LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS
DEKRETAS
Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO PRIIMTO LIETUVOS RESPUBLIKOS 2018 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO ĮSTATYMO NR. XIII-868 15 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIII-1536 GRĄŽINIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMUI PAKARTOTINAI SVARSTYTI
2018 m. spalio 26 d. Nr. 1K-1442
Vilnius
1 straipsnis.
g r ą ž i n u Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. spalio 18 d. priimtą ir Respublikos Prezidentei pateiktą pasirašyti bei oficialiai paskelbti Lietuvos Respublikos 2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. XIII-868 15 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIII-1536 (toliau – Įstatymas) dėl šių motyvų:
1. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 1 straipsnyje įtvirtintos pamatinės konstitucinės vertybės – valstybės nepriklausomybė, demokratija ir respublika. Su jomis yra glaudžiai susijusi Konstitucijoje įtvirtinta Lietuvos valstybės geopolitinė orientacija, suponuojanti Lietuvos Respublikos pasirinktą europinę ir transatlantinę integraciją (Konstitucinio Teismo 2014 m. sausio 24 d. nutarimas). Lietuvos valstybės geopolitinė orientacija reiškia Lietuvos Respublikos narystę Europos Sąjungoje bei NATO ir būtinumą vykdyti atitinkamus su šia naryste susijusius tarptautinius įsipareigojimus (Konstitucinio Teismo 2011 m. liepos 7 d., 2014 m. sausio 24 d. nutarimai).
2. Seimas 2016 m. lapkričio 15 d. vienbalsiai priėmė rezoliuciją Nr. XIII-9 „Dėl Lietuvos Respublikos užsienio, saugumo ir gynybos politikos nuoseklumo ir tęstinumo 2016–2020 metais“, kurioje nustatė įsipareigojimą 2018 metais įvykdyti įsipareigojimą Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijai (NATO) – skirti 2 procentus šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) krašto apsaugai, prisiimant atsakomybę už Lietuvos valstybės ir jos piliečių saugumą ir taip užtikrinant Šiaurės Atlanto Sutarties įgyvendinimą. Seimo priimto Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad Įstatymu siekiama Finansų ministerijai sudaryti teisinį pagrindą padengti minėtam įsipareigojimui užtikrinti reikiamų lėšų skirtumą iš skolintų lėšų, jeigu atnaujinus BVP prognozę Krašto apsaugos ministerijos asignavimai nesudarytų 2 procentų BVP.
3. Valstybės biudžetas yra valstybės pajamų ir išlaidų (asignavimų) planas tam tikram laikotarpiui, t. y. valstybės finansinis planas, kuriuo perskirstomos viešosios lėšos; teisine prasme valstybės biudžetas yra įstatymas, kuriuo biudžetiniams metams patvirtinamas valstybės pajamų ir išlaidų (asignavimų) planas (Konstitucinio Teismo 2002 m. sausio 14 d. nutarimas, 2007 m. lapkričio 13 d. sprendimas). Pagal konstitucinę valstybės biudžeto sampratą biudžetiniams metams planuojamos valstybės pajamos ir išlaidos turi būti numatytos įstatymu patvirtintame valstybės biudžete (Konstitucinio Teismo 2002 m. sausio 14 d. nutarimas). Konstitucijos 129 straipsnyje nustatyta, kad biudžetiniai metai prasideda sausio 1 dieną ir baigiasi gruodžio 31 dieną. Iš konstitucinės valstybės biudžeto sampratos, konstitucinio atsakingo valdymo principo kyla tai, kad valstybės biudžetas turi būti realus, jame numatytos pajamos ir išlaidos turi būti pagrįstos visuomenės ir valstybės reikmių bei galimybių įvertinimu. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstitucinis atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės imperatyvas, būtinumas užtikrinti konstitucines asmens teises ir laisves bei apsaugoti kitas Konstitucijoje įtvirtintas vertybes suponuoja Vyriausybės pareigą rengiant valstybės biudžeto projektą ir Seimo pareigą svarstant bei tvirtinant valstybės biudžetą atsižvelgti į Konstitucijoje įtvirtintas valstybės funkcijas, į esamą ekonominę ir socialinę padėtį, į visuomenės ir valstybės poreikius bei galimybes, į turimus ir numatomus gauti finansinius išteklius bei valstybės įsipareigojimus (inter alia tarptautinius), kitus svarbius veiksnius (Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 11 d. nutarimas).
4. Pažymėtina, kad Įstatymu keičiant Lietuvos Respublikos 2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. XIII-868 15 straipsnį yra siekiama įvykdyti NATO duotą įsipareigojimą skirti 2 procentus šalies BVP krašto apsaugai. Seimas 2017 m. sausio 17 d. priėmė nutarimą Nr. XIII-202 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr. IX-907 „Dėl Nacionalinio saugumo strategijos patvirtinimo“ pakeitimo“. Atnaujintoje Nacionalinio saugumo strategijoje kaip vienas iš Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo politikos prioritetų ir ilgojo bei vidutinio laikotarpių uždavinių nustatytas nacionalinių gynybos pajėgumų stiprinimas. Nacionalinio saugumo strategijoje pažymima, kad Lietuvos Respublikos gynybos pagrindas – Lietuvos kariuomenės gebėjimas kartu su sąjungininkais užtikrinti patikimą atgrasymą, o nepavykus atgrasyti – savarankiškai ir kartu su sąjungininkais ginti Lietuvos Respubliką. Remiantis tuo, kad Lietuvos kariuomenė turi būti pasirengusi vykdyti valstybės tarptautinius įsipareigojimus, Nacionalinio saugumo strategijoje nustatomas tikslas nuosekliai didinti krašto apsaugos finansavimą, kad jis vėliausiai 2018 m. pasiektų minimalų 2 procentų šalies BVP lygį, ir užtikrinti tolesnį tolygų finansavimo didinimą. Taigi Lietuvos valstybės ir jos piliečių saugumo užtikrinimas įgyvendinant su naryste NATO susijusius tarptautinius įsipareigojimus yra Lietuvos valstybės strateginis tikslas. Konstitucijoje įtvirtintas Lietuvos valstybės geopolitinės orientacijos principas lemia būtinybę sudaryti teisines prielaidas, kurios leistų užtikrinti minėto naryste NATO prisiimto tarptautinio įsipareigojimo įvykdymą.
