
28. Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus ekstremalią situaciją ir (ar) karantiną, vizitas, susitikimai ir (ar) kitos išorinio vertinimo veiklos gali būti atidedamos arba vykdomos nuotoliniu būdu.
29. Įgaliotos institucijos vadovas, įvertinęs galimybes užtikrinti valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytas asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi ir kitas būtinas visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygas, priima sprendimą dėl išorinio vertinimo atidėjimo arba vykdymo nuotoliniu būdu ir apie tai informuoja vertinamą Teikėją.
30. Išorinio vertinimo ekspertų grupės vizito pas Teikėją pabaigoje išorinio vertinimo ekspertų grupės vadovas žodžiu pristato Teikėjo bendruomenės nariams Teikėjo veiklos išorinio vertinimo rezultatus ir rekomendacijas.
31. Numatytas išorinio vertinimo ekspertų grupės vizitas pas Teikėją gali būti atšauktas arba pakeista jo data, jei atsirado force majeure aplinkybių, kurias gali sukelti įvykiai, nustatyti Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 840 „Dėl Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklių patvirtinimo“, 3 punkte.
32. Atlikdami Teikėjo veiklos išorinį vertinimą išorinio vertinimo ekspertai savo veikloje vadovaujasi šiais etikos principais:
32.1. objektyvumo – išorinio vertinimo ekspertas formuluodamas išvadas ir priimdamas sprendimus, remiasi duomenimis, informacija ir bendru išorinio vertinimo ekspertų grupės susitarimu, Aprašo 8 punkte įvardintais Teikėjo veiklos išorinio vertinimo principais;
32.2. pagarbos veiklos išoriniame vertinime dalyvaujantiems asmenims – Teikėjo veiklos išorinio vertinimo metu išorinio vertinimo ekspertas elgiasi profesionaliai, mandagiai, nepiktnaudžiauja savo padėtimi, nenaudoja finansinio, psichologinio ar kitokio spaudimo. Teikėjo veiklos išoriniame vertinime dalyvaujančius asmenis išorinio vertinimo ekspertas priima kaip gebančius atsakyti už savo veiklą, todėl įvardydamas Teikėjo veiklos stiprybes ir trūkumus vengia patarimų, nurodančių, eksperto nuomone, geriausius problemų sprendimo būdus;
32.3. konfidencialumo – visa su Teikėjo veiklos išoriniu vertinimu susijusi informacija (posėdžiuose nagrinėjami klausimai bei Teikėjo veiklos išorinio vertinimo dalyvių išsakomos nuomonės, Teikėjo savianalizės ataskaita bei papildomi Teikėjo veiklos išoriniam vertinimui pateikti dokumentai) yra naudojama tik Teikėjo veiklos išorinio vertinimo tikslams ir negali būti atskleidžiama;
32.4. bendradarbiavimo – dirbdamas grupėje išorinio vertinimo ekspertas siekia bendrų tikslų su kitais išorinio vertinimo ekspertų grupės nariais, laiku atlieka jam priskirtas užduotis. Bendraudamas su Teikėju išorinio vertinimo ekspertas stengiasi jam pagelbėti, auginti kokybės kultūrą ir siekia abipusio supratimo.
33. Išorinio vertinimo ekspertai, nesilaikantys etikos principų, savo veikla ar neveikimu diskredituojantys Teikėjo veiklos išorinį vertinimą ir (arba) Įgaliotą instituciją, Įgaliotos institucijos sprendimu nušalinami nuo Teikėjo veiklos išorinio vertinimo, su jais nutraukiama sudaryta paslaugų sutartis joje numatyta tvarka.
V SKYRIUS
TEIKĖJO VEIKLOS IŠORINIO VERTINIMO ATASKAITOS RENGIMAS, DERINIMAS IR SKELBIMAS
34. Po išorinio vertinimo ekspertų grupės vizito pas Teikėją išorinio vertinimo ekspertų grupė ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo vizito pabaigos parengia ir pateikia Įgaliotai institucijai Teikėjo veiklos išorinio vertinimo ataskaitos projektą.
