LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL VIDAUS REIKALŲ MINISTRO 2015 M. KOVO 6 D. ĮSAKYMO NR. 1V-164 „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS 2014–2020 METŲ EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETŲ ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANO IR NACIONALINIŲ STEBĖSENOS RODIKLIŲ SKAIČIAVIMO APRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

2020 m. liepos 22 d. Nr. 1V-732

Vilnius

Pakeičiu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015 m. kovo 6 d. įsakymą Nr. 1V-164 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioritetų įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“:

1. Pakeičiu nurodytu įsakymu patvirtintą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioritetų įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo planą:

1.1. pakeičiu II skyriaus „2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 7 prioriteto „Kokybiško užimtumo ir dalyvavimo darbo rinkoje skatinimas“ įgyvendinimo priemonės“ (toliau – II skyrius) pirmojo skirsnio „Nr. 07.1.1-CPVA-V-902 „Pereinamojo laikotarpio tikslinių teritorijų vystymas. I“ 6 punktą ir jį išdėstau taip:

„6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.347	„Pritrauktos papildomos materialinės investicijos į tikslines teritorijas“	Tūkstančiai (eurų)	6 462 112,03	6 783 172,13
R.S.348	„Dirbančiųjų dalis įmonėse, lyginant su darbingo amžiaus gyventojų skaičiumi savivaldybėse, kuriose yra išskirtų tikslinių teritorijų“	proc.	37	38
P.B.238	„Sukurtos arba atnaujintos atviros erdvės miestų vietovėse“	m^2	190 603	517 503
P.B.239	„Pastatyti arba atnaujinti viešieji arba komerciniai pastatai miestų vietovėse“	m^2	1 200	2 557“

1.2. pakeičiu II skyriaus pirmojo skirsnio „Nr. 07.1.1-CPVA-V-902 „Pereinamojo laikotarpio tikslinių teritorijų vystymas. I“ 7 punktą ir jį išdėstau taip:

„7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1.   Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
7 822 350	690 207	690 207	0	690 207	0	0
2.   Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0	0	0	0	0	0
3.   Iš viso
7 822 350	690 207	690 207	0	690 207	0	0“

1.3. pakeičiu II skyriaus antrojo skirsnio „Nr. 07.1.1-CPVA-R-903 „Pereinamojo laikotarpio tikslinių teritorijų vystymas. II“ 6 punktą ir jį išdėstau taip:

„6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.347	„Pritrauktos papildomos materialinės investicijos į tikslines teritorijas“	Tūkstančiai (eurų)	6 462 112,03	6 783 172,13
R.S.348	„Dirbančiųjų dalis įmonėse, lyginant su darbingo amžiaus gyventojų skaičiumi savivaldybėse, kuriose yra išskirtų tikslinių teritorijų“	proc.	37	38
P.B.238	„Sukurtos arba atnaujintos atviros erdvės miestų vietovėse“	m^2	34 530	152 914
P.B.239	„Pastatyti arba atnaujinti viešieji arba komerciniai pastatai miestų vietovėse“	m^2	647	691“

1.4. pakeičiu II skyriaus antrojo skirsnio „Nr. 07.1.1-CPVA-R-903 „Pereinamojo laikotarpio tikslinių teritorijų vystymas. II“ 7 punktą ir jį išdėstau taip:

„7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1.   Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
5 139 224	453 461	453 461	0	453 461	0	0
2.   Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0	0	0	0	0	0
3.   Iš viso
5 139 224	453 461	453 461	0	453 461	0	0“

1.5. pakeičiu II skyriaus trečiojo skirsnio „Nr. 07.1.1-CPVA-R-904 „Didžiųjų miestų kompleksinė plėtra“ 6 punktą ir jį išdėstau taip:

„6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.347	„Pritrauktos papildomos materialinės investicijos į tikslines teritorijas“	tūkst. Eur	6 462 112,03	6 783 172,13
P.B.237	„Gyventojai, gyvenantys vietovėse, kuriose įgyvendinamos integruotos miestų plėtros strategijos“	Asmenys	250 000	250 000
P.B.238	„Sukurtos arba atnaujintos atviros erdvės miestų vietovėse“	m^2	667 680	4 154 931
P.B.239	„Pastatyti arba atnaujinti viešieji arba komerciniai pastatai miestų vietovėse“	m^2	2 692	6 308“

1.6. pakeičiu II skyriaus trečiojo skirsnio „Priemonė Nr. 07.1.1-CPVA-R-904 „Didžiųjų miestų kompleksinė plėtra“ 7 punktą ir jį išdėstau taip:

„7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki		Projektų vykdytojų lėšos
			Iš viso – ne mažiau kaip		Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
126 989 560	11 204 961		11 204 961		0	11 204 961	0	0
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0		0	0		0	0	0
3. Iš viso
126 989 560	11 204 961		11 204 961		0	11 204 961	0	0“

1.7. pakeičiu II skyriaus ketvirtojo skirsnio „Nr. 07.1.1-CPVA-R-905 „Miestų kompleksinė plėtra“ 6 punktą ir jį išdėstau taip:

„6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.S.347	„Pritrauktos papildomos materialinės investicijos į tikslines teritorijas“	tūkst. Eur	6 462 112,03	6 783 172,13
R.S.348	„Dirbančiųjų dalis įmonėse, lyginant su darbingo amžiaus gyventojų skaičiumi savivaldybėse, kuriose yra išskirtų tikslinių teritorijų“	proc.	37	38
P.B.238	„Sukurtos arba atnaujintos atviros erdvės miestų vietovėse“	m^2	475 300	5 464 554
P.B.239	„Pastatyti arba atnaujinti viešieji arba komerciniai pastatai miestų vietovėse“	m^2	2 081	12 539“

1.8. pakeičiu II skyriaus ketvirtojo skirsnio „Nr. 07.1.1-CPVA-R-905 „Miestų kompleksinė plėtra“ 7 punktą ir jį išdėstau taip:

„7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
98 384 315	8 680 969	8 680 969		8 680 969	0	0
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0	0	0	0	0	0
3. Iš viso
98 384 315	8 680 969	8 680 969	0	8 680 969	0	0

1.9. pakeičiu II skyriaus penktojo skirsnio „Nr. 07.1.1-CPVA-V-906 „Kompleksinė paslaugų plėtra integruotų teritorijų vystymo programų tikslinėse teritorijose“ 6 punktą ir jį išdėstau taip:

„6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
P.B.238	„Sukurtos arba atnaujintos atviros erdvės miestų vietovėse“	m^2	0	649 486
P.B.239	„Pastatyti arba atnaujinti viešieji arba komerciniai pastatai miestų vietovėse“	m^2	7 256	18 409
R.S.347	„Pritrauktos papildomos materialinės investicijos į tikslines teritorijas“	Tūkstančiai (eurų)	6 462 112,03	6 783 172,13
R.S.348	„Dirbančiųjų dalis įmonėse, lyginant su darbingo amžiaus gyventojų skaičiumi savivaldybėse, kuriose yra išskirtų tikslinių teritorijų“	proc.	37	38“

1.10. pakeičiu II skyriaus penktojo skirsnio „Nr. 07.1.1-CPVA-V-906 „Kompleksinė paslaugų plėtra integruotų teritorijų vystymo programų tikslinėse teritorijose“ 7 punktą ir jį išdėstau taip:

„7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1.   Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
28 269 281	2 494 347	2 494 347	0	2 494 347	0	0
2.   Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
9 262 299	817 263	817 263	0	817 263	0	0
3.   Iš viso
37 531 580	3 311 610	3 311 610	0	3 311 610	0	0“

1.11. pakeičiu II skyriaus šeštojo skirsnio „Nr. 07.1.1-CPVA-V-907 „Miesto inžinerinės infrastruktūros, svarbios verslui, atnaujinimas ir plėtra“ 6 punktą ir jį išdėstau taip:

„6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
P.B.238	„Sukurtos arba atnaujintos atviros erdvės miestų vietovėse“	m^2	0	168 067
P.B.239	„Pastatyti arba atnaujinti viešieji arba komerciniai pastatai miestų vietovėse“	m^2	0	1 960
R.S.347	„Pritrauktos papildomos materialinės investicijos į tikslines teritorijas“	Tūkstančiai (eurų)	6 462 112,03	6 783 172,13
R.S.348	„Dirbančiųjų dalis įmonėse, lyginant su darbingo amžiaus gyventojų skaičiumi savivaldybėse, kuriose yra išskirtų tikslinių teritorijų“	proc.	37	38
R.N.921	„Vietos vienetų investicijos tvarkomoje teritorijoje ir (ar) su projektu susijusioje teritorijoje“	Tūkstančiai (eurų)	0	11 427
R.N.922	„Naujos darbo vietos tvarkomoje teritorijoje ir (ar) su projektu susijusioje teritorijoje“	Skaičius	0	228“

1.12. pakeičiu II skyriaus šeštojo skirsnio „Priemonė Nr. 07.1.1-CPVA-V-907 „Miesto inžinerinės infrastruktūros, svarbios verslui, atnaujinimas ir plėtra“ 7 punktą ir jį išdėstau taip:

„7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1.   Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
1 274 281	112 438	112 438	0	112 438	0	0
2.   Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
8 439 393	744 651	744 651	0	744 651	0	0
3.   Iš viso
9 713 674	857 089	857 089	0	857 089	0	0“

1.13. papildau II skyrių septintuoju skirsniu:

„SEPTINTASIS skirsnis

PRIEMONĖ NR. 07.1.1-cpva-V-928 „FUNKCINIŲ ZONŲ VYSTYMAS“

1. Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1. neišnaudotos funkcinių zonų apleistos infrastruktūros ir teritorijų konversija, sukuriant sąlygas pritraukti į jas naujas komercines veiklas, pritaikant socialinei infrastruktūrai, bendruomenių veiklai (įskaitant taršos likvidavimą ar aplinką žalojančių pastatų ir statinių griovimą, kur reikalinga);

1.3.2. gyvenamosios aplinkos gerinimas funkcinių zonų gyvenamuosiuose rajonuose, kuriant ar atnaujinant mažos apimties bendruomeninę infrastruktūrą, sutvarkant aplinką, investuojant į žaliąją infrastruktūrą ir šių teritorijų pasiekiamumą (pvz., pėsčiųjų ir dviračių takais);

1.3.3. viešųjų erdvių, gamybinių arba komercinių zonų funkcinėse zonose modernizavimas, kuriant papildomus ar naujus miestų traukos ar ekonominės veiklos centrus ar stiprinant esamus, tam panaudojant vietovės identitetą formuojančius gamtinio karkaso, kultūros paveldo, urbanistinių struktūrų ir kraštovaizdžio elementus, svarbią vietos bendruomenei, miesto bei regiono gyventojams kultūros infrastruktūrą, viešąją verslo infrastruktūrą.

1.4. Galimi pareiškėjai: funkcinių zonų savivaldybių administracijos.

1.5. Galimi partneriai: viešieji ir privatūs juridiniai asmenys.

1.6. Priemonė kartu su priemonėmis Nr. 08.4.1-CPVA-V-929, Nr. 10.1.3-CPVA-V-930, Nr. 04.5.1-CPVA-V-931 sudaro jungtinę priemonę Nr. J08-CPVA-V „Funkcinių zonų vystymas“, pagal kurią bus finansuojama kelių savivaldybių teritorijoje vykdoma veikla arba kelių savivaldybių bendrai suplanuota veikla, kurios naudą ar rezultatus gaus kelių savivaldybių gyventojai.

2. Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3. Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra.

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Įgyvendinant pagal priemonę finansuojamas veiklas, investicijos bus skiriamos bandomųjų iniciatyvų projektams, jeigu jie nėra finansuojami ar iš dalies finansuojami pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos Vidaus reikalų ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Susisiekimo ministerijos administruojamas priemones.

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.N. 923	„Savivaldybės, dalyvaujančios įgyvendinant bendros veiklos strategijas“	Skaičius	–	6
P.N.922	„Funkcinėse zonose įgyvendinti kelių savivaldybių bendros veiklos strategijų veiksmai“	Skaičius	–	25

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1.   Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
9 447 498	833 603	833 603	0	833 603	0	0
2.   Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0	0	0	0	0	0
3.   Iš viso
9 447 498	833 603	833 603	0	833 603	0	0“

1.14. pakeičiu III skyriaus „2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 8 prioriteto „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ įgyvendinimo priemonės (toliau – III skyrius) pirmojo skirsnio „Priemonė Nr. 08.2.1-CPVA-R-908 „Kaimo gyvenamųjų vietovių atnaujinimas“ 6 punktą ir jį išdėstau taip:

„6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R. S.364	„Užimtųjų dalis tikslinėse teritorijose“	proc.	65,73	70,73
R. S.365	„Pritrauktos papildomos materialinės investicijos į tikslines teritorijas“	tūkst. Eur	429 301,50	481 305,33
P. S.364	„Naujos atviros erdvės vietovėse nuo 1 iki 6 tūkst. gyv. (išskyrus savivaldybių centrus)“	m^2	400 000	2 286 844
P. S.365	„Atnaujinti ir pritaikyti naujai paskirčiai pastatai ir statiniai kaimo vietovėse“	m^2	600	8 093“

“

1.15. pakeičiu III skyriaus pirmojo skirsnio „Priemonė Nr. 08.2.1-CPVA-R-908 „Kaimo gyvenamųjų vietovių atnaujinimas“ 7 punktą ir jį išdėstau taip:

„7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
41 818 065	3 689 829	3 689 830	0	3 689 830	0	0
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
2 669 238	235 521	235 521	0	235 521	0	0
3. Iš viso
44 487 303	3 925 350	3 925 351	0	3 925 351	0	0“

“

1.16. papildau III skyrių šeštuoju skirsniu:

„ŠEŠTASIS SKIRSNIS

PRIEMONĖ NR. 08.4.1-CPVA-V-929 „FUNKCINIŲ ZONŲ VYSTYMAS“

1. Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Padidinti bendruomenėje teikiamų paslaugų prieinamumą ir kokybę, plėtoti paslaugas šeimai“ įgyvendinimo.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1. parama nestacionarių ir bendruomeninių paslaugų kūrimui ir teikimui, siekiant, kad funkcinėse zonose būtų teikiamos alternatyvios stacionariai globai paslaugos ir šeimose prižiūrimiems asmenims paslaugos ir kad juos prižiūrintiems asmenims būtų sudarytos geresnės sąlygos įgyti, patobulinti profesinę kvalifikaciją ir / arba dalyvauti darbo rinkoje (remiamos „apsaugoto būsto“, socialinės reabilitacijos, psichosocialinės pagalbos, socialinių įgūdžių ugdymo, laikino „atokvėpio“, dienos užimtumo, asmeninio socialinio darbuotojo („palydėjimo“), šeimų konsultavimo, integralios pagalbos į namus, krizių įveikimo ir kt. socialinės paslaugos);

1.3.2. kompleksinės paslaugos šeimoms ir jų vaikams funkcinėse zonose: psichologinė pagalba tėvams, mokymas, konsultavimas, tėvystės įgūdžių ugdymas, savipagalbos grupių steigimas; socialinės, sveikatos ir kitos paslaugos, skirtos padėti tėvams išsigydyti priklausomybes, atsisakyti smurto, įgyti socialinius įgūdžius ir integruotis į visuomenę; psichologinė pagalba ir kitos reikalingos paslaugos (įskaitant popamokinio ugdymo, sveikatos priežiūros ir kt.) vaikams, gyvenantiems rizikos ar pažeidžiamose šeimose, taip pat vaikams, turintiems elgesio, emocijų, psichikos sutrikimų; visuomenės švietimas apie smurtą šeimoje ir nepakantumo jam ugdymas; kitos reikalingos paslaugos;

1.3.3. socialines paslaugas administruojančių ir teikiančių darbuotojų, dirbančių funkcinėse zonose veiklą vykdančiose biudžetinėse įstaigose ir nevyriausybinėse organizacijose, kompetencijos tobulinimas (įskaitant paramą institucijose dirbusių darbuotojų persikvalifikavimui teikti socialines paslaugas bendruomenėje) ir kompetencijų vertinimas;

1.3.4. socialinės integracijos paslaugos funkcinėse zonose pažeidžiamiems asmenims (įskaitant asmenis, sergančius priklausomybių ligomis, nuteistuosius ir grįžusius iš įkalinimo vietų, neįgaliuosius, romus ir kitas pažeidžiamas grupes), siekiant paskatinti jų socialinę įtrauktį ir integraciją į darbo rinką (t. y. asmenį įgalinančios psichosocialinės pagalbos, socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo, sociokultūrinės, motyvavimo, mokymo, tarpininkavimo įdarbinant ir palaikymo darbo vietoje paslaugos);

