KVALIFIKACIJŲ IR PROFESINIO MOKYMO PLĖTROS CENTRO

DIREKTORIUS

ĮSAKYMAS

DĖL KVALIFIKACIJŲ IR PROFESINIO MOKYMO PLĖTROS CENTRO DIREKTORIAUS 2020 M. GEGUŽĖS 14 D. ĮSAKYMO NR. V1-67 „DĖL ŽEMĖS ŪKIO, MIŠKININKYSTĖS, ŽUVININKYSTĖS, VETERINARINĖS VEIKLOS IR MAISTO PRODUKTŲ GAMYBOS SEKTORIAUS PROFESINIO STANDARTO PATVIRTINIMO“, PAKEITIMO

2021 m. balandžio 30 d. Nr. V1-58

Vilnius

P a k e i č i u Žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės, veterinarinės veiklos ir maisto produktų gamybos sektoriaus profesinį standartą, patvirtintą Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro direktoriaus 2020 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. V1-67 „Dėl Žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės, veterinarinės veiklos ir maisto produktų gamybos sektoriaus profesinio standarto patvirtinimo“:

1. Pakeičiu 2 priedo 37 punktą ir išdėstau jį taip:

„37. Kvalifikacijos pavadinimas: veterinarijos gydytojas, LTKS VII

Kvalifikacijos apibūdinimas	Veiklos objektas: gyvūnų (įvairių rūšių ūkinių gyvūnų, gyvūnų augintinių, laukinių gyvūnų, paukščių, bičių ir žuvų) sveikatos priežiūra ir gerovės užtikrinimas, maisto sauga bei kontrolė, veterinarijos farmacija, valstybinė veterinarijos veikla, veterinarijos moksliniai tyrimai. Tipinės darbo priemonės: veterinarinė diagnostinė, laboratorinė ir gydymo įranga bei priemonės, vaistinės medžiagos, biosaugos priemonės, komunikavimo ir informacinių technologijų įranga ir kt. Tipinės darbo sąlygos: dirbama uždaroje patalpoje ir (ar) lauke, būdingas individualus ir komandinis darbas. Papildoma informacija: veterinarijos gydytojas savo veikloje vadovaujasi biologinio saugumo, darbuotojų saugos ir sveikatos, darbo higienos, priešgaisrinės saugos, aplinkosaugos ir gyvūnų gerovės reikalavimais, Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais, įstaigos, kurioje dirbama, įstatais, vidaus darbo tvarkos taisyklėmis ir savo pareigybės aprašymu. Kvalifikaciją įgiję asmenys galės verstis veterinarijos praktika, turėdami galiojančią Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos išduotą veterinarijos praktikos licenciją, veterinarijos farmacijos praktika, turėdami galiojančią Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos išduotą licenciją verstis veterinarijos farmacijos veikla. Jie taip pat galės dirbti Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje ir kitose veterinarijos veiklą vykdančiose institucijose ar vykdyti individualią veterinarijos veiklą. Veterinarijos gydytojas dirba atsižvelgdamas į veterinarijos gydytojo profesinę, teisinę ir etinę atsakomybę; jam būtinas nepertraukiamas mokymasis ir profesinių gebėjimų ugdymas.
Pagrindiniai kvalifikacijos vienetai (nurodant jų lygį pagal LTKS)	Kompetencijos	Kompetencijų ribos
1. Gyvūnų ligų nustatymas ir gydymas (LTKS VII)	1.1. Teikti pirmąją pagalbą gyvūnams.	Pirmosios pagalbos visų rūšių gyvūnams suteikimas kritiniais atvejais.
	1.2. Diagnozuoti gyvūnų ligas.	Gyvūnų ligos. Ligų priežastys, patogenezė, pasireiškimo būdai ir jų eiga. Klinikiniai ligų požymiai, jų nustatymas. Tinkamų ir išsamių, įrodymais pagrįstų klinikinių, diagnostinių, laboratorinių (citologinių, hematologinių, mikrobiologinių, virusologinių, parazitologinių ir kitų) tyrimų parinkimas ir jų atlikimas, gautų tyrimų rezultatų interpretavimas, jų ribotumo įvertinimas. Gyvūnų odontologinių ligų diagnozavimas. Šiuolaikinės diagnozavimo ir laboratorinės įrangos bei priemonių naudojimas.
	1.3. Gydyti sergančius gyvūnus ir teikti veterinarines paslaugas sveikiems gyvūnams.	Gyvūnų gydymo plano parengimas ir tinkamo gydymo skyrimas. Nuolat vykstančių inovatyvių pokyčių veterinarinės medicinos srityje stebėjimas ir pritaikymas profesinės veiklos metu. Chirurginių, terapinių, akušerinių, ginekologinių, androloginių, odontologinių,  radiodiagnostinių gydymo ir profilaktinių procedūrų atlikimas. Vaistų farmakokinetikos ir farmakodinamikos pagrindai, suderinamumas ir sąveika. Vaistų skyrimas, laikymas ir sunaikinimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimais, atsakingas antimikrobinių ir antiparazitinių medžiagų bei biocidų vartojimo vykdymas.
	1.4. Atlikti patologinius anatominius ir histologinius tyrimus, vertinti ir interpretuoti jų rezultatus.	Gyvūnų gaišenų patologinių anatominių ir histologinių, imunohistocheminių, morfometrinių ir kitų tyrimų atlikimas naudojant tam skirtą įrangą ir priemones, rezultatų vertinimas, apskaita, protokolo rašymas.
	1.5. Vykdyti gyvūnams skausmo kontrolę.	Nejautrai sukelti tinkamų narkotinių medžiagų naudojimas ir jų apskaitos vykdymas. Sedacijos, bendrosios ir vietinės nejautros vertinimas ir skausmo kontrolė.
	1.6. Atlikti gyvūnų nugaišinimą.	Gyvūnų nugaišinimo atlikimo būtinumo įvertinimas, jo atlikimas teisėtai ir saugiai, naudojant tinkamą metodą, demonstruojant pagarbą gyvūnui ir jautrumą jo šeimininkui bei kitiems žmonėms. Savininko informavimas apie tinkamą gaišenos sunaikinimą ar kitas saugias gaišenos sutvarkymo galimybes.
2. Maisto sauga ir kontrolė (LTKS VII)	2.1. Vykdyti skerdžiamų gyvulių ir paukščių priešskerdiminį ir poskerdiminį tikrinimą.	Teisės aktais reglamentuotas skerdžiamų gyvulių (paukščių) priešskerdiminis tikrinimas, siekiant įvertinti jų sveikatos būklę, tinkamumą ar draudimą skersti. Paskerstų gyvulių (paukščių) vidaus organų ir skerdenos poskerdiminis tikrinimas, patologinių pakitimų atpažinimas bei sprendimo dėl tinkamumo maistui priėmimas. Rizikos veiksnių, galinčių turėti įtakos maistui skirtų gyvūninių produktų kokybei ir saugai, nustatymas. Skerdenos kokybės ir saugos bei jos tinkamumo maistui įvertinimas.