35. Susipažinusi su Teikėjo veiklos išorinio vertinimo ataskaitos projektu ir įvertinusi ataskaitos atitiktį nustatytiems reikalavimams Įgaliota institucija jį oficialiu Teikėjo elektroninio pašto adresu išsiunčia Teikėjui, kuris turi teisę per 5 darbo dienas nuo Teikėjo veiklos išorinio vertinimo ataskaitos projekto išsiuntimo dienos pateikti pastabas dėl Teikėjo veiklos išorinio vertinimo ataskaitos projekte esančių faktinių klaidų.
36. Įgaliota institucija savo pastabas ir gautą informaciją dėl Teikėjo veiklos išorinio vertinimo ataskaitos projekte esančių faktinių klaidų išorinio vertinimo pateikia ekspertų grupei, kuri, jas išnagrinėjusi, per 5 darbo dienas pateikia Įgaliotai institucijai galutinę Teikėjo veiklos išorinio vertinimo ataskaitą. Teikėjo veiklos išorinio vertinimo ataskaitoje turi būti suformuluota vertinimo išvada – „veikla vertinama teigiamai“ arba „veikla vertinama neigiamai“ ir pateikiamos rekomendacijos Teikėjui dėl jo veiklos tobulinimo.
37. Sprendimas vertinti „veikla vertinama teigiamai“ - priimamas, kai nei viena iš vertinimo sričių nėra įvertinama nepatenkinamai (N lygiu).
38. Sprendimas vertinti „veikla vertinama neigiamai“- priimamas, kai bent viena iš vertinimo sričių yra įvertinama nepatenkinamai (N lygiu).
VI SKYRIUS
PAKARTOTINIS TEIKĖJO VEIKLOS IŠORINIS VERTINIMAS
40. Jei Teikėjo veikla įvertinama neigiamai, jis ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo Teikėjo veiklos išorinio vertinimo ataskaitos paskelbimo dienos pateikia Įgaliotai institucijai suderintą su savininku, savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija (dalyvių susirinkimu) Teikėjo veiklos tobulinimo planą. Ne anksčiau kaip po 2 metų Įgaliota institucija inicijuoja pakartotinį Teikėjo veiklos išorinį vertinimą.
41. Pakartotinio Teikėjo veiklos išorinio vertinimo vykdymui taikomi Aprašo III ir IV skyriuose nustatyti reikalavimai. Pakartotinio Teikėjo veiklos išorinio vertinimo ekspertų grupės vizito pas Teikėją trukmė 1 darbo diena.
42. Pakartotinio Teikėjo išorinio vertinimo metu išorinio vertinimo ekspertai vertina, kaip yra įgyvendinamos Teikėjo veiklos išorinio vertinimo ataskaitoje suformuluotos rekomendacijos dėl veiklos tobulinimo ir Įgaliotai institucijai pateiktas Teikėjo veiklos tobulinimo planas.
43. Po pakartotinio išorinio vertinimo ekspertų grupės vizito (pirmumas teikiamas vertinimą atlikusiems ekspertams) pas Teikėją išorinio vertinimo ekspertų grupė ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo vizito pabaigos parengia ir pateikia Įgaliotai institucijai pakartotinio Teikėjo veiklos išorinio vertinimo ataskaitos projektą. Pakartotinio Teikėjo veiklos išorinio vertinimo ataskaitai rengti, derinti ir skelbti taikomi Aprašo 34–39 punktuose nustatyti reikalavimai.
44. Jei Teikėjo veikla pakartotinio Teikėjo veiklos išorinio vertinimo metu yra įvertinama neigiamai, Įgaliota institucija ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pakartotinio Teikėjo veiklos išorinio vertinimo paskelbimo dienos apie tai informuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, kuri vadovaudamasi Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo 14 straipsnio 11 dalies 6 punktu priima sprendimą dėl licencijos galiojimo Teikėjui panaikinimo.
VII SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
45. Teikėjas per 3 darbo dienas nuo Teikėjo veiklos išorinio vertinimo ataskaitos gavimo dienos turi teisę pateikti argumentuotą skundą švietimo, mokslo ir sporto ministrui dėl šiame Apraše nustatytų Teikėjo išorinio veiklos vertinimo procedūrų pažeidimų. Švietimo, mokslo ir sporto ministras gali sudaryti komisiją skundui tirti. Sudaryta komisija pateikia išvadą per 5 darbo dienas.
