LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO 2011 M. LIEPOS 26 D. ĮSAKYMO NR. v-1442 „DĖL BENDROJO UGDYMO TARYBOS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2015 m. spalio 9 d. Nr. V-1052
Vilnius
P a k e i č i u Bendrojo ugdymo tarybos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. V-1442 „Dėl Bendrojo ugdymo tarybos nuostatų patvirtinimo“, ir juos išdėstau nauja redakcija (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos švietimo ir
mokslo ministro 2011 m. liepos 26 d.
įsakymu Nr. V-1442
(Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo
ministro 2015 m. spalio 9 d. įsakymo
Nr. V-1052 redakcija)
BENDROJO UGDYMO TARYBOS NUOSTATAI
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Bendrojo ugdymo tarybos nuostatai (toliau – Nuostatai) nustato Bendrojo ugdymo tarybos (toliau – Taryba) uždavinį, funkcijas, teises, sudarymą ir veiklos organizavimą.
2. Taryba yra kolegiali valstybės švietimo savivaldos institucija, skatinanti visuomenę dalyvauti formuojant ikimokyklinio ir priešmokyklinio, bendrojo ugdymo, mokytojų kvalifikacijos ir profesinės raidos, mokyklų aprūpinimo politiką ir priimant sprendimus. Taryba nėra juridinis asmuo.
3. Taryba savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, kitais teisės aktais ir Nuostatais.
4. Informacija apie Tarybos veiklą ir sprendimus skelbiama Švietimo ir mokslo ministerijos interneto svetainėje.
II SKYRIUS
UŽDAVINYS IR FUNKCIJOS
6. Tarybos uždavinys – inicijuoti ir pritarti ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programų kaitos, mokytojų kvalifikacijos ir profesinės raidos, mokyklų aprūpinimo projektams.
7. Tarybos funkcijos:
7.3. pritaria bendrųjų programų, mokytojų kvalifikacijos tobulinimo ir atestacijos nuostatų, bendrojo ugdymo dalykų vadovėlių ir mokymo priemonių atitikties teisės aktams įvertinimo ir aprūpinimo jais tvarkos aprašo, švietimo aprūpinimo standartų projektams; švietimo ir mokslo ministro prašymu teikia išvadas dėl kitų teisės aktų, reglamentuojančių ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo turinį, mokytojų kvalifikaciją ir profesinę raidą, mokyklų aprūpinimą, projektų.
III SKYRIUS
TARYBOS TEISĖS
8. Taryba, atlikdama jai pavestas funkcijas, turi teisę:
8.1. teisės aktų nustatyta tvarka gauti Tarybos funkcijoms atlikti reikalingą informaciją iš Švietimo ir mokslo ministerijos, kitų ministerijų, Lietuvos švietimo tarybos, valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų, švietimo teikėjų;
8.2. deleguoti Tarybos atstovus dalyvauti Švietimo ir mokslo ministerijos, Lietuvos švietimo tarybos ir kitų institucijų organizuojamuose posėdžiuose, susitikimuose, kituose šalies ir tarptautiniuose renginiuose, kuriuose nagrinėjami ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo turinio kaitos, mokytojų kvalifikacijos ir profesinės raidos, mokyklų aprūpinimo klausimai;
8.3. teikti pasiūlymus dėl ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo turinio kaitos, mokytojų kvalifikacijos ir profesinės raidos, mokyklų aprūpinimo teisės aktų ir kitų dokumentų projektų rengimo;
8.4. kviesti į posėdžius su svarstomais klausimais susijusių sričių, ministerijų struktūrinių padalinių vadovus, specialistus ir kitus suinteresuotus bei kompetentingus asmenis;
8.5. inicijuoti pasitarimus, forumus, konferencijas ikimokyklinio ir priešmokyklinio, bendrojo ugdymo, mokytojų kvalifikacijos ir profesinės raidos, mokyklų aprūpinimo klausimais;
IV SKYRIUS
TARYBOS SUDĖTIS
9. Tarybą sudaro 15 narių. Kandidatas į Tarybos narius turi būti pripažintas švietimo bendruomenėje, nepriekaištingos reputacijos švietimo, mokslo, verslo, viešojo sektoriaus atstovas, pasiekęs reikšmingų tam tikros veiklos rezultatų, išmanąs Lietuvos ir Europos Sąjungos ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo ir mokytojų profesinės raidos tendencijas, Lietuvos ikimokyklinį, priešmokyklinį, bendrąjį ugdymą ir mokytojų kvalifikaciją reglamentuojančius teisės aktus.
10. Kandidatus į Tarybą gali siūlyti: Lietuvos universitetų rektorių konferencija, Kolegijų direktorių konferencija, Lietuvos savivaldybių švietimo padalinių vedėjų asociacija, Lietuvos švietimo centrų darbuotojų asociacija, mokykloms atstovaujančios asociacijos, Lietuvos pedagogų asociacijų vadovų taryba, verslo savivaldos organizacijos, švietimo darbuotojams atstovaujančios profesinės sąjungos, mokslininkus jungiančios asociacijos ir kitos institucijos, pateikdamos išsamų siūlomo kandidato gyvenimo aprašymą.
11. Apie Tarybos sudarymą skelbiama Švietimo ir mokslo ministerijos interneto svetainėje ir nurodomas terminas, per kurį teikiami kandidatai į Tarybos narius.
12. Švietimo ir mokslo ministras sudaro Tarybos narių atrankos komisiją, kurį peržiūri kandidatų gyvenimo aprašymus, prireikus kviečia kandidatus pokalbiui ir pagal Tarybos nariams nustatytus reikalavimus sudaro kompetentingiausių kandidatų į Tarybos narius sąrašą, siekdama, kad būtų atstovaujama visoms suinteresuotoms šalims.
V SKYRIUS
VEIKLOS ORGANIZAVIMAS
14. Švietimo ir mokslo ministras per mėnesį nuo Tarybos asmeninės sudėties patvirtinimo šaukia pirmąjį Tarybos posėdį.
15. Tarybos pirmininką ir jo pavaduotoją iš savo narių renka Taryba paprasta balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, kandidatūros svarstomos iš naujo ir balsuojama dar kartą.
16. Pirmininkas organizuoja Tarybos darbą, atstovauja jai arba įgalioja tai daryti kitus Tarybos narius. Jeigu pirmininko laikinai nėra, jo funkcijas atlieka pirmininko pavaduotojas.
17. Tarybos sekretorių skiria švietimo ir mokslo ministras. Sekretorius nėra Tarybos narys. Tarybos sekretorius rengia posėdžių medžiagą, derina jų darbotvarkę, tvarko Tarybos dokumentus, renka informaciją, kurios reikia Tarybos darbui.
18. Tarybos kadencija – ketveri metai. Tas pats asmuo gali būti Tarybos narys ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Jeigu Tarybos nariai (narys) keičiami (-as) nepasibaigus Tarybos kadencijai, nauji (naujas) Tarybos nariai (narys) skiriami (-as) likusiam Tarybos kadencijos laikui.
19. Tarybos nario įgaliojimai nutrūksta anksčiau laiko, jeigu jis:
20. Pagrindinė Tarybos darbo forma yra posėdžiai. Tarybos posėdžiai organizuojami ne rečiau kaip kas ketvirtį. Posėdžius šaukia Tarybos pirmininkas.
21. Neeilinis Tarybos posėdis gali būti sušauktas ne mažiau kaip 1/3 Tarybos narių reikalavimu, Tarybos pirmininko arba švietimo ir mokslo ministro iniciatyva.
22. Į posėdžius gali būti kviečiami Švietimo ir mokslo ministerijos, kitų ministerijų specialistai, mokslininkai, nepriklausomi ekspertai.
24. Tarybos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių balsų dauguma atviru balsavimu. Balsavimo metu balsams pasiskirsčius vienodai, lemiamas yra posėdžio pirmininko balsas. Posėdžiai protokoluojami.