Danijos karalystės, Estijos respublikos, Islandijos respublikos, Latvijos respublikos, Lietuvos respublikos, Norvegijos karalystės, Suomijos respublikos ir Švedijos karalystės

suSITARIMAS

dėl šiaurės investicijų banko

Danijos Karalystės, Estijos Respublikos, Islandijos Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Norvegijos Karalystės, Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystės (toliau – šalys narės) Vyriausybės, norėdamos sustiprinti ir toliau plėtoti tarpusavio bendradarbiavimą per Šiaurės investicijų banką, kurį 1975 metais įsteigė penkios Skandinavijos šalys, kaip bendrą tarptautinę finansų įstaigą, turinčią tokį pat statusą kaip bet kuris kitas juridinis asmuo, vykdantis panašią veiklą šalyse narėse ir už jų ribų,

susitarė:

1 straipsnis

Šiaurės investicijų banko, toliau – Bankas, tikslas – vadovaujantis patikimos bankininkystės principais, atžvelgiant į socialinius ir ekonominius poreikius, finansuoti šalims narėms ir kitoms tokį finansavimą gaunančioms šalims aktualius investicijų projektus.

Bankui suteikiamas tarptautinio juridinio asmens statusas su visu tokiam juridiniam asmeniui būdingu teisiniu veiksnumu. Visų pirma Bankas turi teisę sudaryti susitarimus, įsigyti nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ir disponuoti juo, būti teisinio proceso šalimi teismuose bei kitose valdžios institucijose.

2 straipsnis

Bankas savo veikloje vadovaujasi savo Statutu, pridedamu prie šio Susitarimo. Statutą, išskyrus jo nuostatas dėl Valdytojų tarybos sudėties ir jos įgaliojimų, Banko Direktorių valdybos siūlymu ar pareiškimu gali keisti Valdytojų taryba. Šiaurės Tarybai ir Estijos Respublikos, Latvijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos parlamentams suteikiama galimybė teikti pareiškimus dėl siūlomų Statuto pakeitimų, kurie iš esmės svarbūs Banko tikslui, veiklai ir valdymui.

3 straipsnis

Banko įstatinį kapitalą pasirašo šalys narės. Sprendimą padidinti ar sumažinti įstatinį kapitalą Banko Direktorių valdybos siūlymu priima Valdytojų taryba.

Įstatinio kapitalo dydis ir jo didinimo ar mažinimo bei paskirstymo šalims narėms galimybė yra nustatyta Statute.

4 straipsnis

Pagrindinė Banko buveinė yra Helsinkyje.

5 straipsnis

Ieškiniai Bankui gali būti pareikšti tik kompetentingos jurisdikcijos teisme, esančiame šalies, kurioje Bankas yra įkūręs atstovybę ar paskyręs atstovą procesiniams dokumentams priimti, teritorijoje, arba jei Bankas kitaip yra aiškiai pripažinęs jurisdikciją. Tačiau šalis narė ar asmenys, atstovaujantys šaliai narei ar reiškiantys Bankui ieškinius iš tos šalies narės, gali pareikšti ieškinius tik tuo atveju, jei Bankas yra davęs aiškų sutikimą.

Teisminės ar administracinės valdžios institucijos priimto sprendimo ar potvarkio vykdymas negali būti nukreiptas į Banko nuosavybę ir turtą, nesvarbu, kur jis būtų ir kas jį valdytų, kol toks sprendimas ar potvarkis nėra galutinis.

6 straipsnis

Banko nuosavybei ir turtui, nesvarbu, kur jis būtų ir kas jį valdytų, negali būti taikoma krata, rekvizavimas, konfiskavimas ar nusavinimas jokiais vykdomosios ar įstatymų leidžiamosios valdžios veiksmais.

Bankui, jo nuosavybei ir turtui negali būti taikomi jokie procesiniai suvaržymai, pavyzdžiui, areštas.

7 straipsnis

Banko patalpos ir archyvai bei visi jam priklausantys ar jo saugomi dokumentai yra neliečiami.

8 straipsnis

Oficialiems Banko pranešimams šalys narės taiko tokias pačias sąlygas kaip ir oficialiems bet kurios kitos šalies narės pranešimams.

9 straipsnis

Vadovaujantis toliau šiame straipsnyje pateiktais paaiškinimais, Bankui, jo pajamoms, turtui ir nuosavybei netaikomi jokie mokesčiai.