46. Švietimo, mokslo ir sporto ministras, atsižvelgdamas į komisijos išvadą, priima vieną iš šių sprendimų:
46.1. pripažinti, kad šiame Apraše nustatyta Teikėjo veiklos išorinio vertinimo procedūra nebuvo pažeista, o Teikėjo skundą atmesti;
47. Veiksmai, neveikimas ir (ar) sprendimai, kuriais pažeidžiamos Aprašo nuostatos, gali būti skundžiami teismui teisės aktų nustatyta tvarka.
48. Kiekvieno Teikėjo veiklos išorinio vertinimo rodikliai yra skelbiami viešai Švietimo valdymo informacinėje sistemoje, jų skaitinės vertės atnaujinamos ir tikslinamos kasmet.
Profesinio mokymo įstaigų ir kitų
profesinio mokymo teikėjų, vykdančių
formalųjį profesinį mokymą, veiklos
išorinio vertinimo tvarkos aprašo
1 priedas
PROFESINIO MOKYMO ĮSTAIGŲ IR KITŲ PROFESINIO MOKYMO TEIKĖJŲ, VYKDANČIŲ FORMALŲJĮ PROFESINĮ MOKYMĄ, VEIKLOS IŠORINIO VERTINIMO RODIKLIŲ APSKAIČIAVIMAS IR JŲ SKAITINIŲ VERČIŲ VERTINIMAS
| Eil. Nr. |
Rodiklis |
Apskaičiavimo formulė |
Paaiškinimas |
Ribinė skaitinė vertė konkrečiam Teikėjui*
|
| 1. |
Užpildytų valstybės finansuojamų profesinio mokymo vietų dalies rodiklis (toliau –VFVR)
|
|
PMS yra atitinkamais metais profesinio mokymo įstaigos ar kito profesinio mokymo teikėjo (toliau – Teikėjas) priimtų į I kursą mokinių skaičius, o VFV yra atitinkamais metais švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintas Teikėjui skiriamų galutinis valstybės finansuojamų profesinio mokymo vietų skaičius. Skaičiavimo lygmuo – Teikėjo. Duomenų šaltinis PMS reikšmei nustatyti – Švietimo valdymo informacinė sistema, o duomenų šaltinis VFV reikšmei nustatyti – švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamas Asmenų, išskyrus asmenis, kuriems taikomas Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymas, Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas ar Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas, pageidaujančių įgyti kvalifikaciją, priėmimo į valstybės finansuojamas profesinio mokymo vietas atitinkamų metų planas. |
Ribinė (minimali) skaitinė vertė – 80 procentų.
|
| 2. |
Pameistrystės forma besimokančių mokinių dalies rodiklis (toliau – PAMR)
|
|
PM yra atitinkamais metais mokymosi sutartį ir pameistrystės darbo sutartį ne trumpiau kaip 1 moduliui ar 2 mėnesiams sudariusių mokinių skaičius, o PMM yra atitinkamais metais kvalifikaciją įgijusių mokinių skaičius. Skaičiavimo lygmuo – Teikėjo. Duomenų šaltinis PM ir PMM reikšmėms nustatyti – Švietimo valdymo informacinė sistema. |
Ribinė (minimali) skaitinė vertė – 5 procentai.
|
| 3. |
Nebaigusių formaliojo profesinio mokymo programos asmenų dalies rodiklis (toliau – NPAR) |
|
IM yra atitinkamais metais į formaliojo profesinio mokymo programą priimtų mokinių skaičius, o PK yra atitinkamais metais asmenų, po formaliojo profesinio mokymo programos įgyvendinimo laiko įgijusių kvalifikaciją, skaičius. Skaičiavimo lygmuo – Teikėjo. Duomenų šaltinis IM ir PK reikšmėms nustatyti – Švietimo valdymo informacinė sistema. |
Ribinė (maksimali) skaitinė vertė – 25 procentai.
|
| 4. |
Įvertintų mokinių, kurių asmens įgytų kompetencijų įvertinimai yra „gerai“ (8 balai) arba „labai gerai“ (9 balai), arba „puikiai“ (10 balų), dalies rodiklis (toliau – KVER) |
|
LG yra asmenų, atitinkamais metais baigusių formaliojo profesinio mokymo programas, kurių asmens įgytų kompetencijų teorinės ir praktinės dalies įvertinimai yra „gerai“ (8 balai) arba „labai gerai“(9 balai), arba „puikiai“ (10 balų), skaičius, o KV yra asmenų, atitinkamais metais įgijusių kvalifikaciją baigus formaliojo profesinio mokymo programą, skaičius. Skaičiavimo lygmuo – Teikėjo. Duomenų šaltinis LG ir KV reikšmėms nustatyti – Švietimo valdymo informacinė sistema.
