LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL STROŠIŪNŲ VALSTYBINIO KRAŠTOVAIZDŽIO DRAUSTINIO TVARKYMO PLANO PATVIRTINIMO
2016 m. lapkričio 11 d. Nr. D1-757
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 10 d. nutarimo Nr. 503 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą“ 1.31 papunkčiu:
2. P a v e d u Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos pagal kompetenciją organizuoti Strošiūnų valstybinio kraštovaizdžio draustinio tvarkymo plano įgyvendinimą.
3. N u s t a t a u, kad Strošiūnų valstybinio kraštovaizdžio draustinio tvarkymo plano originalas su visais procedūrų dokumentais saugomas Valstybinėje saugomų teritorijų tarnyboje prie Aplinkos ministerijos.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2016 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. D1-757
STROŠIŪNŲ VALSTYBINIO KRAŠTOVAIZDŽIO DRAUSTINIO TVARKYMO PLANO AIŠKINAMOJO RAŠTO PAGRINDINIAI TEIGINIAI
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Strošiūnų valstybinio kraštovaizdžio draustinio (toliau – Draustinis) tvarkymo plano (toliau – Tvarkymo planas) sprendinius sudaro tekstinė dalis (aiškinamojo rašto pagrindiniai teiginiai) ir grafinė dalis (Tvarkymo plano brėžinys).
II SKYRIUS
TERITORIJOS TVARKOMASIS ZONAVIMAS
3. Tvarkymo plane pagal Saugomų teritorijų tipinius apsaugos reglamentus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 996 „Dėl saugomų teritorijų tipinių apsaugos reglamentų patvirtinimo“, nustatomos šios kraštovaizdžio tvarkymo zonos:
3.1. konservacinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos: gamtos ir kultūros paveldo objektų teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – reguliuojamos apsaugos (KOr) kraštovaizdžio tvarkymo zona;
3.2. miškų ūkio paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos:
3.2.1. ekosistemų apsaugos miškų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo miškų (MEk) kraštovaizdžio tvarkymo zona;
3.3. žemės ūkio paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos: apsauginių agrarinių teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – bendrojo apsauginio ūkininkavimo (ŽAb) kraštovaizdžio tvarkymo zona;
3.4. kitos paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos:
3.4.1. gyvenamosios ir visuomeninės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos:
3.4.2. eksploatacinės (gavybinės) paskirties kraštovaizdžio tvarkymo zonos: subnatūralios (neurbanizuojamos) aplinkos eksploatacinių sklypų (NLn) kraštovaizdžio tvarkymo zona;
3.4.3. pramoninės-komunalinės paskirties kraštovaizdžio tvarkymo zonos: ekstensyviai technogenizuotos aplinkos pramoninių-komunalinių sklypų (NFn) kraštovaizdžio tvarkymo zona;
3.5. vandens ūkio paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos:
3.5.1. ekosistemas saugančių vandenų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje – išsaugančio ūkininkavimo (VEk) kraštovaizdžio tvarkymo zona;
III SKYRIUS
APSAUGOS IR TVARKYMO PRIEMONĖS
4. Siekiant išsaugoti unikalios, stipriai eroduotos, moreninės pakilumos kraštovaizdį, gamtines ir kultūrines vertybes, tvarkymo plane numatoma:
4.1. šalinti savaiminius, vaizdingą agrarinį moreninės pakilumos kraštovaizdį apžvelgti trukdančius želdinius;
4.5. valstybiniuose miškuose esančioms Europos Bendrijos svarbos raudonpilvės kūmutės (Bombina bombina) ir skiauterėtojo tritono (Triturus cristatus) buveinėms (bendrojo apsauginio ūkininkavimo pelkėse miškų (M(P)Ab) kraštovaizdžio tvarkymo pozonės) bei Tvarkymo plane pažymėtoms 9010 *Vakarų taigos, 9020 *Plačialapių ir mišrių miškų ir 9080 *Pelkėtų lapuočių miškų buveinėms, taip pat į Lietuvos Respublikos griežtai saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. D1-263 „Dėl Lietuvos Respublikos griežtai saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašo patvirtinimo“ įrašytos didžiosios miegapelės (Glis glis) buveinėms parengti gamtotvarkos planus arba papildyti miškotvarkos projektą, suderinant miškų ūkio priemones su Europos bendrijos natūralių buveinių palankios apsaugos būklės užtikrinimo bei į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 „Dėl Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašo patvirtinimo“ įtrauktų gyvūnų ir augalų rūšių apsaugos tikslais, numatant konkrečias šių buveinių išsaugojimo bei jų būklės gerinimo priemones.
5. Draustinyje esančiose Europos Bendrijos svarbos raudonpilvės kūmutės (Bombina bombina) ir skiauterėtojo tritono (Triturus cristatus) buveinėse (bendrojo apsauginio ūkininkavimo pelkėse miškų (M(P)Ab) kraštovaizdžio tvarkymo pozonėse) bei Tvarkymo plane pažymėtose 9010 *Vakarų taigos, 9020 *Plačialapių ir mišrių miškų ir 9080 *Pelkėtų lapuočių miškų buveinėse veikla reglamentuojama Bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 276 „Dėl Bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatų patvirtinimo“.
6. Saugant į Lietuvos Respublikos griežtai saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą įrašytą didžiąją miegapelę (Glis glis), tvarkymo plano brėžinyje pažymėtose jos buveinėse:
6.3. draudžiama vykdyti miško kirtimus, išskyrus atrankinius kirtimus, specialiuosius kirtimus, siekiant formuoti ir palaikyti būdingos rūšinės sudėties ir vertikalios struktūros medyną bei sanitarinius kirtimus, jeigu kyla masinio ligų ir kenkėjų išplitimo grėsmė, juos vykdant lapkričio – kovo mėnesiais;
6.4. skatinamas būdingos medynų rūšinė sudėties ir medynų vertikaliosios struktūros (ypač ąžuolynų ir medynų su paprastojo lazdyno (Corylus avellana) traku) palaikymas;
7. Saugant ir tvarkant kultūros paveldą, numatoma:
8. Siekiant sudaryti sąlygas pažintiniam turizmui numatoma:
IV SKYRIUS
GYVENAMŲJŲ VIETOVIŲ TVARKYMO KRYPTYS
9. Draustinyje sodybas galima kurti:
10. Kai į Draustinį patenka dalis žemės sklypo, sodybą siūloma kurti už Draustinio ribos esančioje žemės sklypo dalyje.
11. Esamas sodybas galima pritaikyti kaimo turizmui ir lankytojams aptarnauti, puoselėjant ir skleidžiant regiono etnografines tradicijas.