Administracinė byla Nr. eA-2340-442/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01929-2024-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 8.7
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. rugsėjo 25 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos H. K. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos H. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėja H. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama: panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2024 m. balandžio 18 d. sprendimą Nr. 24S102508, kuriuo atsisakyta išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Sprendimas Nr. 1); panaikinti Migracijos departamento 2024 m. balandžio 18 d. sprendimą Nr. 24S102722, kuriuo pareiškėjai uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2024 m. balandžio 18 d. iki 2029 m. balandžio 17 d. (toliau – ir Sprendimas Nr. 2) (toliau kartu – ir Sprendimai); įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, t. y. iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėja taip pat prašė priteisti iš atsakovo Migracijos departamento patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėja nurodė, kad Sprendimai priimti vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) 2024 m. balandžio 11 d. išvada Nr. 18-3461 (toliau – ir Išvada), kad pareiškėja neva kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, tačiau pareiškėja „Alfa-bank“ banko finansų konsultante dirbo 2014–2015 metais, kai nebuvo įvestos sankcijos, šio banko veikla buvo visuotinai pripažįstama. Faktinės aplinkybės, kad Europos Sąjunga nuo 2022 m. vasario mėn. 28 d. „Alfa-bank“ bankui įvedė sankcijas yra pernelyg nutolusios nuo pareiškėjos asmens vertinimo. Pareiškėja užėmė nereikšmingas pareigas banke, būdama tik banko konsultantė, neturėjo prieigos prie strategiškai svarbios infrastruktūros, banke dirbo trumpą laikotarpį. VSD nepateikė įrodymų, kad pareiškėja veikė, buvo, bus naudojama propagandiškiems veiksmams vykdyti. Pareiškėja, būdama Lietuvoje, jokių provokuojančių veiksmų, leidžiančių įtarti ją bendradarbiaujant su žvalgybos tarnybomis ar kitų neteisėtų veiksmų, neatliko. Pildydama Klausimyną, pareiškėja nurodė, kad nepalaiko Rusijos pradėto karo Ukrainoje bei nurodė, kad Krymas priklauso Ukrainai. Todėl nesuprantama atsakovo reakcija, nurodant, kad tokie atsakymai nedaro įtakos ir nepaneigia keliamos grėsmės valstybės saugumui.
3. Pareiškėja Lietuvoje gyvena trumpą laiką, tačiau per tą laiką spėjo prisidėti prie Baltarusijos opozicijos veiklos, padėti Ukrainos kariams ir civiliams, pradėjo integruotis į Lietuvos visuomenę, aktyviai dalyvauja mitinguose Lietuvos Respublikoje, nukreiptuose prieš Baltarusijos režimą, savanoriauja ir padeda organizacijoms, tiekiančioms modulinius baldus Ukrainos kariamas ir civiliams gyventojams. Pareiškėjai inkriminuojamas pavojus valstybės saugumui nėra grindžiamas su pareiškėja susijusių įvertintų individualių aplinkybių visuma. Toks vertinimas, vadovaujantis Lietuvos vyriausios administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, nėra laikomas keliamos grėsmės tinkamu pagrindimu.
4. Atsakovas neatliko savarankiško, individualaus aplinkybių vertinimo, o priimdamas Sprendimus rėmėsi išimtinai pareiškėjos pateikta informacija. Migracijos departamentas, vadovaudamasis VSD Išvada, atkartodamas išimtinai pareiškėjos pateiktą informaciją bei nesigilindamas į kitas faktines aplinkybes, priėmė neteisėtus Sprendimus. Tokiais savo veiksmais pažeidė nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų reikalavimus, nesilaikė Europos Sąjungos ir nacionalinių teismų suformuotos praktikos. Atsakovas Sprendimuose nenurodė nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad pareiškėja yra lojali Baltarusijos režimui, kad bendradarbiauja su žvalgybos tarnybomis, kad kelia grėsmę Lietuvos saugumui.