|
Ribinė (minimali) skaitinė vertė – 25 procentai.
|
| 5. |
Absolventų, dirbusių šeštą mėnesį po formaliojo profesinio mokymo programos, baigimo dalies rodiklis (toliau – ABIR) |
|
AK yra asmenų, įgijusių kvalifikaciją atitinkamais metais ir 6-tą mėnesį po baigimo dirbusių (skaičiuojami asmenys, dirbantys samdomą darbą ir savarankiškai), skaičius, o KV yra asmenų, atitinkamais metais įgijusių kvalifikaciją baigus formaliojo profesinio mokymo programą, skaičius. Skaičiavimo lygmuo – Teikėjo. Duomenų šaltinis AK ir KV reikšmėms nustatyti –Švietimo valdymo informacinė sistema.
|
Ribinė (minimali) skaitinė vertė – 65 procentai.
|
*Skaičiuojant veiklos išorinio vertinimo rodiklių reikšmes į mokinių ar kvalifikaciją įgijusių asmenų skaičių neįskaičiuojami asmenys, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių, ir asmenys, kuriems atimta arba apribota laisvė.
________________________________
Profesinio mokymo įstaigų ir kitų profesinio mokymo
teikėjų, vykdančių formalųjį profesinį mokymą, veiklos
išorinio vertinimo tvarkos aprašo
2 priedas
Profesinio mokymo įstaigų ir kitų profesinio mokymo teikėjų, vykdančių formalųjį profesinį mokymą, veiklos išorinio vertinimo sritys, kriterijai ir rodikliai
| Kriterijai |
Rodikliai |
Rodiklių aprašymas |
| 1. VERTINIMO SRITIS – LYDERYSTĖ IR VADYBA |
||
| 1.1. Strateginių sprendimų priėmimas, įgyvendinimas ir poveikis profesinio mokymo įstaigos ar kito profesinio mokymo teikėjo, vykdančio formalųjį profesinį mokymą (toliau – Teikėjas), veiklos kokybei |
1.1.1 Strateginių sprendimų priėmimas ir įgyvendinimas |
Teikėjo gebėjimas priimti pagrįstus strateginius sprendimus ir juos įgyvendinti bendradarbiaujant su socialiniais partneriais. Strateginių sprendimų įgyvendinimo poveikis Teikėjo veiklos kokybei užtikrinti ir gerinti. Bendradarbiavimo su socialiniais partneriais reikšmingumas Teikėjo veiklos kokybei. Socialinių partnerių įsitraukimo ir įtraukimo, priimant Teikėjo strateginius sprendimus ir juos įgyvendinant, atvejai.
|
| 1.1.2. Kokybės vadybos sistemos taikymas ir įtaka procesams |
Teikėjo taikoma kokybės vadybos sistema (sertifikuota ar nesertifikuota). Kokybės vadybos sistemos poveikis Teikėjo veiklos procesams ir rezultatams.
|
|
| 1.2. Valdymo veiksmingumas ir lyderystės raiška
|
1.2.1. Vadovų ir kitų bendruomenės narių lyderystė |
Bendruomenės įsitraukimas ir įtraukimas į Teikėjo veiklos planavimą, sprendimų priėmimą, jų įgyvendinimą, veiklos tobulinimą, mokymąsi kartu ir bendradarbiavimą, bendruomenės narių iniciatyvumo ir atsakomybės atvejai. Teikėjo gebėjimas įgyvendinti Mokymosi visą gyvenimą strategijos nuostatas, lanksčiai ir greitai orientuotis besikeičiančioje ekonominėje situacijoje, pritaikant į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką orientuotų, kitų rinkoje paklausių pirminio ir tęstinio profesinio mokymo programų pasiūlą. |
| 1.2.2. Personalo politika |
Teikėjo personalo politika: darbuotojų atrankos sistema, personalo formavimo veiksmingumas; apmokėjimo už darbą ir motyvavimo sistema ir jos skaidrumas; materialiosios darbo sąlygos; darbo santykiai, psichologinis mikroklimatas, su tuo susijusios problemos ir priimti sprendimai. Personalo profesinio tobulėjimo sistema, įskaitant žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai reikalingų žinių ir įgūdžių įgijimą, jos veiksmingumas – raiška ir poveikis Teikėjo veiklos kokybei. Personalo kasmetinių užduočių formavimo, vertinimo, įsivertinimo, skatinimo sistema, jos poveikis Teikėjo veiklos kokybei. Mokytojų ir kitų darbuotojų pasitenkinimas darbo sąlygomis ir mikroklimatu.
