LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL GAMTINĖS GEOGRAFIJOS IR VISUOMENINĖS GEOGRAFIJOS STUDIJŲ KRYPČIŲ APRAŠO PATVIRTINIMO
2022 m. gegužės 10 d. Nr. V-747
Vilnius
1. T v i r t i n u Gamtinės geografijos ir visuomeninės geografijos studijų krypčių aprašą (pridedama).
2. N u s t a t a u, kad aukštosios mokyklos savo vykdomas studijų programas turi suderinti su šio įsakymo 1 punktu patvirtintu Gamtinės geografijos ir visuomeninės geografijos studijų krypčių aprašu iki 2023 m. rugsėjo 1 d.
3. P r i p a ž į s t u netekusiu galios Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. rugpjūčio 27 d. įsakymą Nr. V-928 „Dėl Gamtinės ir Visuomeninės geografijos studijų krypčių aprašo patvirtinimo“.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro
2022 m. gegužės 10 d.
įsakymu Nr. V-747
GAMTINĖS GEOGRAFIJOS IR VISUOMENINĖS GEOGRAFIJOS STUDIJŲ KRYPČIŲAPRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Gamtinės geografijos ir visuomeninės geografijos studijų krypčių aprašu (toliau – Aprašas) reglamentuojami gamtinės geografijos studijų krypties (C05), kuri priklauso fizinių mokslų studijų krypčių grupei (C), ir visuomeninės geografijos studijų krypties (J06), kuri priklauso socialinių mokslų studijų krypčių grupei (J), studijų programų specialieji reikalavimai. Aprašas gamtinės geografijos ir visuomeninės geografijos studijų kryptis (toliau kartu – gamtinės ir visuomeninės geografijos kryptys) reglamentuoja tiek, kiek nereglamentuoja Bendrieji studijų vykdymo reikalavimai, patvirtinti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-1168 „Dėl Bendrųjų studijų vykdymo reikalavimų patvirtinimo“.
2. Aprašo reikalavimai taikomi universitetinėms pirmosios ir antrosios studijų pakopų gamtinės ir visuomeninės geografijos krypčių studijoms.
3. Baigus studijas įgyjami šie kvalifikaciniai laipsniai:
3.1. baigusiesiems gamtinės geografijos studijų krypties (toliau – gamtinės geografijos kryptis) studijas suteikiamas fizinių mokslų bakalauro / magistro kvalifikacinis laipsnis, atitinkantis šeštąjį / septintąjį Lietuvos kvalifikacijų sandaros ir Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos lygmenis bei Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sąrangos pirmąją / antrąją pakopas, patvirtinamas aukštosios mokyklos išduodamu bakalauro / magistro diplomu ir diplomo priedėliu;
3.2. baigusiesiems visuomeninės geografijos studijų krypties (toliau – visuomeninės geografijos kryptis) studijas suteikiamas socialinių mokslų bakalauro / magistro kvalifikacinis laipsnis, atitinkantis šeštąjį / septintąjį Lietuvos kvalifikacijų sandaros ir Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos lygmenis bei Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sąrangos pirmąją / antrąją pakopas, patvirtinamas aukštosios mokyklos išduodamu bakalauro / magistro diplomu ir diplomo priedėliu.
4. Siekiant integralių geografijos studijų, rekomenduojama gamtinės ir visuomeninės geografijos krypčių studijas įgyvendinti pagal tarpkryptinių arba dviejų krypčių studijų programas. Gamtinės arba visuomeninės geografijos krypčių studijos gali būti derinamos su biomedicinos, fizinių, humanitarinių, socialinių ar technologijos mokslų studijų krypčių grupėms priklausančių krypčių studijomis.
5. Tarpkryptinės gamtinės ir visuomeninės geografijos krypčių studijų programos, skirtos pedagogams rengti, negali būti vykdomos kartu su kitų krypčių studijomis.