5. Papildomai teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėja nurodė, kad yra netradicinės orientacijos, homoseksualus asmuo, turinti sužadėtinę Lietuvos Respublikoje. Kadangi ši informacija yra itin jautri, nevienareikšmiškai vertinama visuomenėje, ji pareiškėjos atstovui buvo atskleista gerokai vėliau, jau po skundo teismui pateikimo momento. Pareiškėja su savo sužadėtine susipažino 2023 m. rugpjūčio mėnesį. Netradicinės orientacijos asmenims (homoseksualiems asmenims) Baltarusijos Respublikoje yra nesaugu, kyla pavojus jų sveikatai ir gyvybei. Šį faktą patvirtina ne tik Baltarusijos teisės aktai, bet ir visuomenės informavimo priemonėse nurodomi atvejai, nevyriausybinių organizacijų atlikti tyrimai.
7. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėja, pildydama Migracijos departamento klausimyną, pažymėjo, jog 2014–2015 m. dirbo „Alfa-Bank“. Bankas yra „Alfa Group“ dalis ir yra vienas didžiausių privačių tarptautinių finansų ir pramonės sektoriaus dalyvių Rusijoje ir užsienyje. Pagrindiniai „Alfa-Bank“ galutiniai naudos gavėjai yra su Kremliaus režimu susiję asmenys.
8. Migracijos departamentas Sprendimu Nr. 1 nusprendė atsisakyti pareiškėjai išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes VSD vertinimu, pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, o Sprendimu Nr. 2 nusprendė uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus), nes pareiškėja gali kelti grėsmę valstybės saugumui.
9. Priimdamas Sprendimus, Migracijos departamentas įvertino pareiškėjos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpį, šeiminius, ekonominius ryšius, Sprendimų proporcingumą. Migracijos departamentas vadovavosi kompetentingos institucijos, t. y. VSD Išvada dėl pareiškėjos grėsmės valstybės saugumui.
10. Pareiškėja savo skunde neneigia, kad dirbo „Alfa-Bank“. Ši informacija VSD surinktos informacijos kontekste (kad Rusijos ir Baltarusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo ir kitų šalių piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę ar dirba Rusijos ar Baltarusijos valstybinėse ir privačiose įmonėse, veikiančiose strategiškai svarbiuose sektoriuose ir turinčiose prieigą prie strategiškai svarbios infrastruktūros) patvirtina pareiškėjos keliamą grėsmę valstybės saugumui. Grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant pareiškėjos atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjos atlikti veiksmai (pareiškėjos darbas „Alfa-Bank“) VSD surinktos kontržvalgybinės informacijos kontekste gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Su pareiškėjos skundu pateikta viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) „Dapamoga“ charakteristika, informacija, apie paramą šiai organizacijai ir nuotraukos nepatvirtina pareiškėjos nelojalumo Rusijos Federacijai, kurios strategiškai svarbiame sektoriuje pareiškėja dirbo.
11. Sprendimai priimti atsižvelgiant į teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus, įvertinus pareiškėjos veiksmus (pareiškėjos darbą strateginę reikšmę turinčioje įmonėje), iš atliktų pareiškėjos veiksmų VSD surinktos kontržvalgybinės informacijos kontekste galima spręsti dėl pareiškėjos grėsmės valstybės saugumui ateityje. Priimant Sprendimus buvo įvertinti pareiškėjos ryšiai su Lietuvos Respublika. Sprendimuose buvo įvertintos visos su pareiškėja susijusios aplinkybės bei nustatyta, kad pareiškėjos keliama grėsmė gali būti susijusi su didesnės visuomenės dalies interesų pažeidimu, o Sprendimai yra proporcingos priemonės siekiamam tikslui – užtikrinti valstybės saugumą.
12. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės saugumo departamentas atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
13. VSD nuomone, Sprendimai yra priimti pagal Migracijos departamento kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos ir Europos Sąjungos (toliau – ir ES) teisės aktais, yra teisėti ir pagrįsti tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimti įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra atitinkantys šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją. Priimant Sprendimus, nebuvo pažeisti Lietuvos įstatymai ar kiti teisės aktai, Migracijos departamentas neviršijo kompetencijos, taip pat Sprendimais nebuvo nepagrįstai suvaržytos pareiškėjos teisės bei laisvės. Pareiškėja VSD pripažinta kaip kelianti grėsmę valstybės saugumui, todėl jos asmeniniai ar šeimos interesai negali būti aukščiau Lietuvos valstybės saugumo. Sprendimai priimti tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl juos naikinti nėra teisinio pagrindo.