|
|
| 1.2.3. Teikėjo dalyvavimas socialinėje regiono ir / ar šalies veikloje |
Teikėjo socialinis atsakingumas, dalyvavimo vietos bendruomenės veikloje bei aktyvumo šalies mastu atvejai. Teikėjo pasiekiamumas ir informacijos viešinimas socialiniuose tinkluose, žiniasklaidoje, kituose visuomenės informavimo kanaluose. Teikėjo bendruomenės įsitraukimo ir įtraukimo į veiklos viešinimą atvejai. |
|
| 1.2.4. Finansinių išteklių (įskaitant ir ilgalaikes investicijas) panaudojimas |
Teikėjo biudžeto paskirstymas pagal pajamų ir išlaidų klasifikatorių (biudžeto straipsnius). Teikėjo pajamų už teikiamas mokymo ir kitas paslaugas panaudojimo efektyvumas. Teikėjo gebėjimas pritraukti paramos, projektines lėšas ir jas racionaliai panaudoti. |
|
| 2. VERTINIMO SRITIS – MOKYMAS IR MOKYMASIS |
||
| 2.1. Mokymo ir mokymosi proceso planavimo ir vykdymo efektyvumas
|
2.1.1. Mokymo ir mokymosi planavimas ir vykdymas
|
Teikėjo teikiamo pirminio ir tęstinio profesinio mokymo proceso planavimas ir vykdymas analizuojant teorinio ir praktinio mokymo ir mokymosi (teikiamą turinį, taikomus metodus, grįžtamojo ryšio teikimo formas ir būdus), mokymo ir mokymosi virtualioje aplinkoje, praktikų vykdymo, neformalaus mokymo, modulių pasiekimų vertinimo, pasirengimo asmens įgytų kompetencijų vertinimui atvejus ir Teikėjo pagrindimą dėl mokymo ir mokymosi planavimo bei vykdymo kokybės užtikrinimo. Duomenys apie mokymo įstaigoje teikiamas formaliojo mokymo programas, jų pasiūlos pokytį ir pokyčio priežastis. Teikėjo veiksmai siekiant padidinti vykdomų programų populiarumą. |
| 2.1.2. Parama mokiniui |
Mokiniams teikiamos pedagoginės / andragoginės, socialinės, psichologinės ir kitos paramos sistemos veiksmingumas: dirbantys specialistai, teikiamos paramos formos ir būdai, teikiamos paramos aiškumas mokiniams ir viešumas, Teikėjo iniciatyvos pritraukti socialinių partnerių paramą. Teikėjo vykdomas mokinių profesinis informavimas ir konsultavimas karjerai. |
|
| 2.1.3. Teikėjo iniciatyvos mokymo ir mokymosi procesui plėtoti ir gerinti
|
Teikėjo veikloje taikomos iniciatyvos mokymo ir mokymosi proceso atvirumui didinti, mokinių ir mokytojų kompetencijoms plėtoti. Galimų iniciatyvų pavyzdžiai: a) dalyvavimas nacionaliniuose ir tarptautiniuose projektuose, programose, profesinio meistriškumo konkursuose ir pan.; b) kitų profesinio mokymo įstaigų, sektorinių praktinio mokymo centrų, įmonių / įstaigų lankymas, dalyvavimas darbdavių ir kitų socialinių partnerių organizuojamuose seminaruose, praktiniuose užsiėmimuose ir pan.; c) praktinio mokymo realiose darbo vietose organizavimo santykis su praktinio mokymo organizavimu profesinio mokymo įstaigoje, pameistrystės plėtojimas (vertinama instituciniu ir profesinio mokymo programos lygmenimis); d) kitos iniciatyvos. Iniciatyvų reikšmė mokymo ir mokymosi proceso kokybei užtikrinti ir gerinti. |
|
| 2.2. Įgalinanti mokyti ir mokytis fizinė ir emocinė aplinka
|
2.2.1. Materialiųjų išteklių (įrangos, priemonių, žaliavos, mokomosios medžiagos) pakankamumas ir atitiktis darbo rinkos poreikiams |