5. Įstatymu Vyriausybei arba jos įgaliotai institucijai taip pat suteikiama teisė valstybės vardu skolintis lėšas nenumatytoms išlaidoms politinių partijų veiklai finansuoti. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Prezidento 2018 m. spalio 26 d. dekretu Nr. 1K-1441 Seimui grąžintas pakartotinai svarstyti Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo Nr. I-606 2 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XII-1535, siūlant jo įsigaliojimą numatyti nuo 2019 m. sausio 1 d., lėšos parlamentinių politinių partijų veiklos finansavimui turėtų būti numatytos planuojant kitų metų valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad Įstatymu Vyriausybei arba jos įgaliotai institucijai netikslinga suteikti teisę valstybės vardu skolintis lėšas nenumatytoms išlaidoms politinių partijų veiklai finansuoti – politinių partijų veiklos finansavimas turėtų būti numatytas planuojant kitų metų valstybės biudžetą. Nenumatytų politinių partijų veiklos išlaidų finansavimas negali būti prilygintas ypatingos svarbos strateginiams valstybės tikslams. Todėl Įstatymas grąžinamas Seimui pakartotinai svarstyti, siūlant priimti tik po svarstymų Seimo komitetuose patobulintą Vyriausybės inicijuotą Įstatymo formuluotę, kuria siekiama užtikrinti įsipareigojimo NATO įvykdymą – 2018 metais skirti 2 procentus šalies BVP krašto apsaugai.
6. Papildomai pažymėtina tai, kad Seimo Etikos ir procedūrų komisija 2018 m. spalio 24 d. išvadoje Nr. 101-I-45 „Dėl Seimo statuto pažeidimų priimant Lietuvos Respublikos 2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. XIII-868 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2470(2)“ konstatavo Seimo statute nustatytos įstatymų leidybos procedūros pažeidimą.
2 straipsnis.
S i ū l a u pakeisti Įstatymo 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„1 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 15 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) skolintis valstybės vardu, kai yra poreikis ir kai dėl to nėra pažeidžiamos šio įstatymo 11 ir 22 straipsnių nuostatos: su valstybės skola susijusioms išlaidoms apmokėti; priemonėms, finansuojamoms iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, bendrai finansuoti ir su šių priemonių įgyvendinimu susijusioms išlaidoms apmokėti; nenumatytoms įmokoms į Europos Sąjungos biudžetą; nenumatytoms išlaidoms dėl einamaisiais biudžetiniais metais paskelbto referendumo ir (arba) pirmalaikių, naujų ar pakartotinių rinkimų; nenumatytoms išlaidoms, susijusioms su užsienio valstybių svarbių asmenų vizitais Lietuvoje; Lietuvos Respublikos įsipareigojimams, susijusiems su naryste NATO, atsiradus papildomų lėšų poreikiui dėl Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) skelbiamos bendrojo vidaus produkto (BVP) prognozės Lietuvos Respublikai (užtikrinant 2 procentų BVP skyrimą), ir Lietuvos Respublikos įsipareigojimams, susijusiems su Europos Sąjungos politikos įgyvendinimu, vykdyti, įskaitant rezervinių lėšų sukaupimą ir (arba) paskolinimą, kaip tai numatyta Europos Sąjungos teisės aktuose, Europos Sąjungos institucijų ar organizacijų sprendimuose ir (arba) su tuo susijusiose sutartyse ar susitarimuose; Europos Sąjungos teisės aktais numatytai nacionalinei paramai žemės ūkio subjektams; valstybės paramai teikti įgyvendinant daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektus; išlaidoms, susijusioms su atstovavimu Lietuvos Respublikai (Vyriausybei) užsienio ginčų sprendimo institucijose, įskaitant, bet neapsiribojant, teisinių išvadų dėl jų sprendimų apskundimo parengimą, teisinių išvadų dėl sprendimų apskundimo gavimą ir atstovavimą Lietuvos Respublikai (Vyriausybei) atliekant kitus veiksmus, susijusius su Lietuvos Respublikos (Vyriausybės) interesų gynimu, apmokėti; arbitražų ar teismų sprendimams, kuriais priteistos sumos iš Lietuvos valstybės, vykdyti; kredito unijų sistemos struktūrinei reformai įgyvendinti, kad centrinės kredito unijos, remdamosi konsoliduota būkle, vykdytų centrinių kredito unijų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus nuosavų lėšų (kapitalo) reikalavimus;“.
3 straipsnis.