LIETUVOS RESPUBLIKOS
SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL 2021–2030 METŲ PLĖTROS PROGRAMOS VALDYTOJOS LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS
ŠEIMOS POLITIKOS STIPRINIMO PLĖTROS PROGRAMOS PAŽANGOS PRIEMONĖS NR. 09-004-02-05-09 „UŽTIKRINTI STEREOTIPAIS PAGRĮSTO POŽIŪRIO Į MOTERŲ IR VYRŲ VAIDMENIS ŠEIMOJE BEI VISUOMENĖJE PAPLITIMO MAŽĖJIMĄ“ APRAŠO PATVIRTINIMO
2022 m. rugsėjo 1 d. Nr. A1-580
Vilnius
Vadovaudamasi Strateginio valdymo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 292 „Dėl Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo, Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo 4 straipsnio 3 ir 5 dalių, 7 straipsnio 1 ir 4 dalių ir Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 141 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo“, 87 punktu ir įgyvendindama 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos šeimos politikos stiprinimo plėtros programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. lapkričio 10 d. nutarimu Nr. 930 „Dėl
2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos šeimos politikos stiprinimo plėtros programos patvirtinimo“, pažangos priemonę
Nr. 09-004-02-05-09 „Užtikrinti stereotipais pagrįsto požiūrio į moterų ir vyrų vaidmenis šeimoje bei visuomenėje paplitimo mažėjimą“,
t v i r t i n u 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos šeimos politikos stiprinimo plėtros programos pažangos priemonės
Nr. 09-004-02-05-09 „Užtikrinti stereotipais pagrįsto požiūrio į moterų ir vyrų vaidmenis šeimoje bei visuomenėje paplitimo mažėjimą“ aprašą (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro
2022 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. A1-580
2021–2030 METŲ PLĖTROS PROGRAMOS VALDYTOJOS LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS ŠEIMOS POLITIKOS STIPRINIMO PLĖTROS PROGRAMOS PAŽANGOS PRIEMONĖS NR. 09-004-02-05-09 „UŽTIKRINTI STEREOTIPAIS PAGRĮSTO POŽIŪRIO Į MOTERŲ IR VYRŲ VAIDMENIS ŠEIMOJE BEI VISUOMENĖJE PAPLITIMO MAŽĖJIMĄ“
APRAŠAS
I SKYRIUS
PLĖTROS PROGRAMOS PAŽANGOS PRIEMONĖS SIEKIAMI REZULTATAI
Rodiklio kodas |
Rodiklio tipas (rezultato / produkto) |
Rodiklio pavadinimas |
Matavimo vienetas |
Pradinė rodiklio reikšmė (metai) |
Siektinos rodiklio reikšmės |
Finansavimo šaltinis |
|
Tarpinė reikšmė 2025 m. |
Galutinė reikšmė 2030 m. |
||||||
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
R-09-004-02-05-09-01 |
rezultato |
Lietuvos lyčių lygybės indeksas |
balas |
58,4 (2021 m.) |
60 |
70 |
Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas |
R-09-004-02-05-09-02 |
rezultato |
Tėvų, išleistų vaiko priežiūros atostogų ir gavusių išmokas, dalis (proc.) |
procentas |
Tėvų – 24 (2020 m.) |
Tėvų – 30 |
Tėvų – 40 |
Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšos |
R-09-004-02-05-09-03 |
rezultato |
Motinų, išleistų vaiko priežiūros atostogų ir gavusių išmokas, dalis (proc.) |
procentas |
Motinų – 76 (2020 m.) |
Motinų – 70 |
Motinų – 60 |
Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšos |
P-09-004-02-05-09-01 |
produkto |
Įsigalioję teisės aktai, numatantys vaiko priežiūros atostogas ir vaiko priežiūros išmokos mokėjimą |
vienetas |
0 (2020 m.) |
2 |
2 |
- |
P-09-004-02-05-09-02 |
produkto |
Įvykdytos analitinės veiklos |
vienetas |
0 (2020 m.) |
1 |
2 |
Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas |
P-09-004-02-05-09-03 |
produkto |
Įvykdytos kompetencijų ugdymo veiklos |
vienetas |
0 (2020 m.) |
9 |
24 |
Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas |
P-09-004-02-05-09-04 |
produkto |
Įgyvendintos komunikacijos kampanijos |
vienetas |
0 (2020 m.) |
2 |
4 |
Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas |
PASTABA. Rodiklio „Lietuvos lyčių lygybės indeksas“ (rodiklio kodas R-09-004-02-05-09-01) reikšmės nurodytos atsižvelgiant į Nacionalinio pažangos plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 998 „Dėl 2021–2030 metų Nacionalinio pažangos plano patvirtinimo“, III skyriuje numatytas horizontaliojo principo „Lygios galimybės visiems“ rodiklių reikšmes.