Materialiųjų išteklių įsigijimo planavimas ir disponavimo jais pakankamumas pagal vykdomas profesinio mokymo programas arba programų sritis. Socialinių partnerių parama ir projektinės veiklos poveikis materialiesiems ištekliams įsigyti ir naudoti. Materialiųjų išteklių panaudojimo efektyvumas: klasių, įrangos apkrovimas ir pan. Teikėjo naudojamos įrangos, priemonių ir žaliavų atitiktis darbo rinkos poreikiams, jų modernumo lygmuo. Teikėjo turimų mokomųjų / metodinių (spausdintinių ir skaitmeninių) išteklių pakankamumas, naujumas, aktualumas, atitikimas teikiamoms profesinio mokymo programoms, Teikėjo naudojama skaitmeninė / virtuali mokymo ir mokymosi erdvė. Mokomųjų/ metodinių išteklių prieinamumas bendruomenei Teikėjo bibliotekos fonduose, skaitmeninėje erdvėje ir jų panaudojimas mokymo ir mokymosi procese. |
| 2.2.2. Įtraukiojo mokymo ir mokymosi plėtojimas, materialinės bazės pritaikymas, mokymo ir mokymosi aplinkos funkcionalumas |
Teikėjo iniciatyvos kuriant lanksčią mokymo ir mokymosi aplinką, kurioje gali dalyvauti skirtingų galimybių ir poreikių mokiniai. Teikėjo materialinės bazės pritaikymas mokymo ir mokymosi sunkumus patiriantiems, negalią turintiems mokiniams, gabiems ir kitiems mokiniams. Teikėjo mokymo ir mokymosi aplinkos – patalpų išdėstymo, įrengimo, pritaikymo skirtingoms reikmėms ir mokymosi poreikiams ir pan. – sudaromų sąlygų mokyti ir mokytis funkcionalumas. |
|
| 2.3. Suinteresuotųjų šalių pasitenkinimas mokymo ir mokymosi procesu |
2.3.1. Mokinių pasitenkinimas mokymo ir mokymosi procesu |
Teikėjo atliktų įvairių formų mokinių apklausų duomenys, kai mokinių apklausos vykdomos įtraukiant tokius mokymo ir mokymosi kokybės vertinimo aspektus kaip teorinis ir praktinis mokymas ir mokymasis (turinys, metodai, grįžtamasis ryšys), mokymas ir mokymasis skaitmeniniu būdu, praktikos, neformalus mokymas, modulių pasiekimų vertinimas, asmens įgytų kompetencijų vertinimas, materialiųjų išteklių (mokomosios literatūros, mokymui skirtos įrangos) atitiktis poreikiams. Teikėjo atžvalga į mokinių nuomonę ir pageidavimus. |
| 2.3.2. Darbdavių pasitenkinimas praktinio mokymo organizavimu ir vykdymu |
Darbdavių, priimančių Teikėjo mokinius praktiniam mokymui, pameistrystei ir kitoms veikloms, įvairių formų apklausų duomenys, Teikėjo mokymo proceso ir mokinių įgytų kompetencijų vertinimai. Teikėjo atžvalga į darbdavių nuomonę ir pageidavimus. |
|
| 3. VERTINIMO SRITIS – MOKYMO IR MOKYMOSI REZULTATAI |
||
| 3.1. Kvalifikacijos įgijimas |
3.1.1. Asmenys, priimti į formaliojo profesinio mokymo programą (modulį) ir įgiję kvalifikaciją (kompetencijas) |
Asmenų, atitinkamais mokslo metais (laikotarpiu) įgijusių kvalifikaciją (kompetencijas) pagal formaliojo profesinio mokymo programą (modulį) per numatytą įgyvendinimo laiką, skaičius, padalintas iš asmenų, priimtų į šią formaliojo profesinio mokymo programą (modulį), skaičiaus. Šis rodiklis apskaičiuojamas iš ŠVIS duomenų. Teikėjo priimtųjų ir baigusiųjų formaliojo profesinio mokymo programas santykio pagrindimas (pagal programas ar programų sritis). Vertinama instituciniu ir profesinio mokymo programos lygmenimis. |
| 3.1.2. Asmens įgytų kompetencijų vertinimo rezultatai |
Kvalifikaciją N mokslo metais atskiroje formaliojo profesinio mokymo programoje - įgijusių asmenų skaičius, padalintas iš visų N metais tos mokymo programos asmenų, kuriems atliktas įgytų kompetencijų vertinimas (siekiant įgyti kvalifikaciją), skaičiaus. Šis rodiklis apskaičiuojamas iš ŠVIS duomenų. Kvalifikaciją įgijusiųjų ir praėjusiųjų įgytų kompetencijų vertinimą santykio pagrindimas (pagal programas ar programų sritis). Vertinama instituciniu ir profesinio mokymo programos lygmenimis. |
|
| 3.2. Absolventų konkurencin-gumas darbo rinkoje
|
3.2.1. Kvalifikaciją įgijusių asmenų situacija darbo rinkoje: samdomieji darbuotojai, savarankiškai dirbantys, užimtieji, registruoti bedarbiai. |
Asmenų, įgijusių kvalifikaciją N mokslo metais ir 6-tą mėnesį po baigimo (atskirai pagal kategorijas) turinčių užimtojo statusą (detalizuojant atskirai samdomuosius darbuotojus, savarankiškai dirbančius), bedarbio statusą, skaičius padalintas iš asmenų, atitinkamais mokslo metais įgijusių kvalifikaciją baigus atitinkamą formaliojo profesinio mokymo programą, skaičiaus. Šis rodiklis apskaičiuojamas iš ŠVIS duomenų. Kvalifikaciją įgijusiųjų asmenų užimtumo ir įsidarbinimo pagrindimas. Vertinama instituciniu ir profesinio mokymo programos lygmenimis. |
| 3.2.2. Darbdavių pasitenkinimas įsidarbinusių absolventų kvalifikacija |
Teikėjo atliktų įvairių formų darbdavių apklausų duomenys. Darbdavių, kurie nurodė esantys patenkinti ar nepatenkinti jų įmonėje atlikusių praktiką ir / ar įsidarbinusių absolventų įgytomis kompetencijomis bei įgyta kvalifikacija, apklausų duomenys. Teikėjo atžvalga į darbdavių nuomonę ir pageidavimus. |
|
| 3.2.3. Absolventų pasitenkinimas įgyta kvalifikacija |
Teikėjo atliktų įvairių formų absolventų apklausų duomenys. Absolventų, kurie nurodė esantys patenkinti ar nepatenkinti įgyta kvalifikacija, apklausų duomenys. Teikėjo atžvalga į absolventų nuomonę ir pageidavimus. |
|
____________________________
Profesinio mokymo įstaigų ir kitų
profesinio mokymo teikėjų, vykdančių
formalųjį profesinį mokymą, veiklos išorinio
vertinimo tvarkos aprašo
3 priedas
PROFESINIO MOKYMO ĮSTAIGŲ IR KITŲ PROFESINIO MOKYMO TEIKĖJŲ, VYKDANČIŲ FORMALŲJĮ PROFESINĮ MOKYMĄ, IŠORINIO VERTINIMO DIENŲ IR EKSPERTŲ DARBO LAIKO APSKAITOS PLANAS*
| Formaliojo profesinio mokymo programų skaičius |
Mokinių skaičius Teikėjo įstaigoje |
Pedagogų skaičius Teikėjo įstaigoje |
Teikėjo įstaigos padalinių skaičius |
Ekspertų skaičius grupėje |
Vizito dienos mokymo įstaigoje |
Pasirengimo vertinti, vertinimo duomenų analizei ir apibendrinimui, ataskaitos rengimui skiriamų dienų skaičius**
|
Pastabos |
| Iki 10 |
Iki 100 |
Iki 20 |
1 |
4 |
2 |
4 |
|
| 11 ̶ 25 |
101 ̶ 500 |
21 ̶ 60 |
2 |
4 |
3 |
5 |
|
| 26 ir daugiau |
501 ir daugiau |
61 ir daugiau |
Daugiau kaip 2 |
5 |
3 |
5 |
|
* jei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sprendimu kartu su profesinio mokymo įstaigų ir kitų profesinio mokymo teikėjų, vykdančių formalųjį profesinį mokymą (toliau – Teikėjas), formaliojo profesinio mokymo veiklos išoriniu vertinimu vykdomas ir Teikėjo vykdomų bendrojo ugdymo programų veiklos išorinis vertinimas, sudaromas ir švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos institucijos vadovo įsakymu tvirtinamas atskiras išorinio vertinimo dienų ir ekspertų darbo laiko apskaitos planas;
