LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL FINANSŲ MINISTRO 2008 M. BIRŽELIO 27 D. ĮSAKYMO NR. 1K-223
„DĖL VIEŠOJO SEKTORIAUS APSKAITOS IR FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS
17-OJO STANDARTO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2015 m. sausio 9 d. Nr. 1K-008
Vilnius
1. P a k e i č i u 17-ąjį viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartą „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“, patvirtintą Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 1K-223 „Dėl viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės 17-ojo standarto patvirtinimo“:
1.1. Pakeičiu 5 punktą ir jį išdėstau taip:
„5. Šiame standarte vartojamos sąvokos:
5.1. Aktyvioji rinka – rinka, atitinkanti visus šiuos kriterijus: prekiaujama vienarūšiu turtu; bet kuriuo metu yra pirkėjų (pardavėjų), ketinančių pirkti ar parduoti turtą; informacija apie parduodamo turto rinkos kainas yra prieinama visuomenei.
5.2. Amortizuota finansinio įsipareigojimo savikaina – finansinio įsipareigojimo įsigijimo savikaina, atėmus vykdant šį įsipareigojimą sumokėtą pagrindinės sumos dalį ir pripažinus įsigijimo savikainos ir išpirkimo sumos skirtumo sukauptą amortizacijos sumą.
5.3. Amortizuota finansinio turto savikaina – finansinio turto įsigijimo savikaina atėmus atgautą už šį turtą sumokėtos pagrindinės sumos dalį, pripažinus įsigijimo savikainos ir išpirkimo sumos skirtumo sukauptą amortizacijos sumą ir atėmus to turto nuvertėjimo nuostolius.
5.4. Apsidraudimo priemonė – finansinė priemonė, kurią naudojant yra tikimasi, kad jos tikroji vertė ar iš jos gaunami pinigų srautai visiškai kompensuos draudžiamojo objekto tikrosios vertės ar jo sukuriamų pinigų srautų pokyčius ar didžiąją jų dalį.
5.5. Apsikeitimo sandoris – sandoris, kuriuo dvi šalys susitaria apsikeisti pinigų srautais, siekdamos apsidrausti nuo valiutos kursų, palūkanų normų kitimo ar kitos rizikos.
5.6. Apskaičiuotų palūkanų norma (diskonto norma) – palūkanų norma, kurią taikant pinigų srautai, susiję su finansiniu turtu ar finansiniu įsipareigojimu, diskontuojami visą to turto ar įsipareigojimo turėjimo laiką arba iki kito jo perkainojimo dienos.
5.7. Finansinė priemonė – sandoris, pagal kurį viena sandorio šalis įgyja finansinį turtą, o kita – finansinį įsipareigojimą arba nuosavą kapitalą.
5.8. Finansinis įsipareigojimas – įsipareigojimas perduoti pinigus ar kitą finansinį turtą kitai šaliai arba pasikeisti finansinėmis priemonėmis su kita šalimi galimai sau nepalankiomis sąlygomis.
5.9. Finansinis turtas – turtas, kuris yra pinigai ir pinigų ekvivalentai; sutartinė teisė pasikeisti finansinėmis priemonėmis su kita šalimi galimai sau palankiomis sąlygomis; įsigyti kito subjekto vertybiniai popieriai; sutartinė teisė gauti pinigus ar kitą šioje apibrėžtyje nurodytą turtą iš kito subjekto.
5.10. Finansinio turto amortizacijos suma – apskaičiuotų palūkanų metodu nustatyta gautinų palūkanų suma, rodanti finansinio turto balansinės vertės prieaugį per tam tikrą laikotarpį.
5.11. Finansinio turto nuvertėjimo nuostoliai – suma, kuria finansinio turto balansinė vertė yra didesnė už sumą, tikėtiną atgauti perleidžiant ar naudojant finansinį turtą.
5.12. Finansinio įsipareigojimo amortizacijos suma – apskaičiuotų palūkanų metodu nustatyta mokėtinų palūkanų suma, rodanti finansinio įsipareigojimo balansinės vertės prieaugį per tam tikrą laikotarpį.
5.13. Iki išpirkimo termino laikomas finansinis turtas – finansinis turtas, kurį ketinama ir galima laikyti iki nustatyto išpirkimo termino, gaunant fiksuotas arba galimas nustatyti įmokas, išskyrus parduoti laikomą finansinį turtą, paskolas ir gautinas sumas.
5.14. Ilgalaikis finansinis įsipareigojimas – finansinis įsipareigojimas, kurį privaloma įvykdyti ne anksčiau kaip po 12 mėnesių, skaičiuojant nuo paskutinės einamojo ataskaitinio laikotarpio dienos.
5.15. Ilgalaikis finansinis turtas – finansinis turtas, naudojamas ilgiau kaip 12 mėnesių, skaičiuojant nuo paskutinės einamojo ataskaitinio laikotarpio dienos.
5.16. Išankstinis sandoris – sandoris, kuriuo susitariama už nustatytą kainą tam tikru laiku ateityje pirkti ar parduoti prekę, finansinį turtą ar finansinį įsipareigojimą.
5.17. Išvestinė finansinė priemonė – finansinė priemonė, kurios vertė priklauso nuo vienos ar kelių kitų finansinių priemonių.
5.18. Nominalioji vertybinio popieriaus vertė – išleidžiant vertybinį popierių vertybinių popierių emitento nurodoma jo vertė, kuri yra pastovi iki sprendimo ją pakeisti.
5.20. Parduoti laikomas finansinis turtas – finansinis turtas, kuris buvo įsigytas parduoti arba siekiant gauti pelno iš jo kainos svyravimų, ir kitas finansinis turtas, kuris nepriskiriamas prie iki išpirkimo termino laikomo finansinio turto ar paskolų ir gautinų sumų.
5.21. Pasirinkimo sandoris – sandoris, pagal kurį už tam tikrą mokestį įsigyjama teisė, bet ne įsipareigojimas ateityje už nustatytą kainą pirkti arba parduoti prekes, valiutą arba kitą finansinį turtą.
5.23. Pinigų ekvivalentai – trumpalaikės (iki trijų mėnesių) likvidžios investicijos, kurios gali būti greitai iškeičiamos į tam tikras pinigų sumas ir kurių vertės pokyčio rizika yra nereikšminga. Investicijos į nuosavybės vertybinius popierius nepriskiriamos prie pinigų ekvivalentų.
5.24. Skolinis įsipareigojimas – įsipareigojimas grąžinti kreditoriams lėšas, pasiskolintas išplatinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinius popierius, pasirašant paskolos sutartį, finansinės nuomos (lizingo) sutartį ar kitą įsipareigojamąjį skolos dokumentą.
5.25. Trumpalaikis finansinis įsipareigojimas – finansinis įsipareigojimas, kurį privaloma įvykdyti per 12 mėnesių, skaičiuojant nuo paskutinės einamojo ataskaitinio laikotarpio dienos.
5.26. Trumpalaikis finansinis turtas – finansinis turtas, kurį tikimasi parduoti arba panaudoti per 12 mėnesių nuo paskutinės einamojo ataskaitinio laikotarpio dienos.
1.2. Pakeičiu 6 punktą ir jį išdėstau taip:
„6. Kitos šiame standarte vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme, Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme, Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme, Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatyme ir kituose viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartuose (toliau – VSAFAS).“
1.3. Pakeičiu 16 punktą ir jį išdėstau taip:
„16. Pirmą kartą pripažindamas finansinį turtą, išskyrus finansinį turtą, kuris paskesnio įvertinimo metu įvertinamas amortizuota savikaina ir kurio įsigijimo metu nebuvo išleista pinigų, viešojo sektoriaus subjektas turi įvertinti jį įsigijimo savikaina, kurią sudaro sumokėta arba mokėtina už jį suma arba kito perduoto turto vertė. Tiesioginės sandorių sudarymo išlaidos neįtraukiamos į finansinio turto įsigijimo savikainą ir pripažįstamos ataskaitinio laikotarpio, kurio metu buvo sudarytas sandoris, finansinės ir investicinės veiklos sąnaudomis. Finansinis turtas, kuris paskesnio įvertinimo metu vertinamas amortizuota savikaina ir kurio įsigijimo metu nebuvo išleista pinigų, ir pirminio pripažinimo metu vertinamas amortizuota savikaina, kuri apskaičiuojama, kaip nurodyta šio standarto 25 punkte.
Pavyzdys. Viešojo sektoriaus subjektas įsigijo ne nuosavybės vertybinių popierių už 1 000 000 eurų. Sandorio tarpininkams už paslaugas buvo sumokėta 10 000 eurų. Pirminio pripažinimo metu registruojama 1 000 000 eurų finansinio turto vertė ir registruojamos 10 000 eurų finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos. Viešojo sektoriaus subjektas suteikė paslaugų už 100 000 eurų, kurie pagal atsiskaitymo už paslaugas sutartį bus sumokėti po 2 metų. Viešojo sektoriaus subjektas registruoja gautinas sumas ir pajamas už suteiktas paslaugas amortizuota savikaina (826 821 euras) ir kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje amortizuotos savikainos ir įsigijimo vertės skirtumo dalimi didina gautinų sumų vertę bei registruoja finansinės ir investicinės veiklos pajamas.“
1.4. Pakeičiu 20 punktą ir jį išdėstau taip:
„20. Kiekvieną kartą sudarant finansines ataskaitas, finansinis turtas turi būti iš naujo įvertinamas taip:
20.3. paskolos – amortizuota savikaina. Viešojo sektoriaus subjekto suteiktos trumpalaikės paskolos kitam viešojo sektoriaus subjektui amortizuota savikaina lygi jos įsigijimo savikainai;
1.5. Pakeičiu 21 punktą ir jį išdėstau taip:
„21. Parduoti laikomo finansinio turto tikroji vertė nustatoma remiantis kainomis, paskelbtomis aktyviojoje rinkoje paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną. Jeigu yra reikšmingų aplinkybių, dėl kurių vertybinių popierių rinkoje skelbiama kaina negali būti naudojama tikrajai finansinio turto vertei nustatyti (pavyzdžiui, reikšmingai pasikeitė ekonominės sąlygos nuo paskutinio sandorio sudarymo dienos arba skelbiama kaina yra nustatyta pagal vienkartinio sandorio kainą, kuri reikšmingai skiriasi nuo ankstesnių sandorių kainos), tikroji vertė gali būti nustatoma šio standarto 22 punkte nurodytais būdais.
Pavyzdys. Viešojo sektoriaus subjektas turi įsigijęs 1 000 investicinio fondo vienetų, kurių skelbiama kaina 20XX m. gruodžio 31 d. sudarė 4,59 euro už vienetą. Kadangi investicinio fondo veikla yra neterminuota, fondo vienetai yra priskiriami parduoti laikomam finansiniam turtui. Rengiant 20XX m. finansines ataskaitas, finansinės būklės ataskaitoje investicijos į investicinio fondo vienetus registruojamos 4 590 eurų verte.“
1.6. Pakeičiu 25 punktą ir jį išdėstau taip:
„25. Paprastai po vienų metų gautinų sumų amortizuota savikaina apskaičiuojama paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną taikant pirminio pripažinimo metu buvusią rinkos palūkanų normą, kuri vėlesniais laikotarpiais laikoma apskaičiuotų palūkanų norma, išskyrus šio standarto 28 punkte nurodytą atvejį.
Amortizuota savikaina skaičiuojama pritaikius apskaičiuotų palūkanų normą:
AS = PS1 / (1+r) + PS2 / (1+r)2 + ... + PSn / (1+r)n, kur
AS – amortizuota savikaina;
PS 1 ... PS n – 1-ojo – n-ojo laikotarpio grynieji būsimieji pinigų srautai;
r – nustatyta laikotarpio apskaičiuotų palūkanų norma pirminio pripažinimo metu;
1 ... n – laikotarpiai (metai arba mėnesiai), kurių grynieji būsimieji pinigų srautai skaičiuojami.
Pavyzdys. Viešojo sektoriaus subjektas įsigijo 5 metų trukmės 1 000 000 eurų nominaliosios vertės ne nuosavybės vertybinių popierių, už kuriuos bus mokama 1 proc. dydžio metinės palūkanos. Emitentas galėtų gauti tos pačios trukmės paskolą iš bankų už 5 proc. dydžio metines palūkanas. Ne nuosavybės vertybinių popierių amortizuota savikaina yra apskaičiuojama:
AS = 10 000 / (1+0,05)1 + 10 000 / (1+0,05)2 + 10 000 / (1+0,05)3 +10 000 / (1+0,05)4 +1 010 000 / (1+0,05)5 = 826 821 eurų.
Finansinio turto įsigijimo savikainos (1 000 000 eurų) ir amortizuotos savikainos (826 821 euras) 173 179 eurų skirtumas yra pripažįstamas finansinės ir investicinės veiklos sąnaudomis paskolos suteikimo laikotarpiu. Daugiau finansinio turto amortizuotos savikainos nustatymo ir apskaitos pavyzdžių yra pateikta šio standarto 2 priede.“
1.7. Pakeičiu 26 punktą ir jį išdėstau taip:
1.8. Pakeičiu 44.1 papunktį ir jį išdėstau taip:
1.9. Pakeičiu 44.2.2 papunktį ir jį išdėstau taip:
1.10. Pakeičiu 44.2.3 papunktį ir jį išdėstau taip:
1.11. Pakeičiu 44.2.11 papunktį ir jį išdėstau taip:
1.12. Pakeičiu 46 punktą ir jį išdėstau taip:
„46. Pirmą kartą pripažindamas finansinį įsipareigojimą, išskyrus finansinį įsipareigojimą, kuris paskesnio įvertinimo metu įvertinamas amortizuota savikaina ir kurio atsiradimo metu nebuvo gauta pinigų, viešojo sektoriaus subjektas turi įvertinti jį įsigijimo savikaina. Su sandorių sudarymu susijusios išlaidos turi būti pripažįstamos pagrindinės arba kitos veiklos sąnaudomis tuo laikotarpiu, kai jos susidaro. Finansinis įsipareigojimas, kuris paskesnio įvertinimo metu įvertinamas amortizuota savikaina ir kurio atsiradimo metu nebuvo gauta pinigų, ir pirminio pripažinimo metu vertinamas amortizuota savikaina.
Pavyzdys. Viešojo sektoriaus subjektas sudarė su banku paskolos sutartį, pagal kurią buvo gauta 500 000 eurų paskola. Administracinis sutarties sudarymo mokestis sudaro 5 000 eurų. Pagal šią sutartį, gavus paskolą, apskaitoje registruojamas 500 000 eurų įsipareigojimas, o 5 000 eurų administracinis mokestis pripažįstamas ataskaitinio laikotarpio kitos veiklos sąnaudomis. Viešojo sektoriaus subjektas išsimokėtinai įsigijo ilgalaikį materialųjį turtą, už kurį atsiskaityti turės po 2 metų. Viešojo sektoriaus subjektas pirminio pripažinimo metu apskaitoje registruoja ilgalaikį materialųjį turtą ir mokėtinas sumas vertėmis, lygiomis amortizuotai savikainai, ir kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje amortizuotos savikainos ir įsigijimo vertės skirtumo dalimi didina mokėtinas sumas bei pripažįsta finansinės ir investicinės veiklos sąnaudas.“
1.13. Pakeičiu 49.3 papunktį ir jį išdėstau taip:
„49.3. šio standarto 49.1–49.2 papunkčiuose nenurodyti ilgalaikiai finansiniai įsipareigojimai, jų einamųjų metų dalis, trumpalaikiai skoliniai įsipareigojimai, nesusiję su rinkos kainomis, – amortizuota savikaina. Trumpalaikių skolinių įsipareigojimų pagal iš kito viešojo sektoriaus subjekto gautas trumpalaikes paskolas amortizuota savikaina lygi jų įsigijimo savikainai;“.
1.14. Pakeičiu 50 punktą ir jį išdėstau taip:
„50. Finansiniams įsipareigojimams, susijusiems su rinkos kainomis, priskiriami įsipareigojimai, kurių vertės kitimas yra susijęs su tam tikro turto tikrosios vertės arba rinkos indekso kitimu, tarp jų ir finansiniai įsipareigojimai su nurodytu įvykdymo terminu, jei ataskaitinio laikotarpio pabaigoje yra aiškus ketinimas juos įvykdyti anksčiau termino ir žinoma įvykdymo kaina. Finansinių įsipareigojimų, susijusių su rinkos kainomis, tikroji vertė nustatoma remiantis atitinkamo turto kainomis arba rinkos indekso vertėmis, paskelbtomis aktyviojoje rinkoje paskutinę ataskaitinio laikotarpio (tarpinio ir metinio) dieną.“
1.15. Pakeičiu 51 punktą ir jį išdėstau taip:
„51. Viešojo sektoriaus subjekto išleistais skolos vertybiniais popieriais su nustatyta išpirkimo data gali būti prekiaujama rinkoje. Pats viešojo sektoriaus subjektas gali nuspręsti išpirkti tokius vertybinius popierius anksčiau laiko. Jei ataskaitinio laikotarpio pabaigoje neplanuojama išpirkti jų anksčiau termino, arba yra aiškus ketinimas juos išpirkti anksčiau termino, tačiau įvykdymo kainos patikimai nustatyti neįmanoma, tokie finansiniai įsipareigojimai yra įvertinami amortizuota savikaina.“
1.16. Pakeičiu 52 punktą ir jį išdėstau taip:
„52. Kitų ilgalaikių finansinių įsipareigojimų (gautų paskolų, išleistų obligacijų, išduotų vekselių) amortizuota savikaina yra apskaičiuojama pritaikius apskaičiuotų palūkanų normą, buvusią paskolos gavimo momentu:
AS = PS 1 / (1+r)1 + PS 2 / (1+r)2 + ... + PS n / (1+r)n, kur
AS – amortizuota paskolos savikaina;
PS 1 ... PS n – 1-ojo – n-ojo laikotarpio grynieji būsimieji pinigų srautai;
r – apskaičiuotų palūkanų norma;
1 ... n – laikotarpiai, kurių grynieji būsimieji pinigų srautai skaičiuojami.
Pavyzdys. Valstybės iždas išleido ir išplatino 3 metų trukmės 1 000 000 eurų nominaliosios vertės ne nuosavybės vertybinių popierių, už kuriuos bus mokama 3 proc. dydžio metinės palūkanos. Palūkanų, už kurias valstybė skolinasi 3 metų laikotarpiui, norma yra 5 proc. Kadangi ne nuosavybės vertybiniai popieriai buvo išplatinti mokant mažesnes palūkanas negu to paties laikotarpio rinkos palūkanų norma, finansinio įsipareigojimo, atsirandančio iš išleistų ne nuosavybės vertybinių popierių, amortizuota savikaina yra mažesnė už gautas pinigines įplaukas. Ne nuosavybės vertybinių popierių amortizuota savikaina apskaičiuojama apskaičiuotų palūkanų norma laikant 5 proc.:
AS = 30 000 / (1+0,05)1 + 30 000 / (1+0,05)2 + 1 030 000 / (1+0,05)3 = 945 535 eurai.
Valstybės iždas apskaitoje registruoja 1 000 000 eurų vertės gautas pinigines įplaukas, 945 535 eurų vertės finansinį įsipareigojimą ir 54 465 eurų skirtumą pripažįsta finansinės ir investicinės veiklos pajamomis.“
1.17. Pakeičiu 54 punktą ir jį išdėstau taip:
„54. Laikoma, kad išleistų ne nuosavybės vertybinių popierių palūkanų norma atitinka rinkos palūkanų normą, jeigu ne nuosavybės vertybiniai popieriai yra išplatinami aukciono ar kitu viešuoju būdu.
Pavyzdys. Viešojo sektoriaus subjektas aukcionu išplatina 2 metų trukmės 500 000 eurų vertės ne nuosavybės vertybinių popierių. Vertybiniai popieriai yra išplatinami dalimis taikant skirtingas metinių palūkanų normas. Tačiau, kadangi ne nuosavybės vertybiniai popieriai yra platinami viešuoju būdu, pasiūlytos palūkanų normos atitinka rinkos palūkanų normą. Gavus lėšas už išleistus vertybinius popierius, apskaitoje yra registruojamas 500 000 eurų ilgalaikis finansinis įsipareigojimas.“
1.18. Pakeičiu 55 punktą ir jį išdėstau taip:
„55. Finansinio įsipareigojimo įsigijimo savikainos ir amortizuotos savikainos skirtumas, t. y. finansinio įsipareigojimo amortizacijos suma, apskaitoje pripažįstama kaip finansinės ir investicinės veiklos pajamos (sąnaudos). Jeigu finansinis įsipareigojimas yra prisiimamas palankesnėmis nei rinkos sąlygomis, viešojo sektoriaus subjektas apskaitoje registruoja finansinės ir investicinės veiklos pajamas.
Pavyzdys. 20XX m. gruodžio mėn. viešojo sektoriaus subjektas iš banko gauna 300 000 eurų 5 metų paskolą, už kurią mokama 5 proc. dydžio metinės palūkanos. Paskolai grąžinti yra suteikta valstybės garantija. Už suteiktą valstybės garantiją viešojo sektoriaus subjektas sumoka 3 proc. paskolos sumos. Jeigu garantija nebūtų suteikta, metinė palūkanų norma būtų 7 proc. Rengiant finansines ataskaitas, paskolos amortizuota savikaina pritaikius 5 proc. palūkanų normą sudaro 300 000 eurų, o pritaikius rinkos palūkanų normą (7 proc.) – 275 399 eurus. Gautu 24 601 euro skirtumu mažinama finansinio įsipareigojimo vertė, ir pripažįstamos finansinės ir investicinės veiklos pajamos. Už garantiją sumokėta suma (9 000 eurų) pripažįstama 20XX m. gruodžio mėn. finansinės ir investicinės veiklos sąnaudomis.“
1.19. Pakeičiu 61 punktą ir jį išdėstau taip:
„61. Viešojo sektoriaus subjektas iš apskaitos registrų finansinį turtą (ar jo dalį) nurašo tik tada, kai jis netenka teisės to finansinio turto (ar jo dalies) kontroliuoti. Viešojo sektoriaus subjektas netenka teisės kontroliuoti finansinio turto tada, kai jis gauna visą sutartyje numatytą naudą, baigiasi teisių galiojimo laikas arba subjektas perleidžia šias teises kitoms šalims. Kai viešojo sektoriaus subjektas perduoda finansinį turtą (gautinas sumas) išieškoti centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui pagal sutartį, kuria perleidžiama reikalavimo teisė į gautinas sumas, šis finansinis turtas nurašomas iš perdavusio viešojo sektoriaus subjekto apskaitos, pripažįstant gautinas sumas iš centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo, lygias tikėtino atgauti finansinio turto (gautinų sumų) sumai, ir gautinų sumų iš centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo skirtumą pripažįstant sąnaudomis. Visais atvejais atsižvelgiama į finansinio turto perdavimo sutarčių sąlygas.“
1.20. Pakeičiu 63 punktą ir jį išdėstau taip:
„63. Jeigu perleistų gautinų sumų balansinė vertė skiriasi nuo gauto atlygio tikrosios vertės, šis skirtumas yra priskiriamas finansinės ir investicinės veiklos pajamoms, jeigu atlygio suma didesnė už perleisto finansinio turto balansinę vertę, arba finansinės ir investicinės veiklos sąnaudoms, jeigu atlygio suma mažesnė už perleisto turto balansinę vertę.
Pavyzdys. Savivaldybė viešojo konkurso būdu už 20 000 eurų perleidžia reikalavimo teisę į 30 000 eurų balansinės vertės gautiną sumą. Gavus atlygį už perleistą reikalavimo teisę, apskaitoje registruojami 20 000 eurų gauti pinigai ir nurašomas 30 000 eurų finansinis turtas (gautinos sumos). Gauto ir perleisto finansinio turto 10 000 eurų skirtumas priskiriamas finansinės ir investicinės veiklos sąnaudoms.“
1.21. Pakeičiu 64 punktą ir jį išdėstau taip:
„64. Jei gautinų sumų ar kito finansinio turto perleidimo sandoris neatitinka šio standarto 62 punkto reikalavimų, t. y. numatytas atgalinis skolų arba finansinio turto atpirkimas arba nėra perleidžiama visa su turto atgavimu susijusi rizika, toks sandoris apskaitoje laikomas paskolos gavimu įkeičiant finansinį turtą. Dėl to atsiranda įsipareigojimas turtą atpirkti ir tokia ūkinė operacija yra analogiška paskolos gavimui už užstatą.
Pavyzdys. Savivaldybė sudaro atpirkimo sandorį, pagal kurį už 1 000 000 eurų perleidžia teisę į 10 proc. savivaldybei priklausančios įmonės akcijų, o po tam tikro laiko perleistą teisę į akcijas savivaldybė išpirks. Kadangi iš esmės savivaldybė gavo paskolą už užstatą (t. y. už investicijas į subjektų nuosavybės vertybinius popierius), apskaitoje registruojamos gautos piniginės įplaukos ir finansinis įsipareigojimas paskolą suteikusiam subjektui, nenurašant investicijos į įmonės akcijas.“
1.22. Pakeičiu 66 punktą ir jį išdėstau taip:
„66. Jei paskolos gavėjas ir paskolos davėjas keičia paskolos sutartį į kitą, kurios sutartinės sąlygos iš esmės skiriasi, senoji paskola yra nurašoma iš apskaitos registrų ir užregistruojama nauja paskola.
Pavyzdys. Miesto savivaldybė 20X1 metais sudarė paskolos sutartį su banku, pagal kurią gavo 1 000 000 eurų 5 metų trukmės paskolą, už kurią bus mokama 5 proc. dydžio fiksuotos metinės palūkanos. 20X3 metais palūkanų normos rinkoje sumažėjo ir paskolos sutartis buvo pakeista, padidinant paskolos sumą iki 1 500 000 eurų ir nurodant, kad paskolos grąžinimo terminas yra 20X9 metai, o mokamos metinės palūkanos sudaro 3 proc. Pirminio pripažinimo metu apskaitoje buvo registruojamos 1 000 000 eurų piniginės įplaukos ir finansinis įsipareigojimas. Pakeitus paskolos sutartį, apskaitoje nurašomas 1 000 000 eurų finansinis įsipareigojimas, registruojamos papildomos 500 000 eurų piniginės įplaukos ir 1 500 000 eurų finansinis įsipareigojimas. Naujai užregistruotas finansinis įsipareigojimas atitinka pakeistoje paskolos sutartyje nurodytą paskolos sumą.“
1.23. Pakeičiu 73 punktą ir jį išdėstau taip:
„73. Su finansiniu turtu ar finansiniu įsipareigojimu, atsirandančiu iš išvestinės finansinės priemonės, susijusios sandorio sudarymo išlaidos priskiriamos pirminio pripažinimo laikotarpio finansinės ir investicinės veiklos sąnaudoms.
Pavyzdys. 20XX m. viešojo sektoriaus subjektas, sumokėjęs 10 000 eurų, įsigyja teisę įsigyti 1 000 000 JAV dolerių už 2 500 000 eurų. Sutarties (sandorio) sudarymo išlaidos sudarė 2 000 eurų. Pirminio pripažinimo metu apskaitoje registruojamas 10 000 eurų vertės finansinis turtas ir 2 000 eurų finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos.“
1.24. Pakeičiu 96.1 papunktį ir jį išdėstau taip:
1.25. Papildau 96.11 papunkčiu:
1.26. Pakeičiu 96.6 papunktį ir jį išdėstau taip:
„96.6. kai kurių trumpalaikių mokėtinų sumų balansinę vertę paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną ir atskirai nurodyti tą pačią informaciją apie mokėtinas sumas viešojo sektoriaus subjektams ir kontroliuojamiems bei asocijuotiesiems ne viešojo sektoriaus subjektams naudodamas formą, nustatytą šio standarto 12 priede;“.
1.27. Pakeičiu 96.7 papunktį ir jį išdėstau taip:
2. N u s t a t a u, kad šio įsakymo 1.30, 1.31 ir 1.32 papunkčiai taikomi finansinių ataskaitų rinkiniams, sudaromiems už 2015 metus, ir vėlesnių ataskaitinių laikotarpių finansinių ataskaitų rinkiniams.
17-ojo VSAFAS „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“
2 priedas
FINANSINIO TURTO IR FINANSINIŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ AMORTIZUOTOS SAVIKAINOS NUSTATYMO IR APSKAITOS PAVYZDŽIAI
1 pavyzdys
20X0 m. gruodžio mėn. viešojo sektoriaus subjektas už 10 000 eurų įsigyja 5 metų trukmės 10 000 eurų nominaliosios vertės ne nuosavybės vertybinių popierių, kurie bus išperkami 20X5 metų pabaigoje ir už kuriuos mokama 3 proc. dydžio fiksuotos metinės palūkanos, t. y. 300 eurų kasmet (10 000 * 3% = 300 eurų). Emitento analogiško laikotarpio trukmės ne nuosavybės vertybinių popierių metinė palūkanų norma sudaro 5 proc. Ne nuosavybės vertybinius popierius numatoma laikyti iki išpirkimo termino.
Amortizuota vertybinių popierių savikaina yra apskaičiuojama pagal formulę:
Išsprendus lygtį, nustatyta ne nuosavybės vertybinių popierių amortizuota savikaina 20X0 m. gruodžio 31 d. yra 9 134 eurai.
Lentelėje pateikta informacija apie skolos amortizuotą savikainą, palūkanų pajamas ir pinigų srautus kiekvienu ataskaitiniu laikotarpiu.
eurais
| Metai |
Amortizuota savikaina metų pradžioje |
Amortizacijos suma pagal apskaičiuotų palūkanų normą |
Pinigų srautai (gautos palūkanos ir pagrindinė suma) |
Amortizuota savikaina metų pabaigoje (A+B–C) |
|
|
A |
B (A*0,05) |
C |
D |
| 20Х1 |
9 134 |
457 |
300 |
9 291 |
| 20Х2 |
9 291 |
465 |
300 |
9 456 |
| 20Х3 |
9 456 |
473 |
300 |
9 628 |
| 20Х4 |
9 628 |
481 |
300 |
9 810 |
| 20Х5 |
9 810 |
490 |
10 300 |
- |
20X0 m. gruodžio mėn., įsigijęs ne nuosavybės vertybinių popierių, viešojo sektoriaus subjektas apskaitoje registruoja 10 000 eurų sumažėjimą ir 10 000 eurų vertės investicijas į ne nuosavybės vertybinius popierius. 20X0 m. gruodžio 31 d. finansinis turtas įvertinamas taikant amortizuotą savikainą – 866 eurais (10 000 – 9 134 = 866) mažinama investicija į ne nuosavybės vertybinius popierius ir pripažįstamos 866 eurų finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos.
Kadangi 20X0 m. gruodžio 31 d. finansinis turtas buvo pripažintas taikant amortizuotą savikainą, paskesnio įvertinimo metu nebereikia atlikti perskaičiavimų, o apskaičiuotų palūkanų norma kitais laikotarpiais sutampa su rinkos palūkanų norma pirminio pripažinimo metu.
20Х1 metais registruojamos 457 eurų amortizacijos pajamos didinant investicijų į ne nuosavybės vertybinius popierius balansinę vertę, o gautos 300 eurų įplaukos apskaitoje registruojamos mažinant investicijų į ne nuosavybės vertybinius popierius balansinę vertę. Paskesniais metais atliekamos analogiškos apskaitos operacijos.
Viešojo sektoriaus subjektas, ne nuosavybės vertybinių popierių emitentas, 20X0 m. gruodžio mėn. analogiškai apskaitoje registruoja 10 000 eurų įplaukas ir 10 000 eurų skolos įsipareigojimus. 20X0 m. gruodžio 31 d. 866 eurų skirtumas (10 000 – 9 134 = 866) yra registruojamas mažinant skolos įsipareigojimų balansinę vertę ir ta pačia suma didinant finansinės ir investicinės veiklos pajamas.
20Х1 metais registruojamos 457 eurų amortizacijos sąnaudos, didinant skolos įsipareigojimų balansinę vertę, o sumokėta 300 eurų suma apskaitoje registruojama mažinant skolos įsipareigojimų balansinę vertę. Paskesniais metais atliekamos analogiškos apskaitos operacijos.
2 pavyzdys
20X2 m. sausio mėn. savivaldybė kitam viešojo sektoriaus subjektui suteikia 3 metų trukmės 100 000 eurų beprocentę paskolą. Paskolos gavėjas neturi analogiškų paskolos trukmės įsipareigojimų. Analogiškos trukmės paskolų rinkos vidutinė metinė palūkanų norma yra 4 proc.
Finansinio turto amortizuota savikaina yra apskaičiuojama:
.
Lentelėje pateikta informacija apie skolos amortizuotą savikainą, palūkanų pajamas ir pinigų srautus kiekvienu ataskaitiniu laikotarpiu.
eurais
| Metai |
Amortizuota savikaina metų pradžioje |
Amortizacijos suma pagal rinkos palūkanų normą (4 proc.) |
Pinigų srautai (gautos palūkanos ir pagrindinė suma) |
Amortizuota savikaina metų pabaigoje (A+B–C) |
|
|
A |
B (A*0,04) |
C |
D |
| 20Х2 |
88 900 |
3 556 |
- |
92 456 |
| 20Х3 |
92 456 |
3 698 |
- |
96 154 |
| 20Х4 |
96 154 |
3 846 |
100 000 |
- |
20X2 m. sausio mėn. savivaldybė registruoja 100 000 eurų vertės finansinį turtą ir 100 000 eurų pinigų sumažėjimą.
20X2 m. sausio 31 d. 11 100 litų vertės skirtumas (100 000 – 88 900 = 11 100) yra registruojamas kaip finansinio turto sumažėjimas ir finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos.
20Х2–20Х4 metais veiklos rezultatų ataskaitos finansinės ir investicinės veiklos straipsniuose yra rodomos atitinkamai 3 556 eurų, 3 698 eurų ir 3 846 eurų finansinės ir investicinės veiklos pajamos ta pačia suma didinant suteiktos paskolos balansinę vertę.
3 pavyzdys
20X1 m. sausio mėn. pradžioje viešojo sektoriaus subjektas už 4 900 eurų vertybinių popierių rinkoje įsigyja 5 metų trukmės 5 000 eurų nominaliosios vertės ne nuosavybės vertybinių popierių, kurie bus išperkami 20X5 metų pabaigoje ir už kuriuos bus mokama 5 proc. dydžio fiksuotos metinės palūkanos, t. y. 250 eurų kasmet (5 000 * 5% = 250 eurų). Kadangi ne nuosavybės vertybiniai popieriai įsigyti viešuoju būdu, laikoma, kad mokama palūkanų norma atitinka rinkos palūkanų normą. Ne nuosavybės vertybinius popierius yra numatoma laikyti iki išpirkimo termino, todėl jie yra įvertinami amortizuota savikaina.
Apskaičiuotų palūkanų norma (toliau – AP) yra apskaičiuojama išsprendus lygtį:
.
Išsprendus lygtį, nustatoma apskaičiuotų palūkanų norma: AP = 5,5 proc.
Lentelėje pateikta informacija apie skolos amortizuotą savikainą, palūkanų pajamas ir pinigų srautus kiekvienu ataskaitiniu laikotarpiu.
eurais
| Metai |
Amortizuota savikaina metų pradžioje |
Amortizacijos suma pagal apskaičiuotų palūkanų normą (5,5 proc.) |
Pinigų srautai (gautos palūkanos ir pagrindinė suma) |
Amortizuota savikaina metų pabaigoje (A+B-C) |
|
|
A |
B (A*0,055) |
C |
D |
| 20Х1 |
4 900 |
268 |
250 |
4 918 |
| 20Х2 |
4 918 |
269 |
250 |
4 937 |
| 20Х3 |
4 937 |
270 |
250 |
4 957 |
| 20Х4 |
4 957 |
271 |
250 |
4 978 |
| 20Х5 |
4 978 |
272 |
5 250 |
- |
20X1 metais pirminio pripažinimo metu viešojo sektoriaus subjektas registruoja 4 900 eurų vertės finansinį turtą ir ta pačia suma registruoja pinigų likučio sumažėjimą.
20Х1–20Х5 metais veiklos rezultatų ataskaitos finansinės ir investicinės veiklos straipsniuose yra rodomos atitinkamai 268 eurų, 269 eurų, 270 eurų, 271 ir 272 eurų palūkanų pajamos ir ta pačia suma didinama įsigytų ne nuosavybės vertybinių popierių balansinė vertė.
20Х1–20Х5 metais gautos piniginės įplaukos yra rodomos finansinės būklės ataskaitoje didinant pinigų likutį, ta pačia suma mažinant įsigytų ne nuosavybės vertybinių popierių balansinę vertę. 20Х5 metais atgavus visą ne nuosavybės vertybinių popierių 5 000 eurų nominaliąją vertę, balansinė ne nuosavybės vertybinių popierių vertė yra lygi 0, t. y. finansinis turtas nurašomas iš apskaitos registrų.
4 pavyzdys
Šiame pavyzdyje galioja visos šio standarto 2 priedo 3 pavyzdyje nurodytos sąlygos, išskyrus vertybinių popierių pirkimo kainą. 5 000 eurų nominaliosios vertės ne nuosavybės vertybiniai popieriai yra įsigyjami už 5 200 eurų, t. y. sumokama 200 eurų premija. Kadangi ne nuosavybės vertybiniai popieriai įsigyti viešuoju būdu, laikoma, kad mokamų palūkanų norma atitinka rinkos palūkanų normą. Ne nuosavybės vertybinius popierius yra numatoma laikyti iki išpirkimo termino, todėl būsimaisiais laikotarpiais jie yra įvertinami amortizuota savikaina.
Apskaičiuotų palūkanų norma (toliau – AP) yra apskaičiuojama išsprendus lygtį:
.
Išsprendus lygtį, nustatoma apskaičiuotų palūkanų norma: AP = 4,1 proc.
Lentelėje pateikta informacija apie skolos amortizuotą savikainą, palūkanų pajamas ir pinigų srautus kiekvienu ataskaitiniu laikotarpiu.
eurais
| Metai |
Amortizuota savikaina metų pradžioje |
Amortizacijos suma pagal apskaičiuotų palūkanų normą (4,1 proc.) |
Pinigų srautai (gautos palūkanos ir pagrindinė suma) |
Amortizuota savikaina metų pabaigoje (A+B–C) |
|
|
A |
B |
C |
D |
| 20Х1 |
5 200 |
213 |
250 |
5 163 |
| 20Х2 |
5 163 |
212 |
250 |
5 125 |
| 20Х3 |
5 125 |
210 |
250 |
5 085 |
| 20Х4 |
5 085 |
208 |
250 |
5 043 |
| 20Х5 |
5 043 |
207 |
5 250 |
- |
20X1 metais pirminio pripažinimo metu viešojo sektoriaus subjektas registruoja 520 eurų vertės finansinį turtą ir ta pačia suma registruoja pinigų likučio sumažėjimą.
20Х1–20Х5 metais veiklos rezultatų ataskaitos finansinės ir investicinės veiklos straipsniuose yra rodomos atitinkamai 213 eurų, 212 eurų, 210 eurų, 208 eurų ir 207 eurų palūkanų pajamos ir ta pačia suma didinama įsigytų ne nuosavybės vertybinių popierių balansinė vertė.
20Х1–20Х5 metais gautos piniginės įplaukos yra rodomos finansinės būklės ataskaitoje: didinamas pinigų likutis ir ta pačia suma mažinama įsigytų ne nuosavybės vertybinių popierių balansinė vertė. 20Х5 metais atgavus visą ne nuosavybės vertybinių popierių 5 000 eurų nominaliąją vertę, balansinė ne nuosavybės vertybinių popierių vertė yra lygi 0 ir skola yra nurašoma iš apskaitos registrų.
5 pavyzdys
Jeigu nominalioji suteiktų paskolų arba gautų paskolų ir įsigytų arba išleistų ne nuosavybės vertybinių popierių vertė sutampa su jų pirmine įsigijimo savikaina (t. y. ne nuosavybės vertybiniai popieriai yra įsigyjami už jų nominaliąją vertę) ir sutartyje nurodyta palūkanų norma pirminio pripažinimo metu yra lygi rinkos palūkanų normai, jų amortizuota savikaina taip pat yra lygi įsigijimo savikainai, atėmus atgautą arba sumokėtą dalį.
20X0 m. viešojo sektoriaus subjektas už 5 000 eurų įsigyja 3 metų trukmės 5 000 eurų nominaliosios vertės ne nuosavybės vertybinių popierių, kurie bus išperkami 20X3 metų pabaigoje ir už kuriuos mokama 5 proc. dydžio fiksuotos metinės palūkanos, t. y. 250 eurų kasmet (5 000 * 5% = 250 eurų). Kadangi ne nuosavybės vertybinius popierius yra numatoma laikyti iki išpirkimo termino, todėl jie yra įvertinami amortizuota savikaina.
Apskaičiuotų palūkanų norma yra apskaičiuojama išsprendus lygtį:
.
Išsprendus lygtį, nustatoma apskaičiuotų palūkanų norma: AP = 5 proc., kuri sutampa su sutartyje nurodyta palūkanų norma.
Lentelėje pateikta informacija apie skolos amortizuotą savikainą, amortizacijos sumą ir pinigų srautus kiekvienu ataskaitiniu laikotarpiu.
eurais
| Metai |
Amortizuota savikaina metų pradžioje |
Amortizacijos suma pagal apskaičiuotų palūkanų normą |
Pinigų srautai (gautos palūkanos ir pagrindinė suma) |
Amortizuota savikaina metų pabaigoje (A+B–C) |
|
|
A |
B (A*0,05) |
C |
D |
| 20Х0 |
- |
- |
- |
5 000 |
| 20Х1 |
5 000 |
250 |
250 |
5 000 |
| 20Х2 |
5 000 |
250 |
250 |
5 000 |
| 20Х3 |
5 000 |
250 |
5 250 |
- |
Kadangi amortizacijos suma pagal apskaičiuotų palūkanų normą kiekvienais metais sutampa su gautomis palūkanomis, o amortizuotos savikainos suma atitinka įsigijimo savikainos sumą, gaunamos palūkanos pripažįstamos ataskaitinio laikotarpio pajamomis ir rodomos veiklos rezultatų ataskaitoje finansinės ir investicinės veiklos pajamų straipsnyje ir ta pačia suma finansinės būklės ataskaitoje didinamas pinigų likutis.
___________________________
17-ojo VSAFAS „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“
3 priedas
PINIGŲ SRAUTŲ METODO TAIKYMAS APSKAIČIUOJANT IŠ IŠVESTINĖS FINANSINĖS PRIEMONĖS ATSIRANDANČIO FINANSINIO TURTO AR FINANSINIO ĮSIPAREIGOJIMO VERTĘ
Valstybės iždas 20X2 m. pabaigoje už 10 000 eurų įsigijo pasirinkimo teisę 20X5 metais įsigyti 100 000 JAV dolerių už 124 000 eurų. Toks sandoris yra išvestinė finansinė priemonė, kurį sudarius valstybės iždo apskaitoje registruojama 10 000 eurų lėšų sumažėjimas ir 10 000 eurų vertės finansinis turtas iš išvestinės finansinės priemonės. Rengiant 20X3 m. finansines ataskaitas, JAV dolerio kursas pakilo iki 1,5 euro už 1 JAV dolerį. Finansinio turto, atsirandančio iš pasirinkimo pirkti sandorio, tikroji vertė 20X3 m. gruodžio 31 d., kai apskaičiuotų palūkanų norma 2 proc., yra apskaičiuojama taip:
(-124 000 – (– 100 000 x 1,5)) / (1 + 0, 02) 3 = 24 500,38
Pakilus JAV dolerio kursui, įsigyta pasirinkimo teisė suteikė galimybę įsigyti užsienio valiutos palankesnėmis nei rinkos sąlygomis, ir finansinio turto, atsirandančio iš pasirinkimo pirkti sandorio, vertė išaugo. 14 500, 38 eurų pasirinkimo sandorio vertės padidėjimas yra registruojamas didinant iš pasirinkimo sandorio atsirandančio finansinio turto balansinę vertę ir pripažįstant finansinės ir investicinės veiklos pajamas.
20X4 m. gruodžio 31 d. JAV dolerio kursas sumažėjo iki 1,14 euro už 1 JAV dolerį. Esant tokiam kursui, neverta pasinaudoti pasirinkimo teise ir įsigyti JAV dolerių po 1,24 euro. Todėl, rengiant 20X4 m. finansines ataskaitas, iš pasirinkimo pirkti sandorio atsirandančio finansinio turto balansinė vertė sumažėja iki 0 ir pripažįstamos 24 500,38 euro finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos ir finansinio turto sumažėjimas.
20X5 m. rugsėjo 30 d. JAV dolerio kursas pakilo iki 1,34 euro už 1 JAV dolerį. Esant tokiam kursui, pasinaudota pasirinkimo teise ir valstybės iždas 100 000 JAV dolerių įsigijo už 124 000 eurų. Įsigytas finansinis turtas (JAV doleriai) pirminio pripažinimo metu registruojamas įsigijimo verte (124 000 eurų). Kadangi pagal 20X5 m. rugsėjo 30 d. galiojantį JAV dolerio kursą įsigyto turto vertė yra lygi 134 000 eurų, rengiant 20X5 m. rugsėjo 30 d. tarpines finansines ataskaitas registruojamos 10 000 eurų finansinės ir investicinės veiklos pajamos dėl užsienio valiutos kurso pasikeitimo.
__________________________