Bankui netaikomi nekilnojamojo turto ir vertybinių popierių, kuriuos Bankas įsigyja ar perleidžia vykdydamas savo oficialią veiklą, pirkimo ar perleidimo mokesčiai.

Banko skolinimosi ar skolinimo operacijoms, taip pat skolinimuisi iš Banko bei Banko įstatinio kapitalo didinimui netaikomi jokie mokesčiai ar panašios rinkliavos.

Kai Bankas savo vardu arba specialiųjų fondų, kurie yra tiesiogiai susiję su Banko operacijomis ir kuriuos Bankas tiesiogiai valdo patikėjimo teise, vardu naudoja ar įsigyja didelės vertės prekių ar paslaugų, kurios yra būtinos Banko oficialiai veiklai vykdyti ir į kurių kainą įeina mokesčiai ar rinkliavos, šiuos mokesčius ar rinkliavas nustačiusi šalis narė imasi atitinkamų priemonių, kad nuo jų būtų atleista, arba numato, kad jie būtų grąžinti, jei tik juos įmanoma apskaičiuoti.

Šio straipsnio nuostatos netaikomos mokesčiams ir rinkliavoms už komunalines paslaugas.

10 straipsnis

Visiems Direktorių valdybos nariams, jų pakaitiniams nariams, Banko tarnautojams ir kitiems darbuotojams bei Banko paskirtiems ekspertams, nepaisant jų pilietybės, suteikiamas imunitetas dėl teisinio proceso dėl jų, kaip Banko vardu veikiančių oficialių asmenų, veiksmų. Tačiau, vadovaudamasis 14 straipsnio nuostatomis, Bankas gali šio imuniteto atsisakyti. Imunitetas negalioja civilinei atsakomybei už žalą, padarytą dėl asmens, kuriam suteikiamas imunitetas pagal šį straipsnį, sukelto eismo įvykio.

11 straipsnis

Direktorių valdybos nariams, jų pakaitiniams nariams, Banko tarnautojams ir kitiems darbuotojams bei Banko paskirtiems ekspertams, Banko pavedimu vykdantiems oficialias užduotis:

i) netaikomi imigracijos apribojimai. Ši išimtis taip pat taikoma jų sutuoktiniams bei       išlaikytiniams;

ii) prireikus gali būti suteikiamos tokios pat kelionių lengvatos, atitinkančios         tarptautinę praktiką, kaip ir kitoms į Banką panašioms institucijoms.

12 straipsnis

Bankas gali gauti ir turėti piniginių lėšų bei sąskaitų bet kuria valiuta. Turimas pinigines lėšas Bankas gali laisvai pervesti iš bet kurios šalies narės arba į ją bei vykdyti šias operacijas bet kurios šalies narės teritorijoje ir konvertuoti bet kuria valiuta turimas lėšas į bet kurią kitą valiutą.

13 straipsnis

Bankui netaikomi jokie mokėjimų apribojimai ir kredito politikos priemonės, kurios kokiu nors būdu neleidžia ar trukdo Bankui vykdyti prisiimtus įsipareigojimus arba skolintis bei skolinti.

14 straipsnis

Privilegijos ir imunitetai pagal šį Susitarimą suteikiami tik tam, kad Bankas galėtų vykdyti savo funkcijas, o ne kitų asmenų naudai.

Banko Direktorių valdyba gali tokia apimtimi ir tokiomis sąlygomis, kokias ji pati nustato, atsisakyti bet kurio šiuo Susitarimu suteikto imuniteto ar privilegijos, kai, Direktorių valdybos nuomone, toks atsisakymas geriausiai atitinka Banko interesus.

15 straipsnis

Valdytojų taryba gali Banko statute nustatyta tvarka priimti sprendimą pradėti Banko likvidavimą.

16 straipsnis

Visi klausimai dėl šio Susitarimo ir Statuto nuostatų aiškinimo ar taikymo, kylantys tarp kurios nors šalies narės ir Banko ar tarp bet kurių Banko šalių narių, pateikiami Direktorių valdybai, kad ši pareikštų savo nuomonę. Šalis narė, kuriai nagrinėjamas klausimas yra ypač aktualus, turi teisę į Direktorių valdybos posėdį, kuriame šis klausimas bus nagrinėjamas, siųsti savo specialų atstovą.