** ekspertų grupės vadovui už ataskaitos rengimo koordinavimą papildomai pridedama 1 diena.
____________________________
Profesinio mokymo įstaigų ir kitų
profesinio mokymo teikėjų, vykdančių
formalųjį profesinį mokymą, veiklos
išorinio vertinimo tvarkos aprašo
4 priedas
NEPRIEKAIŠTINGOS REPUTACIJOS REIKALAVIMŲ ATITIKTIES IR NEŠALIŠKUMO DEKLARACIJA
______________________________________________
(vardas, pavardė)
202... m. .................................... d.
Vilnius
Tapdamas profesinio mokymo įstaigų ir kitų profesinio mokymo teikėjų, vykdančių formalųjį profesinį mokymą (toliau – Teikėjas), veiklos išorinio vertinimo ekspertu patvirtinu, kad:
1. Nesu teistas už sunkų ir (ar) labai sunkų nusikaltimą, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs, ar panaikintas, ar teistas už kitą tyčinį nusikaltimą, – jeigu teistumas neišnykęs ar nepanaikintas.
2. Nebuvau atleistas iš pareigų už tarnybinį nusižengimą ar iš darbo už darbo pareigų ar darbo drausmės pažeidimą, kai nuo atleidimo iš pareigų ar darbo nepraėjo treji metai.
3. Nepiktnaudžiauju alkoholiu, psichotropinėmis, narkotinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis.
4. Savo elgesiu ir veikla nepažeidžiu Pedagogų etikos kodekso, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2018 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. V-561 „Dėl Pedagogų etikos kodekso patvirtinimo“, nuostatų.
5. Pasižadu, kad:
5.1. objektyviai, dalykiškai, be išankstinio nusistatymo, vadovaudamasis lygiateisiškumo, nediskriminavimo, principais, atliksiu man pavestą užduotį;
5.2. gautą informaciją ir dokumentus naudosiu tik Teikėjo veiklos išorinio vertinimo atlikimui, gautos medžiagos savarankiškai nedauginsiu ar kitaip neviešinsiu;
5.3. nedelsdamas nusišalinsiu nuo Teikėjo veiklos išorinio vertinimo atlikimo esant bent minimaliai galimybei kilti viešųjų ir privačių interesų konfliktui ir raštu pranešiu Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos institucijos (toliau – Įgaliota institucija) vadovui ar jo įgaliotajam atstovui paaiškėjus bent vienai iš šių aplinkybių:
6. Man išaiškinta, kad:
6.1. man artimi asmenys yra: sutuoktinis, sugyventinis, partneris...., mano ir mano sutuoktinio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai ir jų sutuoktiniai, sugyventiniai, partneriai ....;
6.2. Įgaliotai institucijai gavus pagrįstos informacijos apie tai, kad Profesinio mokymo įstaigų ir kitų profesinio mokymo teikėjų, vykdančių formalųjį profesinį mokymą, veiklos išorinio vertinimo tvarkos aprašo 21 punkte nustatytu atveju nesilaikydamas etikos principų, savo veikla ar neveikimu diskredituodamas Teikėjo veiklos išorinį vertinimą ir (arba) įgaliotą instituciją arba galiu būti patekęs į intereso konflikto situaciją ir nenusišalinau nuo Teikėjo veiklos išorinio vertinimo atlikimo, Įgaliotos institucijos vadovas ar jo įgaliotasis atstovas sustabdo mano dalyvavimą Teikėjo veiklos išorinio vertinimo atlikimo procese ir atlieka mano su Teikėjo veiklos išorinio vertinimo atlikimu susijusios veiklos patikrinimą.