PATVIRTINTA

Mažeikių rajono savivaldybės tarybos

2021 m. lapkričio 26 d. Nr. T1-322

STRATEGINIO PLANAVIMO ORGANIZAVIMO MAŽEIKIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖJE tvarkos aprašAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Strateginio planavimo organizavimo Mažeikių rajono savivaldybėje tvarkos aprašas (toliau – tvarkos aprašas) reglamentuoja Mažeikių rajono savivaldybės (toliau – savivaldybė) strateginio planavimo dokumentų rengimą, svarstymą ir tvirtinimą, įgyvendinimo stebėseną, numatytų pasiekti rezultatų vertinimą, ataskaitų dėl planavimo dokumentų įgyvendinimo rengimą ir svarstymą, savivaldybės gyventojų įtraukimą į jų rengimą ir svarstymą, viešinimą ir įgyvendinimo priežiūrą.

2. Tvarkos apraše vartojamos pagrindinės sąvokos:

2.1. Maksimalių asignavimų limitai – savivaldybės strateginių programų finansavimo iš savivaldybės biudžeto ir kitų finansavimo šaltinių planas ateinantiems trejiems metams.

2.2. Mažeikių rajono savivaldybės strateginio planavimo komisija (toliau – SPK) –savivaldybės tarybos jos įgaliojimų laikui sudaryta komisija, kurią sudaro tarybos nariai. Komisija stebi ir vertina savivaldybės strateginių planų rengimo procesą, aprobuoja strateginius tikslus bei programas, atsakinga už SPP projekto galutinį suderinimą.

2.3. Pažangos priemonė – kryptingas strateginio valdymo sistemos dalyvių veiksmų rinkinys, nustatantis tam tikro pažangos uždavinio įgyvendinimo būdą.

2.4. Pažangos uždavinys – tam tikros valstybės veiklos srities pokytis, įtvirtintas strateginio lygmens planavimo dokumentuose, kurio siekiama įgyvendinant strateginį tikslą.

2.5. Pažangos veikla – konkrečiu apibrėžtu laikotarpiu strateginio valdymo sistemos dalyvių vykdoma veikla, skirta naujam produktui sukurti ar geresnėms sąlygoms tęstinei veiklai vykdyti sudaryti, įgyvendinant pažangos uždavinius.

2.6. Planavimo dokumentas – strateginio valdymo sistemos elementas, skirtas ilgalaikei ir darniai savivaldybės pažangai ir jos įgyvendinimui suplanuoti.

2.7. Poveikio rodiklis – kiekybiškai ir kokybiškai išreikštas dydis, rodantis esamos būklės pokytį, kurio siekiama įgyvendinant strateginį tikslą ir pažangos ir (arba) tęstinės veiklos uždavinį.

2.8. Priemonė – užsibrėžto uždavinio įgyvendinimo būdas (veiklų grupė), kuriam naudojami žmogiškieji, finansiniai ir materialiniai ištekliai.

2.9. Priemonės vykdytojas – savivaldybės administracijos skyrius / seniūnija / darbuotojas, atsakingas už tam tikros SPP / SVP / MVP nurodytos priemonės planavimą, koordinavimą, įgyvendinimo stebėseną, vertinimą, planinių ir įvykdymo duomenų (lėšų ir finansavimo šaltinių, vertinimo kriterijų, rodiklių ir jų reikšmių) surinkimą ir pateikimą SPP / SVP / MVP koordinatoriui.

2.10. Produkto rodiklis – kiekybiškai išreikštas dydis, kuriuo matuojami vykdant tęstinės veiklos priemonę ir (arba) projektą sukurti produktai (jų kiekis, mastas ir pan.).

2.11. Programinis valdymas – strateginio valdymo sistemos dalyvių veiklos organizavimo forma, kai jų pažangos veikla planuojama ir įgyvendinama per programų portfelį sudarančias plėtros programas.

2.12. Projektas – laikina, aiškią pradžią ir pabaigą bei ribotus išteklius turinti pažangos veikla, skirta naujam produktui sukurti, siekiant įgyvendinti pažangos priemonę. Projektai apima investicines veiklas ir kitą pažangos veiklą, kuri įgyvendina pažangos uždavinius.

2.13. Projektinis valdymas – strateginio valdymo sistemos dalyvių pažangos veiklos organizavimo forma, taikoma planuojant ir vykdant projektus, įgyvendinančius savivaldybės veiklos prioritetus, o strateginio valdymo sistemos dalyvių poreikiu – ir planuojant, ir vykdant kitus projektus.

2.14. Rezultato rodiklis – kiekybiškai arba kokybiškai išreikštas dydis, kuriuo matuojama įgyvendinant pažangos ar tęstinės veiklos priemones ar projektus sukurtų produktų nauda tikslinei grupei, institucijai, sektoriaus ar teritorijos plėtrai ir pan., panaudojimo mastas ir (arba) kokybės pagerėjimas.

2.15. Savivaldybės administracijos, seniūnijos, savivaldybės biudžetinės įstaigos (toliau – įstaiga) metinis veiklos planas (toliau – MVP) – savivaldybės SVP programų ar jų dalies (tikslų ar uždavinių, atskirų priemonių), už kurias atsakinga savivaldybės administracija, seniūnija, įstaiga, įgyvendinimą detalizuojantis dokumentas, kuris rengiamas atsižvelgiant į savivaldybės biudžete numatomus joms skirti asignavimus.

2.16. Savivaldybės atskirų ūkio šakų (sektorių) plėtros programos – ilgesnio laikotarpio (daugiau kaip 3 metų) planavimo dokumentai, rengiami tais atvejais, kai tokių planavimo dokumentų rengimas numatytas įstatyme.

2.17. Savivaldybės strateginio valdymo sistema – tai visuma planavimo dokumentų, strateginio valdymo sistemos dalyvių ir strateginio valdymo procesų ilgalaikei ir darniai savivaldybės pažangai užtikrinti.

2.18. Savivaldybės strateginis plėtros planas (toliau – SPP) – yra ilgesnio laikotarpio (7–10 metų) strateginio planavimo dokumentas, skirtas aplinkos, socialinei ir ekonominei raidai savivaldybės teritorijoje planuoti ir rengiami atsižvelgiant į valstybės, regioninio ir savivaldybės lygmens teritorijų planavimo dokumentus, taip pat kitus planavimo dokumentus.

2.19. Savivaldybės strateginis veiklos planas (toliau – SVP) – savivaldybės 3 metų trukmės strateginio planavimo dokumentas, kuriame atsižvelgiant į SPP ir kitus savivaldybės tarybos patvirtintus planavimo dokumentus bei aplinkos analizės išvadas, suformuluota savivaldybės misija, strateginiai tikslai, aprašomos savivaldybės vykdomos programos, siekiami rezultatai ir nurodomos lėšos bei finansavimo šaltiniai joms įgyvendinti.

2.20. SVP programa – esminė SVP dalis, skirta strateginiam tikslui pasiekti, kurioje nustatomi programos tikslai, uždaviniai, priemonės (projektai), vertinimo kriterijai, jų reikšmės ir asignavimai.

2.21. SVP programos koordinatorius – Administracijos direktoriaus įsakymu paskirtas Administracijos darbuotojas, atsakingas už tam tikros SVP programos projekto rengimą, derinimą su SPG, SPK, pristatymą savivaldybės tarybai, įgyvendinimo koordinavimą, priemonių vykdytojų pateiktos informacijos sisteminimą, programos vertinimą ir atsiskaitymą už rezultatus.

2.22. SVP programos vykdytojas – savivaldybės administracijos skyriai, seniūnijos, biudžetinės įstaigos, viešosios įstaigos, įmonės, atsakingos už tam tikros programos ar jos dalies, konkrečių priemonių planavimą, įgyvendinimą, vertinimą, stebėseną ir atsiskaitymą už rezultatus. Programų vykdytojai dalyvauja strateginio planavimo procese atlikdami jiems paskirtas užduotis bei teikdami informaciją Programų koordinatoriams.

2.23. Savivaldybės veiklos prioritetas – prioritetinis darbas, kurį savivaldybė planuoja tam tikru laikotarpiu įgyvendinti konkrečioje savivaldybės veiklos srityje.

2.24. Strateginio planavimo grupė (toliau – SPG) – savivaldybės administracijos direktoriaus (toliau – Administracijos direktorius) įsakymu iš savivaldybės administracijos vadovybės ir Administracijos skyrių vedėjų, vyriausiųjų specialistų sudaryta darbo grupė, veikianti pagal Administracijos direktorius įsakymu patvirtintą SPG darbo reglamentą

2.25. Strateginis tikslas – strateginio lygmens planavimo dokumentuose įtvirtintas esamos būklės pokytis, kurio siekiama įgyvendinant valstybės pažangos viziją ir vystymosi kryptis.

2.26. Strateginis valdymas – visuma procesų, skirtų ilgalaikei ir darniai savivaldybės pažangai užtikrinti, apimančių aplinkos analizę, sprendimų dėl planavimo dokumentų rengimo priėmimą, planavimo dokumentų rengimą, tvirtinimą, įgyvendinimą, stebėseną, vertinimą, atsiskaitymą už pasiektus rezultatus.

2.27. Suinteresuotoji šalis – bet kuris viešasis juridinis asmuo arba bet kuri kita institucija, neturinti juridinio asmens statuso, suinteresuoti jų veiklos tikslams įtaką darančiais planavimo dokumentais.

2.28. Tęstinė veikla – strateginio valdymo sistemos dalyvio veikla įgyvendinant nustatytas funkcijas, kuria tiesiogiai neįgyvendinami strateginiai tikslai, tačiau ja galima prisidėti prie strateginių tikslų įgyvendinimo.

2.29. Tęstinės veiklos lėšos – finansiniai ištekliai, skirti strateginio valdymo sistemos dalyvio tęstinei veiklai finansuoti.

2.30. Tęstinės veiklos priemonės – veiksmai, skirti strateginio valdymo sistemos dalyvio tęstinei veiklai vykdyti.

2.31. Tęstinės veiklos uždavinys – rezultatas, kurio siekia strateginio valdymo sistemos dalyvis, įgyvendindamas nustatytas funkcijas.

2.32. Uždavinys – per nustatytą laikotarpį planuojama veikla, užtikrinanti planavimo dokumente nustatyto tikslo įgyvendinimą.

2.33. Veiklos efektyvumo rodiklis – kiekybiškai išreikštas dydis, kuriuo matuojamas strateginio valdymo sistemos dalyvio atliekamų funkcijų efektyvumas.

2.34. Veiksmų planai – įvairaus laikotarpio planavimo dokumentai, kurie nėra privalomi ir kurie rengiami prireikus nustatyti vieno ar kelių strateginio valdymo sistemos dalyvių veiksmus, skirtus tęstinės veiklos priemonių, nustatytų strateginiuose veiklos planuose, projektų ir (arba) kitų susijusių įsipareigojimų įgyvendinimui detaliau suplanuoti.

2.35. Vertinimo kriterijus – rodiklis, suteikiantis informaciją apie tikslo, uždavinio ir priemonės įgyvendinimą.

3. Kitos šiame tvarkos apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kt. teisės aktuose.

II SKYRIUS

STRATEGINIO VALDYMO SAVIVALDYBĖJE SISTEMA

4. Mažeikių rajono savivaldybės strateginio valdymo sistemą sudaro programavimo ir veiklos lygmens strateginio planavimo dokumentai, strateginio valdymo sistemos dalyviai, atsakingi už planavimo dokumentų parengimą, tvirtinimą, įgyvendinimą, vertinimą, stebėseną ir atsiskaitymą už pasiektus rezultatus, viešinimą.

5. Savivaldybės valdymo dokumentų sistemą sudaro:

5.1. Programavimo lygmens planavimo dokumentai – SPP, savivaldybės bendrieji planai;

5.2. Veiklos lygmens strateginio planavimo dokumentai – SVP, MVP, veiksmų planai.

6. Strateginio valdymo sistemos dalyviai – subjektai, dalyvaujantys strateginio valdymo procesuose:

6.1.1. Regionų plėtros taryba;

6.1.2. savivaldybės taryba;

6.1.3. įstaigos, kurių vadovai yra savivaldybės biudžeto asignavimų valdytojai, kaip jie apibrėžti Biudžeto sandaros įstatyme, ir kitos savivaldybės tarybos įsteigtos biudžetinės įstaigos;

6.1.4. juridiniai asmenys ar organizacijos, neturinčios juridinio asmens statuso, jų padaliniai ir fiziniai asmenys, vykdantys pažangos priemonėms įgyvendinti skirtus projektus ir (arba) tęstinės veiklos priemones.

7. Strateginio valdymo sistemos principai:

7.1. darnumo ir integralumo – viešojo valdymo sprendimai ir planavimo dokumentai tarpusavyje turi būti susieti aiškiais loginiais ryšiais, o jų visuma turi sudaryti sąlygas pasiekti ilgalaikę ir darnią valstybės pažangą, užtikrinti veiksmingą valdžios sektoriaus finansų planavimą ir panaudojimą;

7.2. veiksmingumo ir orientavimosi į rezultatus – priimant viešojo valdymo sprendimus, planuojant ir įgyvendinant planavimo dokumentus, pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas strateginiams tikslams ir tęstinės veiklos uždaviniams nustatyti ir jiems įgyvendinti laiku, pasirenkant tam tinkamiausius būdus ir atsisakant vertės nekuriančios veiklos ar funkcijų;

7.3. įrodymais grįsto valdymo – viešojo valdymo sprendimų priėmimas turi būti pagrįstas pasiektų rezultatų stebėsenos duomenimis ir sprendimų finansinio, administracinio, socialinio ir kito poveikio išankstiniu vertinimu;

7.4. efektyvumo ir finansinio ilgalaikio tvarumo – viešojo valdymo sprendimai ir planavimo dokumentai turi būti įgyvendinami siekiant didžiausios naudos mažiausiomis sąnaudomis, racionaliai paskirstant turimus finansinius išteklius, atsižvelgiant į strateginius tikslus, uždavinius ir finansines galimybes naudoti ir išlaikyti pasiektus rezultatus;

7.5. bendradarbiavimo – planavimo dokumentai turi būti rengiami ir įgyvendinami bendradarbiaujant visiems strateginio valdymo sistemos dalyviams, racionaliai naudojant jų turimus žmogiškuosius, materialinius ir finansinius išteklius strateginiams tikslams pasiekti ir uždaviniams įgyvendinti;

7.6. atvirumo ir įtraukimo – planavimo dokumentai turi būti rengiami ir įgyvendinami į sprendimų priėmimo procesus įtraukiant visas suinteresuotas šalis ir konsultuojantis su visuomene, socialiniais ir ekonominiais partneriais. Informacija apie pasiektą pažangą ir panaudotas lėšas turi būti aiški, suprantama ir viešai prieinama;

7.7. lyčių lygybės – rengiant ir įgyvendinant planavimo dokumentus, turi būti atsižvelgiama į lyčių aspekto integravimą planavimo, įgyvendinimo, stebėsenos ir vertinimo etapais, siekiant užkirsti kelią kliūtims susidaryti arba galimybių apribojimams, kurie gali sukelti nepageidaujamas pasekmes moterims ar vyrams.

8. Strateginio lygmens planavimo dokumentai rengiami atsižvelgiant į valstybės, regiono, savivaldybės strateginio planavimo dokumentus, taip pat užtikrinant jų tarpusavio suderinamumą ir integralumą (1 priedas).

III SKYRIUS

SPP RENGIMAS, TVIRTINIMAS, ĮGYVENDINIMAS, STEBĖSENA IR ATSISKAITYMAS UŽ PASIEKTUS REZULTATUS

9. SPP rengia savivaldybės administracija, tvirtina savivaldybės taryba.

10. SPP struktūra:

10.1. bendroji informacija – nurodomas SPP rengimo tikslas, SPP laikotarpis, planavimo dokumentai, kuriais vadovautasi rengiant SPP, taip pat pateikiama kita SPP rengėjo nuožiūra svarbi informacija;

10.2. vidaus ir išorės aplinkos analizė – pateikiama savivaldybės socialinės ir ekonominės situacijos ir teritorinio potencialo analizė, parengta pagal valstybės, regioninio ir savivaldybės lygmens teritorijų planavimo dokumentus, taip pat kitus planavimo dokumentus;

10.3. savivaldybės socialinės ir ekonominės, erdvinės plėtros vizija – nurodoma savivaldybės teritorijos, socialinės ir ekonominės situacijos būklė, kurios bus siekiama įgyvendinant SPP. Vizijos formuluotė turėtų atskleisti savivaldybės išskirtinumą;

10.4. savivaldybės plėtros prioritetai, tikslai ir uždaviniai, neprieštaraujantys regiono plėtros tikslams ir uždaviniams, bei jų svarbiausios įgyvendinimo priemonės;

10.5. preliminarus lėšų SPP įgyvendinti poreikis ir galimi finansavimo šaltiniai;

10.6. regionų plėtros plano pažangos priemonėms įgyvendinti suplanuoti projektai, kuriuos įgyvendina arba kuriuos įgyvendinant dalyvauja savivaldybė, preliminarios projektams įgyvendinti skiriamos pažangos lėšos, subjektai, kurių bendradarbiavimas būtinas projektams įgyvendinti;

10.7. kiti savivaldybės lėšomis finansuojami projektai;

10.8. SPP įgyvendinimo ir stebėsenos nuostatos ir kita reikalinga informacija.

11. Rengdama SPP, savivaldybės administracija turi siekti kuo aktyvesnio visų suinteresuotų strateginio valdymo sistemos dalyvių dalyvavimo, pagrįsto bendradarbiavimu ir partneryste su socialiniais ir ekonominiais partneriais, suinteresuotosiomis šalimis.

12. Savivaldybė, dalyvaudama rengiant regionų plėtros planą, įvertina, kiek SPP nustatyti strateginiai plėtros tikslai ir plėtros prioritetai atitinka regionų plėtros planą, ir prireikus patikslina SPP.

13. Parengtas SPP projektas paskelbiamas savivaldybės interneto svetainėje viešosioms konsultacijoms, remiantis Vietos savivaldos įstatymo nuostatomis.

14. SPP ir jį detalizuojančių planavimo dokumentų rengimo, svarstymo ir tvirtinimo, įgyvendinimo stebėsenos, numatytų pasiekti rezultatų vertinimo, planavimo dokumentų įgyvendinimo ataskaitų rengimo ir svarstymo, savivaldybės gyventojų įtraukimo į jų rengimą, svarstymą ir įgyvendinimo priežiūrą, viešinimo organizavimo tvarką, atsižvelgdama į Strateginio valdymo įstatymą, nustato savivaldybės taryba.

15. SPP įgyvendinimą, stebėseną ir ataskaitų rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius.

IV SKYRIUS

ATSKIRŲ ŪKIO ŠAKŲ (SEKTORIŲ) PLĖTROS PROGRAMŲ RENGIMAS, SVARSTYMAS, TVIRTINIMAS, ĮGYVENDINIMO STEBĖSENA IR ATSISKAITYMAS UŽ PASIEKTUS REZULTATUS

16. Savivaldybės atskirų ūkio šakų (sektorių) plėtros programose, kai tokias programas rengti numatyta įstatyme, pateikiamos aplinkos analizės išvados, nustatomi tikslai, uždaviniai, jų vertinimo kriterijai ir siekiamos reikšmės. Atsižvelgiant į poreikius, savivaldybės atskirų ūkio šakų (sektorių) programoms taikoma savivaldybės SPP arba savivaldybės SVP programos struktūra.

17. Atskirų ūkio šakų (sektorių) plėtros programas rengia savivaldybės tarybos sprendimu ar savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta darbo grupė ar savivaldybės administracijos padalinys, biudžetinė įstaiga, viešoji įstaiga, įmonė, kurių viena iš dalininkių yra savivaldybė. Taip pat atskirų ūkio šakų (sektorių) plėtros programos gali būti rengiamos pasitelkus išorinį konsultacinių paslaugų teikėją.

18. Pageidautina, kad nauja atskiros ūkio šakos (sektoriaus) plėtros programa būtų parengta ir tvirtinama iki SVP projekto parengimo, kad būtų galima suplanuoti SVP įgyvendinimą.

19. Atskirų ūkio šakų (sektorių) plėtros programas rekomenduojama rengti tvarkos apraše nurodytais SPP rengimo etapais.

20. Patvirtinta atskirų ūkio šakų (sektorių) plėtros programa paskelbiama savivaldybės tinklalapyje.

21. Atskirų ūkio šakų (sektorių) plėtros programų įgyvendinimo ataskaita turi būti rengiama kartu su savivaldybės SPP ataskaita.

22. Už atskirų ūkio šakų (sektorių) plėtros programų rengimą, įgyvendinimo stebėseną ir atsiskaitymą už pasiektus rezultatus atsakingi atitinkamas ūkio šakas (sektorius) kuruojantys savivaldybės administracijos skyriai arba biudžetinių įstaigų, viešųjų įstaigų, seniūnijų, įmonių, kurių viena iš dalininkių yra savivaldybė, vadovai.

V SKYRIUS

SVP RENGIMAS, SVARSTYMAS, TVIRTINIMAS, TIKSLINIMAS, ĮGYVENDINIMO STEBĖSENA IR ATSISKAITYMAS UŽ PASIEKTUS REZULTATUS

23. SVP rengiamas kasmet, numatant savivaldybės veiklą ateinantiems trejiems metams. Pirmieji metai yra detalūs, o antrieji ir tretieji planuojami pagal prognozę. Savivaldybės SVP rengimo, svarstymo, tvirtinimo, įgyvendinimo, stebėsenos ir atsiskaitymo už įgyvendinimo rezultatus ciklas pavaizduotas tvarkos aprašo 2 priede.

24. Savivaldybės SVP rengiamas siekiant suplanuoti savivaldybės asignavimus, skirtus regionų plėtros planui ir (arba) SPP nustatytoms pažangos priemonėms ir (arba) projektams įgyvendinti, taip pat asignavimus savivaldybės tęstinei veiklai vykdyti.

25. SVP rengia, koordinuoja įgyvendinimą ir atlieka įgyvendinimo stebėseną savivaldybės administracija.

26. Savivaldybės administracijos Finansų skyrius SVP rengimo grafike nustatytais terminais pateikia maksimalių asignavimų limitus.

27. Savivaldybės administracijos Finansų skyrius, rengdamas biudžetą, įvertina poreikį atlikti viešųjų išlaidų peržiūras.

28. SVP programų vykdytojai SVP programų koordinatoriams iki einamųjų metų lapkričio 30 d. tarpusavyje susiderinta forma pateikia informaciją apie planuojamą veiklą ateinančiais trejais metais.

29. SVP programų koordinatoriai, įvertinę SVP programų vykdytojų ir savivaldybės administracijos Finansų skyriaus pateiktus maksimalių asignavimų limitus, parengia savo koordinuojamos SVP programos projektą, kurį iki einamųjų metų gruodžio 30 d. pateikia savivaldybės administracijos skyriui, atsakingam už strateginį planavimą.

30. SVP pateikiama ši informacija:

30.1. savivaldybės misija ir veiklos prioritetai;

30.2. SPP nurodyti savivaldybės plėtros prioritetai, tikslai ir uždaviniai;

30.3. planuojami 3 metų asignavimai, skirti SPP numatytoms pažangos priemonėms ir (ar) projektams įgyvendinti;

30.4. planuojami pasiekti rezultatai;

30.5. savivaldybės programos;

30.6. regionų plėtros plano pažangos priemonės ir projektai;

30.7. savivaldybės įgyvendinami projektai, kurie neįtraukti į regionų plėtros planą;

30.8. valstybės biudžeto dotacijos ir jų vertinimo ir stebėsenos rodikliai;

30.9. savivaldybės valdomų įmonių planuojami pasiekti pagrindiniai veiklos rodikliai, viešųjų įstaigų, kurių savininkė yra savivaldybė arba kai savivaldybė turi 50 procentų ir daugiau balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, planuojami pasiekti pagrindiniai veiklos rodikliai;

30.10. kita svarbi susijusi informacija.

31. Savivaldybės veiklos prioritetai gali būti planuojami metams arba savivaldybės tarybos kadencijos laikotarpiui, susiejant juos su savivaldybės tarybos veiklos programa. Kiekvienais metais rengiant SVP veiklos prioritetai ir siekiami rezultatai peržiūrimi, patikslinami ir suplanuojami svarbiausi darbai.

32. SVP programa apima pažangos ir tęstinę veiklą.

33. Savivaldybė į SVP perkelia SPP nustatytas pažangos ir tęstinės veiklos priemones, regionų plėtros plane suplanuotus įgyvendinti projektus, nustato tęstinės veiklos uždavinius ir savo savivaldybės biudžeto lėšomis finansuojamus projektus.

34. Savivaldybė SVP suformuluoja nuolatinių funkcijų ir teikiamų paslaugų tęstinės veiklos uždavinius ir veiklos efektyvumo rodiklius.

35. SVP projektas yra savivaldybės biudžeto projekto planavimo pagrindas. Savivaldybės biudžeto projekte numatyti asignavimai turi atitikti SVP programoms įgyvendinti numatytus asignavimus, savivaldybės finansines galimybes.

36. SVP projektas pristatomas savivaldybės tarybos komitetuose, daugiausia dėmesio skiriant SVP programų projektams pagal jų kuruojamas sritis svarstyti. Savivaldybės tarybos komitetų posėdžiuose, kuriuose pristatomi SVP programų projektai, turi dalyvauti ir juos pateikti SVP programų koordinatoriai. Komitetai teikia pastabas ir pasiūlymus dėl SVP projekto tikslinimo ar papildymo;

37. Savivaldybės SVP tvirtina savivaldybės taryba.

38. Savivaldybės tarybai pirma teikiamas svarstyti ir tvirtinti SVP, o paskui – savivaldybės biudžetas. Šie du dokumentai gali būti svarstomi ir tvirtinami tame pačiame savivaldybės tarybos posėdyje.

39. Parengtas SVP projektas skelbiamas savivaldybės interneto svetainėje. Gali būti organizuojamas viešas SVP projekto aptarimas.

40. Savivaldybės tarybai patvirtinus SVP ir savivaldybės biudžetą, pradedamas SVP įgyvendinimas. Už SVP įgyvendinimo stebėseną ir informacijos pateikimą atsakingi SVP nurodyti programų koordinatoriai ir priemonių vykdytojai.

41. Pasiūlymus dėl SVP koregavimo gali teikti savivaldybės tarybos nariai, savivaldybės administracijos ir savivaldybės administracijos padalinių vadovai, kiti suinteresuoti juridiniai ir fiziniai asmenys.

42. Pasiūlymai dėl SVP keitimo teikiami raštu ar elektroniniu paštu savivaldybės administracijos direktoriui. Pasiūlymus svarsto SPG.

43. Pritarus SPG, rengiamas savivaldybės tarybos sprendimo projektas dėl SVP keitimo, atitinkamai koreguojamas ir savivaldybės biudžetas. SVP keitimo dokumentų projektus rengia savivaldybės administracijos padalinys, atsakingas už strateginį planavimą.

VI SKYRIUS

MVP RENGIMAS, SVARSTYMAS, TVIRTINIMAS, ĮGYVENDINIMO STEBĖSENA IR ATSISKAITYMAS UŽ PASIEKTUS REZULTATUS

44. Metinius veiklos planus, vadovaudamiesi atskirų strateginio valdymo sistemos dalyvių veiklą reglamentuojančiais įstatymais, rengia strateginio valdymo sistemos dalyviai.

45. Vadovaujantis patvirtintu savivaldybės SVP, savivaldybės biudžetu, savivaldybės administracija, seniūnijos ir savivaldybės biudžetinės įstaigos, rengia savo MVP (metinius veiklos planus). Savivaldybės MVP rengimo, svarstymo, tvirtinimo ir atsiskaitymo už įgyvendinimo rezultatus ciklas pavaizduotas 2 priede.

46. Savivaldybės biudžetinių įstaigų MVP rengia įstaigų vadovai, darbuotojai, atsakingi už strateginį planavimą.

47. Savivaldybės administracijos MVP rengia skyrius, atsakingas už strateginį planavimą. Rengiant savivaldybės administracijos MVP projektą, informaciją ir duomenis privalo teikti visi savivaldybės administracijos skyriai, darbuotojai.

48. Seniūnijų MVP rengia seniūnai, seniūnijų darbuotojai, įtraukdami ir seniūnaičius, bendruomeninių organizacijų atstovus, seniūnijos teritorijoje veikiančių įstaigų ir organizacijų atstovus bei gyventojus. Seniūnijos MVP turi būti tiesiogiai skirtas vietos gyventojų problemoms spręsti, o dėl jame numatytų veiklų ir skiriamų išteklių turi būti aptarta su bendruomeninių organizacijų atstovais.

49. Rengiant MVP detalizuojami SVP programų pažangos ir tęstinės veiklos uždaviniai ir priemonės pagal savivaldybės biudžeto asignavimus, patvirtintus priemonių įgyvendinimui.

50. MVP nustatomais rodikliais turi būti siekiama turi užtikrinti SVP nustatytų veiklos tikslų ir pažangos ir tęstinės veiklos uždavinių įgyvendinimą.

51. MVP struktūra:

51.1. tikslai ir uždaviniai – iš SVP gali būti perkeliami atitinkamos programos tikslai ir uždaviniai ir / arba nustatomi siauresni, atsižvelgiant į kiekvienos konkrečios savivaldybės institucijos ar įstaigos, dalyvaujančios įgyvendinant savivaldybės SVP programas, indėlį;

51.2. priemonės – perkeliamos atitinkamiems metams aktualios savivaldybės SVP priemonės;

51.3. veiklos – priemonių įgyvendinimas detalizuojamas nurodant konkrečius jų įgyvendinimo būdus – veiklas; veiklos gali būti nustatomos numatomų vykdyti projektų ar veiksmų pagrindu;

51.4. asignavimai – priemonių ar veiklų įgyvendinimui užtikrinti reikalingos savivaldybės biudžeto ar kitų finansavimo šaltinių lėšos; savivaldybės biudžeto asignavimų suma turi atitikti savivaldybės biudžete atitinkamam asignavimų valdytojui skirtus asignavimus;

51.5. indėlio ir proceso vertinimo kriterijai – MVP rezultatai išreiškiami ir atitinkamai priemonių įgyvendinimo pažanga matuojama indėlio ir proceso vertinimo kriterijais, kurie matuoja vidinius savivaldybės administracijos, seniūnijos ir savivaldybės biudžetinės įstaigos procesus (veiksmus) ar išteklius (finansinius, žmogiškuosius, materialinius ar kitokius), reikalingus produktams sukurti, paslaugoms teikti ar kitoms funkcijoms atlikti;

51.6. atsakingi vykdytojai – prie veiklų nurodomi už jų vykdymą atsakingi vykdytojai; kaip vykdytojai gali būti nurodomi savivaldybės administracijos, savivaldybės institucijos ar įstaigos struktūriniai padaliniai arba darbuotojai.

52. MVP struktūra gali būti pritaikoma pagal savivaldybės institucijos ar įstaigos poreikius. Svarbu užtikrinti, kad ji būti priimtina ir naudinga planuojant metų darbus ir organizuojant kasdienę veiklą. Metinis veiklos planas gali būti sudaromas savivaldybės skyrių, seniūnijų ar biudžetinės įstaigos atskirų veiklos planų pagrindu.

53. Metinių veiklos planų visuma turi užtikrinti savivaldybės strateginio veiklos plano tikslų ir uždavinių įgyvendinimą, planuotų rezultatų pasiekimą.

54. Savivaldybės administracijos ir seniūnijų metiniai veiklos planai per Administracijos direktoriaus nustatytus terminus teikiami tvirtinti Administracijos direktoriui.

55. Savivaldybės biudžetinių įstaigų MVP, suderinus su jų veiklą kuruojančiais savivaldybės administracijos skyriais, per Administracijos direktoriaus nustatytą terminą patvirtina biudžetinės įstaigos vadovas.

56. Patvirtinti MVP paskelbiami įstaigų interneto svetainėse.

57. Per Administracijos direktoriaus nustatytus terminus savivaldybės administracijos skyrių vedėjai, seniūnai, biudžetinių įstaigų vadovai teikia savivaldybės administracijos padaliniui, atsakingam už strateginį planavimą, informaciją apie MVP įgyvendinimą ir kitą svarbią susijusią informaciją. Kartu pateikiama vertinamojo pobūdžio informacija apie pasiektą pažangą, kylančias problemas ir galimus iššūkius, daugiausia dėmesio skiriant pasiektiems rezultatams, o ne vykdytai veiklai ar atliktoms funkcijoms.

58. Seniūnijų MVP ataskaitas teikiamos už praėjusius biudžetinius metus, kurias rengia seniūnai, seniūnijų darbuotojai.

59. Seniūnijų MVP ataskaitos aptariamos su vietos gyventojais, bendruomeninių organizacijų atstovais.

60. Savivaldybės administracijos ir seniūnijų MVP ataskaitos teikiamos tvirtinti Administracijos direktoriui.

61. Savivaldybės biudžetinių įstaigų MVP ataskaitas tvirtina įstaigų vadovai. Patvirtintos metinės veiklos ataskaitos paskelbiamos įstaigų interneto svetainėse.

62. MVP numatytos veiklos ir siekiami rezultatai turi būti naudojami savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų, seniūnijų ir savivaldybės biudžetinių įstaigų specialistų veiklos užduotims nustatyti ir jų veiklos rezultatams vertinti.

VII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

63. Tvarkos aprašas, kiti savivaldybės strateginio planavimo dokumentai ir jų įgyvendinimą detalizuojantys planavimo dokumentai, taip pat ataskaitos dėl šių dokumentų įgyvendinimo yra vieši ir skelbiami savivaldybės interneto svetainėje.

64. Visuomenė ir suinteresuotos šalys bet kuriame savivaldybės strateginio planavimo dokumentų rengimo, svarstymo, įgyvendinimo, stebėsenos, numatytų pasiekti rezultatų vertinimo etape gali teikti siūlymus raštu, elektroniniu paštu savivaldybės administracijos direktoriui.

65. Savivaldybės administracijos direktorius organizuoja tvarkos aprašo įgyvendinimą.

66. Teritorijų planavimas savivaldybėje atliekamas ir teritorijų planavimo dokumentai rengiami ir įgyvendinami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis.

67. Tai, kas nereglamentuota tvarkos apraše, sprendžiama taip, kaip numatyta Lietuvos Respublikos teisės aktuose.

68. Šis Tvarkos aprašas gali būti keičiamas, papildomas ir atnaujinamas savivaldybės tarybos sprendimu.

_____________________