LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO
MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO 2011 M. LIEPOS 1 D. ĮSAKYMO NR. V-1197 „DĖL BRANDOS EGZAMINŲ IR ĮSKAITŲ PROGRAMŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2016 m. sausio 7 d. Nr. V-9
Vilnius
P a k e i č i u Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 1 d. įsakymą Nr. V-1197 „Dėl Brandos egzaminų ir įskaitų programų patvirtinimo“:
1. Pakeičiu nurodytu įsakymu patvirtintą Fizikos brandos egzamino programą:
1.1. Pakeičiu 14 punktą ir jį išdėstau taip:
1.2. Pakeičiu 16 punktą ir jį išdėstau taip:
„16. Orientacinė egzamino užduoties struktūra ir apibūdinimas pateikiami 2 lentelėje. Galutinė egzamino užduoties struktūra (jei skiriasi nuo orientacinės) pateikiama egzamino užduoties apraše ne vėliau kaip iki einamųjų metų sausio 15 d.
2 lentelė. Orientacinė egzamino užduoties struktūra
| Egzamino užduoties struktūra |
Apibūdinimas |
| I dalis |
Klausimai su pasirenkamaisiais atsakymais – 30 klausimų (30 taškų). |
| II dalis |
Trumpojo atsakymo klausimai – 10 klausimų (10 taškų), iš kurių penki tikrina fizikinių dydžių matavimo vienetų žinojimą (5 taškai). |
| III dalis |
Struktūriniai klausimai – 7–8 klausimai (apie 60 taškų). |
| Iš viso taškų |
Apie 100 taškų. |
| Atsakymų lapas |
Vertinami tik atsakymų lape pateikti sprendimai ir atsakymai. |
| Priedas |
Pateikiamos pagrindinės formulės, konstantos ir kita užduočiai atlikti reikalinga informacija. |
“
2. Pakeičiu nurodytu įsakymu patvirtintą Istorijos brandos egzamino programą:
2.1. Pakeičiu 6 punktą ir jį išdėstau taip:
„6. Per egzaminą tikrinami mokinių gebėjimai skirstomi į tris grupes. Pirmoji gebėjimų grupė siejama su žiniomis ir supratimu, antroji – su taikymu, trečioji – su aukštesniųjų mąstymo gebėjimų tikrinimu. Toliau pateikiamas apibendrintas šių gebėjimų grupių paaiškinimas.
6.1. Žinias ir supratimą mokiniai parodo:
6.2. Taikymo gebėjimus mokiniai parodo:
6.2.1. vartodami esmines istorijos sąvokas įprastame ir iš dalies naujame istoriniame kontekste, rašydami rišlų tekstą;
6.2.2. atskleisdami istorijos įvykių ir pokyčių, priežasčių bei pasekmių tarpusavio ryšį, juos palygindami;
6.2.3. atpažindami istorines asmenybes įprastame ir iš dalies naujame istoriniame kontekste, palygindami kelių istorinių asmenybių veiklą;
6.2.4. atpažindami ir naudodami istorijos laikotarpius bei įvykių chronologiją įprastame ir iš dalies naujame istoriniame kontekste;
6.2.5. atpažindami ir paaiškindami istorijos objektus žemėlapiuose (kartoschemose) ir kituose įprastuose šaltiniuose; lygindami skirtingas istorines erdves;
6.2.6. atrinkdami iš istorijos šaltinių tinkamą informaciją, ją papildydami savo žiniomis, ir taip perteikdami susistemintą informaciją;
6.3. Aukštesniuosius mąstymo gebėjimus mokiniai parodo:
6.3.1. tinkamai vartodami esmines ir rečiau vartojamas istorijos sąvokas naujame istoriniame kontekste;
6.3.2. analizuodami istorijos įvykius ir pokyčius plačiame istoriniame kontekste, juos apibendrindami ir vertindami;
6.3.3. analizuodami istorinių asmenybių veiklą plačiame istoriniame kontekste, jas vertindami kritiškai ir remdamiesi skirtingais požiūriais;
6.3.4. analizuodami istorijos laikotarpių ir to meto visuomenės bruožus, įvykius, asmenybes ir pokyčius plačiame istoriniame kontekste, taikydami chronologijos žinias naujame istoriniame kontekste;
6.3.6. atrinkdami, susistemindami ir perteikdami tinkamą informaciją, taip pat sukurdami rišlų struktūruotą tekstą, savarankiškai suformuluotus teiginius pagrįsdami svariais argumentais;
2.2. Pakeičiu 9 punktą ir jį išdėstau taip:
„9. Egzamino matricos paskirtis – užtikrinti proporcingą egzamino klausimų paskirstymą pagal dalyko veiklos sritis, gebėjimų grupes ir dalyko kursus. Egzamino matrica pateikta lentelėje.
| Teminės sritys (Pasaulio istorija – 50 proc., Lietuvos istorija – 50 proc.) |
Gebėjimų grupės |
Užduoties taškai, proc. |
|||
| Žinios ir supratimas |
Taikymas |
Aukštesnieji mąstymo gebėjimai |
Iš viso |
Iš jų – iš bendrojo kurso |
|
| Viduriniai amžiai |
|
|
|
20 |
8 |
| Naujieji amžiai |
|
|
|
30 |
12 |
| Naujausioji istorija |
|
|
|
50 |
20 |
| Iš viso, proc. |
40 |
40 |
20 |
100 |
40 |
Egzamino matricoje nurodyta, kiek užduoties taškų procentais skiriama kiekvienai teminei sričiai, išskiriant bendrojo kurso klausimams tenkančią dalį. Pavyzdžiui, teminės srities „Viduriniai amžiai“ klausimams bus skirta apie 20 proc. užduoties taškų, tarp jų bendrojo kurso klausimams – 8 proc. Lentelėje nurodyta, kiek procentų taškų skiriama atskiroms gebėjimų grupėms vertinti: žinių ir supratimo – 40 proc. užduoties taškų, taikymo gebėjimams – 40 proc., aukštesniesiems mąstymo gebėjimams – 20 proc. Šis taškų santykis pagal galimybę turėtų būti taikomas ne tik visoje užduotyje, bet ir kiekvienoje teminėje srityje. Klausimams, atitinkantiems minimalius reikalavimus, skiriama 20 proc. užduoties taškų.“
2.3. Pakeičiu 12 punktą ir jį išdėstau taip:
2.4. Pakeičiu priedą:
2.4.1. pakeičiu 2 punktą ir jį išdėstau taip:
„2. Egzamino reikalavimai pateikiami šio priedo 1 lentelėje, kurioje pagal lygius nurodomi gebėjimai, reikalingi norint sėkmingai išlaikyti egzaminą. Lentelės minimalių reikalavimų stulpelyje pateikiami minimalūs reikalavimai žinioms ir gebėjimams, reikalingi tik išlaikyti brandos egzaminą. Reikalavimai mokiniams, kurie mokėsi pagal bendrojo kurso programą, apima ir minimalius reikalavimus išlaikyti egzaminą. Reikalavimai mokiniams, kurie mokėsi pagal išplėstinio kurso programą, apima reikalavimus mokiniams, kurie mokėsi pagal bendrojo kurso programą. Todėl lentelės išplėstinio kurso stulpelyje įrašyta žinios ir gebėjimai, viršijantys atitinkamos temos bendrojo kurso žinias ir gebėjimus.