	2.2. Vykdyti zoonozių kontrolę skerdyklose.	Zoonozių identifikavimas priešskerdiminio ir poskerdiminio tikrinimo metu, galimos rizikos skerdyklos darbuotojų bei vartotojų sveikatai įvertinimas, prevencinių priemonių taikymas, siekiant užkirsti kelią zoonozių išplitimui bei žmonių sveikatai apsaugoti.
	2.3. Vykdyti maisto higienos kontrolę maisto tvarkymo subjektuose, pritaikant pagrindinių maisto žaliavų ir augalinės ir gyvūninės kilmės produktų gamybos technologijų žinias.	Pagrindinių maisto (augalinės, gyvūninės kilmės) gamybos technologijų, maisto ruošimo būdų išmanymas. Gerosios higienos, gerosios gamybos taisyklių, rizikos veiksnių analizės ir svarbių valdymo taškų sistemos bei kitų maisto saugos ir kokybės valdymo sistemų principų taikymo kontrolės vykdymas. Maisto tvarkymo subjektų higienos kontrolės vykdymas.
	2.4. Kontroliuoti taršos rodiklius maisto žaliavose ir produktuose.	Teisės aktais reglamentuotas maisto žaliavų ir produktų biologinės, cheminės bei fizinės taršos nustatymas, galimos rizikos vartotojų sveikatai įvertinimas ir pašalinimas ar sumažinimas iki nepavojingo lygio.
	2.5. Kontroliuoti informacijos apie maisto žaliavas ir produktus teikimą vartotojams.	Maisto žaliavų ir produktų ženklinimo kontrolės vykdymas.
3. Gyvūnų užkrečiamųjų ligų epidemiologija (LTKS VII)	3.1. Organizuoti epidemiologinės užkrečiamųjų gyvūnų ligų informacijos rinkimą ir analizę.	Epidemiologinės informacijos rinkimas, jos kokybės įvertinimas ir duomenų analizė.
	3.2. Vykdyti epidemiologiniais duomenimis paremtą gyvūnų užkrečiamųjų ligų kontrolę ir prevenciją.	Ligų epidemiologinės situacijos įvertinimas Lietuvos kontekste. Gyvūnų užkrečiamųjų ligų prevencijos ir kontrolės bei sveikatingumo programų rengimas, remiantis epidemiologiniais duomenimis. Rizikos veiksnių bei pranešimų analizė ir kritiškas vertinimas.  Sprendimų priėmimas vykdant gyvūnų užkrečiamųjų ligų plitimo kontrolę.
	3.3. Užtikrinti zoonozių rizikos valdymą.	Zoonozių ir užkrečiamųjų ligų, apie kurias privaloma pranešti atsakingoms tarnyboms, požymių atpažinimas, atitinkamų priemonių taikymas, atsakingų valdžios institucijų informavimas. Biosaugos reikalavimų, leisiančių sumažinti aplinkos taršos patogenais riziką, taikymas iki liga bus likviduota.
	3.4. Užtikrinti biologinio saugumo priemonių įgyvendinimą veterinarijos gydytojo veikloje ir to mokyti kitus.	Biologinio saugumo principų taikymas infekcinių ligų prevencijai ir kontrolei veterinarinėje veikloje. Veterinarinės medicinos studentų ir veterinarijos gydytojų rezidentų mokymas ir visuomenės švietimas.
4. Veterinarinės veiklos organizavimas (LTKS VII)	4.1. Planuoti ir organizuoti veterinarinę veiklą.	Veterinarijos klinikų ir veterinarinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų taikymas. Veiklos ilgalaikių ir trumpalaikių planų sudarymas, veiklos ataskaitų rengimas. Veiklos plėtros inovatyvių sprendimų, tendencijų įžvalga. Pokyčių valdymo žinios. Atliekamų darbų kokybės vertinimo kriterijai. Vadybinio poveikio priemonės geresniems darbo rezultatams pasiekti. Priemonės trūkumams šalinti ir darbo kokybei bei saugai gerinti bei jų numatymo būdai. Vadovavimo veterinarijos klinikai principai. Konfliktų valdymas, efektyvus veikimas aplinkybėmis, kai stokojama išsamios informacijos bei instrukcijų. Sprendimų pagrindimas. Atsakomybės už savo ir pavaldžių darbuotojų veiklos kokybę prisiėmimas. Profesinės informacijos specialistams ir visuomenei parengimas ir sklaida.
	4.2. Tvarkyti veterinarinės veiklos dokumentaciją.	Klinikinės ir klientų dokumentacijos pildymas, tvarkymas, archyvavimas. Veiklos ataskaitų rengimas, vadovaujantis tai reglamentuojančiais teisės aktais ir nurodymais.
	4.3. Organizuoti pavaldžių darbuotojų darbą.	Įmonės darbuotojų samdymo ir atleidimo tvarka, darbo sutarčių sudarymo ir nutraukimo reikalavimai. Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai ir jų laikymosi kontrolės priemonės. Užduočių darbuotojams sudarymo ir paskirstymo žinios. Darbo drausmės ir tvarkos reikalavimai ir jų laikymosi kontrolės priemonės. Įmonės darbuotojų motyvacinės priemonės. Veterinarijos gydytojui asistuojančių asmenų mokymas, savo ir kolegų veiklos vertinimas, siekiant pagerinti veiklos efektyvumą ir sprendimų priėmimą. Darbuotojų kvalifikacijos kėlimo organizavimas.
5. Mokslinių tyrimų vykdymas ir konsultavimas veterinarinės veiklos klausimais (LTKS VII)	5.1. Taikyti mokslinių tyrimų rezultatus veterinarijos praktikai tobulinti, konsultuoti ir šviesti visuomenę veterinarinės veiklos klausimais.	Informacijos apie gyvūnų ligų priežastis, biologinio saugumo reikšmę viešinimas, praktinės ir mokslinės veterinarinių žinių pažangos sklaida ir mokslinių tyrimų rezultatų pritaikymas veterinarijos praktikoje. Konsultacijos gyvūnų augintojams apie gyvūnų laikymo, priežiūros, auginimo ir mitybos principus, gyvūnų ligas, traumas ir gydymą.