II SKYRIUS
PLĖTROS PROGRAMOS PAŽANGOS PRIEMONĖS FINANSAVIMO ŠALTINIAI
Finansavimo apimtis ir šaltiniai |
Lėšų poreikis (tūkst. eurų) |
1 |
2 |
1.1. Valstybės biudžeto lėšos |
657,576 |
1.1.1. Valstybės biudžeto lėšos |
657,576 |
IŠ VISO: |
657,576 |
PASTABA. Sprendžiama problema 2.1.2. Menkas vyrų įsitraukimas į vaikų priežiūrą (nedidelis procentas tėčių naudojasi vaiko priežiūros atostogomis) finansuojama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų. Lėšų poreikis tik neperleidžiamiems mėnesiams (jais vaiko priežiūros išmokos dydis yra 78 proc. buvusio kompensuojamojo uždarbio dydžio, arba 100,54 proc. buvusio darbo užmokesčio „į rankas“) yra gana didelis – per 15 mln. Eur. Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės įstatymo projektu pateikti kompleksiniai pasiūlymai dėl vaiko priežiūros išmokos mokėjimo (nustatomi neperleidžiamieji mėnesiai, sumažinamas motinystės socialinio draudimo stažo laikotarpis, reikalingas tėvystės išmokai gauti, patikslinamos nuostatos dėl darbinių pajamų gavimo vaiko priežiūros išmokos gavimo laikotarpiu), todėl, preliminariais Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. I ketvirčio skaičiavimais, 2022 metams reikės apie 8,5 mln. Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų, kurios numatytos Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2022 m. rodiklių patvirtinimo įstatyme.
Įvertinus tai, kad Ligos ir motinystės įstatymo projektu pateikti kompleksiniai siūlymai (pvz., dėl vaiko priežiūros išmokos mokėjimo turint darbinės veiklos pajamų antraisiais vaiko auginimo metais), manytina, kad lėšų poreikis nurodytu įstatymo projektu teikiamiems siūlymams įgyvendinti bus mažesnis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad priimtam Ligos ir motinystės įstatymui įgyvendinti reikalingų papildomų lėšų suma priklausys nuo kelių kintamųjų:
1) dėl tėvystės ir / ar vaiko priežiūros išmokos skyrimo besikreipiančių asmenų skaičiaus (ypač dėl vaiko priežiūros išmokos neperleidžiamaisiais vaiko priežiūros atostogų mėnesiais);
4) dirbančiųjų ir gaunančių vaiko priežiūros išmoką asmenų skaičiaus pirmaisiais ir antraisiais vaiko auginimo metais;
5) kada kitas iš tėvų pasinaudos neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais.
Preliminariais skaičiavimais, jei kasmet darbo užmokesčio, nuo kurio skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, fondas augs 5 proc., atitinkamai bus didesnės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto išlaidos: 2023 m. – 15,8 mln. Eur; 2024 m. – 16,5 mln. Eur; 2025 m. – 17,3 mln. Eur; 2030 m. – 21,3 mln. Eur.
