LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTRAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
įsakymas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTRO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2011 M. SAUSIO 24 D. ĮSAKYMO
NR. 1-10/D1-61 „DĖL INFRASTRUKTŪROS PLĖTROS (ŠILUMOS, ELEKTROS, DUJŲ IR NAFTOS TIEKIMO TINKLŲ) SPECIALIŲJŲ PLANŲ RENGIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2014 m. liepos 11 d. Nr. 1-187/D1-599
Vilnius
P a k e i č i a m e Lietuvos Respublikos energetikos ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. sausio 24 d. įsakymą Nr. 1-10/D1-61 „Dėl Infrastruktūros plėtros (šilumos, elektros, dujų ir naftos tiekimo tinklų) specialiųjų planų rengimo taisyklių patvirtinimo“ (įsakymą ir Inžinerinės infrastruktūros vystymo (elektros, dujų ir naftos tiekimo tinklų) planų rengimo taisykles išdėstome nauja redakcija):
„LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTRAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
įsakymas
DĖL INŽINERINĖS INFRASTRUKTŪROS VYSTYMO (ELEKTROS, DUJŲ IR NAFTOS TIEKIMO TINKLŲ) PLANŲ RENGIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 7 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 30 straipsnio 8 dalimi ir įgyvendindami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. lapkričio 20 d. nutarimo Nr. 1071 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 416 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo įgyvendinimo“ 2 punktą:
1. T v i r t i n a m e Inžinerinės infrastruktūros vystymo (elektros, dujų ir naftos tiekimo tinklų) planų rengimo taisykles (pridedama).
2. N u s t a t o m e, kad iki 2014 m. sausio 1 d. pradėti rengti infrastruktūros (elektros, dujų ir naftos tiekimo tinklų) specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, dėl kurių rengimo kreiptasi planavimo sąlygų, baigiami rengti, derinami, tikrinami ir tvirtinami pagal iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusias teisės normas.“
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos energetikos ministro ir
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2011 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 1-10/D1-61
(Lietuvos Respublikos energetikos ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. liepos 11 d. įsakymo Nr.1-187/D1-599 redakcija)
INŽINERINĖS INFRASTRUKTŪROS VYSTYMO (ELEKTROS, DUJŲ ir naftos TIEKIMO TINKLŲ) PLANŲ RENGIMO TAISYKLĖS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Inžinerinės infrastruktūros (elektros, dujų ir naftos tiekimo tinklų) vystymo planų rengimo taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato elektros, dujų ir naftos tiekimo tinklų inžinerinės infrastruktūros vystymo planų (toliau – planas) organizavimo, rengimo, keitimo, koregavimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo tvarką, planų sudėties ir turinio reikalavimus, planavimo proceso dalyvių santykius.
2. Taisyklės privalomos specialiojo teritorijų planavimo organizatoriams, planų rengėjams, teritorijų planavimo sąlygas rengiančioms ir pateikiančioms institucijoms, teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą vykdančioms, teritorijų planavimo dokumentus derinančioms ir tvirtinančioms institucijoms, kitiems asmenims, dalyvaujantiems elektros, dujų ir naftos inžinerinės infrastruktūros vystymo planavimo procese.
3. Planai pagal teritorijų planavimo dokumentų rūšį priskiriami specialiojo teritorijų planavimo dokumentams.
4. Pagal teritorijų planavimo lygmenis planai skirstomi į:
4.1. valstybės lygmens – planuojama visa valstybės teritorija ar jos dalys, išsiskiriančios administraciniu (apskritys) ar funkciniu bendrumu (planai rengiami masteliu M 1:100 000 – 1:400 000);
4.2. savivaldybės lygmens – planuojama teritorija, išsiskirianti administraciniu (savivaldybės) ar funkciniu bendrumu (planai rengiami masteliu M 1:20 000 – 1:50 000);
4.3. vietovės lygmens – planuojamos savivaldybės teritorijos dalys: miestai (ar jų dalys), miesteliai (ar jų dalys), kaimai ir viensėdžiai (planai rengiami masteliu M 1:2 000 – 1:10 000);
5. Planai rengiami vadovaujantis Nacionaline energetinės nepriklausomybės strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. XI-2133 „Dėl Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos patvirtinimo“.
6. Valstybei svarbių projektų planų organizavimas, rengimas, derinimas, keitimas, tikrinimas, tvirtinimas, galiojimas ir viešinimas atliekamas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – Teritorijų planavimo įstatymas) 23 straipsnyje nustatyta tvarka.
7. Taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme (toliau – Teritorijų planavimo įstatymas), Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatyme, Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės įstatyme ir kituose teisės aktuose apibrėžtas sąvokas.
II SKYRIUS
PLANAVIMO OBJEKTAS ir TIKSLAi
8. Specialiojo teritorijų planavimo objektas – elektros, dujų ir naftos tinklų inžinerinė infrastruktūra (toliau – inžinerinė infrastruktūra) ir jos dalys.
9. Inžinerinės infrastruktūros vystymo planavimo tikslai – nustatyti inžinerinės infrastruktūros plėtros prioritetines kryptis, modernizuoti inžinerinės infrastruktūros tinklą, užtikrinti inžinerinės infrastruktūros plėtrą planuojamoje teritorijoje, numatyti energijos išteklių ir energijos prieinamumą ir pakankamumą vartotojams. Nustatant konkrečius inžinerinės infrastruktūros vystymo planavimo tikslus, turi būti vadovaujamasi Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis.
III SKYRIUS
PLANAVIMO ORGANIZATORIAI, INICIATORIAI, PLANŲ RENGĖJAI IR FINANSAVIMAS
10. Planavimo organizatoriai yra:
10.1. Lietuvos Respublikos energetikos ministerija (toliau – Energetikos ministerija) – rengiant valstybės lygmens planus;
11. Fiziniai asmenys, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai, turintys planavimo iniciatyvos teisę (toliau – planavimo iniciatoriai), kurie, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, gali teikti pasiūlymus planavimo organizatoriams dėl vietovės lygmens planų rengimo, keitimo, koregavimo ir (ar) finansavimo. Priėmus sprendimą rengti, koreguoti ar keisti siūlomą planą, planavimo iniciatoriai su savivaldybės administracijos direktoriumi Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis sudaro teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartį, o prieš tvirtinant planą minėto įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis pasirašo plano sprendinių įgyvendinimo sutartį.
12. Plano rengėją pasirenka planavimo organizatorius Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai sudarydamas teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartį planavimo iniciatorius pasirenka teritorijų planavimo dokumentų rengėją.
13. Rengti planus turi teisę fiziniai asmenys, Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turintys teisę vadovauti specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimui, juridiniai asmenys ir jų padaliniai, kitos užsienio organizacijos ir jų padaliniai, jeigu šių organizacijų įstatuose numatyta teritorijų planavimo veikla, kai tiems darbams vadovauja atestuoti teritorijų planavimo vadovai.
14. Vadovauti plano rengimui turi teisę asmuo, įgijęs aukštąjį (universitetinį ar koleginį) ar lygiavertį išsilavinimą, pagal Vyriausybės nustatytas studijų sritis ir kryptis, atitinkantį specialiojo teritorijų planavimo dokumento rūšį, ir gavęs Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau –Aplinkos ministerija) šios veiklos atestatą pagal teritorijų planavimo dokumentų rūšis.
15. Planai rengiami:
15.1. valstybės lygmens ir savivaldybės lygmens – valstybės biudžeto ir (ar) Europos Sąjungos lėšomis;
IV SKYRIUS
PLANAVIMO PROCESAS
16. Planai pradedami rengti planą tvirtinančio subjekto sprendimu dėl plano rengimo pradžios ir planavimo tikslų. Sprendimą rengti arba keisti planą priima:
17. Sprendimo dėl plano rengimo ir planavimo tikslų projektas ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki jo priėmimo dienos turi būti skelbiamas savivaldybės interneto svetainėje, sprendimą rengti planą ketinančios priimti valstybės institucijos interneto svetainėje ir seniūnijos, kuriai rengiamas planas, skelbimų lentoje, informuojant, iki kada ir kur galima susipažinti su sprendimo ir planavimo tikslų dokumentais, siųsti pasiūlymus dėl planavimo tikslų.
18. Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka pasiūlymus dėl vietovės lygmens planų rengimo gali teikti ir planavimo iniciatoriai. Savivaldybės administracijos direktorius (planavimo organizatorius) per 10 darbo dienų privalo priimti sprendimą dėl pateikto pasiūlymo arba motyvuotai jį atmesti.
20. Planavimo organizatorius parengiamojo etapo metu pagal nustatytus planavimo tikslus parengia ir patvirtina planavimo darbų programą.
21. Planavimo organizatorius planavimo darbų programoje:
21.2. atsižvelgdamas į planavimo tikslus ir teritorijų planavimo lygmenį, nustato konkrečius plano uždavinius:
21.2.2. numatyti inžinerinės infrastruktūros statinių ir (ar) teritorijų apsaugos zonas, nurodyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas;
21.2.3. numatyti motyvuotai pagrįstas konkrečias vietas ir plotus žemei visuomenės poreikiams paimti;
21.4. vadovaudamasis Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 967, nurodo, ar bus atliekamas plano strateginis pasekmių aplinkai vertinimas (toliau – SPAV);
22. Parengiamajame etape planavimo organizatorius viešai paskelbia apie priimtą sprendimą dėl plano rengimo pradžios, planavimo tikslų ir planavimo darbų programą.
23. Prieš pradedant rengti planą, planavimo organizatorius parengia planavimo sąlygas ir Teritorijų planavimo sąlygų išdavimo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-262 „Dėl Teritorijų planavimo sąlygų išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka raštu pateikia prašymus planavimo sąlygas pateikiančioms institucijoms, nurodytoms Taisyklių 25-26 punktuose, kad šios pagal kompetenciją pateiktų planavimo sąlygas. Planavimo sąlygos išduodamos arba motyvuotas atsakymas apie neišdavimo priežastis pateikiamas dėl valstybės lygmens teritorijų planų – per 15 darbo dienų, dėl savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens teritorijų planų – per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos. Jeigu planavimo sąlygos per nustatytą terminą nebuvo išduotos ir planavimo organizatoriui nepateiktas motyvuotas atsakymas, kuriame nurodomos neišdavimo priežastys, planavimo organizatorius turi teisę pradėti rengti planą.
24. Išduotos planavimo sąlygos galioja viso planavimo proceso metu, kol neprieštarauja teisės aktams ir teritorijų planavimo dokumentams, bet ne ilgiau kaip 5 metus. Jei planavimo procesas tęsiamas, planavimo sąlygų galiojimo terminą pagal motyvuotą planavimo organizatoriaus prašymą pratęsia (išskyrus Tvarkos aprašo 10 ir 11 punktuose nurodytus atvejus) planavimo sąlygas išdavusios institucijos, bet ne ilgiau kaip 2 metams. Planavimo organizatorius Tvarkos apraše nustatyta tvarka raštu kreipiasi į planavimo sąlygas išdavusias institucijas dėl planavimo sąlygų pratęsimo ar naujų išdavimo.
25. Planavimo sąlygas valstybės lygmens planams rengti teikia:
26. Planavimo sąlygas savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens planams rengti teikia:
26.3. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, kai planuojamoje teritorijoje (ar jos dalyje) yra Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teise valdoma valstybinė žemė;
26.6. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos teritorinis padalinys – kai į planuojamą teritoriją patenka nekilnojamojo kultūros paveldo vertybės ir (ar) jų apsaugos zonos;
26.7. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, kai planuojama teritorija (ar jos dalis) yra pasienio ruože – savivaldybės lygmens planui, o vietovės lygmens planui – kai planuojama teritorija ar jos dalis yra:
26.7.1. pasienio ruože ir joje planuojami statyti ir (ar) rekonstruoti infrastruktūros statiniai ir įrenginiai numatomi 30 m ir aukštesni;
26.8. saugomos teritorijos direkcija pagal Teritorijų planavimo sąlygų išdavimo ir šių dokumentų derinimo ministerijoje bei jai pavaldžiose ir reguliavimo sričiai priskirtose įstaigose tvarkos aprašą;
26.9. Civilinės aviacijos administracija, kai planuojami statyti ir (ar) rekonstruoti statiniai ir įrenginiai numatomi:
26.10. Lietuvos kariuomenės vadas, kai planuojami statyti ir (ar) rekonstruoti statiniai ir įrenginiai numatomi:
26.10.3. specialiosiose radiolokatorių apsaugos zonose ir yra 50 m aukščio ar aukštesni virš žemės paviršiaus;
26.10.5. 100 m ir aukštesni virš žemės paviršiaus, išskyrus 25.10.1 – 26.10.4 papunkčiuose nurodytose teritorijose;
26.10.6. Lietuvos kariuomenės vadui persiuntus dokumentus – kitos nacionalinį saugumą užtikrinančios institucijos, kai planuojamos teritorijos vėjo elektrinėms Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gegužės 29 d. nutarimo Nr. 625 „Dėl Aviacijai galinčių kliudyti statinių statybos bei rekonstravimo ir įrenginių įrengimo derinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatyta tvarka.
