LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL 2022 METŲ VALSTYBINIO VISUOMENĖS SVEIKATOS STIPRINIMO FONDO LĖŠOMIS FINANSUOJAMŲ VISUOMENĖS SVEIKATOS IŠSAUGOJIMO IR STIPRINIMO VEIKLŲ SRIČIŲ IR PRIORITETŲ TVIRTINIMO
2022 m. kovo 25 d. Nr. V-647
Vilnius
Vadovaudamasis Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1197 „Dėl Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo nuostatų ir Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo tarybos sudėties patvirtinimo“, 24.3 papunkčiu ir atsižvelgdamas į Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo tarybos pateiktus siūlymus dėl Fondo lėšomis finansuotinų projektų sričių ir prioritetų (Fondo tarybos 2022-01-06 posėdžio protokolas Nr. NP-1):
1. T v i r t i n u 2022 metų Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis finansuojamų visuomenės sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo veiklų sritis ir prioritetus (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministro
2022 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. V-647
2022 METŲ VALSTYBINIO VISUOMENĖS SVEIKATOS STIPRINIMO FONDO LĖŠOMIS FINANSUOJAMŲ VISUOMENĖS SVEIKATOS IŠSAUGOJIMO IR STIPRINIMO VEIKLŲ SRITYS IR PRIORITETAI
I SKYRIUS
SRITYS
II SKYRIUS
PRIORITETAI IR JŲ PRIEMONĖS
2. Sveikos gyvensenos skatinimo srities prioritetai:
2.1. prevenciniai projektai. Finansuojamos įrodymais grįstos įgūdžius kuriančios ar elgseną keičiančios veiklos:
2.1.1. priemonė „Specialių poreikių turinčių vaikų ir jaunimo lytinės sveikatos stiprinimas ir rizikingo lytinio elgesio prevencija, įtraukiant vaikus ir jaunimą bei jų tėvus (globėjus): inovatyvių mokymo priemonių, pagrįstų mokslo įrodymais, pripažinta gerąja praktika ar tarptautiniais standartais ir skirtų lytiškumui ugdyti bei rengimui šeimai, programos bei metodinės medžiagos sukūrimas ir bandomojo modelio įgyvendinimas Lietuvos ugdymo įstaigose“;
2.1.2. priemonė „Vaikų tėvų (globėjų) ir kitų suaugusių asmenų, asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų skiepijimosi pagal profilaktinių skiepijimų kalendorių apimčių didinimas, orientuojantis į mažiausiomis skiepijimosi apimtimis pasižyminčias savivaldybes“:
2.1.2.1. sprendžiama problema: analizuojant duomenis apie skiepijimo apimtis pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, stebimos nepakankamos vaikų skiepijimo tam tikromis vakcinomis apimtys (2020 m. nuo tymų, raudonukės, epideminio parotito buvo paskiepyta 90,11 proc. dvejų metų vaikų, B tipo meningokokinės infekcijos – 74,97 proc. vienų metų vaikų, difterijos, stabligės, kokliušo, poliomielito, B tipo Haemophilus influenzae infekcijos – 91,35 proc. vienų metų vaikų). Kai kurių skiepų apimtys kiekvienais metais mažėja ir kyla grėsmė kilti vakcinomis valdomų užkrečiamųjų ligų protrūkiui (2019 m. tymų protrūkis Europoje ir Lietuvoje). Labai svarbi užkrečiamųjų ligų valdymo priemonė yra ir vaikų bei suaugusiųjų skiepijimas nuo sezoninio gripo, erkinio encefalito bei kitomis vakcinomis;
2.1.2.2. projektų turinys turi apimti šiuos specialiuosius reikalavimus:
2.1.2.2.1. tikslinės (-ių) grupės (-ių) poreikių ir lūkesčių, susijusių su imunoprofilaktika ir skiepijimusi, identifikavimas ir nepasiskiepijimo priežasčių nustatymas vietiniu ir nacionaliniu lygiu;