1 lentelė. Egzamino reikalavimai
| Minimalūs ReikalavimaI |
REIKALAVIMAI PAGAL BENDROJO KURSO PROGRAMĄ |
REIKALAVIMAI PAGAL IŠPLĖSTINIO KURSO PROGRAMĄ |
| 1.1. Atpažinti istorijos sąvokas ir jas apibūdinti. |
1.1. Apibūdinti ir tinkamai vartoti svarbiausias istorijos sąvokas. |
1.1. Paaiškinti pagrindines ir rečiau vartojamas sąvokas, jas vartoti tinkamai ir sistemingai. |
| 2. Apibūdinant istorinę raidą: 2.1. atpažinti įvykį, pokytį iš jam būdingų požymių; 2.2. nusakyti įvykio, pokyčio, laiką ir vietą; 2.3. nusakyti esminius istorinio įvykio, pokyčio, laikotarpio bruožus. 2.4. pateikti pavyzdžių apie nagrinėjamą įvykį, pokytį, laikotarpį. |
2. Apibūdinant istorinę raidą: 2.1. palyginti įvykius, pokyčius, nurodyti jų panašumus ir skirtumus; 2.2. remiantis pateikta informacija, paaiškinti įvykių, pokyčių priežastis, eigą, pasekmes. 2.3. remiantis informacijos analize, padaryti išvadą apie įvykius, pokyčius. |
2. Apibūdinant istorinę raidą: 2.1. išskaidyti informaciją apie įvykius, pokyčius į atskiras sudėtines dalis, remiantis tam tikrais požymiais, ir jas nagrinėti; 2.2. įvykius, pokyčius jungti į grupes, tam tikrą visumą, paaiškinant jų priežasčių ir pasekmių tarpusavio ryšius; 2.3. pateikti argumentuotą nuomonę ir vertinimą apie įvykių, pokyčių priežastis bei pasekmes, nusakant jų reikšmę. |
| 3.1. Įvardyti žymiausias praeities asmenybes ir vienu dviem sakiniais nusakyti jų pagrindinius darbus. |
3.1. Įvardyti pagrindinius istorinės asmenybės gyvenimo ir veiklos bruožus. 3.2. Palyginti tarpusavyje įvairių istorinių asmenybių nuopelnus. |
3.1. Įvardyti priežastis ir sąlygas, leidusias išgarsėti istorinei asmenybei. 3.2. Vertinti istorinės asmenybės nuveiktus darbus jos gyvenamojo laiko ir dabarties kontekste. |
| 4.1. Nurodyti svarbiausius Lietuvos ir Europos (pasaulio) istorijos laikotarpius (pvz., antika, viduriniai amžiai, naujieji amžiai, naujausieji laikai, Renesansas, Apšvieta ir kt.). 4.2. Atpažinti ir įvardyti istorijos laikotarpių, svarbiausių istorijos įvykių ir pokyčių chronologiją. 4.3. Atpažinti ir įvardyti nagrinėjamus objektus, įvykius ir pokyčius istorijos žemėlapyje (kartoschemoje). |
4.1. Nurodyti svarbiausius Lietuvos ir Europos (pasaulio) istorijos laikotarpius bei paaiškinti jų ribas. 4.2. Susieti svarbiausius įvykius ir pokyčius Lietuvos ir Europos (pasaulio) istorijoje bei apibūdinti jų tarpusavio ryšius. 4.3. Nagrinėti ir pasinaudoti istorijos žemėlapio teikiama tiesiogine bei netiesiogine informacija. 4.4. Nustatyti to paties įvykio, pokyčio raidą skirtingų laikotarpių istorijos žemėlapiuose (kartoschemose). |
4.1. Pagrįsti argumentais, kodėl vienas ar kitas istorijos įvykis, pokytis yra laikomas istorijos laikotarpio skiriamąja riba. 4.2. Analizuoti ir vertinti svarbiausius Lietuvos ir Europos (pasaulio) istorijos įvykius bei pokyčius, atskleidžiant jų tarpusavio ryšius. 4.3. Remiantis istorijos žemėlapiu (kartoschema), įžvelgti įvykių, pokyčių priežastis ir pasekmes, kai kuriais atvejais – aplinkos sąlygų poveikį įvykiams, pokyčiams ar visuomenės raidai. 4.4. Analizuoti istorijos žemėlapį (kartoschemą) kaip pirminį šaltinį ir jį įvertinti. |
| 5.1. Rasti rašytiniame ar vaizdiniame istorijos šaltinyje tiesiogiai perteiktą informaciją. 5.2. Atpažinti to paties įvykio, pokyčio aprašymą ar pavaizdavimą skirtinguose istorijos šaltiniuose. |
5.1. Rasti istorijos rašytiniame ar vaizdiniame šaltinyje netiesiogiai perteiktą informaciją. 5.2. Palyginti informaciją keliuose istorijos rašytiniuose ar vaizdiniuose šaltiniuose ir paaiškinti jų panašumus ir skirtumus. 5.3. Nustatyti istorinio šaltinio tinkamumą nagrinėjamai temai atskleisti. 5.4. Nurodyti istorijos šaltinio teikiamos informacijos šališkumą – kaip jis priklauso nuo autoriaus pažiūrų, įsitikinimų. |
5.1. Vertinti informaciją, gautą iš pirminių ir antrinių istorijos šaltinių. 5.2. Paaiškinti istorijos šaltiniuose perteiktos informacijos šališkumą. 5.3. Paaiškinti skirtingų istorijos interpretacijų atsiradimo aplinkybes arba tikslą, motyvus ir kt. |
| 6.1. Sukurti glaustą tekstą, atsakant į klausimą apie įvykius, pokyčius, asmenybes, laikotarpius, taip pat padaryti elementarias išvadas. |
6.1. Sukurti rišlų tekstą, atsakant į klausimą apie įvykius, pokyčius, asmenybes, laikotarpius, taip pat padaryti išvadas. |
6.1. Sukurti detalų ir rišlų, struktūruotą tekstą, atsakant į klausimą apie įvykius, pokyčius, asmenybes, laikotarpius, taip pat padaryti svariais argumentais pagrįstas išvadas. |
“