6. Studijų programų apimties reikalavimai:
6.1. universitetinių gamtinės arba visuomeninės geografijos krypties pirmosios pakopos studijų programų apimtis turi būti 240 arba 210 studijų kreditų. Tarpkryptinių gamtinės ir visuomeninės geografijos krypčių studijų programų apimtis turi būti 240 studijų kreditų. Kai gamtinės arba visuomeninės geografijos studijų kryptis yra tarpkryptinės ar dviejų krypčių studijų programos dalis (netaikoma tarpkryptinėms gamtinės ir visuomeninės geografijos krypčių studijų programoms), gamtinės arba visuomeninės geografijos krypties studijoms turi būti skiriama ne mažiau kaip 180 kreditų;
6.2. universitetinių gamtinės arba visuomeninės geografijos krypties antrosios pakopos studijų programų apimtis turi būti 120 arba 90 studijų kreditų Tarpkryptinių antrosios pakopos gamtinės ir visuomeninės geografijos krypčių studijų programų apimtis turi būti 120 studijų kreditų. Kai gamtinės arba visuomeninės geografijos studijų kryptis yra tarpkryptinės antros pakopos studijų programos dalis (netaikoma tarpkryptinėms gamtinės ir visuomeninės geografijos krypčių studijų programoms), gamtinės arba visuomeninės geografijos krypties studijoms turi būti skiriama ne mažiau kaip 60 kreditų.
9. Rekomenduojama, kad į antrosios pakopos studijas priimami asmenys būtų įgiję ne žemesnį kaip bakalauro kvalifikacinį laipsnį pagal fizinių, gyvybės, humanitarinių, inžinerijos, socialinių, technologijos, matematikos, informatikos mokslų, verslo ir viešosios vadybos studijų krypčių grupių studijų programas. Aukštosios mokyklos turi įvertinti stojančiųjų pasirengimą antrosios pakopos studijoms ir priėmimo taisyklėse nurodyti, kokių studijų krypčių ar programų universitetines studijas baigę stojantieji gali būti priimami tiesiogiai ir kurių – su papildomosiomis studijomis. Baigusiems kolegines studijas reikalingos papildomosios studijos, kurių turinį ir formą nustato universitetas. Rekomenduojama, kad papildomųjų studijų apimtis nebūtų didesnė kaip 60 kreditų.
10. Gamtinės geografijos ir visuomeninės geografijos studijų tikslas – bendradarbiaujant su socialiniais partneriais ir kitų šalių aukštojo mokslo bendruomenėmis paruošti globaliai mąstančius, geografines kompetencijas turinčius specialistus, kurie galėtų sėkmingai integruotis į Lietuvos, Europos ir pasaulio bendruomenę, dirbti visuomenės naudai valstybinėse ir privačiose institucijose bei organizacijose arba tęsti mokslus aukštesnės pakopos studijose.
II SKYRIUS
STUDIJŲ KRYPTIES SAMPRATA IR APRĖPTIS
11. Geografija yra mokslų sistema, kurioje nagrinėjamos Žemės geosferos ir jų sąveikos, Žemės paviršiaus kontaktinėje zonoje (geografiniame apvalkale) vykstančių gamtinių procesų bei visuomenės veiklos erdvinė raiška ir ją atspindinčių teritorinių struktūrų ir sistemų formavimasis bei raida.
12. Šiuolaikinį geografinį pažinimą sudaro:
12.1. geografijos teorinis branduolys, apimantis geografijos metodologiją, erdvines struktūras integruojančią kraštovaizdžio geografiją ir gamtinę-visuomeninę prigimtį išreiškiančią bendrąją gamtinę ir bendrąją visuomenės geografiją;
12.2. geosferiškai diferencijuotos komponentinės-sektorinės gamtinės ir visuomeninės geografinės disciplinos;
12.3. geografinio pažinimo interesų periferijoje esantys fiziniai, biomedicinos, socialiniai ir humanitariniai, technologiniai mokslai ar jų dalys. Geografijos mokslų sistema ir kiekviena geografinė disciplina turi savo teorinį, istorinį, regioninį ir taikomąjį skyrius, kuriuose tyrimo objektas interpretuojamas sąveikų, apibendrinimo, raidos, pasiskirstymo ir galimo panaudojimo požiūriais.
