Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2012 M. SPALIO 24 D. NUTARIMO NR. 1304 „DĖL POVEIKIO PRIEMONIŲ TAIKYMO ŪKIO SUBJEKTAMS PAGRINDINIŲ NUOSTATŲ KONCEPCIJOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2014 m. liepos 30 d. Nr. 750
Vilnius
Pakeisti Poveikio priemonių taikymo ūkio subjektams pagrindinių nuostatų koncepciją, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. 1304 „Dėl Poveikio priemonių taikymo ūkio subjektams pagrindinių nuostatų koncepcijos patvirtinimo“:
4. Pakeisti 11.19 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„11.19. Lietuvos Respublikos valstybės rezervo įstatyme, Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatyme ir kituose įstatymuose nenustatyta jokių poveikio priemonės skyrimo senaties terminų. Kituose specialiuose įstatymuose nustatyti skirtingi poveikio priemonės taikymo ūkio subjektui senaties terminai – pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 24 straipsnio 10 dalyje nustatytas vienų metų poveikio priemonės skyrimo senaties terminas, Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje – 3 metų, Lietuvos Respublikos profesinių pensijų kaupimo įstatymo 55 straipsnio 4 dalyje – 2 metų.“
5. Papildyti 111 punktu:
„111. Tam tikruose ūkinės veiklos sritis reguliuojančiuose įstatymuose poveikio priemonių skyrimo ūkio subjektams procesas pasižymi šių veiklos sričių specifikos nulemtais teisinio reguliavimo ypatumais:
111.1. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 121 straipsnyje nustatyta pareiga mokesčių administratoriui, prieš pradedant mokesčių mokėtojo patikrinimą, įteikti mokesčių mokėtojui pranešimą apie numatomą mokestinį patikrinimą, išskyrus tuos atvejus, kai atliekamas operatyvus patikrinimas; 126 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojas turi teisę mokestinio patikrinimo metu, taip pat jo rezultatų tvirtinimo metu teikti savo pastabas ir paaiškinimus dėl patikrinimo dalyko ir kitų su patikrinimu susijusių aplinkybių. Rašytinės mokesčių mokėtojo pastabos, paaiškinimai ir įrodymai pridedami prie patikrinimo akto ir apie jų pateikimą pažymima patikrinimo akte; pagal 129 straipsnio 2 dalį su patikrinimo aktu pasirašytinai supažindinamas mokesčių mokėtojas (jo atstovas); 131 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad mokesčių mokėtojas, nesutikdamas su patikrinimo akte papildomai apskaičiuotomis mokesčių ir su jais susijusiomis sumomis, taip pat norėdamas pagrįsti kitas aplinkybes, kurios bus svarbios tvirtinant patikrinimo rezultatus, turi teisę per 30 dienų nuo patikrinimo akto įteikimo jam pateikti rašytines pastabas dėl patikrinimo akto. Mokesčių mokėtojo prašymu pastabų dėl patikrinimo akto pateikimo terminą dėl svarbių priežasčių dar 30 dienų gali pratęsti mokesčių administratoriaus viršininkas arba jo tam įgaliotas pareigūnas; pagal 132 straipsnio 1 dalį sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo priimamas atsižvelgiant į patikrinimo akto medžiagą ir mokesčių mokėtojo pastabas dėl patikrinimo akto (jeigu jos pateiktos), pagal šio straipsnio 4 dalį sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo turi būti priimtas per 35 dienas nuo patikrinimo akto įteikimo mokesčių mokėtojui, o tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas pateikia pastabų dėl patikrinimo akto, sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo turi būti priimtas per 30 dienų nuo tos dienos, kurią mokesčių administratorius šias pastabas gauna; 141 straipsnyje nustatyti specifiniai atleidimo nuo baudos pagrindai, 145 straipsnyje nustatyta privaloma ikiteisminė mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarka. Tam tikrų muitinės priežiūros priemonių taikymą reglamentuoja Europos Sąjungos teisės aktai (pavyzdžiui, 2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 608/2013 dėl muitinės atliekamo intelektinės nuosavybės teisių vykdymo užtikrinimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1383/2003 (OL 2013 L 181, p. 15), mokestiniai patikrinimai atliekami, be kita ko, vadovaujantis Bendrijos muitų teisės aktais (pavyzdžiui, 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (OL 2004 m. specialusis leidimas, 2 skyrius, 4 tomas, p. 307), 13 ir 78 straipsniai).
111.2. Lietuvos Respublikos bankų įstatyme, Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatyme, Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatyme, Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatyme, Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatyme nurodyta, kad neatidėliotinais atvejais priežiūros institucija turi teisę spręsti klausimą dėl poveikio priemonės taikymo, nepranešusi ūkio subjektui apie pažeidimo tyrimo laiką ir vietą.
111.3. Konkurencijos įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Konkurencijos tarybos nutarimai dėl šio įstatymo pažeidimų tyrimo Konkurencijos tarybos nutarimu gali būti laikomi konfidencialiais, kol išnyksta grėsmė tyrimo eigai, bet ne ilgiau kaip iki bus atliktas bet kuris iš Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4, 5, 7 ar 8 punkte nustatytų tyrimo veiksmų, pavyzdžiui, ūkio subjekto patalpų patikrinimas ir kita.“
6. Papildyti 112 punktu:
„112. Viešojo administravimo įstatymo 364 straipsnio, reglamentuojančio ūkio subjektų veiklos patikrinimus, 16 dalyje nustatyta, kad šis straipsnis mokesčių administratoriui, muitinei ir licencines finansines paslaugas teikiančių įmonių, emitentų, investicinių bendrovių, draudimo, perdraudimo ir draudimo tarpininkavimo veiklos priežiūrą, taip pat konkurencijos priežiūrą atliekantiems subjektams netaikomas. Šioje dalyje nurodytiems subjektams šio straipsnio nuostatos rekomendacinės.“
7. Pakeisti 14 punktą ir jį išdėstyti taip:
„14. Specialiuose įstatymuose nustatyti skirtingi poveikio priemonės taikymo ūkio subjektams senaties terminai arba jie apskritai nenustatyti. Toks reguliavimas pažeidžia teisinio stabilumo ir teisinio tikrumo principus, taip pat asmens teisę į tinkamą ir teisingą teismo procesą. Įstatymuose turi būti įtvirtintos nuostatos, kurios panaikintų valstybės institucijų teisę taikyti asmenims teisinę atsakomybę už padarytus teisės pažeidimus neribotą laiką ir taip nustatytų valstybės atsakomybę už poveikio priemonių netaikymą per įstatymo nustatytą terminą. Kadangi ūkio subjektams skiriamos poveikio priemonės (baudos) dažnai savo griežtumu prilygsta kriminalinei bausmei, poveikio priemonės skyrimo senaties terminas neturėtų būti trumpesnis negu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytas 3 metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, kai buvo padarytas baudžiamasis nusižengimas. Poveikio priemonės skyrimo senaties terminas turėtų būti protingas, tai yra ne pernelyg ilgas, kitaip poveikio priemonė taptų neveiksminga ir netektų prevencinės reikšmės. Taigi poveikio priemonės skyrimo senaties terminas neturėtų būti ilgesnis nei 5 metai nuo pažeidimo padarymo (jeigu trunkamas pažeidimas, – nuo paaiškėjimo) dienos.“
8. Pakeisti 24 punktą ir jį išdėstyti taip:
„24. Viešojo administravimo įstatymo 362 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto minimalios ir proporcingos priežiūros naštos principo turinį siūloma papildyti nuostata, kad poveikio priemonės ūkio subjektams turi būti taikomos tik tada, kai teisės aktų laikymasis negali būti užtikrintas kitomis priemonėmis.“
9. Pakeisti 25 punkto pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:
10. Pakeisti 25.1 papunktį ir jį išdėstyti taip:
11. Papildyti 251 punktu:
„251. Koncepcijos 111 punkte paminėtos, taip pat kitos panašaus pobūdžio nuostatos negali būti vertinamos kaip neužtikrinančios ūkio subjektų teisių poveikio priemonių taikymo proceso metu, kadangi yra būtinos siekiant veiksmingos ir efektyvios tam tikros ūkinės veiklos srities priežiūros atsižvelgiant į tos srities specifiką (pavyzdžiui, užtikrinant poveikio priemonių skyrimo operatyvumą ir panašiai). Atsižvelgiant į tai, kad tam tikrų ūkinės veiklos sričių specifika lemia būtinus ūkio subjektų veiklos šiose srityse teisinio reguliavimo ypatumus, dėl kurių siūlomų poveikio priemonių ūkio subjektams taikymas, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 43 straipsnyje nustatyta Viešojo administravimo įstatymo ketvirtojo skirsnio nuostatų taikymo taisykle, būtų nepagrįstas, taip pat į tai, kad Viešojo administravimo įstatyme šiuo metu jau įtvirtintos nuostatų, reglamentuojančių ūkio subjektų veiklos patikrinimus, taikymo išimtys mokesčių administratoriui, muitinei ir licencines finansines paslaugas teikiančių įmonių, emitentų, investicinių bendrovių, draudimo, perdraudimo ir draudimo tarpininkavimo veiklos priežiūrą, taip pat konkurencijos priežiūrą atliekantiems subjektams, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, sistemiškumo ir aiškumo, Viešojo administravimo įstatyme turėtų būti nustatyta analogiška išimtis, kai nuostatos, reglamentuojančios poveikio priemonių skyrimą ūkio subjektams, būtų netaikomos mokesčių administratoriui, muitinei, finansų rinkos priežiūrą, taip pat konkurencijos priežiūrą atliekantiems subjektams ir išvardytiems subjektams būtų rekomendacinės.“