UKMERGĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS
TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL UKMERGĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBOS 2016 M. SAUSIO 28 D. SPRENDIMO NR. 7-1 „DĖL ŽMONIŲ PALAIKŲ LAIDOJIMO IR KAPINIŲ LANKYMO UKMERGĖS RAJONE TVARKOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2018 m. rugsėjo 20 d. Nr. 7-235
Ukmergė
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gegužės 2 d. nutarimu Nr. 409 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1207 „Dėl Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų patvirtinimo“ pakeitimo“, Ukmergės rajono savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:
Pakeisti Žmonių palaikų laidojimo ir kapinių lankymo Ukmergės rajone tvarką, patvirtintą Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2016 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. 7-1 „Dėl Žmonių palaikų laidojimo ir kapinių lankymo Ukmergės rajone tvarkos patvirtinimo“ (toliau – Tvarka):
1. Tvarkos 6 punktą išdėstyti taip:
„6. Nauja kapavietė skiriama ir leidimas laidoti išduodamas laidojančiam asmeniui pateikus rašytinį prašymą, asmens dokumentą ir medicininį mirties liudijimą ar sveikatos apsaugos ministro patvirtintos formos medicinos dokumentų išrašą, jeigu norima laidoti žmogaus vaisių (vaisius) iki 22-os nėštumo savaitės.“
2. Tvarkos 7 punktą išdėstyti taip:
„7. Leidimas laidoti esamoje (turimoje) kapavietėje išduodamas kapavietę prižiūrinčiam asmeniui ar, esant jo rašytiniam sutikimui, kitam laidojančiam asmeniui, pateikusiam kapinių prižiūrėtojui medicininį mirties liudijimą ar sveikatos apsaugos ministro patvirtintos formos medicinos dokumentų išrašą, jeigu norima laidoti žmogaus vaisių (vaisius) iki 22-os nėštumo savaitės, prašymą ir anksčiau šioje kapavietėje palaidoto asmens mirties liudijimą (liudijimo nuorašą) arba pažymą apie mirties įregistravimą, išduotą Civilinės metrikacijos įstaigos. Tais atvejais, kai kapavietę prižiūrintis asmuo prašymo dėl palaidojimo (leidimo) išdavimo pats pateikti negali (dėl ligos, išvykęs, nežinoma buvimo ar gyvenamoji vieta ar jis nenurodytas Laidojimų ir kapaviečių statinių registracijos žurnale), leidimas laidoti į turimą šeimos kapavietę išduodamas įrodžius giminystės ryšį su palaidotu asmeniu ir pateikus kitų šeimos narių, turinčių tokią pačią teisę į kapavietę, rašytinius sutikimus.“
3. Tvarkos 9 punktą išdėstyti taip:
„9. Žmogaus palaikams, įskaitant balzamuotus ir kremuotus, laidoti, atsižvelgiant į laidojančio asmens prašymą, gali būti skiriama kapavietė arba niša kolumbariume. Kremuotus žmogaus palaikus gali būti leidžiama išbarstyti kapinėse esančiame pelenų barstymo lauke. Skiriamos kapavietės dydis vienam kapui (vieno žmogaus palaikams palaidoti) – 3,75 kv. m (1,5x2,5), neįskaitant priėjimų prie kapo, o keliems kapams (šeimos kapavietė) – 7 kv. m (2,8x2,5), neįskaitant priėjimų (šoniniai 0,25−0,3 m, galiniai 0,6−0,75 m) prie kapo, arba pagal kapinių planą – kitokio dydžio. Leidimas išbarstyti kremuotus žmogaus palaikus kapinėse esančiame pelenų barstymo lauke (jeigu toks yra) išduodamas, jeigu negauta rašytinių pranešimų, kad tai prieštarauja asmens, kurio kremuotus palaikus norima išbarstyti, išreikštai, jam esant gyvam, valiai.“
4. Tvarkos 13.3 papunktį išdėstyti taip:
5. Tvarkos 28 punktą išdėstyti taip:
„28. Kapavietės statiniai (kapo paminklas, antkapis, kapavietę (sklypą) ribojantys apvadai ir kt.) statomi ir rekonstruojami vadovaujantis Statybos įstatymu. Statant ir (ar) rekonstruojant kapo paminklus, antkapius ar kitus statinius, kapavietę prižiūrintis asmuo privalo informuoti kapinių prižiūrėtoją ir pateikti jam kapavietės sutvarkymo (įskaitant statinių statymą ar rekonstrukciją) projektinius sprendinius (planą, schemą su išdėstytais projektuojamais kapavietės statiniais, želdiniais, nurodyti statinių aukštį, medžiagą, želdinių rūšį). Visi kapaviečių statiniai, įskaitant ir suoliukus, gali būti statomi ir želdiniai sodinami tik skirtos (turimos) kapavietės, kurią vietoje pažymi kapinių prižiūrėtojas, ribose (kapavietės sklype). Keisti priėjimų prie kapaviečių dangą ar kitaip jas pertvarkyti (kai takai išklojami trinkelėmis, užpilami skalda ar pan.) galima tik suderinus raštu su kapinių prižiūrėtoju ir už gretimų kapaviečių priežiūrą atsakingais asmenimis. Kapaviečių statinių, želdinių, aplinkos tvarkymo atitiktį taisyklių reikalavimams tikrina kapinių prižiūrėtojas. Už kapavietės statinių ir želdinių priežiūrą, jų būklę yra atsakingi statinių savininkai, kapavietę prižiūrintys asmenys.“
6. Tvarkos 29 punktą išdėstyti taip:
29. Kapinių prižiūrėtojas Laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale įrašo:
29.1. asmens, kurio palaikai palaidoti kapinėse, vardą, pavardę, gimimo ir mirties vietą ir datą, asmens kodą, medicininio mirties liudijimo išdavimo datą ir numerį, o jeigu palaidotas (palaidoti) žmogaus vaisius (vaisiai) iki 22-os nėštumo savaitės, – moters, kurios vaisius (vaisiai) buvo kremuotas (kremuoti) arba nekremuotas (nekremuoti), vardą ir pavardę, gimimo datą, medicinos dokumentų išrašo datą;
29.2. žmogaus palaikų palaidojimo datą, vietą (kapinių kvartalas, kapavietės arba kolumbariumo nišos numeris ir matmenys, pelenų barstymo laukas) ir laidojimo gylį;
29.3. įrašus apie pavojingą arba ypač pavojingą užkrečiamąją ligą, įrašytą į Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytą sąrašą, jeigu asmuo, kurio palaikai (išskyrus kremuotus) palaidoti kape arba rūsyje, sirgo tokia liga arba buvo tokios ligos sukėlėjų nešiotojas;
29.4. kapavietės statinių statymo ir (ar) rekonstravimo datas, kitų paminklų, antkapių ir kapavietės aptvėrimo įrengimo datas; Kapavietėse esantys statiniai ir želdiniai, kai jie nustatyta tvarka įregistruoti kapinių prižiūrėtojo Laidojimų ir kapaviečių statinių registracijos žurnale, yra už kapavietės priežiūrą atsakingų asmenų (fizinių ar juridinių, įrašytų Laidojimų ir kapaviečių statinių registracijos žurnale) nuosavybė;