13. Geografijos studijų paskirtis:
13.1. pirmojoje studijų pakopoje rengiami geografinį išsilavinimą turintys mokslinio tyrimo, aplinkosaugos ir kraštotvarkos specialistai, gebantys suprasti geosferų, kraštovaizdžio, visuomenės ir ūkio sistemų formavimosi, raidos ir erdvės diferenciacijos pasaulyje ir Lietuvoje dėsningumus, taikyti analitinius metodus ir informacines technologijas, išmanantys bendrąsias tvaraus vystymosi, aplinkos apsaugos nuostatas, suprantantys mokymosi visą gyvenimą svarbą ir galintys tęsti studijas magistratūroje;
13.2. antrojoje studijų pakopoje rengiami geografinį išsilavinimą turintys specialistai, suteikiant gebėjimų, reikalingų darbui įvairiose su geografinio pobūdžio problemų sprendimu susijusių tyrimo, teritorijų planavimo ir jų priežiūros srityse, gamtonaudos, aplinkosaugos ir ūkinių bei valdymo institucijų sistemoje, taip pat studijoms doktorantūroje; parengti specialistai turi gebėti spręsti esamas ir naujas geografinio ir kraštotvarkinio pobūdžio problemas.
14. Bendrieji geografijos studijų tikslai:
14.1. pirmojoje studijų pakopoje siekiama:
14.1.1. ugdyti geografijos studijų krypčių specialistus, įgijusius reikiamą kiekį žinių ir motyvaciją, kad galėtų dirbti pagal įgytą kvalifikaciją, toliau studijuoti ar mokytis;
14.1.3. suteikti žinių ir gebėjimų, reikalingų aplinkotyrinio ir aplinkosauginio mąstymo paradigmai formuoti;
14.2. antrojoje studijų pakopoje siekiama:
14.2.2. suteikti žinių ir gebėjimų, reikalingų įvairioms geografinio ir kraštotvarkinio pobūdžio problemoms spręsti;
14.2.3. išugdyti gebėjimus dirbti mokslinį darbą ir spręsti įvairias geografinio ir kraštotvarkinio pobūdžio problemas;
15. Gamtinės geografijos ir visuomeninės geografijos studijų krypčių studijų rezultatai orientuoti į naujausių darbo arba mokymosi srities žinių, reikalaujančių kritinio teorijų ir principų supratimo, pažintinių ir praktinių gebėjimų – profesinio meistriškumo ir mokėjimo dirbti naujoviškai, įgijimą. Jie reikalingi sprendžiant sudėtingas, prognozuojamas ir nenuspėjamas geografinės profesinės veiklos bei mokymosi problemas.
III SKYRIUS
BENDRIEJI IR SPECIALIEJI STUDIJŲ REZULTATAI
16. Baigus pirmosios pakopos studijas, turi būti pasiekti šie studijų rezultatai:
16.1. žinios ir jų taikymas. Asmuo:
16.1.1. turi fundamentaliųjų žinių apie gamtos (gamtinės geografijos kryptyje) ir (arba) visuomenės (visuomeninės geografijos kryptyje) reiškinius, jų kokybinę ir kiekybinę išraišką;
16.1.2. išmano geografines sąvokas, reiškinių ir procesų apibrėžtis, gamtinių ir antropogeninių geosferų raidos ir sąveikos dėsningumus, procesų kryptingumą ir intensyvumą, turi formalių inventorizacinių žinių apie geografinius objektus;
16.1.3. išmano geografinius tyrimo metodus, geografines informacines sistemas (GIS), kartografinės, matematinės ir kitos geografinės informacijos gavimą, jos analizę bei interpretavimo metodologiją;
16.1.4. išmano gamtinių ir visuomeninių reiškinių erdvinės integracijos ir diferenciacijos dėsningumus, geografinės aplinkos ir kraštovaizdžio elementų abipusius ryšius, geografinėje aplinkoje vykstančius dinaminius procesus ir ciklus įvairaus erdvinio mastelio geosistemose (gamtinės geografijos kryptyje) ir (arba) antroposistemose (visuomeninės geografijos kryptyje), jų įtaką žmonijai (žmonių ūkinei veiklai);
16.1.5. išmano gamtos (gamtinės geografijos kryptyje) ir (arba) visuomenės pokyčius (visuomeninės geografijos kryptyje) ir sąveiką erdvėje ir laike, kritinį pokyčių mastą, jų prognozę;