	5.2. Padėti valstybės arba vietos valdžios įstaigoms įgyvendinti joms priskirtas funkcijas, susijusias su gyvūnų sveikata, gerove ir maisto sauga bei kontrole.	Valstybės tarnybos įstatyme numatytos valstybės ir vietos valdžios įstaigų funkcijos, susijusios su gyvūnų sveikata, gerove ir maisto sauga bei kontrole.
6. Veterinarijos farmacijos veikla (LTKS VII)	6.1. Planuoti ir organizuoti veterinarinę farmacinę didmeninės veterinarinių vaistų prekybos įmonių bei veterinarinių vaistinių veiklą.	Sprendimų, susijusių su veterinarinių vaistų saugojimu bei platinimu, priėmimas. Farmacijos įstatyme, Veterinarinių vaistų gamybos, registravimo ir tiekimo Lietuvos Respublikos rinkai reikalavimuose, Veterinarijos vaistinių reikalavimuose, Didmeninės veterinarinių vaistų prekybos įmonių reikalavimuose bei kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytų atsakomybių ir funkcijų vykdymas, geros veterinarinių vaistų platinimo praktikos užtikrinimas.
	6.2. Konsultuoti veterinarinių vaistų naudojimo, vakcinavimo programų sudarymo, vaistinių pašarų ir biocidų naudojimo klausimais.	Farmacijos įstatyme, Veterinarinių vaistų gamybos, registravimo ir tiekimo Lietuvos Respublikos rinkai reikalavimuose bei kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytų atsakomybių vykdymas, atsakingas antimikrobinių, antiparazitinių, biocidinių bei bet kurių farmacinių medžiagų naudojimas.
	6.3. Ruošti ir atsakingoms institucijoms pateikti dokumentus, susijusius su veterinarinių vaistų registravimu bei užtikrinti farmakologinio budrumo sistemos sukūrimą bei palaikymą.	Reikiamų dokumentų rengimas ir pateikimas Lietuvos Respublikos arba Europos Sąjungos atsakingoms institucijoms. Farmacijos įstatyme, Veterinarinių vaistų gamybos, registravimo ir tiekimo Lietuvos Respublikos rinkai reikalavimuose bei kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytų atsakomybių ir funkcijų vykdymas, farmakologinio budrumo sistemos sukūrimas ir palaikymas vadovaujantis Europos Sąjungos gairėmis (EU Eudralex Volume 9B-Veterinary Pharmacovigilance).
Specializacijos kvalifikacijos vienetai (nurodant jų lygį pagal LTKS)	Kompetencijos	Kompetencijų ribos
1. Veterinarijos gydytojo chirurgo veikla (LTKS VII)	1.1. Diagnozuoti gyvūnų ligas ir patologines būkles bei atlikti chirurgines intervencijas ir operacijas.	Gyvūnų ligų, traumų, patologinių būklių diagnozavimas, kurioms būtina chirurginė intervencija. Veterinarinės chirurgijos ortopedinių, neurologinių, virškinimo aparato, šlapimo ir lytinių organų, minkštųjų audinių operacijų atlikimas visų rūšių gyvūnams.
	1.2. Tobulinti žinias ir įgūdžius, diegti praktikoje naujausias veterinarinės chirurgijos profilaktikos priemones ir chirurginio gydymo metodus, užtikrinančius gyvūnų sveikatą.	Inovatyvių mokslo žinių veterinarinės chirurgijos srityje kaupimas dalyvaujant mokymuose, rengiant paskaitas ir organizuojant praktinius mokymus.
	1.3. Vykdyti veterinarinės medicinos specialistų, rezidentų ir studentų mokymus, užtikrinti veterinarinės chirurgijos praktikos naujovių sklaidą.	Mokymų veterinarijos specialistams, veterinarijos gydytojams rezidentams ir veterinarinės medicinos studentams organizavimas ir vedimas. Naujausios informacijos apie visų gyvūnų rūšių veterinarinę chirurgiją sklaida.
2. Veterinarijos gydytojo smulkiųjų gyvūnų chirurgo veikla (LTKS VII)	2.1. Teikti specializuotą chirurginę pagalbą smulkiesiems gyvūnams.	Gyvūnų ligų, traumų, patologinių būklių diagnozavimas, kurioms būtina chirurginė intervencija. Minkštųjų audinių, traumatologijos, ortopedijos, oftalmologijos, neurologijos ir kitų chirurginių intervencijų atlikimas smulkiesiems gyvūnams.
	2.2. Spręsti chirurginių ligų instrumentinio gydymo, profilaktikos, stacionarizavimo ir pacientų reabilitacijos klausimus, koordinuoti aptarnaujančio personalo veiklą.	Susirgimų ekspertizė, gydymo ir reabilitacijos būdų parinkimas, instrumentinės laparoskopijos, artroskopijos ir kitų procedūrų atlikimas, veterinarijos felčerių darbo organizavimas ir vadovavimas jiems.
	2.3. Vykdyti veterinarinės medicinos specialistų, rezidentų ir studentų mokymus, užtikrinti smulkiųjų gyvūnų veterinarinės chirurgijos praktikos naujovių sklaidą.	Mokymų veterinarijos specialistams, veterinarijos gydytojams rezidentams ir veterinarinės medicinos studentams organizavimas ir vedimas. Naujausios informacijos apie pažangiausius veterinarinės chirurgijos praktikos metodus ir jų taikymo galimybes sklaida.
3. Veterinarijos gydytojo smulkiųjų gyvūnų terapeuto veikla (LTKS VII)	3.1. Vykdyti sudėtingų ir retų smulkiųjų gyvūnų vidaus ligų profilaktiką, diagnostiką ir gydymą.	Vidaus neužkrečiamųjų ligų analizavimas, vertinimas ir diagnostikos algoritmų rengimas bei gydymas. Klinikinės ligoto gyvūno būklės ir jos sunkumo laipsnio įvertinimas, diagnostinių tyrimų plano parengimas, pasitelkiant papildomus specialiuosius tyrimus. Individualaus gydymo plano sudarymas ir galimų vaistų tarpusavio sąveikų įvertinimas.
	3.2. Vykdyti smulkiųjų gyvūnų ligų rizikos vertinimą gyvūnui ir aplinkai.	Rizikos gyvūno sveikatai, jo aplinkai vertinimas ir tinkamų bei racionalių priemonių šiai rizikai mažinti taikymas.
	3.3. Vykdyti veterinarinės medicinos specialistų, rezidentų ir studentų mokymus, užtikrinti smulkiųjų gyvūnų vidaus neužkrečiamųjų ligų gydymo praktikos naujovių sklaidą.	Mokymų veterinarijos specialistams, veterinarijos gydytojams rezidentams ir veterinarinės medicinos studentams organizavimas ir vedimas smulkiųjų gyvūnų terapijos srityje. Naujausios informacijos apie pažangiausius terapijos metodus ir jų taikymo galimybes sklaida.