3. Pakeičiu nurodytu įsakymu patvirtintą Geografijos brandos egzamino programą:
3.1. Pakeičiu 5 punktą ir jį išdėstau taip:
3.2. Pakeičiu 6 punkto pirmąją pastraipą ir ją išdėstau taip:
„6. Per egzaminą tikrinami mokinių gebėjimai skirstomi į tris grupes. Pirmoji gebėjimų grupė siejama su žiniomis ir supratimu, antroji – su taikymu, trečioji – aukštesniųjų mąstymo gebėjimų tikrinimu. Toliau pateikiamas apibendrintas šių gebėjimų grupių paaiškinimas, pritaikytas geografijos mokomajam dalykui.“
3.3. Pakeičiu 6.3 papunkčio pirmąją pastraipą ir ją išdėstau taip:
3.4. Pakeičiu 10 punktą ir jį išdėstau taip:
„10. Egzamino matricos paskirtis – užtikrinti proporcingą egzamino užduoties taškų paskirstymą pagal dalyko temines sritis, gebėjimų grupes ir dalyko kursus. Egzamino matrica pateikta 1 lentelėje.
1 lentelė. Egzamino matrica
| Teminės sritys |
Gebėjimų grupės |
Užduoties taškai, proc. |
||||
| Iš viso |
Iš jų – iš bendrojo kurso |
|||||
| Žinios ir supratimas |
Taikymas |
Aukštesnieji mąstymo gebėjimai |
||||
| Geografinė informacija |
|
|
|
10 |
4 |
|
| Gamtinė geografija |
|
|
|
40 |
16 |
|
| Visuomeninė geografija |
|
|
|
40 |
16 |
|
| Regioninė geografija |
|
|
|
10 |
4 |
|
| Iš viso, proc. |
40 |
40 |
20 |
100 |
40 |
|
“
3.5. Pakeičiu priedą:
3.5.1. pakeičiu 2 punktą ir jį išdėstau taip:
„2. Geografijos brandos egzamino tematika apima visus geografinės erdvės lygius – lokalinį (Lietuva), regioninį (šalys, regionai ir jų dalys) ir globalųjį (Žemė, pasaulis). Išsamesnė egzamino tematika, turinys pateikti šios programos priede, kuriame taip pat pateikiami reikalavimai mokinių žinioms ir gebėjimams pagal temines sritis ir temas.“
3.5.2. pakeičiu 3 punktą ir jį išdėstau taip:
„3. Egzamino reikalavimai pateikti šio priedo 1 lentelėje. Reikalavimai pagal išplėstinio kurso programą apima reikalavimus pagal bendrojo kurso programą, todėl reikalavimuose pagal išplėstinio kurso programą įrašyta tik tai, ką mokiniai privalo žinoti ir suprasti, gebėti geriau / daugiau negu reikalaujama bendrajame kurse.
1 lentelė. Egzamino reikalavimai
| Minimalūs ReikalavimaI |
REIKALAVIMAI PAGAL BENDROJO KURSO PROGRAMĄ |
REIKALAVIMAI PAGAL IŠPLĖSTINIO KURSO PROGRAMĄ |
| I. GEOGRAFINIS PAŽINIMAS |
||
| 1. Geografinė informacija |
||
|
|
1.1. Grupuoti žemėlapius pagal mastelį ir tematiką. |
|
|
|
1.2. Įvardyti pagrindinius žemėlapio elementus (matematiniai, kartografiniai vaizdo, pagalbiniai ir papildomieji). |
1.2. Analizuojant įvairaus mastelio žemėlapius (geografinius, topografinius), apibūdinti jų elementus, nurodyti panašumus ir skirtumus. |
| 1.3. Įvardyti geografinio tinklo elementus (lygiagretės, dienovidiniai). |
1.3. Įvardyti geografinio tinklo elementus (lygiagretės, dienovidiniai), paaiškinti jų paskirtį. |
1.3. Įvardyti žemėlapių kartografines projekcijas (ritininė, kūginė, azimutinė), nurodyti jų paskirtį, paaiškinti kartografinio vaizdo iškraipymo priežastis ir pasekmes. |
| 1.4. Naudojantis žemėlapio matematiniu pagrindu, išmatuoti realius atstumus (metrais, kilometrais), nustatyti horizonto kryptis, azimutus ir geografinių objektų padėtį (geografines koordinates). |
|
|
| 1.5. Apibūdinti teritoriją, vaizduojamą plane ar žemėlapyje. |
1.5. Nurodyti pagrindines sutartinių ženklų grupes (nemasteliniai, masteliniai (plotiniai) ir linijiniai) ir jų paskirtį. |
1.5. Analizuoti vaizduojamą teritoriją plane ar žemėlapyje. |
| 1.6. Bendrais bruožais apibūdinti geografinę objektų padėtį. |
1.6. Nustatyti geografinę objektų padėtį (gamtiniu, ekonominiu ir geopolitiniu aspektu). |
1.6. Vertinti objektų geografinės padėties įtaką gamtiniams ir visuomeniniams reiškiniams bei procesams. |
| 1.7. Nurodyti Geografinės informacinės sistemos (GIS) funkcijas (mastelio keitimas ir parinkimas, žemėlapio pagrindo keitimas ir parinkimas) ir paskirtį. |
1.7. Analizuoti skaitmeninius žemėlapius ir nurodyti, kaip galima atlikti įvairius skaičiavimus, matavimus ir identifikuoti informaciją apie norimą objektą. |
1.7. Analizuojant geografinę informaciją, nustatyti jos priklausomybę įvairioms GIS dalims (duomenų rinkimas, apdorojimas ir rezultatų pateikimas). |
| II. gamtinė Geografija |
||
| 2. Žemė visatos erdvėje |
||
|
|
|
2.1. Įvardyti Žemės formos ir dydžio charakteristikas, nurodyti planetos formos deformacijų priežastis. |
| 2.2. Įvardyti Žemės ašies pasvirimo, ašinio ir orbitinio judėjimo geografines pasekmes (dienos ir nakties, metų laikų kaita). |
2.2. Įvardyti ir paaiškinti Žemės ašies pasvirimo, ašinio ir orbitinio judėjimo geografines pasekmes. |