II.
14. Regionų administracinis teismas 2024 m. liepos 31 d. sprendimu pareiškėjos H. K. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
15. Teismas nustatė šias aplinkybes:
15.1 Pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) pilietė. Ji 2024 m. vasario 29 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nurodydama, jog ketina dirbti pakavimo įrangos operatore. Pareiškėja, pildydama Migracijos departamento klausimyną nurodė, kad 2014–2015 m. dirbo Baltarusijos Respublikos „Alfa-bank“ banko finansų konsultante.
15.2 Alfa-Bank“ yra „Alfa Group“ dalis ir yra vienas didžiausių privačių tarptautinių finansų ir pramonės sektoriaus dalyvių Rusijoje ir užsienyje. Pagrindiniai „Alfa-Bank“ galutiniai naudos gavėjai – su Kremliaus režimu susiję asmenys. (Duomenys neskelbtini).
15.3 Vertinant socialinius ir ekonominius asmens ryšius Lietuvos Respublikoje ir patikrinus užsienietės duomenis Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse, nustatyta, kad Lietuvos Respublika anksčiau pareiškėjai nebuvo išdavusi vizų ar leidimų laikinai gyventi. VSAT informacinėje sistemoje duomenų, kad pareiškėja būtų atvykusi į Lietuvos Respubliką, nėra. Aktualiausiais 2024 m. balandžio 18 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenimis, pareiškėja nuo 2024 m. vasario 21 d. iki šiol yra įdarbinta įmonėje „Altairas“. Prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi pareiškėja buvo nurodžiusi, kad nėra susituokusi, ir Migracijos departamentas nenustatė, kad ji turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, nes Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra duomenų apie jos šeimos narius ir jiems išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje.
16. Teismas atkreipė dėmesį, kad, žinodama, jog netradicinės orientacijos asmenims Baltarusijos Respublikoje yra nesaugu, jie yra persekiojami, kyla pavojus jų sveikatai ir gyvybei, pareiškėja tokios informacijos nei nagrinėjant jos prašymus Migracijos departamente, nei kreipdamasi su skundu į teismą, nebuvo pateikusi. Pareiškėja teismui pateikė nuotraukas bei susirašinėjimą mobiliuoju telefonu su jos įvardijama sužadėtine, kuriuose užsimenama apie jų bendro ūkio vedimą. Tačiau teismas pažymėjo, kad pareiškėja nepateikė teismui įtikinamų duomenų apie savo ryšius su Lietuva bei joje gyvenančia sužadėtine. Todėl pareiškėjos pateikta informaciją dėl jos netradicinės orientacijos, taip pat ketinimo susituokti su Lietuvos Respublikoje gyvenančia drauge, vertintina kritiškai.
17. Teismo įsitikinimu, Migracijos departamentas atliko individualų pareiškėjos situacijos vertinimą, o Sprendimus priėmė atsižvelgęs į VSD Išvadoje pateiktą informaciją, pareiškėjos ekonominius, socialinius ir šeiminius ryšius. Migracijos departamentas, įvertinęs aplinkybių visumą ir tai, kad pareiškėjos šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nenustatyta, o esamų socialinių bei ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika negalima vertinti kaip galinčių atsverti grėsmės valstybės saugumui svarbą, ir atsižvelgęs į tai, kad pareiškėja 2014–2015 m. dirbo su Kremliaus režimu susijusių asmenų valdomame strateginio finansų sektoriaus „Alfa-bank“ banke, kas patvirtina jos lojalumą Rusijos valdžiai, nes pasirinkdama darbą V. P. aplinkai artimų oligarchų valdomoje finansų institucijoje, ji turėjo žinoti, kad jai keliami griežti reikalavimai, o personalo politika nėra autonominė, nes ją formuoja Rusijos valdžia.
18. Teismo vertinimu, VSD surinkti duomenys leidžia teigti, kad Migracijos departamentas iš esmės turėjo pakankamą pagrindą priimti Sprendimus, nes VSD Išvadoje pateikta informacija yra pakankama spręsti, jog pareiškėja kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui (Įstatymo 35 str. 1 d. 1 p.).
19. Nustačius, jog bendrovė, kurioje dirbo pareiškėja – „Alfa-Bank“ yra „Alfa Group“ dalis ir yra vienas didžiausių privačių tarptautinių finansų ir pramonės sektoriaus dalyvių Rusijoje ir užsienyje, o pagrindiniai „Alfa-Bank“ galutiniai naudos gavėjai – su Kremliaus režimu susiję asmenys, pagrįstai daryta išvada, kad pareiškėjos keliama grėsmė nėra tariama. Byloje nėra duomenų, paneigiančių pareiškėjos keliamos grėsmės realumą. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sutiko su Migracijos departamento Sprendimuose padarytomis išvadomis ir sprendė, kad neturi pagrindo jų (Sprendimų) panaikinti.
20. Dėl Migracijos departamento sprendimo, kuriuo pareiškėjai uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 60 mėnesių (5 metų) laikotarpiui teismas pažymėjo, kad pareiškėjai nustatytas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas.
21. Sprendimuose faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl Sprendimai atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ), tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus. Iš Sprendimų turinio matyti, kad, nors esminis Sprendimų pagrindas ir yra VSD Išvadoje pateikta informacija, tačiau taip pat matyti, kad Migracijos departamentas Sprendimuose atliko individualų pareiškėjos situacijos vertinimą, priimant Sprendimus buvo atsižvelgta ir į VSD Išvadoje pateiktą informaciją, ir įvertinus šiandieninę geopolitinę situaciją. Be to, buvo vertinti pareiškėjos ekonominiai, socialiniai ir šeiminiai ryšiai. Sprendimai pagrįsti tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, yra motyvuoti, todėl atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatas.
III.
23. Pareiškėja H. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti. Pareiškėja taip pat prašo atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
24. Apeliaciniame skunde nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
24.1 Byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių pareiškėjos keliamą grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. VSD Išvada pagrįsta vien tik spėjimais ir prielaidomis, tačiau neatliktas individualus situacijos vertinimas. Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp bylos šalių. Teismas nukrypo nuo teismų praktikos. Be to, byloje nebuvo nustatyti konkretūs pareiškėjos veiksmai, nukreipti prieš Lietuvos valstybės interesus. Taip pat teismas tinkamai neįvertino pareiškėjos aktyvios politinės veiklos (dalyvavimo mitinguose ir kt.) reiškiant opozicines pažiūras.
24.2 Teismas, atsisakydamas suteikti šalims galimybę taikiai išspręsti bylą (sudaryti taikos sutartį), formaliai vykdė teisingumą, nevertino ginčo esmę sudarančių aplinkybių, netyrė pareiškėjų reikalavimų pagrįstumo, aktyviai nedalyvavo tiriant įrodymus, o tai sąlygojo neteisingo sprendimo priėmimą.
24.3 Pareiškėja yra homoseksualus asmuo, turinti sužadėtinę – (duomenys neskelbtini) pilietę V. Š. Kadangi ši informacija buvo itin jautri, nevienareikšmiškai vertinama visuomenėje, pareiškėja, paduodama dokumentus Migracijos departamentui, atitinkamai skundą – teismui, bijojo ją atskleisti tiek atsakovui, tiek teismui. Ši informacija ir pareiškėjos atstovui buvo atskleista vėliau, jau po skundo teismui padavimo momento.
25. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
26. Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos argumentus:
26.1 Pareiškėja savo apeliaciniame skunde neneigia, kad dirbo „Alfa-Bank“. Ši informacija VSD surinktos informacijos kontekste patvirtina pareiškėjos keliamą grėsmę valstybės saugumui.
26.2 Migracijos departamento Sprendimai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika analogiškose bylose.
26.3 Nesutiktina su pareiškėjos apeliacinio skundo teiginiais, kad Migracijos departamentas netyrė pareiškėjos gyvenimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių. Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad jos gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), tačiau Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinės sistemos duomenimis, pareiškėja nebuvo atvykusi į Lietuvos Respubliką, kas yra konstatuota Sprendimuose. Pareiškėja nėra deklaravusi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjai Lenkijos Respublikoje išduota viza nesuteikė jai teisės gyventi Lietuvos Respublikoje.
26.4 Skirtingai ne apeliaciniame skunde teigia pareiškėja, Migracijos departamentas individualiai įvertino pareiškėjos socialinius (šeiminius) ryšius su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis ir ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika (pareiškėjos darbą Lietuvos Respublikoje). Migracijos departamentas vertino tiek pareiškėjos nurodytus duomenis, tiek Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse esančius duomenis. Minėtų faktinių aplinkybių įvertinimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.
26.5 Su pareiškėjos skundu pateikti dokumentai ir pareiškėjos paaiškinimai nepaneigia, kad pareiškėja kelia grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės saugumui. Pareiškėjos atsakymai į klausimyno 10 ir 11 klausimus nepaneigia pareiškėjos keliamos grėsmės valstybės saugumui. Atsakymai į minėtus klausimus dėl Rusijos Federacijos veiksmų pareiškėjos buvo pateikti tik Migracijos departamentui, o ne pareiškėjos skelbiami viešai. Pareiškėjos realiai atlikti veiksmai (darbas „Alfa-Bank“) leidžia pagrįstai abejoti, kad pareiškėja klausimyne atskleidė savo tikrąsias pažiūras.
26.6 Pareiškėja klaidina teismą dėl taikos sutarties sudarymo galimybės šioje byloje. Pareiškėjos prašymas dėl taikos sutarties sudarymo Migracijos departamentui nebuvo pateiktas. Taip pat Migracijos departamento atstovas teismo posėdyje nekonstatavo, kad Migracijos departamentas būtų analogiškoje byloje (dėl užsieniečio, dirbusio „Alfa-Bank“, grėsmės valstybės saugumui) sudaręs taikos sutartis.
27. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
28. VSD atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
28.1 Teismo sprendimas atitinka LVAT suformuotą (taip pat ir pačią naujausią) praktiką analogiško pobūdžio bylose. Pagal susiformavusią ir nuoseklią LVAT praktiką užsieniečių darbas Lietuvai priešiškų valstybių (Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos) bankuose (t. y. strateginę reikšmę turinčiame sektoriuje) pripažįstamas grėsme Lietuvos valstybės saugumui (žr. pvz., LVAT teismo baigiamuosius aktus administracinėse bylose Nr. eA-1561-520/2024, Nr. eA-1434-822/2024, Nr. eA-1448-552/2024, Nr. eA-997-415/2024, Nr. eA-1130-624/2024, Nr. eA-1077-662/2024, Nr. eA-930-442/2024, Nr. eA-2400-821/2023, Nr. eA-2450-624/2023, Nr. eA-2359-662/2023, Nr. eA-2264-1047/2023, Nr. eA-2221-556/2023, Nr. eA-2039-442/2023 ir kt.). Apeliaciniame skunde pareiškėjos nurodoma LVAT praktika nėra pagrindo vadovautis, nes: (i) ji buvo suformuota bylose, kuriose susiklostė skirtingos aplinkybės nei nagrinėjamoje byloje; (ii) ji prieštarauja vyraujančiai LVAT praktikai.
28.2 Pareiškėjos gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui dėl jos su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais nesuderinamų ryšių su Rusijos banko „Alfa-bank“ atstovybe Baltarusijos Respublikoje. Šie pareiškėjos ryšiai nebuvo atsitiktiniai, tokį darbą pareiškėja pasirinko sąmoningai. Vien faktas, kad šiuo metu pareiškėja tokių pareigų nebeina, savaime nereiškia, kad jos ryšiai yra nutrūkę (ir neatsinaujins) ir nebegali kelti grėsmės. Pareiškėja gali palaikyti ryšius su buvusioje darbovietėje ir (ar) kitose valdžios struktūrose dirbančiais Rusijos / Baltarusijos režimams lojaliais asmenimis (pvz., buvusiais kolegomis) – ir tai yra pakankamas pagrindas išvadai, kad toks ryšių palaikymas gali būti laikomas aplinkybe, suponuojančia pareiškėjos pažeidžiamumą. Šiuo metu susiklosčiusiame geopolitiniame kontekste pareiškėjos ryšiai gali aktualizuotis, Rusijos / Baltarusijos žvalgybos bei saugumo tarnyboms potencialiai siekiant verbuoti pareiškėją ir taip sukeliant grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės saugumui. Teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjos keliama grėsmė valstybės saugumui dėl Sprendimuose išdėstytų aplinkybių bei argumentų yra pakankamai reali ir akivaizdi.
28.3 Pareiškėja jokių konkrečių įrodymų, paneigiančių VSD Išvadoje bei Migracijos departamento Sprendimuose nurodytas aplinkybes, nepateikė. Darbą Rusijos banko „Alfa-bank“ atstovybėje Baltarusijos Respublikoje pareiškėja paliko ne dėl vertybinių įsitikinimų / moralinių priežasčių – buvo atleista panaikinus banko atstovybės veiklą. Aplinkybė, kad pareiškėja pritarimą Lietuvos Respublikos nuostatoms karo Ukrainoje klausimu išreiškė pildydama jai pateiktą privalomą Migracijos departamento klausimyną, nesudaro pagrindo pripažinti Sprendimus neteisėtais.
28.4 Pareiškėja apeliaciniame skunde akcentuoja aplinkybes dėl dalyvavimo mitinguose ir pan., tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo iš esmės paneigti jos lojalumo Rusijos / Baltarusijos valdžiai, kurį ji privalėjo demonstruoti dirbdama Rusijos banko „Alfa-bank“ atstovybėje Baltarusijos Respublikoje.
k o n s t a t u o j a:
IV.
29. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimų, kuriais pareiškėjai atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bei pareiškėjai uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2024 m. balandžio 18 d. iki 2029 m. balandžio 17 d., teisėtumo ir pagrįstumo.
30. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė, konstatavęs, kad atsakovas išsamiai išnagrinėjo pareiškėjos situaciją, įvertino visus tiek pareiškėjos pateiktus, tiek VSD nurodytus, tiek Migracijos departamento surinktus duomenis, tinkamai pritaikė teisės normas, todėl Migracijos departamento Sprendimai laikytini teisėtais ir pagrįstais ir nėra pagrindo juos panaikinti nei remiantis pareiškėjos nurodytais, nei kitais argumentais.
31. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
32. Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad teismas, atsisakydamas suteikti šalims galimybę taikiai išspręsti bylą (sudaryti taikos sutartį), formaliai vykdė teisingumą.
33. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu bylos šalims buvo suteikta teisė pasisakyti dėl galimybės bylą išspręsti taikiai, t. y. sudarant taikos sutartį. Tačiau atsakovo atstovas teismo posėdžio metu pasisakydamas dėl taikos sutarties sudarymo, aiškios ir vienareikšmės pozicijos, jog, nagrinėjamu, atveju būtų galimybė tartis dėl taikos sutarties sudarymo, nepareiškė. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo atidėti teismo posėdį dėl taikos sutarties sudarymo.
34. Vertinant pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus dėl Sprendime prieitos išvados, kad pareiškėjos gyvenimas kelia grėsmę valstybės saugumui, pagrįstumo, pažymėtina, kad, sprendžiant dėl išduoto leidimo panaikinimo, privalo būti įvertintas užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu); kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika) ir kitas reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2391-415/2023, 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2383-442/2023 ir kt.); sprendžiant dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2023 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1563-624/2023; 2023 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2087-968/2023; 2023 m. lapkričio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2474-415/2023); Migracijos departamentas, gavęs VSD išvadą dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui, turi pagrįsti priimamą atitinkamą administracinį sprendimą (pvz., dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo) objektyviais duomenimis, įvertinti visas nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgti į šių aplinkybių visumą bei laikytis proporcingumo principo, be kita ko, gero administravimo principo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3776-822/2017; 2023 m. spalio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2285-1047/2023).
35. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, apibendrinęs byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, dabartinę geopolitinę situaciją, VSD atliktą pareiškėjos keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą, priėjo pagrįstą išvadą, kad, nagrinėjamu atveju, VSD išvadoje pateikta informacija apie pareiškėjos ankstesnę darbinę veiklą, leidžia spręsti, jog pareiškėjos gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, o tai sudaro pagrindą atsisakyti išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
36. Pareiškėja nei pirmosios instancijos teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose, nei apeliaciniame skunde nepateikė argumentų ir objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą abejoti VSD, kaip kompetentingos institucijos, galinčios vertinti kylančią grėsmę valstybės saugumui, pateikta informacija. Tai, kad pareiškėja nebedirba „Alfa bank“ banke, savaime nereiškia, kad grėsmė dėl pareiškėjos ryšių su buvusia darboviete išnykusi, neaktuali ir nereikšminga, sprendžiant keliamos grėsmės valstybės saugumui klausimą. Kaip minėta, sprendžiant šį klausimą, atliekamas iš esmės tik perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas, kurio metu vertinama potenciali grėsmė valstybės saugumui, siekiant nustatyti, ar pagrįsta manyti, jog užsieniečio darbas Baltarusijos Respublikos banke kelia grėsmę valstybės saugumui. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių išvadą, kad toks manymas pagrįstas ir pareiškėja gali kelti grėsmę valstybės saugumui.
37. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus, kad šiuo konkrečiu atveju Migracijos departamentas neatliko individualaus pareiškėjos situacijos vertinimo, neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, susijusių su pareiškėja, nustatė, jog Migracijos departamentas, priimdamas sprendimą, individualiai vertino pareiškėjos socialinius, šeiminius bei ekonominius ryšius, nustatė, kad Lietuvos Respublika anksčiau pareiškėjai nebuvo išdavusi vizų ar leidimų laikinai gyventi. VSAT informacinėje sistemoje duomenų, kad pareiškėja būtų atvykusi į Lietuvos Respubliką, nėra. Aktualiausiais 2024 m. balandžio 18 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenimis, pareiškėja nuo 2024 m. vasario 21 d. iki šiol yra įdarbinta įmonėje „Altairas“. Prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi pareiškėja buvo nurodžiusi, kad nėra susituokusi, ir Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra duomenų apie jos šeimos narius ir jiems išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje. Todėl Migracijos departamentas pagrįstai pripažino, kad ilgalaikiai ryšiai su Lietuva jos nesieja.
38. Taigi, priešingai, nei teigia pareiškėja, Migracijos departamentas atliko individualų pareiškėjos socialinių, šeiminių bei ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje vertinimą. Tai, kad, pareiškėjos nuomone, Migracijos departamentas nenustatė visų reikšmingų jos individualią situaciją apibūdinančių aplinkybių, savaime nėra pagrindas daryti išvadą, kad Sprendimas Nr. 1, kuriuo atsisakyta pareiškėjai išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas pareiškėjos pirmosios instancijos teismui nurodytas jos situaciją apibūdinančias aplinkybes, kurios kartojamos ir pareiškėjos apeliaciniame skunde, prieina prie išvados, kad jų visuma šiuo konkrečiu atveju nepagrindžia pareiškėjos asmeninio intereso laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje prioriteto prieš siekį užtikrinti valstybės saugumą.
39. Teisėjų kolegija pasisakydama dėl pareiškėjos nurodytų aplinkybių, susijusių su jos seksualine orientacija, pažymi, kad šių aplinkybių pareiškėja nenurodė Migracijos departamentui nagrinėjant jos prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, todėl minėtos aplinkybės pagrįstai nebuvo vertinamos ir į jas nebuvo atsižvelgiama priimant ginčijamus Sprendimus. Šios aplinkybės ginčijamų Sprendimų kontekste, atsižvelgiant į jų teisinį pagrindą, nėra reikšmingos.
40. Vertindama pareiškėjai nustatytą draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nurodo, kad Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, ar atšaukta Šengeno viza arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, grąžintas į užsienio valstybę, perduotas užsienio valstybei pagal Lietuvos Respublikos sudarytą tarptautinę sutartį dėl neteisėtai esančių asmenų grąžinimo (readmisijos) arba bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išvyko iš jos, arba užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei ar nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų), gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Pagal to paties straipsnio 5 dalį užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai.
41. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytų aplinkybių, susijusių su pareiškėjos keliama grėsme valstybės saugumui, visumą, sprendžia, kad Sprendimu Nr. 2 pareiškėjai nustatytas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis yra proporcingas, vertinant nacionalinio saugumo apsaugos ir pareiškėjos, kaip galinčios kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, teisės atvykti į Lietuvos Respubliką ribojimą.
42. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnio reikalavimų. EŽTT yra pažymėjęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismus nurodyti savo sprendimų motyvus, tačiau šis straipsnis nėra aiškinamas, kaip įpareigojantis teismą pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą; nėra būtina detaliai pasisakyti dėl kiekvieno pareikšto argumento, tačiau teismai privalo tinkamai išnagrinėti ir pasisakyti dėl esminių bylos šalių argumentų (žr., pvz., 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimą Tarvydas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 36098/19).
43. Vertinant pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus dėl įrodymų vertinimo, pažymėtina, kad teismas privalo tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus (ABTĮ 10 str. 2 d.), aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (ABTĮ 80 str. 1 d.); teismui jokie įrodymai neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 str. 7 d.). Bylos proceso šalių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo nesaisto teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto aptartomis įrodymų vertinimo taisyklėmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2304-822/2023).
44. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aptartomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, nekartodama nustatytų bylos aplinkybių, įvertinusi bylos medžiagą, joje esančius įrodymus, Migracijos departamento Sprendime bei VSD išvadoje išdėstytas aplinkybes, remdamasi neįrodinėjamomis aplinkybėmis dėl Baltarusijos Respublikos ir Rusijos Federacijos keliamos grėsmės Lietuvos valstybingumui, Rusijos Federacijos vaidmens vykdant neišprovokuotą agresiją prieš Ukrainą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2474-415/2023), prieina išvadą, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, priešingai – atliko išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą. Vien tai, kad pareiškėja įrodymus vertina kitaip, mano, jog tam tikros aplinkybės yra reikšmingesnės už tas, kuriomis savo išvadas grindė pirmosios instancijos teismas, nesudaro pagrindo vertinti, kad teismas šiuo konkrečiu atveju netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą.
45. Atsakant į pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, formuojamos sprendžiant klausimą dėl užsieniečio tarnybos (darbo) Baltarusijos Respublikos institucijose (organizacijose), pažymėtina, jog ginčai dėl atitinkamų Migracijos departamento sprendimų, kurie priimti vertinant net ir panašias situacijas, yra individualūs, skiriasi tam tikros faktinės aplinkybės, kurias kiekvienu konkrečiu atveju būtina išsamiai įvertinti. Pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodyta LVAT praktika suformuota bylose, kuriose nustatytos faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių. Nors, nagrinėjamu atveju, Migracijos departamento Sprendimas iš esmės yra grindžiamas VSD Išvadoje pateikta informacija ir joje nurodytu pareiškėjos keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimu, tačiau iš Migracijos departamento Sprendimo Nr. 1 turinio matyti, kad Migracijos departamentas atliko savarankišką Sprendimui Nr.1 priimti aktualių ir reikšmingų faktinių aplinkybių vertinimą ir taikė atitinkamas teisės normas.
46. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, visapusiškai ir objektyviai išaiškino bylai reikšmingas aplinkybes bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar pakeisti pareiškėjos apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Todėl pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
47. Pareiškėja prašo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi ta proceso šalis, kurios naudai priimamas sprendimas. Nagrinėjamoje byloje atmetus pareiškėjos apeliacinį skundą, ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija