Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
DĖL 2022–2030 M. PLĖTROS PROGRAMOS VALDYTOJOS LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTERIJOS
MOKSLO PLĖTROS PROGRAMOS PATVIRTINIMO
2022 m. sausio 26 d. Nr. 67
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi ir įgyvendindama 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 998 „Dėl 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano patvirtinimo“, 1.1–1.3 ir 3.7 pažangos uždavinius, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:
Patvirtinti 2022–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos mokslo plėtros programą (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2022 m. sausio 26 d. nutarimu Nr. 67
2022–2030 M. PLĖTROS PROGRAMOS VALDYTOJOS
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTERIJOS
MOKSLO PLĖTROS PROGRAMA
I SKYRIUS
Plėtros programos paskirtis
| Valstybės veiklos sritis 12. ŠVIETIMAS, MOKSLAS IR SPORTAS |
| Nacionalinio pažangos plano (toliau – NPP) pažangos uždavinių (toliau - uždaviniai) įtraukimo į Mokslo plėtros programą logika
2022–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (toliau – ŠMSM) mokslo plėtros programą (toliau – Mokslo plėtros programa) sudaro NPP 1.1 uždavinys „Stiprinti žmonių išteklius ir kompetencijas aukšto lygio mokslui ir mokslu grįstoms technologijoms kurti“, 1.2. uždavinys „Kurti aukšto lygio mokslo žinias, didinančias šalies konkurencingumą“, 1.3 uždavinys „Skatinti mokslui imlaus verslo kūrimąsi bei mokslo ir verslo bendradarbiavimą ir plėtoti verslumo kultūrą mokslo ir studijų institucijose“ ir 3.7 uždavinys „Plėtoti mokslu grįstas studijas, geriau panaudojant laisvųjų mokslinių tyrimų potencialą, ir prisidėti prie Lietuvai ir pasauliui aktualių iššūkių sprendimo“. Į Mokslo plėtros programą įtraukti NPP uždaviniai, už kurių įgyvendinimą yra atsakinga ŠMSM ir kurie atitinka švietimo, mokslo ir sporto valdymo sritį, patenka į mokslo politikos aprėptį. Mokslo plėtros programa kartu atliepiami Europos mokslinių tyrimų erdvės siekiai.
|
| NPP uždavinys, kodas, pavadinimas: 1.1. Stiprinti žmonių išteklius ir kompetencijas aukšto lygio mokslui ir mokslu grįstoms technologijoms kurti
|
| NPP uždavinio rodiklis ir (ar) tikslo rodiklis: 1.1.1. Naujų mokslų daktaro laipsnį apsigynusių asmenų skaičius tūkstančiui gyventojų, vienetai (2019 m. – 0,9; 2025 m. – 0,9; 2030 m. – 1,5); 1.1.2. Tyrėjai aukštojo mokslo ir valdžios sektoriuose, dalis nuo visos darbo jėgos (viso etato ekvivalentu), procentai (2019 m. – 0,46; 2025 m. – 0,48; 2030 m. – 0,50).
Rodiklių rinkiniu identifikuojami Lietuvos mokslo sistemos žmogiškieji pajėgumai, gebėjimas konkuruoti dėl talentų (tiek su privačiu sektoriumi, tiek ir tarptautinėje mokslo rinkoje). Pažymėtina, kad mokslo ir inovacijų[1] srityse lyderiaujančios valstybės išsiskiria dideliu tyrėjų, dirbančių mokslo ir studijų institucijose (toliau – MSI), skaičiumi. Patraukli tyrėjo karjera MSI yra ir būtina sąlyga doktorantų skaičiui augti. Tyrėjų skaičiaus augimo siekis taip pat atliepia Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi 9 tikslo „Kurti atsparią infrastruktūrą, skatinti visa apimančią industrializaciją ir skatinti naujoves“ rodiklius.
