LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL 2019–2020 IR 2020–2021 MOKSLO METŲ BENDRŲJŲ PROFESINIO MOKYMO PLANŲ PATVIRTINIMO

2019 m. rugpjūčio 22 d. Nr. V-929

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo 26 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

t v i r t i n u 2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metų bendruosius profesinio mokymo planus (pridedama).

Švietimo, mokslo ir sporto ministras                                       Algirdas Monkevičius

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo

ir sporto ministro  

2019 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. V-929

2019–2020 IR 2020–2021 mokslo METŲ BENDRIEJI PROFESINIO MOKYMO PLANAI

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1.  2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metų bendrieji profesinio mokymo planai (toliau – bendrieji profesinio mokymo planai) reglamentuoja formaliojo profesinio mokymo programų, išskyrus iki 2015 m. balandžio 2 d. Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre įregistruotų tęstinio profesinio mokymo programų (toliau – profesinio mokymo programa), ar jų modulių įgyvendinimą 2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metais. Iki 2015 m. balandžio 2 d. Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre įregistruotų tęstinio profesinio mokymo programų įgyvendinimo planai pateikiami atitinkamose tęstinio profesinio mokymo programose.

2. Bendrųjų profesinio mokymo planų paskirtis – apibrėžti profesinio mokymo programų vykdymo bendruosius reikalavimus, pateikti rekomendacijas profesinio mokymo teikėjams mokymui planuoti ir organizuoti.

3. Mokiniams, neturintiems 16 metų, profesinio mokymo teikėjas privalo užtikrinti mokymosi tęstinumą pagal pagrindinio ugdymo programą.

4. Bendruosiuose profesinio mokymo planuose vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme ir Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatyme vartojamas sąvokas.

II SKYRIUS

PROFESINIO MOKYMO PROCESO TRUKMĖ

5. 2019–2020 mokslo metai profesinio mokymo įstaigose:

5.1. 2019 m. rugsėjo 1 d. mokslo metų ir mokymo proceso pradžia. Jei rugsėjo 1 d. sutampa  su poilsio diena, ugdymo proceso pradžia profesinio mokymo įstaigos sprendimu gali būti nukeliama į artimiausią darbo dieną po poilsio dienos;

5.2. mokymo proceso pradžia po mokslo metų eigoje organizuojamo papildomo priėmimo:

5.2.1. pagal Asmenų, išskyrus asmenis, kuriems taikomas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas, Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas, Vidaus tarnybos statutas, pageidaujančių įgyti kvalifikaciją, priėmimo į valstybės finansuojamas profesinio mokymo vietas planą, patvirtintą švietimo, mokslo ir sporto ministro – 2020 m. sausio 6 d.;

5.2.2. pagal priėmimo į pataisos pareigūnų profesinio mokymo įstaigų vykdomas programas planą, tvirtinamą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir pagal priėmimo į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų vykdomas programas planą, tvirtinamą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro, – atitinkamų profesinio mokymo įstaigų nustatytu laiku, jei mokslo metų eigoje organizuojamas papildomas priėmimas;

5.2.3. mokymo proceso metu skiriamos atostogos:

Rudens atostogos	2019 m. spalio 28 d. – spalio 31 d.
Žiemos (Kalėdų) atostogos	2019 m. gruodžio 23 d. – 2020 m. sausio 3 d.
Žiemos atostogos	2020 m. vasario 17 d. – vasario 21 d.
Pavasario (Velykų) atostogos	2020 m. balandžio 14 d. – balandžio 17 d.

6. 2020–2021 mokslo metai profesinio mokymo įstaigose:

6.1. 2020 m. rugsėjo 1 d. mokslo metų ir mokymo proceso pradžia; 

6.2. mokymo proceso pradžia po mokslo metų eigoje organizuojamo papildomo priėmimo:

6.2.1. pagal Asmenų, išskyrus asmenis, kuriems taikomas Užimtumo įstatymas, Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas, Vidaus tarnybos statutas, pageidaujančių įgyti kvalifikaciją, priėmimo į valstybės finansuojamas profesinio mokymo vietas planą, patvirtintą švietimo, mokslo ir sporto ministro – 2021 m. sausio 4 d.;

6.2.2.  pagal priėmimo į pataisos pareigūnų profesinio mokymo įstaigų vykdomas programas planą, tvirtinamą teisingumo ministro ir pagal priėmimo į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų vykdomas programas planą, tvirtinamą vidaus reikalų ministro, – atitinkamų profesinio mokymo įstaigų nustatytu laiku, jei mokslo metų eigoje organizuojamas papildomas priėmimas;

6.2.3. mokymo proceso metu skiriamos atostogos:

Rudens atostogos	2020 m. spalio 26 d. – spalio 30 d.
Žiemos (Kalėdų) atostogos	2020 m. gruodžio 23 d. – 2021 m. sausio 5 d.
Žiemos atostogos	2021 m. vasario 15 d. – vasario 19 d.
Pavasario (Velykų) atostogos	2021 m. balandžio 6 d. – balandžio 9 d.

7. Profesinio mokymo įstaiga nustato vasaros atostogų pradžią ir gali keisti atostogų datas nekeisdama bendros atostogų trukmės, taip pat gali neskirti vyresnių nei 18 metų mokinių grupėms rudens, žiemos (Kalėdų), žiemos, pavasario (Velykų) atostogų. Profesinio mokymo įstaiga šį sprendimą suderina su profesinio mokymo įstaigos taryba (savivaldos organu). Apie keičiamas atostogų dienas profesinio mokymo įstaiga informuoja savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją, dalyvių susirinkimą, savininką. 

8. Profesinio mokymo teikėjas, suderinęs su profesinio mokymo programą užsakančia ar jį finansuojančia institucija, nustato konkrečią mokymo proceso pradžią ir atostogas (jei jos planuojamos) tais atvejais, kai tęstinį mokymą jis vykdo besimokančiųjų lėšomis arba įmonės, įstaigos, organizacijos, ūkininko ūkio lėšomis, taip pat kai vykdo profesinį mokymą asmenims, kuriems taikomas Užimtumo įstatymas, Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas.

9. Vykdant pirminio profesinio mokymo programas mokymo proceso trukmė gali būti ne ilgesnė nei 40 savaičių. Vykdant tęstinio profesinio mokymo programas mokymo proceso trukmė gali būti ilgesnė nei 40 savaičių pratęsiant ją, iki bus baigta (-os) įgyvendinti atitinkama (-os) profesinio mokymo programa (-os). Profesinio mokymo įstaiga nustatyti ilgesnę mokymo proceso trukmę gali įvertinusi savo finansines, organizacines, žmogiškųjų išteklių galimybes vykdyti mokymo procesą ir suderinusi su profesinio mokymo įstaigos taryba (savivaldos organu). Mokymo proceso trukmė įrašoma profesinio mokymo teikėjo vykdomų programų įgyvendinimo plane.

10. Švenčių dienos įskaičiuojamos į mokymosi dienas, tačiau profesinio mokymo teikėjas privalo užtikrinti, kad būtų pasiektos atitinkamoje profesinio mokymo programoje apibrėžtos kompetencijos ir nustatyti mokymosi pasiekimai.

11. Mokslo metai gali būti skirstomi į pusmečius profesinio mokymo teikėjo sprendimu, tuo atveju pusmečių datas nustato profesinio mokymo teikėjas.

12. Esant 25 laipsniams šalčio ar žemesnei temperatūrai, mokymas gali būti nevykdomas mokiniams iki 18 metų. Mokymo procesas, atvykusiems pas profesinio mokymo teikėją mokiniams, turi būti vykdomas. Mokiniams, neatvykusiems pas profesinio mokymo teikėją, mokymuisi reikalinga informacija skelbiama profesinio mokymo teikėjo interneto svetainėje ir / arba elektoriniame dienyne. Šios dienos įskaičiuojamos į mokymosi dienų skaičių. Šiltuoju metų laikotarpiu, temperatūrai mokymosi patalpose viršijus numatytąją Lietuvos higienos normoje HN 102:2011 „Įstaiga, vykdanti formaliojo profesinio mokymo programą. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai “, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. balandžio 7 d. Nr. įsakymu V-326 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 102:2011 „Įstaiga, vykdanti formaliojo profesinio mokymo programą. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – Higienos norma), mokymo procesas gali būti koreguojamas ir, jei įmanoma užtikrinti mokymo proceso kokybę, gali būti organizuojamas kitose erdvėse.

13. Profesinio mokymo teikėjas, esant aplinkybėms, keliančioms pavojų mokinių sveikatai ar gyvybei, priima sprendimus dėl mokymo proceso koregavimo ar sustabdymo. Apie laikinai sustabdytą mokymo procesą, profesinio mokymo teikėjas informuoja savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją (dalyvių susirinkimą, savininką). Mokiniams, neatvykusiems pas profesinio mokymo teikėją, mokymuisi reikalinga informacija skelbiama profesinio mokymo teikėjo interneto svetainėje ir / arba elektoriniame dienyne. Šios dienos įskaičiuojamos į mokymosi dienų skaičių, jei jos neviršija 5 mokymosi dienų, jas viršijus, profesinio mokymo procesas atitinkamai koreguojamas sudarant sąlygas numatytiems mokinių mokymosi rezultatams pasiekti.

III SKYRIUS

PROFESINIO MOKYMO TEIKĖJO VYKDOMŲ PROGRAMŲ AR MODULIŲ ĮGYVENDINIMO PLANAVIMAS

14. Profesinio mokymo teikėjas profesinio mokymo programų ar jų modulių įgyvendinimą planuoja vadovaudamasis atitinkamos profesinio mokymo programa ir švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamu profesinio mokymo tvarkos aprašu. Atskirais atvejais profesinio mokymo teikėjas turi vadovautis Europos Sąjungos ar kitais tarptautiniais ar nacionaliniais teisės aktais, reglamentuojančiais atitinkamų profesinio mokymo programų ar jų modulių įgyvendinimą.

15. Planuodamas įgyvendinti profesinio mokymo programas, sudaromas iš savarankiškų privalomųjų ir pasirenkamųjų modulių (toliau – modulinė programa), profesinio mokymo teikėjas profesinio mokymo programoje numatytas rekomenduojamas temas ir potemes detalizuoja ar pritaiko darbo rinkos ir mokinių poreikiams, nustato, kuriuos pasirenkamuosius modulius (išskyrus atvejus, kai pasirenkamųjų modulių modulinėje programoje nėra) siūlys pasirinkti mokiniams. Rekomenduojama, atsižvelgiant į profesinio mokymo programą, siūlyti pirmos kvalifikacijos siekiančiam mokiniui pasirinkti iš ne mažiau kaip 2 pasirenkamųjų modulių.

16. Modulinės programos 1 mokymosi kredito (toliau – kreditas) 27 akademinės valandos paskirstomos taip:

16.1. įgyvendinant pirminio profesinio mokymo modulinę programą 22 akademinės valandos skiriamos kontaktiniam darbui, konsultacijoms ir mokinio mokymosi pasiekimams vertinti, o 5 akademinės valandos – mokinio savarankiškam mokymuisi, kuriam nevadovauja mokytojas;

16.2. įgyvendinant tęstinio profesinio mokymo modulinę programą 18 akademinių valandų paskirstoma kontaktiniam darbui, konsultacijoms ir mokinio mokymosi pasiekimams vertinti, o 9 akademinės valandos skiriamos mokinio savarankiškam mokymuisi, kuriam nevadovauja mokytojas;

16.3. pirminio arba tęstinio profesinio mokymo modulinės programos, pritaikytos specialiųjų ugdymosi poreikių dėl intelekto sutrikimo turintiems mokiniams, kiekvieno modulio 1 kreditui įgyvendinti skiriamos 27 akademinės valandos. Jos paskirstomos kontaktiniam darbui, konsultacijoms ir mokinio mokymosi pasiekimams vertinti.

17. Mokinio savarankiškam mokymuisi skirtos valandos mokytojams nėra tarifikuojamos ir bendruosiuose profesinio mokymo planuose ar bendruosiuose pagrindinio ir vidurinio ugdymo planuose nėra įskaičiuotos.

18. Profesinio mokymo teikėjas turi teisę padidinti kontaktinių valandų skaičių, sudarantį 1 kreditą, jei profesinio mokymo programą užsakanti ar jį finansuojanti institucija skiria atitinkamai daugiau lėšų. 

19. Planuodamas įgyvendinti profesinio mokymo programas, profesinio mokymo teikėjas praktiniam mokymui, o profesinio mokymo programose, kurios nėra sudarytos iš modulių, praktiniam mokymui ir praktikai skiria 70 procentų, o teorijai atitinkamai skiria 30 procentų nuo bendro profesiniam mokymui skirto valandų skaičiaus.

20. Bendrąjį modulį „Darbuotojų sauga ir sveikata“ rekomenduojama įgyvendinti prieš kvalifikaciją sudarančius kompetencijoms įgyti skirtus ir pasirenkamuosius modulius, taip pat atitinkamas darbuotojų saugos ir sveikatos temas integruoti į pirminio profesinio mokymo programų modulius taip sudarant sąlygas ugdyti saugos darbe prevencijos kultūrą ir gebėjimą prisitaikyti prie kintančių technologijų bei siekiant parengti mokinius saugiai atlikti praktines ir darbo užduotis, pasirengti saugiam mokinių perėjimui į darbo rinką. Vykdant tęstinį profesinį mokymą, Darbuotojų saugos ir sveikatos mokymas integruojamas į kitus modulius. Įgyvendinant profesinio mokymo programas, kurios nėra sudarytos iš modulių, Darbuotojų saugos ir sveikatos mokoma pagal Mokinių, besimokančių pagal pagrindinio profesinio mokymo programas, darbuotojų saugos ir sveikatos programos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. ISAK-1953 „Dėl Mokinių, besimokančių pagal pagrindinio profesinio mokymo programas, darbuotojų saugos ir sveikatos programos aprašo patvirtinimo “, naudojant profesiniam mokymui skirtas valandas.

21. Civilinės saugos įgyvendinant profesinio mokymo programas, kurios nėra sudarytos iš modulių, mokoma pagal Civilinės saugos mokymo programą profesinio mokymo įstaigoms patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2001 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. 1497 „Dėl Civilinės saugos mokymo programos profesinio mokymo įstaigoms patvirtinimo“.

22. Profesinis orientavimas vykdomas vadovaujantis Profesinio orientavimo vykdymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-1090/A1-314 „Dėl Profesinio orientavimo vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, ir Ugdymo karjerai programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. V-72 „Dėl Ugdymo karjerai programos patvirtinimo“. Ugdymas karjerai derinamas su kitomis profesinio mokymo teikėjo organizuojamomis profesinio orientavimo (karjeros) paslaugomis: informavimu (kartu su profesiniu veiklinimu) ir konsultavimu. Ši programa gali būti neįgyvendinama vykdant tęstinio profesinio mokymo programas ir V Lietuvos kvalifikacijų lygio modulines programas.

23. Įgyvendinant modulines pirminio profesinio mokymo programas, išskyrus programas, vykdomas su bendrojo ugdymo programomis, fiziniam ugdymui nustatytos valandos skiriamos po 3 valandas per savaitę pirmaisiais mokslo metais. Įgyvendinant pirminio profesinio mokymo programas, vykdomas su bendrojo ugdymo programomis, fiziniam ugdymui nustatytos valandos skiriamos vadovaujantis 2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendraisiais ugdymo planų, patvirtintų Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. V-417 „Dėl 2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų patvirtinimo“ (toliau – bendrieji pagrindinio ir vidurinio ugdymo planai), 2 priedu.

24. Neformaliojo švietimo programos rengiamos, atsižvelgiant į bendruosius iš valstybės ir savivaldybių biudžetų finansuojamų neformaliojo švietimo programų kriterijus, tvirtinamus švietimo mokslo ir sporto ministro. Valandos nustatomos mokslo metams kiekvienai neformaliojo švietimo programai.

25. Profesinio mokymo teikėjas vykdomų programų įgyvendinimo planą rengia vadovaudamasis bendraisiais profesinio mokymo planais ir, jei vykdo profesinio mokymo programą kartu su pagrindinio ar vidurinio ugdymo programa, – bendraisiais pagrindinio ir vidurinio ugdymo planais. 

26. Profesinio mokymo teikėjo vykdomų programų įgyvendinimo planui rengti rekomenduojama sudaryti profesinio mokymo teikėjo bendruomenės narių grupėms atstovaujančią darbo grupę.

27. Rekomenduojama profesinio mokymo teikėjo vykdomų programų įgyvendinimo plane nustatyti:

27.1. vykdomų profesinio mokymo programų ir, jei vykdoma, bendrojo ugdymo programų įgyvendinimo ypatumus;

27.2. dalykams arba moduliams skiriamų valandų skaičių;

27.3. integruojamus dalykus, programas ir jų integravimo sąlygas;

27.4. švietimo pagalbos teikimo specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiam mokiniui galimybių ir būdų aprašymus;

27.5. praktinio mokymo organizavimą;

27.6. praktikos ar mokymosi darbo vietoje (įvadas į darbo rinką) organizavimą;

27.7. dalies praktinio mokymo programos įgyvendinimą kitos mokymo įstaigos sektoriniame praktinio mokymo centre (profesinio mokymo įstaigoms, neturinčioms atitinkamos programos sektorinio praktinio mokymo centro), išskyrus atvejus, kai atitinkamos švietimo srities sektorinio praktinio mokymo centro iš viso nėra; 

27.8. konsultacijas grupei prieš kompetencijų vertinimą;

27.9. profesinio orientavimo organizavimą;

27.10. neformaliojo švietimo veiklos mokiniams organizavimą;

27.11. mokinio pasiekimų ir pažangos vertinimo būdus ir laikotarpius;

27.12. grupių dalijimo ir jungtinių grupių sudarymo nuostatas;

27.13. mokinių atostogas;

27.14. privalomųjų ir mokyklos įgyvendinamų pasirenkamųjų modulių (išskyrus atvejus, kai pasirenkamųjų modulių profesinio mokymo programoje nėra) įgyvendinimo seką;

27.15. moduliuose ugdomas bendrąsias kompetencijas ir jų ugdymui skiriamą laiką;

27.16. kitas mokymo turinio įgyvendinimo nuostatas.

28. Individualioms mokinio, kuris mokosi savarankiškai ar nuotoliniu būdu (pavienio mokymosi forma), konsultacijoms skiriama iki 15 procentų profesinio mokymo programai skirto laiko.

29. Mokinio, kuris mokosi pameistrystės profesinio mokymo organizavimo forma, mokymasis planuojamas ir vykdomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

30. Profesinio mokymo teikėjas mokiniui, kuris mokosi pameistrystės profesinio mokymo organizavimo forma, rengia individualų mokymo planą.

31. Profesinio mokymo teikėjas vykdomų programų įgyvendinimo planą tvirtina iki einamųjų metų rugsėjo 1 d.

IV SKYRIUS

PROFESINIO MOKYMO TEIKĖJO VYKDOMŲ PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMAS

32. Profesinį mokymą profesinio mokymo teikėjas gali organizuoti mokykline arba pameistrystės forma.

33. Mokyti pagal profesinio mokymo programą nuotoliniu būdu profesinio mokymo teikėjas gali vadovaudamasis Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049 „Dėl Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, ir Mokymo nuotoliniu ugdymo proceso organizavimo būdu kriterijų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-111 „Dėl Mokymo nuotoliniu ugdymo proceso organizavimo būdu kriterijų aprašo patvirtinimo“.

34. Įgyvendinant profesinio mokymo programas (išskyrus modulines programas) mokiniui skiriama praktika, kuri gali būti ištisinė arba suskaidyta į atskiras dalis, darbo vietoje. Siunčiamas į praktiką mokinys turi būti baigęs su praktika susijusius profesinio mokymo programos dalykus ir turi turėti patenkinamus šių dalykų mokymosi pasiekimų įvertinimus.

35. Įgyvendinant modulinių programų privalomuosius modulius praktiniam profesiniam mokymui skiriama ne mažiau kaip 70 procentų jų apimties, išskyrus atvejus, kai Europos Sąjungos ar nacionaliniai teisės aktai nustato kitaip. Dalį privalomųjų modulių praktinio profesinio mokymo, rekomenduojama vykdyti sektoriniame praktinio mokymo centre, o esant galimybei – realioje darbo vietoje.

36. Įgyvendinant baigiamąjį modulį („Įvadas į darbo rinką“) mokiniams, turintiems modulių, kurių mokėsi, patenkinamus mokymosi pasiekimų įvertinimus, skiriamas praktinis profesinis mokymas realioje darbo vietoje. Jei dėl objektyvių priežasčių praktinio profesinio mokymo negalima įgyvendinti realiojo darbo vietoje, jį galima įgyvendinti sektoriniame praktinio mokymo centre.

37. Baigiamajam moduliui ar praktikai skirtas laikas turi būti panaudojamas praktiniams gebėjimams įtvirtinti realiomis darbo sąlygomis. Profesinio mokymo teikėjas skiria mokomosios grupės praktikai (programose, kurios nėra sudarytos iš modulių) prižiūrėti atsakingą darbuotoją, kuriam nustato 5 kontaktinio darbo valandas per savaitę. Modulinių profesinio mokymo programų baigiamojo modulio („Įvadas į darbo rinką“) vykdymo priežiūrai profesinio mokymo teikėjas skiria atsakingą darbuotoją, kuriam nustato 15 kontaktinio darbo valandų per savaitę, kurios skiriamos mokinių praktinio mokymo realioje darbo vietoje priežiūrai, analizei, aptarimui ir konsultacinei pagalbai. Pameistrio mokymo vietoje vadovavimui skiriama iki 5 valandų per savaitę, kai grupėje 15 pameistrių, kurie mokosi pas vieną meistrą ir iki 15 valandų per savaitę, kai pameistriai mokosi pas skirtingus darbdavius.

38. Praktika ar mokymas darbo vietoje gali būti neskiriami asmenims, kuriems apribota ar atimta laisvė. 

39. Mokiniams, turintiems 18 metų, per savaitę gali būti skiriama 40 astronominių valandų (po 60 minučių) praktikos ar mokymo darbo vietoje (realioje) arba 40 akademinių valandų (po 45 minutes), jei praktika ar mokymas darbo vietoje įgyvendinami sektoriniame praktinio mokymo centre ar profesinio mokymo teikėjo praktinio mokymo bazėje.

40. Atsižvelgdamas į skirtus asignavimus ir galimybes užtikrinti mokymo kokybę, profesinio mokymo teikėjas gali jungti grupes tiems patiems teoriniams dalykams mokyti, su kvalifikacija tiesiogiai nesusijusios modulinės programos dalies mokymui taip pat įgyvendindamas to paties Lietuvos kvalifikacijų lygio pirminio (išskyrus programas, įgyvendinamas kartu su bendrojo ugdymo programomis) ir tęstinio mokymo programas, jei bent vienoje iš grupių mokinių skaičius yra mažesnis nei 15 mokinių ar 12 silpnaregių ar neprigirdinčiųjų mokinių ir (arba) kochlearinių implantų naudotojų ar mokinių, turinčių nežymų, atskirais atvejais – vidutinį intelekto sutrikimą, ar  8 mokiniai aklųjų arba kurčiųjų grupėje.

41. Minimalų mokinių skaičių neformaliojo švietimo grupėje nustato profesinio mokymo teikėjas, atsižvelgęs į finansines galimybes.

42. Mokinių, kurie mokosi pagal modulines programas, mokymosi pasiekimai įvertinami ir apibendrinami baigus kiekvieną modulį profesinio mokymo teikėjo iš anksto nustatyta ir paskelbta tvarka. Į pusmečio mokymosi pasiekimų suvestinę įrašomi baigtų modulių įvertinimai, jei mokslo metai skirstomi į pusmečius.

43. Vertinant mokinių pasiekimus ir pažangą jiems mokantis, vadovaujamasi profesinio mokymo programose aprašytais mokymosi rezultatais ir vertinimo kriterijais.

44. Neformaliojo švietimo grupes profesinio mokymo teikėjas tvirtina iki einamųjų metų rugsėjo 15 d.

V SKYRIUS

BENDRŲJŲ KOMPETENCIJŲ UGDYMAS

45. Ugdant kvalifikaciją sudarančias kompetencijas, kartu ugdomos mokinio bendrosios mokymosi visą gyvenimą kompetencijos, apibrėžtos Europos Sąjungos Tarybos 2018 m. gegužės 22 d. rekomendacijoje dėl bendrųjų mokymosi visą gyvenimą gebėjimų (2018/C 189/01). Rekomenduojama taip pat ugdyti mokinių kritinį mąstymą, kūrybingumą, iniciatyvumą, mokyti spręsti problemas, priimti sprendimus, konstruktyviai valdyti jausmus ir kitas reikalingas bendrąsias kompetencijas.  

46. Moduliuose integruotam bendrųjų kompetencijų ugdymui skiriama ne mažiau kaip 10 procentų bendro modulinei programai skirto laiko. Profesinio mokymo teikėjo vykdomų  modulinių programų įgyvendinimo plane pagal bendrųjų profesinio mokymo planų priede nustatytą Bendrųjų kompetencijų integravimo į profesinio mokymo programų modulius formą nustatoma, kuriuose moduliuose, kokios bendrosios kompetencijos bus ugdomos, ir valandos, skiriamos kiekvienai bendrajai kompetencijai ugdyti.

VI SKYRIUS

PROFESINIO MOKYMO PROGRAMOMS ĮGYVENDINTI SKIRIAMAS VALANDŲ SKAIČIUS

PIRMASIS SKIRSNIS

PIRMAI KVALIFIKACIJAI ĮGYTI SKIRTOMS PROFESINIO MOKYMO PROGRAMOMS (IŠSKYRUS MODULINES), ĮGYVENDINTI SKIRIAMAS VALANDŲ SKAIČIUS

47. Valandų skaičius dvejų mokymosi metų trukmės profesinio mokymo programai, skirtai pagrindinio išsilavinimo neįgijusiems mokiniams:

Dalykai	Iš viso valandų I ir II mokymosi metais	Galimas valandų paskirstymas I ir II mokymosi metais
1. Profesijos mokymas:
1.1. teorinis ir praktinis mokymas	1504
1.2. praktika	600
2. Bendrieji profesinio mokymo dalykai:
2.1. Civilinė sauga	20
2.2. Ekonomikos ir verslo pagrindai*	60
2.3. Profesijos informacinės technologijos*	40
2.4. Estetika*	20
2.5. Lietuvių kalbos kultūra ir specialybės kalba	40
2.6. Dorinis ugdymas (tikyba arba etika)	30
2.7. Fizinis ugdymas	100
Iš viso valandų profesinio mokymo programai	2414	1220/1194
3. Neformalusis švietimas	140

*Gali būti integruojama į profesijos mokymą.

48. Valandų skaičius trejų mokymosi metų trukmės profesinio mokymo programai, skirtai specialiųjų ugdymosi poreikių dėl intelekto sutrikimo turintiems mokiniams, baigusiems individualizuotas pagrindinio ugdymo programas, socialinių įgūdžių programas, adaptuotas pagrindinio ugdymo programas ar adaptuotas vidurinio ugdymo programas:

Dalykai	Iš viso valandų I–III mokymosi metais	Galimas valandų paskirstymas I–III mokymosi metais
1. Profesijos mokymas:
1.1. teorinis ir praktinis mokymas	2662
1.2. praktika	600
2. Bendrieji profesinio mokymo dalykai:
2.1. Civilinė sauga	20
2.2. Ekonomikos ir verslo pagrindai*	60
2.3. Estetika*	20
2.4. Profesijos informacinės technologijos*	40
2.5. Lietuvių kalbos kultūra ir specialybės kalba	50
2.6. Dorinis ugdymas (tikyba arba etika)	50
2.7. Fizinis ugdymas	170
Iš viso valandų profesinio mokymo programai	3672	1250/1250/1172
3. Neformalusis švietimas	240

*Gali būti integruojama į profesijos mokymą.

49. Valandų skaičius vienų mokymosi metų trukmės profesinio mokymo programai, skirtai mokiniams, kuriems atimta ar apribota laisvė:

Dalykai	Valandų skaičius
1. Profesijos mokymas: teorinis ir praktinis mokymas	705
2. Bendrieji profesinio mokymo dalykai:
2.1. Civilinė sauga	20
2.2. Ekonomikos ir verslo pagrindai*	20
2.3. Estetika*	40
2.4. Lietuvių kalbos kultūra ir specialybės kalba	40
Iš viso valandų profesinio mokymo programai	825

*Gali būti integruojama į profesijos mokymą.

50. Valandų skaičius profesinio mokymo programai, 2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metais įgyvendinamai kartu su pagrindinio ugdymo programos dalimi (II gimnazijos klasė), nustatomas vadovaujantis bendrųjų pagrindinio ir vidurinio ugdymo planų 2 priedo 8 punktu.

51. Valandų skaičius dvejų mokymosi metų trukmės profesinio mokymo programai, skirtai pagrindinį išsilavinimą įgijusiems mokiniams, ir specialiųjų ugdymosi poreikių dėl klausos sutrikimo turintiems mokiniams, įgijusiems pagrindinį išsilavinimą:

Dalykai	Iš viso valandų I–II kurse	Galimas valandų paskirstymas I–II kurse
1. Profesijos mokymas:
1.1. teorinis ir praktinis mokymas	1514
1.2. praktika	600
2. Bendrieji profesinio mokymo dalykai:
2.1. Civilinė sauga	20
2.2. Ekonomikos ir verslo pagrindai*	60
2.3. Profesijos informacinės technologijos*	30
2.4. Estetika*	20
2.5. Lietuvių kalbos kultūra ir specialybės kalba	50
2.6. Dorinis ugdymas (tikyba arba etika)	40
2.7. Fizinis ugdymas	120
Iš viso valandų profesinio mokymo programai	2454	1240/1214
3. Neformalusis švietimas	100

*Gali būti integruojama į profesijos mokymą.

52. Valandų skaičius profesinio mokymo programai, 2019–2020 ir 2021–2022 mokslo metais įgyvendinamai kartu su vidurinio ugdymo programa, nustatomas vadovaujantis bendrųjų pagrindinio ir vidurinio ugdymo planų (toliau – bendrieji ugdymo planai) 2 priedo 13 punktu.

53. Vienų, vienų su puse ir dvejų mokymosi metų trukmės profesinio mokymo programai, skirtai šiems mokiniams: įgijusiems vidurinį išsilavinimą ar baigusiems vidurinio ugdymo programą; turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių dėl regėjimo sutrikimo ir įgijusiems vidurinį išsilavinimą ar baigusiems vidurinio ugdymo programą:

Dalykai	Iš viso valandų 1 metų profesinio mokymo programai	Iš viso valandų 1,5 metų profesinio mokymo programai ir galimas valandų paskirstymas I–II kurse	Iš viso valandų 2 metų profesinio mokymo programai ir galimas valandų paskirstymas I–II kurse
1. Profesijos mokymas:
1.1. teorinis ir praktinis mokymas	800	1340	1600
1.2. praktika	320	480	600
2. Bendrieji profesinio mokymo dalykai:
2.1. Civilinė sauga	20	20	20
2.2. Ekonomikos ir verslo pagrindai*	60	60	60
2.3. Profesijos informacinės technologijos*	40	40	40
2.4. Estetika*	20	20	20
2.5. Lietuvių kalbos kultūra ir specialybės kalba	40	40	40
2.6. Fizinis ugdymas	40	80	100
Iš viso valandų profesinio mokymo programai	1340	2080 (1332/739)	2480 (1270/1210)
3. Neformalusis švietimas	20	40	60

*Gali būti integruojama į profesijos mokymą.

ANTRASIS SKIRSNIS

MODULINĖMS PROGRAMOMS ĮGYVENDINTI SKIRIAMAS VALANDŲ SKAIČIUS

54. Valandų skaičius pirminio profesinio mokymo modulinėms programoms (netaikoma specialiųjų ugdymosi poreikių dėl intelekto sutrikimo turinčių mokinių grupėms), kurios buvo pradėtos įgyvendinti nuo 2017 m. rugsėjo 1 d.:

Modulinės programos dalies pavadinimas	Modulinei programai įgyvendinti skiriamų valandų skaičius
	60 kreditų modulinei programai įgyvendinti	90 kreditų modulinei programai įgyvendinti	110 kreditų modulinei programai įgyvendinti
Modulinė programa (iš viso valandų)	1320	1980	2420
1. Privalomoji programos dalis, iš jos:	Ne mažiau 1122 valandų (51 kredito)	Ne mažiau 1672 valandų (76 kreditų)	Ne mažiau 2046 valandų (93 kreditų)
1.1. Civilinė sauga (Saugus elgesys ekstremaliose situacijose)	22 valandos (1 kreditas)	22 valandos (1 kreditas)	22 valandos (1 kreditas)
1.2. Fizinis ugdymas (Fizino aktyvumo reguliavimas)	44 valandos (2 kreditai)	88 valandos (4 kreditai)	110 valandų (5 kreditai)
2.Pasirenkamoji programos dalis	Ne daugiau 198 valandų (9 kreditų)	Ne daugiau 308 valandų (14 kreditų)	Ne daugiau 374 valandų (17 kreditų)
3.Neformalus švietimas	66 (3 kreditai)	88 (4 kreditai)	132 (6 kreditai)

55. Valandų skaičius pirminio profesinio mokymo modulinėms programoms (netaikoma specialiųjų ugdymosi poreikių dėl intelekto sutrikimo turinčių mokinių grupėms), kurios buvo pradėtos įgyvendinti nuo 2018 m. rugsėjo 1 d.:

Modulinės programos dalies pavadinimas	Modulinės programos įgyvendinimui skiriamų valandų skaičius
	30 kreditų modulinės programos įgyvendinimui	45 kreditų modulinės programos įgyvendinimui	60 kreditų modulinės programos įgyvendinimui	90 kreditų modulinės programos įgyvendinimui	110 kreditų modulinės programos įgyvendinimui
Modulinė programa (iš viso valandų)	660	990	1320	1980	2420
1. Privalomoji programos dalis, iš jos:	550 (25 kreditai)	880 (40 kreditų)	1210 (55 kreditai)	1760 (80 kreditų)	2200 (100 kreditų)
1.1. Įvadas į profesiją	22 (1 kreditas)	22 (1 kreditas)	22 (1 kreditas)	44 (2 kreditai)	44 (2 kreditai)
1.2. Saugus elgesys ekstremaliose situacijose (Civilinė sauga)	22 (1 kreditas)	22 (1 kreditas)	22 (1 kreditas)	22 (1 kreditas)	22 (1 kreditas)
1.3. Fizinis ugdymas (Fizinio aktyvumo reguliavimas)	22 (1 kreditas)	22 (1 kreditas)	22 (1 kreditas)	110 (5 kreditai)	110 (5 kreditai)
1.4. Darbuotojų sauga ir sveikata	44 (2 kreditai)	44 (2 kreditai)	44 (2 kreditai)	44 (2 kreditai)	44 (2 kreditai)
1.5. Kvalifikaciją sudarančioms kompetencijos įgyti skirti moduliai	330 (15 kreditų)	660 (30 kreditų)	990 (45 kreditai)	1320 (60 kreditų)	1760 (80 mokymosi kreditų)
1.6. Įvadas į darbo rinką (mokymasis darbo vietoje)	110 (5 kreditai)	110 (5 kreditai)	110 (5 kreditai)	220 (10 kreditų)	220 (10 kreditų)
2. Pasirenkamoji programos dalis	110 (5 kreditai)	110 (5 kreditai)	110 (5 kreditai)	220 (10 kreditų)	220 (10 kreditų)
3. Neformalus švietimas	-	–	66 (3 kreditai)	88 (4 kreditai)	132 (6 kreditai)

56. Valandų skaičius tęstinio profesinio mokymo modulinėms programoms (netaikoma specialiųjų ugdymosi poreikių dėl intelekto sutrikimo turinčių mokinių grupėms), kurios buvo pradėtos įgyvendinti nuo 2018 m. rugsėjo 1 d.:

	Modulinei programai įgyvendinti skiriamų kreditų ir valandų skaičius**
Modulinės programos dalies pavadinimas	20 kreditų modulinei programai įgyvendinti	25 kreditų modulinei programai įgyvendinti	30 kreditų modulinei programai įgyvendinti	35 kreditų modulinei programai įgyvendinti	40 kreditų modulinei programai įgyvendinti	50 kreditų modulinei programai įgyvendinti	70 kreditų modulinei programai įgyvendinti	90 kreditų modulinei programai įgyvendinti
Modulinė programa (iš viso valandų)	360	450	540	630	720	900	1260	1620
1. Privalomoji programos dalis, iš jos:	360 (20 kreditų)	450 (25 kreditai)	540 (30 kreditų)	630 (35 kreditai)	720 (40 kreditų)	900 (50 kreditų)	1260 (70 kreditų)	1620 (90 kreditų)
1.1. Įvadas į profesiją	–	–	–	–	–	–	–	–
1.2. Saugus elgesys ekstremaliose situacijose (Civilinė sauga)	–	–	–	–	–	–	–	–
1.3. Fizinio aktyvumo reguliavimas (Kūno kultūra)	–	–	–	–	–	–	–	–
1.4. Darbuotojų sauga ir sveikata	36*         (2 kreditai)	36*         (2 kreditai)	36*         (2 kreditai)	36*  (2 kreditai)	36*         (2 kreditai)	36*         (2 kreditai)	36*         (2 kreditai)	36*  (2 kreditai)
1.5. Kvalifikaciją sudarančioms kompetencijoms įgyti skirti moduliai	270 (15 kreditų)	360 (20 kreditų)	450 (25 kreditai)	540 (30 kreditų)	540 (30 kreditų)	810 (45 kreditai)	1080 (60 kreditų)	1440 (80 kreditų)
1.6. Įvadas į darbo rinką (mokymas(is) darbo vietoje)	90 (5 kreditai)	90 (5 kreditai)	90 (5 kreditai)	90 (5 kreditai)	180 (10 kreditų)	90 (5 kreditai)	180 (10 kreditų)	180 (10 kreditų)
2.Pasirenkamoji programos dalis	–	–	–	–	–	–	–	–
3. Neformalus švietimas	–	–	–	–	–	–	–	–

Pastabos:

*integruojama į kitus modulius.

**vadovautis profesinio mokymo programoje nustatytu valandų skaičiumi, jei jis nesutampa su šioje lentelėje nurodytu skaičiumi, kai programos buvo pradėtos įgyvendinti skirtingais metais.

57. Valandų skaičius modulinei programai, 2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metais įgyvendinamai kartu su vidurinio ugdymo programa, nustatomas vadovaujantis bendrųjų pagrindinio ir vidurinio ugdymo planų 2 priedo 13 punktu. Modulinių programų, vykdomų su vidurinio ugdymo programa, įgyvendinimo trukmė (galimas 1–2 savaičių nukrypimas): kai modulinė programa 60 kreditų – 2 metai 3 mėnesiai, 90 kreditų – 2 metai 7 mėnesiai, 110 kreditų – 3 metai.

58. Tais atvejais, kai modulinė pirminio profesinio mokymo programa yra įgyvendinama per ilgesnį nei 1 mokslo metų laiką, rekomenduojama per 1 metus įgyvendinti 60 kreditų (1320 valandas), o likusius kelti į kitus mokslo metus. Įgyvendinant specialiųjų ugdymosi poreikių dėl intelekto sutrikimo turintiems asmenims pritaikomas profesinio mokymo programas, rekomenduojama per 1 metus įgyvendinti 42 kreditus (1134 valandos). Tais atvejais, jei per mokslo metus negali būti baigiamas įgyvendinti modulis, profesinio mokymo teikėjas savo vykdomų programų įgyvendinimo plane nustato tokį paskirstymą, kad mokslo metai baigtųsi baigtu moduliu. 

59.  Įgyvendinant tęstinį profesinį mokymą, profesinio mokymo teikėjai profesinio mokymo programoms įgyvendinti skiriamas valandas nustato vadovaudamiesi bendrųjų profesinio mokymo planų 17.2 papunkčiu. Civilinė sauga (Saugus elgesys ekstremaliose situacijose) ir fizinis ugdymas, jei asmuo jų mokėsi anksčiau, gali būti įskaitomi, vadovaujantis Ankstesnio mokymosi pasiekimų įskaitymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. ISAK-72 „Dėl Ankstesnio mokymosi pasiekimų įskaitymo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Valandų neformaliajam švietimui neskiriama.

60. Valandų paskirstymas II Lietuvos kvalifikacijų lygio profesinio mokymo modulinėms programoms, pritaikomoms specialiųjų ugdymosi poreikių (dėl intelekto sutrikimo) turintiems asmenims:

60.1. pirminio profesinio mokymo modulinėms pritaikomoms programoms, kurios buvo pradėtos įgyvendinti nuo 2018 m. rugsėjo 1 d.:

Modulinės programos dalies pavadinimas	Modulinei programai įgyvendinti skiriamų valandų skaičių* ir kreditų skaičių
	30 kreditų modulinei programai įgyvendinti	45 kreditų modulinei programai įgyvendinti	60 kreditų modulinei programai įgyvendinti	90 kreditų modulinei programai įgyvendinti	110 kreditų modulinei programai įgyvendinti
Modulinė programa (iš viso valandų)			1840	2835	3510
1. Privalomoji programos dalis, iš jos:			Ne mažiau 1377 valandų (51 kredito)	Ne mažiau 2052 valandų (76 kreditų)	Ne mažiau 2511 valandų (93 kreditų)
1.1. Civilinė sauga (Saugus elgesys ekstremaliose situacijose)	27 valandos (1 kreditas)	27 valandos (1 kreditas)	27 valandos (1 kreditas)	27 valandos (1 kreditas)	27 valandos (1 kreditas)
1.2. Fizinis ugdymas (Fizinio aktyvumo reguliavimas)	1 kreditas	1 kreditas	54 valandos (2 kreditai)	108 valandos (4 kreditai)	135 valandų (5 kreditai)
1.3. Socialinių ir asmeninių įgūdžių moduliai			220 valandų (10 kreditų)	405 valandų (15 kreditų)	540 valandų (20 kreditų)
2. Pasirenkamoji programos dalis	5 kreditai	5 kreditai	Ne daugiau 243 valandų (9 kreditų)	Ne daugiau 378 valandų (14 kreditų)	Ne daugiau 459 valandų (17 kreditų)
3. Neformalus švietimas			216 (8 kreditai)	216 (8 kreditai)	216 (8 kreditai)

* Vadovautis profesinio mokymo programoje nustatytu valandų skaičiumi, jei jis nesutampa su šioje lentelėje nurodytu skaičiumi, kai programos buvo pradėtos įgyvendinti skirtingais metais.

60.2. II Lietuvos kvalifikacijų lygio pirminio ir tęstinio modulinėms profesinio mokymo programoms, kurios buvo pradėtos įgyvendinti nuo 2018 m. rugsėjo 1 d.:

Modulinės programos dalies pavadinimas			Modulinei programai įgyvendinti skiriamų valandų skaičius*
	30 / 20 kreditų modulinei programai įgyvendinti	45 / 35 kreditų modulinei programai įgyvendinti		60 / 50 kreditų modulinei programai įgyvendinti	90 / 70 kreditų modulinei programai įgyvendinti	110 / 90 kreditų modulinei programai įgyvendinti
Modulinei programai kartu su socialinių įgūdžių programa pirminiam profesiniam mokymui (iš viso valandų)	3375	3375		3375	3375	3375
Modulinei programai kartu su socialinių įgūdžių moduliais tęstiniam profesiniam mokymui (iš viso valandų)	1350			2160	2700	2970
Modulinė programa (iš viso valandų)	810 / 540			1620 / 1350	2430 / 1890	2970 / 2430
1. Privalomoji programos dalis, iš jos:	675 (25 kreditai) / 540 (20 kreditų)			1485 (55 kreditai) / 1350 (50 kreditų)	2160 (80 kreditų) / 1890 (70 kreditų)	2700 (100 kreditų) / 2430 (90 kreditų)
1.1. Įvadas į profesiją (tik pirminiame profesiniame mokyme)	27 (1 kreditas)	27 (1 kreditas)		27 (1 kreditas)	54 (2 kreditai)	54 (2 kreditai)
1.2. Saugus elgesys ekstremaliose situacijose (Civilinė sauga) (tik pirminiame profesiniame mokyme)	27 (1 kreditas)	27 (1 kreditas)		27 (1 kreditas)	27 (1 kreditas)	27 (1 kreditas)
1.3. Fizinis ugdymas (tik pirminiame profesiniame mokyme)	27 (1 kreditas)	27 (1 kreditas)		27 (1 kreditas)	135 (5 kreditai)	135 (5 kreditai)
1.4. Darbuotojų sauga ir sveikata (tik pirminiame profesiniame mokyme)	54 (2 kreditai)	54 (2 kreditai)		54 (2 kreditai)	54 (2 kreditai)	54 (2 kreditai)
1.5. Kvalifikaciją sudarančioms kompetencijos įgyti skirti moduliai	405 (15 kreditų)			810 (30 kreditų)	1215 (45 kreditai)	1620 (60 kreditų)
1.6. Įvadas į darbo rinką (mokymas(is) darbo vietoje)	135 (5 kreditai)	135 (5 kreditai)		135 (5 kreditai)	270 (10 kreditai)	270 (10 kreditų)
2. Pasirenkamoji programos dalis (tik pirminiame profesiniame mokyme)	135 (5 kreditai)			135 (5 kreditai)	270 (10 kreditai)	270 (10 kreditai)
3. Socialinių įgūdžių programa
3.1. Socialinių įgūdžių programa, įgyvendinama kartu su pirminio profesinio mokymo programa	2565 (95 kreditai)			1755 (65 kreditai)	945 (35 kreditai)	405 (15 kreditų)
3.2. Socialinių ir asmeninių įgūdžių moduliai, įgyvendinami kartu su tęstinio profesinio mokymo programa	810 (30 kreditų)	810 (30 kreditų)		810 (30 kreditų)	810 (30 kreditų)	540 valandų (20 kreditų)
4. Neformalus švietimas*	216 (8 kreditai)	216 (8 kreditai)		216 (8 kreditai)	216 (8 kreditai)	216 (8 kreditai)

* Vadovautis profesinio mokymo programoje nustatytu valandų skaičiumi, jei jis nesutampa su šioje lentelėje nurodytu skaičiumi, kai programos buvo pradėtos įgyvendinti skirtingais metais.

61.  Trejų mokymosi metų trukmės II Lietuvos kvalifikacijų lygio 170 kreditų apimties modulinei programai, skirtai specialiųjų ugdymosi poreikių dėl intelekto sutrikimo turintiems asmenims, pirmai kvalifikacijai įgyti skiriama 3 510 valandų.

62.     Muzikos ir atlikimo meno posričio V lygio kvalifikacijas teikiančioms Baleto artisto ir Šiuolaikinio šokio atlikėjo 68 kreditų modulinei programai skiriamos 1 496 valandos. Neformaliajam švietimui valandų neskiriama. Atsižvelgiant į muzikos ir atlikimo meno posričio modulinių programų įgyvendinimo specifiką, suderinus su mokytojais, mokiniais ir jų tėvais, įtėviais ar globėjais (rūpintojais), profesinio mokymo įstaigos tarybos pritarimu pamokos gali vykti šeštadieniais.

VI SKYRIUS

PROFESINIO MOKYMO PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMAS PAPILDOMO PRIĖMIMO, ORGANIZUOTO MOKSLO METŲ EIGOJE, METU PRIIMTIEMS MOKINIAMS

63. Atsižvelgiant į papildomo priėmimo, organizuoto mokslo metų eigoje (toliau – papildomas priėmimas), metu priimtų mokinių skaičių ir profesinio mokymo teikėjo turimus išteklius, priimti mokiniai mokomi naujai sudarytose grupėse.

64. Iki mokymo proceso pradžios profesinio mokymo teikėjo vykdomų programų įgyvendinimo planas papildomas profesinio mokymo programomis, pagal kurias mokysis naujai sudarytos grupės.

65. Tais atvejais, kai ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo mokymo proceso pradžios pavieniai mokiniai iš bendrojo ugdymo mokykloje gyvendinamos bendrojo ugdymo programos pereina mokytis pagal atitinkamą bendrojo ugdymo programą, vykdomą su profesinio mokymo programa, jie priimami į laisvas vietas ir mokomi jau sudarytose grupėse, vadovaujantis profesinio mokymo teikėjo vykdomų programų įgyvendinimo planu. Mokinio profesinio mokymo programos mokymosi pasiekimams išlyginti profesinio mokymo teikėjas skiria konsultacijas, kurių trukmė sudaro ne mažiau kaip 5 proc. nuo jau įgyvendintos profesinio mokymo programos dalies valandų.

–––––––––––––

2019–2020 ir 2020–2021

mokslo metų bendrųjų

profesinio mokymo planų

priedas

(Bendrųjų kompetencijų integravimo į profesinio mokymo programų modulius forma)

Bendrosioms kompetencijoms ugdyti skiriamos valandos Moduliai	Valandų skaičius	Rraštingumo kompetencija	Daugiakalbystės kompetencija	Matematinė kompetencija ir gamtos mokslų, technologijų ir inžinerijos kompetencija	Skaitmeninė kompetencija	Asmeninė, socialinė ir mokymosi mokytis kompetencija	Pilietiškumo kompetencija pilietiškumo kompetencija pilietiškumo kompetencija, pilietiškumo kompetencija,	Verslumo kompetencija	Kultūrinio sąmoningumo ir raiškos kompetencija	Kitos bendrosios kompetencijos
									ü
Profesinio mokymo moduliai
1. Privalomieji moduliai
(...)
2. Pasirenkamieji moduliai
(...)
3. Kiti moduliai (Fizins ugdymas, Saugus elgesys ekstremaliose situacijose, kt.)