2.1.2.2.2. skiepijimosi skatinimo informacinės kampanijos bei kitų priemonių (pokalbiai su tikslinėmis grupėmis, į tikslines grupes orientuotos informacijos platinimas, dalijamoji medžiaga asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams apie tai, kaip kalbėtis su tėvais apie skiepus ir pan.) plano parengimas ir bandomųjų veiklų organizavimas;
2.1.3. priemonė „Normalų kūno svorį skatinančių iniciatyvų mokiniams, ugdomiems pagal pradinio ir (ar) pagrindinio ugdymo programas, bei jų tėvams įgyvendinimas, apimant apsauginių veiksnių kompleksą (sveika mityba, įvairios fizinio aktyvumo formos ir kt.) bei psichologinius aspektus (išvaizdos vertinimas, savivertė, problemų įveikos strategijos). Projektų turinys turi atitikti šiuos specialiuosius reikalavimus:
2.1.3.1. sukuriama specialistams naudoti pritaikyta, interaktyvi, tikslinėms grupėms asmenims priimtina metodinė medžiaga, skirta visuomenės sveikatos specialistams ir kitiems specialistams, dirbantiems vaikų sveikatos stiprinimo srityje;
2.1.3.2. projektą įgyvendina specialistų komanda, sudaryta minimaliai iš: psichologo (asmuo, gavęs aukštojo ar jam prilyginto socialinių mokslų studijų krypties grupės psichologijos studijų krypties išsilavinimą ir įgijęs magistro ar aukštesnį kvalifikacinį laipsnį), mitybos specialisto (asmuo, gavęs aukštojo ar jam prilyginto sveikatos mokslų studijų krypties grupės mitybos studijų krypties išsilavinimą ir įgijęs magistro ar aukštesnį kvalifikacinį laipsnį) ir fizinio aktyvumo specialisto (asmuo, gavęs aukštojo ar jam prilyginto sveikatos mokslų studijų krypties grupės reabilitacijos studijų krypties, ugdymo mokslų studijų krypties grupės pedagogikos arba edukologijos (sporto, fizinio aktyvumo, kūno kultūros srityse) studijų krypčių, sporto studijų krypties grupės pasiekimų sporto arba laisvalaikio sporto studijų krypčių išsilavinimą ir įgiję magistro ar aukštesnį kvalifikacinį laipsnį);
2.1.4. priemonė „Neįgalių vaikų ir jaunimo fizinės ir psichosocialinės būklės gerinimas, teikiant kontaktines papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros paslaugas, kurių veiksmingumas taikant paslaugas konkrečiai neįgalių vaikų grupei pagrįstas mokslo įrodymais ir (ar) tarptautiniais standartais“. Projektai turi atitikti šiuos specialiuosius reikalavimus:
2.1.4.1. projekto metu teikiamos bent dvi skirtingos papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros paslaugos, kurias teikiant dalyvauja gyvūnai;
2.1.5. priemonė „Audiovizualinės mokymo ir kitos metodinės medžiagos parengimas asmens sveikatos priežiūros ir socialinės globos įstaigų specialistų kompetencijoms didinti užkrečiamųjų ligų kontrolės ir prevencijos klausimais.“ Projektai turi atitikti šiuos specialiuosius reikalavimus: pateikiama medžiaga turi būti koncentruota (pritaikyta didelį užimtumo lygį turintiems specialistams), grįsta naujausiais mokslo įrodymais ir tarptautiniais standartais, išdėstyta atskirais moduliais (temomis) ir viešai prieinama;
2.1.6. priemonė „Savanoriškų iniciatyvų, skirtų COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) pandemijai ar jos sukeltoms pasekmėms suvaldyti sveikatos, švietimo ar socialinėje srityse, organizavimas“;
2.1.7. priemonė „Inovatyvių technologijų, skirtų gyventojų fiziniam aktyvumui ir sveikatinimui skatinti, savarankiškai atliekant fizinius pratimus pokovidinio sindromo simptomų lengvinimo tikslais, kūrimas“. Projektai turi atitikti šiuos specialiuosius reikalavimus: kaštų – naudos bei kokybės optimizavimo tikslais įvertintos galimybės adaptuoti užsienyje jau sukurtus analogiškus produktus Lietuvoje.