III SKYRIUS
PLĖTROS PROGRAMOS PAŽANGOS PRIEMONĖS VEIKLŲ SUVESTINĖ
Veikla |
Veiklos (poveiklės, projekto) tipas |
Galimi pareiškėjai |
Projektų atrankos būdas |
Tiesiogiai prisidedama prie HP (Taip / Ne) |
Finansavimo forma |
Finansavimo suma (tūkst. eurų) |
Finansavimo šaltinis (-iai) |
Rodiklio pavadinimas ir tipas |
Siektina galutinė rodiklio reikšmė |
Administruo-janti institucija |
Dalyvaujanti institucija |
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
10 |
11 |
12 |
1. Vaiko priežiūros išmokos mokėjimas
|
I
|
Vaiko priežiūros išmokos gavėjai (tėvai)
|
- |
Taip |
- |
- |
Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšos |
R – tėvų, išleistų vaiko priežiūros atostogų ir gavusių išmokas, dalis (proc.) |
Tėvų – 40
|
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
|
2. Vaiko priežiūros išmokos mokėjimas
|
I
|
Vaiko priežiūros išmokos gavėjai (motinos)
|
- |
Taip |
- |
- |
Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšos |
R – motinų, išleistų vaiko priežiūros atostogų ir gavusių išmokas, dalis (proc.) |
Motinų – 60
|
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
|
3. Komunikaci-jos kampanija, skatinanti tolygų nemokamo darbo ir vaikų ar kitų artimųjų priežiūros pareigų pasidalijimą šeimoje, skirta nusistovėju-siems stereotipams visuomenėje mažinti |
K |
Europos socialinio fondo agentūra (toliau – ESFA) |
K |
Taip |
D |
419,225
|
Valstybės biudžetas |
P – įgyvendintos komunikaci-jos kampanijos
|
4 |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Kultūros ministerija, Lygių galimybių kontrolie-riaus tarnyba |
4. Analitinės veiklos lyčių lygybės srityje |
A |
ESFA |
K |
Taip |
D |
68,288 |
Valstybės biudžetas |
P – įvykdytos analitinės veiklos |
2 |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
Lietuvos statistikos departamen-tas |
5. Žurnalistų ir kitų profesionalų, dirbančių visuomenės informavimo srityse, kompetencijų ugdymas lyčių lygybės srityje |
I |
ESFA |
K |
Taip |
D |
170,063
|
Valstybės biudžetas |
P – įvykdytos kompetencijų ugdymo veiklos |
24
|
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lygių galimybių kontrolie-riaus tarnyba, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba |
6. Teisės aktų (Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso) pakeitimai |
R
|
- |
- |
Taip |
- |
- |
- |
P – įsigalioję teisės aktai, numatantys vaiko priežiūros atostogas ir vaiko priežiūros išmokos mokėjimą |
2
|
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
|
- |
Pastabos
1. Antroje skiltyje nurodomi veiklų (poveiklių, projektų) tipai: R – reguliacinė (-is), I – investicinė (-is), K – komunikacinė (-is), A – analitinė (-is), M – mišri (-us).
2. Ketvirtoje skiltyje nurodomi projektų atrankos būdai: P – planavimas, K – konkursas, T – tęstinė atranka, Pj – planavimas, kai ketinama įgyvendinti jungtinį projektą.
3. Šeštoje skiltyje nurodoma taikoma finansavimo forma: DS – dotacija taikant sąlygas, D – dotacija, FP – finansinė priemonė, A – apdovanojimai.
4. Aštuntoje skiltyje finansavimo šaltiniai nurodomi įrašant trumpinius: 2021–2027 IP – 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programa (ES – 2021–2027 m. ES struktūrinė parama, „Europos socialinis fondas +“, BF – 2021–2027 m. ES struktūrinės paramos bendrojo finansavimo lėšos), EGADP – Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės planas „Naujos kartos Lietuva“, VB – valstybės biudžetas.