27. Planavimo organizatorius sudaro sutartį su plano rengėju ir jam pateikia sprendimą dėl plano rengimo, planavimo darbų programą ir planavimo sąlygas, išrašą iš Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro apie numatomoje planuoti teritorijoje galiojančius ir teritorijų planavimo dokumentus, georeferencinio pagrindo kadastro duomenis ir (ar) kitus valstybinius erdvinių duomenų rinkinius, miškų valstybės kadastro, saugomų teritorijų valstybės kadastro, Kultūros vertybių registro, žemės gelmių registro duomenis, atliktų mokslinių tyrimų ataskaitų (būtinų plano rengimui) ir kitų planavimo dokumentų bei priimtų sprendimų inžinerinės infrastruktūros plėtros srityje. Teikiamų dokumentų ir duomenų sąrašas priklauso nuo plano rengimo sutartyje nustatytų planavimo tikslų ir plano uždavinių, todėl duomenys, būtini plano rengimui ir jų pateikimo terminai kiekvienu konkrečiu atveju gali būti numatomi plano rengimo sutartyje. Projektui rengti reikalingus duomenis skaitmenine arba spausdintine forma projekto rengėjas gauna iš organizatoriaus arba iš šių duomenų oficialių teikėjų ar platintojų.
28. Plano rengimo etapą sudaro šios stadijos:
28.1. esamos būklės įvertinimas – atsižvelgiant į planavimo tikslus, planavimo darbų programą ir vadovaujantis atitinkamo bendrojo plano sprendiniais, atliekama planuojamoje teritorijoje esamos inžinerinės infrastruktūros būklės analizė, inžinerinės infrastruktūros vystymo galimybių vertinimas, esamų tendencijų ir problemų nustatymas. Įvertinami planavimo darbų programoje nurodytose teritorijose atlikti tyrimai (hidrogeologiniai vandens ir grunto, kiti tyrimai), išnagrinėjamos į planuojamą teritoriją patenkančios žemės nuosavybės formos. Esamos būklės vertinimo stadijoje, atsižvelgiant į bendrojo plano sprendinius planuojamoje teritorijoje, parengiamas brėžinys, kuriame pažymima esama inžinerinė infrastruktūra, jos apsaugos zonos, esama susisiekimo komunikacijų inžinerinė infrastruktūra ir jos apsaugos zonos, saugomos teritorijos ir jų apsaugos zonos, nekilnojamojo kultūros paveldo teritorijos ir jų apsaugos zonos, privatūs ir valstybiniai miškai, gamtinės kliūtys. Atsižvelgiant į rengiamo plano mastelį, gali būti pažymimos esamų žemės sklypų ribos;
28.2. bendrųjų sprendinių formavimas – atsižvelgiant į planuojamą teritoriją, teritorijų planavimo lygmenį, atitinkamo lygmens bendrojo plano nuostatas, nustatomi inžinerinės infrastruktūros vystymo prioritetai. Vyriausybės nustatyta tvarka atliekamas SPAV (jei parengiamajame etape buvo priimtas sprendimas jį atlikti); parengiama koncepcija (jei planavimo darbų programoje buvo numatyta ją parengti), kuriai raštu turi pritarti planavimo organizatorius. Šioje stadijoje plano rengėjas gali kreiptis į planavimo sąlygas pateikusias institucijas dėl planavimo sąlygų įvykdymo;
29. Atsižvelgdamas į planavimo tikslus ir plano uždavinius, planavimo organizatorius gali planavimo darbų programoje numatyti sujungti plano rengimo etapo stadijas.
30. Baigiamąjį etapą sudaro:
30.1. plano sprendinių viešinimo stadija – plano viešinimas. Viešinimo procedūros atliekamos pagal Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatuose (toliau – Visuomenės informavimo nuostatai), patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 „Dėl Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatų patvirtinimo“, nustatytą supaprastintą teritorijos planavimo dokumentų viešinimo procedūrų tvarką. Planavimo organizatorius savo nuožiūra gali (tačiau neprivalo) atlikti papildomus viešinimą užtikrinančių procedūrų veiksmus: apklausą dėl plano sprendinių, jų pristatymą visuomenės informavimo priemonėse, susitikimus su suinteresuota visuomene, tam tikromis visuomenės grupėmis ir panašiai;
30.2. fiziniai asmenys, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai, kuriems dėl visuomenės (viešojo) intereso numatoma nustatyti papildomus žemės ir kito nekilnojamojo turto apribojimus, informuojami apie rengiamą Planą Vyriausybės nustatyta tvarka. Žemės ir kito nekilnojamojo turto apribojimai dėl kitų asmenų privataus intereso Planu gali būti nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pagrindais;
30.3. plano derinimo stadija – parengto plano derinimas planavimo sąlygas išdavusiose institucijose (valstybės lygmeniu) ar Teritorijų planavimo komisijoje, sudarytoje pagal Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 4 dalies reikalavimus (savivaldybės ar vietovės lygmeniu);
30.4. plano tikrinimo stadija – parengto plano tikrinimas teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančioje institucijoje;
31. Planavimo viešinimą užtikrina planavimo organizatorius, vadovaudamasis Teritorijų planavimo įstatymo bei Visuomenės informavimo nuostatų reikalavimais.
32. Susipažinti su rengiamu ar koreguojamu planu skiriama ne mažiau kaip 10 darbo dienų nuo jo paskelbimo. Per susipažinimui skirtą laiką planavimo organizatorius privalo registruoti pasiūlymus dėl plano sprendinių, juos išnagrinėti ir raštu atsakyti pasiūlymus teikusiems asmenims per 5 darbo dienas nuo susipažinimo laikotarpio pabaigos, nurodydamas, ar atsižvelgta į pasiūlymus, neatsižvelgus – nurodyti priežastį, kodėl neatsižvelgta.
V SKYRIUS
PLANO DERINIMAS, TIKRINIMAS IR TVIRTINIMAS
34. Planų derinimo procedūrą atlieka Teritorijų planavimo komisija (savivaldybės ir vietovės lygmeniu) ir planavimo sąlygas išdavusios institucijos (valstybės lygmeniu) (toliau – derinančios institucijos), kurioms pateikiami planavimo procedūrų dokumentai, nurodyti Taisyklių 47 punkte.
35. Planai derinančiose institucijose turi būti išnagrinėti ir dokumentų derinimo ar atsisakymo juos derinti išvada pateikta valstybės lygmens planus per 20 darbo dienų, savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens – per 15 darbo dienų nuo planavimo organizatoriaus prašymo derinti planus pateikimo dienos.
36. Derinančios institucijos, gavusios planus, pagal kompetenciją patikrina, ar:
36.3. jie suderinti su galiojančiais aukštesnio ar to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentais, įregistruotais Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre;
36.4. jų turinys neprieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams, reglamentuojantiems teritorijų planų rengimą, visuomenės (viešajam) interesui.
37. Valstybės lygmens planas yra suderintas, jeigu jam pritarė ir pateikė išvadas visos derinančios institucijos (įskaitant likviduotų ar reorganizuotų planavimo sąlygas išdavusių institucijų funkcijas perėmusi institucija). Jei išvada dėl pateikto plano derinimo arba nederinimo per nustatytą terminą neišduodama ir planavimo organizatoriui nepranešta apie išvados neišdavimo priežastis, laikoma, kad planas yra suderintas, o planavimo organizatorius turi teisę parengtą planą teikti teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai.
38. Savivaldybės ir vietovės lygmens planas yra suderintas, jei tam pritaria visi Teritorijų planavimo komisijos nariai (dalyvavę posėdyje ar pritarimą pateikę raštu). Derinimo procedūros rezultatai įforminami protokolu. Jeigu bent vienas komisijos narys nepritaria plano derinimui, jis Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnyje nustatyta tvarka nepritarimo motyvus pateikia Teritorijų planavimo komisijos pirmininkui, kuris gali kreiptis į instituciją, delegavusią šį komisijos narį, prašydamas patvirtinti arba pripažinti nepagrįstais komisijos nario motyvus. Jeigu planui nepritariama, turi būti pateikti nepritarimo motyvai, išdėstomi derinimo procedūros protokole.
39. Suderintą planą planavimo organizatorius teikia tikrinti teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai (toliau – valstybinę priežiūrą atliekanti institucija), nurodytai Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje. Tikrinimui teikiami plano sprendiniai (grafinė ir tekstinė dalys) ir procedūrų dokumentai. Valstybinę priežiūrą atliekanti institucija, patikrinusi planą, valstybės lygmens planui per 20 darbo dienų, o savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens – per 15 darbo dienų nuo prašymo patikrinti planą pateikimo dienos planavimo organizatoriui pateikia patikrinimo aktą.
40. Planas tvirtinti neteikiamas, jeigu valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos išvada dėl plano tvirtinimo yra neigiama. Planas teikiamas tvirtinti tik tuo atveju, kai ištaisomi valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos patikrinimo akte nurodyti trūkumai ir ši institucija pritaria plano teikimui tvirtinti. Valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos patikrinimo aktas gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
41. Planavimo organizatorius, gavęs teigiamą patikrinimo išvadą, teikia tvirtinti:
41.1. valstybės lygmens planą – Energetikos ministerijai. Valstybės lygmens planas patvirtinamas arba atsisakoma jį tvirtinti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo plano pateikimo tvirtinti dienos;
42. Tvirtinanti institucija gali atsisakyti tvirtinti pateiktą planą tik šiais atvejais:
42.1. kai planavimo iniciatorius su savivaldybės administracijos direktoriumi atsisako pasirašyti Taisyklių 11 punkte nurodytą plano sprendinių įgyvendinimo sutartį;
43. Planavimo organizatorius duomenis apie patvirtintą planą ir teisės aktus, kuriais planas patvirtintas, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro nuostatuose nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registrui privalomai teikia registruoti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo plano patvirtinimo dienos.
44. Teisės aktas ir juo patvirtintas planas įsigalioja kitą dieną po jo įregistravimo ir paskelbimo Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre, jeigu sprendime dėl plano patvirtinimo nenustatyta vėlesnė įsigaliojimo data. Oficialus informacinis pranešimas apie patvirtinimą skelbiamas planą tvirtinančios institucijos svetainėje ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje.
VI SKYRIUS
PLANo SUDĖTIS, galiojimas, keitimas IR KOREGAVIMAS
45. Planą, kuris rengiamas 3 egzemplioriais, sudaro plano sprendinių grafinė (brėžiniai) ir tekstinė (aiškinamasis raštas) dalys ir planavimo procedūrų dokumentai. Sutartyje su plano rengėju gali būti numatytas kitas rengiamo plano egzempliorių skaičius. Plano sprendiniai įrašomi į kompiuterinę laikmeną.
46. Pagrindiniame brėžinyje, atsižvelgiant į teritorijų planavimo lygmenį, pažymima grafiškai arba nurodoma tekstu:
46.2. pagal numatytas prioritetines kryptis nustatytos inžinerinės infrastruktūros plėtrai reikalingos teritorijos, valstybinės ir privačios žemės plotai;
46.3. jei planavimo darbų programoje numatyta, – žemės sklypai (ar jų dalys), kuriuos numatoma panaudoti visuomenės poreikiams, privačios ir (ar) valstybinės žemės padalijimas suformuojant atskirus sklypus, paimamus visuomenės poreikiams;
46.4. esama ir planuojama inžinerinė infrastruktūra, jos vystymo ar išdėstymo reikalavimai, pažymint inžinerinių komunikacijų koridorius, susisiekimo komunikacijas, kitų inžinerinių statinių išdėstymą;
46.5. inžinerinės infrastruktūros statinių ir teritorijų apsaugos zonos, nustatytos gatvių raudonosios linijos, servitutų zonos, inžineriniai tinklai ir jų technologiniai priklausiniai;
46.6. atsižvelgiant į rengiamo plano mastelį – esamų žemės sklypų ribos, jų kadastriniai numeriai ar žemės reformos žemėtvarkos projekto projektiniai numeriai;
47. Brėžinių grafiniai ir spalviniai žymėjimai turi atitikti Teritorijų planavimo dokumentų erdvinių duomenų specifikacijoje, Lietuvos standarte LST 1569 „Statinio projektas. Lauko inžinerinių tinklų grafiniai ženklai“ nurodytus žymėjimus. Sprendiniai ir kita informacija pažymima brėžiniuose jų reikšmes nurodant sutartinių ženklų aprašomosiose lentelėse.
48. Jeigu viename brėžinyje neįmanoma pažymėti visų sprendinių, siekiant raiškiausio jų atvaizdavimo būdo, gali būti rengiami kiti brėžiniai. Plano brėžiniai pagal planuojamos teritorijos dydį, teritorijų planavimo lygmenį ir sprendinių konkretizavimo lygį rengiami LKS-94 koordinačių sistemoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 936:
48.1. valstybės – planuojama visa valstybės teritorija ar jos dalys, rengiami ant naujausio GDR50LT;
48.2. savivaldybės – planuojamos teritorijos, išsiskiriančios administraciniu (savivaldybės) ar funkciniu bendrumu, rengiami ant naujausio GDR10LT ir skaitmeninio rastrinio ortofotografinio žemėlapio;
48.3. vietovės – planuojamos savivaldybės teritorijos dalys ant naujausio GDR10LT ir skaitmeninio rastrinio ortofotografinio žemėlapio. Planai M 1:500–M 1:2 000 rengiami ant ne senesnio kaip 3 metų skaitmeninio topografinio plano (atitinkamu masteliu). Topografinis planas gali būti tikslinamas (jei reikia) plano rengimo metu.
49. Plano tekstinėje dalyje (aiškinamajame rašte) apibūdinami planavimo tikslai, plano uždaviniai, pateikiami planuojamos teritorijos esamos būklės įvertinimo rezultatai, aprašomi ir pagrindžiami plano sprendiniai, naudota plano rengimo metodika ir kiti su plano rengimu susiję paaiškinimai.
50. Planavimo procedūrų dokumentus sudaro:
50.1. Energetikos ministerijos sprendimas dėl valstybės lygmens plano rengimo pradžios ir planavimo tikslų arba savivaldybės tarybos sprendimas dėl savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens plano rengimo pradžios ir planavimo tikslų;
50.4. inžinerinės infrastruktūros vystymo koncepcija, jei planavimo darbų programoje numatyta ją parengti;
50.7. derinimo ir išvadų dokumentai valstybės lygmens planui ar Teritorijų planavimo komisijos posėdžio protokolas savivaldybės ir vietovės lygmens planui;
51. Planai keičiami, kai nusprendžiama iš esmės keisti plano sprendinius arba kai planuojami keisti plano sprendiniai susiję su viešuoju interesu.
52. Planai keičiami sprendimą rengti planą priėmusios valstybės ar savivaldybės institucijos sprendimu dėl plano keitimo taikant Teritorijų planavimo įstatyme ir Taisyklėse numatytą planų rengimo procesą ir tą pačią plano tvirtinimo procedūrą.
53. Sprendimą dėl plano koregavimo priima planavimo organizatorius. Planavimo iniciatorius Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka gali siūlyti planavimo organizatoriui koreguoti vietovės lygmens planą.
54. Planas koreguojamas:
54.1. įvertinus visuomenės pasiūlymus, kai numatomi keisti Plano sprendiniai neprieštarauja nustatytiems planavimo tikslams ir plano uždaviniams;
54.2. kai atliekami plano esmės (planavimo tikslų ir plano uždavinių) nekeičiantys pakeitimai:
54.2.1. taisomos techninės klaidos (brėžiniuose ir tekstinėje dalyje), plane išsprendžiamos sprendinių kolizijos;
55. Prieš koreguojant planą planavimo organizatorius konkrečiu atveju įvertina, ar reikia Tvarkos aprašo nustatyta tvarka kreiptis į Taisyklėse nurodytas institucijas dėl planavimo sąlygų, ar bus atliekamas SPAV, ar bus rengiama koncepcija.
56. Taisyklių 54.2.1 papunktyje nurodytais atvejais koreguotas planas tvirtinamas planavimo organizatoriaus sprendimu, neteikiamas derinti ir tikrinti.
57. Kitais atvejais koreguotas planas viešinamas, derinamas, tikrinamas, tvirtinamas ir registruojamas Teritorijų planavimo įstatymo ir Taisyklių nustatyta tvarka.
VII SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
59. Plano sprendiniai negali prieštarauti aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką plano sprendiniams.
60. Rengiant, keičiant ar koreguojant savivaldybių lygmens bendruosius planus savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens planų sprendiniai derinami su atitinkamo lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais ir integruojami į bendrųjų planų sprendinius.
61. Planai privalomi visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms.
62. Žala, atsiradusi dėl neteisėtais veiksmais įgyvendinamų teritorijų planavimo dokumentų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
63. Ginčus, kylančius tarp teritorijų planavimo proceso dalyvių ar asmenų pranešimų dėl galimų Teritorijų planavimo įstatymo pažeidimų, nagrinėja ir sprendžia Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka.