Lietuvos Respublikos Vyriausybė

nutarimas

DĖL VARNIŲ regioninio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų plano patvirtinimo

2016 m. spalio 26 d. Nr. 1055

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (2011 m. balandžio 12 d. įstatymo Nr. XI-1310 redakcija) 19 straipsnio 2 dalimi ir 23 straipsnio 2 dalimi bei Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti Varnių regioninio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų planą (pridedama).

2. Nustatyti, kad Varnių regioninio parko konservacinio funkcinio prioriteto zoną sudaro Stervo gamtinis rezervatas, Bilionių, Biržuvėnų, Girgždūtės, Medvėgalio, Pavandenės, Sietuvos, Šatrijos, Vembūtų, Žąsūgalos kraštovaizdžio draustiniai, Apvaršuvos, Aukštagirės, Bėkšvės, Drujos, Jaušaičių, Kietkalnio, Medvalakio, Spingės, Žiograkalnio geomorfologiniai draustiniai, Pagirgždūčio pedologinis draustinis, Lūksto, Minijos ištakų, Ventos ištakų, Virvytės hidrografiniai draustiniai, Dubulio botaninis draustinis, Biržulio botaninis-zoologinis draustinis, Ankantų, Baltežerio, Debesnų, Kauklių, Sydeklio telmologiniai draustiniai, Pabiržulio archeologinis draustinis, Luokės ir Varnių urbanistiniai draustiniai. Jų tikslai yra šie:

2.1. Stervo gamtinio rezervato – išsaugoti Stervo ežerą ir jo pelkėtą aplinką, pelkėtus Tetervinės miškus su saugomomis augalų rūšimis (raudonąja gegūne, baltijine gegūne, gelsvąja gegūne, žalsvažiede blandimi) ir saugomomis gyvūnų rūšimis (šermuonėliu, didžiuoju baubliu, tetervinu, švygžda, plovine vištele, pilkąja gerve, juodąja žuvėdra);

2.2. Bilionių kraštovaizdžio draustinio – išsaugoti raiškaus reljefo kraštovaizdį su Bilionių (Švedkalnio) piliakalniu;

2.3. Biržuvėnų kraštovaizdžio draustinio – išsaugoti Virvytės slėnio kraštovaizdį, Biržuvėnų dvaro sodybą;

2.4. Girgždūtės kraštovaizdžio draustinio – išsaugoti gamtinę ir kultūrinę vertę turintį plokščiakalvių kraštovaizdį su būdingomis miško bendrijomis;

2.5. Medvėgalio kraštovaizdžio draustinio – išsaugoti aukščiausiai iškilusio Žemaičių vandenskyrinio kalvyno kraštovaizdį su miškų biocenozėmis, saugomomis augalų rūšimis (žalsvažiede blandimi, raudonąja gegūne, baltijine gegūne) ir saugomomis gyvūnų rūšimis (juoduoju apolonu, machaonu) bei kultūros vertybėmis (Medvėgalio piliakalniu su papiliu ir kūlgrinda);

2.6. Pavandenės kraštovaizdžio draustinio – išsaugoti būdingą stambių pavienių kalvų kraštovaizdį su raiškiomis Moteraičio, Sprūdės ir Knabės kalvomis, piliakalniais, senąja Pavandenės dvarviete, Gludo ežeru, saugoma augalų rūšimi (tuščiaviduriu rūteniu) ir saugomomis gyvūnų rūšimis (juoduoju apolonu, machaonu);

2.7. Sietuvos kraštovaizdžio draustinio – išsaugoti senovinio protakinio ežeruoto Duburio kraštovaizdį su natūraliu Sietuvos upeliu, žemapelkėmis, saugomomis augalų rūšimis (sibiriniu vilkdalgiu, žalsvažiede blandimi, vyriškąja gegužraibe, aukštąja gegūne, vienalapiu gedučiu, dvilapiu purvuoliu) ir saugomomis gyvūnų rūšimis (jūriniu ereliu, juoduoju apolonu) bei kultūros vertybėmis (Burbiškių piliakalniais, Sietuvos ir Dargių kūlgrindomis);

2.8. Šatrijos kraštovaizdžio draustinio – išsaugoti moreninių masyvų kraštovaizdį su Pašatrijos piliakalniu;

2.9. Vembūtų kraštovaizdžio draustinio – išsaugoti raiškų moreninio masyvo ir ežero pakrančių kraštovaizdį su Vembūtų piliakalniu;

2.10. Žąsūgalos kraštovaizdžio draustinio – išsaugoti raiškų moreninio masyvo ir erozinio slėnio kraštovaizdį su Sėbų piliakalniu ir Žąsūgalos kalno šlaitu, erozinėmis formomis, miško ir pievų bendrijomis bei Pušinės miško paprastosios eglės populiacijos genetinę įvairovę;

2.11. Apvaršuvos geomorfologinio draustinio – išsaugoti būdingą moreninį smulkių kalvų masyvą;

2.12. Aukštagirės geomorfologinio draustinio – išsaugoti pavienių kalvų ir pelkėtų įlomių reljefą;

2.13. Bėkšvės geomorfologinio draustinio – išsaugoti raiškų, keiminių kalvų grandimis pasižymintį reljefą;

2.14. Drujos geomorfologinio draustinio – išsaugoti stambiausią Varnių regioniniame parke Drujos plokščiakalvę, Gūšros duburį;

2.15. Jaušaičių geomorfologinio draustinio – išsaugoti Lūksto duburį uždarančią ir jo panoramą formuojančią moreninių darinių ruožo keterą;

2.16. Kietkalnio geomorfologinio draustinio – išsaugoti raiškų Žemaičių vandenskyrinės keteros reljefą su Kietkalnio ir Stromo viršukalvėmis;

2.17. Medvalakio geomorfologinio draustinio – išsaugoti Žemaičių vandenskyrai būdingą ozo požymius turintį gūbrį;

2.18. Spingės geomorfologinio draustinio – išsaugoti moreninių plokščiakalvių grupę su raiškia Spingės viršukalve;

2.19. Žiograkalnio geomorfologinio draustinio – išsaugoti unikalią sališkąją Žiograkalnio plokščiakalvę;

2.20. Pagirgždūčio pedologinio draustinio – išsaugoti Žemaičių aukštumos vandenskyrinio kalvyno pedologinio rajono velėninių jaurinių priemolio dirvožemių natūralų etaloną;

2.21. Lūksto hidrografinio draustinio – išsaugoti Lūksto ežerą su plačiais lėkštais atabradais;

2.22. Minijos ištakų hidrografinio draustinio – išsaugoti Minijos ištakas su Didovo, Kliokio, Pluotinalio ir Saloto ežerais bei protakomis;

2.23. Ventos ištakų hidrografinio draustinio – išsaugoti Ventos ištakas su Venių ir Medainio ežerais;

2.24. Virvytės hidrografinio draustinio – išsaugoti raiškią hidrografinę Virvytės aukštupio vagos struktūrą;

2.25. Dubulio botaninio draustinio – išsaugoti būdingas šlapių pievų ir miško bendrijas su saugoma augalų rūšimi (žalsvažiede blandimi);

2.26. Biržulio botaninio-zoologinio draustinio – išsaugoti ekologiniu požiūriu unikalų, ypač svarbų vandens ir pelkių paukščiams (didžiajam baubliui, gulbei giesmininkei, pievinei lingei, švygždai, plovinei vištelei, pilkajai gervei, juodajai žuvėdrai) perėti ir apsistoti migracijų metu gamtinį kompleksą su retų ir nykstančių augalų (liekninio beržo, sibirinio vilkdalgio, vyriškosios gegužraibės, raudonosios gegūnės) bei gyvūnų (šermuonėlio, juodojo apolono) buveinėmis;

2.27. Ankantų telmologinio draustinio – išsaugoti savitą pelkėtų miškų kompleksą;

2.28. Baltežerio telmologinio draustinio – išsaugoti pelkėtą duburinį kompleksą;

2.29. Debesnų telmologinio draustinio – išsaugoti paežerinę pelkę su saugomomis augalų rūšimis (liekniniu beržu, paprastąja tukle, sibiriniu vilkdalgiu, žalsvažiede blandimi, vyriškąja gegužraibe, raudonąja gegūne, baltijine gegūne, dėmėtąja gegūne, gelsvąja gegūne, siauralape gegūne, pelkine laksva, dvilapiu purvuoliu, žvilgančiąja riestūne) ir gyvūnų (didžiojo baublio, pievinės lingės, švygždos, pilkosios gervės, auksuotosios šaškytės) buveinėmis bei kultūros vertybėmis (Varnių senovės gyvenviete);

2.30. Kauklių telmologinio draustinio – išsaugoti pelkinių miškų kompleksą;

2.31. Sydeklio telmologinio draustinio – išsaugoti būdingą pelkinį duburį su užpelkėjančiu ežeru, saugomomis augalų rūšimis (paprastąja tukle, baltijine gegūne, dėmėtąja gegūne, dvilapiu purvuoliu) bei saugomomis gyvūnų rūšimis (tetervinu, pilkąja gerve);

2.32. Pabiržulio archeologinio draustinio – išsaugoti akmens amžiaus stovyklavietes;

2.33. Luokės urbanistinio draustinio – išsaugoti Luokės miestelio planinę ir erdvinę struktūrą su kultūros vertybėmis (Senojo miesto vieta);

2.34. Varnių urbanistinio draustinio – išsaugoti Varnių (buv. Medininkų) miesto planinę erdvinę struktūrą, kultūros vertybes (Varnių senojo miesto vieta, Varnių šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčios statinių kompleksas).

3. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. lapkričio 7 d. nutarimą Nr. 1314 „Dėl Varnių regioninio parko, jo zonų ir parko apsaugos zonos ribų patvirtinimo“.

Ministras Pirmininkas                                                                      Algirdas Butkevičius

Aplinkos ministras                                                                          Kęstutis Trečiokas