Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS PARAMOS BŪSTUI ĮSIGYTI AR IŠSINUOMOTI ĮSTATYMO NR. XII-1215 11 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-3423
2016 m. birželio 30 d. Nr. 682
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2016 m. balandžio 20 d. sprendimo Nr. SV-S-1468 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 41 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Nepritarti Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr. XII-1215 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3423 (toliau – įstatymo projektas Nr. XIIP-3423) dėl šių priežasčių:
1.1. Įstatymo projekto Nr. XIIP-3423 tikslas – suvienodinti Vilniaus, Kauno, Klaipėdos miestų ir rajonų, Šiaulių ir Panevėžio miestuose gyvenančių asmenų, pageidaujančių išsinuomoti savivaldybės socialinį būstą, pajamų ir turto dydžius ir taip sudaryti galimybes asmenims, kuriems nustatytas sunkus neįgalumo lygis, būti įrašytiems į savivaldybių socialinio būsto laukiančiųjų eiles. Šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme pajamų ir turto dydžiai, kuriais vadovaujantis nustatoma asmenų ir šeimų teisė į paramą būstui išsinuomoti (toliau – pajamų ir turto dydžiai), tiesiogiai susieti su asmenų ir šeimų patiriamomis siekiant apsirūpinti būstu išlaidomis, tai yra būsto nuomos ir būsto pardavimo kainomis (1 kv. metro). Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2016 metų balandžio mėnesį Vilniuje vidutinė būstų nuomos kaina buvo 8,4 euro, Kaune – 5,4 euro, Klaipėdoje – 4,7 euro, Šiauliuose – 3,3 euro, Panevėžyje – 3,3 euro už kv. metrą per mėnesį. Parduodamų būstų kainos, valstybės įmonės Registrų centro 2015 m. rugpjūčio 1 d. duomenimis, šiose savivaldybėse taip pat labai skyrėsi: Vilniuje vertės vidurkis – nuo 300 iki 2 000 eurų, Kaune – nuo 300 iki 1 000 eurų, Klaipėdoje – nuo 300 iki 2 000 eurų, o Šiauliuose ir Panevėžyje – nuo 200 iki 400 eurų už kv. metrą. Kadangi tiek vidutinė būsto nuomos kaina, tiek būsto pardavimo kaina Šiauliuose ir Panevėžyje gerokai mažesnės nei Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje, asmenų ir šeimų patiriamos siekiant apsirūpinti būstu išlaidos Šiauliuose ir Panevėžyje mažesnės už asmenų ir šeimų patiriamas išlaidas Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje, padidinus (suvienodinus) pajamų ir turto dydžius Šiauliuose ir Panevėžyje, nebūtų laikomasi minėto principo, kad pajamų ir turto dydžiai skirtinguose miestuose tiesiogiai susieti su asmenų ir šeimų patiriamomis siekiant apsirūpinti būstu išlaidomis.
1.2. Parengti įstatymo projektą Nr. XIIP-3423 paskatino tai, kad dažniausiai asmenys, kuriems nustatytas sunkus neįgalumo lygis, dėl to, kad jų gaunamos priežiūros (pagalbos) ir slaugos išlaidų tikslinės kompensacijos įskaitomos į vertinamas pajamas, neįgyja teisės kreiptis dėl paramos būstui išsinuomoti ir ja naudotis. Tačiau, priėmus siūlomas keičiamo įstatymo pataisas, kurios suvienodintų Šiauliuose ir Panevėžyje nustatytus pajamų ir turto dydžius su Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje nustatytais pajamų ir turto dydžiais, teisinis reguliavimas, nustatantis, kokios asmens pajamos įskaitomos į vertinamas pajamas, nepasikeis, tai yra į asmens ir šeimos vertinamas pajamas ir toliau bus įskaitomos priežiūros (pagalbos) ir slaugos išlaidų tikslinės kompensacijos. Įstatymo projekte Nr. XIIP-3423 siūloma teisinio reguliavimo priemonė – Šiaulių ir Panevėžio miestuose nustatytus pajamų ir turto dydžius suvienodinti su Vilniaus, Kauno, Klaipėdos miestuose ir rajonuose nustatytais dydžiais, sudarytų sąlygas tik iš dalies pasiekti įstatymo projekto Nr. XIIP-3423 tikslus, nes Šiaulių ir Panevėžio miestuose būtų daugiau asmenų (taip pat ir neįgaliųjų) ir šeimų, kurių pajamos atitiktų nustatytus (didesnius) pajamų ir turto dydžius, tačiau kituose Lietuvos Respublikos miestuose ir rajonuose ši problema liktų neišspręsta.
Savivaldybių pateiktais duomenimis, 2015 metais patenkinta tik apie 15–20 procentų socialinio būsto nuomos poreikio. Šiauliuose į asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą įrašyta apie 150, Panevėžyje – apie 100 asmenų ir šeimų, tačiau Šiaulių miesto savivaldybė turėjo galimybę išnuomoti socialinį būstą tik 29 asmenims ir šeimoms, Panevėžio miesto savivaldybė – tik 15 asmenų ir šeimų. Savivaldybių pateiktais duomenimis, šiuo metu galimybės išsinuomoti socialinį būstą asmenys (įskaitant neįgaliuosius) ir šeimos laukia 5–15 metų, todėl, priėmus siūlomas keičiamo įstatymo pataisas, šis laikas dar pailgėtų, tai yra pasunkėtų asmenų (įskaitant neįgaliuosius) ir šeimų, įrašytų į asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašus Šiauliuose ir Panevėžyje, galimybės gauti realią paramą – išsinuomoti socialinį būstą laiku.
2. Atkreipti Lietuvos Respublikos Seimo dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. 254 „Dėl Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr. XII-1215 2, 4, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 14, 16, 17, 18, 19, 22, 24 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ pritarta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtam Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr. XII-1215 2, 4, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 14, 16, 17, 18, 19, 22, 24 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui (toliau – Įstatymo projektas) ir jis pateiktas Lietuvos Respublikos Seimui. Įstatymo projekte, be kita ko, siūloma, nustatant asmenų ir šeimų teisę į paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, nevertinti šių asmens ar šeimos gaunamos tikslinės paskirties pajamų: slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinių kompensacijų ir tikslinio priedo, senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensuojamosios sumos, taip pat senatvės ir valstybinių pensijų kompensuojamosios sumos, vienkartinių išmokų ir (ar) pašalpų, mokamų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo ar savivaldybių biudžetų, kas mėnesį gaunamų socialinio pobūdžio pajamų: transporto išlaidų kompensacijų neįgaliesiems; kompensacijų donorams; pagalbos pinigų, mokamų pagal Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymą, ir kitų. Galimybė į vertinamas pajamas neįskaityti slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinių kompensacijų ir tikslinio priedo, taip pat transporto išlaidų kompensacijų neįgaliesiems leistų įstatymo projekto Nr. XIIP-3423 tikslą pasiekti tiek, kad visuose Lietuvos Respublikos miestuose ir rajonuose daugiau neįgaliųjų galėtų kreiptis dėl paramos būstui išsinuomoti ir ja naudotis, nes jų pajamos neviršytų Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytų pajamų dydžių.