4. Veterinarijos gydytojo atrajotojų ligų specialisto veikla (LTKS VII)	4.1. Vykdyti sudėtingų ir retų atrajotojų ligų profilaktiką, diagnostiką ir gydymą.	Veterinarinė atrajotojų ligų specialisto veikla, apimanti atrajotojų specifinių ligų, tokių, kaip šliužo dislokacija, trauminiai retikuloperikarditai ir kitos, diagnozavimą ir gydymą.
	4.2. Rengti atrajotojų specifinių ligų profilaktikos ir stebėsenos planus ir juos diegti, mažinant susirgimų pasireiškimą ūkiuose.	Inovatyvių diagnostinių priemonių diegimas praktikoje, bandos valdymo programų naudojimas ir duomenų valdymas, sudarant ir vykdant specifinių atrajotojų ligų profilaktikos ir stebėsenos planus.
	4.3. Vykdyti veterinarinės medicinos specialistų, rezidentų ir studentų mokymus atrajotojų ligų valdymo programų sudarymo srityje, užtikrinti atrajotojų gydymo praktikos naujovių sklaidą.	Veterinarijos specialistų, veterinarijos gydytojų rezidentų ir veterinarinės medicinos studentų mokymas naudotis bandos valdymo programomis, sudaryti ir vykdyti atrajotojų bandų sveikatingumo planus. Naujausios informacijos apie pažangiausius atrajotojų ligų valdymo praktikos metodus ir jų taikymo galimybes sklaida.
5. Veterinarijos gydytojo vaizdinės diagnostikos specialisto veikla (LTKS VII)	5.1. Atlikti gyvūnų sudėtingus instrumentinius radiologinius tyrimus, vertinti ir interpretuoti jų rezultatus.	Disponavimas žiniomis apie radiologijoje naudojamų technologijų pagrindinius veikimo, vaizdo sudarymo principus, nekokybiško vaizdo priežastis. Skirtingų rūšių gyvūnų rentgenografinių, rentgenoskopinių, kompiuterinės tomografijos (KT), magnetinio rezonanso (MRT) tyrimų vaizdų analizavimas, patologinių radiologinių požymių vertinimas ir apibendrinimas, radiologinės išvados formulavimas.
	5.2. Vertinti radiologijoje taikomų preparatų poveikį, galimas komplikacijas ir radionuklidų fizikines savybes.	Radiologijoje taikomų farmacinių preparatų farmakokinetikos vertinimas, siekiant mažinti pašalinį jų poveikį, galimas komplikacijas. Saugus radionuklidų naudojimas. Rizikos paciento sveikatai vertinimas, taikant tinkamas ir racionalias priemones šiai rizikai mažinti. Skubios pagalbos procedūrų vykdymo išmanymas bendrosios nejautros vaistų ir kontrastinių medžiagų sukeltų komplikacijų atvejais.
	5.3. Atlikti gyvūnų tyrimus ultragarsu, vertinti ir interpretuoti jų rezultatus.	Ultragarso diagnostikos naudojimas skirtingų rūšių gyvūnų organizmo normaliai būklei vertinti ir patologinių procesų diagnostikai bei diferenciacijai. Tyrimų ultragarsu vaizdų analizavimas, vertinimas ir apibendrinimas, išvadų suformulavimas.
	5.4. Atlikti gyvūnų endoskopinius tyrimus, vertinti ir interpretuoti jų rezultatus.	Endoskopinės diagnostikos naudojimas skirtingų rūšių gyvūnų organų ir organizmo sistemų patologinių procesų endoskopinei diagnostikai. Endoskopinių vaizdų analizavimas, vertinimas ir apibendrinimas, išvadų suformulavimas.
	5.5. Vykdyti ekspertinę veterinarijos gydytojo vaizdinės diagnostikos specialisto veiklą.	Radiologinių, ultragarso ir endoskopijų diferencinių diagnozių sąrašo sudarymas.
	5.6. Vykdyti veterinarinės medicinos specialistų, rezidentų ir studentų mokymus veterinarijos vaizdinės diagnostikos srityje, užtikrinti veterinarijos vaizdinės diagnostikos praktikos naujovių sklaidą.	Mokymų, praktinių seminarų veterinarijos specialistams, veterinarijos gydytojams rezidentams ir veterinarinės medicinos studentams organizavimas bei vedimas. Naujausios informacijos veterinarinės vaizdinės diagnostikos srityse, remiantis įrodymais pagrįstos medicinos principais, sklaida.
6. Arklių veterinarijos gydytojo veikla (LTKS VII)	6.1. Diagnozuoti arklių ligas, atlikti chirurgines operacijas, teikti skubiąją veterinarinę pagalbą.	Veterinarinės chirurgijos ortopedinių, virškinimo aparato, šlapimo ir lytinių organų, minkštųjų audinių operacijų atlikimas arkliams. Pooperacinės arklio priežiūros vykdymas, reabilitacijos skyrimas ir kontrolė.
	6.2. Teikti specializuotas veterinarinės medicinos paslaugas arkliams.	Prieauglio ir suaugusių arklių sveikatingumą užtikrinančių profilaktikos priemonių planavimas ir vykdymas, atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją. Arklių reprodukcijos vykdymas, pagrįstų, racionalių gydomųjų veiksmų atlikimas. Arklių vidaus ligų diagnostika ir gydymas bei profilaktika. Naujausių, pasaulinėje praktikoje taikomų profilaktikos priemonių ir gydymo būdų, užtikrinančių žirgo sveikatingumą, taikymas.
	6.3. Kontroliuoti žirgynus, arklių fermas, pavienius arklių augintojus dėl arklių gerovės normų laikymosi.	Arklių gerovę užtikrinančių laikymo sąlygų vertinimas laikymo vietose, juos veisiant, transportuojant, eksploatuojant.
	6.4. Vykdyti veterinarinės medicinos specialistų, rezidentų ir studentų mokymus arklių veterinarinės medicinos srityje, užtikrinti arklių veterinarinės medicinos praktikos naujovių sklaidą.	Mokymų organizavimas ir vedimas veterinarijos specialistams, veterinarijos gydytojams rezidentams ir veterinarinės medicinos studentams. Gerosios patirties ir naujausios informacijos sklaida arklių veterinarinės medicinos klausimais.
7. Veterinarijos gydytojo epidemiologo veikla (LTKS VII)	7.1. Atlikti ligų rizikos analizę, remiantis epidemiologiniais tyrimais ir jų rezultatais.	Epidemiologiniais duomenimis paremtos rizikos analizės atlikimas. Kritiškas rizikos analizei naudojamų epidemiologinių duomenų kokybės vertinimas, atsižvelgiant į jų surinkimo ir analizės metodus bei interpretavimą.
