LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL KITOS PASKIRTIES VALSTYBINĖS ŽEMĖS SKLYPŲ, PARDUODAMŲ AR IŠNUOMOJAMŲ NE AUKCIONO BŪDU, ADMINISTRAVIMO METODIKOS PATVIRTINIMO
2024 m. liepos 19 d. Nr. D1-247
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir įgyvendindamas Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių patvirtinimo“, 12.1 ir 12.4 papunkčius:
1. Tvirtinu Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodiką (pridedama).
2. Nustatau, kad:
2.2. 2024 m. lapkričio 1 d. įsigalioja tokia šio įsakymo 1 punktu patvirtintos Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodikos (toliau – Metodika):
2.2.1. 3 punkto redakcija:
„3. Metodikoje vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Žemės įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, statybos techniniame reglamente STR 1.01.03:2017 „Statinių ir patalpų klasifikavimas“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių ir patalpų klasifikavimas“ patvirtinimo“, statybos techniniame reglamente STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ patvirtinimo“.“;
2.2.2. 4 punkto redakcija:
„4. Institucijos, atliekančios Metodikos 2.1, 2.3, 2.4, 2.6 ir 2.7 papunkčiuose nurodytus veiksmus ir (ar) priimančios juose nurodytus sprendimus, nustato, ar statinio arba įrenginio išorinės atitvaros (stogas, išorinės sienos) yra pažeistos. Jeigu statinio išorinės atitvaros pažeistos, vertinama, ar išorinių atitvarų pažeidimai leidžia statinį naudoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį vadovaujantis statybos techniniame reglamente STR 1.01.03:2017 „Statinių ir patalpų klasifikavimas“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių ir patalpų klasifikavimas“ patvirtinimo“, nurodytomis statinių naudojimo paskirtimis ir jų pogrupiais.“;
2.3. iki šio įsakymo įsigaliojimo pateikti prašymai, nurodyti Metodikos 2.1, 2.3, 2.7 papunkčiuose, ir pranešimai, nurodyti Metodikos 2.4 papunktyje, nagrinėjami pagal šiuo įsakymu patvirtintos Metodikos nuostatas, jeigu Metodikos įsigaliojimo dieną dėl jų nėra užbaigtos administracinės procedūros ir (ar) priimti sprendimai. Iki šio įsakymo įsigaliojimo pradėti Metodikos 2.4 papunktyje nurodyti patikrinimai atliekami pagal šiuo įsakymu patvirtintos Metodikos nuostatas, jeigu Metodikos įsigaliojimo dieną jie nėra užbaigti. Iki šio įsakymo įsigaliojimo pradėti rengti, tačiau įsakymo įsigaliojimo dieną valstybinės žemės patikėtinio nepatvirtinti žemės sklypų dalių planai rengiami pagal šiuo įsakymu patvirtintos Metodikos nuostatas;
2.4. iki šio įsakymo įsigaliojimo pateikti valstybinės žemės sklypų dalių planai, kuriuose tokios dalys išskirtos, nustatytas jų plotas ir kurių pagrindu sudaryti valstybinės žemės pardavimo ar nuomos sandoriai, galioja iki tol, kol pagal šiuo įsakymu patvirtintos Metodikos nuostatas parengiami ir patvirtinami nauji šių žemės sklypų dalių planai.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2024 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. D1-247
KITOS PASKIRTIES VALSTYBINĖS ŽEMĖS SKLYPŲ, PARDUODAMŲ AR IŠNUOMOJAMŲ NE AUKCIONO BŪDU, ADMINISTRAVIMO METODIKA
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodika (toliau – Metodika) nustato kriterijus, kuriais vadovaujantis vertinama, ar suformuotas arba formuojamas kitos paskirties valstybinės žemės sklypas (jo dalis) atitinka Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte arba 11 straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodytas sąlygas dėl valstybinės žemės nuomos ar pardavimo ne aukciono būdu.