|
| 1 problema: Aukšto tarptautinio lygio tyrėjų trūkumas Lietuvos mokslo sistemoje
|
| Spręstinos problemos priežastys (išdėstytos prioriteto tvarka): 1.1. Mokslo veiklų bazinis finansavimas išlieka itin mažas, kai studijų veiklų finansavimas artimas Europos Sąjungos (toliau – ES) vidurkiui. 1.2. Menkai išreikštas valstybės institucijų poreikis mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (toliau – MTEP) paslaugoms. 1.3. Nekonkurencingas tyrėjų, kitų akademinių ir neakademinių darbuotojų atlygis šalies ir tarptautinėje rinkoje. 1.4. Per mažas valstybės finansuojamų doktorantūros studijų vietų kiekis ir skiriamas dėmesys. 1.5. Lietuvos mokslo sistemos ir MSI vidaus kultūra nepalanki tarptautiškumo plėtrai. 1.6. I, II pakopų ir vientisųjų studijų studentai menkai įtraukiami į MTEP veiklas. 1.7. Neišplėtoti Lietuvos mokslo žinomumo didinimo užsienyje pajėgumai.
Pažangos priemonės, kuriomis sprendžiama 1 problema: · 12-001-01-01-01 „Gerinti mokslo ir studijų aplinką“ (šalinamos 1.3–1.6 priežastys). · 12-001-01-02-01 „Stiprinti inovacijų ekosistemas mokslo centruose“ (šalinamos 1.2 ir 1.7 priežastys).
Pažangos priemonės, kurios numatytos kitose plėtros programose: 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo plėtros programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. gruodžio 1 d. nutarimu Nr. 1016 „Dėl 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos švietimo plėtros programos patvirtinimo“ (toliau – Švietimo PP) priemonė 12-003-03-04-02 „Užtikrinti efektyvų mokslo ir studijų sistemos valdymą“ (šalinama 1.1 priežastis).
|
|
|
| NPP uždavinys, kodas, pavadinimas: 1.2. Kurti aukšto lygio mokslo žinias, didinančias šalies konkurencingumą
|
| NPP uždavinio rodiklis ir (ar) tikslo rodiklis: 1.2.1. Lietuvos institucijose dirbančių tyrėjų publikacijų, patenkančių tarp 10 procentų pasaulyje dažniausiai cituojamų mokslinių publikacijų, dalis, procentai (2017 m. – 4,78; 2025 m. – 6,5; 2030 m. – 10); 1.2.2. Aukštojo mokslo ir valdžios sektorių MTEP finansavimas iš ES ir tarptautinių organizacijų lėšų (be lėšų, pateiktų per valstybės biudžetą), dalis nuo viso aukštojo mokslo ir valdžios sektorių MTEP finansavimo, procentai (2020 m. – 4,8; 2025 m. – 13; 2030 m. – 15).
1.2 uždavinys tiesiogiai susijęs su NPP 1 strateginio tikslo rodikliu „Visos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) išlaidos, palyginti su bendruoju vidaus produktu (BVP), procentai“ (2019 m. – 1; 2025 m. – 1,5; 2030 m. – 2,2), kuris parodo šalyje vykstančių MTEP procesų mastą. Valdžios sektoriaus (t. y. valstybės biudžeto), kaip vieno iš svarbiausių finansavimo šaltinių, skiriamų lėšų MTEP, didėjimas (2019 m. – 0,3; 2025 m. – 0,79; 2030 m. – 1) yra būtinas norint užtikrinti tvarų ir efektyvų MTEP veiklos skatinimą, sudaryti paskatas visoms MTEP išlaidoms didėti – tai kartu yra ir būtina sąlyga NPP 1 strateginio tikslo rodiklio dėl visų išlaidų MTEP pasiekimui. MTEP finansavimo augimo siekis taip pat atliepia Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi 9 tikslo „Kurti atsparią infrastruktūrą, skatinti visa apimančią industrializaciją ir skatinti naujoves“ rodiklius. Publikacijų, patenkančių tarp 10 proc. dažniausiai cituojamų publikacijų pasaulyje, dalis, nuo visų Lietuvos mokslo publikacijų rodiklis – sietinas su mokslo rezultatų kokybe. MSI gautų lėšų iš tarptautinių programų rodiklis atspindi antrąją 1.2 uždavinio problemą.
|
| 2 problema: Stinga aukšto tarptautinio lygio MTEP rezultatų
|
| Spręstinos problemos priežastys[2] (išdėstytos prioriteto tvarka): 2.1. Mokslo veiklų bazinis finansavimas išlieka itin mažas, kai studijų veiklų finansavimas artimas ES vidurkiui. 2.2. Menkai išreikštas valstybės institucijų poreikis MTEP paslaugoms. 2.3. Menkas konkursinio MTEP finansavimo prieinamumas ir tvarumas. 2.4. Netvarus mokslo duomenų bazių prieinamumas, ribotai atveriama mokslinė informacija. 2.5. Menkai išnaudojamos įsitraukimo į tarptautines MTEP infrastruktūras ir tinklus suteikiamos galimybės. 2.6. Tam tikrose mokslo srityse per didelė orientacija į kiekybinius veiklos rezultatus.
Pažangos priemonės, kuriomis sprendžiama 2 problema: · 12-001-01-01-01 „Gerinti mokslo ir studijų aplinką“ (šalinamos 2.4–2.6 priežastys). · 12-001-01-02-01 „Stiprinti inovacijų ekosistemas mokslo centruose“ (šalinamos 2.2, 2.3 ir 2.5 priežastys). · 05-001-01-05-06 / 12-001-01-03-01 „Įgyvendinti misijomis grįstas mokslo ir inovacijų programas“ (šalinama 2.3 priežastis).
Pažangos priemonės, kurios numatytos kitose plėtros programose: Švietimo PP priemonė 12-003-03-04-02 „Užtikrinti efektyvų mokslo ir studijų sistemos valdymą“ (šalinama 2.1 priežastis).
|
| 3 problema: Nepanaudotas dalyvavimo tarptautinėse MTEP programose potencialas
|
| Spręstinos problemos priežastys[3] (išdėstytos prioriteto tvarka): 3.1. Nekonkurencingas tyrėjų atlyginimas ir paskatų dalyvauti tarptautinėse programose trūkumas. 3.2. Trūksta gebėjimų rengti tarptautines paraiškas. 3.3. Neišgrynintas nacionalinių kontaktinių asmenų tinklo (NCP) vaidmuo. 3.4. Neišplėtoti Lietuvos mokslo žinomumo didinimo ir partnerių paieškos pajėgumai užsienyje. 3.5. Vystant nacionalinius prioritetus (pvz., lituanistika), kartu ir kitose srityse vis dar trūksta nacionalinių priemonių glaudesnės sąsajos (kur įmanoma) su tarptautinėmis programomis.
Pažangos priemonės, kuriomis sprendžiama 3 problema: · 12-001-01-01-01 „Gerinti mokslo ir studijų aplinką“ (šalinama 3.1 priežastis). · 12-001-01-02-01 „Stiprinti inovacijų ekosistemas mokslo centruose“ (šalinamos 3.2–3.5 priežastys).
|
|
|
| NPP uždavinys, kodas, pavadinimas: 1.3. Skatinti mokslui imlaus verslo kūrimąsi bei mokslo ir verslo bendradarbiavimą ir plėtoti verslumo kultūrą mokslo ir studijų institucijose
|
| NPP uždavinio rodiklis ir (ar) tikslo rodiklis: 1.3.1. Aukštojo mokslo ir valdžios sektorių MTEP veiklos finansavimo dalis Lietuvos verslo įmonių lėšomis, procentai (2020 m. – 2,7; 2025 m. – 3; 2030 m. – 4,3); 1.3.2. Aukštojo mokslo ir valdžios sektorių MTEP veiklos finansavimo dalis užsienio verslo įmonių lėšomis, procentai (2020 m. – 0,8; 2025 m. – 1,7 ; 2030 m. – 2,7).
MSI pajamos iš verslo parodo MSI kuriamų MTEP rezultatų aktualumą rinkai (verslui ir per jį – visuomenei), žinių ir technologijų perdavimo sistemos MSI išvystymo lygį. Visgi būtina sąlyga sėkmingam MSI ir verslo bendradarbiavimui – stiprus mokslui imlaus verslo sektorius. Tyrėjų skaičius versle būtent ir atspindi privataus sektoriaus absorbcinius MTEP pajėgumus, mokslui imlaus verslo sektoriaus mastą.
|
| 4 problema: Neišplėtoti MSI „trečiosios misijos“ (verslumo, žinių ir technologijų perdavimo) pajėgumai
|
| Spręstinos problemos priežastys (išdėstytos prioriteto tvarka): 4.1. Žinių ir technologijų perdavimo kompetencijų, specialistų ir veiklų stygius (įskaitant intelektinės nuosavybės klausimus). 4.2. Menkai išreikštas valstybės institucijų poreikis MTEP paslaugoms. 4.3. Menkas konkursinio MTEP finansavimo prieinamumas ir tvarumas. 4.4. Mokslo veiklų bazinis finansavimas išlieka itin mažas, kai studijų veiklų finansavimas artimas ES vidurkiui. 4.5. Neišplėtoti Lietuvos ir MSI instituciniai partnerių paieškos pajėgumai užsienio valstybėse siekiant atverti mokslo rinkas. 4.6. Ribota antreprenerystės kompetencijų, horizontaliųjų įgūdžių (angl. transversal skills) ugdymo integracija į studentų, tyrėjų rengimo programas. 4.7. Neišnaudojamos bendradarbiavimo, įsijungimo į nacionalinius ar tarptautinius MSI antreprenerystės tinklus, struktūras teikiamos galimybės.
Pažangos priemonės, kuriomis sprendžiama 4 problema: · 12-001-01-01-01 „Gerinti mokslo ir studijų aplinką“ (šalinama 4.6 priežastis). · 12-001-01-02-01 „Stiprinti inovacijų ekosistemas mokslo centruose“ (šalinamos 4.1–4.3 ir 4.5–4.7 priežastys). · 05-001-01-05-06 / 12-001-01-03-01 „Įgyvendinti misijomis grįstas mokslo ir inovacijų programas“ (šalinama 4.1, 4.3 ir 4.7 priežastys).
Pažangos priemonės, kurios numatytos kitose plėtros programose: Švietimo PP priemonė 12-003-03-04-02 „Užtikrinti efektyvų mokslo ir studijų sistemos valdymą“ (šalinama 4.4 priežastis).
|
| 5 problema: Žemas verslo sektoriaus MTEP ir absorbcinis MTEP potencialas
|
| Spręstinos problemos priežastys (išdėstytos prioriteto tvarka): 5.1. Pagalbos mokslui imlių verslo įmonių augimui stygius. 5.2. Neišplėtota nacionalinė MSI kompleksinės paramos sistema studentų, tyrėjų atžalinėms įmonėms. 5.3. Mokslu grįstų inovacijų kultūros ir jų vertės supratimo versle stygius. 5.4. Neišnaudotos tiesioginių užsienio investicijų į MTEP pritraukimo galimybės.
Pažangos priemonės, kuriomis sprendžiama 5 problema: · 12-001-01-02-01 „Stiprinti inovacijų ekosistemas mokslo centruose“ (šalinama 5.2 priežastis). · 05-001-01-05-06 / 12-001-01-03-01 „Įgyvendinti misijomis grįstas mokslo ir inovacijų programas“ (šalinama 5.2. priežastis, prisidedama prie 5.1 ir 5.3 priežasčių šalinimo).
Pažangos priemonės, kurios numatytos kitose plėtros programose: Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos (toliau – EIM) valdomoje Ekonomikos transformacijos ir konkurencingumo plėtros programoje (šalinamos 5.1, 5.3, 5.4 priežastys).
|
| NPP uždavinys, kodas, pavadinimas: 3.7. Plėtoti mokslu grįstas studijas, geriau panaudojant laisvųjų mokslinių tyrimų potencialą, ir prisidėti prie Lietuvai ir pasauliui aktualių iššūkių sprendimo
|
| NPP uždavinio rodiklis ir (ar) tikslo rodiklis: 3.7.1. Valstybės biudžeto asignavimų dalių, skirtų mokslo ir studijų veikloms vykdyti, tarpusavio santykis, santykis (2019 m. – 34:66; 2025 m. – 40:60; 2030 m. – 45:55); 3.7.2. Tarptautinių mokslinių publikacijų, parengtų su bendraautoriais iš užsienio, skaičius milijonui gyventojų (Europos inovacijų švieslentė), skaičius (2020 m. – 872; 2025 m. – 1020; 2030 m. – 1200). Tinkamas mokslo ir studijų veiklų balansas, didesnio svorio suteikimas už mokslo pasiekimus skiriamai MSI finansavimo daliai gali prisidėti ne tik prie svaresnių MTEP rezultatų, bet ir siekiant geriau parengti kitų sričių specialistus – nebūtinai tyrėjus. Mokslo publikacijų, parašytų drauge su bendraautoriais iš užsienio, rodiklis atspindi Lietuvos tyrėjų įsitinklinimą globalioje mokslo bendruomenėje, įsitraukimą sprendžiant ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių tyrėjams / visuomenėms aktualius klausimus.
|
| 6 problema: Neišnaudojamas Lietuvos mokslo potencialas sprendžiant valstybei bei visuomenei kylančius iššūkius ir didinant studijų kokybę
|
| Spręstinos problemos priežastys (išdėstytos prioriteto tvarka): 6.1. Mokslo veiklų bazinis finansavimas išlieka itin mažas, kai studijų veiklų finansavimas artimas ES vidurkiui. 6.2. Nepakankamas studijų kokybės užtikrinimo veiksmingumas. 6.3. I, II pakopų ir vientisųjų studijų studentai menkai įtraukiami į MTEP veiklas. 6.4. Menkai išreikštas valstybės institucijų poreikis MTEP paslaugoms. 6.5. Menkai panaudojamos įsitraukimo į nacionalinius bei tarptautinius MSI tinklus suteikiamos galimybės. 6.6. Nedidelės finansinės apimties konkursinės prioritetinių mokslinių tyrimų programos, menka laisvųjų mokslinių tyrimų (angl. blue sky research) aprėptis. 6.7. Neaktyvus įsitraukimas į atvirojo mokslo iniciatyvas. 6.8. Stinga visuomenei patrauklios mokslo svarbos ir rezultatų sklaidos. 6.9. Vystant nacionalinius prioritetus (pvz., lituanistika), kartu ir kitose srityse vis dar trūksta nacionalinių priemonių glaudesnės sąsajos (kur įmanoma) su tarptautinėmis programomis.
Pažangos priemonės, kuriomis sprendžiama 6 problema: · 12-001-01-01-01 „Gerinti mokslo ir studijų aplinką“ (šalinamos 6.3, 6.5, 6.7 ir 6.8 priežastys). · 12-001-01-02-01 „Stiprinti inovacijų ekosistemas mokslo centruose“ (šalinamos 6.4–6.6 ir 6.9 priežastys). · 05-001-01-05-06 / 12-001-01-03-01 „Įgyvendinti misijomis grįstas mokslo ir inovacijų programas“ (šalinama 6.5 ir 6.6 priežastys).
Pažangos priemonės, kurios numatytos kitose plėtros programose: Švietimo PP priemonė 12-003-03-04-02 „Užtikrinti efektyvų mokslo ir studijų sistemos valdymą“ (šalinama 6.1 priežastis) ir priemonė 12-003-03-04-01 „Sudaryti sąlygas kokybiškoms, tarptautiškoms ir prieinamoms studijoms“ (šalinama 6.2 priežastis).
|
II SKYRIUS
FINANSINIŲ PROJEKCIJŲ DALIS
| NPP uždavinys |
Finansinės projekcijos*, tūkst. Eur |
Finansavimo šaltiniai |
| 1 |
2 |
3 |
| 1.1. Stiprinti žmonių išteklius ir kompetencijas aukšto lygio mokslui ir mokslu grįstoms technologijoms kurti |
27 379 |
2021–2027 m. ES struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšos |
| 1.2. Kurti aukšto lygio mokslo žinias, didinančias šalies konkurencingumą |
128 453 |
2021–2027 m. ES struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšos |
| 40 000 |
Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (ES fondai) |
|
| 1.3. Skatinti mokslui imlaus verslo kūrimąsi bei mokslo ir verslo bendradarbiavimą ir plėtoti verslumo kultūrą mokslo ir studijų institucijose |
65 710 |
2021–2027 m. ES struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšos |
| 77 700** |
Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (ES fondai) |
|
| 3.7. Plėtoti mokslu grįstas studijas, geriau panaudojant laisvųjų mokslinių tyrimų potencialą, ir prisidėti prie Lietuvai ir pasauliui aktualių iššūkių sprendimo |
(integruota į 1.1–1.3 uždavinių projekcijas) |
|
| Iš viso: |
339 242 |
|
|
|
10 245 |
Valstybės biudžeto lėšos, skirtos apmokėti ES struktūrinių fondų ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšomis netinkamą finansuoti PVM |
III SKYRIUS
PAŽANGOS PRIEMONIŲ RINKINYS
| Pažangos priemonės kodas |
Pažangos priemonė |
Pažangos priemonės įgyvendinimo NPP uždavinys |
Kiti NPP uždaviniai |
Būtinos sąlygos |
Dalyvaujančios institucijos |
Pažangos priemonės rezultato rodiklio pavadinimas |
Pažangos priemonės rezultato rodiklio reikšmės |
Pažangos priemonės papildomas požymis: LRV ĮP, HP, NRD, RPP[4] |
|
| Pradinė |
2030 m. |
||||||||
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
10 |
| 12-001-01-01-01 |
Gerinti mokslo ir studijų aplinką |
1.1. Stiprinti žmonių išteklius ir kompetencijas aukšto lygio mokslui ir mokslu grįstoms technologijoms kurti |
3.7. Plėtoti mokslu grįstas studijas, geriau panaudojant laisvųjų mokslinių tyrimų potencialą, ir prisidėti prie Lietuvai ir pasauliui aktualių iššūkių sprendimo; 1.2. Kurti aukšto lygio mokslo žinias, didinančias šalies konkurencingumą; 1.3. Skatinti mokslui imlaus verslo kūrimąsi bei mokslo ir verslo bendradarbiavimą ir plėtoti verslumo kultūrą mokslo ir studijų institucijose |
|
|
Akademinių darbuotojų MSI atlyginimo dydis (moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla), procentas nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio
|
122 (2020)
|
150 (2030) (2024 m. – 150) |
LRV ĮP, HP (inovatyvumas)
|
| Akademinių darbuotojų MSI atlyginimo dydis (aukštasis universitetinis mokslas), procentas nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio
|
131 (2020)
|
150 (2030) (2024 m. – 150) |
|||||||
| Priimtų į doktorantūros studijas studentų skaičius, vienetai
|
477 (2021)
|
810 (2030) (2026 m. – 810)
|
|||||||
| Daktaro laipsnį įgijusiųjų skaičius, vienetai |
345 (2020) |
567 |
|||||||
| Tarptautinių mokslo duomenų bazių prenumeratų skaičius, vienetai
|
54 (2021)
|
60
|
|||||||
| Remiamų projektų leidinių skaičius, vienetai (kaupiamuoju būdu)*** |
0 (2021) |
156 (2029) |
|||||||
| Duomenų bazių duomenų įrašų skaičius (socialinių ir humanitarinių mokslų), vienetai (kaupiamuoju būdu) |
426 (2020) |
830 (2029) |
|||||||
| Duomenų bazių duomenų įrašų skaičius (fizinių, biomedicinos ir technologinių mokslų), vienetai (kaupiamuoju būdu) |
419 045 (2020) |
596 560 (2029) |
|||||||
| 12-001-01-02-01 |
Stiprinti inovacijų ekosistemas mokslo centruose |
1.2. Kurti aukšto lygio mokslo žinias, didinančias šalies konkurencingumą |
1.3. Skatinti mokslui imlaus verslo kūrimąsi bei mokslo ir verslo bendradarbiavimą ir plėtoti verslumo kultūrą mokslo ir studijų institucijose; 3.7. Plėtoti mokslu grįstas studijas, geriau panaudojant laisvųjų mokslinių tyrimų potencialą, ir prisidėti prie Lietuvai ir pasauliui aktualių iššūkių sprendimo; 1.1. Stiprinti žmonių išteklius ir kompetencijas aukšto lygio mokslui ir mokslu grįstoms technologijoms kurti
|
Finansuojamų MTEP konkursinių priemonių projektų atrankoje taikomi kokybiniai kriterijai, kurie leis atrinkti didžiausią poveikį ir naudą visuomenei kuriančius projektus |
EIM |
Lietuvos dalyvių pasirašytų dotacijos sutarčių skaičius programos „Europos horizontas“ finansuojamuose projektuose, vienetai (kaupiamuoju būdu) |
0 (2020)
|
605
|
LRV ĮP, HP (inovatyvumas), HP (lygios galimybės)
|
| Mokslo ir studijų institucijų pajamų už ūkio subjektų (įskaitant viešąjį sektorių) mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros užsakymus suma, tūkst. Eur |
13872 (2020)
|
21000
|
|||||||
| Publikacijų pagal CA WoS duomenų bazę skaičius, vienetai (kaupiamuoju būdu)
|
26 380 (2020)
|
31 660
|
|||||||
| Pateiktų patentų paraiškų skaičius, vienetai (kaupiamuoju būdu)***
|
0 (2021) |
183 (2029) |
|||||||
| Remiamų projektų leidinių skaičius, vienetai (kaupiamuoju būdu)*** |
0 (2021) |
1256 (2029) |
|||||||
| MTEP veiklos produktų skaičius, vienetai (kaupiamuoju būdu)*** |
0 (2021) |
36 (2029) |
|||||||
| Produktų ar procesų inovacijas diegiančių mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) skaičius, vienetai (kaupiamuoju būdu)*** |
0 (2021) |
63 (2029) |
|||||||
| Investicijas gavusių mokslo ir studijų institucijų gautų MTEP užsakymų skaičius, vienetai*** |
0 (2021) |
225 (2029) |
|||||||
| 05-001-01-05-06 / 12-001-01-03-01 |
Įgyvendinti misijomis grįstas mokslo ir inovacijų programas |
1.3. Skatinti mokslui imlaus verslo kūrimąsi bei mokslo ir verslo bendradarbiavimą ir plėtoti verslumo kultūrą mokslo ir studijų institucijose
|
1.5. Skatinti pažangiųjų technologijų ir inovacijų kūrimą, diegimą ir sklaidą; 3.7. Plėtoti mokslu grįstas studijas, geriau panaudojant laisvųjų mokslinių tyrimų potencialą, ir prisidėti prie Lietuvai ir pasauliui aktualių iššūkių sprendimo; 1.2. Kurti aukšto lygio mokslo žinias, didinančias šalies konkurencingumą; 1.1. Stiprinti žmonių išteklius ir kompetencijas aukšto lygio mokslui ir mokslu grįstoms technologijoms kurti
|
NPP nurodytos finansinės projekcijos ir poveikio rodiklis priskiriami ŠMSM ir EIM atsakomybei ir priemonė bus rengiama, tvirtinama ir įgyvendinama bendru švietimo, mokslo ir sporto ir ekonomikos ir inovacijų ministrų sprendimu |
EIM |
–**** |
– |
– |
LRV ĮP, HP (inovatyvumas) |