1.3.5. parama aktyvaus senėjimo srityje funkcinėse zonose: socialinio ir psichologinio darbo metodų vyresnio amžiaus asmenims taikymas, siekiant vyresnio amžiaus asmenų išlikimo darbe arba grįžimo į darbo rinką; mokymų, tyrimų, švietėjiškos veiklos darbdaviams vykdymas, siekiant lygių galimybių taikymo vyresnio amžiaus asmenims darbo rinkoje; savanoriškos veiklos organizavimas ir kitos aktualios veiklos;

1.3.6. informacijos teikimas tikslinėms funkcinių zonų gyventojų grupėms, jų švietimas ir mokymas sveikos gyvensenos, sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo, ligų prevencijos bei kontrolės temomis (sveika mityba, fizinis aktyvumas, infekcinių ir neinfekcinių ligų profilaktika, savižudybių, smurto, netyčinių sužalojimų bei žalingų įpročių (alkoholio ir tabako vartojimo) prevencija;

1.3.7. parama veikloms sveiko senėjimo srityje funkcinėse zonose, finansuojant vyresnio amžiaus gyventojų mokymus, jų švietimą sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo, bendro sveikatos raštingumo srityse, informacines kampanijas, tyrimus ir kitas iniciatyvas, skirtas vyresnio amžiaus žmonėms dėl geros sveikatos, kuo ilgiau išlikti aktyviems darbo rinkoje ir įprastinėje veikloje;

1.3.8. sveikatos darbe gerinimas bei darbingo amžiaus prailginimas, vykdant sergamumo profesinėmis ligomis ir ligomis, susijusiomis su darbu, prevenciją ir užtikrinant kokybiškas bei prieinamas profesinės sveikatos priežiūros paslaugas;

1.3.9. veiklos, skirtos būtinų sveikatos priežiūros specialistų kvalifikacijos tobulinimui, gebėjimų stiprinimui, siekiant užtikrinti didėjančius gyventojų sveikatos stiprinimo ir priežiūros poreikius funkcinėse zonose dėl senėjančios visuomenės;

1.3.10. sveikatos gerinimo programų savivaldybėse parengimas ir įgyvendinimas, siekiant mažinti funkcinių zonų gyventojų sveikatos netolygumus: valstybės ir savivaldybių atstovų, sveikatos srities profesionalų, verslo institucijų, nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninių organizacijų bendradarbiavimo ir kompetencijų stiprinimo veiklos, skirtos parengti ir įgyvendinti bendruomenių sveikatinimo programas;

1.3.11. socialinio verslo plėtra funkcinėse zonose;

1.3.12. funkcinėse zonose veikiančių įmonių socialinės atsakomybės skatinimas: mokymai, konsultavimas, personalo mainai, tyrimai ir vertinimai, visuomenės informavimas, įmonių socialinę atsakomybę skatinančios akcijos ir kt., įmonių socialinės atsakomybės diegimo skatinimas, taip pat horizontalių atsakingo verslo principų, tokių kaip atsakingas išteklių naudojimas, socialiai atsakinga žmogiškųjų išteklių vadyba, darbuotojų sveikata ir sauga, moterų ir vyrų lygybė, nediskriminavimas dėl amžiaus, negalios ir kt. pagrindų diegimas;

1.3.13. parama socialinio dialogo vystymui ir užimtumo ir/arba socialinės politikos įgyvendinimo partnerystei tarp viešojo, privataus ir nevyriausybinio sektorių (vietos lygiu) funkcinėse zonose, įtraukiant mokymo, kultūros įstaigas ir vietos bendruomenę.

1.4. Galimi pareiškėjai: funkcinių zonų savivaldybių administracijos.

1.5. Galimi partneriai: viešieji ir privatūs juridiniai asmenys.

1.6. Priemonė kartu su priemonėmis Nr. 07.1.1-CPVA-V-928, Nr. 10.1.3-CPVA-V-930, Nr. 04.5.1-CPVA-V-931 sudaro jungtinę priemonę Nr. J08-CPVA-V „Funkcinių zonų vystymas“, pagal kurią bus finansuojama kelių savivaldybių teritorijoje vykdoma veikla  arba kelių savivaldybių bendrai suplanuota veikla, kurios naudą ar rezultatus gaus kelių savivaldybių gyventojai.

2. Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3. Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra.

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Įgyvendinant pagal priemonę finansuojamas veiklas, investicijos bus skiriamos bandomųjų iniciatyvų projektams, jeigu jie nėra finansuojami ar iš dalies finansuojami pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos Vidaus reikalų ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Susisiekimo ministerijos administruojamas priemones.

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.N. 923	„Savivaldybės, dalyvaujančios įgyvendinant bendros veiklos strategijas“	Skaičius	–	6
P.N.922	„Funkcinėse zonose įgyvendinti kelių savivaldybių bendros veiklos strategijų veiksmai“	Skaičius	–	25

7.  Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1.   Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
160 000	14 117	14 118	0	14 118	0	0
2.   Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0	0	0	0	0	0
3.   Iš viso
160 000	14 117	14 118	0	14 118	0	0“

1.17. pakeičiu IV skyriaus „2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 10 prioriteto „Visuomenės poreikius atitinkantis ir pažangus viešasis valdymas“ įgyvendinimo priemonės“ (toliau – IV skyrius) šeštojo skirsnio „Priemonė Nr. 10.1.3-ESFA-V-918 „Viešojo administravimo subjektų iniciatyvos, skirtos paslaugų ir asmenų aptarnavimo kokybės gerinimui“ 7 punktą ir jį išdėstau taip:

„7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
10 431 441	1 840 842	0	0	0	0	0
2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0	0	0	0	0	0
3. Iš viso
10 431 441	1 840 842	0	0	0	0	0“

“

1.18. papildau IV skyrių tryliktuoju skirsniu:

„TRYLIKTASIS SKIRSNIS

PRIEMONĖ NR. 10.1.3-CPVA-V-930 „FUNKCINIŲ ZONŲ VYSTYMAS“

1. Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Pagerinti visuomenei teikiamų paslaugų kokybę, didinant jų atitikimą visuomenės poreikiams“.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1. funkcinėse zonose visuomenei teikiamų viešųjų ir administracinių paslaugų kokybės ir asmenų aptarnavimo gerinimo iniciatyvų kūrimas ir įgyvendinimas: veiklos, susijusios su paslaugų ir jų teikimo procedūrų analize, paslaugų teikimo tikslingumo vertinimu, paslaugų optimizavimu, jų kokybės standartų kūrimu; veiklos, susijusios su paslaugų ir asmenų aptarnavimo kokybės vertinimu ir gerinimu, vartotojų pasitenkinimo teikiamomis paslaugomis matavimu, veiksmingesniu vieno langelio principo taikymu, paslaugų prieinamumo didinimu, koncentruojant (centralizuojant) jų teikimą atitinkamoje (visuomenei priimtinoje ar sutelktų kompetencijų) vietoje / teritorijoje, ir kitų pažangių paslaugų ir asmenų aptarnavimo kokybę gerinančių priemonių kūrimu ir vykdymu; institucinių gebėjimų (įskaitant darbuotojų kompetenciją), reikalingų minėtoms paslaugų kokybės ir asmenų aptarnavimo gerinimo iniciatyvoms kurti, įgyvendinti ir koordinuoti bei darbuotojų orientacijai į klientą didinti, stiprinimas;

1.3.2. funkcinėse zonose veiklą vykdančių viešojo valdymo institucijų vidaus administravimo tobulinimo iniciatyvos, susijusios su bendrųjų funkcijų (finansų, dokumentų, turto, informacinių technologijų ir kitų išteklių valdymo) efektyvumo didinimu (jų analize, vertinimu, centralizavimu, standartizavimu, reikalingų informacinių sistemų diegimu, tobulinimu ir kt.) (įskaitant minėtiems viešojo valdymo institucijų veiklos efektyvumo didinimo veiksmams vykdyti ir koordinuoti reikalingų darbuotojų kompetencijų stiprinimą);

1.3.3. valstybės tarnybos žmogiškųjų išteklių valdymo tobulinimas, funkcinėse zonose įgyvendinant pažangias žmogiškųjų išteklių valdymo strategijas, kuriant ir diegiant naujus personalo valdymo standartus, plėtojant jau esamas ir diegiant naujas valstybės tarnybos vertybes organizacinėje kultūroje ir kt.

1.4. Galimi pareiškėjai: funkcinių zonų savivaldybių administracijos.

1.5. Galimi partneriai: viešieji ir privatūs juridiniai asmenys.

1.6. Priemonė kartu su priemonėmis Nr. 07.1.1-CPVA-V-928, Nr. 08.4.1-CPVA-V-929, Nr. 10.1.3-CPVA-V-930, Nr. 04.5.1-CPVA-V-931 sudaro jungtinę priemonę Nr. J08-CPVA-V „Funkcinių zonų vystymas“, pagal kurią bus finansuojama kelių savivaldybių teritorijoje vykdoma veikla arba kelių savivaldybių bendrai suplanuota veikla, kurios naudą ar rezultatus gaus kelių savivaldybių gyventojai.

2. Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3. Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra.

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Įgyvendinant pagal priemonę finansuojamas veiklas, investicijos bus skiriamos bandomųjų iniciatyvų projektams, jeigu jie nėra finansuojami ar iš dalies finansuojami pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos Vidaus reikalų ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Susisiekimo ministerijos administruojamas priemones.

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.N. 923	„Savivaldybės, dalyvaujančios įgyvendinant bendros veiklos strategijas“	Skaičius	–	6
P.N.922	„Funkcinėse zonose įgyvendinti kelių savivaldybių bendros veiklos strategijų veiksmai“	Skaičius	–	25

7.  Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1.   Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
1 000 000	88 235	88 236	0	88 236	0	0
2.   Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
0	0	0	0	0	0	0
3.   Iš viso
1 000 000	88 235	88 236	0	88 236	0	0“

1.19. papildau V skyriumi:

„V SKYRIUS

2014–2020 METŲ EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS 4 PRIORITETO „ENERGIJOS EFEKTYVUMO IR ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ ENERGIJOS GAMYBOS IR NAUDOJIMO SKATINIMAS“ ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

PIRMASIS SKIRSNIS

PRIEMONĖ NR. 04.5.1-cpva-V-931 „FUNKCINIŲ ZONŲ VYSTYMAS“

1. Priemonės aprašymas

1.1. Priemonės įgyvendinimas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

1.2. Įgyvendinant priemonę, prisidedama prie uždavinio „Skatinti darnų judumą ir plėtoti aplinkai draugišką transportą, siekiant sumažinti anglies dioksido išmetimus“.

1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1. darnaus judumo planų rengimas ir juose numatytų darnaus judumo priemonių įgyvendinimas funkcinėse zonose;

1.3.2. draugiškų aplinkai vietinio susisiekimo (miesto ir priemiestinio) viešojo transporto priemonių įsigijimas; viešojo transporto paslaugų ir įrangos riboto judumo ir fizinę negalią turinčių asmenų poreikiams tenkinti diegimas funkcinėse zonose, pritaikant universalaus dizaino sprendimus;

1.3.3. funkcinėse zonose esančių miestų gatvių pritaikymas viešojo ir (ar) privataus transporto poreikiams;

1.3.4. šiuolaikiškų inžinierinių eismo saugos ir saugumo priemonių diegimas funkcinėse zonose;

1.3.5. dviračių ir (ar) pėsčiųjų takų ir (ar) trasų funkcinėse zonose rekonstrukcija ir plėtra;

1.3.6. intelektinių transporto sistemų diegimas funkcinėse zonose, didinant viešojo ir (ar) privataus transporto sistemos efektyvumą;

1.3.7. viešojo ir privataus transporto sąveikos ir darnaus judumo sistemų funkcinėse zonose kūrimas;

1.3.8. elektromobilių pakrovimo / baterijų keitimo infrastruktūros / stotelių tinklo funkcinėse zonose plėtra.

1.4. Galimi pareiškėjai: funkcinių zonų savivaldybių administracijos.

1.5. Galimi partneriai: viešieji ir privatūs juridiniai asmenys.

1.6. Priemonė kartu su priemonėmis Nr. 07.1.1-CPVA-V-928, Nr. 08.4.1-CPVA-V-929, Nr. 10.1.3-CPVA-V-930 sudaro jungtinę priemonę Nr. J08-CPVA-V „Funkcinių zonų vystymas“, pagal kurią bus finansuojama kelių savivaldybių teritorijoje vykdoma veikla arba kelių savivaldybių bendrai suplanuota veikla, kurios naudą ar rezultatus gaus kelių savivaldybių gyventojai.

2. Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija.

3. Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas.

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra.

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Įgyvendinant pagal priemonę finansuojamas veiklas, investicijos bus skiriamos bandomųjų iniciatyvų projektams, jeigu jie nėra finansuojami ar iš dalies finansuojami pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos Vidaus reikalų ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Susisiekimo ministerijos administruojamas priemones.

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėsenos rodiklio kodas	Stebėsenos rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.	Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.
R.N. 923	„Savivaldybės, dalyvaujančios įgyvendinant bendros veiklos strategijas“	Skaičius	–	6
P.N.922	„Funkcinėse zonose įgyvendinti kelių savivaldybių bendros veiklos strategijų veiksmai“	Skaičius	–	25

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas		Kiti projektų finansavimo šaltiniai
ES struktūrinių fondų lėšos – iki	Nacionalinės lėšos
	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki	Projektų vykdytojų lėšos
		Iš viso – ne mažiau kaip	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos	Savivaldybės biudžeto lėšos	Kitos viešosios lėšos	Privačios lėšos
1.   Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų
4 700 000	414 705	414 706	0	414 706	0	0
2.   Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos
300 000	26 471	26 471	0	26 471	0	0
3.   Iš viso
5 000 000	441 176	441 177	0	441 177	0	0“

2.Pakeičiu nurodytu įsakymu patvirtintą Nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašą ir jį išdėstau nauja redakcija (pridedama).

Vidaus reikalų ministrė                                                                                                      Rita Tamašunienė

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro

2015 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1V-164

(Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro

2020 m. liepos 22 d. įsakymo Nr. 1V-732 redakcija)

NACIONALINIŲ STEBĖSENOS RODIKLIŲ SKAIČIAVIMO APRAŠAS

Eil. Nr.	Rodiklio kodas	Rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetai	Sąvokų apibrėžtys	Skaičiavimo būdas	Apskaičiavimo tipas	Duomenų šaltinis	Pasiekimo momentas	Atsakinga institucija
1.	R. N.901	„Įgyvendintų rekomendacijų, parengtų taikant įrodymais grįsto valdymo priemones, dalis“	Procentai	Įrodymais grįsto valdymo priemonės – tai funkcijų peržiūra ir programų vertinimas – skirti išanalizuoti ir įvertinti viešojo valdymo institucijų funkcijas, vykdomas programas ir remiantis šių analizių išvadomis (įrodymais) priimti atitinkamus viešojo valdymo (jo tobulinimo) sprendimus. Įrodymais grįsto valdymo priemonės taikomos vadovaujantis šiais metodiniais dokumentais: Lietuvos Respublikos Vyriausybei atskaitingų institucijų funkcijų peržiūros metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr. 968 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybei atskaitingų institucijų funkcijų peržiūros metodikos patvirtinimo“ (toliau – Lietuvos Respublikos Vyriausybei atskaitingų institucijų funkcijų peržiūros metodika); Programų vertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. 1K-281 „Dėl Programų vertinimo metodikos patvirtinimo“. Rekomendacijos – įrodymais grįsto valdymo priemonių taikymo rezultatais (išvadomis) pagrįsti pasiūlymai, kaip spręsti viešojo valdymo problemas. Rekomendacija laikoma parengta, kai institucijos ar įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo patvirtina pasiūlymus dėl vertinimo rekomendacijų įgyvendinimo ar rekomendacijų įgyvendinimo priemonių planą. Rekomendacija laikoma įgyvendinta, kai už rekomendacijos įgyvendinimą atsakinga institucija ar įstaiga patvirtina, kad rekomendacija yra įgyvendinta.	Skaičiuojamas nustatant įgyvendintų rekomendacijų dalį (procentais) nuo bendro rekomendacijų, parengtų projektų vykdymo metu taikant įrodymais grįsto valdymo priemones, skaičiaus, pagal formulę P/B * 100 proc.	Automatiškai apskaičiuojamas	Pirminiai šaltiniai: Projekto vykdytojo parengta ataskaita dėl projekto įgyvendinimo metu parengtų rekomendacijų įgyvendinimo. Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai; ataskaita po projekto finansavimo pabaigos.	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai už rekomendacijos įgyvendinimą atsakinga institucija ar įstaiga patvirtina, kad rekomendacija yra įgyvendinta ir projekto vykdytojas kasmet projekto įgyvendinimo laikotarpiu ir 3 metus po projekto finansavimo pabaigos parengia ataskaitą dėl praėjusiais kalendoriniais metais parengtų ir (ar) įgyvendintų rekomendacijų.	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.
1.1.	R. N.901-1	B – bazinis rodiklis (kintamasis): „Rekomendacijos, parengtos projektų vykdymo metu taikant įrodymais grįsto valdymo priemones“	Skaičius		Sumuojamos rekomendacijos, kurios buvo parengtos projektų vykdymo metu taikant įrodymais grįsto valdymo priemones
1.2.	R. N.901-2	P – pokyčio rodiklis (kintamasis): „Įgyvendintos rekomendacijos, kurios buvo parengtos projektų vykdymo metu taikant įrodymais grįsto valdymo priemones“	Skaičius		Sumuojamos įgyvendintos rekomendacijos, kurios buvo parengtos projektų vykdymo metu taikant įrodymais grįsto valdymo priemones
2.	R. N.902	„Savivaldybės, kuriose parengtos vietos plėtros strategijos“	Procentai	Savivaldybė suprantama taip, kaip apibrėžta Vietos savivaldos įstatyme. Vietos plėtros strategija – dokumentas, kuriame pateikta miesto vietos veiklos grupės (toliau – miesto VVG) teritorijos socialinės ir ekonominės situacijos ir poreikių analizė, miesto VVG misija, miesto ar miesto dalies plėtros vizija, prioritetai, tikslai, jų įgyvendinimo priemonės ir rekomenduojami veiksmai naudojant vietovės išteklius, viešąją paramą ir telkiant miesto VVG, kitų miesto gyventojų pastangas. Vietos plėtros strategija rengiama vadovaujantis Vietos plėtros strategijų rengimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 1V-36 „Dėl vietos plėtros strategijų rengimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Vietos plėtros strategijų rengimo taisyklės) nustatyta tvarka. Vietos plėtros strategija laikoma parengta, kai visuotinis miesto VVG narių susirinkimas arba kolegialus valdymo organas, jeigu jam visuotinis narių susirinkimas yra suteikęs šią teisę, vadovaudamasis Vietos plėtros strategijų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka, patvirtina miesto VVG parengtą vietos plėtros strategiją.	Skaičiuojamas taikant formulę: F = A/B * 100 proc., kai: F – savivaldybių, kurių teritorijoje esančių miestų vietovių plėtrai parengta bent viena vietos plėtros strategija, dalis (procentais); A – savivaldybės, kurių teritorijoje esančių miestų vietovių plėtrai parengta bent viena vietos plėtros strategija, skaičius; tuo atveju, kai savivaldybės teritorijoje yra parengiama daugiau nei viena vietos plėtros strategija, savivaldybė skaičiuojama vieną kartą; B – Lietuvos savivaldybių skaičius.	Įvedamasis	Pirminiai šaltiniai: įgyvendinančiosios institucijos (VšĮ Europos socialinio fondo agentūros) skaičiavimų suvestinė. Antriniai šaltiniai: metinės veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitos, 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).	Stebėsenos rodiklio pasiekta reikšmė nustatoma, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu pabaigoje įgyvendinančioji institucija (VšĮ Europos socialinio fondo agentūra), vadovaudamasi produkto rodiklio P. N.001 „Parengtos vietos plėtros strategijos“ pasiekimais ir informacija apie bendrą savivaldybių skaičių Lietuvoje, apskaičiuoja pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę.	Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę apskaičiavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga įgyvendinančioji institucija (VšĮ Europos socialinio fondo agentūra).
3.	R. N.903	„Pagerėjusių Vyriausybei atskaitingų institucijų bendrųjų funkcijų efektyvumo vertinimo kriterijų dalis“	Procentai	Bendrosios funkcijos – funkcijos, užtikrinančios įstaigos vidaus administravimą (įstaigos struktūros tvarkymas, dokumentų, personalo, turimų materialinių ir finansinių išteklių valdymas), taip pat kitos įstaigos nuostatuose nenustatytos funkcijos, padedančios užtikrinti įstaigos funkcionavimą (teisė, išskyrus teisėkūrą specialiosiose veiklos srityse, viešieji ryšiai, tarptautiniai ryšiai, viešųjų pirkimų organizavimas, informacinių ir komunikacinių sistemų priežiūra, vidaus auditas ir kita). Vidaus administravimas – veikla, kuria užtikrinamas viešojo administravimo subjekto savarankiškas funkcionavimas (struktūros tvarkymas, dokumentų, personalo, turimų materialinių ir finansinių išteklių valdymas), kad jis galėtų atlikti viešąjį administravimą (šaltinis: Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 3 d.). Vyriausybei atskaitingos institucijos – Vyriausybės įstaigos, ministerijos, įstaigos prie ministerijų ir kitos ministerijoms pavaldžios biudžetinės įstaigos (šaltinis: Lietuvos Respublikos Vyriausybei atskaitingų institucijų funkcijų peržiūros metodika). Vyriausybei atskaitingų institucijų bendrųjų funkcijų efektyvumo vertinimo kriterijai nustatyti Lietuvos Respublikos finansų ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1K-330 „Dėl Strateginio planavimo dokumentuose naudojamų vertinimo kriterijų sudarymo ir taikymo metodikos patvirtinimo (toliau – Strateginio planavimo dokumentuose naudojamų vertinimo kriterijų sudarymo ir taikymo metodika).	Skaičiuojamas Finansų ministerijai rengiant Vyriausybei atskaitingų institucijų ir įstaigų bendrųjų funkcijų efektyvumo vertinimo ataskaitą pagal Strateginio planavimo dokumentuose naudojamų vertinimo kriterijų sudarymo ir taikymo metodiką.	Įvedamasis	Pirminiai šaltiniai: Finansų ministerijos parengta Vyriausybei atskaitingų institucijų ir įstaigų bendrųjų funkcijų efektyvumo vertinimo ataskaita. Antriniai šaltiniai: 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).	Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai pasibaigus 2016, 2020 ir 2023 metams Finansų ministerija parengia Vyriausybei atskaitingų institucijų ir įstaigų bendrųjų funkcijų efektyvumo vertinimo ataskaitą, kurioje nurodoma pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė.	Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Vidaus reikalų ministerija.
4.	R. N. 904	„Įgyvendintos vietos plėtros strategijos“	Skaičius	Vietos plėtros strategija – dokumentas, kuriame pateikta miesto VVG teritorijos socialinės ir ekonominės situacijos ir poreikių analizė, miesto VVG misija, miesto ar miesto dalies plėtros vizija, prioritetai, tikslai, jų įgyvendinimo priemonės ir rekomenduojami veiksmai naudojant vietovės išteklius, viešąją paramą ir telkiant miesto VVG, kitų miesto gyventojų pastangas. Vietos plėtros strategija laikoma įgyvendinta, kai yra pasiektos ir (arba) viršytos strategijoje numatytos visų strategijos uždavinių produkto rodiklių reikšmės. Laikoma, kad produkto rodiklio reikšmė pasiekta, jeigu pasiekta rodiklio reikšmė lygi ar viršija 80 proc. strategijoje numatytą produkto rodiklio siektiną reikšmę. Vietos plėtros strategija laikoma įtraukta į vietos plėtros strategijų sąrašą, kai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu patvirtinamas vietos plėtros strategijų, atrinktų įgyvendinti Europos socialinio fondo lėšomis, sąrašas (išskyrus rezervinį vietos plėtros strategijų sąrašą).	Sumuojamos įgyvendintos vietos plėtros strategijos	Automatiškai apskaičiuojamas	Pirminiai šaltiniai: parengtos vietos plėtros strategijos įgyvendinimo galutinės ataskaitos kopija bei jos patvirtinimą įrodančio dokumento kopija (visuotinio miesto VVG narių susirinkimo arba kolegialaus valdymo organo, jeigu jam visuotinis narių susirinkimas yra suteikęs šią teisę, sprendimas, kuriuo patvirtinta vietos plėtros strategijos įgyvendinimo galutinė ataskaita), su vietos plėtros strategijos įgyvendinimo galutine ataskaita Vidaus reikalų ministerijai teikiamo lydraščio kopija. Antrinis šaltinis: mokėjimo prašymai	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai įvykdomos sąlygos: 1. projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje parengiama vietos plėtros strategijos įgyvendinimo galutinė ataskaita, kurią patvirtina visuotinis miesto VVG narių susirinkimas arba kolegialus valdymo organas, jeigu jam visuotinis narių susirinkimas yra suteikęs šią teisę; 2. vietos plėtros strategijos įgyvendinimo galutinės ataskaitos kopija ir jos patvirtinimą įrodančio dokumento kopija pateikiama Vidaus reikalų ministerijai.	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.
5.	R. N.905	„Lietuvos gyventojų, manančių, kad Vyriausybės pastangos kovoje su korupcija veiksmingos, dalis“	Procentai	Lietuvos Respublikos gyventojas – Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenantis Lietuvos Respublikos pilietis, užsienio valstybės pilietis ar asmuo be pilietybės (šaltinis: Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas). Vyriausybė – valstybės aukščiausioji kolegiali vykdomosios valdžios institucija. Pastangos kovoje su korupcija – priemonės, iniciatyvos, skirtos mažinti korupcinio pobūdžio pažeidimų atsiradimą ir darančios teigiamą įtaką visuomeninio gyvenimo sritims bei didinančios skaidrumą valstybėje. Korupcija – bet koks asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, elgesys, neatitinkantis jiems suteiktų įgaliojimų ar teisės aktuose nustatytų elgesio standartų, ar tokio elgesio skatinimas, siekiant naudos sau ar kitiems asmenims ir taip pakenkiant piliečių ir valstybės interesams.	Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma Specialiųjų tyrimų tarnybai atliekant „Lietuvos korupcijos žemėlapio“ tyrimą, kuris numatytas Nacionalinės kovos su korupcija programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. XII-1537 „Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija 2015–2025 metų programos patvirtinimo“ (toliau – Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija 2015–2025 metų programa).	Įvedamasis	Pirminiai šaltiniai: tyrimo ataskaita, kuri bus skelbiama Specialiųjų tyrimų tarnybos interneto svetainėje http://www.stt.lt Antriniai šaltiniai: 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014)	Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai 2016 ir 2019 metais atliekamų tyrimų metu yra nustatoma Lietuvos gyventojų, manančių, kad Vyriausybės pastangos kovoje su korupcija veiksmingos, dalis.	Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Vidaus reikalų ministerija.
6.	R. N.906	„Lietuvos gyventojų, manančių, kad iš jų prašoma ar tikimasi kyšio gaunant paslaugas, dalis“	Procentai	Lietuvos Respublikos gyventojas – Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenantis Lietuvos Respublikos pilietis, užsienio valstybės pilietis ar asmuo be pilietybės (šaltinis: Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas). Kyšis – atsilyginimas tarnybos (profesijos) asmeniui pinigais, kitu turtu ar paslaugomis, siekiant papirkti norint gauti pirmumo teisę ar kitaip skatinant apeiti profesinę etiką. Paslaugos suprantamos kaip viešosios ir administracinės paslaugos. Viešoji paslauga – valstybės ar savivaldybių kontroliuojamų juridinių asmenų veikla teikiant asmenims socialines, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ir kitas įstatymų numatytas paslaugas (šaltinis: Viešojo administravimo įstatymas). Administracinė paslauga – viešojo administravimo subjekto veiksmai, apimantys leidimų, licencijų ar dokumentų, kuriais patvirtinamas tam tikras juridinis faktas, išdavimą, asmenų deklaracijų priėmimą ir tvarkymą, asmenų konsultavimą viešojo administravimo subjekto kompetencijos klausimais, įstatymų nustatytos viešojo administravimo subjekto informacijos teikimą asmenims, administracinės procedūros vykdymą (šaltinis: Viešojo administravimo įstatymas).	Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma Specialiųjų tyrimų tarnybai atliekant „Lietuvos korupcijos žemėlapio“ tyrimą, kuris numatytas Nacionalinėje kovos su korupcija programoje.	Įvedamasis	Pirminiai šaltiniai: tyrimo ataskaita, kuri bus skelbiama Specialiųjų tyrimų tarnybos interneto svetainėje http://www.stt.lt. Antriniai šaltiniai: 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).	Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai 2016 ir 2019 metais atliekamų tyrimų metu yra nustatoma Lietuvos gyventojų, manančių, kad iš jų prašoma ar tikimasi kyšio gaunant paslaugas, dalis.	Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Vidaus reikalų ministerija.
7.	R. N. 907	„Viešojo valdymo institucijos, pagerinusios visuomenės patenkinimo teikiamomis paslaugomis indeksą“	Skaičius	Viešojo valdymo institucijos – biudžetinės įstaigos, kurių savininkė valstybė ar savivaldybė, valstybės ar savivaldybės įmonės, viešosios įstaigos, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacijos, akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės, kuriose valstybei ar savivaldybei priklauso daugiau kaip 50 procentų balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, teisės aktų įgaliotos dalyvauti viešojo valdymo procesuose (šaltinis: Viešojo valdymo tobulinimo 2012 – 2020 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 171 „Dėl Viešojo valdymo tobulinimo 2012 – 2020 metų programos patvirtinimo“ (toliau – Viešojo valdymo tobulinimo 2012 – 2020 metų programa). Visuomenės patenkinimo teikiamomis paslaugomis indeksas (toliau – indeksas) – tai visuomenės patenkinimo teikiamomis paslaugomis tyrimo rezultatus apibendrinantis rodiklis, išreiškiantis procentinį visuomenės patenkinimą teikiamomis paslaugomis. Institucija pripažįstama pagerinusia indeksą, jeigu indekso reikšmė, kurią institucija nustatė ESF lėšomis įgyvendinusi paslaugų ir aptarnavimo kokybės gerinimo priemones, yra didesnė už tą indekso reikšmę, kurią ji buvo nustačiusi prieš pradėdama įgyvendinti paslaugų ir aptarnavimo kokybės gerinimo priemones. Visuomenės patenkinimo teikiamomis paslaugomis tyrimai atliekami ir indeksas apskaičiuojamas vadovaujantis Viešųjų paslaugų vartotojų patenkinimo indekso apskaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 1V-339 „Dėl viešųjų paslaugų vartotojų patenkinimo indekso apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“. Visuomenės patenkinimo teikiamomis paslaugomis tyrimo, atliekamo indekso reikšmei nustatyti po paslaugų ir aptarnavimo kokybės gerinimo priemonių įgyvendinimo, imtis, tikslinė grupė, tyrimo objektas, klausimynas vartotojams turi atitikti visuomenės patenkinimo teikiamomis paslaugomis tyrimo, kuris buvo atliktas indekso reikšmei nustatyti iki paslaugų ir aptarnavimo kokybės gerinimo priemonių įgyvendinimo, imtį, tikslinę grupę, tyrimo objektą, klausimyną vartotojams.	Skaičiuojamas sumuojant viešojo valdymo institucijas (projektų vykdytojus ir partnerius), kurios pagerino visuomenės patenkinimo teikiamomis paslaugomis indeksą (institucijų skaičius).	Automatiškai apskaičiuojamas	Pirminiai šaltiniai: Visuomenės patenkinimo teikiamomis paslaugomis tyrimo ataskaitos, kuriai pritaria institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo, suderinamumo žyma ar kita teisės aktuose nurodyta forma, ir, kai taikoma, institucijos vadovo ar jo įgalioto asmens pasirašytas visuomenės patenkinimo teikiamomis paslaugomis tyrimo ataskaitos priėmimo– perdavimo aktas ar jo kopija. Antriniai šaltiniai: Ataskaita po projekto finansavimo pabaigos.	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu kai: praėjus vieneriems metams po projekto veiklų įgyvendinimo pabaigos institucijos vadovo ar jo įgalioto asmens suderinimo žyma ar kita teisės aktuose nurodyta forma pritariama atlikto Visuomenės patenkinimo teikiamomis paslaugomis tyrimo ataskaitai arba institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo pasirašo visuomenės patenkinimo teikiamomis paslaugomis tyrimo ataskaitos priėmimo– perdavimo aktą.	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.
8.	R. N. 908	„Gyventojų, žinančių apie galimybes ir būdus, kaip teikti siūlymus viešojo valdymo institucijoms jiems svarbiais klausimais, dalis“	Procentai	Gyventojas – Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenantis Lietuvos Respublikos pilietis, užsienio valstybės pilietis ar asmuo be pilietybės. Viešojo valdymo institucija – subjektai (valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos, valstybės ar savivaldybės įmonės, viešosios įstaigos, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacijos, akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės, kuriose valstybei ar savivaldybei priklauso daugiau nei 50 procentų balsų visuotiniame akcininkų susirinkime), teisės aktų įgalioti dalyvauti viešojo valdymo procesuose.	Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma Vidaus reikalų ministerijai atliekant tyrimą.	Įvedamasis	Pirminiai šaltiniai: tyrimo ataskaita, kuri bus skelbiama Vidaus reikalų ministerijos interneto svetainėje: http://vakokybe.vrm.lt/index.php?id=307 Antriniai šaltiniai: 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014)	Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai 2016, 2018, ir 2020 metais atliekamų tyrimų metu yra nustatoma gyventojų, žinančių apie galimybes ir būdus, kaip teikti siūlymus viešojo valdymo institucijoms jiems svarbiais klausimais, dalis.	Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Vidaus reikalų ministerija.
9.	R. N. 909	„Gyventojų, kurie lankėsi viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainėse, teigiamai vertinančių viešojo sektoriaus interneto svetainėse pateikiamos informacijos kokybę, dalis“	Procentai	Gyventojas – Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenantis Lietuvos Respublikos pilietis, užsienio valstybės pilietis ar asmuo be pilietybės. Viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainės – valstybės institucijų, įstaigų ir įmonių, savivaldybės institucijų, įstaigų ir įmonių, sveikatos priežiūros įstaigų, kultūros įstaigų, mokslo ir studijų institucijų interneto svetainės, skirtos informacijai apie įstaigos funkcijas, struktūrą, veiklą skelbti, asmenims skatinti aktyviai dalyvauti valstybės valdymo procese, įstaigos veiklos skaidrumui užtikrinti, viešosioms ir (arba) administracinėms paslaugoms elektroninėmis ryšio priemonėmis teikti.	Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma Informacinės visuomenės plėtros komitetui atliekant tyrimą.	Įvedamasis	Pirminiai šaltiniai: tyrimo ataskaita, kuri bus skelbiama Informacinės visuomenės plėtros komiteto interneto svetainėje: http://ivpk.lrv.lt/lt/ivpk-leidiniai Antriniai šaltiniai: 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014)	Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai 2016, 2018, ir 2020 metais atliekamų tyrimų metu yra nustatoma gyventojų, kurie lankėsi viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainėse, teigiamai vertinančių viešojo sektoriaus interneto svetainėse pateikiamos informacijos kokybę, dalis.	Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Vidaus reikalų ministerija.
10.	R. N. 911	„Dalyvių, kurie po dalyvavimo projektų veiklose mažiau toleruoja korupciją, dalis“	Procentai	Korupcija – bet koks valstybės tarnautojų ar jiems prilygintų asmenų elgesys, neatitinkantis jiems suteiktų įgaliojimų ar teisės aktuose nustatytų elgesio standartų, ar tokio elgesio skatinimas, siekiant naudos sau ar kitiems asmenims. Dalyvis – tiesioginėse iš Europos socialinio fondo lėšų bendrai finansuojamo projekto veiklose dalyvaujantis, bet tuo pačiu metu jų neadministruojantis ir nevykdantis, tiesioginę naudą iš projekto gaunantis fizinis asmuo, kurio dalyvavimo projekto veiklose išlaidos yra numatytos projekto biudžete ir kurį projekto vykdytojas gali įvardyti ir paprašyti jį pateikti asmens duomenis, reikalingus informacijai apie projekto įgyvendinimą surinkti (šaltinis: Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 „Dėl Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės). Laikoma, kad dalyvis mažiau toleruoja korupciją, jei jis patvirtina, kad: – prieš jam pradedant dalyvauti projekto veiklose jis būtų pateisinęs savo paties korupcinį elgesį ir (arba) pateisinęs kitų asmenų korupcinį elgesį;  – dabar jis nepateisintų savo paties korupcinio elgesio ir nepateisintų kitų asmenų korupcinio elgesio, t. y. praneštų apie kito asmens korupcinį elgesį.	Skaičiuojama dalyvių, kurie po dalyvavimo projektų veiklose mažiau toleruoja korupciją, dalis (procentais) nuo visų projektų veiklose dalyvavusių asmenų skaičiaus. Skaičiuojama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai atliekant tyrimą (apklausos būdu).	Įvedamasis	Pirminiai šaltiniai: Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atlikto tyrimo ataskaita. Antriniai šaltiniai: 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).	Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai  2019 m., 2020 m. ir, jei dalyviai projektų veiklose dalyvaus 2020 m., 2021 m. pabaigoje Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, remdamasi atlikto tyrimo rezultatais, apskaičiuoja stebėsenos rodiklio reikšmę.	Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.
11.	R. N. 912	„Parengtų ir kompetentingoms valstybės ir savivaldybės institucijoms ir įstaigoms pateiktų pasiūlymų dėl viešojo valdymo sprendimų, kuriais remiantis priimti viešojo valdymo sprendimai ar parengti viešojo valdymo sprendimų projektai, dalis“	Procentai	Valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos – viešojo administravimo subjektai, kurie yra įtraukti į institucijų ir įstaigų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. XIII-1896 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento kanceliarijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros, savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes“ ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. 358 „Dėl ministerijų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos, Vyriausybės įstaigų ir įstaigų prie ministerijų, kitų valstybės institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes“. Viešasis valdymas – visuma viešosios politikos nustatymo, formavimo ir (arba) dalyvavimo ją formuojant ir įgyvendinimo procesų, kuriuose dalyvaujant viešojo valdymo institucijoms ir visuomenei priimami ir įgyvendinami valdymo sprendimai ir teikiamos administracinės ir viešosios paslaugos (šaltinis: Viešojo valdymo tobulinimo 2012–2020 metų programa). Viešojo valdymo sprendimas – valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos priimtas teisės aktas, kuriuo nustatomas naujas ar keičiamas esamas teisinis reguliavimas. Viešojo valdymo sprendimo projektas – kompetentingos valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos parengtas teisės akto projektas, kuriuo siekiama nustatyti naują ar pakeisti esamą teisinį reguliavimą. Pasiūlymas dėl viešojo valdymo sprendimo (toliau – pasiūlymas) – kompetentingai valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai (arba kelioms institucijoms ar įstaigoms) pateikta rašytinė nevyriausybinės organizacijos iniciatyva ar iniciatyvų visuma dėl viešojo valdymo sprendimo (-ų) priėmimo, kurios (-ių) tikslas – inicijuoti viešojo valdymo sprendimą (-us), reikalingą (-us) tam tikroje valstybės ar savivaldybės valdymo srityje esančiai problemai spręsti, priėmimą. Pasiūlyme turi būti pateikta esamos padėties analizė, nurodytos spręstinos problemos ir siektinas tikslas, argumentuotai pasiūlyti teisinio reguliavimo principai, pagrindinės teisinio reguliavimo nuostatos ir kita reikalinga informacija.	Skaičiuojama parengtų ir kompetentingai valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai pateiktų pasiūlymų dalis (procentais), kuriais remiantis priimti viešojo valdymo sprendimai ar parengti viešojo valdymo sprendimų projektai, nuo bendro parengtų ir kompetentingoms valstybės ir savivaldybės institucijoms ar įstaigoms pateiktų pasiūlymų skaičiaus, pagal formulę P * 100 proc./B	Automatiškai apskaičiuojamas	Pirminiai šaltiniai: 1) viešojo valdymo sprendimai  ar viešojo valdymo sprendimų projektai ir dokumentai, įrodantys šių projektų pateikimą valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai, turinčiai įgaliojimus sprendimą priimti; 2) projekto vykdytojo pasirašytas dokumentas, kuriuo paaiškinama, kaip  sprendimo ar sprendimo projektas atitinka pasiūlymą ar jo dalį. Antriniai šaltiniai: ataskaita po projekto finansavimo pabaigos.	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai praėjus ne ilgiau nei vieneriems metams po projekto veiklų įgyvendinimo pabaigos kompetentinga valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, remdamasi gautu pasiūlymu priima viešojo valdymo sprendimą (teisės aktą) arba tuo atveju, kai kompetentinga valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga neturi įgaliojimų viešojo valdymo sprendimo priimti, parengia viešojo valdymo sprendimo projektą ir jį pateikia valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai, turinčiai įgaliojimus tokį sprendimą priimti.	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.
11.1.	R. N. 912-1	B – bazinis rodiklis (kintamasis): „Parengti ir kompetentingai valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai pateikti pasiūlymai dėl viešojo valdymo sprendimų“	Skaičius		Sumuojami parengti ir kompetentingai valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai pateikti pasiūlymai.
11.2.	R. N. 912-2	P – pokyčio rodiklis (susietasis): „Parengti ir kompetentingai valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai pateikti pasiūlymai dėl viešojo valdymo sprendimų“ kuriais remiantis priimti viešojo valdymo sprendimai ar parengti viešojo valdymo sprendimų projektai“	Skaičius		Sumuojami parengti ir kompetentingai valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai pateikti pasiūlymai, kuriais remiantis priimti viešojo valdymo sprendimai ar parengti viešojo valdymo sprendimų projektai. Laikoma, kad viešojo valdymo sprendimai priimti ar viešojo valdymo sprendimų projektai parengti remiantis pasiūlymu, jei priimtas bent vienas viešojo valdymo sprendimas ar parengtas bent vienas viešojo valdymo sprendimo projektas, atitinkantis pasiūlymą ar jo dalį.
12.	R. N. 913	„Dalyvių, kurie po dalyvavimo projekto veiklose pradėjo aktyviau dalyvauti viešajame valdyme, dalis“	Procentai	Viešasis valdymas – visuma viešosios politikos nustatymo, formavimo ir (arba) dalyvavimo ją formuojant ir įgyvendinimo procesų, kuriuose dalyvaujant viešojo valdymo institucijoms ir visuomenei priimami ir įgyvendinami valdymo sprendimai ir teikiamos administracinės ir viešosios paslaugos (šaltinis: Viešojo valdymo tobulinimo 2012–2020 metų programa). Dalyvis – tiesioginėse iš Europos socialinio fondo lėšų bendrai finansuojamo projekto veiklose dalyvaujantis, bet tuo pačiu metu jų neadministruojantis ir nevykdantis, tiesioginę naudą iš projekto gaunantis fizinis asmuo, kurio dalyvavimo projekto veiklose išlaidos yra numatytos projekto biudžete ir kurį projekto vykdytojas gali įvardyti ir paprašyti jį pateikti asmens duomenis, reikalingus informacijai apie projekto įgyvendinimą surinkti (šaltinis: Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės). Dalyvavimas viešajame valdyme – visuomenės narių įsitraukimas viešojo valdymo institucijoms planuojant, priimant ir įgyvendinant valdymo sprendimus ir teikiant administracines bei viešąsias paslaugas.	Skaičiuojama dalyvių, kurie po dalyvavimo projektų veiklose pradėjo aktyviau dalyvauti viešajame valdyme, dalis (procentais) nuo visų projektų veiklose dalyvavusių asmenų skaičiaus. Skaičiuojamas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai atliekant tyrimą (apklausos būdu).	Įvedamasis	Pirminiai šaltiniai: Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atlikto tyrimo ataskaita.  Antriniai šaltiniai: 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014).	Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma, kai  2019 m., 2020 m. ir, jei dalyviai projektų veiklose dalyvaus 2020 m., 2021 m. pabaigoje Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, remdamasi atlikto tyrimo rezultatais, apskaičiuoja stebėsenos rodiklio reikšmę.	Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę gavimą ir registravimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.
13.	R. N. 914	„Alternatyvaus ginčų nagrinėjimo mediacijos būdu išspręstų ginčų pokytis“	Procentiniai punktai	Mediacija – ginčų sprendimo procedūra, kurios metu vienas ar keli ginčų taikinimo tarpininkai (mediatoriai) padeda ginčo šalims taikiai spręsti ginčą. Alternatyvus ginčų sprendimas – ginčų sprendimo ne teisme procedūros, dalyvaujant alternatyvaus ginčų sprendimo subjektui, kuris pasiūlo sprendimą, nukreipia besiginčijančias šalis tinkama ginčo sprendimo linkme ir padeda šalims surasti geriausią ginčo sprendimo būdą.	Skaičiuojamas Teisingumo ministerijai atliekant tyrimą (apklausą). Tyrimo (apklausos) rezultatai bus skelbiami Teisingumo ministerijos interneto svetainėje. Skaičiuojamas pagal formulę: M = (Sb – Sc)* 100 %/Sc M – mediacijos būdu išspręstų ginčų pokytis procentiniais punktais Sb – mediacijos būdu išspręstų ginčų skaičius rodiklio skaičiavimo periodo pabaigoje (2023 m.) Sc – mediacijos būdu išspręstų ginčų skaičius rodiklio skaičiavimo periodo pradžioje (2019 m. (praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams po projekto pabaigos). Jei Sc reikšmė 2019 m. būtų 0, rašoma 1.	Įvedamasis	Pirminiai šaltiniai: tyrimo (apklausos) ataskaitos kopija. Antriniai šaltiniai: 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų posistemis (SFMIS2014)	Pasiekta stebėsenos rodiklio reikšmė nustatoma 2022 m. ir 2024 m. Teisingumo ministerijai atlikus tyrimą (apklausą), skirtą nustatyti mediacijos būdu išspręstų bylų skaičių per praėjusius kalendorinius metus (atitinkamai 2021 metais ar 2023 metais) ir šio skaičiaus pokytį, lyginant su mediacijos būdu išspręstų bylų skaičiumi 2019 m. (praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams po projekto pabaigos), kuris nustatytas Teisingumo ministerijai 2020 m. atlikus tyrimą (apklausą), ir parengus tyrimo ataskaitą.	Už duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakinga Vidaus reikalų ministerija.
14.	R. N.921	„Vietos vienetų investicijos tvarkomoje teritorijoje ir (ar) su projektu susijusioje teritorijoje“	Tūkstančiai (eurų)	Vietos vienetas – įmonė ar jos padalinys, kuris vykdo vienodą ekonominę veiklą 4 ženklų lygiu pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių, patvirtintą Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2007 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. DĮ- 226 „Dėl Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių patvirtinimo“, geografiškai identifikuotoje vietoje, kurioje dirba bent vienas darbuotojas. Įmonė – gaminantis prekes ir (arba) teikiantis neviešąsias paslaugas organizacinis privatus juridinis vienetas, užsiimantis viena ar daugiau ekonominės veiklos rūšių vienoje ar keliose vietose ir turintis sprendimų priėmimo teisę. Ilgalaikis materialusis turtas – 12-ojo verslo apskaitos standarto „Ilgalaikis materialusis turtas“, patvirtinto Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2008 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. VAS-9 „Dėl 12-ojo verslo apskaitos standarto „Ilgalaikis materialusis turtas“ naujos redakcijos“, 7 punkte nustatyta, kad materialusis turtas turi būti priskiriamas ilgalaikiam turtui, jei jis atitinka visus šiuos požymius: 1. įmonė ketina jį naudoti ilgiau nei vienus metus; 2. įmonė pagrįstai tikisi gauti iš turto ekonominės naudos būsimais laikotarpiais; 3. įmonė gali patikimai nustatyti turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainą; 4. turto įsigijimo (pasigaminimo) savikaina yra ne mažesnė už minimalią ilgalaikio materialiojo turto vieneto savikainą, įmonės nusistatytą kiekvienai turto grupei; 5. įmonei yra perduota su materialiuoju turtu susijusi rizika. Tvarkoma teritorija – projektu tvarkomas sklypas arba sklypų grupė, esanti pagal Partnerystės sutarties, apibrėžiančios Europos struktūrinių ir investavimo struktūrinių fondų paramą 2014–2020 m. laikotarpiu, patvirtintos Europos Komisijos 2014 m. birželio 20 d. sprendimu Nr. C(2014)4234, 3.1.2 dalyje nurodytus principus išskirtose tikslinėse teritorijose (5 didžiuosiuose miestuose išskirtose tikslinėse teritorijose, savivaldybių centrų ir miestų nuo 6 iki 100 tūkstančių gyventojų grupėje (išskyrus 5 didžiuosius miestus) išskirtose tikslinėse teritorijose ir pereinamojo laikotarpio tikslinėse teritorijose (maži ir vidutiniai miestai, t. y. 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu išskirti regioniniai ekonomikos augimo centrai (7 miestai) ir probleminių teritorijų savivaldybių centrai (14 miestų) arba atitinkamo regiono integruotoje teritorijų vystymo programoje numatytose susietose teritorijose. Susieta teritorija – tikslinę teritoriją supanti įtakos zona, kuri nustatoma įvertinus atskirų tikslinėje teritorijoje atliekamų veiksmų (infrastruktūros ar socialinio pobūdžio) poveikio arealą ir (arba) funkcinius ryšius (darbo, mokymosi, laisvalaikio, viešųjų, socialinių ir kitų paslaugų) bei komunikacijas ir kurioje bus kuriamos darbo vietos tikslinių teritorijų gyventojams. Su projektu susijusi teritorija – būsimoms investicijoms suformuotas sklypas, kuris pagal jo naudojimo būdą yra pramonės ir sandėliavimo ar komercinės paskirties objektų teritorija, kuris priklauso valstybei, savivaldybei ar partneriui nuosavybės teise arba yra valdomas savivaldybės ar partnerio patikėjimo arba nuomos teise ir kuris funkciškai susijęs su projektu tvarkoma teritorija.	Sumuojamos vietos vienetų investicijos į ilgalaikį materialųjį turtą.	Automatiškai apskaičiuojamas	Pirminiai šaltiniai: Vietos vienetų investicijų į ilgalaikį materialųjį turtą ataskaita, parengta pagal Nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo priede patvirtintą  Vietos vienetų investicijų į ilgalaikį materialųjį turtą ataskaitos formą (toliau – Vietos vienetų investicijų į ilgalaikį materialųjį turtą ataskaita). Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai, ataskaita po projekto finansavimo pabaigos.	Už stebėsenos rodiklį atsiskaitoma tik vieną kartą po projekto finansavimo pabaigos, tais metais, kai jis visiškai pasiektas, bet ne vėliau kaip po 4 metų po projekto finansavimo pabaigos, pateikiant Vietos vienetų investicijų į ilgalaikį materialųjį turtą ataskaitą, patvirtinančią pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę.	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą yra atsakingas projekto vykdytojas.
15.	R. N.922	„Naujos darbo vietos tvarkomoje teritorijoje ir (ar) su projektu susijusioje teritorijoje“	Skaičius	Nauja darbo vieta – tvarkomoje teritorijoje įsikūrusios įmonės ar jos padalinio veiklai vykdyti sukurta, o ne perkelta visos darbo dienos darbo vieta (kiekvienam 50 000 Eur (penkiasdešimt tūkstančių eurų) projekto investicijų turi būti sukuriama ne mažiau kaip 1 darbo vieta). Įmonė – gaminantis prekes ir (arba) teikiantis neviešąsias paslaugas organizacinis privatus juridinis vienetas, užsiimantis viena ar daugiau ekonominės veiklos rūšių vienoje ar keliose vietose ir turintis sprendimų priėmimo teisę. Tvarkoma teritorija – projektu tvarkomas sklypas arba sklypų grupė, esanti pagal Partnerystės sutarties, apibrėžiančios Europos struktūrinių ir investavimo struktūrinių fondų paramą 2014–2020 m. laikotarpiu, patvirtintos Europos Komisijos 2014 m. birželio 20 d. sprendimu Nr. C(2014)4234, 3.1.2 dalyje nurodytus principus išskirtose tikslinėse teritorijose (5 didžiuosiuose miestuose išskirtose tikslinėse teritorijose, savivaldybių centrų ir miestų nuo 6 iki 100 tūkstančių gyventojų grupėje (išskyrus 5 didžiuosius miestus) išskirtose tikslinėse teritorijose ir pereinamojo laikotarpio tikslinėse teritorijose (maži ir vidutiniai miestai, t. y. 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu išskirti regioniniai ekonomikos augimo centrai (7 miestai) ir probleminių teritorijų savivaldybių centrai (14 miestų) arba atitinkamo regiono integruotoje teritorijų vystymo programoje numatytose susietose teritorijose. Susieta teritorija –tikslinę teritoriją supanti įtakos zona, kuri nustatoma įvertinus atskirų tikslinėje teritorijoje atliekamų veiksmų (infrastruktūros ar socialinio pobūdžio) poveikio arealą ir (arba) funkcinius ryšius (darbo, mokymosi, laisvalaikio, viešųjų, socialinių ir kitų paslaugų) bei komunikacijas ir kurioje bus kuriamos darbo vietos tikslinių teritorijų gyventojams. Su projektu susijusi teritorija – būsimoms investicijoms suformuotas sklypas, kuris pagal jo naudojimo būdą yra pramonės ir sandėliavimo ar komercinės paskirties objektų teritorija, kuris priklauso valstybei, savivaldybei ar partneriui nuosavybės teise arba yra valdomas savivaldybės ar partnerio patikėjimo arba nuomos teise ir kuris funkciškai susijęs su projektu tvarkoma teritorija.	Sumuojamos naujos ir užimtos visos darbo dienos darbo vietos.	Automatiškai apskaičiuojamas	Pirminiai šaltiniai: įmonės ar jos padalinio etatų sąrašai, darbo sutarčių pažymos, įsakymai dėl darbuotojų priskyrimo ir kiti dokumentai, patvirtinantys dirbančiųjų skaičių. Antriniai šaltiniai: ataskaita po projekto finansavimo pabaigos.	Už stebėsenos rodiklį atsiskaitoma tik vieną kartą po projekto finansavimo pabaigos, tais metais, kai jis visiškai pasiektas, bet ne vėliau kaip po 4 metų po projekto finansavimo pabaigos, pateikiant prie pirminių šaltinių nurodytus dokumentus, patvirtinančius pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą yra atsakingas projekto vykdytojas.
16.	R.N.923	„Savivaldybės, dalyvaujančios įgyvendinant bendros veiklos strategijas“	Skaičius	Savivaldybė suprantama taip, kaip apibrėžta Vietos savivaldos įstatymas. Bendros veiklos strategija – kelių savivaldybių bendros veiklos kompleksiškai vystant funkcinę zoną strategija, kuriai yra pritarę kelių savivaldybių tarybos. Bendros veiklos strategijoje yra nustatomi funkcinės zonos  vystymo poreikiai, galimybės, uždaviniai ir įgyvendinimo veiksmai. Funkcinė zona – pasižyminti ekonominiais ar socialiniais ryšiais ir (ar) turinti bendrai naudojamą infrastruktūrą ir (ar) paslaugų tinklą teritorija, kurios vystymas numatytas integruotų teritorijų vystymo programoje.	Sumuojamos savivaldybės, kurių bent viena institucija, įstaiga įgyvendina arba dalyvauja įgyvendinant bent vieną iš bendros veiklos strategijos veiksmų. Laikoma, kad savivaldybės institucija, įstaiga įgyvendina ar dalyvauja įgyvendinant bendros veiklos strategijos veiksmą, jeigu ji yra projekto, skirto bendros veiklos strategijai įgyvendinti, vykdytoju arba partneriu.	Automatiškai apskaičiuojamas	Pirminiai šaltiniai: galutinis mokėjimo prašymas. Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai, projekto vykdytojui kartu su partneriu (-iais) baigus įgyvendinti bendros veiklos strategijai įgyvendinti skirtą projektą, Įgyvendinančioji institucija patvirtina galutinį projekto mokėjimo prašymą.	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas
17.	P. N.901	„Parengtos vietos plėtros strategijos“	Skaičius	Vietos plėtros strategija – dokumentas, kuriame pateikta miesto VVG teritorijos socialinės ir ekonominės situacijos ir poreikių analizė, miesto VVG misija, miesto ar miesto dalies plėtros vizija, prioritetai, tikslai, jų įgyvendinimo priemonės ir rekomenduojami veiksmai naudojant vietovės išteklius, viešąją paramą ir telkiant miesto VVG, kitų miesto gyventojų pastangas. Vietos plėtros strategija rengiama vadovaujantis Vietos plėtros strategijų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka. Vietos plėtros strategija laikoma parengta, kai visuotinis miesto VVG narių susirinkimas arba kolegialus valdymo organas, jeigu jam visuotinis narių susirinkimas yra suteikęs šią teisę, vadovaudamasis Vietos plėtros strategijų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka, patvirtina miesto VVG parengtą vietos plėtros strategiją.	Skaičiuojamas susumuojant įgyvendinant projekto veiklas parengtas vietos plėtros strategijas.	Automatiškai apskaičiuojamas	Pirminiai šaltiniai: parengtos ir patvirtintos vietos plėtros strategijos kopija bei jos patvirtinimą įrodančio dokumento kopija (visuotinio miesto VVG narių susirinkimo arba kolegialaus valdymo organo, jeigu jam visuotinis narių susirinkimas yra suteikęs šią teisę, sprendimas, kuriuo patvirtinta įgyvendinant projekto veiklas parengta vietos plėtros strategija). Antrinis šaltinis: mokėjimo prašymai.	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje visuotinis miesto VVG narių susirinkimas arba kolegialus valdymo organas, jeigu jam visuotinis narių susirinkimas yra suteikęs šią teisę, vadovaudamasis Vietos plėtros strategijų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka, patvirtina miesto VVG parengtą vietos plėtros strategiją.	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.
18.	P. N.902	„Įgyvendinti projektai, skirti pasirengti nacionalinėms viešojo valdymo reformoms ir (ar) koordinuoti jų įgyvendinimą“	Skaičius	Nacionalinė viešojo valdymo reforma – tai Seimo ar Vyriausybės sprendimu (įstatymu, Seimo ar Vyriausybės nutarimu, Vyriausybės protokoliniu sprendimu) inicijuota tam tikros valstybės politikos srities (ar jos dalies) tobulinimo iniciatyva, kuria siekiama nustatyti naują ar iš esmės pakeisti esamą minėtos valstybės politikos srities (ar jos dalies) reguliavimą, nustatyti ar pakeisti valstybės politikos srities (ar jos dalies) vystymosi kryptis, jų įgyvendinimo būdus ir priemones ir šias įgyvendinti. Projektas, skirtas pasirengti nacionalinėms viešojo valdymo reformoms ir (ar) koordinuoti jų įgyvendinimą – ekonomiškai nedalomų ir tikslią funkciją atliekančių veiklos rūšių visuma, turinti apibrėžtą biudžetą, įgyvendinimo laikotarpį ir aiškiai nustatytus tikslus, susijusius su pasirengimu įgyvendinti nacionalinę viešojo valdymo reformą (nacionalines viešojo valdymo reformas) ir (ar) jos (jų) įgyvendinimo koordinavimo užtikrinimu. Pasirengimas įgyvendinti nacionalinę viešojo valdymo reformą – tai nacionalinės viešojo valdymo reformos etapas, kurio metu: nustatomas poreikis įgyvendinti reformą (-as), atliekama valstybės politikos srities analizė, vykdomos viešosios konsultacijos, nustatomos valstybės politikos srities probleminės sritys ir jų tobulinimo veiksmai, rengiami pasiūlymai dėl valstybės politikos srities reguliavimo tobulinimo, vystymosi krypčių / prioritetų nustatymo (tikslinimo), nustatomi galimi reformos įgyvendinimo būdai, priemonės, atliekami planuojamos reformos ekonominio poveikio vertinimai ir (ar) kt. nacionalinei viešojo valdymo reformai (-oms) pasirengti reikalingi veiksmai. Pasirengimas nacionalinei viešojo valdymo reformai neapima veiksmų, susijusių su reformos įgyvendinimui skirtų priemonių vykdymu. Nacionalinių viešojo valdymo reformų įgyvendinimo koordinavimas – kompleksiniai veiksmai, kuriais suteikiama metodinė pagalba kitoms institucijoms ir koordinuojama jų veikla, kad šios aktyviau ir tinkamai įgyvendintų nacionalines viešojo valdymo reformas.	Skaičiuojamas sumuojant įgyvendintus projektus, skirtus pasirengti nacionalinėms viešojo valdymo reformoms ir (ar) koordinuoti jų įgyvendinimą (projektų skaičius).	Automatiškai apskaičiuojamas	Pirminiai šaltiniai: galutinis mokėjimo prašymas. Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto vykdytojui ar projekto vykdytojui kartu su partneriu (-iais) baigus įgyvendinti projektą, kuriuo siekta pasirengti nacionalinėms viešojo valdymo reformoms ir (ar) koordinuoti jų įgyvendinimą, Įgyvendinančioji institucija patvirtina galutinį projekto mokėjimo prašymą.	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas
19.	P.N. 903	„Mokymuose dalyvavę vietos plėtros projektų rengėjų ir vykdytojų atstovai“	Skaičius	Vietos plėtros projektas –ekonomiškai nedalomų ir tikslią funkciją atliekančių veiklos rūšių visuma, turinti apibrėžtą biudžetą, įgyvendinimo laikotarpį ir aiškiai nustatytus tikslus, susijusius su vietos plėtros strategijos tikslų, uždavinių įgyvendinimu. Vietos plėtros strategija – dokumentas, kuriame pateikta miesto VVG teritorijos socialinės ir ekonominės situacijos ir poreikių analizė, miesto VVG misija, miesto ar miesto dalies plėtros vizija, prioritetai, tikslai, jų įgyvendinimo priemonės ir rekomenduojami veiksmai naudojant vietovės išteklius, viešąją paramą ir telkiant miesto VVG, kitų miesto gyventojų pastangas. Vietos plėtros projektų rengėjo ir (ar) vykdytojo atstovas – fizinis asmuo, atstovaujantis juridinį asmenį, planuojantį miesto VVG teikti projektinį pasiūlymą dėl projekto įtraukimo į vietos plėtros projektų, siūlomų finansuoti Europos socialinio fondo lėšomis, sąrašą, (toliau – miesto VVG projektų sąrašas) arba į miesto VVG projektų sąrašą įtraukto projekto vykdytojo ar partnerio atstovas. Mokymuose dalyvavę vietos plėtros projektų rengėjų ir vykdytojų atstovai – vietos plėtros projektų rengėjų ir vykdytojų atstovai, dalyvavę miesto VVG organizuojamuose mokymuose.	Skaičiuojamas sumuojant vietos plėtros projektų rengėjus ir vykdytojus, kurie įgyvendinant projekto veiklas dalyvavo mokymo veiklose (asmenų skaičius). Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.	Automatiškai apskaičiuojamas	Pirminiai šaltiniai: dalyvių sąrašai ir (arba) dalyvių sąrašų suvestinės. Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai įgyvendinant projekto veiklas asmuo pirmą kartą įtraukiamas į mokymo veiklų dalyvių sąrašą.	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.
20.	P. N. 904	„Parengti vietos plėtros strategijoms įgyvendinti skirtų projektų sąrašai“	Skaičius	Vietos plėtros strategija – dokumentas, kuriame pateikta miesto VVG teritorijos socialinės ir ekonominės situacijos ir poreikių analizė, miesto VVG misija, miesto ar miesto dalies plėtros vizija, prioritetai, tikslai, jų įgyvendinimo priemonės ir rekomenduojami veiksmai naudojant vietovės išteklius, viešąją paramą ir telkiant miesto VVG, kitų miesto gyventojų pastangas. Vietos plėtros strategijoms įgyvendinti skirtas projektų sąrašas – miesto VVG projektų sąrašas, sudarytas miesto VVG Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu patvirtintų Vietos plėtros strategijų atrankos ir įgyvendinimo taisyklių ir miesto VVG parengtų procedūrų nustatyta tvarka. Vietos plėtros projektas –ekonomiškai nedalomų ir tikslią funkciją atliekančių veiklos rūšių visuma, turinti apibrėžtą biudžetą, įgyvendinimo laikotarpį ir aiškiai nustatytus tikslus, susijusius su vietos plėtros strategijos tikslų, uždavinių įgyvendinimu.	Skaičiuojamas sumuojant miesto VVG projektų sąrašus. Tas pats miesto VVG projektų sąrašas, tikslintas ir (ar) keistas projekto įgyvendinimo metu, skaičiuojamas vieną kartą.	Automatiškai apskaičiuojamas	Pirminiai šaltiniai: parengto miesto VVG projektų sąrašo kopija bei jo patvirtinimą įrodančio dokumento kopija (visuotinio miesto VVG narių susirinkimo arba kolegialaus valdymo organo, jeigu jam visuotinis narių susirinkimas yra suteikęs šią teisę, sprendimas, kuriuo patvirtintas miesto VVG projektų sąrašas). Antrinis šaltinis: mokėjimo prašymai.	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai įgyvendinant projekto veiklas yra sudaromas miesto VVG projektų sąrašas, kuriam pritaria visuotinis miesto VVG narių susirinkimas arba kolegialus valdymo organas, jeigu jam visuotinis narių susirinkimas yra suteikęs šią teisę.	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.
21.	P. N. 905	„Parengtos vietos plėtros strategijų įgyvendinimo ataskaitos“	Skaičius	Vietos plėtros strategija – dokumentas, kuriame pateikta miesto VVG teritorijos socialinės ir ekonominės situacijos ir poreikių analizė, miesto VVG misija, miesto ar miesto dalies plėtros vizija, prioritetai, tikslai, jų įgyvendinimo priemonės ir rekomenduojami veiksmai naudojant vietovės išteklius, viešąją paramą ir telkiant miesto VVG, kitų miesto gyventojų pastangas. Vietos plėtros strategijos įgyvendinimo ataskaita – metinė ar galutinė vietos plėtros strategijos įgyvendinimo ataskaita, parengta Vietos plėtros strategijų atrankos ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų vidaus reikalų ministro 2015 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 1V-992, nustatyta tvarka.	Skaičiuojamas sumuojant parengtas metines ir galutines ataskaitas.	Automatiškai apskaičiuojamas	Pirminiai šaltiniai: parengtos vietos plėtros strategijos įgyvendinimo ataskaitos kopija bei jos patvirtinimą įrodančio dokumento kopija (visuotinio miesto VVG narių susirinkimo arba kolegialaus valdymo organo, jeigu jam visuotinis narių susirinkimas yra suteikęs šią teisę, sprendimas, kuriuo patvirtinta vietos plėtros strategijos įgyvendinimo ataskaita), su vietos plėtros strategijos įgyvendinimo galutine ataskaita Vidaus reikalų ministerijai teikiamo lydraščio kopija. Antrinis šaltinis: mokėjimo prašymai.	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai įvykdomos dvi sąlygos: 1. įgyvendinant projekto veiklas (t. y. pasibaigus kiekvieniems ataskaitiniams (kalendoriniams) metams) parengiama metinė, o projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje parengiama vietos plėtros strategijos įgyvendinimo galutinė ataskaita, kurias patvirtina visuotinis miesto VVG narių susirinkimas arba kolegialus valdymo organas, jeigu jam visuotinis narių susirinkimas yra suteikęs šią teisę. 2. vietos plėtros strategijos įgyvendinimo metinės ar galutinės ataskaitos kopija ir jos patvirtinimą įrodančio dokumento kopija pateikiama Vidaus reikalų ministerijai.	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.
22.	P. N.906	„Viešojo valdymo institucijos, pagal veiksmų programą ESF lėšomis įgyvendinusios nacionalines kovos su korupcija priemones“	Skaičius	Viešojo valdymo institucijos – subjektai (valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos, valstybės ar savivaldybės įmonės, viešosios įstaigos, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacijos, akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės, kuriose valstybei ar savivaldybei priklauso daugiau nei 50 procentų balsų visuotiniame akcininkų susirinkime), teisės aktų įgalioti dalyvauti viešojo valdymo procesuose (šaltinis: Viešojo valdymo tobulinimo 2012–2020 metų programa). Veiksmų programa – 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa, patvirtinta Europos Komisijos 2014 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. C(2014)6397. ESF – Europos socialinis fondas. Nacionalinės kovos su korupcija priemonės –Nacionalinės kovos su korupcija 2015-2025 metų programos tikslų ir uždavinių įgyvendinimui skirtos priemonės, numatytos Vyriausybės tvirtinamame tarpinstituciniame veiklos plane. Nacionalinė kovos su korupcija priemonė laikoma įgyvendinta, jei viešojo valdymo institucija įvykdo bent vieną Programos tarpinstituciniame veiklos plane nurodytą priemonės veiklą.	Skaičiuojamas sumuojant viešojo valdymo institucijas, (projektų vykdytojus ir partnerius), įgyvendinusias projektus, kuriais siekiama įgyvendinti nacionalines kovos su korupcija priemones (institucijų skaičius). Ta pati viešojo valdymo institucija skaičiuojama tik vieną kartą. Uždavinio lygmeniu automatiškai pašalinamos besidubliuojančios viešojo valdymo institucijos.	Automatiškai apskaičiuojamas	Pirminiai šaltiniai: galutinis mokėjimo prašymas. Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai. Registruojant pasiektą reikšmę mokėjimo prašymuose papildomai nurodomas kiekvienos institucijos ar įstaigos juridinio asmens kodas.	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje viešojo valdymo institucija (projekto vykdytojas ir (arba) partneris) baigia įgyvendinti projektą, kuriuo siekiama įgyvendinti nacionalines kovos su korupcija priemones, ir patvirtinamas šio projekto galutinis mokėjimo prašymas.	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.
23.	P. N.907	„Viešojo valdymo institucijų darbuotojai, kurie dalyvavo ESF lėšomis vykdytose veiklose, skirtose stiprinti kompetencijas, reikalingas vykdant korupcijos prevencijos valdymo ar korupcinio pobūdžio teisės pažeidimų tyrimo, atskleidimo ir (ar) valstybinio kaltinimo palaikymo veiksmus“	Skaičius	Viešojo valdymo institucijos – subjektai (valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos, valstybės ar savivaldybės įmonės, viešosios įstaigos, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacijos, akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės, kuriose valstybei ar savivaldybei priklauso daugiau nei 50 procentų balsų visuotiniame akcininkų susirinkime), teisės aktų įgalioti dalyvauti viešojo valdymo procesuose (šaltinis: Viešojo valdymo tobulinimo 2012–2020 metų programa). Viešojo valdymo institucijų darbuotojai – asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, t. y. valstybės politikai, valstybės pareigūnai, valstybės tarnautojai, teisėjai, profesinės karo tarnybos kariai, vykdantys operatyvinę veiklą, profesinės karo tarnybos karininkai, asmenys, dirbantys valstybės ir savivaldybių įmonėse, biudžetinėse įstaigose ir turintys administravimo įgaliojimus, asmenys, dirbantys viešosiose įstaigose ir asociacijose, kurios gauna lėšų iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų, ir turintys administravimo įgaliojimus, Lietuvos banko darbuotojai, turintys viešojo administravimo įgaliojimus (atliekantys finansų rinkos priežiūros, vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų nagrinėjimo ne teisme funkcijas ir kitas viešojo administravimo funkcijas), akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, vadovai ir vadovų pavaduotojai, taip pat kiti asmenys, turintys viešojo administravimo įgaliojimus (šaltinis: Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas). Kompetencijos, reikalingos vykdant korupcijos prevencijos valdymą ar korupcinio pobūdžio teisės pažeidimų tyrimą, atskleidimą ir (ar) valstybinio kaltinimo palaikymo veiksmus – tai žinių, gebėjimų ir vertybinių nuostatų visuma, reikalinga darbuotojams atliekant pavestas užduotis (vykdant veiksmus), susijusias su korupcijos prevencijos valdymu ar korupcinio pobūdžio teisės pažeidimais. Veiklos, skirtos stiprinti kompetencijas, reikalingas vykdyti korupcijos prevencijos valdymą ar korupcinio pobūdžio teisės pažeidimų tyrimą, atskleidimą ir (ar) valstybinio kaltinimo palaikymo veiksmus – tai mokymai, gerosios patirties perėmimui ir keitimuisi skirti renginiai, stažuotės, vizitai ir pan., kurių metu įgyjamos žinios, gebėjimai ir (ar) vertybinės nuostatos, reikalingos vykdant korupcijos prevencijos valdymo veiksmus, tiriant, atskleidžiant korupcinio pobūdžio teisės pažeidimus ir (ar) atliekant valstybinio kaltinimo palaikymo veiksmus.	Skaičiuojamas sumuojant viešojo valdymo institucijų darbuotojus, kurie įgyvendinant projekto veiklas dalyvavo veiklose, skirtose stiprinti kompetencijas, reikalingas vykdant korupcijos prevencijos valdymo ar korupcinio pobūdžio teisės pažeidimų tyrimo, atskleidimo ir (ar) valstybinio kaltinimo palaikymo veiksmus (asmenų skaičius). Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.	Automatiškai apskaičiuojamas	Pirminiai šaltiniai: dalyvių sąrašai ir (arba) dalyvių sąrašų suvestinės. Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai įgyvendinant projekto veiklas asmuo pirmą kartą įtraukiamas į veiklų, skirtų stiprinti kompetencijas, reikalingas vykdant korupcijos prevencijos valdymo ar korupcinio pobūdžio teisės pažeidimų tyrimo, atskleidimo ir (ar) valstybinio kaltinimo palaikymo veiksmus, dalyvių sąrašą.	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę įvedimą į antrinius šaltinius atsakingas projekto vykdytojas
24.	P. N.908	„Perkančiųjų organizacijų darbuotojai, kurie dalyvavo ESF veiklose, skirtose stiprinti kompetencijas viešųjų pirkimų srityje“	Skaičius	Perkančioji organizacija – Viešųjų pirkimų įstatymo 4 str. nustatytus kriterijus atitinkantis subjektas. Perkančiųjų organizacijų darbuotojai – asmenys, kurie dirba perkančiosiose organizacijose. Viešieji pirkimai – perkančiosios organizacijos atliekami Viešųjų pirkimų įstatymu ir Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje įstatymu reglamentuojami prekių, paslaugų ar darbų pirkimai, kurių tikslas – sudaryti viešojo pirkimo-pardavimo sutartis. Veiklos, skirtos stiprinti kompetencijas viešųjų pirkimų srityje – tai mokymai, gerosios patirties perėmimui ir keitimuisi skirti renginiai, stažuotės, vizitai ir pan., kurių metu įgyjamos žinios, gebėjimai ir (ar) vertybinės nuostatos, reikalingos viešiesiems pirkimams ar jų priežiūrai vykdyti, metodinei pagalbai perkančiosioms organizacijoms teikti.	Skaičiuojamas sumuojant perkančiųjų organizacijų darbuotojus, kurie įgyvendinant projekto veiklas dalyvavo veiklose, skirtose stiprinti kompetencijas, reikalingas vykdant viešuosius pirkimus (asmenų skaičius). Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.	Automatiškai apskaičiuojamas	Pirminiai šaltiniai: dalyvių sąrašai ir (arba) dalyvių sąrašų suvestinės. Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai įgyvendinant projekto veiklas asmuo pirmą kartą įtraukiamas į veiklų, skirtų stiprinti kompetencijas, reikalingas vykdant viešuosius pirkimus, dalyvių sąrašą.	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę įvedimą į antrinius šaltinius atsakingas projekto vykdytojas
25.	P. N. 909	„Įgyvendintos paslaugų ir (ar) aptarnavimo kokybės gerinimo iniciatyvų skatinimo ir koordinavimo priemonės“	Skaičius	Paslaugų ir (ar) aptarnavimo kokybės gerinimo iniciatyvų skatinimas ir koordinavimas – kompleksiniai veiksmai, kuriais suteikiama metodinė pagalba kitoms institucijoms ir koordinuojama jų veikla, kad šios aktyviau ir tinkamai įgyvendintų paslaugų ir (ar) aptarnavimo kokybės gerinimo priemones. Paslaugų ir (ar) aptarnavimo kokybės gerinimo priemonės– visuma organizacinių, techninių, programinių ir (ar) žmogiškųjų išteklių kompetencijų valdymo priemonių (veiksmų), skirtų pagerinti atskirus paslaugų teikimo ir (ar) aptarnavimo parametrus (aspektus) (pvz. paslaugos teikimo režimą, aptarnavimo tvarką, paslaugos pasiekiamumą, kainą, paslaugos teikimo / aptarnavimo greitį, profesionalumą, informatyvumą, orientaciją į vartotoją, fizinę aplinką ir pan.) ar jų visumą ir (arba) vykdyti paslaugų ir (ar) aptarnavimo kokybės stebėseną, ir (arba) paskatinti viešojo valdymo institucijas įgyvendinti paslaugų ir aptarnavimo kokybės gerinimo priemones. Paslaugų ir (ar) aptarnavimo kokybės gerinimo iniciatyvų skatinimo ir koordinavimo priemonės – metodiniai dokumentai, informaciniai leidiniai, gerosios praktikos leidiniai, renginiai, tyrimai, mokymai, mokymo programos, gerosios patirties perėmimo iniciatyvos. Paslaugų ir (ar) aptarnavimo kokybės gerinimo iniciatyvų skatinimo ir koordinavimo priemonės laikomos įgyvendintomis, kai patvirtinamos kaip įgyvendintos (užbaigtos) visos projekto sutartyje numatytos projektui įgyvendinti skirtos veiklos.	Skaičiuojama sumuojant įgyvendintas paslaugų ir (ar) aptarnavimo kokybės gerinimo iniciatyvų skatinimo ir koordinavimo priemones.	Automatiškai apskaičiuojamas	Pirminiai šaltiniai: Suderinimo žyma ar kita teisės aktuose nurodyta forma patvirtintas metodinis dokumentas, metodinis ar gerosios praktikos leidinys ar mokymo programa; renginio darbotvarkė ir dalyvių sąrašas; mokymo dalyvių sąrašas; atlikto tyrimo ataskaita. Vidaus reikalų ministerijos teikiama informacija apie įgyvendintas paslaugų ir (ar) asmenų aptarnavimo kokybės gerinimo iniciatyvų skatinimo ir koordinavimo priemones. Antrinis šaltinis: SFMIS2014	Rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto metu: 1. kompetentingos institucijos sprendimu arba projekto vadovo ar jo įgalioto asmens suderinimo žyma ar kita teisės aktuose nurodyta forma pritariama parengtam metodiniam dokumentui; arba 2. institucijos vadovo ar jo įgalioto asmens suderinimo žyma ar kita teisės aktuose nurodyta forma pritariama parengtam metodiniam, informaciniam ar gerosios praktikos leidiniui ar pasirašomas leidinio perdavimo– priėmimo aktas; arba 3. parengiama renginio darbotvarkė ir dalyvių sąrašas ir įvykdomas renginys; arba 4. įvykdomi viešojo valdymo institucijų dirbančiųjų mokymai ir parengiamas mokymo dalyvių sąrašas; arba 5. institucijos vadovo ar jo įgalioto asmens suderinimo žyma ar kita teisės aktuose nurodyta forma pritariama atlikto tyrimo ataskaitai ar institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo pasirašo tyrimo ataskaitos priėmimo– perdavimo aktą; arba 6. kompetentingos institucijos sprendimu arba institucijos vadovo ar jo įgalioto asmens suderinimo žyma ar kita teisės aktuose nurodyta forma pritariama parengtai mokymo programai.	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.
26.	P.N.910	„Parengtos piliečių chartijos“	Skaičius	Piliečių chartija – konsultuojantis su paslaugų vartotojais parengtas ir viešai skelbiamas viešojo valdymo institucijos dokumentas, kuriame pateikiama informacija apie viešojo valdymo institucijos paslaugų ir (ar) asmenų aptarnavimo kokybės standartus ir nustatomi paslaugų vartotojų veiksmai (elgsenos principai), kuriuos jie turėtų atlikti, norėdami gauti institucijos deklaruojamos kokybės paslaugas.	Rodiklio reikšmė apskaičiuojama sumuojant parengtas piliečių chartijas (savivaldybių administracijose ir kitose biudžetinėse įstaigose, kurių savininkė – savivaldybė, taip pat viešosiose įstaigose, kurių savininkė ar dalininkė – savivaldybė).	Automatiškai apskaičiuojamas	Pirminiai šaltiniai: institucijos vadovo ar jo įgalioto asmens suderinimo žyma ar kita teisės aktuose nurodyta forma patvirtinta piliečių chartija Antrinis šaltinis: mokėjimo prašymai	Rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu institucijos vadovo ar jo įgalioto asmens suderinimo žyma ar kita teisės aktuose nurodyta forma pritariama parengtai piliečių chartijai	Duomenis apie pasiektas rodiklio reikšmes Įgyvendinančiajai institucijai teikia projekto vykdytojas
27.	P. N.911	Viešojo valdymo institucijos, kurios pagal veiksmų programą ESF lėšomis įgyvendino projektus, skirtus tobulinti žmogiškųjų išteklių valdymą valstybinėje tarnyboje sisteminiu lygiu“	Skaičius	Viešojo valdymo institucijos – subjektai (valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos, valstybės ar savivaldybės įmonės, viešosios įstaigos, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacijos, akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės, kuriose valstybei ar savivaldybei priklauso daugiau nei 50 procentų balsų visuotiniame akcininkų susirinkime), teisės aktų įgalioti dalyvauti viešojo valdymo procesuose. (šaltinis: Viešojo valdymo tobulinimo 2012–2020 metų programa). Veiksmų programa – 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa, patvirtinta Europos Komisijos 2014 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. C(2014)6397. ESF – Europos socialinis fondas. Projektai, skirti tobulinti žmogiškųjų išteklių valdymą valstybinėje tarnyboje sisteminiu lygiu – projektai, skirti sukurti ir įdiegti sisteminio lygmens įrankius (teisines, organizacines, technines, programines ir (ar) kt. priemones), kurie reikalingi žmogiškųjų išteklių valdymui valstybinėje tarnyboje tobulinti. Sisteminio lygmens įrankiai – viso personalo, turinčio tam tikrą specialų įstatymais nustatytą teisinį statusą, valdymui skirtos teisinės, organizacinės, techninės, programinės ir (ar) kt. priemonės. Žmogiškųjų išteklių valdymas valstybinėje tarnyboje – tai sisteminio ir institucinio lygmens integruotų priemonių, skirtų valdyti žmogiškuosius išteklius valstybinėje tarnyboje (t. y. atrinkti darbuotojus, vertinti darbuotojų veiklos rezultatus, planuoti darbuotojų karjerą, organizuoti darbuotojų mokymus, motyvuoti ir pan.), visuma. Valstybinė tarnyba – tai teisinių santykių, atsirandančių įgijus valstybės tarnautojo, (įskaitant statutinius valstybės tarnautojus ir diplomatus) teisėjo, prokuroro ar profesinės karo tarnybos kario statusą, jam pasikeitus ar jį praradus, taip pat atsirandančių dėl valstybės tarnautojo, teisėjo ar prokuroro veiklos atliekant jam teisės aktuose nustatytas funkcijas, visuma.	Skaičiuojamas sumuojant viešojo valdymo institucijas (projektų vykdytojus ir partnerius), įgyvendinusias projektus, kuriais siekiama patobulinti žmogiškųjų išteklių valdymą valstybinėje tarnyboje sisteminiu lygiu. Ta pati viešojo valdymo institucija skaičiuojama tik vieną kartą. Uždavinio lygmeniu automatiškai pašalinamos besidubliuojančios viešojo valdymo institucijos.	Automatiškai apskaičiuojamas	Pirminiai šaltiniai: galutinis mokėjimo prašymas, viešojo valdymo institucijų (projektų vykdytojų ir partnerių), įgyvendinusių projektus, kuriais siekiama įgyvendinti veiklos valdymo tobulinimo priemones, suvestinė. Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje viešojo valdymo institucija (projekto vykdytojas ir (arba) partneris) baigia įgyvendinti projektą, kuriuo siekiama tobulinti žmogiškuosius išteklius valstybinėje tarnyboje sisteminiu lygmeniu, ir patvirtinamas šio projekto galutinis mokėjimo prašymas.	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.
28.	P. N.913	„Valstybės ir savivaldybių institucijų darbuotojai, kurie dalyvavo veiklose, skirtose stiprinti kompetencijas žmogiškųjų išteklių valdymo srityje valstybinėje tarnyboje“	Skaičius	Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos – nurodytos institucijų ir įstaigų sąrašuose. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų darbuotojai – tai asmenys, dirbantys valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose: valstybės politikai, savivaldybių tarybų nariai, valstybės pareigūnai, įskaitant teisėjus ir prokurorus, visų pareigybių valstybės tarnautojai, darbuotojai, dirbantys valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje pagal darbo sutartis. Žmogiškųjų išteklių valdymas valstybinėje tarnyboje – tai sisteminio ir institucinio lygmens integruotų priemonių, skirtų valdyti žmogiškuosius išteklius valstybinėje tarnyboje (t. y. atrinkti darbuotojus, vertinti darbuotojų veiklos rezultatus, planuoti darbuotojų karjerą, organizuoti darbuotojų mokymus, motyvuoti ir pan.), visuma. Valstybinė tarnyba – tai teisinių santykių, atsirandančių įgijus valstybės tarnautojo, (įskaitant statutinius valstybės tarnautojus ir diplomatus) teisėjo, prokuroro ar profesinės karo tarnybos kario statusą, jam pasikeitus ar jį praradus, taip pat atsirandančių dėl valstybės tarnautojo, teisėjo ar prokuroro veiklos atliekant jam teisės aktuose nustatytas funkcijas, visuma. Kompetencijos žmogiškųjų išteklių valdymo srityje – tai žinių, gebėjimų ir vertybinių nuostatų visuma, reikalinga darbuotojams atliekant pavestas užduotis (vykdant veiksmus), susijusias su žmogiškųjų išteklių valdymu. Veiklos, skirtos stiprinti kompetencijas žmogiškųjų išteklių valdymo srityje – tai mokymai, gerosios patirties perėmimui ir keitimuisi skirti renginiai, stažuotės, vizitai ir pan., kurių metu įgyjamos žinios, gebėjimai ir (ar) vertybinės nuostatos, reikalingos, valdant žmogiškuosius išteklius valstybinėje tarnyboje.	Skaičiuojamas sumuojant valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų darbuotojus, dalyvavusius veiklose, skirtose stiprinti kompetencijas žmogiškųjų išteklių valdymo srityje. Darbuotojas, dalyvavęs keliuose projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.	Automatiškai apskaičiuojamas	Pirminiai šaltiniai: projekto vykdytojo parengta dalyvavimą veiklose (mokymuose, stažuotėse, pažintiniuose vizituose ir pan.), skirtose stiprinti žmogiškųjų išteklių valdymui reikalingas kompetencijas, įrodanti dalyvių suvestinė. Antrinis šaltinis: mokėjimo prašymai.	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos pradeda dalyvauti veiklose (mokymuose, stažuotėse, pažintiniuose vizituose ir pan.), skirtose stiprinti žmogiškųjų išteklių valdymui reikalingas kompetencijas, ir parengiama dalyvavimą tokiose veiklose įrodanti dalyvių suvestinė.	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.
29.	P. N.914	„Viešojo valdymo institucijos, įgyvendinusios priemones, skirtas didinti visuomenės dalyvavimą viešajame valdyme ir (ar) viešosios informacijos prieinamumą ar pakartotinį panaudojimą“	Skaičius	Viešojo valdymo institucija – subjektai (valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos, valstybės ar savivaldybės įmonės, viešosios įstaigos, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacijos, akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės, kuriose valstybei ar savivaldybei priklauso daugiau nei 50 procentų balsų visuotiniame akcininkų susirinkime), teisės aktų įgalioti dalyvauti viešojo valdymo procesuose. Viešasis valdymas – visuma viešosios politikos nustatymo, formavimo ir (arba) dalyvavimo ją formuojant ir įgyvendinimo procesų, kuriuose dalyvaujant viešojo valdymo institucijoms ir visuomenei priimami ir įgyvendinami valdymo sprendimai ir teikiamos administracinės ir viešosios paslaugos (šaltinis: Viešojo valdymo tobulinimo 2012–2020 metų programa). Viešoji informacija – žinios, kuriomis disponuoja valstybės ir savivaldybių institucija ar įstaiga, taip pat informacija apie jų darbuotojų darbo užmokestį. Viešosios informacijos prieinamumas – sąlygų, reikalingų gyventojams jiems patogiu būdu ir forma gauti jų poreikius atitinkančią viešąją informaciją, užtikrinimas. Pakartotinis panaudojimas – asmenų naudojimasis informacija komerciniams arba nekomerciniams tikslams. Priemonės, skirtos didinti visuomenės dalyvavimą viešajame valdyme ir (ar) viešosios informacijos prieinamumą ar pakartotinį panaudojimą – teisinės, organizacinės, techninės ir (ar) programinės priemonės, kuriomis siekiama bent vieno iš šių tikslų: 1. padidinti visuomenės dalyvavimą viešajame valdyme; 2. padidinti viešosios informacijos prieinamumą; 3. padidinti viešosios informacijos pakartotinį panaudojimą.	Skaičiuojamas sumuojant viešojo valdymo institucijas, (projektų vykdytojus ir partnerius), įgyvendinusias projektus, kuriais siekiama didinti visuomenės dalyvavimą viešajame valdyme ir (ar) viešosios informacijos prieinamumą ar pakartotinį panaudojimą (institucijų skaičius). Ta pati viešojo valdymo institucija skaičiuojama tik vieną kartą. Uždavinio lygmeniu automatiškai pašalinamos besidubliuojančios viešojo valdymo institucijos.	Automatiškai apskaičiuojamas	Pirminiai šaltiniai: galutinis mokėjimo prašymas. Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai. Registruojant pasiektą reikšmę mokėjimo prašymuose papildomai nurodomas kiekvienos institucijos ar įstaigos juridinio asmens kodas.	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje viešojo valdymo institucija (projekto vykdytojas ir (arba) partneris) baigia įgyvendinti projektą, kuriuo siekiama įgyvendinti priemones, skirtas didinti visuomenės dalyvavimą viešajame valdyme ir (ar) viešosios informacijos prieinamumą ar pakartotinį panaudojimą, ir patvirtinamas šio projekto galutinis mokėjimo prašymas.	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.
30.	P. N. 915	„Viešojo valdymo institucijų darbuotojai, kurie dalyvavo veiklose, skirtose stiprinti kompetencijas visuomenės įtraukimo į viešąjį valdymą ir (ar) viešosios informacijos prieinamumo ar pakartotinio panaudojimo didinimo srityse“	Skaičius	Viešojo valdymo institucija – subjektai (valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos, valstybės ar savivaldybės įmonės, viešosios įstaigos, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacijos, akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės, kuriose valstybei ar savivaldybei priklauso daugiau nei 50 procentų balsų visuotiniame akcininkų susirinkime), teisės aktų įgalioti dalyvauti viešojo valdymo procesuose. Viešojo valdymo institucijų darbuotojai – asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, t. y. valstybės politikai, valstybės pareigūnai, valstybės tarnautojai, teisėjai, profesinės karo tarnybos kariai, vykdantys operatyvinę veiklą, profesinės karo tarnybos karininkai, asmenys, dirbantys valstybės ir savivaldybių įmonėse, biudžetinėse įstaigose ir turintys administravimo įgaliojimus, asmenys, dirbantys viešosiose įstaigose ir asociacijose, kurios gauna lėšų iš Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų, ir turintys administravimo įgaliojimus, Lietuvos banko darbuotojai, turintys viešojo administravimo įgaliojimus (atliekantys finansų rinkos priežiūros, vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų nagrinėjimo ne teisme funkcijas ir kitas viešojo administravimo funkcijas), akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, vadovai ir vadovų pavaduotojai, taip pat kiti asmenys, turintys viešojo administravimo įgaliojimus (šaltinis: Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas). Viešasis valdymas – visuma viešosios politikos nustatymo, formavimo ir (arba) dalyvavimo ją formuojant ir įgyvendinimo procesų, kuriuose dalyvaujant viešojo valdymo institucijoms ir visuomenei priimami ir įgyvendinami valdymo sprendimai ir teikiamos administracinės ir viešosios paslaugos (šaltinis: Viešojo valdymo tobulinimo 2012–2020 metų programa). Viešoji informacija – žinios, kuriomis disponuoja valstybės ir savivaldybių institucija ar įstaiga, taip pat informacija apie jų darbuotojų darbo užmokestį. Kompetencijos, skirtos stiprinti visuomenės įtraukimą į viešąjį valdymą ir (ar) viešosios informacijos prieinamumo ar pakartotinio panaudojimo didinimo srityse – tai žinių, gebėjimų ir vertybinių nuostatų visuma, reikalinga darbuotojams atliekant pavestas užduotis (vykdant veiksmus), susijusias su visuomenės įtraukimu į viešąjį valdymą ir (ar) viešosios informacijos prieinamumo ar pakartotinio panaudojimo didinimu. Veiklos, skirtos stiprinti kompetencijas visuomenės įtraukimo į viešąjį valdymą ir (ar) viešosios informacijos prieinamumo ar pakartotinio panaudojimo didinimo srityse – tai mokymai, gerosios patirties perėmimui ir keitimuisi skirti renginiai, stažuotės, vizitai ir pan., kurių metu įgyjamos žinios, gebėjimai ir (ar) vertybinės nuostatos, reikalingos įtraukti visuomenę į viešąjį valdymą ir (ar) didinti viešosios informacijos prieinamumą ar pakartotinį panaudojimą.	Skaičiuojamas sumuojant viešojo valdymo institucijų darbuotojus, kurie įgyvendinant projekto veiklas dalyvavo veiklose, skirtose stiprinti kompetencijas visuomenės įtraukimo į viešąjį valdymą ir (ar) viešosios informacijos prieinamumo ar pakartotinio panaudojimo didinimo srityse (asmenų skaičius). Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.	Automatiškai apskaičiuojamas	Pirminiai šaltiniai: dalyvių sąrašai ir (arba) dalyvių sąrašų suvestinės. Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai įgyvendinant projekto veiklas asmuo pirmą kartą įtraukiamas į veiklų, skirtų stiprinti kompetencijas visuomenės įtraukimo į viešąjį valdymą ir (ar) viešosios informacijos prieinamumo ar pakartotinio panaudojimo didinimo srityse, dalyvių sąrašą.	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę įvedimą į antrinius šaltinius atsakingas projekto vykdytojas
31.	P. N. 916	„Parengtos ir įgyvendintos visuomenės informavimo ir viešinimo kampanijos apie viešojo valdymo institucijų vykdomą veiklą, visuomenės galimybes dalyvauti viešajame valdyme ir (ar) pasinaudoti viešojo valdymo institucijų turima informacija“	Skaičius	Visuomenė – tam tikroje teritorijoje gyvenančių asmenų visuma, socialinių santykių sankloda. Informavimo ir viešinimo kampanija – kompetentingos institucijos sprendimu arba institucijos vadovo ar jo įgalioto asmens suderinimo žyma ar kita teisės aktuose nurodyta forma patvirtintame informavimo ir (ar) viešinimo veiksmų plane numatytų informacijos sklaidos veiksmų, kurie skirti pakeisti visuomenės ar atskirų jos grupių nuostatas, elgseną, visuma. Viešasis valdymas – visuma viešosios politikos nustatymo, formavimo ir (arba) dalyvavimo ją formuojant ir įgyvendinimo procesų, kuriuose dalyvaujant viešojo valdymo institucijoms ir visuomenei priimami ir įgyvendinami valdymo sprendimai ir teikiamos administracinės ir viešosios paslaugos (šaltinis: Viešojo valdymo tobulinimo 2012–2020 metų programa). Viešojo valdymo institucija – subjektai (valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos, valstybės ar savivaldybės įmonės, viešosios įstaigos, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacijos, akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės, kuriose valstybei ar savivaldybei priklauso daugiau nei 50 procentų balsų visuotiniame akcininkų susirinkime), teisės aktų įgalioti dalyvauti viešojo valdymo procesuose.	Skaičiuojamas sumuojant parengtas ir įgyvendintas visuomenės informavimo ir viešinimo kampanijas apie viešojo valdymo institucijų vykdomą veiklą, visuomenės galimybes dalyvauti viešajame valdyme ir (ar) pasinaudoti viešojo valdymo institucijų turima informacija.	Automatiškai apskaičiuojamas	Pirminiai šaltiniai: galutinis mokėjimo prašymas. Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje projekto vykdytojas ir (arba) partneris baigia įgyvendinti informavimo ir viešinimo kampaniją (projektą) apie viešojo valdymo institucijų vykdomą veiklą, visuomenės galimybes dalyvauti viešajame valdyme ir (ar) pasinaudoti viešojo valdymo institucijų turima informacija, ir patvirtinamas šio projekto galutinis mokėjimo prašymas.	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.
32.	P. N.917	„Projektų, skirtų didinti visuomenės nepakantumą korupcijai ir (ar) pilietinį aktyvumą kovoje su korupcija, veiklų dalyviai“	Skaičius	Dalyvis – tiesioginėse iš Europos socialinio fondo lėšų bendrai finansuojamo projekto veiklose dalyvaujantis, bet tuo pačiu metu jų neadministruojantis ir nevykdantis, tiesioginę naudą iš projekto gaunantis fizinis asmuo, kurio dalyvavimo projekto veiklose išlaidos yra numatytos projekto biudžete ir kurį projekto vykdytojas gali įvardyti ir paprašyti jį pateikti asmens duomenis, reikalingus informacijai apie projekto įgyvendinimą surinkti (šaltinis: Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės). Korupcija – bet koks asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, elgesys, neatitinkantis jiems suteiktų įgaliojimų ar teisės aktuose nustatytų elgesio standartų, ar tokio elgesio skatinimas, siekiant naudos sau ar kitiems asmenims ir taip pakenkiant piliečių ir valstybės interesams.	Skaičiuojamas sumuojant projektų, skirtų didinti visuomenės nepakantumą korupcijai ir (ar) pilietinį aktyvumą kovoje su korupcija, veiklų dalyvius (asmenų skaičių). Tas pats asmuo, dalyvavęs keliose to paties projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą.	Automatiškai apskaičiuojamas	Pirminiai šaltiniai: dalyvių sąrašai ir (arba) dalyvių sąrašų suvestinės. Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai. Apibendrintą informaciją apie dalyvį projekto vykdytojas teikia per iš ES fondų lėšų bendrai finansuojamų projektų duomenų elektroninių mainų svetainę (DMS).	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai įgyvendinant projekto veiklas asmuo pirmą kartą įtraukiamas į projektų veiklų, skirtų didinti visuomenės nepakantumą korupcijai ir (ar) pilietinį aktyvumą kovoje su korupcija, dalyvių sąrašą.	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę įvedimą į antrinius šaltinius atsakingas projekto vykdytojas.
33.	P. N.918	„Parengti ir kompetentingai valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai pateikti pasiūlymai dėl viešojo valdymo sprendimų“	Skaičius	Valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos – viešojo administravimo subjektai, kurie yra įtraukti į institucijų ir įstaigų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. XIII-1896 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento kanceliarijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros, savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes“ ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. 358 „Dėl ministerijų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos, Vyriausybės įstaigų ir įstaigų prie ministerijų, kitų valstybės institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes“. Viešasis valdymas – visuma viešosios politikos nustatymo, formavimo ir (arba) dalyvavimo ją formuojant ir įgyvendinimo procesų, kuriuose dalyvaujant viešojo valdymo institucijoms ir visuomenei priimami ir įgyvendinami valdymo sprendimai ir teikiamos administracinės ir viešosios paslaugos (šaltinis: Viešojo valdymo tobulinimo 2012–2020 metų programa). Viešojo valdymo sprendimas – valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos priimtas teisės aktas, kuriuo nustatomas naujas ar keičiamas esamas teisinis reguliavimas. Pasiūlymas dėl viešojo valdymo sprendimų – kompetentingai valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai (arba kelioms institucijoms ar įstaigoms) pateikta rašytinė nevyriausybinės organizacijos iniciatyva ar iniciatyvų visuma dėl viešojo valdymo sprendimo (-ų) priėmimo, kurios (-ių) tikslas – inicijuoti viešojo valdymo sprendimą (-us), reikalingą (-us) tam tikroje valstybės ar savivaldybės valdymo srityje esančiai problemai spręsti, priėmimą. Pasiūlyme dėl viešojo valdymo sprendimų turi būti pateikta esamos padėties analizė, nurodytos spręstinos problemos ir siektinas tikslas, argumentuotai pasiūlyti teisinio reguliavimo principai, pagrindinės teisinio reguliavimo nuostatos ir kita reikalinga informacija.	Skaičiuojamas sumuojant parengtus ir kompetentingai valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai pateiktus pasiūlymus viešojo valdymo klausimais (toliau – pasiūlymai).	Automatiškai apskaičiuojamas	Pirminiai šaltiniai: pasiūlymai su įrodymais apie pasiūlymų pateikimą kompetentingai valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai (pvz., kompetentingos valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, kuriai pasiūlymas pateiktas, gauto pasiūlymo registracijos žyma, elektroninio laiško, kuriuo išsiųstas pasiūlymas kompetentingai valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai oficialiu jos elektroninio pašto adresu, nurodytu institucijos ar įstaigos interneto svetainės pradžios tinklapyje, kopija). Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje parengiamas ir kompetentingai valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai pateikiamas pasiūlymas dėl viešojo valdymo sprendimo.	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.
34.	P. N.919	„Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų darbuotojai, kurie dalyvavo veiklose, skirtose stiprinti personalo valdymo tobulinimo priemonių taikymui reikalingas kompetencijas“	Skaičius	Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos – juridinio asmens statusą turinčios atstovaujamosios, valstybės vadovo, vykdomosios, teisminės valdžios institucijos, teisėsaugos institucijos ir įstaigos, auditą, kontrolę (priežiūrą) atliekančios institucijos ir įstaigos, taip pat kitos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kurios finansuojamos iš valstybės ar savivaldybių biudžetų bei valstybės pinigų fondų ir kurioms Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka yra suteikti viešojo administravimo įgaliojimai. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos nurodytos institucijų ir įstaigų sąrašuose. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų darbuotojai – tai asmenys, dirbantys valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose: valstybės politikai, savivaldybių tarybų nariai, valstybės pareigūnai, įskaitant teisėjus ir prokurorus, visų pareigybių valstybės tarnautojai, darbuotojai, dirbantys valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje pagal darbo sutartis. Personalo valdymo tobulinimo priemonės – tai organizacinių, techninių, programinių priemonių (veiksmų), skirtų tobulinti personalo valdymą (t. y. atrinkti darbuotojus, vertinti darbuotojų veiklos rezultatus, planuoti darbuotojų karjerą, organizuoti darbuotojų mokymus, motyvuoti ir pan.), visuma. Kompetencijos, reikalingos personalo valdymo priemonių taikymui, – tai žinių, gebėjimų ir vertybinių nuostatų visuma, kuri reikalinga darbuotojams rengiant ir diegiant personalo valdymo priemones institucijose ir įstaigose. Veiklos, skirtos stiprinti personalo valdymo tobulinimo priemonių taikymui reikalingas kompetencijas – tai mokymai, gerosios patirties perėmimui ir keitimuisi skirti renginiai, vizitai ir pan., kurių metu įgyjamos žinios, gebėjimai ir (ar) vertybinės nuostatos, reikalingos, personalo valdymo priemonių taikymui.	Skaičiuojamas sumuojant valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų darbuotojus, dalyvavusius veiklose, skirtose stiprinti personalo valdymo tobulinimo priemonių taikymui reikalingas kompetencijas. Darbuotojas, dalyvavęs keliuose projekto veiklose, skaičiuojamas vieną kartą	Automatiškai apskaičiuojamas	Pirminiai šaltiniai: Projekto vykdytojo parengta dalyvavimą veiklose (mokymuose, pažintiniuose vizituose ir pan.), skirtose stiprinti personalo valdymui reikalingas kompetencijas, įrodanti dalyvių suvestinė. Antrinis šaltinis: mokėjimo prašymai	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų darbuotojai pradeda dalyvauti veiklose (mokymuose, stažuotėse, pažintiniuose vizituose ir pan.), skirtose stiprinti personalo valdymo tobulinimo priemonių taikymui reikalingas kompetencijas, ir parengiama dalyvavimą tokiose veiklose įrodanti dalyvių suvestinė.	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.
35.	P. N. 920	„Viešojo valdymo institucijų darbuotojai, kurie dalyvavo mokymuose, skirtuose jų pareigybės aprašyme nustatytam kompetencijų lygiui pasiekti“	Skaičius	Viešojo valdymo institucija – biudžetinė įstaiga, kurios savininkė yra valstybė ar savivaldybė, valstybės ar savivaldybės įmonė, viešoji įstaiga, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacija, akcinė bendrovė ir uždaroji akcinė bendrovė, kuriose valstybei ar savivaldybei priklauso daugiau kaip 50 procentų balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, teisės aktų įgaliota dalyvauti viešojo valdymo procesuose (šaltinis: Viešojo valdymo tobulinimo 2012–2020 metų programa). Viešojo valdymo institucijų darbuotojai – asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, t. y. valstybės politikai, valstybės pareigūnai, valstybės tarnautojai, teisėjai, profesinės karo tarnybos kariai, vykdantys operatyvinę veiklą, profesinės karo tarnybos karininkai, asmenys, dirbantys valstybės ir savivaldybių įmonėse, biudžetinėse įstaigose ir turintys administravimo įgaliojimus, asmenys, dirbantys viešosiose įstaigose ir asociacijose, kurios gauna lėšų iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų, ir turintys administravimo įgaliojimus, Lietuvos banko darbuotojai, turintys viešojo administravimo įgaliojimus (atliekantys finansų rinkos priežiūros, vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų nagrinėjimo ne teisme funkcijas ir kitas viešojo administravimo funkcijas), akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, vadovai ir vadovų pavaduotojai, taip pat kiti asmenys, turintys viešojo administravimo įgaliojimus (šaltinis: Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas). Kompetencija – gebėjimas atlikti tam tikrą veiklą, remiantis įgytų žinių, mokėjimų, įgūdžių, vertybinių nuostatų visuma. Pareigybės aprašymas – valstybės tarnautojo pareigybę apibūdinantis dokumentas, kuriame nurodoma pareigybės grupė, lygis, kategorija, išvardijami reikalavimai valstybės tarnautojui, einančiam tas pareigas, (įskaitant privalomos turėti kompetencijas ir jų lygiai), nurodomos pagrindinės valstybės tarnautojo, einančio tas pareigas, funkcijos. Kompetencijų lygis – pareigybės aprašyme nustatytas valstybės tarnautojui, einančiam pareigybės aprašyme nustatytas pareigas, privalomas turėti kompetencijos lygis, išreikštas balais. Mokymai, skirti viešojo valdymo institucijų darbuotojų pareigybės aprašyme nustatytam kompetencijų lygiui pasiekti – tai mokymai, kurių metu įgyjamos žinios, gebėjimai, reikalingi viešojo valdymo institucijų darbuotojų pareigybės aprašyme nustatytam kompetencijų lygiui pasiekti.	Skaičiuojamas sumuojant viešojo valdymo institucijų darbuotojus, dalyvavusius mokymuose, skirtuose jų pareigybės aprašyme nustatytam kompetencijų lygiui pasiekti. Darbuotojas, dalyvavęs keliuose projekto mokymuose, skaičiuojamas vieną kartą.	Automatiškai apskaičiuojamas	Pirminiai šaltiniai: Projekto vykdytojo parengta dalyvavimą mokymuose, skirtuose jų pareigybės aprašyme nustatytam kompetencijų lygiui pasiekti, įrodanti dalyvių suvestinė. Antrinis šaltinis: mokėjimo prašymai	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai įgyvendinant projekto veiklas viešojo valdymo institucijų darbuotojas pirmą kartą pradeda dalyvauti mokymuose, skirtuose jų pareigybės aprašyme nustatytam kompetencijų lygiui pasiekti.	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.
36.	P.N.921	„Suteiktos konsultacijos“	Skaičius	Konsultacija – pagalbos asmeniui (šeimai) suteikimas, kai kartu su asmeniu (šeima) analizuojama asmens (šeimos) probleminė situacija, ieškoma sprendimo būdų ir (ar) suteikiama asmeniui (šeimai) informacija apie galimą socialinę ar kitą pagalbą, ir (ar) tarpininkaujama tarp asmens (šeimos) ir jo aplinkos (kitų institucijų, specialistų, asmenų) bei atstovaujama asmeniui (šeimai) sprendžiant įvairias asmens (šeimos) problemas (teisines, sveikatos, ūkines, buitines), tvarkant dokumentus, mokant mokesčius, užrašant pas specialistus, organizuojant ūkinius darbus ir (ar) kt.	Sumuojamos suteiktos konsultacijos.	Automatiškai apskaičiuojamas	Pirminiai šaltiniai: projekto vykdytojo parengtas dalyvių sąrašas, kuriame registruojami konsultuoti asmenys ir, jeigu konsultuoti asmenys nepildė projekto veiklų dalyvio anketos, nurodoma kiekvieno konsultuoto asmens gyvenamoji vieta, kurios pakanka informacijai identifikuoti, kad asmuo yra vietos plėtros strategijos įgyvendinimo teritorijos gyventojas. Antrinis šaltinis: mokėjimo prašymai	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai įgyvendinant projekto veiklas projekto vykdytojas ar partneris suteikia konsultaciją asmeniui (šeimai).	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas.
37.	P.N.922	„Funkcinėse zonose įgyvendinti kelių savivaldybių bendros veiklos strategijų veiksmai “	Skaičius	Funkcinė zona – pasižyminti ekonominiais ar socialiniais ryšiais ir (ar) turinti bendrai naudojamą infrastruktūrą ir (ar) paslaugų tinklą teritorija, kurios vystymas numatytas integruotų teritorijų vystymo programoje. Bendros veiklos strategija – kelių savivaldybių bendros veiklos kompleksiškai vystant funkcinę zoną strategija, kuriai yra pritarę kelių savivaldybių tarybos. Bendros veiklos strategijoje yra nustatomi funkcinės zonos  vystymo poreikiai, galimybės, uždaviniai ir įgyvendinimo veiksmai. Bendros veiklos strategijos veiksmas – bendros veiklos strategijoje nurodytas veiksmas, skirtas bent vienam iš bendros veiklos strategijos uždavinių įgyvendinti. Įgyvendinant veiksmą vykdomos veiklos (darbai, paslaugos ir (ar) kt.), skirti nedalomai ekonominei arba techninei užduočiai, turinčiai aiškiai nustatytą tikslą, atlikti.	Sumuojami įgyvendinti bendros veiklos strategijų veiksmai.	Automatiškai apskaičiuojamas	Pirminiai šaltiniai: 1) projekto vykdytojo ar partnerio parengta pažyma, kuria patvirtinamas konkretaus bendros veiklos strategijos veiksmo įvykdymas ir nurodomos projekto veiklos, įvykdytos įgyvendinant nurodytą bendros veiklos strategijos veiksmą; 2) bendros veiklos strategijai įgyvendinti skirto projekto veiklų, kurios įvykdytos siekiant įgyvendinti bendros veiklos strategijos veiksmą, įvykdymą įrodančių dokumentų kopijos (paslaugų / darbų priėmimo - perdavimo aktų kopijos ir (ar) kt.). Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.	Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai bendros veiklos strategijai (toliau – strategija) įgyvendinti skirto projekto (toliau – projektas) vykdymo metu ir (arba) baigus jį įgyvendinti projekto vykdytojas ar partneris, baigęs įgyvendinti strategijos veiksmą, pateikia Įgyvendinančiajai institucijai: 1) pažymą, patvirtinančią konkretaus strategijos veiksmo įvykdymą ir nurodančią projekto veiklas, kurios įvykdytos siekiant įgyvendinti strategijos veiksmą; 2) projekto veiklų, kurios įvykdytos siekiant įgyvendinti strategijos veiksmą, įvykdymą įrodančių dokumentų kopijas (paslaugų / darbų priėmimo perdavimo aktų kopijos ir (ar) kt.	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose yra atsakingas projekto vykdytojas

Nacionalinių stebėsenos rodiklių

skaičiavimo aprašo

priedas

(Vietos vienetų investicijų į ilgalaikį materialųjį turtą ataskaitos forma)

Vietos vienetų investicijų į ilgalaikį materialųjį turtą ataskaita

20__ m. d.

(Jei teikiama informacija apie du ir daugiau vietos vienetus, tai kiekvienam vietos vienetui žemiau esanti lentelė kartojama)

Savivaldybės pavadinimas	Įmonės pavadinimas	Įmonės kodas registre	Vietos vieneto adresas	Pagrindinės ekonominės veiklos kodas (EVRK 2 red.)	Pagrindinės ekonominės veiklos pavadinimas (EVRK 2 red.)
	ILGALAIKIS MATERIALUSIS TURTAS (balansine (likutine) verte)
	Iš viso	Negyvenamieji pastatai (gamybiniai ir negamybiniai pastatai, pvz., sandėliai ir pramoniniai pastatai, komercinės patalpos, pramogų pastatai, viešbučiai, restoranai, švietimo ir sveikatos pastatai ir pan.)	Statiniai (visos pastatams nepriskiriamos konstrukcijos: keliai, geležinkeliai ir lėktuvų pakilimo takai, tiltai, keltuvai, tuneliai, vandens keliai, uostai, užtvankos ir kiti vandens statiniai, rezervuarai ir talpyklos, vamzdynai, elektros perdavimo ir ryšių įtaisai, sporto ir poilsio statiniai ir pan.)	Mašinos ir įranga (įvairios jėgos mašinos ir įrenginiai, varikliai, darbo mašinos, siurbliai, pakėlimo bei transportavimo ir pakrovimo bei iškrovimo, žemės ir karjero darbų, betonavimo ir apdailos darbų, kelių statybos darbų mašinos ir įrenginiai, visų rūšių technologinių procesų talpyklos, įvairios staklės ir kitos mašinos bei įrenginiai, naudojami įvairiuose gamybos procesuose. Taip pat priskiriama laboratorinė įranga, sporto ir specializuoti teatro įrenginiai ir pan.)	Transporto priemonės (žmonių ir krovinių gabenimo priemonės)	Kiti įrenginiai, prietaisai ir įrankiai (įstaigos įranga ir kompiuteriai, baldai, įrankiai ir kitas mažavertis turtas)
Nupirkta, pastatyta, rekonstruota, suremontuota (įskaitant turtą, įsigytą išperkamosios nuomos būdu) (Nurodomos ataskaitinio laikotarpio išlaidos ilgalaikiam materialiajam turtui įsigyti, sukurti ir esamam materialiajam turtui atnaujinti. Neįtraukiama pastatų, kuriuos numatoma parduoti, o ne naudoti savo reikmėms ilgiau nei vienus metus, statyba.  Įskaitomas išperkamosios nuomos būdu įsigytas turtas)	Pildoma sveikaisiais skaičiais, eurais	Pildoma sveikaisiais skaičiais, eurais	Pildoma sveikaisiais skaičiais, eurais	Pildoma sveikaisiais skaičiais, eurais	Pildoma sveikaisiais skaičiais, eurais	Pildoma sveikaisiais skaičiais, eurais
Pasigaminta, pasistatyta (susiremontuota) savo jėgomis naudoti sau (Nurodoma per ataskaitinį laikotarpį savo jėgomis pasigaminto, pasistatyto turto, atliktų rekonstravimo ar remonto darbų vertė)	Pildoma sveikaisiais skaičiais, eurais	Pildoma sveikaisiais skaičiais, eurais	Pildoma sveikaisiais skaičiais, eurais	Pildoma sveikaisiais skaičiais, eurais	Pildoma sveikaisiais skaičiais, eurais	Pildoma sveikaisiais skaičiais, eurais
Iš viso:	Pildoma sveikaisiais skaičiais, eurais	Pildoma sveikaisiais skaičiais, eurais	Pildoma sveikaisiais skaičiais, eurais	Pildoma sveikaisiais skaičiais, eurais	Pildoma sveikaisiais skaičiais, eurais	Pildoma sveikaisiais skaičiais, eurais

____________________________________________ ____________ ___________________

(Savivaldybės atsakingo asmens pareigų pavadinimas) (parašas) (vardas ir pavardė)

____________________________________________ ____________ ___________________

(Įmonės arba vietos vieneto atstovo pareigų pavadinimas) (parašas) (vardas ir pavardė)