2. Metodikos nuostatos taikomos:
2.1. nagrinėjant asmenų prašymus pirkti arba išsinuomoti valstybinę žemę, paaiškėjus, kad pageidaujami pirkti ar išsinuomoti žemės sklypai nesuformuoti, – atliekant faktinių duomenų patikrinimą vietoje, tikrinama galimybė naudoti statinius ar įrenginius, kurių eksploatacijai bus formuojami žemės sklypai (Metodikos II skyrius);
2.2. projektuojant (planuojant) valstybinės žemės sklypus statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį (Metodikos III skyrius);
2.3. nagrinėjant asmenų prašymus pirkti ar išsinuomoti suformuotus valstybinės žemės sklypus (jų dalis) arba nagrinėjant asmenų, kurių sudarytos valstybinės žemės nuomos sutartys baigėsi suėjus nuomos terminui, prašymus sudaryti naujas valstybinės žemės nuomos sutartis dėl jų anksčiau nuomotų tų pačių valstybinės žemės sklypų (jų dalių), – atliekant faktinių duomenų patikrinimą vietoje, tikrinama galimybė naudoti statinius ar įrenginius valstybinės žemės sklype (jo dalyje) (Metodikos II skyrius) ir ar valstybinės žemės sklypo (jo dalies) dydis atitinka būtinojo dydžio reikalavimus (Metodikos III skyrius);
2.4. nagrinėjant pranešimus apie galimus valstybinės žemės nuomos sutarčių sąlygų pažeidimus, atliekant planinius šių sąlygų laikymosi patikrinimus, – įvertinama galimybė naudoti nuomojamame valstybinės žemės sklype (jo dalyje) esančius statinius ir (ar) įrenginius (Metodikos II skyrius);
2.5. Metodikos 2.3 ir 2.4 papunkčiuose nurodytais atvejais nustačius, kad dalis valstybinės žemės sklype esančių statinių ir (ar) įrenginių netinkami naudoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį (perstatyti, iš dalies nugriauti, nebaigti statyti, apleisti, sunykę) arba jų šiame žemės sklype nebėra, – pertvarkomas (padalijamas) žemės sklypas siekiant suprojektuoti žemės sklypą, reikalingą likusiems statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti (Metodikos III skyrius);
2.6. pradėjus valstybinėje žemėje esančių statinių ir (ar) įrenginių išpirkimo valstybės nuosavybėn procedūrą pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 17 ar 25 dalyse nustatytus pagrindus, – surenkant informaciją apie išperkamų statinių ir (ar) įrenginių būklę (Metodikos II skyrius);
2.7. nagrinėjant valstybinės žemės nuomininkų prašymus pratęsti žemės nuomos sutarčių terminą ar perleisti žemės sklypų (jų dalių) nuomos teisę, – atliekant faktinių duomenų patikrinimą vietoje, tikrinama galimybė naudoti statinius ar įrenginius valstybinės žemės sklype (jo dalyje) (Metodikos II skyrius);
3. Metodikoje vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Žemės įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, statybos techniniame reglamente STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo“, statybos techniniame reglamente STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ patvirtinimo“.
II SKYRIUS
VALSTYBINĖJE ŽEMĖJE ESANČIO STATINIO AR ĮRENGINIO GALIMYBĖS NAUDOTI PAGAL PASKIRTĮ NUSTATYMAS
4. Institucijos, atliekančios Metodikos 2.1, 2.3, 2.4, 2.6 ir 2.7 papunkčiuose nurodytus veiksmus ir (ar) priimančios juose nurodytus sprendimus, nustato, ar statinio arba įrenginio išorinės atitvaros (stogas, išorinės sienos) yra pažeistos. Jeigu statinio išorinės atitvaros pažeistos, vertinama, ar išorinių atitvarų pažeidimai leidžia statinį naudoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį vadovaujantis statybos techniniame reglamente STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo“, nurodytomis statinių naudojimo paskirtimis ir jų pogrupiais.
5. Jeigu statinio išorinėse atitvarose yra vizualiai matomų pažeidimų, atitinkančių nors vieną Metodikos 6 punkte aprašytą požymį, institucijos, atliekančios Metodikos 2.1, 2.3, 2.4, 2.6 ir 2.7 papunkčiuose nurodytus veiksmus ir (ar) priimančios juose nurodytus sprendimus, per 5 darbo dienas nuo patikrinimo atlikimo su laisvos formos apžiūros aktu, kuriame aprašyti užfiksuoti pažeidimai, kreipiasi į statinio naudojimo priežiūrą atliekančią instituciją prašydamos įvertinti, ar statinys naudojamas pagal paskirtį, ir išduoti pažymą, patvirtinančią pastatų naudojimą pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą paskirtį vadovaujantis statybos techniniu reglamentu STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo“.
6. Statinio išorinių atitvarų vizualiai matomi pažeidimo požymiai:
6.1. plytų, blokelių, akmenų, gelžbetonio, monolito sienų mūro ir kolonų deformacija: sienose, mūrinėse kolonose įstriži ar ištisiniai ilgesni kaip 15 cm plyšiai, suirimai atskirose sienų zonose, žymūs sienų išlinkiai, mūrinių kolonų posvyriai, išsipūtimai, išbyrėjęs siūlių skiedinys; plyšiai gelžbetoninėse kolonose ar gembių viršuje, per visą kolonos aukštį atidengta armatūra pažeista korozijos, įrengti laikini sienų tvirtinimai;
6.2. medinių, rąstų sienų deformacija: žymūs sienų išlinkiai, išsipūtimai, nukrypimai nuo vertikalės, karkaso pažeidimai, langų ar durų staktų iškrypimai, žymus apkalimo atšokimas, išsipūtimas, puvinio išplitimas, lentų persikreipimas, suskeldėjimas, įrengti laikini sienų tvirtinimai, pastato viduje šlapios dėmės;
6.3. gelžbetonio, metalo stogo konstrukcijos deformacija: gilūs skersiniai įtrūkiai, atidengiantys armatūrą, armatūros korozija, matomi konstrukcijos įlinkiai ar deformacijos, metalinės tvirtinimo detalės nutrūkusios, santvarose ar ryšiuose išsikreivinę strypai;
6.4. medinio stogo konstrukcijoje nustatoma daugiau kaip 50 proc. stogo įlinkių, netolygumų ir pan., puvinio ar kirvarpų pakenkimų, įvairių įskilimų, atplyšimų ar nuskilimų;
6.5. keramikos, metalo, asbestcemenčio, bitumo, medinės ir kt. stogo dangos deformacija: dauguma elementų pažeisti (įskilimai, skylės ir pan.), per plyšius prateka vanduo, prasišviečia; dauguma metalinių detalių pažeistos, deformuotos (skylės, korozija, sulankstymai ir pan.), puvinys lentelių įtrūkiuose, nėra atskirų detalių; šiaudų, nendrių danga pažeista puvinio daugiau kaip 30 proc.
7. Jeigu inžinerinis statinys ar įrenginys neturi išorinių atitvarų ir dėl to nėra galimybės įvertinti šių atitvarų pažeidimų Metodikos 4 ir 5 punktuose nustatyta tvarka, inžinerinio statinio ar įrenginio būklė vertinama pagal tai, ar jis faktiškai naudojamas pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, ar dokumentai, patvirtinantys jo tinkamą techninę būklę (jei tokie dokumentai inžineriniam statiniui ar įrenginiui išduodami), galioja ir ar inžinerinis statinys ar įrenginys naudojamas veiklai, atitinkančiai jo paskirtį.
III SKYRIUS
VALSTYBINĖS ŽEMĖS SKLYPO BŪTINOJO DYDŽIO, REIKALINGO STATINIAMS AR ĮRENGINIAMS EKSPLOATUOTI, NUSTATYMAS
8. Mažiausias valstybinės žemės sklypo dydis, reikalingas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, išskyrus kultūros paveldo objektus, įrašytus į Kultūros vertybių registrą, nustatomas pagal formulę
Smin = Astat + Spriež,
čia:
Smin – mažiausias valstybinės žemės sklypo dydis, kurį sudaro statinio ar įrenginio užimamas plotas ir statiniui ar įrenginiui prižiūrėti (prie jo privažiuoti, prieiti) reikalingas plotas;
Astat – statinio ar įrenginio užimamas plotas, kuris atitinka statinio ar įrenginio konstrukcijų (ir išsikišusių konsolinių konstrukcijų, stogo konstrukcijų, balkonų ir kt.) projekciją į žemės paviršių (jei Astat nėra kadastro duomuo, prašyti Astat skaičiavimo ir pagrindimo iš suinteresuoto asmens turi teisę projektuojamo (pertvarkomo) valstybinės žemės sklypo sprendinius tikrinančios, derinančios ar tvirtinančios institucijos (Metodikos 2.2 ir 2.5 papunkčiai), Metodikos 2.3 papunktyje nurodytus asmenų prašymus nagrinėjančios institucijos);
Spriež – statiniui ar įrenginiui prižiūrėti reikalingas plotas (kvadratiniais metrais), apskaičiuojamas pagal formules:
kai statinio ar įrenginio užimamas plotas < 250 m2, – Spriež = 6 √Astat · 2,00;
kai statinio ar įrenginio užimamas plotas ≥ 250 m2 ir < 2 000 m2, – Spriež = 6 √Astat · 3,00;
kai statinio ar įrenginio užimamas plotas ≥ 2 000 m2, – Spriež = 6 √Astat · 10,00.
9. Kultūros paveldo objektams, įrašytiems į Kultūros vertybių registrą, žemės sklypo dydis, reikalingas statiniams eksploatuoti, nustatomas atsižvelgiant į šiems objektams Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme apibrėžtų teritorijų, registruotų šiame registre, ribas ir (ar) pagal nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentus.
10. Mažesnio už apskaičiuotą pagal Metodikos 8 punkte nurodytą formulę arba nustatyto pagal Metodikos 9 punkte nurodytas kultūros paveldo objektų teritorijas ploto valstybinės žemės sklypas parduodamas ar nuomojamas, jeigu dėl žemės sklypo gretimybių nėra galimybės suformuoti reikalingo dydžio žemės sklypo arba pakeisti jau suformuoto žemės sklypo dydžio.
11. Mažiausias valstybinės žemės sklypo dydis, reikalingas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, teritorijose (žemės sklypais nesuformuotos valstybinės žemės plotai), kuriose yra keli ar keliolika tos pačios ar skirtingos pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties statinių ar įrenginių, nustatomas sumuojant visų statinių ar įrenginių Smin reikšmes. Taip apskaičiuotas sklypo dydis neapima bendro visiems (ar keliems) žemės sklype esantiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti reikalingo žemės ploto – bendro naudojimo ploto, jeigu jiems eksploatuoti pagal pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį bendro naudojimo ploto reikia ir (ar) būtinybė išskirti tokį bendrą plotą numatyta Metodikoje išvardytuose teisės aktuose.
12. Valstybinės žemės sklypo dalis, viršijanti Metodikos 8 punkte nurodytą valstybinės žemės plotą, priskiriama prie esamiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti reikalingos valstybinės žemės (jeigu naudojamas su statinio eksploatacija susijusiems poreikiams tenkinti):
12.1. parduodant atskiros sodybos (namų valdos) naudojamą žemės sklypą pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2, 3, 4 dalis;
12.2. jeigu pagal nurodytų teisės aktų reikalavimus statiniui ar įrenginiui eksploatuoti turi būti formuojamas didesnis žemės sklypas:
12.2.1. dėl minimalios žemės sklypo struktūros, nustatomos vadovaujantis statybos techniniu reglamentu STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ patvirtinimo“;
12.2.2. dėl automobilių stovėjimo aikštelės ploto (jis neprivalomas, jei automobiliai laikomi kitame žemės sklype), nustatomo vadovaujantis statybos techniniu reglamentu STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-933 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ patvirtinimo“;
12.2.3. dėl žemės sklypo priklausomųjų želdinių ploto, nustatomo pagal Priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. D1-694 „Dėl Viešųjų atskirųjų želdynų plotų normų ir Priklausomųjų želdynų plotų normų apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (jeigu teritorijų planavimo dokumentuose nurodytas didesnis priklausomųjų želdynų plotas, nei nustatyta šiame apraše, vadovaujamasi teritorijų planavimo dokumentų reikalavimais);
12.2.4. dėl statinių išdėstymo žemės sklype, nustatomo vadovaujantis statybos techniniu reglamentu STR 2.02.02:2005 „Gamybos, pramonės ir sandėliavimo statinių sklypų tvarkymas“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. D1-309 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.03.02:2005 „Gamybos, pramonės ir sandėliavimo statinių sklypų tvarkymas“ patvirtinimo“; STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ patvirtinimo“; STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. D1-91 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ patvirtinimo“;
12.2.5. dėl minimalių priešgaisrinių atstumų, nustatomų pagal gaisrinės saugos pagrindinius reikalavimus, patvirtintus Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338 „Dėl Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų patvirtinimo“;
12.3. kai valstybinės žemės sklypas formuojamas keliems savarankiškai funkcionuojantiems pastatams, atsižvelgiama į savivaldybių rekomenduojamas teritorijos, kuri reikalinga eksploatuoti tapataus ar panašaus pobūdžio susijusių pastatų grupę, ribas; šių teritorijų ribas savivaldybės skelbia viešai vykdydamos savivaldybių tarybų patvirtintas pastatų savininkų ir (ar) gyventojų įsitraukimo į jų naudojamos teritorijos tvarkymą priemones, tikslines programas ir kt.;
12.4. jeigu statiniams ar įrenginiams eksploatuoti reikalingas valstybinės žemės sklypas jau suformuotas ir iš jo atidalijamas žemės plotas, viršijantis apskaičiuotą Metodikos 8 punkte nurodytą valstybinės žemės plotą, arba viršijantis Metodikos 9 punkte nurodytą kultūros paveldo objektų teritorijų valstybinės žemės plotą, atitiktų įsiterpusio žemės sklypo kriterijus, nustatytus Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), 75–78 punktuose.
13. Valstybinės žemės sklypo plotą, apskaičiuotą pagal Metodikos 8 punkte nurodytą formulę, padidinti leidžiama, jeigu toks poreikis pagrindžiamas realiu atitinkamo valstybinės žemės ploto naudojimu statiniui ar įrenginiui eksploatuoti, toks žemės sklypo ploto padidėjimas neprieštarauja Metodikos 12 punkte nurodytų teisės aktų reikalavimams ir neviršija įstatymuose nustatytų valstybinės žemės sklypų maksimaliųjų leistinų dydžių. Realų valstybinės žemės ploto naudojimą statiniui ar įrenginiui eksploatuoti pagrindžia visi šie duomenys:
13.1. Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:10000 skaitmeninis rastrinis ortofotografinis žemėlapis ORT10LT, Georeferencinio pagrindo kadastro duomenys;
13.2. namų valdos techninės apskaitos bylos, kai ji yra, duomenys apie statiniams eksploatuoti priskirtus ir naudojamus valstybinės žemės plotus ir jų ribas;
14. Jei Metodikos 13.1–13.3 papunkčiuose nurodyti duomenys skiriasi, nustatant realų valstybinės žemės ploto naudojimą statiniui ar įrenginiui eksploatuoti vadovaujamasi duomenimis, kuriais vadovaujantis nustatytas realiai naudojamas valstybinės žemės plotas mažiausiai skiriasi nuo pagal Metodikos 8 punkte nurodytą formulę apskaičiuoto valstybinės žemės sklypo dydžio.
IV SKYRIUS
VALSTYBINĖS ŽEMĖS SKLYPO DALIŲ KIEKVIENAM SAVARANKIŠKAI FUNKCIONUOJANČIAM STATINIUI AR ĮRENGINIUI EKSPLOATUOTI NUSTATYMAS
15. Kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais, esantiems viename valstybinės žemės sklype, atskirai išskiriama jiems eksploatuoti reikalinga žemės sklypo dalis. Ši dalis turi būti išskirta neatsižvelgiant, ar šiame punkte nurodytus statinius ar įrenginius su priklausiniais viename žemės sklype nuosavybės ir (ar) nuomos teise valdo vienas asmuo ar keli. Ši dalis turi būti taisyklingos formos; vientisa; patogi statinio ar įrenginio savininkui (bendraturčiui) naudotis ja ir žemės sklypu; tokio ploto, kad būtų užtikrinamas kiekvieno statinio ar įrenginio ir jų priklausinių tinkamas naudojimas pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Konkretus žemės sklypo dalies kiekvienam savarankiškam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingo ploto dydis nustatomas Metodikos III skyriaus nustatyta tvarka.
Išskiriant kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui reikalingą žemės sklypo ploto dalį, turi būti įvertinta galimybė patekti į ją ir (ar) išskirti valstybinės žemės sklypo bendro naudojimo plotą visiems ar keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams. Žemės sklypo bendro naudojimo plotas prireikus išskiriamas vadovaujantis Taisyklių 12.5 papunktyje reglamentuotomis tokio ploto išskyrimo gairėmis.
16. Kai pagal žemės valdos projektą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), su priklausiniais eksploatuoti formuojamas vienas valstybinės žemės sklypas, žemės valdos projekte turi būti išskirtos šio valstybinės žemės sklypo dalys, reikalingos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti ir, jei reikia, – bendrojo naudojimo plotas. Tokiu atveju šiame skyriuje nurodyto žemės sklypo dalių plano rengti neprivaloma.
17. Jei iki Metodikos įsigaliojimo dienos suformuotuose valstybinės žemės sklypuose kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingos dalys teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte neišskirtos, jos išskiriamos, nustatomi reikalingi dalių plotai ir, jei reikia, – bendrojo naudojimo plotas suformuoto valstybinės žemės sklypo plane, parengtame pagal žemės sklypo kadastrinių matavimų metu nustatytus duomenis, įregistruotus Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre, vadovaujantis Metodikos 18 punkte nustatytais reikalavimais (toliau – žemės sklypo dalių planas). Žemės sklypo dalių planą parengia ir pasirašo asmuo, turintis teisę rengti teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus. Kai iš Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre kaupiamų žemės sklypo ir statinio ar įrenginio duomenų negalima nustatyti tikslios statinio ar įrenginio vietos žemės sklype, reikalingi žemės sklypo dalių plotai nustatomi Metodikos 23 punkte nustatyta tvarka.
18. Iš Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre kaupiamų žemės sklypo ir statinių ar įrenginių kadastro duomenų parengiamas Metodikos priede nustatytos formos žemės sklypo dalių planas laikantis šių reikalavimų:
18.1. Vienoje žemės sklypo dalių plano lapo pusėje braižomas žemės sklypo dalių planas, kitoje žemės sklypo dalių plano lapo pusėje pildomas koordinačių žiniaraštis.
18.2. Dešinėje lapo pusėje esančiose lentelėse nurodomi šie duomenys:
18.2.3. Metodikos priedo 3 lentelėje – gretimų žemės sklypų adresai arba žemės sklypų kadastro numeriai;
18.2.4. Metodikos priedo 4 lentelėje – informacija apie išskiriamas žemės sklypo dalis. Atsižvelgiant į tai, ar visas žemės sklypas yra valstybės (nuomojama (numatoma nuomoti), ar dalis jo yra privati žemė, pildomos skiltys „Valstybinė“ arba „Privati“. 4 lentelės skiltyje „ind.“ nurodomi žemės sklypo dalių indeksai – raidės arba skaičiai, kuriais pažymėtos žemės sklypo dalys plano brėžinyje. Toje pačioje eilutėje įrašomas žemės sklypo dalies plotas kvadratiniais metrais (kvadratinio metro tikslumu). Eilučių skaičius lentelėje priklauso nuo žemės sklypo dalių skaičiaus;
18.3. Žemės sklypo dalių plano pavadinimas rašomas plano viršutinėje dalyje didžiosiomis raidėmis: „ŽEMĖS SKLYPO DALIŲ PLANAS M1:“. Įrašomas plano sudarymo mastelio vardiklis. Po šiuo užrašu rašoma „Sklypo plotas m2“ (įrašomas žemės sklypo plotas (kvadratinio metro tikslumu).
18.4. Žemės sklypo dalių plane turi būti:
18.4.2. užrašyta ne mažiau kaip vieno koordinačių tinklelio linijų susikirtimo taško koordinačių reikšmė valstybinėje koordinačių sistemoje;
18.4.4. nubrėžtos reikalingos žemės sklypo dalių ribos, nustatytos pagal Metodikos 8 ar 9 punktą, jų posūkio taškai (įrašomi posūkio taškų numeriai ir žemės sklypo dalių indeksai – raidės arba skaičiai, kuriais pažymėtos žemės sklypo dalys);
18.4.5. nurodyti žemės sklypo ribų ir žemės sklypo dalių ribų linijų tarp ribų posūkio taškų ir riboženklių ilgiai (metrais dviejų ženklų po kablelio tikslumu);
18.5. Kitoje žemės sklypo dalių plano lapo pusėje sudaromas koordinačių žiniaraštis. Viršutinėje lapo dalyje pakartojamas plano pavadinimas. Žemiau rašoma: „Žemės sklypo kadastro Nr.“, po ja – „KOORDINAČIŲ ŽINIARAŠTIS“, lentelėje surašomos žemės sklypo ribos posūkio taškų, žemės sklypo dalių posūkio taškų ir koordinuotų pastatų kerčių koordinačių reikšmės. Pirmoje lentelės skiltyje įrašomi žemės sklypo ribos posūkio taškų, žemės sklypo dalių posūkio taškų ir koordinuotų pastatų kerčių numeriai, o antroje skiltyje – žemės sklypo ribos posūkio taškų kodą „R“, žemės sklypo dalių posūkio taškų kodą „DK“ ir koordinuotų pastatų kerčių kodą „NK“. Apatinėje lentelės dalyje, pirmojoje skiltyje, įrašomos žemės sklypo centro koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje. Paskutinėje eilutėje pateikiamas žemės sklypo dalių planą parengusio asmens parašas, įrašoma vardo pirmoji raidė ir pavardė, kvalifikacijos pažymėjimo numeris ir pasirašymo data.
19. Organizuoti žemės sklypo dalių plano, nurodyto Metodikos 18 punkte, rengimą turi teisę asmuo, siekiantis sudaryti šio valstybinės žemės sklypo (jo dalies) pirkimo–pardavimo sutartį, valstybinės žemės nuomos sutartį, esamas valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomininkas, valstybinės žemės patikėtinis ir kitas Metodikos 17 punkte nurodytų aplinkybių atsiradimu suinteresuotas asmuo (toliau – suinteresuotas asmuo). Suinteresuotas asmuo užtikrina, kad parengti plano sprendiniai dėl valstybinės žemės sklypo dalių plotų ir, jei reikia, – bendrojo naudojimo ploto būtų suderinti raštu su:
19.1. žemės sklypo bendraturčiu (-iais), išskyrus, kai tarp bendraturčių sudaryta ir viešajame registre įregistruota naudojimosi žemės sklypu tvarka ir plano sprendiniai šiai tvarkai neprieštarauja, – jei planas sudaromas dėl mišrios nuosavybės teise (valstybės ir privačios) valdomo žemės sklypo;
19.2. savivaldybe, kurios teritorijoje yra valstybinės žemės sklypas, – jei valstybinės žemės sklypą patikėjimo teise valdo ne savivaldybė;
19.3. Nacionaline žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) – jei valstybinės žemės sklypą patikėjimo teise valdo ne Nacionalinė žemės tarnyba ir valstybinės žemės sklypas yra teritorijoje, kurioje pagal įstatymus, reglamentuojančius valstybinės žemės sklypų perleidimą, nedraudžiama valstybinę žemę perleisti privačion nuosavybėn.
20. Suinteresuotas asmuo užtikrina, kad apie parengtus sprendinius dėl valstybinės žemės sklypo dalių plotų ir, jei reikia, – bendrojo naudojimo ploto Lietuvos Respublikos viešojo administravimo nustatyta tvarka būtų informuoti visi valstybinės žemės sklype esančių statinių ar įrenginių savininkai ir šio žemės sklypo nuomininkai ir jiems suteikta galimybė per ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų terminą pateikti pastabas ir pasiūlymus.
Jeigu butų ir kitų patalpų arba kitos paskirties pastatų savininkai yra priėmę sprendimą pavesti bendrojo naudojimo objektų valdytojui sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų vardu, suinteresuotas asmuo užtikrina, kad apie šiame punkte nurodytus sprendinius būtų informuotas Taisyklių 47 punkte nurodytas subjektas. Tokiu atveju informuoti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkus apie šiame punkte nurodytus sprendinius neprivaloma.
Jei neatsižvelgiama į šiame punkte nurodytų asmenų raštu pateiktas pastabas ir pasiūlymus ir (ar) minėti sprendiniai nesuderinti su visais Metodikos 19 punkte nurodytais asmenimis ar jie atsisakė sprendinius derinti, suinteresuotas asmuo su teikiamu tvirtinti žemės sklypo dalių planu valstybinės žemės sklypo patikėtiniui pateikia paaiškinimą raštu nurodydamas nederinimo ir (ar) neatsižvelgimo į pastabas ar pasiūlymus priežastis.
21. Taisyklėse nurodytas valstybinės žemės sklypo patikėtinis per 20 darbo dienų nuo pateikimo įvertina jam pateiktą žemės sklypo dalių planą ir jame nurodytus sprendinius: ar žemės sklypo dalys ir, jei poreikis yra, – bendrojo naudojimo plotas, atitinka Metodikos 15 punkte nurodytus kriterijus; ar nepažeidžiami žemės sklypo teisėtų naudotojų teisės ir teisėti interesai bei viešasis interesas; ar pateiktas žemės sklypo dalių planas atitinka Metodikos 17–18 punktų reikalavimus; įvertina, ar pagrįstos Metodikos 19 punkte nurodytų asmenų atsisakymo derinti sprendinius dėl valstybinės žemės sklypo dalių priežastys, ar pagrįstos neatsižvelgimo į Metodikos 20 punkte nurodytų asmenų pateiktas pastabas ir pasiūlymus priežastys.
Žemės sklypo dalių planas tvirtinamas valstybinės žemės sklypo patikėtinio administraciniu sprendimu, kuris pateikiamas Metodikos 19.1, 19.3 papunkčiuose ir 20 punkte nurodytiems asmenims Metodikos 20 punkte nustatytais būdais. Jei valstybinės žemės patikėtinis atsisako tvirtinti jam pateiktą žemės sklypo dalių planą, jis privalo atsisakymą išsamiai pagrįsti priimtame administraciniame sprendime. Administraciniame sprendime nurodoma jo apskundimo tvarka.
Jei valstybinės žemės sklypą patikėjimo teise valdo daugiau kaip vienas valstybinės žemės patikėtinis, žemės sklypo dalių planas šio punkto nustatyta tvarka tvirtinamas visų valstybinės žemės patikėtinių administraciniais sprendimais.
Jei patvirtinus žemės sklypo dalių planą pasikeičia valstybinės žemės sklypo (jo dalies) patikėtinis, ankstesnio patikėtinio patvirtinti žemės sklypo dalių plano sprendiniai privalomi naujam patikėtiniui, išskyrus atvejus, kai sumažėja statinių ar įrenginių, kurioms išskirtos dalys, jų išsidėstymas sklype arba žemės sklypas pertvarkomas ir pasikeičia jo ribos.
V SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
22. Metodikos 2.1, 2.3, 2.4, 2.6 ir 2.7 papunkčiuose nurodytas aplinkybes – statinių ir (ar) įrenginių naudojimą ir (ar) valstybinės žemės sklypo (jo dalies) būtinąjį dydį – institucijos tikrina vietoje atlikdamos faktinių duomenų patikrinimą, į kurį, priklausomai nuo atliekamų veiksmų, turi teisę kviesti tikrinamų statinių ir (ar) įrenginių savininkus, kitus teisėtus jų naudotojus ir (ar) valstybinės žemės sklypo nuomininkus ir kitus teisėtus jo naudotojus. Patikrinimo rezultatai užfiksuojami laisvos formos apžiūros akte, atskirai įrašant patikrinimo rezultatus apie tikrinamus statinius ar įrenginius (nustačius pažeidimą (-us), – nurodoma pažeista Metodikos nuostata) ir valstybinės žemės sklypo (jo dalies) būtinojo dydžio nustatymą (pateikiami skaičiavimai, teisės aktų konkrečios nuostatos, kiti duomenys, pagrindžiantys žemės sklypo (jo dalies) būtinąjį dydį). Patikrinimo metu daromos faktinės situacijos nuotraukos, kurios pridedamos prie apžiūros akto.
Metodikos 2.1, 2.3, 2.4, 2.6 ir 2.7 papunkčiuose nurodytus veiksmus atliekančios institucijos turi teisę patvirtinti išsamesnę minėtų aplinkybių nustatymo (tikrinimo) procedūrą ir apžiūros akto formą.
Metodikos 2.2 ir 2.5 papunkčiuose nurodytas valstybinės žemės sklypus projektuojantis ar juos pertvarkantis asmuo, turintis teisę rengti žemės valdos projektus ar teritorijų planavimo dokumentus, projektuojamo (pertvarkomo) valstybinės žemės sklypo (jo dalies) būtinojo dydžio pagrindimą (paskaičiavimai, teisės aktų konkrečios nuostatos, kiti duomenys, pagrindžiantys žemės sklypo (jo dalies) būtinąjį dydį) įrašo rengiamo žemės valdos projekto ar teritorijų planavimo dokumento sprendiniuose.
23. Jei iki Metodikos įsigaliojimo dienos pradėtame formuoti valstybinės žemės sklype kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui reikalingos dalys neišskirtos patvirtintame žemės valdos projekte arba jos neišskirtos žemės valdos projekte, kuris Metodikos įsigaliojimo dieną yra parengtas ir suderintas planavimo organizatoriaus ar vyksta jo viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo procedūros, ir tą dieną formuojamo valstybinės žemės sklypo kadastro duomenų byla nepateikta tikrinti Nacionalinei žemės tarnybai, dalys išskiriamos, nustatomi reikalingų dalių plotai ir, jei reikia, – bendrojo naudojimo plotas, formuojamo valstybinės žemės sklypo plane, kuris parengiamas pagal žemės valdos projektą žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, nustatytais reikalavimais. Šiame punkte nurodytus veiksmus atlieka žemės sklypo kadastro duomenų bylą rengiantis matininkas.