	7.2. Kurti epidemiologinių tyrimų planus ir priemones ligų kontrolei ir prevencijai.	Tinkamų aprašomųjų ir analitinių tyrimų parinkimas iškeltiems uždaviniams spręsti, tyrimų planų sukūrimas ir jų įgyvendinimas.
	7.3. Vykdyti veterinarinės medicinos specialistų, rezidentų ir studentų mokymus veterinarinės epidemiologijos srityje, užtikrinti veterinarinės epidemiologijos praktikos naujovių sklaidą.	Mokymų veterinarijos specialistams ir veterinarijos gydytojams rezidentams bei veterinarinės medicinos studentams organizavimas ir vedimas. Naujausios informacijos apie veterinarinės epidemiologijos taikymą veterinarinės medicinos praktikoje sklaida. Visuomenės švietimas.
8. Veterinarijos gydytojo ginekologo veikla (LTKS VII)	8.1. Teikti gyvūnams veterinarinę akušerinę pagalbą ir vykdyti gyvūnų reprodukcijos ligų profilaktiką, diagnostiką ir gydymą.	Veterinarinė veikla, apimanti gyvūnų reprodukcinės funkcijos reguliavimo (lytinio ciklo stimuliavimo, sinchronizavimo, embrionų transplantacijos, sėklinimo), reprodukcijos ir atvedimo sutrikimų profilaktikos, diagnostikos, gydymo, grįsto biosauga ir gyvūnų gerove, organizavimą ir vykdymą. Racionalaus antibiotikų ir hormoninių medžiagų naudojimo gyvulininkystėje kontrolė. Paciento (gyvūno) akušerinio ir ginekologinio gydymo plano sudarymas ir augintojų konsultavimas, paaiškinant paciento savininkui atliekamų procedūrų tikslingumą ir būtinas sąlygas bei profilaktiką. Skubioji veterinarinė akušerinė pagalba.
	8.2. Atlikti diagnostines ir biotechnologines procedūras gyvūnų reprodukcijos ciklui reguliuoti, vertinti ir interpretuoti jų rezultatus.	Tinkamo gyvūno lytinio ciklo reguliavimo modelio parinkimas pagal gyvūno rūšį ir šeimininko poreikius, procedūrų atlikimas, rezultatų vertinimas, esant sutrikimui. Tikslingų diagnostikos metodų parinkimas. Gydymo plano rengimas. Visų rūšių gyvūnų patelių sėklinimo organizavimas ir atlikimas, embrionų transplantacija, karvių kiaušialąsčių surinkimas ir apvaisinimas in vitro. Reprodukcinio gyvulių pajėgumo išsaugojimo planų rengimas, jų įgyvendinimo kontrolė.
	8.3. Vykdyti veterinarinės gyvūnų andrologijos ligų profilaktiką, diagnostiką ir gydymą.	Patino androloginio gydymo plano sudarymas ir veisėjų konsultavimas, paaiškinant atliekamų procedūrų tikslingumą ir būtinas sąlygas bei profilaktiką sutrikimams išvengti. Gyvūnų spermos tyrimų rezultatų vertinimas ir interpretavimas.
	8.4. Vykdyti veterinarinės medicinos specialistų, rezidentų, studentų ir gyvūnų augintojų mokymus gyvūnų reprodukcijos proceso organizavimo ir vykdymo srityje, užtikrinti naujovių sklaidą.	Mokymų gyvūnų akušerijos, ginekologijos ir andrologijos srityse organizavimas ir vykdymas. Naujausios informacijos, apie gyvūnų reprodukcijos procesus veterinarinės medicinos praktikoje, sklaida.
9. Veterinarijos gydytojo terapeuto veikla (LTKS VII)	9.1. Vykdyti įvairių rūšių gyvūnų vidaus ligų profilaktiką, diagnostiką ir gydymą.	Veterinarinė įvairių rūšių gyvūnų ligų diagnostikos ir terapinė veikla, apimanti sudėtingų ir retų gyvūnų vidaus ligų profilaktiką, diagnostiką ir gydymą.
	9.2. Rengti įvairių rūšių gyvūnų specifinių ligų profilaktikos ir monitoringo planus ir juos diegti, mažinant susirgimų pasireiškimą.	Inovatyvių diagnostinių priemonių diegimas praktikoje, bandos valdymo programų naudojimas ir duomenų valdymas, sudarant ir vykdant specifinių gyvūnų ligų profilaktikos ir stebėsenos planus.
	9.3. Vykdyti veterinarinės medicinos specialistų, rezidentų ir studentų mokymus įvairių rūšių gyvūnų vidaus ligų diagnostikos ir terapijos srityje, užtikrinti šių ligų gydymo praktikos naujovių sklaidą.	Mokymų veterinarijos specialistams, veterinarijos gydytojams rezidentams ir veterinarinės medicinos studentams organizavimas ir vedimas. Naujausios informacijos apie pažangiausius sudėtingų ir retų gyvūnų vidaus ligų profilaktikos, diagnostikos ir gydymo metodus, jų taikymo galimybės sklaida.
10. Veterinarijos gydytojo mikrobiologo veikla (LTKS VII)	10.1. Atlikti veterinarinės mikrobiologijos diagnostinius tyrimus, vertinti ir interpretuoti jų rezultatus.	Klinikinių mikrobiologinių tyrimų parinkimas ir taikymas, šiuolaikinės laboratorinės technikos ir inovatyvių metodikų naudojimas, profesionalus patogeninių mikroorganizmų - infekcinių ligų sukėlėjų identifikavimas ir diferencijavimas. Tinkamų antimikrobinių medžiagų parinkimas gydymui.
	10.2. Organizuoti veterinarinės mikrobiologijos laboratorijos darbą.	Bakteriologinių, imunologinių, molekulinės - biologijos tyrimų rezultatų vertinimas, analizė ir interpretavimas.
	10.3. Vykdyti veterinarinės medicinos specialistų, rezidentų ir studentų mokymus veterinarinės mikrobiologijos diagnostikos ir kontrolės metodų srityje, užtikrinti naujausių mikrobiologinių tyrimų metodų pritaikymą, veterinarijos praktikoje.	Mokymų veterinarijos specialistams, veterinarijos gydytojams rezidentams ir veterinarinės medicinos studentams organizavimas ir vedimas. Naujausios informacijos apie pažangiausius veterinarinės diagnostikos ir kontrolės metodus ir jų taikymo galimybes veterinarijos praktikoje sklaida.
