Byla Nr. 22/2021
LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
NUTARIMAS
Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS Vidaus tarnybos statuto (2003 m. balandžio 29 d. redakcija) 32 straipsnio,
LIETUVOS RESPUBLIKOS Vidaus tarnybos statuto
(2015 m. birželio 25 d. redakcija) 40 straipsnio
atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai
2022 m. lapkričio 30 d. Nr. KT145-N14/2022
Vilnius
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Vytauto Mizaro, Algio Norkūno, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės,
sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,
remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102, 105 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1, 531 straipsniais, Teismo posėdyje 2022 m. lapkričio 29 d. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo konstitucinės justicijos bylą Nr. 22/2021 pagal pareiškėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymą Nr. 1B-22/2021 ištirti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio 1, 4 dalims, 29 straipsnio 1 daliai, 38 straipsnio 1, 2, 6 dalims, 39 straipsnio 1, 2, 3 dalims, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams neprieštaravo Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (2003 m. balandžio 29 d. redakcija) 32 straipsnis, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (2015 m. birželio 25 d. redakcija) 40 straipsnis tiek, kiek juose nebuvo įtvirtintos kasmetinės atostogos vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, kurie vieni augina vaiką (-us) iki keturiolikos metų.
Konstitucinis Teismas
nustatė:
I
Pareiškėjo argumentai
1. Pareiškėjas Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas į Konstitucinį Teismą kreipėsi sustabdęs nagrinėjamą administracinę bylą, kurioje ginčas kilo dėl papildomų kasmetinių atostogų suteikimo vidaus tarnybos sistemos pareigūnei, vienai auginusiai vaiką iki 14 metų: pareiškėja administracinėje byloje prašo priteisti jai papildomas 5 dienų atostogas už visą laikotarpį, kai ji viena augino vaiką iki 14 metų.
2. Pareiškėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymas Konstituciniam Teismui grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais.
2.1. Pareiškėjas nurodo, kad pagal Vidaus tarnybos statute (2003 m. balandžio 29 d., 2015 m. birželio 25 d. redakcijos su vėlesniais pakeitimais ir (ar) papildymais) įtvirtintą vidaus tarnybos sistemos pareigūnų kasmetinių atostogų teisinį reguliavimą nebuvo numatytos papildomos kasmetinės atostogos pareigūnams, vieniems auginantiems vaiką (-us) iki 14 metų; toks teisinis reguliavimas įtvirtintas tik 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame Vidaus tarnybos statute (2018 m. birželio 29 d. redakcija). Pareiškėjas pažymi, kad tiek Vidaus tarnybos statuto (2003 m. balandžio 29 d. redakcija) 32 straipsnio 1 dalyje, tiek Vidaus tarnybos statuto (2015 m. birželio 25 d. redakcija) 40 straipsnio 1 dalyje kasmetinės pareigūnų atostogos expressis verbis susietos tik su pareigūno darbo stažu. Tačiau Lietuvos Respublikos darbo kodekse (2002 m. birželio 4 d., 2016 m. rugsėjo 14 d. redakcijos su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme (2002 m. balandžio 23 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) įtvirtintos atitinkamos nuostatos, nustatančios ilgesnes minimalias kasmetines atostogas darbuotojams (valstybės tarnautojams), vieniems auginantiems vaiką (-us) iki 14 metų.
Pareiškėjo nuomone, tokių nuostatų tikslas – atsižvelgiant į tai, kad asmuo faktiškai vienas augina vaiką (-us) iki 14 metų, į šeimos poreikius, saugant ir efektyviai užtikrinant tokio (-ių) nepilnoje šeimoje augančio (-ių) vaiko (-ų) interesus, jo (jų) asmenybės formavimąsi, užtikrinti galimybę asmeniui ne tik visavertiškai pailsėti nuo darbo (profesinės) veiklos, bet ir puoselėti šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę kokybiškai praleidžiant papildomą laiką su vaiku (-ais). Tokiu būdu valstybė, pasak pareiškėjo, įvykdė Konstitucijos, inter alia jos 38 straipsnio 1, 2 dalių, suponuojamus įsipareigojimus saugoti ir globoti šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę, globoti šeimas, auginančias ir auklėjančias vaikus namuose, įstatymo nustatyta tvarka teikti joms paramą ir užtikrino tinkamą kitų šių konstitucinių imperatyvų suponuojamų konstitucinių teisių ir laisvių įgyvendinimą.
2.2. Vidaus tarnybos statute (2003 m. balandžio 29 d., 2015 m. birželio 25 d. redakcijos su vėlesniais pakeitimais ir (ar) papildymais) vidaus tarnybos sistemos pareigūnams yra įtvirtintos ilgesnės kasmetinės atostogos nei Darbo kodekse (2002 m. birželio 4 d., 2016 m. rugsėjo 14 d. redakcijos su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) nustatytosios darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis. Tai, pasak pareiškėjo, yra tam tikra socialinė garantija, skirta būtent su vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybos specifika (pavojingumu, pobūdžiu, trukme, papildomais reikalavimais, atsakomybe ir kt.) susijusiai įtampai, išgyvenimams ir tam tikriems ribojimams kompensuoti.
Taigi tokios ilgesnės vidaus tarnybos sistemos pareigūnų kasmetinės atostogos, kurios, be kita ko, yra susietos su vidaus tarnybos stažu, atsižvelgiant į šių atostogų tikslą, pareiškėjo nuomone, niekaip nėra susijusios su Konstitucijos 38 straipsnio 1 dalies nuostata, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, ir su iš šios nuostatos išplaukiančiais, Konstitucijos 38 straipsnio 2, 6 dalių suponuojamais valstybės įsipareigojimais visokeriopai puoselėti, saugoti ir globoti šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę, sudaryti tėvams visas įmanomas sąlygas įgyvendinti teisę ir pareigą auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Be to, šios atostogos nėra susijusios ir su Konstitucijos 39 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta konstitucine valstybės priederme kurti šeimai, motinystei, tėvystei ir vaikystei palankią aplinką globojant šeimas, auginančias ir auklėjančias vaikus namuose, teikiant joms paramą, sudarant palankias darbo sąlygas dirbančioms motinoms ir suteikiant kitų lengvatų.
2.3. Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto patvirtinimo įstatymu patvirtintame Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statute (2014 m. gruodžio 16 d. redakcija) (toliau – Tarnybos Kalėjimų departamente statutas) ištarnavusiam iki 10 metų pareigūnui, be kita ko, vienam auginančiam vaiką (-us) iki 14 metų, suteikiamos kasmetinės 35 dienų atostogos. Vadinasi, Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) tarnaujančių pareigūnų teises, pareigas ir socialines garantijas reglamentuojančiame teisės akte dar iki 2019 m. sausio 1 d. buvo atskirai įtvirtinta pareigūnų, vienų auginančių vaiką (-us) iki 14 metų, teisė į ilgesnes kasmetines atostogas.
Nors statutinė valstybės tarnyba negali būti vienoda dėl jos funkcijų įvairovės ir dėl to vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ir Kalėjimų departamento pareigūnų statusas gali būti, o tam tikrais atvejais ir privalo būti diferencijuotas bei turėti atitinkamuose statutuose nustatytų ypatumų, šiuo atveju, pasak pareiškėjo, nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, dėl kurių vieni auginantys vaiką (-us) iki 14 metų vidaus tarnybos sistemos pareigūnai, palyginti su Kalėjimų departamento pareigūnais, valstybės tarnautojais, darbuotojais, dirbančiais pagal darbo sutartis, vienais auginančiais vaiką (-us) iki 14 metų, galėtų būti traktuojami nevienodai (ypač atsižvelgiant į šių asmenų auginamų vaikų iki 14 metų teises ir teisėtus interesus). Kitaip tariant, pareiškėjo nuomone, neįtvirtinus (iki 2019 m. sausio 1 d.) vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, vienų auginančių vaiką (-us) iki 14 metų, teisės į papildomas kasmetines atostogas, nėra pagrindo objektyviai pateisinti nurodyto šių vidaus tarnybos sistemos pareigūnų nevienodo traktavimo, palyginti su minėtomis kitomis asmenų grupėmis.
2.4. Pareiškėjo nuomone, abejones ginčijamo teisinio reguliavimo atitiktimi Konstitucijai patvirtina ir tai, kad Vidaus tarnybos statuto (2018 m. birželio 29 d. redakcija) 49 straipsnio 2 dalyje įstatymų leidėjas aiškiai išreiškė valią dėl papildomų kasmetinių atostogų, be kita ko, vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, vieniems auginantiems vaiką (-us) iki 14 metų, – jis nustatė, kad šiems asmenims yra suteikiamos papildomos 5 darbo dienų kasmetinės atostogos.
II
Suinteresuoto asmens atstovų argumentai
3. Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui gauti suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos Seimo atstovų Seimo nario Algirdo Stončaičio, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus patarėjų Jurgitos Raškauskaitės ir Irenos Šambaraitės rašytiniai paaiškinimai, kuriuose teigiama, kad ginčijamas teisinis reguliavimas neprieštaravo Konstitucijai.
Suinteresuoto asmens Seimo atstovų pozicija grindžiama šiais pagrindiniais argumentais.
3.1. Rašytiniuose paaiškinimuose pažymima, kad pagal Valstybės tarnybos įstatymo (2002 m. balandžio 23 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 4 straipsnio 2 dalį statutiniams valstybės tarnautojams buvo taikomos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos tiek, kiek jų statuso nereglamentavo jų statutai, taip pat buvo numatyta galimybė valstybės tarnautojams, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentavo Valstybės tarnybos įstatymas, taikyti darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojančius įstatymus ir kitus teisės aktus (5 straipsnis), taigi – ir kitų įstatymų nustatytas atostogas.
Atsižvelgdami į tai, suinteresuoto asmens atstovai pažymi, kad nors Vidaus tarnybos statute (2003 m. balandžio 29 d., 2015 m. birželio 25 d. redakcijos su vėlesniais pakeitimais ir (ar) papildymais) iki 2019 m. sausio 1 d. nebuvo reglamentuota vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, vienų auginančių vaiką (-us) iki 14 metų, teisė gauti papildomas kasmetines atostogas, sistemiškai aiškinant tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą, statutiniams valstybės tarnautojams galėjo būti taikomos tiek Valstybės tarnybos įstatymo (2002 m. balandžio 23 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), tiek Darbo kodekso (2002 m. birželio 4 d., 2016 m. rugsėjo 14 d. redakcijos su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) nuostatos, kuriomis buvo nustatytos atitinkamos ilgesnės kasmetinės atostogos.
Taigi, pasak suinteresuoto asmens atstovų, Vidaus tarnybos statutas (2003 m. balandžio 29 d., 2015 m. birželio 25 d. redakcijos su vėlesniais pakeitimais ir (ar) papildymais) reglamentavo tik vidaus tarnybos sistemos pareigūnų (statutinių valstybės tarnautojų) minimalių kasmetinių atostogų trukmę atsižvelgiant į vidaus tarnybos stažą, šių pareigūnų teisė į ilgesnės trukmės atostogas, jeigu jie vieni augina vaiką (-us) iki 14 metų, iki 2018 m. gruodžio 31 d. buvo nustatyta Valstybės tarnybos įstatyme (2002 m. balandžio 23 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) ir šių atostogų trukmė atitiko Darbo kodekso (2002 m. birželio 4 d., 2016 m. rugsėjo 14 d. redakcijos su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) nuostatas.
3.2. Suinteresuoto asmens atstovai nurodo, kad Vidaus tarnybos statute (2003 m. balandžio 29 d., 2015 m. birželio 25 d. redakcijos su vėlesniais pakeitimais ir (ar) papildymais), nustatančiame statutinės valstybės tarnybos ypatumus, buvo įtvirtintos tik visiems vidaus tarnybos sistemos pareigūnams (statutiniams valstybės tarnautojams) suteikiamos socialinės garantijos, o Valstybės tarnybos įstatyme (2002 m. balandžio 23 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) buvo nustatytos socialinės garantijos statutiniams valstybės tarnautojams, kurios jiems, kaip vienai iš valstybės tarnautojų grupių, buvo taikomos papildomai.
Šiame kontekste suinteresuoto asmens atstovai atkreipia dėmesį į tai, kad ilgesnių kasmetinių atostogų asmeniui, vienam auginančiam vaiką (-us) iki 14 metų, paskirtis – sudaryti prielaidas jam turėti daugiau laisvo laiko, kurį galėtų skirti vaiko (-ų) priežiūrai. Taigi prielaida jas suteikti nėra pareigūno vidaus tarnybos stažas, su kuriuo pagal Vidaus tarnybos statutą (2003 m. balandžio 29 d., 2015 m. birželio 25 d. redakcijos su vėlesniais pakeitimais ir (ar) papildymais) siejamas kasmetinių atostogų suteikimas. Suinteresuoto asmens atstovų nuomone, pareiškėjas nepateikė jokių teisinių argumentų, kurie patvirtintų, kad minėtą papildomą socialinę garantiją vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, vieniems auginantiems vaiką (-us) iki 14 metų, įstatymų leidėjas turėjo nustatyti būtent Vidaus tarnybos statute (2003 m. balandžio 29 d., 2015 m. birželio 25 d. redakcijos su vėlesniais pakeitimais ir (ar) papildymais).
3.3. Suinteresuoto asmens atstovų nuomone, ginčijamo teisinio reguliavimo prieštaravimo Konstitucijai, priešingai nei teigia pareiškėjas, nepatvirtina ta aplinkybė, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. Vidaus tarnybos statuto (2018 m. birželio 29 d. redakcija) 49 straipsnio 2 dalyje yra eksplicitiškai įtvirtinta vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, vienų auginančių vaiką (-us) iki 14 metų, teisė į papildomas 5 darbo dienų kasmetines atostogas. Toks teisinis reguliavimas, pasak suinteresuoto asmens atstovų, nustatytas ne dėl to, kad įstatymų leidėjas nusprendė pakoreguoti Vidaus tarnybos statute įtvirtintą, pasak pareiškėjo, netinkamą kasmetinių atostogų teisinį reguliavimą, o dėl to, kad, Valstybės tarnybos įstatymą išdėsčius nauja redakcija, įsigaliojusia 2019 m. sausio 1 d., jame nebeliko iki tol buvusios nuostatos, sudariusios galimybę taikyti šio įstatymo nuostatas statutiniams valstybės tarnautojams. Taigi, taip pakeitus Valstybės tarnybos įstatymą, vidaus tarnybos sistemos pareigūnams nebegali būti taikomos šio įstatymo nuostatos, o atitinkamas teisinis reguliavimas, nustatantis vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, vienų auginančių vaiką (-us) iki 14 metų, teisę į papildomas kasmetines atostogas, įtvirtintas Vidaus tarnybos statute (2018 m. birželio 29 d. redakcija).
Konstitucinis Teismas
konstatuoja:
I
Tyrimo ribos
4. Kaip minėta, pareiškėjas prašo ištirti Vidaus tarnybos statuto (2003 m. balandžio 29 d. redakcija) 32 straipsnio, Vidaus tarnybos statuto (2015 m. birželio 25 d. redakcija) 40 straipsnio tiek, kiek juose nebuvo įtvirtintos kasmetinės atostogos vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, kurie vieni augina vaiką (-us) iki keturiolikos metų, atitiktį Konstitucijos 22 straipsnio 1, 4 dalims, 29 straipsnio 1 daliai, 38 straipsnio 1, 2, 6 dalims, 39 straipsnio 1, 2, 3 dalims, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams.
4.1. Paminėtinos šios pareiškėjo prašymo kontekste aktualios Konstitucijos 22, 38, 39 straipsnių nuostatos:
– žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas (22 straipsnio 1 dalis); įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą (22 straipsnio 4 dalis);
– šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas (38 straipsnio 1 dalis); valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę (38 straipsnio 2 dalis); tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti (38 straipsnio 6 dalis);
– valstybė globoja šeimas, auginančias ir auklėjančias vaikus namuose, įstatymo nustatyta tvarka teikia joms paramą (39 straipsnio 1 dalis); dirbančioms motinoms įstatymas numato mokamas atostogas iki gimdymo ir po jo, palankias darbo sąlygas ir kitas lengvatas (39 straipsnio 2 dalis); nepilnamečius vaikus gina įstatymas (39 straipsnio 3 dalis).
Pareiškėjas savo abejones ginčijamo teisinio reguliavimo atitiktimi inter alia Konstitucijos 22 straipsnio 1, 4 dalims, 38 straipsnio 1, 2, 6 dalims, 39 straipsniui iš esmės grindžia tuo, kad valstybė, įtvirtindama ilgesnes kasmetines atostogas asmenims, vieniems auginantiems vaiką (-us) iki 14 metų, įgyvendina savo konstitucinę pareigą saugoti ir globoti šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę, įstatymo nustatyta tvarka teikti joms paramą ir užtikrina tinkamą kitų iš šių konstitucinių imperatyvų kylančių konstitucinių teisių ir laisvių įgyvendinimą, o jų nenustatydama, valstybė šių savo konstitucinių pareigų neįgyvendino.
Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas, be kita ko, yra konstatavęs, jog Konstitucijos 38 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis išreiškiamas valstybės įsipareigojimas įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų, kad šeima, taip pat motinystė, tėvystė ir vaikystė, kaip konstitucinės vertybės, būtų visokeriopai puoselėjamos ir saugomos (inter alia 2011 m. rugsėjo 28 d., 2012 m. vasario 27 d. nutarimai, 2016 m. kovo 15 d. nutarimas Nr. KT9-N6/2016).
Taigi, nors pareiškėjas prašo ištirti ginčijamo teisinio reguliavimo atitiktį, be kita ko, Konstitucijos 22 straipsnio 1, 4 dalims, 38 straipsnio 1, 2, 6 dalims, 39 straipsnio 1, 2, 3 dalims, iš jo prašyme pateiktų argumentų visumos matyti, kad iš tikrųjų jis abejoja ginčijamo teisinio reguliavimo atitiktimi Konstitucijos 38 straipsnio 1, 2 dalims.
4.2. Kaip minėta, pareiškėjas taip pat prašo ištirti ginčijamo teisinio reguliavimo atitiktį Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams.
Pažymėtina, kad pareiškėjas, pateikdamas argumentus dėl ginčijamo teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, be kita ko, nurodo, kad joje įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas aiškintinas neatsiejamai nuo kitų Konstitucijos nuostatų, inter alia nuo konstitucinio teisinės valstybės principo, kuris yra universalus principas, juo grindžiama visa Lietuvos teisės sistema ir pati Konstitucija; konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo pažeidimas kartu yra ir konstitucinių teisingumo, darnios visuomenės imperatyvų, taigi ir konstitucinio teisinės valstybės principo, pažeidimas.
Taigi pareiškėjas, prašydamas ištirti ginčijamo teisinio reguliavimo atitiktį Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams, pateikia argumentus dėl jo atitikties Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Vadinasi, nors pareiškėjas prašo ištirti ginčijamo teisinio reguliavimo atitiktį Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams, iš tikrųjų jis prašo ištirti šio teisinio reguliavimo atitiktį Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.
5. Atsižvelgdamas į tai, šioje konstitucinės justicijos byloje Konstitucinis Teismas pagal pareiškėjo prašymą tirs, ar Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 38 straipsnio 1, 2 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštaravo Vidaus tarnybos statuto (2003 m. balandžio 29 d. redakcija) 32 straipsnis, Vidaus tarnybos statuto (2015 m. birželio 25 d. redakcija) 40 straipsnis tiek, kiek juose nebuvo įtvirtintos papildomos kasmetinės atostogos vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, vieniems auginantiems vaiką (-us) iki 14 metų.
II
Ginčijamas ir su juo susijęs teisinis reguliavimas
6. Seimas 2003 m. balandžio 29 d. priėmė Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymą, įsigaliojusį 2003 m. gegužės 1 d. Šiuo įstatymu patvirtintas Vidaus tarnybos statutas, kurio 32 straipsnyje įtvirtintas pareiškėjo, be kita ko, ginčijamas teisinis reguliavimas ne kartą buvo keičiamas ir (arba) papildomas, inter alia:
– Seimo 2015 m. birželio 25 d. priimtu Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymu, įsigaliojusiu (su tam tikra išimtimi) 2016 m. sausio 1 d., kuriuo Vidaus tarnybos statutas (2003 m. balandžio 29 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) išdėstytas nauja redakcija, inter alia Vidaus tarnybos statuto (2015 m. birželio 25 d. redakcija) 40 straipsnyje įtvirtintas pareiškėjo, be kita ko, ginčijamas teisinis reguliavimas;
– Seimo 2018 m. birželio 29 d. priimtu Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymu, įsigaliojusiu (su tam tikra išimtimi) 2019 m. sausio 1 d., kuriuo Vidaus tarnybos statutas (2015 m. birželio 25 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais) išdėstytas nauja redakcija, inter alia Vidaus tarnybos statuto (2018 m. birželio 29 d. redakcija) 49 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos papildomos kasmetinės 5 darbo dienų atostogos pareigūnui, vienam auginančiam vaiką (įvaikį) iki 14 metų.
Pažymėtina, kad Vidaus tarnybos statute (2003 m. balandžio 29 d., 2015 m. birželio 25 d., 2018 m. birželio 29 d. redakcijos su vėlesniais pakeitimais ir (ar) papildymais) buvo ir yra nustatyti, be kita ko, tarnybos principai, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų (toliau – ir pareigūnas) statusas, jų socialinės ir kitos garantijos (1 straipsnis „Statuto paskirtis“).
7. Kaip minėta, pareiškėjas prašo ištirti Vidaus tarnybos statuto (2003 m. balandžio 29 d. redakcija) 32 straipsnio, Vidaus tarnybos statuto (2015 m. birželio 25 d. redakcija) 40 straipsnio tiek, kiek juose nebuvo įtvirtintos papildomos kasmetinės atostogos vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, vieniems auginantiems vaiką (-us) iki 14 metų, atitiktį Konstitucijai.
7.1. Vidaus tarnybos statuto (2003 m. balandžio 29 d. redakcija) 32 straipsnyje „Kasmetinės atostogos“ buvo nustatyta:
„1. Pareigūnams kasmetinių atostogų trukmė nustatoma atsižvelgiant į pareigūnų vidaus tarnybos stažą:
2. Pareigūnams kasmetinių atostogų trukmė pirmaisiais kalendoriniais tarnybos metais nustatoma skaičiuojant po dvi su puse kalendorinės dienos už kiekvieną visą dirbtą mėnesį nuo priėmimo dienos iki metų pabaigos. Jeigu šių atostogų trukmė mažesnė negu 10 kalendorinių dienų, pareigūno prašymu jos gali būti suteikiamos kartu su kitų metų kasmetinėmis atostogomis.
3. Pareigūnui kasmetinės atostogos gali būti suteikiamos visos iš karto arba, suderinus su vadovu, turinčiu teisę skirti į pareigas, dalimis, iš kurių viena negali būti trumpesnė kaip 14 kalendorinių dienų.
4. Pareigūnui, kuriam kalendoriniais metais nebuvo suteiktos kasmetinės atostogos, jos suteikiamos ne vėliau kaip kitų metų I ketvirtį.
5. Pareigūnui, ligos, nelaimingo atsitikimo ar slaugos kasmetinių atostogų metu atveju gavusiam iš asmens sveikatos priežiūros įstaigų nustatytos formos laikinojo nedarbingumo pažymėjimą ir pateikusiam jį tiesioginiam vadovui (arba pranešusiam kitu būdu), kasmetinės atostogos pratęsiamos ar perkeliamos visam laikinojo nedarbingumo laikui.“
7.2. Vidaus tarnybos statuto (2015 m. birželio 25 d. redakcija) 40 straipsnyje buvo nustatyta:
„1. Pareigūnams nustatoma tokia kasmetinių atostogų trukmė, atsižvelgiant į pareigūnų vidaus tarnybos stažą:
2. Pareigūnams kasmetinių atostogų trukmė pirmaisiais tarnybos metais nustatoma skaičiuojant po dvi su puse kalendorinės dienos už kiekvieną visą dirbtą mėnesį nuo priėmimo į pareigas dienos iki metų pabaigos. Jeigu šių atostogų trukmė mažesnė negu 10 kalendorinių dienų, pareigūno prašymu jos gali būti suteikiamos kartu su kitų metų kasmetinėmis atostogomis.
3. Pareigūnui kasmetinės atostogos gali būti suteikiamos visos iš karto arba, suderinus su vadovu, turinčiu teisę skirti į pareigas, dalimis, iš kurių viena negali būti trumpesnė kaip 14 kalendorinių dienų.
4. Pareigūnui, kuriam kalendoriniais metais nebuvo suteiktos kasmetinės atostogos, jos suteikiamos ne vėliau kaip kitų metų I pusmetį.
5. Pareigūnui, kuriam dėl ligos, nelaimingo atsitikimo ar slaugos kasmetinių atostogų metu teisės aktų nustatyta tvarka yra išduotas nedarbingumo pažymėjimas, kasmetinės atostogos pratęsiamos tiek, kiek truko laikinasis nedarbingumas, o kai nėra galimybės pratęsti, jos nukeliamos.
6. Pareigūnams, kurie šio statuto 27 straipsnyje nustatyta tvarka tarnauja užsienyje ir kuriems kasmetinės atostogos suteikiamos pagal tarptautinių sutarčių sąlygas, šio straipsnio 1 dalyje nurodytos trukmės kasmetinės atostogos atitinkamais metais sutrumpinamos tiek dienų, kiek jų tais metais buvo suteikta pagal tarptautinių sutarčių sąlygas.
7.3. Taigi tiek Vidaus tarnybos statuto (2003 m. balandžio 29 d. redakcija) 32 straipsnyje, tiek Vidaus tarnybos statuto (2015 m. birželio 25 d. redakcija) 40 straipsnyje buvo įtvirtintas, be kita ko, kasmetinių atostogų teisinis reguliavimas, kuriuo:
– nustatyta, kad kasmetinės atostogos suteikiamos kalendorinėmis dienomis, o jų trukmė susieta su pareigūno vidaus tarnybos stažu;
– nustatyta, kaip pareigūnams nustatoma kasmetinių atostogų trukmė pirmaisiais kalendoriniais tarnybos metais;
– nustatyta, kokiomis dalimis gali būti suteikiamos kasmetinės atostogos ir kaip jos nustatomos;
– reguliuojami klausimai, susiję su kasmetinių atostogų pratęsimu arba perkėlimu pareigūno laikinojo nedarbingumo metu.
Pareiškėjo prašymo kontekste pažymėtina, kad nei Vidaus tarnybos statuto (2003 m. balandžio 29 d. redakcija) 32 straipsnyje, nei Vidaus tarnybos statuto (2015 m. birželio 25 d. redakcija) 40 straipsnyje, kuriuose buvo įtvirtintas kasmetinių atostogų teisinis reguliavimas, nebuvo specialių nuostatų dėl papildomų kasmetinių atostogų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, vieniems auginantiems vaiką (-us) iki 14 metų.
7.4. Pažymėtina ir tai, kad kitose Vidaus tarnybos statuto (2003 m. balandžio 29 d., 2015 m. birželio 25 d. redakcijos su vėlesniais pakeitimais ir (ar) papildymais) nuostatose taip pat nebuvo nustatytos papildomos kasmetinės atostogos vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, vieniems auginantiems vaiką (-us) iki 14 metų.
7.5. Šioje konstitucinės justicijos byloje aktualiu aspektu Vidaus tarnybos statuto (2003 m. balandžio 29 d. redakcija) 32 straipsnyje, Vidaus tarnybos statuto (2015 m. birželio 25 d. redakcija) 40 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą aiškinant kartu su Vidaus tarnybos statuto (2003 m. balandžio 29 d., 2015 m. birželio 25 d. redakcijos) 1 straipsniu, taip pat Vidaus tarnybos statuto (2003 m. balandžio 29 d., 2015 m. birželio 25 d. redakcijos su vėlesniais pakeitimais ir (ar) papildymais) įtvirtinto visuminio kasmetinių atostogų teisinio reguliavimo kontekste, pažymėtina, kad Vidaus tarnybos statute (2003 m. balandžio 29 d., 2015 m. birželio 25 d. redakcijos su vėlesniais pakeitimais ir (ar) papildymais) buvo įtvirtintas, be kita ko, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų kasmetinių atostogų teisinis reguliavimas, kuris buvo taikomas inter alia vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, vieniems auginantiems vaiką (-us) iki 14 metų. Pagal pareiškėjo ginčijamus Vidaus tarnybos statuto (2003 m. balandžio 29 d. redakcija) 32 straipsnį, Vidaus tarnybos statuto (2015 m. birželio 25 d. redakcija) 40 straipsnį vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, vieniems auginantiems vaiką (-us) iki 14 metų, buvo suteiktos tokios pačios trukmės kasmetinės atostogos kaip ir kitiems vidaus tarnybos sistemos pareigūnams; šių atostogų trukmė priklausė nuo pareigūno vidaus tarnybos stažo.
8. Pareiškėjo prašymo kontekste paminėtinas kai kuriuose kituose darbo (tarnybos) teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintas teisinis reguliavimas, susijęs su darbuotojų (valstybės tarnautojų), vienų auginančių vaiką (-us) iki 14 metų, teise į papildomas kasmetines atostogas.
8.1. Pažymėtina, kad Valstybės tarnybos įstatymo (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) 36 straipsnio „Kasmetinės atostogos“ 1 dalyje (2005 m. gruodžio 22 d. redakcija) buvo nustatyta, kad valstybės tarnautojui suteikiamos 28 kalendorinių dienų kasmetinės minimalios atostogos, o, be kita ko, valstybės tarnautojui, vienam auginančiam vaiką iki 14 metų, – 35 kalendorinių dienų kasmetinės minimalios atostogos.
8.2. Pažymėtina ir tai, kad Darbo kodekso 166 straipsnyje „Kasmetinės minimaliosios atostogos“ (su 2005 m. birželio 30 d. pakeitimais) buvo nustatyta kasmetinių minimaliųjų atostogų trukmė – dvidešimt aštuonios kalendorinės dienos (1 dalis) ir ilgesnės – trisdešimt penkių kalendorinių dienų kasmetinės minimaliosios atostogos, suteikiamos inter alia darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki keturiolikos metų (2 dalis).
Pagal Darbo kodekso 126 straipsnį „Kasmetinių atostogų sąvoka ir trukmė“ (su 2022 m. birželio 28 d. pakeitimais) darbuotojams suteikiamos ne mažiau kaip dvidešimt darbo dienų (jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę) arba ne mažiau kaip dvidešimt keturių darbo dienų (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę) kasmetinės atostogos (2 dalis), o, be kita ko, darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki keturiolikos metų, – dvidešimt penkių darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę) arba trisdešimt darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę) (3 dalis).
8.3. Paminėtina ir tai, kad Tarnybos Kalėjimų departamente statuto 42 straipsnyje „Pataisos pareigūnų atostogos“ pataisos pareigūnų kasmetinių atostogų trukmė buvo susieta su jų tarnybos stažu, inter alia buvo nustatyta, kad ištarnavusiems iki 10 metų pareigūnams suteikiamos 30 kalendorinių dienų kasmetinės atostogos (1 dalies 1 punktas), taip pat buvo nustatyta papildoma garantija, be kita ko, ištarnavusiam iki 10 metų pataisos pareigūnui, vienam auginančiam vaiką (vaikus) iki 14 metų, – jam buvo suteikiamos kasmetinės 35 kalendorinių dienų atostogos (2 dalis).
Paminėtina, kad Tarnybos Kalėjimų departamente statutas neteko galios 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojus Seimo 2018 m. birželio 29 d. priimtam Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto patvirtinimo įstatymo Nr. VIII-1631 pripažinimo netekusiu galios įstatymui.
8.4. Taigi kai kuriuose kituose darbo (tarnybos) teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintu kasmetinių atostogų teisiniu reguliavimu buvo nustatytos tam tikros su kasmetinių atostogų trukme susijusios papildomos garantijos asmenims, vieniems auginantiems vaiką (-us) iki 14 metų: pagal Valstybės tarnybos įstatyme (2002 m. balandžio 23 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), Darbo kodekse (2002 m. birželio 4 d., 2016 m. rugsėjo 14 d. redakcijos su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) įtvirtintą kasmetinių atostogų teisinį reguliavimą darbuotojams (valstybės tarnautojams), vieniems auginantiems vaiką (-us) iki 14 metų, buvo suteikiamos ilgesnės kasmetinės (kasmetinės minimalios) atostogos, tam tikra papildoma garantija, susijusi su kasmetinių atostogų trukme, pagal Tarnybos Kalėjimų departamente statuto nuostatas taip pat buvo suteikta ištarnavusiam iki 10 metų pataisos pareigūnui, vienam auginančiam vaiką (-us) iki 14 metų (šiam asmeniui buvo suteikiamos ilgesnės, palyginti su suteikiamomis kitiems ištarnavusiems iki 10 metų asmenimis, kasmetinės atostogos).
9. Minėta, kad Seimo 2018 m. birželio 29 d. priimtu Vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymu, įsigaliojusiu (su tam tikra išimtimi) 2019 m. sausio 1 d., Vidaus tarnybos statutas (2015 m. birželio 25 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais) išdėstytas nauja redakcija, inter alia Vidaus tarnybos statuto (2018 m. birželio 29 d. redakcija) 49 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos papildomos 5 darbo dienų kasmetinės atostogos pareigūnams, vieniems auginantiems vaiką (įvaikį) iki 14 metų.
III
Konstitucijos nuostatos ir oficialioji konstitucinė doktrina
10. Šioje konstitucinės justicijos byloje tiriama Vidaus tarnybos statuto (2003 m. balandžio 29 d. redakcija) 32 straipsnio, Vidaus tarnybos statuto (2015 m. birželio 25 d. redakcija) 40 straipsnio tiek, kiek juose nebuvo įtvirtintos papildomos kasmetinės atostogos vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, vieniems auginantiems vaiką (-us) iki 14 metų, atitiktis Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 38 straipsnio 1, 2 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui.
11. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas yra universalus principas, kuriuo grindžiama visa Lietuvos teisės sistema ir pati Konstitucija; juo turi būti vadovaujamasi ir kuriant teisę, ir ją įgyvendinant; konstitucinis teisinės valstybės principas – itin talpus konstitucinis principas, apimantis daug tarpusavyje susijusių imperatyvų.
12. Konstitucinis teisinės valstybės principas neatsiejamas nuo Konstitucijoje, inter alia jos 29 straipsnyje, įtvirtinto asmenų lygiateisiškumo principo (inter alia 2014 m. balandžio 14 d., 2021 m. gegužės 28 d., 2022 m. liepos 7 d. nutarimai).
12.1. Konstitucijos 29 straipsnyje inter alia nustatyta, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs (1 dalis). Pažymėtina, kad, kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, inter alia Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas visų asmenų lygybės principas.
12.2. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstitucinis visų asmenų lygybės principas, kurio turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant, ir vykdant teisingumą, įpareigoja vienodus faktus teisiškai vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai (inter alia 2012 m. vasario 27 d., 2017 m. sausio 25 d., 2022 m. vasario 10 d. nutarimai).
Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas suponuoja pareigą įstatymų leidėjui nustatyti vienodą (nediferencijuotą) teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų kategorijų, esančių vienodoje padėtyje, atžvilgiu, kai tarp tų asmenų kategorijų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas jų traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (inter alia 2013 m. vasario 22 d., 2015 m. vasario 6 d., 2022 m. birželio 17 d. nutarimai).
13. Minėta, kad pareiškėjas abejoja ginčijamo teisinio reguliavimo atitiktimi inter alia Konstitucijos 38 straipsnio 1, 2 dalims.
Konstitucijos 38 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas (1 dalis), valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę (2 dalis).
13.1. Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 27 d. nutarime konstatavo, kad inter alia Konstitucijos 38 straipsnyje yra įtvirtinti konstituciniai šeimos, motinystės, tėvystės ir vaikystės apsaugos pagrindai.
Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 38 straipsnio 1, 2 dalis, yra pažymėjęs, kad jose yra įtvirtinti bendriausio pobūdžio konstituciniai principai (inter alia 2004 m. kovo 5 d., 2011 m. rugsėjo 28 d., 2019 m. sausio 11 d. nutarimai); šiomis nuostatomis išreiškiamas valstybės įsipareigojimas įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų, kad šeima, taip pat motinystė, tėvystė ir vaikystė, kaip konstitucinės vertybės, būtų visokeriopai puoselėjamos ir saugomos (inter alia 2011 m. rugsėjo 28 d., 2012 m. vasario 27 d. nutarimai, 2016 m. kovo 15 d. nutarimas Nr. KT9-N6/2016).
13.2. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje garantuojama valstybės apsauga ir globa įgyvendinama įvairiais būdais kuriant šeimai, motinystei, tėvystei ir vaikystei, kaip konstitucinėms vertybėms, palankią aplinką; įgyvendinant konstitucinę valstybės priedermę kurti šeimai, motinystei, tėvystei ir vaikystei palankią aplinką gali būti plėtojamos įvairios jų apsaugos ir paramos joms formos; įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į įvairius socialinius, demografinius, ekonominius veiksnius, inter alia į valstybės materialines ir finansines galimybes, turi plačią diskreciją pasirinkti konkrečias apsaugos ir paramos priemones (2012 m. vasario 27 d., 2018 m. sausio 24 d. nutarimai).
13.3. Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, vykdydamas Konstitucijos, inter alia jos 38 straipsnio 1, 2 dalių, suponuojamą konstitucinę valstybės priedermę kurti šeimai, motinystei, tėvystei ir vaikystei palankią aplinką, savo plačią diskreciją pasirinkti konkrečias šeimos, motinystės, tėvystės ir vaikystės apsaugos ir paramos joms priemones turi įgyvendinti paisydamas Konstitucijos, inter alia jos 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto asmenų lygiateisiškumo principo, reikalavimų.
IV
Vidaus tarnybos statuto (2003 m. balandžio 29 d. redakcija) 32 straipsnio, Vidaus tarnybos statuto (2015 m. birželio 25 d. redakcija) 40 straipsnio atitikties Konstitucijai vertinimas
14. Kaip minėta, šioje konstitucinės justicijos byloje pagal pareiškėjo prašymą tiriama Vidaus tarnybos statuto (2003 m. balandžio 29 d. redakcija) 32 straipsnio, Vidaus tarnybos statuto (2015 m. birželio 25 d. redakcija) 40 straipsnio tiek, kiek juose nebuvo įtvirtintos papildomos kasmetinės atostogos vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, vieniems auginantiems vaiką (-us) iki 14 metų, atitiktis Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 38 straipsnio 1, 2 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui.
15. Pareiškėjas savo abejones ginčijamo teisinio reguliavimo tiek, kiek nurodyta, atitiktimi Konstitucijai grindžia, be kita ko, tuo, kad, juo neįtvirtinus vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, vienų auginančių vaiką (-us) iki 14 metų, teisės į papildomas kasmetines atostogas, šie pareigūnai buvo nepagrįstai traktuojami nevienodai, palyginti su valstybės tarnautojais, darbuotojais, dirbančiais pagal darbo sutartis, Kalėjimų departamento pareigūnais, vienais auginančiais vaiką (-us) iki 14 metų. Pareiškėjo nuomone, tarp vidaus sistemos pareigūnų ir minėtų kitų asmenų, vienų auginančių vaiką (-us) iki 14 metų, nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, dėl kurių papildomų kasmetinių atostogų suteikimo aspektu jie galėtų būti traktuojami nevienodai.
16. Minėta, kad nei Vidaus tarnybos statuto (2003 m. balandžio 29 d. redakcija) 32 straipsnyje, nei Vidaus tarnybos statuto (2015 m. birželio 25 d. redakcija) 40 straipsnyje, kuriuose buvo įtvirtintas kasmetinių atostogų teisinis reguliavimas, nebuvo specialių nuostatų dėl papildomų kasmetinių atostogų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, vieniems auginantiems vaiką (-us) iki 14 metų.
17. Sprendžiant dėl Vidaus tarnybos statuto (2003 m. balandžio 29 d. redakcija) 32 straipsnio, Vidaus tarnybos statuto (2015 m. birželio 25 d. redakcija) 40 straipsnio tiek, kiek nurodyta, atitikties Konstitucijai, pažymėtina, kad, kaip minėta, Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas visų asmenų lygybės principas, kurio turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant, ir vykdant teisingumą; jis įpareigoja vienodus faktus teisiškai vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai; konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas suponuoja pareigą įstatymų leidėjui nustatyti vienodą (nediferencijuotą) teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų kategorijų, esančių vienodoje padėtyje, atžvilgiu, kai tarp tų asmenų kategorijų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas jų traktavimas būtų objektyviai pateisinamas; konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo pažeidimas kartu yra ir konstitucinių teisingumo, darnios visuomenės imperatyvų, taigi ir konstitucinio teisinės valstybės principo, pažeidimas.
Pažymėtina ir tai, kad, kaip minėta, įstatymų leidėjas, vykdydamas Konstitucijos, inter alia jos 38 straipsnio 1, 2 dalių, suponuojamą konstitucinę valstybės priedermę kurti šeimai, motinystei, tėvystei ir vaikystei palankią aplinką, savo plačią diskreciją pasirinkti konkrečias šeimos, motinystės, tėvystės ir vaikystės apsaugos ir paramos joms priemones turi įgyvendinti paisydamas Konstitucijos, inter alia jos 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto asmenų lygiateisiškumo principo, reikalavimų.
17.1. Minėta, kad Vidaus tarnybos statute (2003 m. balandžio 29 d., 2015 m. birželio 25 d. redakcijos su vėlesniais pakeitimais ir (ar) papildymais) buvo įtvirtintas, be kita ko, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų kasmetinių atostogų teisinis reguliavimas, kuris buvo taikomas inter alia vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, vieniems auginantiems vaiką (-us) iki 14 metų.
Minėta ir tai, kad pagal pareiškėjo ginčijamus Vidaus tarnybos statuto (2003 m. balandžio 29 d. redakcija) 32 straipsnį, Vidaus tarnybos statuto (2015 m. birželio 25 d. redakcija) 40 straipsnį vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, vieniems auginantiems vaiką (-us) iki 14 metų, buvo suteiktos tokios pačios trukmės kasmetinės atostogos kaip ir kitiems vidaus tarnybos sistemos pareigūnams; šių atostogų trukmė priklausė nuo pareigūno vidaus tarnybos stažo.
Taigi pagal pareiškėjo tiek, kiek nurodyta, ginčijamus Vidaus tarnybos statuto (2003 m. balandžio 29 d. redakcija) 32 straipsnį, Vidaus tarnybos statuto (2015 m. birželio 25 d. redakcija) 40 straipsnį vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, vieniems auginantiems vaiką (-us) iki 14 metų, suteikus tokios pačios trukmės kasmetines atostogas kaip ir kitiems vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų kasmetinių atostogų teisiniu reguliavimu nebuvo nustatytos papildomos kasmetinės atostogos vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, vieniems auginantiems vaiką (-us) iki 14 metų.
17.2. Minėta, kad kai kuriuose kituose darbo (tarnybos) teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintu kasmetinių atostogų teisiniu reguliavimu buvo nustatytos tam tikros su kasmetinių atostogų trukme susijusios papildomos garantijos asmenims, vieniems auginantiems vaiką (-us) iki 14 metų: pagal Valstybės tarnybos įstatyme (2002 m. balandžio 23 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), Darbo kodekse (2002 m. birželio 4 d., 2016 m. rugsėjo 14 d. redakcijos su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) įtvirtintą kasmetinių atostogų teisinį reguliavimą darbuotojams (valstybės tarnautojams), vieniems auginantiems vaiką (-us) iki 14 metų, buvo suteikiamos ilgesnės kasmetinės (kasmetinės minimalios) atostogos, tam tikra papildoma garantija, susijusi su kasmetinių atostogų trukme, pagal Tarnybos Kalėjimų departamente statuto nuostatas taip pat buvo suteikta ištarnavusiam iki 10 metų pataisos pareigūnui, vienam auginančiam vaiką (-us) iki 14 metų (šiam asmeniui buvo suteikiamos ilgesnės, palyginti su suteikiamomis kitiems ištarnavusiems iki 10 metų asmenimis, kasmetinės atostogos).
Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, kai kuriuose kituose darbo (tarnybos) teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintu kasmetinių atostogų teisiniu reguliavimu darbuotojams (valstybės tarnautojams), vieniems auginantiems vaiką (-us) iki 14 metų, nustatydamas minėtą papildomą garantiją, susijusią su kasmetinių atostogų trukme, įgyvendino jam suteiktą plačią diskreciją pasirinkti konkrečias šeimos, motinystės, tėvystės ir vaikystės apsaugos ir paramos joms priemones.
17.3. Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad įstatymų leidėjas tiek, kiek nurodyta, ginčijamuose Vidaus tarnybos statuto (2003 m. balandžio 29 d. redakcija) 32 straipsnyje, Vidaus tarnybos statuto (2015 m. birželio 25 d. redakcija) 40 straipsnyje nustatydamas tokį kasmetinių atostogų teisinį reguliavimą, kuriuo vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, vieniems auginantiems vaiką (-us) iki 14 metų, nebuvo nustatytos papildomos kasmetinės atostogos, šiems vidaus tarnybos sistemos pareigūnams nustatė mažiau palankų kasmetinių atostogų teisinį reguliavimą, palyginti su kai kuriuose kituose darbo (tarnybos) teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintuoju darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, valstybės tarnautojams, atitinkamiems pataisos pareigūnams, vieniems auginantiems vaiką (-us) iki 14 metų.
17.4. Šiame kontekste pažymėtina, kad tarp vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, vienų auginančių vaiką (-us) iki 14 metų, ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, valstybės tarnautojų, atitinkamų pataisos pareigūnų, vienų auginančių vaiką (-us) iki 14 metų, papildomų kasmetinių atostogų nustatymo aspektu nebuvo tokio pobūdžio ir tokios apimties teisinės padėties skirtumų, kad nevienodas jų traktavimas papildomų kasmetinių atostogų suteikimo aspektu (t. y. nenustatymas papildomų kasmetinių atostogų asmenims, vieniems auginantiems vaiką (-us) iki 14 metų) būtų objektyviai pateisinamas.
17.5. Konstatuotina, kad įstatymų leidėjas, ginčijamuose Vidaus tarnybos statuto (2003 m. balandžio 29 d. redakcija) 32 straipsnyje, Vidaus tarnybos statuto (2015 m. birželio 25 d. redakcija) 40 straipsnyje nustatęs, kad vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, vieniems auginantiems vaiką (-us) iki 14 metų, buvo suteiktos tokios pačios trukmės kasmetinės atostogos kaip ir kitiems vidaus tarnybos sistemos pareigūnams (t. y. juose neįtvirtinęs nuostatų dėl papildomų kasmetinių atostogų jiems), šių pareigūnų, vienų auginančių vaiką (-us) iki 14 metų, atžvilgiu įtvirtino kitokį, mažiau palankų kasmetinių atostogų teisinį reguliavimą, palyginti su įtvirtintuoju darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, valstybės tarnautojams, taip pat atitinkamiems pataisos pareigūnams, tarp šių papildomų kasmetinių atostogų suteikimo aspektu vienodoje (panašioje) padėtyje esančių asmenų kategorijų nesant tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kurie objektyviai pateisintų nevienodą jų traktavimą konkrečių šeimos, motinystės, tėvystės ir vaikystės apsaugos ir paramos joms priemonių nustatymo kontekste, taigi nepaisė Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto asmenų lygiateisiškumo principo, jos 38 straipsnio 1, 2 dalių suponuojamų reikalavimų, taip pat pažeidė konstitucinį teisinės valstybės principą.
18. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad Vidaus tarnybos statuto (2003 m. balandžio 29 d. redakcija) 32 straipsnis, Vidaus tarnybos statuto (2015 m. birželio 25 d. redakcija) 40 straipsnis tiek, kiek juose nebuvo įtvirtintos papildomos kasmetinės atostogos vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, vieniems auginantiems vaiką (-us) iki 14 metų, prieštaravo Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 38 straipsnio 1, 2 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102, 105 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1, 53, 531, 54, 55, 56 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas
nutaria:
Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (2003 m. balandžio 29 d. redakcija, Žin., 2003, Nr. 42-1927) 32 straipsnis, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (2015 m. birželio 25 d. redakcija, TAR, 2015-07-03, Nr. 10814) 40 straipsnis tiek, kiek juose nebuvo įtvirtintos papildomos kasmetinės atostogos vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, vieniems auginantiems vaiką (-us) iki 14 metų, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 38 straipsnio 1, 2 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Šis Konstitucinio Teismo nutarimas yra galutinis ir neskundžiamas.