2.2. Moksliniai tyrimai:
2.2.1. priemonė „Gyvenamųjų pastatų vidaus patalpų oro kokybės įvertinimas tiriant aplinkos oro taršą kenksmingomis žmonių sveikatai cheminėmis medžiagomis – lakiaisiais organiniais ir neorganiniais junginiais, kitomis cheminėmis medžiagomis, ir rekomendacijų gyventojams ir institucijoms pateikimas siekiant gerinti vidaus patalpų oro kokybę bei mažinti oro taršą“. Sprendžiama problema: vidaus patalpų oras yra identifikuojamas kaip vienas pagrindinių aplinkos sveikatos veiksnių daugelyje šalių ir priklauso nuo pastatų kokybės, apdailos medžiagų, maisto gaminimo ir šildymo technologijų bei pačių gyventojų elgesio. Apie patalpų oro kokybės riziką sveikatai šiuo metu žinoma mažiau nei apie išorės aplinkos taršos poveikį. Daugelis dalykų įrenginėjant būstą priklauso nuo lėšų, tačiau dažnai net ir turint pakankamai lėšų nepavyksta išvengti „nesveiko pastato sindromo“ (angl. sick building syndrome) apraiškų. „Nesveiko pastato sindromas“ apibrėžiamas kaip situacija, kai pastatuose esantys žmonės pastebi stiprius sveikatos pakitimus, susijusius su buvimu tose patalpose, tačiau jokios konkrečios ligos nenustatomos. Lietuvoje sisteminiai gyvenamųjų patalpų oro taršos cheminėmis medžiagomis tyrimai nebuvo ir nėra atliekami, tad reali situacija nėra žinoma. Vykdant tokius tyrimus būtų gauti empiriniai kiekybiniai cheminės taršos duomenys, kurie leistų įvertinti realią taršos situaciją, pasitarnautų prevencijai parenkant ir rekomenduojant priemones, rengiant mokslines prognozes ir rekomendacijas.
3. Visuomenės psichikos sveikatos stiprinimo srities prioritetai:
3.1. prevenciniai projektai. Visiems visuomenės psichikos sveikatos stiprinimo prevenciniams projektams yra privaloma vykdyti šių rezultato rodiklių stebėseną: veiklos dalyvių ir (ar) suinteresuotųjų šalių atsiliepimai apie paslaugos kokybę ir (ar) pasiektą pokytį (pvz., pasikeitęs žinių lygis, įgyti nauji įgūdžiai ar kt.) po veiklos įgyvendinimo ir galutinės tikslinės grupės narių asmens geros savijautos pokyčio vertinimas prieš veiklą ir po veiklos (iš karto ir (ar) praėjus bent 1 mėn.) pagal Pasaulio sveikatos organizacijos vertinimo apklausos formą: https://www.psykiatri-regionh.dk/who-5/Documents/WHO5_Lithuanian.pdf (išskyrus 3.1.2 ir 3.1.4 priemones):
3.1.1. priemonė „Lietuvos ir užsienio ekspertų tiesioginių ir nesinchroninių mokymų (visuomenės sveikatos srityje: gyvensenos įpročių ugdymas, tėvystės įgūdžiai ir kt.) parengimas ir organizavimas bei metodinės medžiagos rengimas specialistams ir tėvams, auginantiems vaikus, turinčius raidos sutrikimų“. Sprendžiama problema: Lietuvoje, ypač regionuose, labai trūksta paslaugų (įskaitant mokymus) šeimoms, auginančioms vaikus, turinčius specialiųjų poreikių ir raidos sutrikimų, bet ir specialistams ugdymo įstaigose, sveikatos priežiūros įstaigose, bendruomenėse, dienos centruose. Tėvai ir specialistai turi patys ieškoti mokymų, kaip padėti specialiųjų poreikių turintiems vaikams, kad jie galėtų sėkmingai vystytis kartu su bendraamžiais, integruotis visuomenėje, kaip spręsti kasdien kylančias elgesio, pykčio protrūkių ir kitas problemas. Ne visi regionuose gyvenantys tėvai ir dirbantys specialistai turi galimybių atvykti į Vilniaus ir Kauno vaiko raidos centrus, kad galėtų gauti konsultacijas, kaip kryptingai dirbti su tokiais vaikais, kaip sudaryti ir įgyvendinti pagalbos planus;
3.1.2. priemonė „Prevencijos ir žalos mažinimo priemonių diegimas muzikos festivaliuose ir naktinio pasilinksminimo vietose“. Psichoaktyviųjų medžiagų prevencijos ir žalos mažinimo mokymai šioms tikslinėms grupėms:
3.1.2.1. pasilinksminimo vietų (naktinių klubų ir barų) administracijai ir darbuotojams, policijos pareigūnams – siekiant informuoti, kaip atpažinti, elgtis su asmenimis, apsvaigusiais nuo psichoaktyviųjų medžiagų, kokią informaciją ir (ar) pagalbą suteikti, kokias veiksmingas aplinkos prevencijos strategijas taikyti pasilinksminimo vietose;
3.1.3. priemonė „Aukštųjų mokyklų studentams skirtų tikslinių psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos ir ankstyvosios intervencijos priemonių ir (ar) programos, pritaikytos jaunimo poreikiams, sukūrimas ir įdiegimas“;
3.1.4. priemonė „Specialistų žinių ir kompetencijų tobulinimas, grįstas mokslo įrodymais ir (ar) tarptautiniais standartais, sprendžiant probleminio interneto ir kitų skaitmeninių technologijų naudojimo keliamus iššūkius psichikos sveikatai“. Projektas turi atitikti šiuos specialiuosius reikalavimus:
3.1.4.1. projektas turi apimti bent tris skirtingas specialistų tikslines grupes (pvz., asmens sveikatos priežiūros, visuomenės sveikatos priežiūros, švietimo ar kt. specialistai);
3.1.4.2. projekto įgyvendinimo metu turi būti parengta ir pritaikyta atitinkamiems specialistams naudoti skirta intervencijų (veiklų) įgyvendinimo metodinė medžiaga;
3.1.5. priemonė „Vaikų ir paauglių, jaunimo, dirbančių asmenų ir (ar) vyresnio amžiaus asmenų psichologinio atsparumo įgūdžių ir socialinių-emocinių kompetencijų stiprinimas pasitelkiant kultūros ir meno intervencijas“:
3.1.5.1. sprendžiama problema. Šiuo metu įvairioms visuomenės narių grupėms trūksta psichologinio atsparumo įgūdžių neigiamiems psichikos sveikatos rizikos veiksniams (stresui, nerimui, konfliktams, tarpasmeniniams santykiams ir kt.) suvaldyti. Pavyzdžiui, moksleivių sveikos gyvensenos ir sveikatos (HBSC) 2018 m. tyrimas rodo, jog beveik 56 proc. Lietuvos mokinių jautė nerimą dėl mokykloje vykstančių atsiskaitymų, net jei ir buvo gerai jiems pasiruošę. Taip pat beveik 31 proc. 15-mečių jautėsi nepritampantys savo mokykloje. Net trys ketvirtadaliai vaikų pastaruoju metu patyrė stresą dėl per didelio mokymosi krūvio ar pažymių. Taip pat stebimas ir neigiamas COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) pandemijos poveikis vaikų psichikos sveikatai. Darbuotojai, ypač dirbantys kontaktinį darbą su kitais žmonėmis, jaučia psichosocialinių profesinės rizikos veiksnių neigiamą poveikį, jiems trūksta įgūdžių, žinių, kaip su jais susidoroti pozityviais, sveikatą puoselėjančiais būdais, todėl neretai pasirenkami rizikingos elgsenos būdai. 39 proc. dirbančiųjų yra nurodę, jog siekdami sumažinti stresą, atsipalaiduoti ir užmigti bent kartą gyvenime yra vartoję psichoaktyviąsias medžiagas. Prie vyresnio amžiaus asmenų psichikos sveikatos prastėjimo itin prisideda prastėjanti fizinė sveikata, artimųjų mirtis, įplaukų sumažėjimas, socialinė atskirtis, gyvenimas po vieną (Lietuvoje daugiausiai visoje ES vyresnio amžiaus asmenų gyvena po vieną) ir patiriamas vienišumo jausmas, mažėjanti savivertė, gyvenimo tikslo praradimas, fizinio aktyvumo stoka, diskriminacinis visuomenės požiūris į vyresnio amžiaus (65+) žmones, vertybių sistemos kitimas, išskiriantis jaunuolius ir senus žmones, silpni socialiniai ryšiai. Dalyvavimas kultūrinėse, meno veiklose padeda individui įgyti psichosocialinių įgūdžių, padidinti psichologinį atsparumą nepalankiems gyvenimo įvykiams. Meno intervencijos gali netradicine, priimtina forma informuoti, pasiūlyti pagalbą, sukurti erdvę socialiniams ryšiams užsimegzti, reintegruotis į visuomenę;
3.1.5.2. projekto turinys turi atitikti šiuos specialiuosius reikalavimus:
3.1.5.2.1. veiklos dalyviai turi apimti vieną ar kelias iš 3.1.5.1 papunktyje nurodytų tikslinių grupių;
3.2. moksliniai tyrimai:
3.2.1. priemonė „Pripažintos užsienio šalių (pasirinktinai – ir Lietuvos) ir mokslo įrodymais grįstų alkoholio vartojimo prevencijos programų / priemonių darbo vietose įgyvendinimo patirties tyrimas, Lietuvos darbdavių ir darbuotojų poreikių bei lūkesčių ištyrimas ir rekomendacijų dėl veiksmingų, Lietuvos darbdaviams ir darbuotojams priimtinų alkoholio vartojimo prevencijos programų / priemonių darbo vietose pateikimas“;
3.2.2. priemonė „Mokyklų pedagoginių darbuotojų emocinės (psichologinės) savijautos nustatymas ir psichologinės pagalbos prieinamumo bei jos poreikio įvertinimas“;
3.2.3. priemonė „Didelės rizikos narkotikų vartotojų paplitimo vertinimas bei adatų ir švirkštų programos ir pakaitinio gydymo aprėpties bei kokybės įvertinimas taikant daugiametodį skaičiavimą Lietuvoje“;
3.2.4. priemonė „Benzodiazepinų ir benzodiazepinų dariniams priskiriamų bei panašaus veikimo mechanizmo vaistinių preparatų vartojimo Lietuvoje tendencijų tyrimas, įvertinant vartojimo apimtis, priežastis ir aplinkybes, teisinius ir praktinius iššūkius, susijusius su vaistų skyrimu, vartojimu ir laipsnišku vartojimo mažinimu“;
3.2.5. priemonė „COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) pandemijos ir su ja susijusių visuomenės gyvenimo pokyčių Lietuvoje poveikio sveikatos rizikos veiksnių paplitimui įvairiose gyventojų grupėse tyrimas, apimantis alkoholio, tabako ir kitų psichotropinių medžiagų vartojimo, informacinių technologijų ir azartinių lošimų naudojimo, mitybos, miego ir fizinio aktyvumo įpročių kaitos tendencijų tyrimą bei praktinių rekomendacijų šių pokyčių žalingam poveikiui mažinti, COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) postvencijos priemonių įgyvendinimui pateikimą“;
3.3. socialinės kampanijos:
3.3.1. priemonė viešinimo kampanijos „Rinkis gyvenimą“ tęstinumas. Kampanija „Rinkis gyvenimą“ privalo 50 proc. viešinamos medžiagos skirti COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) informacijos sklaidai šalies žiniasklaidos priemonėse, kitus 50 proc. skirti visoms kitoms 2022 m. finansuojamoms prevencijos sritims. Reikalavimai kampanijai:
3.3.1.1. kompleksiškai ir nuosekliai skatinti visuomenę spręsti sveikos gyvensenos skatinimo ir visuomenės psichikos sveikatos stiprinimo problemas, informuoti visuomenę apie mokslo įrodymais grįstos koronaviruso situacijos valdymą šalyje, prevencines ir apsaugos priemones, vakcinacijos būtinumą ir naudą, teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas, koronaviruso infekcijos tyrimą ir gydymą, galimybes gauti emocinę pagalbą ir kitais aktualiais klausimais;
3.3.1.2. kampanijos sukurti produktai turi visoms tikslinėms grupėms siųsti aiškią žinią, kad kiekvienas iš mūsų turėtume jaustis atsakingi už savo artimųjų ir kitų aplinkos žmonių ateitį ir sveikatą, kiekvienas iš mūsų turėtų sugebėti suprasti, kas vyksta, ir imtis aktyvių prevencinių veiksmų. Žinutės neturėtų būti dėstomos tiesiogiai, jos turi būti perduodamos naudojant įvairias meninės išraiškos priemones;
3.3.1.3. kampanijos turinyje turi būti aiškiai informuojama apie reikalingus veiksmus, siekiant prisitaikyti prie nuolat kintančios situacijos; turi būti išryškinama pagrindinė problema: kai problemas bandoma neigti arba nesureikšminti, jos tampa norma; turi būti aiški priešprieša tarp to, kas visuomenėje vis dar neteisingai suvokiama kaip „normalu“ ir kas jau pripažįstama problema visose nurodytose probleminėse srityse; turi būti formuojamas supratimas, kad būtina veikti, ir nurodoma, ką daryti: reaguoti, ieškoti informacijos, kai nori padėti, kreiptis pagalbos, sulaukti pagalbos ir pan.;
3.3.1.4. paraiškos kampanijai teikiamos atskiroms dalims:
3.3.1.4.1. televizija:
3.3.1.4.3. lauko reklama (Lauko reklamos stendai, vaizdo reklamos stendai (ekranai), prekybos centrų tinklų reklamos ekranai prie kasų) (1 laimėtojas);
3.3.1.4.6. radijo stotys:
3.3.1.4.7. specializuota žiniasklaida sveikatos, mokslo temomis (portalai, laikraščiai, žurnalai, TV laidos) (1 laimėtojas konsorciumas);
3.3.1.4.8. valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo iniciatyvų viešinimo įgyvendinimas (1 laimėtojas);
3.3.2. priemonė „Psichikos sveikatos puoselėjimo komunikacijos kampanija“. Kampanija turi kompleksiškai ir nuosekliai, užtikrinant vientisą turinio ir vizualinį identitetą, didinti visuomenės žinias, keisti jos nuostatas bei skatinti ugdyti įgūdžius, vykdant savižudybių prevencijos komunikaciją bei stiprinant psichikos sveikatos raštingumą ir mažinant psichikos ir elgesio sutrikimų stigmą dėl pagalbos sau ir kitam iškilus psichikos sunkumų, įskaitant kreipimąsi dėl specialistų pagalbos, gilinti psichikos sveikatos apsauginių ir rizikos veiksnių pažinimą ir gebėjimą pritaikyti įgytas žinias praktikoje. Savižudybių prevencijos komunikacijai naudojamas „Tu esi“ prekės ženklas ir vizualinis identitetas, psichikos sveikatos raštingumo didinimo ir stigmos mažinimo komunikacijai – „Pagalba sau“ prekės ženklas ir vizualinis identitetas ir (ar) naujas ilgalaikės psichikos sveikatos raštingumo programos prekės ženklas ir vizualinis identitetas (nuo 2022 m. IV ketv.). Komunikacijos turinys, vizualinis identitetas skirtinguose informacijos sklaidos kanaluose turi būti pritaikytas šių kanalų specifikai bei užtikrinant tinkamą bei patrauklų informacijos pateikimą atitinkamoms tikslinėms auditorijoms;
3.3.2.1. paraiškos kampanijai teikiamos šioms dalims:
3.3.2.1.1. komunikacija socialiniuose tinkluose (Facebook, Instagram, Youtube, Tik tok, WhatsApp, Pinterest ir kt.), skleidžiant reklamą ir (ar) pasitelkiant esamus socialinių tinklų naudotojus, turinčius reikšmingą sekėjų skaičių, tikslinėse kampanijos auditorijose;