11. Veterinarijos gydytojo hematologo - toksikologo veikla (LTKS VII)	11.1. Vykdyti įvairių rūšių gyvūnų kraujo ligų ir apsinuodijimų profilaktiką, diagnostiką ir gydymą.	Veterinarinių diagnostinių procedūrų, tinkančių ūkinių ir smulkiųjų gyvūnų kraujo ligoms ir apsinuodijimams diagnozuoti, atlikimas. Įvairių rūšių ūkinių, augintinių bei laukinių gyvūnų kraujo ligų ir apsinuodijimų gydymas, gydytų pacientų stebėjimo kontrolė.
	11.2. Vykdyti veterinarinės medicinos specialistų, rezidentų ir studentų mokymus, užtikrinti kraujo ligų ir apsinuodijimų gydymo praktikos naujienų sklaidą.	Mokymų veterinarijos specialistams, veterinarijos gydytojams rezidentams ir veterinarinės medicinos studentams organizavimas ir vedimas. Naujausios informacijos, apie kraujo ligų ir apsinuodijimų diagnozavimą bei gydymą, sklaida.
12. Veterinarijos gydytojo parazitologo veikla (LTKS VII)	12.1. Analizuoti ir vertinti parazitinių ligų plitimo sąlygas ir rengti profilaktikos planus.	Parazitų paplitimo vidutinio klimato ir gretimose zonose vertinimas, epizootinių duomenų nustatymas, ligų plitimo prognozavimas ir profilaktikos priemonių planavimas ir rengimas.
	12.2. Vykdyti įvairių rūšių gyvūnų parazitinių ligų profilaktiką, diagnostiką ir gydymą.	Parazitų rūšies, remiantis jų sistematika ir įvairių vystymosi formų morfologija, nustatymas. Darbas su laboratorine įranga ir jos valdymas. Šiuolaikinių serologinių, molekulinių parazitozių diagnozavimo metodų taikymas ir rezultatų interpretavimas. Paciento parazitologinio tyrimo, gydymo ir kontrolės plano sudarymas. Parazitų atsparumo antiparazitiniams vaistams įvertinimas ir alternatyvaus antiparazitinio gydymo priemonių plano parengimas.
	12.3. Vykdyti veterinarinės medicinos specialistų, rezidentų ir studentų mokymus naujausių parazitologinių metodų srityje, užtikrinti naujausių parazitologijos žinių sklaidą.	Mokymų veterinarijos specialistams, veterinarijos gydytojams rezidentams ir veterinarinės medicinos studentams organizavimas ir vedimas. Naujausios informacijos apie pažangiausius veterinarinės parazitologijos diagnostikos, terapijos ir kontrolės metodus ir jų taikymo galimybes veterinarinėje praktikoje sklaida. Visuomenės švietimas.
13. Veterinarijos gydytojo patologo veikla (LTKS VII)	13.1. Atlikti įvairių gyvūnų rūšių gaišenų patomorfologinius tyrimus, vertinti ir interpretuoti tyrimų rezultatus.	Veterinarinė veikla, apimanti gyvūnų ligų diagnozavimą, atliekant patologinius anatominius, histopatologinius, histocheminius, imunohistocheminius ir citologinius tyrimus ir vertinant jų rezultatus.
	13.2. Vykdyti ekspertinę veterinarijos gydytojo patologo veiklą.	Teismo veterinarinės ekspertizės vykdymas, atliekant gyvūnų gaišenų, patologinės medžiagos, dokumentinės medžiagos ištyrimą ir dokumentavimą.
	13.3. Vykdyti veterinarinės medicinos specialistų, rezidentų ir studentų mokymus veterinarinės patologijos ir teismo veterinarijos mokslo srityje, užtikrinti naujovių sklaidą.	Mokymų veterinarijos specialistams, veterinarijos gydytojams rezidentams ir veterinarinės medicinos studentams organizavimas ir vedimas veterinarinės patologijos ir teismo veterinarijos srityje. Naujausios informacijos apie pažangiausią veterinarinės patologijos praktiką sklaida.
14. Veterinarijos gydytojo virusologo veikla (LTKS VII)	14.1. Vykdyti visų rūšių gyvūnų virusinių ligų diagnostiką.	Virusologinių, imunologinių, molekulinių tyrimų atlikimas, virusų išskyrimas bei identifikavimas, rezultatų vertinimas, analizė ir interpretavimas.
	14.2. Vykdyti įvairių rūšių gyvūnų virusinių ligų profilaktiką ir gydymą.	Gydymo ir profilaktikos plano (stebėsenos tyrimų, vakcinacijos, dezinfekcijos ir kt.) sudarymas ir tvirtinimas atitinkamai gyvūnų grupei gyvūnų fermose ir augintinių veislynuose.
	14.3. Vykdyti veterinarinės medicinos specialistų, rezidentų ir studentų mokymus gyvūnų virusinių ligų bei jų prevencijos srityje, užtikrinti naujovių sklaidą.	Mokymų veterinarijos specialistams, veterinarijos gydytojams rezidentams ir veterinarinės medicinos studentams organizavimas ir vedimas. Naujausios informacijos apie pažangiausius veterinarinės virusologijos diagnostikos, gydymo ir kontrolės metodus bei jų praktinio taikymo galimybes, siekiant užkirsti kelią virusinėms ligoms pasireikšti ir plisti, sklaida.
15. Veterinarinės sanitarijos gydytojo veikla (LTKS VII)	15.1. Identifikuoti rizikos veiksnius, būdingus gyvūninės ir augalinės kilmės maisto žaliavoms ir produktams.	Maisto saugos klausimų sprendimas, pagrįstas rizikos įvertinimu ir galimu poveikiu visuomenės sveikatai.
	15.2. Spręsti maisto saugos ir kokybės kontrolės bei vadybos klausimus.	Maisto įmonėse taikomų kokybės ir saugos užtikrinimo priemonių vertinimas bei sprendimų priėmimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktais.
	15.3. Vykdyti veterinarinės medicinos specialistų, rezidentų ir studentų mokymus maisto saugos ir kokybės užtikrinimo klausimais, užtikrinti naujovių sklaidą.	Mokymų veterinarijos specialistams, veterinarijos gydytojams rezidentams, veterinarinės medicinos studentams, ūkininkams bei maisto gamintojams organizavimas ir vedimas, visuomenės švietimas maisto saugos ir kokybės užtikrinimo klausimais. Naujausios informacijos apie pažangią praktiką sklaida.
16. Veterinarijos gydytojo genetiko veikla (LTKS VII)	16.1. Atlikti bendrąjį fizinį bei antropometrinį gyvūno tyrimą, vertinti ir interpretuoti jo rezultatus.	Bendrojo bei antropometrinio gyvūno tyrimo atlikimas, individo mikroanomalijų, įgimtų raidos defektų įvertinimas, gyvūnų reprodukcinių rekomendacijų gyvūnų augintojams teikimas.
	16.2. Atlikti genetinius tyrimus ir diagnozuoti genetines gyvūnų ligas.	Citogenetinių, molekulinių genetinių, biocheminių paveldimų medžiagų apykaitos ligų tyrimų atlikimas ir jų rezultatų įvertinimas. Chromosominių, monogeninių, mitochondrinių, daugiaveiksnių etiologijos ir somatinių ląstelių ligų diagnozavimas. Veisimo rekomendacijų gyvūnų augintojui teikimas. Genealogijos analizės atlikimas, esant galimybei, ir ligos paveldėjimo tipo nustatymas, genetinės prognozės numatymas.
	16.3. Vykdyti veterinarinės medicinos specialistų, rezidentų ir studentų bei gyvūnų veisėjų mokymus genetinių gyvūnų ligų diagnostikos ir plitimo prevencijos srityje, užtikrinti naujovių sklaidą.	Mokymų veterinarijos specialistams, veterinarijos gydytojams rezidentams, veterinarinės medicinos studentams, gyvūnų veisėjams organizavimas ir vedimas gyvūnų genetinių ligų diagnostikos ir plitimo prevencijos klausimais. Naujausios informacijos apie pažangią praktiką sklaida.
17. Galvijų bandos sveikatingumo valdymo veterinarijos gydytojo veikla (LTKS VII)	17.1. Kontroliuoti ir vykdyti galvijų bandos mitybos planų sudarymą ir efektyvumo kontrolę, įvertinant mitybos įtaką bandos sveikatingumui, produktyvumui bei ilgaamžiškumui.	Pašarų tyrimų plano sudarymas, pašarų tyrimų duomenų analizavimas, jų pritaikymas mitybos racionui sudaryti, siekiant užtikrinti galvijų neužkrečiamųjų ligų prevenciją. Mitybos racionų sudarymas, jų efektyvumo kontroliavimas, panaudojant galvijų bandos valdymo programų fiksuojamus rodiklius, pieno bei kraujo laboratorinių tyrimų duomenis.
	17.2. Vykdyti galvijų bandos sveikatingumo stebėseną, užtikrinant ligų profilaktiką ir gydymą.	Galvijų vidaus, chirurginių, reprodukcinio pobūdžio, infekcinių, parazitinių ir kitų ligų identifikavimas bandos lygmenyje. Grupinės minėtų ligų profilaktikos ir sveikatinimo pritaikymas bandos lygmenyje. Bandos valdymo programų duomenų analizavimas, panaudojant inovatyvias technologijas, pasitelkiant dirbtinį intelektą, įvairių duomenų bazių informaciją minėtų ligų diagnostikai, profilaktikai ir gydymui. Ilgalaikių galvijų neužkrečiamųjų ir užkrečiamųjų ligų prevencinių priemonių planų sudarymas, užtikrinant galvijų sveikatingumą bei ilgaamžiškumą produkcijos gamybos tikslu.
	17.3. Vykdyti ir kontroliuoti kryptingą ir racionalų sveikos galvijų bandos veisimą, pagrįstą informacinių sistemų sukauptais duomenimis, remiantis reprodukcinių, produktyvumo, ligų prevencijos duomenų analize.	Bandos veisimo planų sudarymas, įvertinimas ir kontrolė, remiantis sukauptais bandos valdymo programų arba lygiaverčių programų duomenimis, vadovaujantis atlikta bandos reprodukcinių, produktyvumo, ligų pasireiškimo ir sergamumo, kritimų, traumų pasireiškimo ir veterinarinių preparatų sunaudojimo analize.
	17.4. Priimti sprendimus, formuojant gyvulininkystės ūkio bandos valdymo strategiją, paremtą bandos sveikatingumo optimizavimo principais.	Vadovavimas veterinarijos gydytojų komandai, taikant lyderystės, komunikavimo įgūdžius, priimamų strateginių sprendimų poveikio ir įtakos bandos sveikatingumui vertinimas. Ligų profilaktinių priemonių ūkiuose praktinis pritaikymas.
	17.5. Vykdyti veterinarijos gydytojų rezidentų, studentų, ūkinių gyvūnų laikytojų mokymus bandos sveikatingumo srityje.	Mokymų, praktinių seminarų ir užsiėmimų veterinarijos gydytojams rezidentams, studentams ir dirbantiems galvijininkystės sektoriuje organizavimas bei vedimas. Inovatyvių technologijų, naudojamų veterinarijoje, informacijos sklaida.
18. Veterinarijos gydytojo vaistininko veikla (LTKS VII)	18.1. Planuoti, organizuoti ir vykdyti didmeninio veterinarinių vaistų tiekimo įmonių bei veterinarinių vaistinių veiklą.	ES Reglamente 2019/6, nacionaliniuose teisės aktuose, susijusiuose su veterinariniais vaistais bei kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytų atsakomybių vykdymas. Sprendimų dėl naujų veterinarinių vaistų įteisinimo, el. recepto, atsparumo antimikrobinėms medžiagoms mažinimo priemonių įgyvendinimas. Vadovavimas įmonės farmacinei veiklai ir (ar) farmakologinio budrumo sistemai. Ekstemporinių veterinarinių vaistų gamybos veiklos veterinarinėje vaistinėje planavimas ir organizavimas, vaistų gamybos klausimų veterinarinių vaistų gamybos įmonėje sprendimas.
	18.2. Dalyvauti organizuojant ir vykdant naujų veikliųjų medžiagų (veterinarinių vaistų) kūrimą ir analitinius tyrimus.	Dalyvavimas tarpdalykinėje komandoje, vykdant naujų veikliųjų medžiagų ar vaistų formų kūrimo, analitinio tyrimų parinkimo ir taikymo veiklas, šiuolaikinės laboratorinės technikos ir inovatyvių metodikų, veterinarinės klinikinės farmakologijos principų naudojimas.
	18.3. Vykdyti ekspertinę veterinarijos gydytojo vaistininko veiklą.	Ekspertinis registracijai pateiktos veterinarinių vaistų dokumentacijos Kokybės dalies vertinimas.
	18.4. Vykdyti veterinarijos gydytojų veterinarinės vaistinės specialistų, rezidentų ir studentų mokymus veterinarinės farmacijos srityje.	Mokymų, praktinių seminarų veterinarijos gydytojams veterinarinės vaistinės specialistams, rezidentams ir studentams organizavimas bei vedimas. Naujausios informacijos veterinarinės farmacijos srityje sklaida.