2.2. Paaiškinti Žemės ašies pasvirimo, ašinio ir orbitinio judėjimo įtaką geografiniams dėsningumams (dienos ir nakties, metų laikų, potvynių ir atoslūgių kaita). |
| 2.3. Remiantis laiko juostų žemėlapiu, nustatyti įvairių vietovių juostinį laiką. |
|
|
| 3. Žemės vidinė sandara ir paviršius |
||
| 3.1. Įvardyti pagrindines Žemės vidinės sandaros dalis (branduolys, mantija, litosfera). |
3.1. Nurodyti svarbiausias Žemės vidinės sandaros dalių termines ir mechanines savybes. |
3.1. Paaiškinti Žemės gelmių tyrimo metodus. |
| 3.2. Paaiškinti litosferos plokščių teoriją. |
3.2. Nurodyti procesus, vykstančius litosferos plokščių ribose, ir šių procesų padarinius. |
3.2. Paaiškinti litosferos plokščių judėjimo priežastis, apibūdinti jų sandūras (konstruktyvieji, destruktyvieji ir konservatyvieji pakraščiai) ir pasekmes. |
|
|
|
3.3. Įvardyti tektoninių judesių priežastis, nurodyti jų pasekmes (raukšlės ir lūžiai) ir pasireiškimo rajonus. |
| 3.4. Nurodyti žemyninės ir vandenyninės Žemės plutos struktūros skirtumus. |
|
3.4. Analizuojant Žemės paviršiaus ypatumus, nurodyti jo ryšius su Žemės plutos tektonine struktūra (platformos, orogeninės sritys). |
|
|
3.5. Apibūdinti nuosėdinių, magminių ir metamorfinių uolienų susidarymą, pateikti jų pavyzdžių. |
3.5. Paaiškinti uolienų kaitos ciklo įtaką įvairios kilmės uolienų pasiskirstymui Žemės gelmėse ir paviršiuje. |
| 3.6. Paaiškinti Žemės drebėjimų ir vulkanizmo priežastis, nurodyti jų pasekmes. |
3.6. Paaiškinti Žemės drebėjimų ir vulkanizmo priežastis, nurodyti jų pasekmes ir pasireiškimo rajonus (Alpių ir Himalajų, Ramiojo vandenyno seisminės juostos). |
3.6. Apibūdinti vulkanizmo reiškinius (geizeriai, karštos versmės, fumarolės), pateikti jų pasireiškimo pavyzdžių.
|
|
|
|
3.7. Nurodyti priemones, kurios sumažintų žalą žemės drebėjimo ir ugnikalnių išsiveržimo metu bei vertinti šių reiškinių galimas pasekmes. |
|
|
3.8. Įvardyti dūlėjimo ir gravitacinio dūlėsių judėjimo priežastis, nurodyti šių procesų pasekmes. |
3.8. Paaiškinti dūlėjimo procesų ypatumus įvairiose geografinėse zonose. |
| 3.9. Nurodyti išorinių jėgų (tekančio vandens, karstinių reiškinių, vėjo, ledynų) poveikį Žemės paviršiui. |
3.9. Paaiškinti išorinių jėgų (tekančio vandens, karstinių reiškinių, vėjo, ledynų) poveikį Žemės paviršiui, jų suformuotas reljefo formas ir pasireiškimo teritorijas. |
3.9. Vertinti išorinių jėgų (tekančio vandens (vandens erozija ir akumuliacija), karstinių reiškinių, vėjo, ledynų) poveikį Žemės paviršiui, nurodyti jo pasekmes ir pasireiškimo teritorijas. |
|
|
|
3.10. Paaiškinti karstinio proceso susidarymo priežastis, nurodyti jų pasekmes ir pasireiškimo teritorijas. |
|
|
|
3.11. Paaiškinti vėjo poveikį (vėjo erozija ir akumuliacija) Žemės paviršiui, nurodyti pasireiškimo teritorijas. |
|
|
3.12. Apibūdinti paskutinį kvartero apledėjimą, nurodyti jo paplitimo teritoriją Lietuvoje ir Europoje, paaiškinti įtaką dabartiniam reljefui. |
3.12. Paaiškinti Žemės paviršiaus formų ryšius su ledynų ardomąja veikla, ledyninėmis nuogulomis ir akumuliaciniais dariniais. |
| 3.13. Nurodyti sausumos ir vandenynų pasiskirstymo ypatumus Žemėje. |
|
|
| 3.14. Skirti sausumos ir vandenyno dugno reljefo formas. |
3.14. Įvardyti didžiausius žemynų kalnus ir lygumas. |
3.14. Nurodyti sausumos ir Pasaulio vandenyno dugno reljefo formų bruožus, jų išsidėstymo ypatumus. |
| 4. Atmosfera, klimatas, orai |
||
| 4.1. Apibūdinti troposferą, paaiškinti jos reikšmę geografinei sferai. |
4.1. Įvardyti pagrindinius atmosferos sluoksnius (troposfera, stratosfera, mezosfera, termosfera, jonosfera) ir apibūdinti esminius jų bruožus. |
4.1. Paaiškinti stratosferinio ozono reikšmę ir ozono sluoksnio apsaugos problemą. |
| 4.2. Nurodyti Žemės ašies pasvirimo įtaką Saulės spinduliuotės pasiskirstymui Žemės rutulyje ir šilumos juostų susidarymui. |
|
|
|
|
|
4.3. Įvardyti bendrosios spinduliuotės dalis, nurodyti jos kiekį lemiančius veiksnius (geografinė platuma, reljefas, debesuotumas, oro drėgnis). |
| 4.4. Remiantis oro temperatūros duomenimis, apskaičiuoti vidutinę paros, mėnesio, metinę temperatūrą, temperatūros amplitudę. |
|
4.4. Nustatyti ryšius tarp geografinės platumos, Saulės spinduliuotės kiekio ir oro temperatūros, paaiškinti ryšių priežastis. |
|
|
4.5. Bendrais bruožais apibūdinti bendrąją atmosferos cirkuliaciją. |
4.5. Paaiškinti oro srautų ir atmosferos apytakos ratų susidarymo priežastis. |
|
|
4.6. Paaiškinti atmosferos slėgio juostų išsidėstymą Žemėje. |
|
|
|
4.7. Paaiškinti pastovių (pasatai, vakarų pernaša) ir sezoninių (musonai) vėjų susidarymo priežastis. |
4.7. Apibūdinti vietovių, kuriose vyrauja pasatai ir musonai, klimatą. |
|
|
4.8. Paaiškinti vietinių vėjų (brizai, kalnų vėjai) susidarymą, nurodyti jų poveikį orams. |
4.8. Paaiškinti žmogaus ūkinės veiklos plėtojimo galimybes, atsižvelgiant į vėjo kryptį ir stiprumą. |
|
|
|
4.9. Paaiškinti oro drėgnio priklausomybę nuo oro temperatūros. Nurodyti reiškinius, susidarančius vykstant kondensacijos ir sublimacijos procesams. |
|
|
4.10. Nurodyti ir paaiškinti kritulių geografinio pasiskirstymo dėsningumus Žemėje ir Lietuvoje. |
4.10. Nustatyti ryšį tarp kritulių kiekio ir vandenyno srovių, atmosferos cirkuliacijos, reljefo. |
| 4.11. Įvardyti oro mases ir paaiškinti jų įtaką Europos ir Lietuvos klimatui. |
|
4.11. Nurodyti oro masių savybių priklausomybę nuo susidarymo židinio, paaiškinti jų kitimo priežastis. |
|
|
4.12. Nurodyti ciklonų ir anticiklonų skirtumus bei jų įtaką orams. |
4.12. Nurodyti, kaip netropiniuose ciklonuose išsidėsto atmosferos frontai (šiltasis, šaltasis, okliuzijos) ir apibūdinti orus juose. |
|
|
|
4.13. Paaiškinti tropinių ciklonų ir mažųjų atmosferos sūkurių susidarymą. |
|
|
|
4.14. Remiantis sinoptiniu žemėlapiu, apibūdinti nurodytų vietovių orus. Paaiškinti orų prognozių sudarymo principus. |
| 4.15. Analizuoti ir lyginti meteorologinius duomenis, klimatogramas ir kartoschemas. |
4.15. Analizuoti, lyginti ir apibendrinti meteorologinius duomenis, klimatogramas ir kartoschemas. |
|
| 4.16. Įvardyti pagrindines ir tarpines klimato juostas, nurodant jų geografinį pasiskirstymą, vyraujančias oro mases, klimato elementų (temperatūros, kritulių) kaitą per metus. |
4.16. Apibūdinti pagrindines ir tarpines klimato juostas, nurodant jų geografinį pasiskirstymą, vyraujančias oro mases, klimato elementų (temperatūros, kritulių) kaitą per metus. |
|
|
|
4.17. Nurodyti jūrinio ir žemyninio klimato tipų pagrindinius ypatumus. |
4.17. Nurodyti veiksnius, turinčius įtakos Lietuvos ir Europos klimatui, paaiškinti klimato skirtumus Lietuvos teritorijoje. |
| 4.18. Paaiškinti žmogaus įtaką klimatui, apibūdinti stichines nelaimes sukeliančius atmosferos reiškinius (sausros, liūtys, uraganai). |
4.18. Paaiškinti žmogaus įtaką klimatui, apibūdinti stichines nelaimes sukeliančius atmosferos reiškinius ir nurodyti jų pasireiškimo teritorijas ir pasekmes. |
4.18. Paaiškinti gamtinių (vulkanų veikla, Saulės aktyvumas) ir antropogeninių (miškų kirtimas, oro ir vandens tarša, urbanizacija) veiksnių įtaką klimato kaitai. |
|
|
|
4.19. Nurodyti ir vertinti priemones, kurios leistų sušvelninti žmonių daromą neigiamą poveikį klimatui. |
| 5. Pasaulio vandenynas ir sausumos vandenys |
||
| 5.1. Nurodyti hidrosferos sudedamąsias dalis ir jos reikšmę žmonijai. |
|
|
| 5.2. Nurodyti Pasaulio vandenyno dalis, pateikti jų pavyzdžių. |
|
|
| 5.3. Paaiškinti Pasaulio vandenyno vandens temperatūros ir druskingumo kaitos priežastis. |
5.3. Lyginti skirtingų vietovių Pasaulio vandenyno vandens temperatūros ir druskingumo kaitos priežastis. |
5.3. Lyginti atviro Pasaulio vandenyno ir vidinių jūrų vandens savybes, paaiškinti jų skirtumus lemiančias priežastis. |
| 5.4. Įvardyti vandenyne vykstančius dinaminius procesus (bangos, potvyniai ir atoslūgiai, šiltos ir šaltos srovės). |
5.4. Paaiškinti vandenyne vykstančius dinaminius procesus, nurodyti jų priežastis ir įtaką gamtai bei žmogui. |
5.4. Nurodyti šiltųjų ir šaltųjų srovių pasiskirstymo vandenynuose dėsningumus, nurodyti jų įtaką klimatui. |
|
|
5.5. Paaiškinti cunamio susidarymą, nurodyti jo geografinį paplitimą ir keliamas grėsmes. |
|
|
|
5.6. Paaiškinti bangų poveikį krantų formavimuisi (abrazija, akumuliacija). |
5.6. Apibūdinti lagūninius, šcherinius, fiordinius, vatinius, dalmatinius krantų tipus, pateikti pavyzdžių. |
|
|
|
5.7. Paaiškinti hidrografinio tinklo sudėties skirtumus ir susidarymo ypatumus įvairiomis gamtinėmis sąlygomis. |
| 5.8. Įvardyti upių elementus, upės slėnio dalis, nurodyti kalnų ir lygumų upių skirtumus. |
|
|
|
|
5.9. Apibūdinti Lietuvos upių režimą ir nurodyti ilgiausias upes. |
5.9. Paaiškinti upių mitybos, nuotėkio ir ledo režimo ypatumus įvairiose klimato juostose, kritiškai vertinti hidroenergetikos plėtros galimybes. |
| 5.10. Nurodyti ežerų kilmę. |
5.10. Nurodyti ežerų kilmę ir pasiskirstymą Žemėje. |
5.10. Paaiškinti, kaip susidarė Lietuvos ledyninės ir poledyninės kilmės ežerai, nurodyti jų geografinį pasiskirstymą. |