Po to klausimas kartu su Direktorių valdybos nuomone perduodamas Valdytojų tarybai, kuri priima galutinį sprendimą.

17 straipsnis

Susitarimas turi būti ratifikuojamas. Susitarimas ir jo 2 straipsnyje nurodytas Statutas įsigalioja praėjus trisdešimčiai dienų nuo dienos, kai visos šalys narės deponuoja Norvegijos užsienio reikalų ministerijai savo ratifikavimo dokumentus, tačiau ne anksčiau kaip nuo 2005 m. sausio 1 d. Norvegijos užsienio reikalų ministerija kitoms šalims narėms praneša apie ratifikavimo dokumentų deponavimą ir apie šio Susitarimo įsigaliojimo laiką.

Susitarimas deponuojamas Norvegijos užsienio reikalų ministerijoje, kuri išsiunčia visoms šalims narėms patvirtintas Susitarimo kopijas.

Kiekviena šalis narė nedelsdama imasi visų reikiamų veiksmų šio Susitarimo nuostatoms įgyvendinti, visų pirma, nuostatoms dėl Banko ir asmenų, minimų 10 ir 11 straipsniuose, statuso, imunitetų, privilegijų bei jiems taikomų išimčių, ir Bankui išsamiai praneša apie veiksmus, kurių ji ėmėsi.

Įsigaliojus šiam Susitarimui ir 2 straipsnyje nurodytam Statutui, 1998 m. spalio 23 d. Danijos, Islandijos, Norvegijos, Suomijos ir Švedijos susitarimas dėl Šiaurės investicijų banko ir tuo metu galiojantis Banko statutas netenka galios.

Nepaisant to, pagal minėtą susitarimą ar statutą priimti sprendimai galioja ir toliau tiek, kiek jie neprieštarauja šiam Susitarimui ir prie jo pridedamam Statutui arba jei šis Susitarimas, prie jo pridedamas Statutas arba pagal juos priimtas sprendimas jų aiškiai nepanaikina.

18 straipsnis

Bet kuri šalis narė gali pasitraukti iš šio Susitarimo, pranešdama apie pasitraukimą Norvegijos Vyriausybei, kuri nedelsdama apie tai praneša kitoms šalims narėms ir Banko Valdytojų tarybai bei Direktorių valdybai.

Pasitraukimas įsigalioja ne anksčiau kaip nuo kitų finansinių metų, einančių po tų metų, kada buvo pranešta apie pasitraukimą, pabaigos.

Gavusi pranešimą apie pasitraukimą, Valdytojų taryba ne vėliau kaip pasitraukimo įsigaliojimo dieną patvirtina atsiskaitymo su pasitraukiančia šalimi nare tvarką. Be to, turi būti užtikrinta, kad pasitraukianti šalis narė liktų tiek pat kiek ir kitos šalys narės atsakinga už tuos Banko įsipareigojimus, kurie galiojo jos pasitraukimo dieną.

šiaurės investicijų banko statutas

Šiaurės investicijų bankas savo veikloje vadovaujasi šiomis nuostatomis:

tikslas

1 skirsnis

Šiaurės investicijų banko, toliau – Bankas, tikslas – vadovaujantis patikimos bankininkystės principais, atžvelgiant į socialinius ir ekonominius poreikius, teikti paskolas ir garantijas šalių narių ir kitų šalių aktualiems investicijų projektams įgyvendinti.

pavadinimas ir jo santrumpa

2 skirsnis

Oficialūs Banko pavadinimai įvairiomis kalbomis yra šie: anglų kalba – Nordic Investment Bank, švedų kalba – Nordiska investeringsbanken, danų kalba – Den Nordiske Investeringsbank, estų kalba – Põhjamaade Investeerimispank, suomių kalba – Pohjoismaiden Investointipankki, islandų kalba – Norręni fjįrfestingarbankinn, latvių kalba – Ziemeļu Investīciju banka, lietuvių kalba – Šiaurės investicijų bankas, norvegų kalba – Den nordiske investeringsbank.