16.1.6. geba nuosekliai ir kritiškai vertinti susiformavusius skirtumus gamtinėje (gamtinės geografijos kryptyje) ir (arba) žmonių suformuotoje (visuomeninės geografijos kryptyje) aplinkoje, taikyti teorijas, kelti hipotezes, formuluoti paaiškinimus, išryškinti koncepcijų pranašumus ir trūkumus;
16.1.7. geba identifikuoti ir analizuoti naujas studijų krypčių mokslinių tyrimų problemas, planuoti jų sprendimo strategiją, derinti teorijos ir praktikos elementus, realizuoti pragmatines įžvalgas;
16.2. gebėjimai vykdyti tyrimus. Asmuo:
16.2.1. geba planuoti teritorinius gamtinių (gamtinės geografijos kryptyje) ir (arba) visuomeninių (visuomeninės geografijos kryptyje) bei kraštovaizdyje vykstančių reiškinių ir procesų tyrimus ir eksperimentus, formuluoti teritorinę tyrimų problemą, parinkti metodiką ir tyrimų įrangą, saugiai atlikti tyrimus;
16.2.2. geba taikyti naujausius geografinius tyrimų metodus, bendruosius fizinių (gamtinės geografijos kryptyje) ir (arba) socialinių bei humanitarinių mokslų (visuomeninės geografijos kryptyje) principus, analizuojant geosferose (gamtinės geografijos kryptyje) ir (arba) antroposferoje (visuomeninės geografijos kryptyje) vykstančius procesus vietiniu, regioniniu ir globaliu lygmenimis;
16.3. specialieji gebėjimai. Asmuo:
16.3.1. geba analizuoti mokslines gamtinius (gamtinės geografijos kryptyje) ir (arba) visuomeninius (visuomeninės geografijos kryptyje) bei kraštovaizdžio teritorinius tyrimus aprašančias publikacijas, naudotis duomenų bazėmis, laboratorine įranga, eksperimentinėmis sistemomis ir kitais informacijos šaltiniais;
16.3.2. geba apdoroti, vertinti, analizuoti ir interpretuoti gamtinius (gamtinės geografijos kryptyje) ir (arba) visuomeninius (visuomeninės geografijos kryptyje) bei kraštovaizdyje vykstančius reiškinius ir procesus aprašančius duomenis, apibendrinti konkrečios temos informaciją;
16.3.3. geba suvokti teorinius teritorinių gamtinių (gamtinės geografijos kryptyje) ir (arba) visuomeninių (visuomeninės geografijos kryptyje) bei kraštovaizdyje vykstančių reiškinių ir procesų principus, kuriais pagrįstos naujai kuriamos tyrimų metodologijos ir technologijos;
16.3.4. geba įvertinti priimamus gamtinių (gamtinės geografijos kryptyje) ir (arba) visuomenės (visuomeninės geografijos kryptyje) bei kraštovaizdžio resursų naudojimo sprendimus holistiškai, subalansuojant sąnaudas, naudą, saugumą, kokybę, patikimumą ir poveikį aplinkai;
16.3.5. supranta naujus ir reikšmingus mokslinius gamtinius (gamtinės geografijos kryptyje) ir (arba) visuomeninius (visuomeninės geografijos kryptyje) bei kraštovaizdyje vykstančius reiškinių bei procesus analizuojančius darbus ir vystymosi kryptis šiose mokslo srityse;
16.3.6. geba vykdyti teritorinių sistemų ir procesų ekspertizę, planuoti, reguliuoti ir valdyti gamtotvarkinę (gamtinės geografijos kryptyje) ir (arba) kitas erdvinę raišką turinčias žmonių veiklas (visuomeninės geografijos kryptyje);
16.3.7. geba kurti reiškinių ir procesų erdvinės sklaidos žemėlapius, kaupti, struktūrizuoti ir analizuoti geoinformacinius duomenis, taikant geografinių informacinių sistemų (toliau – GIS) technologijas, matematinius ir statistinius metodus;
16.4. socialiniai gebėjimai:
16.4.1. geba atsakingai vertinti visuomenės gyvenimo socialinius, kultūrinius, ekonominius ir politinius rodiklius bei pokyčius, visuomenės ir gamtos sąveiką;
16.4.2. geba įvertinti priimamus sprendimus etiniu, teisiniu, socialiniu, ekonominiu ir saugos požiūriais;
16.4.3. geba dirbti ir prisitaikyti kintančiose (dinamiškose) ar naujose situacijose, dirbti komandoje;
16.5. asmeniniai gebėjimai. Asmuo:
16.5.1. geba formuluoti argumentus, raštu ir žodžiu pristatyti skirtingoms klausytojų auditorijoms tyrimo rezultatus ir išvadas;
16.5.2. geba susirasti informaciją iš pirminių ir antrinių šaltinių, įskaitant operatyvinės informacijos paiešką, geba sisteminti ir struktūrizuoti informaciją;
16.5.4. geba įvertinti matematinę, statistinę analizę, duomenų tikslumą, informacijos apibendrinimą ir vizualinį jos pateikimą;
16.5.5. turi informacinių technologijų naudojimo įgūdžių: naudojasi informacijos tinklais ir duomenų bazėmis; rengia kompiuterinę grafinę dokumentaciją;
16.5.6. turi laiko tvarkymo ir organizacinių įgūdžių, rašytinės komunikacijos gebėjimų, darbų verbalinio pristatymo ir gynimo gebėjimų;
16.5.7. turi savarankiško studijavimo gebėjimų, reikalingų nuolatiniam profesiniam tobulėjimui užtikrinti;
17. Baigus antrosios pakopos studijas, turi būti pasiekti šie studijų rezultatai:
17.1. žinios ir jų taikymas. Asmuo:
17.1.1. išmano kraštovaizdžio ir geosistemų pažinimo paradigmas, šiuolaikinius geografinėje aplinkoje vykstančių dinaminių procesų ar jų ciklų ypatumus;
17.1.2. išmano gamtinių (gamtinės geografijos kryptyje) ir (arba) visuomeninių (visuomeninės geografijos kryptyje) reiškinių bei kraštovaizdžio erdvinės diferenciacijos, ypač Lietuvoje, Baltijos regione ir Europoje, ypatumus ir jų įtaką visuomenės raidai;
17.1.3. išmano gamtinių (gamtinės geografijos kryptyje) ir (arba) visuomeninių (visuomeninės geografijos kryptyje) geografinės aplinkos ir kraštovaizdžio elementų abipusius ryšius ir jų sukeliamas problemas;
17.1.4. išmano naujausias teorijas ir paradigmas specializuotose sisteminėse gamtos (gamtinės geografijos kryptyje) ir (arba) visuomenės (visuomeninės geografijos kryptyje) geografijos šakose;
17.1.5. išmano gamtos (gamtinės geografijos kryptyje) ir (arba) visuomenės (visuomeninės geografijos kryptyje) pokyčių ir sąveikos erdvėje bei laike prognozavimo būdus, jų panaudojimą ir taikymą sprendžiant praktinius uždavinius;
17.1.6. yra susipažinęs su krašto tvarkymo, aplinkos formavimo, valdymo ir aplinkosaugos principais;
17.1.7. išmano GIS, kartografinės, matematinės ir kitos geografinės informacijos gavimo, analizės ir interpretavimo metodologijas;
17.1.8. geba taikyti įgytas žinias keliant mokslines problemas ir teoriškai pagrindžiant mokslinius gamtinių (gamtinės geografijos kryptyje) ir (arba) visuomeninių reiškinių (visuomeninės geografijos kryptyje) bei kraštovaizdžio tyrimus;
17.1.9. geba taikyti geografines žinias atliekant gamtinių (gamtinės geografijos kryptyje) ir (arba) visuomeninių reiškinių (visuomeninės geografijos kryptyje) ekspertizę, reguliuojant gamtonaudą (gamtinės geografijos kryptyje) ir (arba) kitas erdvinę raišką turinčias žmonių veiklas (visuomeninės geografijos kryptyje), valdant ir planuojant;
17.2. gebėjimai vykdyti tyrimus. Asmuo:
17.2.1. geba analizuoti teritorinius reiškinius remdamasis vienu ar keliais teoriniais požiūriais, derindamas teoriją ir praktiką, kompleksiškai naudoti įvairius geografinės analizės metodus, GIS, matematinius modelius, statistinius metodus ir analitinio darbo įgūdžius;
17.3. specialieji gebėjimai. Asmuo:
17.3.2. geba nuosekliai ir kritiškai vertinti dėl gamtinių (gamtinės geografijos kryptyje) ir (arba) visuomeninių (visuomeninės geografijos kryptyje) procesų susiformavusius skirtumus žmonijos pasaulyje ir jos gyvenamojoje aplinkoje;
17.3.3. turi patikimą gamtosauginę (gamtinės geografijos kryptyje) ir (arba) tvarios plėtros (visuomeninės geografijos kryptyje) savimonę;
17.3.4. moka sistemiškai mąstyti, integruoti idėjas, kelti hipotezes, koncepcijas ir tyrimo uždavinius, kritiškai analizuoti duomenis ir projektus, susijusius su gamtinių (gamtinės geografijos kryptyje) ir (arba) visuomeninių (visuomeninės geografijos kryptyje) bei kraštovaizdžio reiškinių ir procesų tyrimu bei atitinkamų objektų naudojimu;
17.3.6. geba kartografuoti taikant modernias technologijas, naudoti kartografinius, analitinius statistinius metodus ir GIS technologijas atliekant tyrimus;
17.4. socialiniai gebėjimai. Asmuo:
17.4.2. turi esminius karjeros planavimo gebėjimų ir moka bendrauti nacionalinėje bei tarptautinėje erdvėje;
17.5. asmeniniai gebėjimai. Asmuo:
17.5.2. geba įvertinti kokybinę ir kiekybinę informaciją, atlikti vertinimą, kai trūksta informacijos arba ji yra prieštaringa;
17.5.4. geba analizuoti problemas, formuluoti išvadas ir racionalius argumentus, priimti sprendimus, rašyti tyrimo ataskaitas, rengti mokslinius straipsnius;
IV SKYRIUS
DĖSTYMAS, STUDIJAVIMAS IR VERTINIMAS
18. Dėstymas turi būti pagrįstas nuolatiniu naujausių pasiekimų integravimu į studijų procesą. Studijų programų vykdymo pagrindas yra kompetentingi ir kvalifikuoti dėstytojai, siekiantys perteikti reikalingas žinias, išmokyti studentą mokytis ir jas sisteminti, gebantys tobulinti dėstymo ir studijavimo turinį, pasirinkti tinkamus į studentą orientuotus studijų ir pasiekimų vertinimo metodus, kurti naujus, veiksmingesnius studijų metodus, ugdyti mokymosi visą gyvenimą siekį.
19. Dėstymas (mokymas) turi būti pagrįstas fundamentaliomis geografijos žiniomis ir naujausių geografijos mokslo pasiekimų turiniu. Studijų metodai turi plėsti geografijos konceptualių pagrindų supratimą, būti adekvatūs esamų geografijos mokslo pasiekimų perteikimo galimybei, suteikti studijų programos tikslams pasiekti būtinas žinias ir gebėjimus, didinti profesinį kompetentingumą.
20. Studijų metodai turi derėti su mokymosi visą gyvenimą (nenutrūkstamo mokymosi) koncepcija, kuriai reikalingas ir studijų procese skatintinas mokymosi visą gyvenimą plėtojimas, tad studentai per studijas turi būti rengiami ir skatinami įgyti mokėjimo mokytis įgūdžių. Didaktinė sistema turi orientuoti studijavimą į studento gebėjimo mokytis ugdymą remiantis aktualiomis geografijos žiniomis.
21. Dėstymas ir studijavimas (mokymasis) turi būti pagrįsti aiškiais dėstytojo suformuluotais ir studento susiformuotais tikslais, atitinkančiais studijų programos tikslus ir studijų rezultatus. Studijų metodai turi būti efektyvūs, įvairūs, taikomi efektyviai panaudojant esamas galimybes ir įrangą. Mokymasis turi būti orientuotas į žinių sisteminimą, erdvinį jų suvokimą, teritorinių sistemų ir jų tarpusavio sąveikos pažinimą ir modeliavimą.
22. Studijų metodų pasirinkimas turi užtikrinti studijų rezultatų pasiekimo galimybę. Gali būti taikomi bendrieji ir specialieji studijų metodai: aktyvūs (problemų analizės ir sprendimų užsiėmimai, mokomoji ir profesinė praktika, ataskaitos ar pranešimo rengimas, diskusija, projektinė veikla, tiriamasis darbas ir kiti į aktyvų, savarankišką studentų studijavimą orientuoti metodai), interaktyvūs (dalyko elektroniniai mokymo kursai, konferencijos, naudojant virtualią aplinką, mokymo medžiagos interneto puslapius, vaizdo paskaitų produktus) ir kiti (paskaitos, pratybos, seminarai ir kiti) tradicinei studijų koncepcijai priskiriami metodai, taip pat kartografinės analizės, teminio ir topografinio kartografavimo, GIS panaudojimo, lauko tyrimų metodai. Skirtingų pakopų studijose gali būti taikomi tie patys metodai, tik skiriasi pateikiamos užduoties turinys, sudėtingumo laipsnis, studento savarankiškumo raiška ir kita.
23. Aukštoji mokykla, nustatydama vertinimo tvarką, suteikia dėstytojui teisę rinktis vertinimo metodus. Studento studijuojamo dalyko studijų rezultatai vertinami pagal dešimties balų vertinimo sistemą. Geografijos studijų pasiekimų vertinimo sistema turi leisti stebėti pažangą, siekiant numatyto rezultato, laiku pastebėti nukrypimus, palaikyti grįžtamąjį ryšį, kurti korekcijos prielaidas. Vertinimo kriterijais apibūdinamas pasiektas privalomasis rezultatas, leidžiantis parašyti studentui atitinkamą įvertinimą. Vertinimo tvarka, vertinimo sistema ir vertinimo kriterijai grindžiami pagrįstumo, patikimumo, aiškumo, naudingumo, nešališkumo principais.
24. Vertinant studento studijų pasiekimus gali būti taikomas kaupiamasis (studijų rezultatai vertinami tarpiniais atsiskaitymais), kolegialusis (studentus egzaminuoja kompetentinga geografijos specialistų – mokslininkų, praktikų profesionalų, socialinių partnerių atstovų – komisija), taip pat diagnostinis (atliekamas norint išsiaiškinti studento pasiekimus ir padarytą pažangą baigus temą ar kurso dalį) vertinimas. Vertinimo metodai gali būti egzaminas raštu ir žodžiu, individuali arba grupės žodinė apklausa, testavimas, kognityviniai (minčių ir sąvokų) žemėlapiai, atvejo analizė, praktikos ataskaita ir jos gynimas, baigiamasis darbas ir jo gynimas ir kiti.
25. Semestro pradžioje dėstytojas informuoja studentus apie studijų rezultatų vertinimo tvarką, nurodydamas išsamią dėstomojo dalyko programą, tikslus, laukiamus studijų rezultatus, konkrečią dėstomojo dalyko studijų rezultatų vertinimo struktūrą (tarpinių atsiskaitymų įtaką galutiniam pažymiui, kokiems rezultatams esant teks kartoti dalyko kursą arba bus galima pakartoti atsiskaitymą ir kita), vertinimo kriterijus.
26. Studentai turi laiku gauti tinkamą grįžtamąją informaciją apie atliktus darbus. Atliktų darbų ir studijavimo pasiekimų įvertinimas turi būti lydimas konstruktyvių komentarų, grindžiamų aiškiais vertinimo kriterijais. Studentams turi būti suteikta galimybė diskutuoti su vertintojais dėl daugelio savo studijų aspektų, įskaitant jiems galiausiai skiriamą įvertinimą. Turi būti nuolat palaikomas prasminis grįžtamasis ryšys, kuriamos tiek studijavimo pasiekimų vertinimo korekcijos, tiek dėstymo bei studijavimo tobulinimo prielaidos.
V SKYRIUS
STUDIJŲ PROGRAMŲ VYKDYMO REIKALAVIMAI
28. Studijų programos vykdymo pagrindas yra kompetentingi ir kvalifikuoti dėstytojai, vykdantys fundamentinius ar eksperimentinės plėtros tyrimus, žinantys absolventų būsimo darbo sąlygas ir gebantys padėti studentams formuoti pasirengimą būsimai geografo veiklai.
29. Bendra dėstytojų kompetencija vertinama remiantis tokiais kriterijais: aukštojo mokslo kvalifikacija, praktinė mokslo tyrimo projektų vykdymo patirtis, dėstymo patirtis, gebėjimas bendrauti taisyklinga lietuvių kalba žodžiu ir raštu, taip pat plačiausiai geografų bendruomenėje vartojamomis kalbomis, pasirengimas ir iniciatyva kurti veiksmingesnius mokymo metodus, rezultatyvi ir produktyvi mokslo tiriamoji ir projektų kūrimo veikla, atsispindinti publikacijose, realizuotuose projektuose, dalyvavime mokslinėse konferencijose ir mokslo draugijose, asmeninis domėjimasis studentų reikmėmis ir nuolatinis akademinės paramos teikimas. Dėstytojai turi gebėti studentams tinkamai patarti studijų ir karjeros planavimo srityse, jie turi išmanyti geografijos studijų krypčių studijų programų vertinimo procedūras ir akreditavimo kriterijus.
31. Dėstyti taikomųjų dalykų gali būti kviečiami kompetentingi, pripažinti atitinkamos srities dėstytojai praktikai, įgiję ne žemesnį nei magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją.
32. Baigiamojo darbo gynimo vertinimo komisija turi būti sudaroma iš kompetentingų mokslininkų, vykdančių mokslinius tyrimus geografijos srityje. Komisijos pirmininkas turi būti aktyvus mokslininkas, turintis mokslo daktaro laipsnį, susipažinęs su absolventų būsimo darbo specifika ir dirbantis kitoje aukštojoje mokykloje, mokslinių tyrimų institute ar kitoje institucijoje.
33. Studijų turinio klausimais konsultuoja studijų dalykus dėstantys dėstytojai, savarankiškų, baigiamųjų darbų, projektų ir praktikos vadovai pagal studijų planus arba studentų individualius poreikius.
34. Studijų organizavimo ir studijų modelio pasirinkimo klausimais konsultuojama aukštosios mokyklos nustatyta tvarka. Universitetų karjeros centrai organizuoja ir koordinuoja studentų karjeros projektavimo veiklą, studentams teikia individualias ir grupines konsultacijas.
35. Studijų programos vykdymui užtikrinti būtina tokia materialioji bazė:
35.1. auditorijos turi atitikti higienos ir darbo saugos reikalavimus, jose turi būti šiuolaikinė garso ir vaizdo aparatūra, demonstravimo priemonės;
35.2. laboratorinė įranga ir aparatūra turi būti pakankama, kad studentai išmoktų taikyti šiuolaikinius tyrimo metodus; kiekvienas studentas turi atlikti darbus, naudodamasis įranga, reikalinga geografijos studijų krypties programų pakraipoms realizuoti (hidrologiniais, meteorologiniais, geodeziniais ir kartografiniais prietaisais, dirvotyros įranga, kompiuterių ir atitinkamomis dalyko mokymo programomis, kompiuteriniais modeliais, GIS įranga ir panašiai), mokomosios praktikos inventoriumi ir baze, išmokti naudotis tyrimo prietaisais analizuojant gautus rezultatus; studentams suteikiama galimybė studijuojant, atliekant mokslinę ir projektinę veiklą naudotis universitetų laboratorijomis ir kitomis mokomosiomis bazėmis pagal studijų planą arba individualius poreikius, suderinus su administracija;
35.3. mokomajai praktikai organizuoti tikslinga turėti stacionarias praktikos bazes su reikiama materialiąja įranga arba mobiliąją mokomosios praktikos organizavimo sistemą; rengiant geografus rekomenduojama kompleksinė mokomoji praktika už Lietuvos ribų, padedanti pažinti kitų šalių ar regionų geografinės aplinkos įvairovę, suteikianti galimybę sužinoti geografinius regionų skirtumus;
35.4. įgytų gebėjimų taikymo praktikoje įgūdžiams įgyti rekomenduojama organizuoti profesinę praktiką profesinius interesus atitinkančiose valstybinėse ar privataus sektoriaus įstaigose, įmonėse ir organizacijose; jų sąrašą sudaro ir praktikos organizavimo tvarką, remiantis galiojančiais teisės aktais ir aukštojoje mokykloje galiojančia tvarka, nustato studijų programą vykdantis aukštosios mokyklos padalinys;
35.5. bibliotekose kiekvieno dalyko vadovėlių, mokomųjų knygų arba paskaitų konspektų skaičius turi atitikti studentų poreikius; bibliotekose turi būti pakankamai kompiuterių ir tinkama programinė ir informacinė įranga (literatūros katalogai, paieškos sistemos, interneto ryšys, sąsajos su stambesnių bibliotekų duomenų bazėmis, prieiga prie visateksčių mokslinių publikacijų duomenų bazių ir kitų informacijos šaltinių, kuriais disponuoja universitetai);
35.6. naudojamų kompiuterių skaičius turi atitikti studijų programos poreikius; visi kompiuteriai turi būti su standartiniais tekstų bei reikalingais grafiniais programiniais paketais ir turėti interneto ryšį, būtina turėti šiuolaikines mokomąsias programas;
35.7. materialioji bazė turi užtikrinti galimybę studijuoti specialiųjų poreikių turintiems asmenims. Aukštosios mokyklos nustatyta tvarka rekomenduojama studentams suteikti galimybę naudotis turima materialiąja baze su studijomis bei moksline-tiriamąja veikla susijusiai veiklai laisvu nuo privalomų užsiėmimų laiku.