| 5.11. Paaiškinti pelkių (aukštapelkė, žemapelkė) susidarymo sąlygas. |
5.11. Paaiškinti pelkių susidarymo sąlygas, reikšmę žmogui ir gamtai. |
|
| 5.12. Paaiškinti požeminių vandenų susidarymo sąlygas. |
5.12. Paaiškinti požeminių vandenų susidarymo sąlygas, nurodyti jų termines ir chemines savybes. |
5.12. Įvertinti paviršinių ir požeminių vandenų ūkinio naudojimo ir taršos problemas. |
|
|
5.13. Nurodyti ilgiausias ir vandeningiausias žemynų upes, didžiausius krioklius, svarbiausius kanalus ir didžiausius ežerus. |
|
| 6. Geografinė sfera ir jos dėsningumai |
||
| 6.1. Nurodyti geografinės sferos sudėtį, jos ribas. |
6.1. Įvardyti gamtinio komplekso komponentus, pateikti jų ryšių pavyzdžių, nurodyti skirtumus tarp gamtinių ir antropogeninių kraštovaizdžių. |
|
|
|
6.2. Nurodyti gyvųjų organizmų paplitimo ribas Žemėje. |
6.2. Paaiškinti ekologinių veiksnių (šiluma, šviesa, drėgnis) įtaką augalijai ir gyvūnijai. |
| 6.3. Nurodyti dirvodaros veiksnius ir paaiškinti, kaip susidaro dirvožemis. |
|
6.3. Nagrinėjant dirvožemio pjūvį, įvardyti pagrindinius dirvožemių sluoksnius ir paaiškinti jų susidarymą. |
|
|
6.4. Apibūdinti Lietuvos dirvožemius (rudžemiai, kalkžemiai, salpžemiai, smėlžemiai) ir nurodyti jų pasiskirstymą. |
6.4. Nurodyti dirvožemių derlingumą lemiančius veiksnius, derlingumo gerinimo būdus. |
|
|
|
6.5. Paaiškinti dirvodaros procesus (jaurėjimas, velėnėjimas, pelkėjimas) ir juos lemiančius veiksnius (klimatas, laikas, reljefas, žmonių veikla). |
| 6.6. Nurodyti geografinio platuminio zoniškumo priežastis, įvardyti geografines zonas ir jų augalijos pagrindinius bruožus. |
6.6. Paaiškinti vertikaliojo zoniškumo ir azoninių sričių susidarymo priežastis. |
6.6. Apibūdinti geografinių zonų klimatą, augaliją, dirvožemių derlingumą. |
| 6.7. Nurodyti ūkinės veiklos teigiamą ir neigiamą poveikį: paviršiui, dirvožemiui, augalijai ir gyvūnijai. |
|
6.7. Nurodyti gamtinės aplinkos taršos šaltinius ir priemones šiai taršai mažinti. |
|
|
6.8. Paaiškinti saugomų teritorijų kategorijas – konservacinio prioriteto (rezervatai, draustiniai bei gamtos ir kultūros paveldo objektai) ir kompleksinio saugojimo teritorijas (nacionaliniai ir regioniniai parkai), pateikti jų pavyzdžių Lietuvoje. |
|
| III. Visuomeninė geografija |
||
| 7. Gyventojai ir gyvenvietės |
||
| 7.1. Nurodyti gyventojų skaičiaus kitimo priežastis (natūralus gyventojų prieaugis, migracija), pateikti skirtingos kaitos pavyzdžių. |
|
7.1. Analizuoti statistinius gyventojų skaičiaus kaitos duomenis ir daryti išvadas. |
|
|
7.2. Nurodyti gyventojų problemas, siejamas su gyventojų skaičiaus kaita (aprūpinimas maistu, būstu, darbu, darbo jėgos trūkumas, socialinė rūpyba, didelis tankumas). |
|
| 7.3. Paaiškinti netolygaus gyventojų pasiskirstymo Žemėje priežastis, pateikti pavyzdžių. |
|
7.3. Naudojantis pateiktais informacijos šaltiniais, atskleisti ryšį tarp gamtinių, visuomeninių veiksnių ir netolygaus gyventojų pasiskirstymo. |
|
|
|
7.4. Įvardyti problemas, atsirandančias dėl per didelio gyventojų tankumo regionuose. |
| 7.5. Nurodyti Lietuvos gyventojų tautinę sudėtį. |
7.5. Nurodyti gyventojų sudėties įvairovę etniniu (tautiniu), religiniu, demografiniu aspektu. |
7.5. Vertinti gyventojų sudėties įvairovę ir kaitą etniniu (tautiniu), religiniu, demografiniu, socialiniu aspektu, pateikti išvadas. |
| 7.6. Naudojantis pateikta informacija (pvz., gyventojų amžiaus piramide, statistiniais duomenimis), analizuoti gyventojų sudėtį ir daryti išvadas. |
|
7.6. Analizuoti gyventojų sudėtį skirtinguose regionuose ir šalyse, įvardyti su tuo susijusias problemas, nurodyti jų sprendimo būdus. |
|
|
|
7.7. Atskleisti ryšius tarp gyventojų sudėties kaitos ir darbo jėgos pokyčių šalyje. |
|
|
7.8. Nurodyti demografinės politikos kryptis, pateikti pavyzdžių. |
7.8. Paaiškinti valdžios naudojamas priemones natūraliam gyventojų skaičiui reguliuoti, migracijoms skatinti ar riboti, iliustruoti pavyzdžiais. |
| 7.9. Įvardyti migracijos rūšis, nurodyti priverstinės ir savanoriškos migracijos priežastis. |
7.9. Analizuoti priverstinės ir savanoriškos migracijos priežastis. |
7.9. Nurodyti gyventojų vidines ir tarpvalstybinės migracijos reguliavimo priemones, modeliuoti jų taikymą regione. |
|
|
|
7.10. Išskirti XXI a. intensyvesnių tarpvalstybinių migracijų kryptis, nurodyti jų priežastis. |
|
|
7.11. Nurodyti Lietuvos gyventojų tarpvalstybinės migracijos XX–XXI a. kryptis ir priežastis, sieti ją su gyventojų sudėties Lietuvoje problematika. |