19. Veterinarijos gydytojo gyvūnų gerovės specialisto veikla (LTKS VII)	19.1. Vertinti įvairių rūšių gyvūnų gerovės kriterijus jų laikymo vietoje, transportuojant, bandymų metu, skerdimo ir (ar) žudymo metu.	Diagnostinių metodų pritaikymas gyvūnų sveikatos būklei įvairiomis sąlygomis nustatyti; laikymo vietos veterinarinių higieninių rodiklių, šėrimo raciono atitikmens amžiui ir fiziologinei būklei vertinimas; gyvūnų elgsenos pokyčių identifikavimas; infekcijų kontrolės priemonių taikymas; profesinių veiksmų rizikos sveikatai įvertinimas ir priemonių šiai rizikai išvengti taikymas; integruotų gyvūnų gerovės vertinimo sistemų taikymas. Kenčiančio gyvūno bandymo metu atpažinimas; analgezijos, anestezijos metodų pritaikymas; biologinio saugumo priemonių bandymo metu taikymas; bandomųjų gyvūnų sveikatos būklės vertinimas; pagal reikalavimus bandymo projektui paraiškų pildymas leidimui su bandomaisiais gyvūnais gauti. Tinkamiausio transportavimo būdo, transporto priemonės ir kitų su transportavimu susijusių priemonių  parinkimas priklausomai nuo gyvūno rūšies, veislės, amžiaus; gyvūnų gerovės pažeidimų transportavimo metu vertinimas. Gyvūnų sveikatos ir gerovės, saugaus darbo su gyvūnais ir gyvūninėmis medžiagomis užtikrinimas skerdyklose; gyvūnų sveikatos ir gerovės reikalavimų laikymosi kontrolės vykdymas.
	19.2. Vertinti netinkamą ar žiaurų elgesį su gyvūnu, taikant teisines žinias.	Teisės aktų analizavimas ir pritaikymas konkrečiose specifinių gyvūnų gerovės pažeidimų situacijose. Netinkamo ar žiauraus elgesio su gyvūnu vertinimas: gyvūno nepriežiūros vertinimas, taikant išorinį ir vidinį kūno tyrimą; gyvūno kūne padarytų sužalojimų tyrimo atlikimas; mechaninių, terminių, šautinių, fizinių veiksnių padarytų sužalojimų identifikavimas;  ap(si)nuodijimų tyrimo atlikimas; klinikinių, patomorfologinių pakitimų vertinimas, rastų pakitimų diferencinės diagnostikos atlikimas.
	19.3. Vykdyti gyvūnų gelbėjimą, skubią neatidėliotiną veterinarinę pagalbą ir reabilitaciją.	Gelbėjamo gyvūno, gelbėtojo ir visuomenės saugumo užtikrinimas; veikimas skubos reikalaujančiais atvejais: efektyvių priemonių (tarp jų ir parankinių, nestandartinių) neatidėliotinai pagalbai gyvūnui suteikti parinkimas; neatidėliotinų gydomųjų veiksmų taikymas; gelbėjamo gyvūno fiziologinių poreikių, elgsenos ypatumų įvertinimas reabilitacijos, sklandžios gyvūno adaptacijos pereinamuoju laikotarpiu ir paleidimo į laisvę metu ar sugrąžinant gyvūną į įprastines jam gyvenimo sąlygas užtikrinimas.
	19.4. Vykdyti veterinarijos gydytojų gyvūnų gerovės specialistų, rezidentų ir studentų mokymus gyvūnų gerovės srityje.	Mokymų, praktinių seminarų veterinarijos specialistams, veterinarijos gydytojams rezidentams ir veterinarinės medicinos studentams organizavimas bei vedimas. Naujausios informacijos gyvūnų gerovės srityje sklaida.
Reikalavimai asmeniui kvalifikacijai ar savarankiškai jos daliai įgyti (reikalavimai turimam išsilavinimui, kvalifikacijai, profesinei patirčiai) (jeigu taikomi)	Kvalifikacijai įgyti asmuo turi turėti aukštąjį universitetinį veterinarijos studijų krypties išsilavinimą, veterinarijos mokslų magistro kvalifikacinį laipsnį ir veterinarijos gydytojo kvalifikaciją. Kvalifikaciją sudarančios kompetencijos įgyjamos mokantis veterinarijos studijų krypties vientisosiose studijose. Veterinarijos gydytojo specialisto kvalifikacija, nurodyta specializacijos kvalifikacijos vienete, suteikiama baigus veterinarijos studijų krypties vientisąsias studijas ir atitinkamą veterinarinės medicinos rezidentūros studijų programą.
Kvalifikacijai įgyti taikomi reikalavimai pagal Europos Sąjungos teisės aktus, tarptautines sutartis ar Lietuvos Respublikos teisės aktus (jeigu taikomi)	Studijų programų, skirtų kvalifikaciją sudarančioms kompetencijoms įgyti, reikalavimus nustato EP Direktyva 2005/36/EC ir EP ir Tarybos Direktyva 2013/55/ES kuria iš dalies keičiama Direktyva 2005/36/EB „Dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo“ (5 skyrius, 38 str., priedai IV, V.4. (5.4.1), Europos Veterinarijos studijų vertinimo sistemos (European System of Evaluation of Veterinary Training (ESEVT)) Standartinės veiklos tvarkos aprašo (Manual of Standard Operating Procedure) rekomendacijos, Veterinarinės medicinos studijų krypties aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. V-795 „Dėl veterinarinės medicinos studijų krypties aprašo patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymas.
Kompetencijų vertinimo reikalavimai	Kvalifikacijai įgyti reikalingos asmens turimos kompetencijos vertinamos vadovaujantis kompetencijų formuluotėmis ir jų ribų aprašais, kurie išreiškia slenkstinį (minimalųjį) kompetencijos įgijimo lygmenį. Asmens kompetencijų, įgytų studijuojant veterinarijos studijų krypties vientisosiose studijose ir veterinarinės medicinos rezidentūroje vertinimą atlieka universitetas savo nustatyta tvarka.
Kvalifikacijos atitiktis Europos Sąjungos ir tarptautiniams standartams (jeigu taikoma)	EP Direktyva 2005/36/EC ir EP ir Tarybos Direktyva 2013/55/ES kuria iš dalies keičiama Direktyva 2005/36/EB „Dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo“ (5 skyrius, 38 str., priedai IV, V.4. (5.4.1), Europos Veterinarijos studijų vertinimo sistemos (European System of Evaluation of Veterinary Training (ESEVT)) Standartinės veiklos tvarkos aprašo (Manual of Standard Operating Procedure) rekomendacijos.

“.

Direktorius                                                                                                           Tadas Tamošiūnas