Administracinė byla Nr. eAS-349-1062/2019

Teisminio proceso Nr. 3-63-00276-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. liepos 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Kauno vaikų socializacijos centro „Saulutė“ atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. kovo 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Kauno vaikų socializacijos centro „Saulutė“ skundą atsakovui Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriui, (tretiesiems suinteresuotiems asmenims – Kretingos socialinių paslaugų centrui, Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorei L. B.) dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas Kauno vaikų socializacijos centras „Saulutė“ su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) nagrinėti bylą rašytinio proceso ir skubos tvarka; 2) panaikinti 2019 m. vasario 19 d. Kretingos rajono savivaldybės administratoriaus direktoriaus įsakymą Nr. A1-132, kuriame pratęsta vaiko vidutinė priežiūros priemonė – apgyvendinimas Kauno vaikų socializacijos centras „Saulutė“, G. S., gimusiai (duomenys neskelbtini) (rūpintojas – Kretingos socialinių paslaugų centras), gyv. (duomenys neskelbtini), Kretingoje nuo 2019 m. vasario 28 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. Kretingos rajono savivaldybės administracijos tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė – L. B.; 3) priteisti Kauno vaikų socializacijos centras „Saulutė“ naudai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas; 4) išreikalauti iš Kretingos rajono savivaldybės administracijos Savanorių g. 29A, 97111 Kretinga, visus turimus duomenis (dokumentus), kurių pagrindu buvo priimtas skundžiamas įsakymas.

II.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. kovo 22 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo Kauno vaikų socializacijos centro „Saulutė“ skundą atsakovui Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriui dėl 2019 m. vasario 19 d. įsakymo panaikinimo. Teismas nurodė, įsiteisėjus priimtai nutarčiai, grąžinti pareiškėjui Kauno vaikų socializacijos centrui „Saulutė“ žyminį mokestį.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad skundžiamu įsakymu pratęsta vaiko vidutinė priežiūros priemonė – apgyvendinimas Kauno vaikų socializacijos centre „Saulutė“, G. S., gimusiai (duomenys neskelbtini) (rūpintojas – Kretingos socialinių paslaugų centras), gyv. (duomenys neskelbtini), Kretingoje nuo 2019 m. vasario 28 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d.  Taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas prie skundo pridėjo Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. rugpjūčio 24 d. civilinės bylos Nr. eS2-3583-1081/2018 nutartį, kuria tenkintas pareiškėjos Kretingos rajono savivaldybės administracijos prašymas ir išduotas Kretingos rajono savivaldybės administracijai teismo leidimas pratęsti vaiko vidutinės priežiūros priemonę – apgyvendinimą vaikų socializacijos centre G. S., gim. (duomenys neskelbtini), šešių mėnesių terminui, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. rugpjūčio 29 d.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, sprendė, jog ginčas, dėl kurio pareiškėjas pateikė skundą, yra civilinio pobūdžio ir turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme, t. y. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmuose.

III.

Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo: 1) atskirąjį skundą nagrinėti skubos tvarka; 2) panaikinti 2019 m. kovo 22 d. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų nutartį administracinėje byloje Nr. eI-4391-386/2019 ir perduoti Kauno vaikų socializacijos centras „Saulutė“ skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Specialiosios teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 23 d. nutartimi Nr. T-156-2014, nes šioje byloje buvo kilęs ginčas dėl teisės bendrauti su globojamais vaikais. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas nurodo, kad Specialiosios teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 23 d. nutartimi Nr. T-156-2014 negali būti remiamasi nagrinėjamoje byloje, nes Specialiosios teisėjų kolegijos nagrinėtoje byloje ir nagrinėjamoje byloje yra skirtingos faktinės aplinkybės bei skirtingas teisinis reglamentavimas. Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje nekelia ginčo dėl G. S. globos (rūpybos), bet kelia ginčą dėl viešojo administravimo subjekto, t. y. Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus priimto sprendimo teisėtumo.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad vaiko vidutinės priežiūros priemonių skyrimą, panaikinimą ir kt. reglamentuoja ne Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, tačiau specialaus įstatymo – Lietuvos Respublikos minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Įstatymas) normos. Pareiškėjas daro išvadą, kad vidutinė priežiūros priemonė įstatymo leidėjo buvo įtvirtinta įstatyme kaip alternatyvi poveikio priemonė nepilnamečiui (vaikui) vietoje administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės ir ji kyla ne iš civilinių, bet iš administracinių (viešojo administravimo) santykių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamos bylos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo Kauno vaikų socializacijos centro „Saulutė“ skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjo atskirasis skundas nagrinėjamas pagal Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautų atskirųjų skundų eilę, pagrindo jį nagrinėti skubos tvarka nėra.

Iš pareiškėjo į bylą pateikto skundo matyti, jog pareiškėjas iš esmės nesutinka su tuo, kad 2019 m. vasario 19 d. Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr. A1-132 pratęsė G. S. vaiko vidutinę priežiūros priemonę – apgyvendinimą Kauno vaikų socializacijos centre „Saulutė“.

Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, jog skundžiamas direktoriaus įsakymas yra priimtas vadovaujantis Įstatymo 12 straipsnio 15 dalimi, kurioje įtvirtinta, jog savivaldybės administracijos direktorius, gavęs teismo leidimą, ne vėliau kaip per 7 darbo dienas priima sprendimą skirti ar pratęsti vaiko vidutinės priežiūros priemonę. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Įstatymo 15 straipsnį, kuris nustato, jog savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimai gali būti apskųsti ABTĮ nustatyta tvarka ir nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo Kauno vaikų socializacijos centro „Saulutė“ skundą. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. kovo 27 d. išnagrinėjo bylą, kurioje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. balandžio 11 d. įsakymo Nr. 30-776, kuriuo nuspręsta pratęsti pareiškėjo nepilnametei dukrai vidutinę priežiūros priemonę ir išsiųsti ją į Vilniaus miesto socializacijos centrą, teisėtumo ir pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1048-662/2019).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir skundo priėmimo klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Kauno vaikų socializacijos centro „Saulutė“ atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. kovo 22 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                    Laimutis Alechnavičius

Ričardas Piličiauskas

Ramutė Ruškytė