7.11. Nurodyti didžiausias lietuvių diasporas ir jų susidarymo priežastis. |
|
|
|
7.12. Nurodyti pabėgėlių atsiradimo priežastis, sieti jas su politiniais ir ekonominiais įvykiais, įvardyti pagalbos būdus pabėgėlių problemoms spręsti. |
| 7.13. Nurodyti žmonių gyvenimo kokybės vertinimo rodiklius. |
7.13. Naudojantis pateikta statistine informacija, vertinti gyvenimo kokybės rodiklių (požymių) kitimą. |
7.13. Atskleisti ryšius tarp šalies ar regiono socialinės ekonominės raidos ir gyvenimo kokybės (žmogaus socialinės raidos indeksas (ŽSRI)), paaiškinti pokyčių priežastis. |
| 7.14. Nurodyti gyvenviečių įvairovę. |
7.14. Nurodyti gyvenviečių įvairovę, paaiškinti jų išsidėstymo priežastis. |
|
|
|
7.15. Nurodyti šiuolaikinės urbanizacijos tendencijas. |
7.15. Vertinti istorijos ir dabarties sąlygų įtaką miestų augimui ir išsidėstymui. |
| 7.16. Nurodyti didžiausius pasaulio ir atskirų regionų miestus, svarbiausias aglomeracijas Europoje, Amerikoje, Rytų ir Pietų Azijoje. |
|
7.16. Paaiškinti kiekybinius ir kokybinius urbanizacijos procesų (aglomeracijos, megalopoliai) pokyčius Lietuvoje, Europoje, Amerikoje ir Rytų Azijoje. |
| 7.17. Nurodyti didmiesčiams būdingas problemas. |
7.17. Įvardyti didžiausius pasaulio ir atskirų regionų miestus. |
7.17. Paaiškinti didmiesčiams būdingas problemas, jas analizuoti ir vertinti jų sprendimo būdus skirtingo ekonominio pajėgumo šalyse. |
|
|
7.18. Išskirti miestų funkcijas, pateikti jas atliekančių miestų pavyzdžių Lietuvoje ir pasaulyje. |
7.18. Analizuoti skirtingų pasaulio miestų modelius, vertinti miestų funkcines zonas. |
| 8. Politinė geografija |
||
| 8.1. Nurodyti valstybės elementus (teritorija ir sienos, gyventojai, valdžia ir tarptautinis pripažinimas). |
|
8.1. Nurodyti kuriančius ir keičiančius valstybę veiksnius (gamtiniai, istoriniai ir politiniai, ekonominiai). |
|
|
8.2. Grupuoti valstybes pagal geografinę padėtį, pagrindinius valstybės elementus, valdymo ypatumus, tautinę sudėtį. |
|
|
|
|
8.3. Vertinti šiuolaikinę geopolitinę sąrangą, pateikti išvadas, atsižvelgiant į politinius ir ekonominius pokyčius pasaulyje nuo XX a. pabaigos. |
|
|
8.4. Apibūdinti Lietuvos geopolitinę padėtį, nurodyti svarbiausius padėties kaitos veiksnius. |
8.4. Naudojantis informacijos šaltiniais, vertinti valstybės geopolitinę padėtį. |
| 8.5. Įvardyti tarptautines organizacijas (Jungtinės Tautos (JT), Šiaurės Atlanto sutarties organizacija (NATO)). |
8.5. Apibūdinti tarptautines organizacijas: JT, NATO. |
8.5. Pateikti pasaulinės politikos galios panaudojimo pavyzdžių, kritiškai vertinti tarptautinio saugumo garantus. |
| 8.6. Nurodyti pasaulio politinio žemėlapio subjektus. |
8.6. Paaiškinti pasaulio politinio žemėlapio raidą, nurodyti pokyčių priežastis ir rezultatus. |
8.6. Analizuoti ir vertinti pasaulio politinio žemėlapio pokyčius XX–XXI a. išskiriant priežastis, procesus ir rezultatus. |
| 8.7. Nurodyti karinių konfliktų atsiradimo priežastis. |
8.7. Nurodyti XX a. paskutiniojo dešimtmečio ir XXI a. tarpvalstybinių karinių konfliktų židinius ir jų atsiradimo priežastis. |
8.7. Kritiškai vertinti tarpvalstybinių karinių konfliktų galimus reguliavimo būdus. |
|
|
|
8.8. Apibūdinti tarptautinį terorizmą ir jo pasekmes, pasaulinės bendruomenės pastangas kovoje su šiuo reiškiniu. |
| 9. Pasaulio ūkis |
||
| 9.1. Paaiškinti pasaulio ūkio sektorinę struktūrą. |
9.1. Apibūdinti ūkio šakinę struktūrą. |
9.1. Nurodyti ir vertinti Lietuvos bei pasaulio ūkio raidos etapus (agrarinis, pramoninis, popramoninis). |
|
|
9.2. Nurodyti tarptautinių kompanijų ir ekonominių organizacijų (Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC)) reikšmę pasaulio ūkiui. |
|
|
|
|
9.3. Nurodyti ūkio specializacijos reikšmę valstybei ir regionui, pateikti skirtingos specializacijos pavyzdžių. |
|
|
|
9.4. Paaiškinti pasaulio ūkio ryšius (gamybiniai, prekybiniai, finansiniai, darbo jėgos judėjimas). |
|
|
|
9.5. Išskirti svarbesnes aukštųjų technologijų sritis, sieti jas su pramonės pažanga, pateikti ją plėtojančių šalių pavyzdžių. |
| 9.6. Paaiškinti svarbiausius bendruosius ekonomikos rodiklius (bendrasis vidaus produktas (BVP), eksportas, importas). |
9.6. Analizuoti svarbiausius bendruosius ekonomikos rodiklius (BVP, nedarbo lygį, eksportą, importą, prekybos balansą). |
9.6. Pagal pateiktą informaciją analizuoti šalių ekonomikos rodiklius, pateikti išvadas. |
|
|
9.7. Nurodyti gamtos ir žmogaus sukurtus pasaulio ūkio išteklius ir jų geografinį pasiskirstymą. |
9.7. Apibūdinti gamtos ir žmogaus sukurtus pasaulio ūkio išteklius, nustatyti jų geografinį pasiskirstymą ir reikšmę atskirų valstybių, regionų ūkiui. |
| 9.8. Nurodyti gamtos išteklių pasiskirstymą Lietuvoje, pateikti jų ekonominį vertinimą. |
|
9.8. Vertinti gamtos išteklių kaitą ir racionalų jų naudojimą. |
|
|
9.9. Apibūdinti žemės ūkio organizavimo būdus, jų taikymą skirtingose šalyse ir skirtingomis gamtinėmis sąlygomis. |
9.9. Pagal pateiktą informaciją analizuoti bioprodukcinio ūkio produktyvumą, našumą ir kitus kokybinius bei kiekybinius parametrus. |
|
|
|
9.10. Nustatyti ryšį tarp bioprodukcinio ūkio ir pramonės šakų (maisto, tekstilės, medienos, kuro, chemijos pramonės). |
|
|
9.11. Paaiškinti pagrindinės žemės ūkio krypties (augalininkystės, gyvulininkystės) pasirinkimą, specializaciją ir produktyvumą, pateikti pavyzdžių. |
|
| 9.12. Paaiškinti pramonės išdėstymo veiksnius. |
9.12. Nurodyti pramonės šakų (energetika, metalurgija, mašinų gamyba, chemijos pramonė) plėtojimo regionus. |
9.12. Vertinti kuro ir energetikos, metalurgijos, mašinų gamybos (automobilių), chemijos pramonės plėtojimo galimybes šalyje ar regione. |
| 9.13. Nurodyti paslaugų rūšis ir jų infrastruktūrą. |
9.13. Įvardyti Lietuvoje sukurtą infrastruktūrą, sieti ją su teikiamomis paslaugomis. |
9.13. Vertinti paslaugų reikšmę ūkio plėtojimui, sieti su įvairiomis ūkio šakomis. |
| 9.14. Apibūdinti transporto sistemą. |
9.14. Palyginti transporto rūšis ir numatyti jo reikšmę atskiriems regionams. |
9.14. Nurodyti svarbiausius tarptautinio transporto srautus (nafta, gamtinės dujos, geležies rūda, grūdai, keleiviai), paaiškinti jų svarbą valstybėms ir regionams. |
|
|
|
9.15. Nurodyti svarbiausius tarptautinės prekybos dalyvius, įvertinti jų vaidmenį tarptautinėje prekyboje. |
| 9.16. Pagal pateiktus statistinius duomenis sudaryti diagramas, lyginti valstybių eksporto ir importo srautus. |
9.16. Pagal pateiktus statistinius duomenis analizuoti valstybių eksporto ir importo srautus ir pateikti išvadas. |
|
|
|
9.17. Apibūdinti Lietuvos galimybes plėtoti turizmą, įvertinti turizmo išteklius. |
9.17. Įvertinti turizmo reikšmę valstybėms ir nurodyti svarbiausius turizmo regionus. |
| 9.18. Paaiškinti globalizacijos procesą. |
9.18. Paaiškinti globalizacijos procesą, nurodyti jos apimamas sritis (ūkio, kapitalo, kultūros, politinės, informacinės, mokslo ir technologijų), pateikti pavyzdžių. |
9.18. Vertinti globalizacijos procesą, išskiriant privalumus ir trūkumus. |
|
|
9.19. Nurodyti Europos Sąjungos (ES) geografinę erdvę. |
9.19. Apibūdinti esminius ES bruožus, nurodyti joje kylančias socialines ir ekonomines problemas. |
| 9.20. Apibūdinti Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją (NATO). |
9.20. Nurodyti Lietuvos integracijos į tarptautinius susivienijimus (NATO, ES) reikšmę. |
9.20. Analizuoti Lietuvos integraciją į NATO, ES. Vertinti integracijos procesą. |
| IV. regioninė geografija |
||
| 10. Pasaulio regionai ir subregionai |
||
| 10.1. Remiantis informacijos šaltiniais, apibūdinti Lietuvos regionus politiniu, gamtiniu, socialiniu ir ekonominiu aspektu. |
10.1. Remiantis informacijos šaltiniais, apibūdinti Lietuvos ir Europos regionus politiniu, gamtiniu, socialiniu ir ekonominiu aspektu. |
|
| 10.2. Nurodyti regiono geografinę padėtį. |
10.2. Apibūdinti regiono geografinės padėties ypatumus. |
10.2. Vertinti regionų gamtinę, geopolitinę, socialinę ir ekonominę situaciją, vertinti jų problemas ir daryti pagrįstas išvadas. |
|
|
|
10.3. Lyginti regionus parodant svarbiausius jų savitumus, problemas ir daryti pagrįstas išvadas. |
| 11. Globalinės problemos |
||
| 11.1. Įvardyti globalines problemas (demografines: gyventojų skaičiaus gausėjimas, migracija (pabėgėlių problema); ekologines: dykumėjimas, klimato pokyčiai, gėlo vandens trūkumas, miškų kirtimas; socialines: skurdas, badas). |
11.1. Paaiškinti globalinių problemų susidarymo priežastis, pateikti jų pavyzdžių. |
11.1. Įvardyti tarptautines organizacijas (JT, Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO)), nurodyti jų vaidmenį sprendžiant globalines problemas. |
“
4. Pakeičiu nurodytu įsakymu patvirtintą Informacinių technologijų brandos egzamino programą:
4.1. Pakeičiu 17 punktą ir jį išdėstau taip:
4.2. Pakeičiu 2 priedą:
4.2.1. pakeičiu 1.3 papunktį ir jį išdėstau taip:
4.2.2. pakeičiu 1.4 papunktį ir jį išdėstau taip:
4.2.3. pakeičiu 1.6 papunktį ir jį išdėstau taip: