LIETUVOS BANKO VALDYBA
NUTARIMAS
DĖL PRIEŽIŪRINIO TIKRINIMO IR VERTINIMO PROCESO BENDRŲJŲ NUOSTATŲ PATVIRTINIMO
2015 m. rugpjūčio 13 d. Nr. 03-131
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio 3 dalies 1 punktu, taip pat įgyvendindama 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL 2013 L 176, p. 338), Lietuvos banko valdyba n u t a r i a:
PATVIRTINTA
Lietuvos banko valdybos
2015 m. rugpjūčio 13 d.
nutarimu Nr. 03-131
Priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso bendrieji nuostatai
I SKYRIUS
Bendrosios nuostatos
1. Priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso bendruosiuose nuostatuose (toliau – Nuostatai) nustatytas Priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo procesas (angl. Supervisory Review and Evaluation Process, toliau – SREP), kuris yra neatskiriama riziką ribojančios priežiūros dalis ir kuris taikomas visiems Lietuvos banko, Europos Centrinio Banko licenciją turintiems bankams ir Centrinei kredito unijai (toliau – bankas). Nuostatai mutatis mutandis taikomi užsienio bankų filialams.
2. Nuostatuose nustatyti pagrindiniai SREP, bankų priežiūros programos sudarymo principai, techniniai SREP kriterijai, veiklos riziką ribojančių priemonių taikymo bankui tvarka.
3. SREP tikslas – atsižvelgiant į Nuostatų III skyriaus reikalavimus, peržiūrėti banko sudarytus sandorius, taisykles, veiklos strategijas, procesus ir mechanizmus, kuriuos įdiegė bankas, siekdamas laikytis Lietuvos Respublikos bankų įstatyme, Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatyme, 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL 2013 L 176, p. 1) (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 575/2013) nustatytų reikalavimų, ir įvertinti:
3.2. riziką, kurią bankas kelia šalies finansų sistemai, atsižvelgiant į sisteminės rizikos nustatymą ir apskaičiavimą pagal 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB (OL 2010 L 331, p. 12) (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010), 23 straipsnį, arba, tam tikrais atvejais į Europos sisteminės rizikos valdybos rekomendacijas;
4. Lietuvos bankas, remdamasis atliktu SREP, nustato, ar banko sudaryti sandoriai, įdiegtos taisyklės, strategijos, procesai ir mechanizmai užtikrina tinkamą banko rizikos valdymą, ar turimo kapitalo ir likvidumo pakanka ir ar esami kapitalo pakankamumo ir likvidumo reikalavimai yra pakankami banko veiklos rizikai padengti.
5. Lietuvos bankas kiekvieno banko SREP dažnumą ir intensyvumą nustato atsižvelgdamas į banko dydį, sisteminę svarbą, pobūdį, mastą ir sudėtingumą ir vadovaudamasis proporcingumo principu. Nuostatų 20 punkte nurodytiems bankams sudaroma ir taikoma priežiūros programa, o jų priežiūrinis tikrinimas ir vertinimas atliekamas bent kartą per metus.
6. Bankams, kurių veiklos rizikos pobūdis dėl panašaus verslo modelio, geografinės banko pozicijų padėties arba dėl turimų ar galimų įgyti panašių rizikos pozicijų, dėl panašios rizikos finansų sistemai, yra panašus, Lietuvos bankas gali taikyti panašų arba tapatų SREP.
II SKYRIUS
PRIEŽIŪRINIO TIKRINIMO IR VERTINIMO PROCESAS
8. Lietuvos banko vykdomas SREP apima:
8.1. banko veiklos reikšmingos rizikos rūšių ir banko valdymo vertinimą. Vertinimas apima visas banko veiklos sritis, kuriose bankas susiduria su reikšminga rizika. Atliekant vertinimą daugiausia dėmesio skiriama kiekvienos rizikos rūšies lygiui nustatyti ir rizikos valdymo sistemos kokybei įvertinti. Vertinimas orientuotas į ateitį, kad remiantis turima informacija būtų nustatoma, ar tikėtina, kad banko rizikos lygis pasikeis per artimiausią laikotarpį;
8.2. banko vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo proceso (angl. Internal Capital Adequacy Assessment Process, toliau – ICAAP) tikrinimą ir vertinimą. Lietuvos bankas vertina banko ICAAP sudėtines dalis, metodiką, prielaidas, taikymo mastą ir gautus rezultatus, atsižvelgdamas į tai, kad ICAAP turi būti proporcingas banko veiklai. Šis tikrinimas ir vertinimas apima tiek banko rizikos valdymo procesus, tiek banko atliktą vidaus kapitalo pakankamumo vertinimą ir testavimą nepalankiausiomis sąlygomis. Lietuvos bankas peržiūri banko taikomas rizikos mažinimo priemones, taip pat visoms rizikos rūšims padengti turimą kapitalą ir kapitalo sudėtį;
8.3. tikrinimą ir vertinimą, ar bankas tinkamai įgyvendino Lietuvos Respublikos bankų įstatyme, Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatyme, Reglamente (ES) Nr. 575/2013 ir kituose teisės aktuose nustatytus kapitalo ir kitus riziką ribojančius reikalavimus;
9. Vykdydamas SREP, Lietuvos bankas, jei yra būtina, be kitų, taiko šias priemones:
III SKYRIUS
TECHNINIAI PRIEŽIŪRINIO TIKRINIMO IR VERTINIMO KRITERIJAI
10. Lietuvos banko atliekamas bankų SREP apima kredito, rinkos, operacinę riziką ir bent šiuos aspektus:
10.1. banko koncentracijos rizikos ir jos valdymo, įskaitant reikalavimų, nustatytų Reglamento (ES) Nr. 575/2013 ketvirtojoje dalyje ir Vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo proceso bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos banko valdybos 2006 m. lapkričio 23 d. nutarimu Nr. 145 „Dėl Vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo proceso bendrųjų nuostatų patvirtinimo“, 30 punkte, laikymosi įvertinimą;
10.2. banko politikos ir procedūrų, skirtų valdyti likutinę riziką dėl pripažintų kredito rizikos mažinimo metodų naudojimo, taikymo būdo, tinkamumo ir patikimumo įvertinimą;
10.3. banko turimų nuosavų lėšų dėl turto, kurį jis pakeitė vertybiniais popieriais, tinkamumo, atsižvelgiant į ekonominį sandorio turinį, įskaitant pasiektą rizikos perleidimo laipsnį, įvertinimą;
10.4. banko likvidumo rizikos, įskaitant alternatyvių scenarijų analizių rengimą, rizikos mažinimo priemonių valdymą ir veiksmingus nenumatytų atvejų planus, įvertinimą;
10.6. testavimo nepalankiausiomis sąlygomis, kurį pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 177 straipsnį atlieka bankai, taikantys vidaus reitingais pagrįstą kredito rizikos vertinimo metodą, rezultatų įvertinimą;
10.7. testavimo nepalankiausiomis sąlygomis, kurį atlieka bankas, taikydamas vidaus modelį su rinkos rizika susijusiam nuosavų lėšų reikalavimui pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 trečiosios dalies IV antraštinės dalies 5 skyriaus nuostatas apskaičiuoti, rezultatų įvertinimą;
11. SREP metu Lietuvos bankas atlieka išsamų kredito rizikos vertinimą ir skatina bankus, kurie yra svarbūs dėl savo dydžio, vidaus organizacinės struktūros ir veiklos pobūdžio, masto bei sudėtingumo, plėtoti vidaus kredito rizikos vertinimo pajėgumus ir naudoti vidaus reitingais grindžiamą nuosavų lėšų reikalavimo kredito rizikai padengti apskaičiavimo metodą, jei jų pozicijos yra reikšmingos ir jie turi daug reikšmingų sandorio šalių.
12. Lietuvos bankas, vertindamas likvidumo riziką pagal Nuostatų 10.4 papunkčio reikalavimus, atlieka išsamų banko bendro likvidumo rizikos valdymo vertinimą ir skatina rengti patikimas vidaus metodikas. Atlikdamas šį vertinimą, Lietuvos bankas atsižvelgia į banko svarbą finansų rinkose ir galimą Lietuvos banko sprendimų poveikį finansų sistemos stabilumui kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse.
13. Lietuvos bankas stebi, ar bankas netiesiogiai parėmė pakeitimą vertybiniais popieriais. Jeigu nustatoma, kad bankas šią netiesioginę paramą suteikė daugiau nei vieną kartą, Lietuvos bankas imasi tinkamų priemonių, atsižvelgdamas į padidėjusią tikimybę, kad bankas ateityje rems pakeitimą vertybiniais popieriais ir taip neužtikrins reikšmingo rizikos perleidimo.
14. Pagal Nuostatų 4 punktą vertindamas bankus, Lietuvos bankas taip pat nustato, ar vertinimo koregavimų, kurie apskaičiuoti prekybos knygos pozicijoms arba portfeliui, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 105 straipsnyje, pakanka, kad bankas, esant įprastoms rinkos sąlygoms, be reikšmingų nuostolių per trumpą laiko tarpą galėtų parduoti arba apdrausti savo pozicijas.
15. Atlikdamas SREP, Lietuvos bankas atsižvelgia į bankams tenkančią palūkanų normos riziką, kylančią dėl ne prekybos veiklos. Lietuvos bankas imasi priemonių bent jau dėl tų bankų, kurių kapitalas dėl staigaus 200 bazinių punktų arba EBI nustatyto dydžio palūkanų normų pokyčio sumažėja daugiau kaip 20 procentų.
16. SREP metu Lietuvos bankas atsižvelgia į bankams tenkančią pernelyg didelio finansinio sverto riziką, kurią parodo pernelyg didelio finansinio sverto rodikliai, įskaitant pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 429 straipsnį apskaičiuotą finansinio sverto koeficientą. Vertindamas banko finansinio sverto koeficientą, taisykles, strategijas, procesus ir mechanizmus, kuriuos bankas naudoja pernelyg didelio finansinio sverto rizikai valdyti, Lietuvos bankas atsižvelgia į banko verslo modelį.
17. Atlikdamas SREP, Lietuvos bankas atsižvelgia į banko valdymo priemones, banko kultūrą ir vertybes, jo valdymo organų narių gebėjimą eiti savo pareigas. Vykdydamas Nuostatuose nustatytas funkcijas, Lietuvos bankas gali susipažinti su banko valdymo organų ir jo komitetų darbotvarkėmis ir kitais dokumentais, taip pat su valdymo organų veiklos rezultatų vidaus ir išorės vertinimo rezultatais.
IV SKYRIUS
PRIEŽIŪROS PROGRAMA
19. Lietuvos bankas kiekvienais metais parengia prižiūrimų bankų priežiūros programą, atsižvelgdamas į vykdomą SREP. Priežiūros programoje nurodoma:
19.2. kuriems bankams ketinama taikyti griežtesnę priežiūrą ir kurios iš Nuostatų 9.1–9.5 papunkčiuose nurodytų priežiūros priemonių bus taikomos;
20. Priežiūros programa turi apimti šiuos bankus:
20.1. bankus, kurių pagal Nuostatų 10.6, 10.7 papunkčius ir 18 punktą atlikto testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai arba SREP rezultatai rodo didelę riziką jų nuolatiniam finansiniam patikimumui arba galimus Lietuvos Respublikos bankų įstatyme, Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatyme, Reglamente (ES) Nr. 575/2013 ir kituose teisės aktuose nustatytų kapitalo ir kitų riziką ribojančių reikalavimų pažeidimus;
V skyrius
veiklos riziką ribojančių priemonių taikymas
21. Lietuvos bankas, SREP rezultatų pagrindu bankui gali taikyti Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 67 straipsnio 2 dalyje arba Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymo 53 straipsnio 2 dalyje nustatytas veiklos riziką ribojančias priemones.
22. Lietuvos bankas gali nurodyti bankui turėti tam tikrą papildomo kapitalo sumą arba taikyti papildomus kapitalo pakankamumo reikalavimus, kai:
22.1. banko kapitalo reikalavimai ir kapitalo rezervai, apskaičiuoti pagal Lietuvos Respublikos bankų įstatyme, Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatyme, Reglamente (ES) Nr. 575/2013 ir kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus, nepadengia arba iš dalies padengia SREP metu nustatytą ir įvertintą riziką;
22.2. banko valdymo priemonės, įskaitant banko organizacinę struktūrą, rizikos, kuri bankui kyla arba gali kilti, nustatymo, valdymo, stebėjimo ir informavimo apie šią riziką procesai ir vidaus kontrolės mechanizmai, įskaitant patikimas valdymo ir apskaitos procedūras, atlygio politika ir praktika neužtikrina tinkamo banko veiklos rizikos padengimo banko kapitalu;
22.3. mažai tikėtina, kad vien tik taikant kitas administracines priemones per nustatytą laikotarpį būtų tinkamai pagerintos banko taisyklės, procesai, mechanizmai ir strategijos;
22.4. Lietuvos bankas nustato, kad bankui nesilaikant nustatytų reikalavimų taikyti atitinkamus vidaus rizikos vertinimo metodus, kuriems reikalingas išankstinis Lietuvos banko leidimas, skaičiuojant nuosavų lėšų reikalavimą rizikai padengti, tikėtina, kad bankas tinkamai neįvertins rizikos ir neturės pakankamai kapitalo rizikai padengti;
22.5. tikėtina, kad bankas netiksliai įvertina riziką, neatsižvelgiant į tai, kad yra tenkinami Lietuvos Respublikos bankų įstatyme, Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatyme, Reglamente (ES) Nr. 575/2013 ir kituose teisės aktuose nustatyti reikalavimai;
22.6. bankas pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 377 straipsnio 5 dalį praneša Lietuvos bankui, kad pagal šiame straipsnyje nurodyto testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatus reikšmingai viršijamas jo kapitalo, reikalingo su koreliaciniu prekybos portfeliu susijusiai rizikai padengti, reikalavimas.
VI SKYRIUS
BENDRADARBIAVIMAS SU ES valstybių narių PRIEŽIŪROS INSTITUCIJOMIS SREP METU
23. Lietuvos bankas bendradarbiauja su kitų Europos Sąjungos valstybių narių kredito įstaigų priežiūrą vykdančiomis institucijomis (toliau – suinteresuotos priežiūros institucijos) SREP metu, siekiant priimti bendrą sprendimą dėl kiekvieno ES patronuojančiojo banko arba banko, kurį kontroliuoja ES patronuojančioji finansų kontroliuojančioji bendrovė arba ES patronuojančioji mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji bendrovė (toliau – bendras sprendimas):
23.1. dėl ICAAP ir SREP taikymo, siekiant nustatyti finansinės grupės kapitalo pakankamumo reikalavimą konsoliduotai, atsižvelgiant į jos finansinę padėtį ir rizikos pobūdį, taip pat papildomo kapitalo reikalavimo dydį tiek kiekvienam tos finansinės grupės subjektui, tiek visai finansinei grupei;
24. Bendras sprendimas priimamas laikantis šių nuostatų:
24.1. bendras sprendimas pagal Nuostatų 23.1 papunktį priimamas per keturis mėnesius, kai priežiūros institucija, atsakinga už ES patronuojančiojo banko ir bankų, kuriuos kontroliuoja ES patronuojančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba ES patronuojančiosios mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios bendrovės, jungtinės konsoliduotosios priežiūros vykdymą (toliau – konsoliduotosios priežiūros institucija), pateikia kitoms suinteresuotoms priežiūros institucijoms finansinės grupės SREP ataskaitą. Priimant bendrą sprendimą atsižvelgiama ir į suinteresuotų priežiūros institucijų atliktus patronuojančiojo banko kontroliuojamųjų bankų (toliau – kontroliuojamasis bankas) SREP ataskaitas;
24.2. bendras sprendimas pagal Nuostatų 23.2 papunktį priimamas per vieną mėnesį, kai konsoliduotosios priežiūros institucija pateikia kitoms suinteresuotoms priežiūros institucijoms finansinės grupės likvidumo rizikos vertinimo ataskaitą;
24.3. nesusitarus priimti bendrą sprendimą, konsoliduotosios priežiūros institucija kitos suinteresuotos priežiūros institucijos prašymu arba savo iniciatyva gali konsultuotis su EBI. Gautas atsakymas apsvarstomas dalyvaujant visoms suinteresuotoms priežiūros institucijoms;
24.4. suinteresuotoms priežiūros institucijoms priėmus bendrą sprendimą dėl kapitalo pakankamumo ir likvidumo reikalavimų, konsoliduotosios priežiūros institucija patronuojančiajam bankui pateikia priimtą sprendimą ir jo pagrindimą;
24.5. suinteresuotoms priežiūros institucijoms nepriėmus bendro sprendimo per Nuostatų 24.1 ir 24.2 papunkčiuose nurodytus terminus, sprendimą dėl kapitalo pakankamumo reikalavimų ir likvidumo reikalavimų konsoliduotai priima konsoliduotosios priežiūros institucija, deramai apsvarsčiusi ir atsižvelgusi į suinteresuotų priežiūros institucijų atliktų kontroliuojamųjų bankų SREP ataskaitas. Suinteresuotos priežiūros institucijos sprendimus dėl kontroliuojamųjų bankų kapitalo pakankamumo ir likvidumo reikalavimų priima atskirai, atsižvelgusios į konsoliduotosios priežiūros institucijos nuomonę ir išlygas;
24.6. jeigu baigiantis Nuostatų 24.1 ir 24.2 papunkčiuose nurodytiems laikotarpiams kuri nors iš suinteresuotų priežiūros institucijų perduoda klausimą EBI, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 19 straipsnyje, konsoliduotosios priežiūros institucija atideda sprendimo priėmimą konsoliduotai iki tada, kol EBI priims savo sprendimą (per vieną mėnesį), ir priima sprendimą vadovaudamasi EBI sprendimu;
24.7. jeigu susiklosto Nuostatų 24.5 papunktyje nurodyta padėtis, konsoliduotosios priežiūros institucija parengia dokumentą, kuriame išdėstomi konsoliduotosios priežiūros institucijos ir visų suinteresuotų priežiūros institucijų priimti sprendimai dėl kontroliuojamųjų bankų kapitalo pakankamumo ir likvidumo reikalavimų vykdymo su visomis nuomonėmis ir išlygomis, ir pateikia visoms suinteresuotoms priežiūros institucijoms ir patronuojančiajam bankui;
24.8. Nuostatų 24.4 papunktyje nurodytas bendras sprendimas arba pagal Nuostatų 24.5 ir 24.7 papunkčius priimti sprendimai yra galutiniai ir juos atitinkamoje ES valstybėje narėje vykdo suinteresuota priežiūros institucija;
24.9. Nuostatų 24.4 papunktyje nurodytas bendras sprendimas arba pagal Nuostatų 24.5 ir 24.7 papunkčius priimti sprendimai atnaujinami kiekvienais metais arba išskirtinėmis aplinkybėmis, kai suinteresuota priežiūros institucija pateikia konsoliduotosios priežiūros institucijai pagrįstą prašymą atnaujinti sprendimą. Sprendimo atnaujinimas gali būti vykdomas ir dvišaliu pagrindu: tarp konsoliduotosios priežiūros institucijos ir prašymą pateikusios priežiūros institucijos.
25. Lietuvos bankas, būdamas konsoliduotosios priežiūros institucija, yra atsakingas už:
25.1. veiksmų koordinavimą ir bendradarbiavimą su visomis suinteresuotomis priežiūros institucijomis dėl Nuostatų 23 punkte nurodyto bendro sprendimo priėmimo pagal Nuostatų 24.1–24.4 papunkčius, o jeigu jo nepavyksta priimti, kaip nurodyta Nuostatų 24.5 papunktyje, – už Nuostatų 24.7 papunktyje nurodyto dokumento parengimą ir pateikimą;
25.2. patronuojančiojo banko finansinės grupės SREP rezultatų ir likvidumo rizikos vertinimo ataskaitos pateikimą kitoms suinteresuotoms priežiūros institucijoms;
26. Lietuvos bankas, būdamas suinteresuota priežiūros institucija, yra atsakingas už:
26.1. bendradarbiavimą su konsoliduotosios priežiūros institucija ir kitomis suinteresuotomis priežiūros institucijomis dėl Nuostatų 23 punkte nurodyto bendro sprendimo priėmimo pagal Nuostatų 24.1–24.4 papunkčius;
26.2. kontroliuojamojo banko (arba jo finansinės grupės) likvidumo rizikos vertinimo ataskaitos, SREP ataskaitos ir sprendimo dėl jos kapitalo pakankamumo parengimą, atsižvelgus į konsoliduotosios priežiūros institucijos patronuojančiojo banko finansinės grupės SREP ataskaitą;
26.3. Nuostatų 26.2 papunktyje nurodytų dokumentų perdavimą konsoliduotosios priežiūros institucijai per Nuostatų 24.1 ir 24.2 papunkčiuose nurodytus terminus;