Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SAUGAUS EISMO AUTOMOBILIŲ KELIAIS ĮSTATYMO NR. VIII-2043 17 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-3782
2019 m. lapkričio 27 d. Nr. 1186
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2019 m. spalio 9 d. sprendimo Nr. SV-S-1402 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 4 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:
Nepritarti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3782 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
1. Siūlymas atsisakyti teisės aktuose nustatytos prievolės dviratininkams dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba naudoti žibintus šviesiuoju paros metu ir tokiu būdu sumažinti vienų iš pažeidžiamiausių eismo dalyvių – dviratininkų, važiuojančių važiuojamąja kelio dalimi kartu su motorinėmis transporto priemonėmis, matomumą nėra pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, moksliniais tyrimais ar studijomis, įrodančiais, kad esami reikalavimai dviratininkams yra pertekliniai ir kad šių reikalavimų atsisakymas neturės neigiamos įtakos eismo saugai.
Priešingai, būtina atkreipti Įstatymo projekto rengėjų dėmesį į tai, kad Įstatyme numatytų dviratininkų matomumą gerinančių priemonių veiksmingumas yra pagrįstas moksliniais tyrimais (pavyzdžiui, Harry Lahrmann, Tanja Kidholm, Osmann Madsen, Anne Vingaard Olesen, Jens Chr. Overgaard Madsen, Tove Hels. The effect of a yellow bicycle jacket on cyclist accidents, 2017, https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0925753517313528; Madsen, Jens Chr. Overgaard; Andersen, T.; Lahrmann, Harry. Safety effects of permanent running
lights for bicycles. A controlled experiment, 2013, https://www.sciencedirect.com/science/article/abs/pii/S0001457512002606). Mokslinio tyrimo dėl ryškiaspalvių liemenių su šviesą atspindinčiais elementais veiksmingumo 5 skyriuje „Išvados“ nurodyta, kad vienus metus trukusiame tyrime dalyvavo 6 793 dviratininkai, ir apskaičiuota, kad ryškiaspalves liemenes su šviesą atspindinčiais elementais dėvintys dviratininkai 47 procentais, o šviesiuoju paros metu netgi 51 procentu labiau apsaugoti nuo eismo įvykių (t. y. apskaičiuota statistiškai reikšmingai mažesnė tikimybė patekti į eismo įvykį). Vienus metus trukusio mokslinio tyrimo dėl dviračio žibintų naudojimo veiksmingumo (tyrime dalyvavo 3 845 dviratininkai) 6 skyriuje „Išvados“ nurodyta, kad nuolatinis dviračio žibintų naudojimas gali gerokai sumažinti tikimybę dviratininkams patekti į eismo įvykius (tyrimo metu gauta reikšmė – 47 procentai). Tyrimo išvadose taip pat akcentuojama, kad dviračio žibintų naudojimas šviesiuoju paros metu yra itin veiksmingas ir gali reikšmingai sumažinti eismo įvykių skaičių. Vienų metų trukmės ir tokios apimties (dalyvavo keli tūkstančiai asmenų) mokslinių tyrimų išvadų visiškai pakanka pagrįsti galiojančiame reglamentavime numatytų eismo saugumo priemonių veiksmingumą. Todėl siūlymas atsisakyti teisės aktuose nustatytos prievolės dviratininkams dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba naudoti žibintus šviesiuoju paros metu nepriimtinas eismo saugos požiūriu.
2. Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – Įstatymas) 17 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas reglamentavimas yra gana lankstus ir dviračių vairuotojai gali pasirinkti jiems tinkamą variantą eismo saugai šviesiuoju paros metu užtikrinti – dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba bet kokį kitą geltonos, oranžinės ar raudonos spalvos viršutinės kūno dalies (nuo kaklo iki juosmens) drabužį su šviesą atspindinčiais elementais, arba dviračio priekyje turėti degantį baltos šviesos žibintą, o gale – raudonos šviesos žibintą (kaip to reikalaujama iš kitų važiuojamąja kelio dalimi važiuojančių transporto priemonių). Be to, Įstatyme numatytos dviratininkų matomumą gerinančios priemonės nebrangios ir lengvai prieinamos.
3. Įstatymo projektu siūlomi pakeitimai yra neproporcingi tuo aspektu, kad prievolė šviesiuoju paros metu važiuoti su įjungtomis artimosiomis arba specialiai šiam metui skirtomis žibintų šviesomis numatyta visų važiuojamąja kelio dalimi važiuojančių motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojams, o Įstatymo projektu siūloma numatyti išimtį dėl matomumą gerinančių priemonių naudojimo tomis pačiomis sąlygomis eisme dalyvaujančių dviračių vairuotojams.
4. Analizuojant eismo įvykių statistinius duomenis matyti, kad nuo 2014 m. liepos 1 d., kai įsigaliojo Įstatymo nuostatos dėl prievolės dviratininkams dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba naudoti žibintus, nepaisant sparčiai populiarėjančio dviračių transporto ir kiekvienais metais augančio dviratininkų skaičiaus, eismo įvykiuose žuvusių dviratininkų skaičius mažėja – 2014 m. eismo įvykiuose žuvo 19 dviratininkų, 2015 m. – 22, 2016 m. – 17, 2017 m. – 13, 2018 m. – 9, o 2019 m. sausio–spalio mėn. – 8 dviratininkai (2 – tamsiuoju paros metu, 6 – šviesiuoju paros metu). Nuo 2014 m. eismo įvykių ir juose sužeistų dviratininkų skaičiai mažėjo iki 2016 m. (atitinkamai nuo 274 iki 197 eismo įvykių ir nuo 307 iki 226 sužeistų), pastaraisiais metais kiek išaugo ir maždaug atitinka 2014 m. užfiksuotą lygį (2018 m. užfiksuoti 254 eismo įvykiai, juose sužeista 311 dviratininkų).
5. Siūlomos keisti Įstatymo nuostatos taikomos važiuojant ne dviračių taku, pėsčiųjų ir dviračiu taku ar šaligatviu, o važiuojamąja kelio dalimi (kartu su motorinėmis transporto priemonėmis). Pagal Įstatymo 2 straipsnio 95 dalies ir Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnio 5 dalies nuostatas važiuojamoji kelio dalis laikoma sudėtine automobilių kelio dalimi kaip kelkraštis, šaligatvis, pėsčiųjų ir dviračių takai ir kita. Todėl Įstatymo projekto aiškinamajame rašte išdėstyti teiginiai, kad Įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje minima važiuojamoji kelio dalis reiškia dviračių taką arba jo važiuojamąją kelio dalį, neturi jokio pagrindo ir yra klaidingi. Dviračių takai, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelkraščiai ir šaligatviai nėra važiuojamosios kelio dalies sudėtinės dalys, o teisės aktai nenumato prievolės dviratininkui važiuojant dviračių taku, pėsčiųjų ir dviračių taku dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba dviračio priekyje turėti degantį baltos šviesos žibintą, o gale – raudonos šviesos žibintą.
6. Reglamentuojant transporto priemonių dalyvavimo viešajame eisme tvarką ir reikalavimus transporto priemonėms, labai svarbu skirti transporto priemonių populiarinimo, patrauklumo ar patogumo klausimus ir eismo saugai užtikrinti būtinus reikalavimus. Nepriimtina didesnio dviračių transporto populiarumo siekti atsisakant reikalavimų, užtikrinančių eismo saugą, ir rizikuojant eismo dalyvių gyvybe ar sveikata. Kaip rodo kitų valstybių patirtis, dviračių transporto populiarumas ir eismo saugos reikalavimai yra suderinami ir vienas kitam netrukdo tinkamai įrengiant naują ar rekonstruojant esamą kelių infrastruktūrą, mažinant konfliktinių taškų skaičių ir priimant šiuolaikiškus eismo organizavimo sprendimus keliuose. Atsižvelgiant į dabartiniame reglamentavime numatytą eismo saugumo priemonių įvairovę, Įstatymo projekto aiškinamajame rašte išdėstyti teiginiai dėl nurodytų priemonių prasto estetinio vaizdo, nepraktiškumo ir panašiai yra neobjektyvūs.
7. Siūlymas atsisakyti dviratininkų matomumą gerinančių priemonių šviesiuoju paros metu neatitinka Europos Sąjungos institucijų eismo saugos užtikrinimo vizijos dėl pažeidžiamiausių eismo dalyvių. 2010 m. liepos 20 d. Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Kuriama saugi Europos kelių eismo erdvė. 2011–2020 m. kelių eismo saugos politikos kryptys“ (KOM(2010) 389) 7 tikslo „Apsaugoti pažeidžiamus kelių eismo dalyvius“ priemonėmis siekiama gerinti dviratininkų ir kitų pažeidžiamiausių eismo dalyvių saugą. 2011 m. rugsėjo 27 d. Europos Parlamento rezoliucijos dėl 2011–2020 m. Europos kelių eismo saugos (2010/2235(INI) 101 punkte Europos Sąjungos valstybės narės raginamos skatinti dviratininkus dėvėti apsauginius šalmus ir vilkėti įspėjamąsias liemenes arba panašius drabužius dviratininkų matomumui didinti, ypač užmiestyje nakties metu.
8. Dėvima ryškiaspalvė liemenė su šviesą atspindinčiais elementais arba dviračio priekyje ir gale naudojami žibintai pagerina dviratininko matomumą ir sumažina tikimybę jam patekti į eismo įvykį. Tai yra viena iš priemonių dviratininkų eismo saugai pagerinti, tačiau akivaizdu, kad vien tik ryškiaspalvės liemenės su šviesą atspindinčiais elementais arba dviračio žibintų naudojimas negali visais atvejais apsaugoti nuo patekimo į eismo įvykį, jeigu pats dviratininkas ar kiti eismo dalyviai pažeidžia kitus Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“, reikalavimus. Remiantis Lietuvos kelių policijos tarnybos interneto svetainėje nuolat skelbiamomis pagal pirminius duomenis nustatytomis pagrindinėmis savaitės eismo įvykių priežastimis ir eismo įvykių aplinkybėmis, darytina išvada, kad pagrindinės eismo įvykių, kuriuose nukenčia dviratininkai, priežastys yra kelio nedavimas, staigios kliūties sudarymas, saugaus atstumo nesilaikymas arba pavojingas manevravimas. Eismo saugos priemonių nenaudojimas šviesiuoju paros metu gali kelti pavojų eismo saugumui ir turėti įtakos pavojingos situacijos susidarymui dėl nepakankamo dviratininkų matomumo. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte, remiantis pavienių regionų mažos imties (ne visos šalies) duomenimis, kuriuose nurodoma, kad eismo įvykiuose dalyvavo ir dalis dviratininkų, kurie dėvėjo ryškiaspalves liemenes su šviesą atspindinčiais elementais arba dviračio priekyje ir gale naudojo žibintus, daromos klaidingos išvados ir iš esmės kvestionuojamas moksliniais tyrimais pagrįstas eismo saugos priemonių efektyvumas. Toks Įstatymo projekto pagrindimas yra neobjektyvus.