LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL EKONOMIKOS STUDIJŲ KRYPTIES APRAŠO PATVIRTINIMO
2024 m. gruodžio 2 d. Nr. V-1353
Vilnius
2. N u s t a t a u, kad aukštosios mokyklos savo vykdomas studijų programas turi suderinti su šio įsakymo 1 punktu patvirtintu Ekonomikos studijų krypties aprašu iki 2025 m. rugsėjo 1 d.
3. P r i p a ž į s t u netekusiais galios:
3.1. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. liepos 23 d. įsakymą Nr. V-793 „Dėl Ekonomikos studijų krypties aprašo patvirtinimo“;
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro
2024 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. V-1353
EKONOMIKOS STUDIJŲ KRYPTIES APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Ekonomikos studijų krypties aprašu (toliau – Aprašas) reglamentuojami ekonomikos studijų krypties (J01), kuri priklauso socialinių mokslų studijų krypčių grupei (J), studijų programų specialieji reikalavimai. Aprašas ekonomikos studijų kryptį (toliau – ekonomikos kryptis) reglamentuoja tiek, kiek nereglamentuoja Bendrųjų studijų vykdymo reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-1168 „Dėl Bendrųjų studijų vykdymo reikalavimų aprašo patvirtinimo“.
2. Aprašas parengtas atsižvelgus į Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomendacijas (Tuning-AHELO Conceptual Framework of Expected and Desired Learning Outcomes in Economics, EBPO, 2011).
3. Aprašo reikalavimai taikomi pirmosios pakopos koleginėms ir universitetinėms bei antrosios pakopos studijų programoms, kurios gali būti organizuojamos nuolatine ir (ar) ištęstine studijų forma.
4. Studijų tikslas – suteikti studentams žinių apie ekonominių sistemų veikimo pagrindus ir įgūdžius konstruktyviai taikyti ekonomikos žinias plačioje profesinės veiklos srityje, taikyti tinkamas ekonominės analizės priemones ir išugdyti gebėjimus spręsti teorines ir praktines ekonomikos problemas, prognozuoti ekonominių reiškinių tendencijas bei priimti pagrįstus ekonominius sprendimus plačiame socialiniame kontekste, vadovautis profesine etika ir vertybėmis bei tobulinti kompetencijas mokantis visą gyvenimą.
6. Rekomenduojama, kad stojantieji į antrosios pakopos studijas turi tenkinti bent vieną iš šių reikalavimų:
6.1. būti baigę ekonomikos krypties, verslo ir viešosios vadybos studijų krypčių grupės pirmosios pakopos universitetines studijas;
6.2. būti baigę kitų socialinių mokslų studijų krypčių grupės pirmosios pakopos universitetines studijas – pagal aukštosios mokyklos studentų priėmimo taisyklėse nustatytus priėmimo reikalavimus;
6.3. būti baigę kitų studijų krypčių pirmosios pakopos universitetines studijas ir papildomąsias studijas, kurių turinį, apimtį ir / arba kitus reikalavimus (pavyzdžiui, išklausytų dalykų (modulių) apimtį, praktinę patirtį, neformaliuoju būdu įgytas kompetencijas ir pan.) nustato aukštoji mokykla, atsižvelgdama į pasirinktos studijų programos specifiką;
6.4. būti baigę ekonomikos krypties, verslo ir viešosios vadybos studijų krypčių grupės, kitų socialinių mokslų studijų krypčių grupės pirmosios pakopos kolegines studijas ir papildomąsias studijas, kurių turinį, apimtį ir / arba kitus reikalavimus (pavyzdžiui, išklausytų dalykų (modulių) apimtį, praktinę patirtį, neformaliuoju būdu įgytas kompetencijas ir pan.) nustato aukštoji mokykla, atsižvelgdama į pasirinktos studijų programos specifiką.
7. Studijų apimtis:
7.1. pirmosios ir antrosios pakopų studijų programų apimčiai Aprašas specialių reikalavimų nenustato;
7.2. pirmosios pakopos koleginės ir universitetinės ekonomikos krypties studijos gali būti vykdomos tarpkryptinėse ir dviejų krypčių studijų programose;
7.3. tarpkryptinės pirmosios pakopos studijų programos galimos tik tuo atveju, jei visiškai pasiekiami ekonomikos krypties studijų programai būdingi studijų rezultatai. Studijų programos sandaroje turi būti tinkamai pagrįstas šių dalykų (modulių) integralumas studijų procese ir jų suteikiamų žinių bei gebėjimų svarba ekonomikos specialistams;
7.4. dviejų krypčių ekonomikos krypties studijos galimos tik pagal pirmosios pakopos studijų programas, jei jų apimtis yra 240 studijų kreditų. Dviejų krypčių studijų programa turi visiškai atitikti abiejų studijų krypčių aprašų reikalavimus ir užtikrinti, kad bus pasiekti abiem kryptims būdingi studijų tikslai.
8. Baigusiesiems ekonomikos krypties studijas suteikiamas socialinių mokslų profesinio bakalauro arba bakalauro / magistro kvalifikacinis laipsnis, atitinkantis šeštąjį / septintąjį Lietuvos kvalifikacijų sandaros ir Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos lygmenį bei Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sąrangos pirmąją / antrąją pakopą, patvirtinamas aukštosios mokyklos išduodamu profesinio bakalauro arba bakalauro / magistro diplomu ir diplomo priedėliu.
II SKYRIUS
STUDIJŲ KRYPTIES SAMPRATA IR APRĖPTIS
9. Ekonomika, kaip studijų objektas, nagrinėja, kaip individai, namų ūkiai, organizacijos, valstybės bei kiti ekonominių procesų dalyviai, siekdami individualios ir socialinės gerovės, naudoja ribotus išteklius, sąveikauja vieni su kitais ir su aplinka bei kaip ši sąveika kinta.
10. Ekonomikos krypties studijų objektas yra susijęs su įvairiais socialiniais mokslais. Ekonomistai taiko matematinius ir statistinius instrumentus, naudojasi ir atsižvelgia į kitų socialinių, gamtos ir technologijos mokslų pasiekimus. Ekonomikos mokslo žinios yra svarbios verslo supratimui, sprendimams priimti verslo įmonėse, organizacijose ir valdžios institucijose. Ekonomika yra studijuojama verslo, vadybos, teisės, politikos ir kitų studijų krypčių studijose.
11. Studijų programose turi atsispindėti šie turinio elementai:
11.1. sprendimų priėmimas individualiajame (mikro-) lygmenyje: mokymas apie veiksnius, darančius įtaką individų, namų ūkių, organizacijų bei kitų ekonominių procesų dalyvių sprendimams, kaip panaudoti disponuojamus ribotus išteklius, siekiant individualios bei socialinės gerovės;
11.2. išteklių paskirstymo mechanizmai: mokymas apie tai, kaip ekonominių procesų dalyviai sąveikauja vieni su kitais rinkose bei kituose išteklių paskirstymo mechanizmuose, priimdami gamybos, pajamų, prekių ir paslaugų paskirstymo sprendimus;
11.3. makrolygmens suvokimas: mokymas apie tai, kaip sprendimų priėmimas individualiame mikrolygmenyje bei išteklių paskirstymo mechanizmai lemia agreguoto lygmens ekonominę tikrovę, kuri yra aprašoma, prognozuojama ir vertinama naudojant makroekonominę analizę;
12. Ekonomikos krypties studijų programos apima tris pagrindines dalis:
12.1. ekonomikos teorijos studijų dalykai (moduliai) (pavyzdžiui, mikroekonomika, makroekonomika, finansai ir pan.), apimantys turinio elementus, išvardintus Aprašo 11 punkte, kurie turi būti analizuojami remiantis statiniu ir dinaminiu požiūriais bei apimti tiek nacionalinį, tiek tarptautinį ekonomikos lygmenį;
12.2. kiekybinių metodų studijų dalykai (moduliai) (pavyzdžiui, matematika, statistika, ekonometrija ir kiti), suteikiantys studentams reikalingus instrumentus duomenims rinkti, analizuoti bei ekonomikos problemoms spręsti;
12.3. taikomosios ekonomikos studijų dalykai (moduliai) (pavyzdžiui, sveikatos ekonomika, aplinkos ekonomika, darbo rinkos ekonomika ir kita), leidžiantys suprasti, kaip ekonominė teorija kartu su kiekybiniais ir kitais metodais sudaro prielaidas spręsti realias ekonomikos problemas ir teikti ekonominės politikos siūlymus.
13. Pirmosios pakopos studijos turi turėti visas tris pagrindines dalis. Koleginės studijos daugiau dėmesio turi skirti trečiajai daliai, t. y. taikomiesiems ekonomikos studijų dalykams, ir turi būti orientuotos į praktinį mokymą. Antrosios pakopos studijos gali turėti visas tris dalis arba specializuotis vienoje ar dviejose dalyse.
14. Ekonomikos krypties studijomis siekiama suteikti aukštojo mokslo kvalifikaciją, sudarančią sąlygas:
14.1. taikant ekonomikos teorijas ir modelius, suvokti ekonominius procesus ir elgseną, kritiškai vertinti ekonominius reiškinius bei jų priežastis, argumentuotai pagrįsti jų padarinius;
14.2. išmanyti ir taikyti kiekybinius ir kitus tyrimo metodus renkant, sisteminant ir apdorojant tyrimo duomenis, reikalingus ekonominių reiškinių analizei ir vertinimui;
14.3. turėti žinių ir gebėjimų, reikalingų identifikuoti ir analizuoti ekonomines problemas, pateikti ir pagrįsti sprendimų alternatyvas, taikant arba adaptuojant įvairius mokslinių ir kitų tyrimų bei prognozavimo metodus;
14.4. išsiugdyti poreikį nuolatos domėtis ekonomikos srities naujovėmis, gebėti taikyti ekonomikos žinias įvairiose situacijose, jas derinti su kitų socialinių studijų krypčių ir kitų studijų sričių žiniomis, priimti ekonominius sprendimus atsižvelgiant į etinius, socialinius ir kultūrinius aspektus bei darnios plėtros principus, suvokiant priimamų sprendimų pasekmes;
15. Absolventai, baigę pirmosios pakopos studijas, gali dirbti finansų, ekonomikos specialistais, eiti valstybės tarnautojų pareigas, kurioms reikalingos bendrosios ekonomisto kompetencijos, tiek privataus, tiek viešojo sektoriaus įmonėse, įstaigose bei nevyriausybinėse organizacijose, o taip pat kurti savo verslą. Studijos gali būti tęsiamos pagal antrosios pakopos studijų programas. Koleginių studijų programų absolventai gali vykdyti veiklas, reikalaujančias bazinių ekonomikos žinių visumos ir gebėjimo jas taikyti. Universitetinių studijų programų absolventai gali vykdyti kompleksines ekonomines veiklas, reikalaujančias naujausių ekonomikos teorijų pažinimo, sisteminio ir inovatyvaus jų taikymo praktikoje.
16. Absolventai, baigę antrosios pakopos studijas, gali dirbti ekonomikos, finansų padalinių vadovais bei aukšto lygio specialistais privataus ar viešojo sektoriaus nacionalinėse ir tarptautinėse įmonėse ar organizacijose, patys kurti verslą, dirbti aukštųjų mokyklų dėstytojais ar tyrėjais, tęsti studijas doktorantūroje.
III SKYRIUS
BENDRIEJI IR SPECIALIEJI STUDIJŲ REZULTATAI
17. Studijuodamas ekonomiką asmuo turi plėtoti bendrąsias ekonomikos žinias, gebėjimus vykdyti mokslinius ir kitus tyrimus, o taip pat specialiuosius, socialinius ir asmeninius gebėjimus.
18. Studijuojančio asmens pasiekti konkrečių studijų dalykų (modulių) rezultatai turi atliepti studijų programos rezultatus.
19. Tiek pirmosios, tiek antrosios pakopų studijų programose rengiamų specialistų profesinė veikla turi būti grindžiama žinių, gebėjimų ir vertybių visuma, tačiau profesinio bakalauro, bakalauro ir magistro laipsnius teikiančių programų studijų rezultatai skiriasi.
20. Baigus pirmosios pakopos kolegines studijas, turi būti pasiekti šie studijų rezultatai:
20.1. žinios ir jų taikymas. Asmuo:
20.1.1. žino ir supranta pagrindines ekonomikos sąvokas ir principus, paremtus bazinėmis ekonomikos nuostatomis;
20.2. gebėjimai vykdyti tyrimus. Asmuo:
20.2.1. geba rinkti, sisteminti, analizuoti duomenis atsižvelgdamas į ekonominį kontekstą, naudodamasis šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis;
20.2.2. geba atlikti į praktinių problemų sprendimą orientuotus empirinius tyrimus remdamasis ekonominės analizės metodikomis;
20.3. specialieji gebėjimai. Asmuo:
20.3.1. geba atrinkti, sisteminti ir apibendrinti ekonomikos procesų dalyvių (įmonių, įstaigų, organizacijų, namų ūkių) veiklos duomenis;
20.3.2. geba analizuoti, vertinti ir planuoti ekonomikos procesų dalyvių (įmonių, įstaigų, organizacijų, namų ūkių) ūkinę, finansinę ir investicinę veiklą;
20.3.3. geba teikti siūlymus ekonomikos procesų dalyvių (organizacijų, institucijų, namų ūkių) ūkinės ir finansinės veiklos tobulinimo bei inovacijų ekonominio pagrindimo klausimais;
20.3.4. geba sklandžiai reikšti mintis žodžiu ir raštu, efektyviai bendrauti valstybine ir bent viena užsienio kalba profesinėje aplinkoje;
20.3.5. geba profesionaliai diskutuoti aktualiais profesiniais klausimais, įskaitant idėjų pristatymą, ataskaitų rengimą ir konsultavimą;
20.4. asmeniniai gebėjimai. Asmuo:
20.4.1. geba kritiškai vertinti ir reflektuoti savo profesinę veiklą, suvokia savarankiško mokymosi visą gyvenimą svarbą;
20.4.2. geba remtis formaliuoju ir neformaliuoju mokymosi būdais įgytais profesiniais pasiekimais savarankiškai ir atsakingai priimti sprendimus, kai reikia veikti apibrėžtose situacijose;
21. Baigus pirmosios pakopos universitetines studijas, turi būti pasiekti šie studijų rezultatai:
21.1. žinios, jų taikymas. Asmuo:
21.1.1. išmano klasikines ir šiuolaikines ekonomikos koncepcijas, teorijas bei modelius ir geba juos integruoti į ekonominius sprendimus;
21.1.2. geba sistemiškai taikyti įgytas teorines bei taikomosios ekonomikos, tyrimų metodų žinias profesinės veiklos reiškinių analizei;
21.2. gebėjimai vykdyti tyrimus. Asmuo:
21.2.1. geba rinkti, sisteminti ir kritiškai analizuoti duomenis, reikalingus kompleksinėms ekonomikos problemoms spręsti naudodamasis šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis;
21.2.2. geba planuoti, organizuoti bei vykdyti ekonomikos tyrimus, pagrįstai pasirinkdamas ir pritaikydamas kiekybinius ir kokybinius socialinių mokslų tyrimų metodus;
21.3. specialieji gebėjimai. Asmuo:
21.3.1. geba pateikti duomenimis grįstus ekonominių, reguliavimo, socialinių problemų paaiškinimus, reikalingus ekonomikos procesų dalyvių sprendimams paremti, pateikti sprendimų rekomendacijas;
21.3.2. geba apibrėžti ir įvertinti ekonominius pokyčius organizacijų, ekonomikos sektorių, regionų ir šalies lygmeniu, taikydamas kiekybinių ir kokybinių tyrimų įgūdžius, apibrėžti ateities tendencijas ir įvertinti jų socialinį-ekonominį poveikį;
21.4. socialiniai gebėjimai. Asmuo:
21.4.1. geba efektyviai komunikuoti žodžiu ir raštu valstybine ir bent viena užsienio kalba profesinėje aplinkoje ir bendruomenėje;
21.4.2. geba profesionaliai diskutuoti aktualiais ekonomikos praktikos ir teorijos klausimais, įskaitant idėjų pristatymą, ataskaitų rengimą ir konsultavimą;
21.5. asmeniniai gebėjimai. Asmuo:
21.5.1. geba inicijuoti ir kritiškai vertinti savo ir kolegų profesinę veiklą, jos rezultatų poveikį visuomenės gerovei, ekonominei raidai, neapibrėžtoje aplinkoje;
21.5.2. geba savarankiškai tobulinti ir plėsti profesinę kompetenciją per visą gyvenimą trunkantį mokymąsi ir profesinį tobulinimąsi, formaliojo ir neformaliojo mokymosi formomis;
22. Baigus antrosios pakopos studijas, turi būti pasiekti šie studijų rezultatai:
22.1. žinios, jų taikymas. Asmuo:
22.1.1. demonstruoja naujausias ekonomikos žinias, kurios sudaro pagrindą originalios mąstysenos ir tyrimų gebėjimams;
22.1.2. geba suprasti ir sistemiškai taikyti šiuolaikines ekonomikos teorijas globalioje, daugialypėje aplinkoje neapibrėžtumo sąlygomis, siekdamas pagerinti ekonominės politikos sprendimus;
22.2. gebėjimai vykdyti tyrimus. Asmuo:
22.2.1. geba analizuoti, sistemiškai ir kritiškai vertinti ekonomines idėjas, formuluoti ekonominius argumentus ir prielaidas;
22.2.2. geba savarankiškai inicijuoti, planuoti, organizuoti ir atlikti ekonomikos srities mokslinius ir kitus tyrimus;
22.2.3. geba tikslingai ir kompleksiškai taikyti kiekybinės ir kokybinės analizės metodus, juos adaptuoti atsižvelgdamas į ekonomikos ir tarpdisciplininius modelius bei problemas;
22.3. specialieji gebėjimai. Asmuo:
22.3.1. geba spręsti ekonomikos problemas, grįsdamas moksliniais argumentais bei kurdamas naujo strateginio požiūrio reikalaujančias inovacijas daugialypėje aplinkoje;
22.3.3. geba vertinti ekonomikos ir ekonominės politikos koncepcijas bei strateginius tikslus, teikti rekomendacijas, pagrįstas fundamentinių ir taikomųjų mokslinių tyrimų rezultatais, kurti naujas žinias ir praktikas ekonomikos srityje;
22.4. socialiniai gebėjimai. Asmuo:
22.4.1. geba efektyviai komunikuoti raštu ir žodžiu valstybine ir bent viena užsienio kalba profesinėje aplinkoje ir mokslo bendruomenėje;
22.4.2. geba profesionaliai diskutuoti aktualiais ekonomikos praktikos ir teorijos klausimais, įskaitant idėjų pristatymą, ataskaitų rengimą, konsultavimą ir ekspertinį vertinimą;
22.4.3. geba efektyviai dirbti, organizuoti ir vykdyti mokslinį-tiriamąjį darbą individualiai ir grupėmis, taip pat ir tarpdalykinėje komandoje, vadovaujasi profesine etika ir pilietiškumu tiek nacionaliniame, tiek tarptautiniame kontekstuose;
22.5. asmeniniai gebėjimai. Asmuo:
22.5.1. geba savarankiškai inicijuoti, formuoti ir kritiškai vertinti savo ir kolegų profesinę veiklą, prisiimti atsakomybę, vadovauti profesinei veiklai;
22.5.2. geba savarankiškai tobulinti ir plėsti profesinę kompetenciją per visą gyvenimą trunkantį mokymąsi ir profesinį tobulinimąsi, formaliojo ir neformaliojo švietimo formomis;
22.5.3. geba demonstruoti kritiško, sisteminio ir strateginio mąstymo įgūdžius priimdamas inovatyvius sprendimus sudėtingose ir neapibrėžtose situacijose;
IV SKYRIUS
DĖSTYMAS, STUDIJAVIMAS IR VERTINIMAS
23. Studijų (dėstymo ir studijavimo) procese turi būti siekiama įgyvendinti mokymosi visą gyvenimą principą. Programa, jos turinys ir didaktinė sistema turi motyvuoti studentus naudotis įvairiais žinių ir gebėjimų įgijimo ištekliais bei šaltiniais, o dėstytojus – į studijų procesą integruoti naujoves.
24. Didaktinė studijų programos samprata turi aprėpti lankstų įvairių studijų metodų ir integruotų didaktinių sprendimų taikymą.
25. Dėstymas turi būti pagrįstas pažangiausiu ir aktualiu ekonomikos bei dėstomo dalyko (modulio) mokslo ir praktikos pasiekimų turiniu. Didaktinė studijų programos sistema turi padėti studentams įsisavinti reikalingas žinias, ugdyti tiriamuosius, specialiuosius, socialinius ir asmeninius gebėjimus.
26. Studijavimas turi būti aktyvus, susietas su moksliniais ir kitais tyrimais bei jų sklaida, pagrįstas studento siekiu studijuoti savarankiškai ir pasirengimu prisiimti atsakomybę už studijų rezultatų pasiekimą, turi būti užtikrinamas tinkamas studentų konsultavimas ir parama studentams.
27. Dėstytojai turi išmanyti didaktinę studijų programos sistemą, savo kompetencijomis turi atitikti studijų programos reikalavimus, gebėti kurti studijų dalyko (modulio) turinį, atsižvelgdami į studijų programą, remtis naujausių mokslinių ir taikomųjų tyrimų rezultatais, išmanyti dėstomo dalyko (modulio) sąsajas su kitomis studijų ir mokslo kryptimis, parinkti į studentus orientuotus studijų ir pasiekimų vertinimo metodus.
28. Studijų metodai turi būti efektyvūs ir įvairūs. Savarankiško darbo užduotys turi atitikti studijų programos studijų rezultatus ir motyvuoti studentus. Studentų ir dėstytojų darbo laikas bei materialiniai ištekliai (bibliotekos, laboratorijos, įranga ir kiti) turi būti naudojami racionaliai.
29. Studijų procese turi būti taikomos įvairios studijų formos (pvz., tradicinės ir interaktyvios paskaitos, praktiniai užsiėmimai, akademinės pratybos, seminarai ir kt.) ir studijų metodai (pvz., diskusijos ir pokalbiai, atvejo studija, idėjų (minčių) žemėlapių sudarymas, situacijų modeliavimas, informacijos paieškos ir apibendrinimo užduotys, informacijos analizės ir sintezės, duomenų interpretavimo, problemų analizės ir jų sprendimo užsiėmimai, individualūs arba grupiniai darbai (projektai), mokymasis bendradarbiaujant, mokymasis iš patirties, dalykiniai (vaidmenų) žaidimai, refleksija, ataskaitų pristatymo rinkiniai, konsultacijos, literatūros šaltinių analizė ir kiti). Studijų formų ir metodų parinkimas turi užtikrinti studijų programos rezultatų pasiekimo galimybes. Skirtingų pakopų studijose gali būti taikomi tie patys studijų metodai, tačiau jų taikymas antrojoje studijų pakopoje turi sietis su gilesniu turinio supratimu, sudėtingesnėmis užduotimis, skatinti studentus savarankiškai, kritiškai ir atsakingai dėstyti savo įžvalgas integruojant įvairių sričių kompetencijas.
30. Vertinimo sistema turi aprėpti įvairias akademinių (studijų) užsiėmimų atsiskaitymo formas (pvz., egzaminas, baigiamasis darbas (projektas), kursinis darbas (projektas), koliokvumas, kontrolinis darbas, praktikos) ir vertinimo metodus, leidžiančius stebėti studentų studijuojamo dalyko (modulio) pasiekimus, susietai vertinti studentų žinias ir gebėjimus. Pasiekimų vertinimo metodai turi būti aiškiai susieti su dalyko (modulio) turiniu ir jame taikomais studijų metodais. Dėstytojams siūloma rinktis įvairius vertinimo metodus. Rekomenduojami vertinimo metodai: testas, problemos sprendimo analizė, pranešimas, projekto ataskaita, individualių ir grupinių darbų ataskaitų vertinimas, referatas, esė, mokslinio straipsnio (teksto) analizė, savęs vertinimas ir kita. Dėstytojai turi gerai išmanyti metodinius jų taikymo aspektus, būti skatinami kurti ir taikyti integruotus vertinimo metodus.
31. Studentų pasiekimų vertinimo sistema turi būti aiškiai dokumentuota, suprantama ir skaidri bei turi užtikrinti, kad studijų programą baigiantys studentai pasiektų studijų programoje apibrėžtus rezultatus.
32. Studijuojamo dalyko (modulio) studijų rezultatuose aprašytų žinių ir gebėjimų vertinimas turi būti grindžiamas objektyvumo principu. Vertinimai turi būti pagrįsti aiškiai suformuluotais, iš anksto žinomais aprašytais kriterijais ir lydimi konstruktyvių komentarų, taip užtikrinamas veiksmingas visų studijų proceso dalyvių grįžtamasis ryšys, leidžiantis nuolatos tirti bendradarbiavimo studijų proceso efektyvumą ir numatyti studijų proceso tobulinimo perspektyvą. Vertinant studento pasiekimus, rekomenduojama taikyti kaupiamąjį vertinimą (balą).
33. Baigiamasis darbas (projektas), jo gynimas ir galutinis vertinimas apibendrina studento įgytas teorines žinias, tyriminius ir specialiuosius gebėjimus, atitinkančius bakalauro ar magistro kvalifikacinius reikalavimus. Baigiamojo darbo ir jo gynimo vertinimui taikomas kolegialus vertinimas.
V SKYRIUS
STUDIJŲ PROGRAMŲ VYKDYMO REIKALAVIMAI
36. Studijų programos sandara ir vykdymas turi atitikti visuomenės ir įvairių būsimų studentų grupių poreikius, sietinus su studijų prieinamumu, trukme, studijų intensyvumu, tvarkaraščio įvairove, pasiekiamumo ypatumais. Studentams gali būti sudaromos galimybės studijuoti pagal individualų studijų planą ir pasirinkti kvalifikacijų derinius (tarpkryptines, dviejų krypčių ar gretutines studijas).
37. Reikalavimai studijų programų dėstytojams yra šie:
37.1. Pirmosios pakopos koleginėse studijų programose ne mažiau kaip 10 procentų ekonomikos krypties dalykų (modulių) apimties turi dėstyti mokslininkai, turintys mokslo daktaro laipsnį, atliekantys atitinkamos krypties tyrimus, skelbiantys jų rezultatus moksliniuose leidiniuose ir dalyvaujantys nacionaliniuose ir tarptautiniuose ekonomikos moksliniuose ir praktiniuose renginiuose. Ne mažiau kaip 50 procentų studijų programos dėstytojų turi turėti ilgesnę nei 3 metų praktinio darbo dėstomo dalyko (modulio) srityje patirtį.
37.2. Kolegijose studentų praktiniams užsiėmimams (praktiniams darbams, pratyboms, studentų praktikai ir kt.) gali vadovauti asmuo, turintis ne žemesnį kaip bakalauro arba profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį. Atlikdami pareigas tokie dėstytojai privalo dirbti praktinį darbą ne mokslo ir studijų institucijose, turėti ne mažesnę kaip 3 metų tokio praktinio darbo, susijusio su dėstymo sritimi, patirtį, profesinių pasiekimų ir atitikti aukštosios mokyklos numatytas dėstymo kompetencijas.
37.3. Pirmosios pakopos universitetinėse ir antrosios pakopos studijų programose ekonomikos krypties dalykus (modulius) gali dėstyti asmenys, turintys ne žemesnį kaip magistro arba jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją ir atliekantys atitinkamos krypties mokslinius tyrimus; visi studijų krypties dalykų (modulių) dėstytojai dėstomą dalyką (modulį) turi sieti su ekonomikos problematika, teorines žinias iliustruoti ekonominės veiklos pavyzdžiais.
37.4. Pirmosios pakopos universitetinėse studijose ne mažiau kaip pusę ekonomikos krypties dalykų (modulių) apimties turi dėstyti mokslininkai, turintys mokslo daktaro laipsnį, atliekantys ekonomikos krypties tyrimus, skelbiantys jų rezultatus moksliniuose leidiniuose ir dalyvaujantys nacionaliniuose ir tarptautiniuose ekonomikos moksliniuose renginiuose.
37.5. Praktikos vadovai pirmosios pakopos universitetinėse studijų programose turi turėti ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį arba jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją ir ne mažesnę kaip trejų metų ekonomikos dalykų (modulių) dėstymo ar profesinės veiklos patirtį.
37.6. Antrosios pakopos studijose ne mažiau kaip 80 procentų (arba 60 procentų, kai ekonomikos krypties studijų programa orientuota į praktinę veiklą) visų studijų dalykų (modulių) dėstytojų turi turėti mokslo daktaro laipsnį, iš jų ne mažiau kaip 60 procentų (arba 40 procentų, kai studijų programa orientuota į praktinę veiklą) krypties dalykų (modulių) dėstytojų mokslinės veiklos kryptis turi atitikti jų dėstomus dalykus (modulius). Jeigu studijų programa orientuota į praktinę veiklą, iki 40 procentų ekonomikos krypties dalykus (modulius) dėstančių dėstytojų gali būti praktikai, per pastaruosius 7 metus įgiję ne trumpesnę kaip 3 metų dėstomus studijų krypties dalykus (modulius) atitinkančią profesinės veiklos patirtį. Programų, orientuotų į praktinę veiklą, studijų krypties dėstytojams profesinės veiklos patirtis, nurodyta šiame punkte, yra būtina. Ne mažiau kaip 20 procentų studijų krypties dalykų (modulių) apimties antrosios studijų pakopos studijose turi dėstyti profesoriaus pareigas einantys dėstytojai.
38. Visų pakopų studijos baigiamos viešai ginamu baigiamuoju darbu (projektu). Baigiamasis darbas rengiamas ir ginamas pagal aukštosios mokyklos patvirtintus baigiamųjų darbų rengimo ir gynimo metodinius reikalavimus.
39. Profesinio bakalauro baigiamasis darbas (projektas) turi atskleisti studento gebėjimą kūrybiškai taikyti ekonomikos teorines žinias bei praktinius įgūdžius, analizuoti ekonomikos reiškinius bei procesus. Baigiamasis darbas turi būti pagrįstas žiniomis ir gebėjimais, įgytais studijuojant, bei atskleisti studijų programos tikslus atitinkančius gebėjimus. Baigiamuoju darbu (projektu) studentas turi parodyti žinių ir supratimo lygį, informacijos šaltinių paieškos ir jų analizės įgūdžius, gebėjimą analizuoti pasirinktą temą, vertinti kitų asmenų anksčiau atliktus ekonomikos darbus, savarankiškai mokytis ir atlikti ekonomikos krypties į praktiką orientuotus empirinius tyrimus, aprašyti savo atliktą taikomąjį darbą, aiškiai ir pagrįstai formuluoti išvadas ir rekomendacijas ekonominės veiklos praktikai tobulinti. Pirmosios pakopos koleginių studijų baigiamojo darbo vertinimo komisijoje ne mažiau kaip trečdalis narių turi turėti mokslo daktaro laipsnį.
40. Bakalauro baigiamasis darbas (projektas) turi būti pagrįstas savarankiškais taikomaisiais tyrimais, žinių taikymu arba parengtas kaip projektas, atskleidžiantis studijų programos tikslus atitinkančius gebėjimus. Baigiamuoju darbu (projektu) bakalauras turi parodyti žinių ir supratimo lygį, gebėjimą analizuoti pasirinktą temą, vertinti kitų asmenų anksčiau atliktus ekonomikos darbus, savarankiškai mokytis ir atlikti ekonomikos tyrimus, aprašyti savo atliktą tiriamąjį darbą, aiškiai ir pagrįstai formuluoti tyrimų išvadas ir rekomendacijas pagal aukštosios mokyklos patvirtintus reikalavimus. Pirmosios pakopos universitetinių studijų baigiamojo darbo vertinimo komisijoje ne mažiau kaip pusė narių, turi turėti mokslo daktaro laipsnį.
41. Magistro baigiamasis darbas turi būti pagrįstas savarankiškais moksliniais ar kitais tyrimais, žinių taikymu arba parengtas kaip projektas, atskleidžiantis studijų programos tikslus atitinkančius gebėjimus. Baigiamuoju darbu (projektu) magistrantas turi parodyti žinių ir supratimo lygį, gebėjimą analizuoti pasirinktą temą, vertinti kitų asmenų anksčiau atliktus nacionalinius ir tarptautinius ekonomikos krypties darbus, savarankiškai mokytis ir atlikti ekonomikos krypties tyrimus, pateikti tyrimo rezultatų interpretacijas, aprašyti savo atliktą tiriamąjį darbą, aiškiai ir pagrįstai formuluoti tyrimų išvadas ir rekomendacijas pagal aukštosios mokyklos patvirtintus reikalavimus.
42. Ekonomikos krypties studijų programą organizuojantis padalinys turi turėti pakankamai materialiųjų ir informacinių išteklių studijų programai kokybiškai vykdyti. Būtina materialioji bazė:
42.1. higienos ir darbo saugos reikalavimus atitinkančios auditorijos, ekonominiams tyrimams pritaikytos mokslo laboratorijos, aprūpintos šiuolaikine garso ir vaizdo aparatūra;
42.2. specialios patalpos, tinkamos darbui grupėmis atliekant praktines ekonominės analizės užduotis bendravimo įgūdžiams lavinti;
42.3. pakankamas skaičius kompiuterių su tekstų, kiekybinių duomenų apdorojimo ir ekonominės analizės mokymo programomis;
42.4. bibliotekose ir skaityklose turi būti pakankamas kiekis studijų programą įgyvendinti reikalingos mokslinės literatūros ekonomikos tematika, vadovėlių, metodinių leidinių, žinynų ir kitų mokslinių bei profesinių ekonominių leidinių lietuvių ir užsienio kalbomis. Bibliotekos turi būti aprūpintos kompiuteriais su internetinio ryšio prieiga prie nacionalinių ir tarptautinių specializuotų ekonominių domenų bei bendrųjų demografinių, socialinių, verslo duomenų bazių, reikalingų ekonominei analizei atlikti;
42.5. su studijomis susijusi informacija (studijų programos, dalykų (modulių) aprašai, tvarkaraščiai ir pan.) turi būti pateikti aukštosios mokyklos interneto svetainėje;
43. Praktika yra integrali studijų programos dalis. Pirmosios pakopos koleginėse ir universitetinėse studijose ji yra privaloma. Jos apimtis atitinka reikalavimus, nustatytus pagal galiojančius teisės aktus.
44. Praktika turi būti organizuojama vadovaujantis aukštosios mokyklos parengta praktikos organizavimo tvarka bei atitikti studijų programos siekiamus tikslus. Praktikos metu siekiama, kad studentai susipažintų su darbo specifika, kuriam reikalinga ekonomisto kompetencija, ir įgytų reikiamų specifinių bei bendrųjų praktinių įgūdžių. Konkretūs praktikos metu ugdomi specifiniai įgūdžiai priklauso nuo studijų programos tikslų, jos pobūdžio, studento pasirinktos specializacijos.
45. Praktikos organizavimo procese turi būti realizuojama bendradarbiavimo su socialiniais partneriais idėja:
45.1. praktikos vadovai įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje turi būti įtraukiami į praktikos užduočių turinio ir praktikos organizavimo tobulinimo procesą;