Oficiali Banko pavadinimo santrumpa – NIB.

kapitalas

3 skirsnis

Banko įstatinį kapitalą sudaro 6 141 903 086 eurai, o šalys narės jį pasirašo tokiomis dalimis:

Danija	1 293 922 083 EUR
Estija	56 254 434 EUR
Islandija	58 075 722 EUR
Latvija	82 072 738 EUR
Lietuva	119 795 914 EUR
Norvegija	1 320 805 204 EUR
Suomija	1 088 148 207 EUR
Švedija	2 122 828 784 EUR.

Sprendimą padidinti ar sumažinti Banko įstatinį kapitalą Banko Direktorių valdybos siūlymu priima Valdytojų taryba. Suma, kuria didinimas arba mažinamas įstatinis kapitalas, paskirstoma šalims narėms proporcingai jų Bendrosioms nacionalinėms pajamoms, kurias pagal rinkos vertę kartkartėmis nustato Valdytojų taryba.

4 skirsnis

Šalys narės Bankui sumoka 6,815502352081970 procento jų pasirašyto įstatinio kapitalo dydžio sumą. Ši suma sumokama, gavus Banko pareikalavimą.

Likusi nesumokėta pasirašyto kapitalo suma gali būti bet kada pareikalauta sumokėti, kai tik Banko Direktorių valdyba mano tai esant būtina Banko skoliniams įsipareigojimams vykdyti.

5 skirsnis

4 skirsnyje nurodyti mokėjimai atliekami eurais.

6 skirsnis

Lėšų savo funkcijoms vykdyti Bankas gauna iš šalių narių ar iš kitur. Be to, šiam tikslui gali būti naudojamos pagal 4 skirsnio nuostatas apmokėto kapitalo lėšos.

veikla

7 skirsnis

Bankas gali iš viso suteikti paskolų ir garantijų už sumą, neviršijančią 250 procentų įstatinio kapitalo ir sukauptų bendrųjų rezervų. Be šio limito, Bankas dar gali teikti paskolas ir garantijas pagal šio skirsnio 3 ir 4 pastraipas.

Teikdamas paskolas ir garantijas, Bankas reikalauja pateikti pakankamas prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones, išskyrus atvejus, kai laikoma, kad prievolių užtikrinimo priemonės esamomis sąlygomis yra pakankamos.

Bankas gali iš viso suteikti investicinių projektų paskolų ir garantijų investicinių projektų paskoloms (investicinių projektų garantijų), nurodytų 8 skirsnyje, už sumą, ne didesnę kaip 4 000 milijonų eurų.

Investicijoms į aplinkosaugą kaimyniniuose šalių narių regionuose Bankas gali iš viso suteikti specialių aplinkosaugos investicinių projektų paskolų ir garantijų aplinkosaugos investicinių projektų paskoloms (aplinkosaugos investicinių projektų garantijų), nurodytų 9 skirsnyje, už sumą, ne didesnę kaip 300 milijonų eurų.

Bankas gali sudaryti ir kitokius susitarimus, susijusius su jo veikla, kai tai yra būtina ar pageidautina siekiant Banko tikslų.

Bankas bendradarbiauja su kitomis kredito įstaigomis bei su atitinkamomis valstybinėmis ir privačiomis institucijomis.

8 skirsnis

Paskolos ir paskolų garantijos, suteiktos investicijoms už šalių narių ribų, Direktorių valdybos sprendimu gali būti priskiriamos investicinių projektų paskoloms ar investicinių projektų garantijoms.

Suteiktų investicinių projektų paskoloms ir investicinių projektų garantijoms Bankas atlieka atidėjimus į specialų kredito rizikos fondą, kurio pagrindinė paskirtis – padengti tokių paskolų ir garantijų nuostolius.

Šalys narės Banko nuostolius dėl negrąžintų investicinių projektų paskolų ir investicinių projektų garantijų dengia ne didesnėmis kaip šiomis sumomis:

Danija	379 208 157 EUR
Estija	16 486 418 EUR
Islandija	17 020 181 EUR
Latvija	24 052 957 EUR
Lietuva	35 108 442 EUR
Norvegija	387 086 760 EUR
Suomija	318 902 260 EUR
Švedija	622 134 827 EUR.

Šalių narių suteiktos garantijos dengia ne daugiau kaip 90 procentų kiekvienam atskiram investicijų projektui suteiktos paskolos nuostolio. Mokėjimai atliekami Direktorių valdybai pareikalavus Banko sutartyse su kiekviena šalimi nare nustatyta tvarka.

9 skirsnis

Paskolos ir paskolų garantijos, suteiktos investicijoms į aplinkosaugą šalių narių kaimyniniuose regionuose, Direktorių valdybos sprendimu gali būti priskiriamos specialių aplinkosaugos investicinių projektų paskoloms ar aplinkosaugos investicinių projektų garantijoms.

Šalys narės Banko nuostolius dėl negrąžintų aplinkosaugos investicinių projektų paskolų ir aplinkosaugos investicinių projektų garantijų dengia 100 procentų, bet ne didesnėmis kaip šiomis sumomis:

Danija	63 201 359 EUR
Estija	2 747 736 EUR
Islandija	2 836 697 EUR
Latvija	4 008 826 EUR
Lietuva	5 851 407 EUR
Norvegija	64 514 460 EUR
Suomija	53 150 377 EUR
Švedija	103 689 138 EUR.

Mokėjimai atliekami Direktorių valdybai pareikalavus Banko sutartyse su kiekviena šalimi nare nustatyta tvarka.

10 skirsnis

Savo veikloje Bankas vadovaujasi 1 skirsnyje minėtais principais ir šiomis gairėmis:

a) jeigu paskolos ar garantijos gavėjo valstybė prieštarauja, paskola ar garantija nesuteikiama;

b) dėl skolinimosi ir lėšų investavimo šalių narių teritorijose tariamasi su atitinkamos šalies valdžios institucijomis;

c) savo veikloje Bankas siekia pelno, kad galėtų sukaupti rezervus ir gauti atitinkamą 3 skirsnyje nurodyto įstatinio kapitalo grąžą;

d) atsiradus konkrečiam poreikiui, Bankas gali įsigyti akcijų ar kito turto, kai tai reikalinga jo veiklai vykdyti ar jo reikalavimams užtikrinti;

e) Bankas imasi visų įmanomų priemonių, kad apsisaugotų nuo galimos valiutų kurso kitimo rizikos.

11 skirsnis

Banko lėšos, likusios atidėjus tam tikrą dalį į atitinkamus kredito rizikos fondus, pervedamos į rezervo fondą tol, kol jame esanti suma pasiekia 10 procentų Banko įstatinio kapitalo. Po to Valdytojų taryba Banko Direktorių valdybos siūlymu priima sprendimą dėl likusios sumos paskirstymo į Banko rezervo fondą ir dividendų už pasirašytą kapitalą mokėjimo.

12 skirsnis

Banko apskaita tvarkoma eurais. Finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais.

Direktorių valdybos metinė ataskaita ir audituota Banko finansinė atskaitomybė teikiama Valdytojų tarybai tvirtinti.

Valdymas

13 skirsnis

Bankas turi Valdytojų tarybą, Direktorių valdybą, prezidentą ir tokius kitus darbuotojus, kurių reikia Banko veiklai vykdyti.

14 skirsnis

Valdytojų tarybą sudaro aštuoni valdytojai. Kiekvienai šaliai narei atstovauja ministras, kurį šalis narė paskiria savo valdytoju.

Valdytojų taryba skiria pirmininką vienerių metų kadencijai. Valdytojų tarybos pirmininko pareigas rotacijos principu kiekvieną kadenciją eina vis kitos šalies narės atstovas.

Valdytojų tarybai suteikiami šie įgaliojimai:

a) iš dalies keisti Statutą, išskyrus 14 skirsnį;

b) priimti sprendimus dėl įstatinio kapitalo didinimo ar mažinimo;

c) priimti sprendimus dėl klausimų, kylančių dėl Susitarimo ir Statuto nuostatų aiškinimo ir taikymo;

d) tvirtinti metinę Direktorių valdybos ataskaitą ir audituotą Banko finansinę atskaitomybę;

e) 17 skirsnyje nustatyta tvarka skirti du Kontrolės komiteto narius;

f) priimti sprendimus dėl pasitraukimo iš Banko narių tvarkos;

g) priimti sprendimą dėl Banko likvidavimo.

Valdytojų tarybos sprendimai priimami visais balsais. Sprendimai gali būti priimami raštu.

Valdytojų taryba rengia metinius susirinkimus ir kitokius susirinkimus, jeigu mano, kad tai reikalinga.

15 skirsnis

Išskyrus atvejus, nustatytus 14 skirsnyje, visi Banko įgaliojimai suteikiami Direktorių valdybai, kuri gali juos perduoti prezidentui tiek, kiek mano esant reikalinga.

Direktorių valdybą sudaro aštuoni direktoriai – kiekviena šalis narė skiria po vieną direktorių kadencijai iki ketverių metų. Tokia pačia tvarka šalys narės skiria po vieną pakaitinį direktorių.

Direktorių valdyba iš savo narių dvejų metų kadencijai skiria pirmininką ir pirmininko pavaduotoją. Pirmininko ir pirmininko pavaduotojo pareigas rotacijos principu kiekvieną kadenciją eina vis kitos šalies narės atstovai.

Direktorių valdybos posėdžiai šaukiami pirmininko sprendimu arba bent dviejų narių ar prezidento prašymu.

Kvorumą sudaro septyni tikrieji arba pakaitiniai nariai, turintys balsavimo teisę. Kiekvienas narys turi po vieną balsą; už nedalyvaujantį tikrąjį narį gali balsuoti pakaitinis narys iš tos pačios šalies narės. Direktorių valdybos sprendimas laikomas priimtu, jei už jį balsuoja bent penki tikrieji ar pakaitiniai nariai, turintys balsavimo teisę. Sprendimai gali būti priimami ir raštu.

16 skirsnis

Prezidentas atsako už Banko kasdieninę veiklą ir vykdo Direktorių valdybos rekomendacijas bei nurodymus.

Direktorių valdyba skiria prezidentą vienai kadencijai iki penkerių metų. Prezidentas negali būti tikruoju ar pakaitiniu Direktorių valdybos nariu. Prezidentas gali dalyvauti Direktorių valdybos posėdžiuose, tačiau neturi teisės juose balsuoti.

Banko vardu pasirašo du asmenys: kiekvienas iš jų turi būti arba tikrasis, arba pakaitinis Direktorių valdybos narys, prezidentas arba Direktorių valdybos įgaliotas asmuo.

kitos nuostatos

17 skirsnis

Kad Banko veikla būtų vykdoma laikantis šio Statuto nuostatų, įsteigiamas Kontrolės komitetas. Kontrolės komitetas atlieka Banko finansinių ataskaitų auditą ir kasmet teikia audito ataskaitą Valdytojų tarybai.

Kontrolės komitetą sudaro dešimt narių. Komiteto nariai skiriami kadencijai iki dvejų metų. Šiaurės Taryba ir Estijos Respublikos, Latvijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos parlamentai skiria po vieną narį nuo kiekvienos šalies. Valdytojų taryba skiria du narius į pirmininko ir pirmininko pavaduotojo pareigas. Pirmininko ir pirmininko pavaduotojo pareigas rotacijos principu kiekvieną kadenciją eina vis kitos šalies narės atstovai.

18 skirsnis

Jei Valdytojų taryba priimtų sprendimą Banką likviduoti, Valdytojų taryba turėtų parengti likvidavimo nuostatus ir paskirti už likvidavimą atsakingus asmenis.

Šalys narės už Banko įsipareigojimus atsako savo nepareikalautos sumokėti pasirašyto įstatinio kapitalo dalies suma, iki bus įvykdyti visi Banko kreditorių reikalavimai ar kiti Banko įsipareigojimai. Kreditorių reikalavimai ar kiti įsipareigojimai pirmiausiai yra tenkinami iš Banko turto, po to iš šalių narių apmokėto kapitalo ir iš lėšų, kurias, Bankui pareikalavus, šalys narės įsipareigojo sumokėti Bankui už pasirašytą įstatinį kapitalą. Kol nėra įvykdyti visi įsipareigojimai, šalims narėms nepriklauso jokios išmokos, susijusios su jų apmokėta pasirašyto įstatinio kapitalo dalimi ar iš rezervo fondo. Kapitalas šalims narėms paskirstomas proporcingai kiekvienos šalies visai pasirašyto įstatinio kapitalo daliai.

Tai patvirtindami, toliau nurodyti aštuonių šalių narių tinkamai įgalioti atstovai pasirašė šį Susitarimą.

PASIRAŠYTA 2004 m. vasario 11 d. Helsinkyje vienu originaliu egzemplioriumi anglų ir švedų kalbomis; abu tekstai yra autentiški.

______________