Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 181, 184, 187, 188, 209, 218, 220, 256, 312 IR 367 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-345
2017 m. gegužės 10 d.Nr. 345
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. kovo 29 d. sprendimo Nr. SV-S-178 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 4 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 181, 184, 187, 188, 209, 218, 220, 256, 312 ir 367 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-345 (toliau – įstatymo projektas), tačiau siūlyti jį tobulinti atsižvelgiant į toliau išdėstytas pastabas ir pasiūlymus:
1. Įstatymo projekte vartojamas naujas terminas „nusikaltimas, dėl kurio valstybė ar asmuo patyrė didelės žalos“, kuris nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – Baudžiamojo proceso kodeksas), nei įstatymo projekte neapibrėžtas. Pažymėtina, kad terminas „didelė žala“ vartojamas daugelyje Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Baudžiamasis kodeksas) specialiosios dalies straipsnių, tačiau jo turinys ir reikšmė įvairiuose straipsniuose skiriasi. Didelė žala gali būti būtinasis nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymis (pavyzdžiui, Baudžiamojo kodekso 106, 123, 1231, 188, 205, 209, 211 straipsniai) arba nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis (pavyzdžiui, Baudžiamojo kodekso 179, 181, 196, 197 straipsniai). Didelė žala gali būti siejama su konkrečiu turtinės žalos dydžiu (pavyzdžiui, 150 minimalių gyvenimo lygių (MGL) dėl Baudžiamojo kodekso 205, 206, 209, 211 straipsniuose nurodytų nusikaltimų, 250 MGL dėl Baudžiamojo kodekso 217, 218 straipsniuose nurodytų nusikaltimų ir panašiai) arba palikta apibrėžti teismų praktikai (pavyzdžiui, Baudžiamojo kodekso 106, 123, 1231, 188 straipsniai). Didelė žala gali būti konkrečiai siejama tik su turtine žala arba apimti tiek turtinę, tiek neturtinę žalą. Be to, didelė žala gali nepatekti į nusikaltimo sudėtį, tačiau į ją teismas atsižvelgia skirdamas bausmę. Dėl kai kurių nusikalstamų veikų padarytos žalos dydis gali būti apskritai nežinomas ar neskaičiuojamas, nes civilinis ieškinys pareiškiamas ne visada, o žalos padarymas (ar nepadarymas) nepatenka į nusikaltimo sudėtį, todėl baudžiamojoje byloje nenustatinėjamas (pavyzdžiui, Baudžiamojo kodekso 225, 226, 227 straipsniai).
Taigi lieka neaišku, kokius nusikaltimus (jų formas) apimtų pateiktas įstatymo projektas, o jų neapibrėžus priimtas įstatymas būtų taikomas jį taikančio subjekto (teismo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno) nuožiūra. Be to, tais atvejais, kai didelė žala yra būtinasis nusikaltimo sudėties požymis (pavyzdžiui, Baudžiamojo kodekso 106, 123, 1231, 188, 205, 209, 211 straipsniai), visi šie nusikaltimai automatiškai bus laikomi nusikaltimais, kuriais padaryta didelė žala valstybei arba asmeniui.
2. Vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 312 straipsnio 5 dalimi ir 367 straipsnio 2 dalimi, nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, gynėjai turi teisę paduoti apeliacinį ar kasacinį skundą tik tuo atveju, kai tai neprieštarauja raštu išreikštai ginamojo valiai. Tai reiškia, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, nesant ginamojo raštu išreikštos valios, gynėjas neturi teisės paduoti apeliacinio ar kasacinio skundo. Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad gynėjai gali nepaisyti minėtų subjektų valios ir paduoti apeliacinį ar kasacinį skundą, kai byla buvo nagrinėjama kaltinamajam nedalyvaujant. Siūlomos formuluotės įtvirtinimas Baudžiamojo proceso kodekse sudarytų galimybes gynėjui paduoti apeliacinį ar kasacinį skundą ne tik tada, kai ginamasis nepareiškė jokios valios, tačiau ir nepaisyti ginamojo valios, kai valia buvo pareikšta, o tai, kaip rodo gynėjo statusą reglamentuojančių Baudžiamojo proceso kodekso nuostatų sisteminė analizė, nesuderinama su gynėjo procesine paskirtimi ir funkcijomis. Atsižvelgiant į tai ir į įstatymo projekto aiškinamajame rašte išdėstytus įstatymo projekto tikslus, įstatymo projekto nuostatas dėl Baudžiamojo proceso kodekso 312 ir 367 straipsnių pakeitimo reikėtų formuluoti kitaip – nustatyti, kad tais atvejais, kai byla buvo nagrinėjama kaltinamajam nedalyvaujant, gynėjas gali paduoti apeliacinį ar kasacinį skundą, jeigu nėra išreikštos ginamojo valios.
3. Įstatymo projektu siekiama išplėsti sąrašą atvejų, kai teisėsauga galėtų vykdyti asmenų, kurie slepiasi nuo teisėsaugos užsienyje, baudžiamąjį persekiojimą šiems nedalyvaujant ikiteisminiame tyrime. Tačiau vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 6 punktu bylą nagrinėjant Baudžiamojo proceso kodekso XXXII skyriuje nustatyta tvarka kaltinamajam nedalyvaujant, gynėjo dalyvavimas būtinas. Atsižvelgiant į tai, kad vykstant ikiteisminiam tyrimui, kai įtariamasis yra užsienio valstybėje ir ikiteisminiame tyrime nedalyvauja, taip pat neturi jo interesams atstovaujančio gynėjo, būtų apribotos įtariamojo galimybės pasinaudoti Baudžiamojo proceso kodekse nustatytomis teisėmis, turinčiomis užtikrinti įtariamojo teisės į gynybą realizavimą (teikti prašymus, reikšti nušalinimus, apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo veiksmus, sprendimus ir kita), ir siekiant užtikrinti atstovavimą įtariamojo interesams ikiteisminio tyrimo metu tais atvejais, kai ikiteisminis tyrimas atliekamas įtariamajam nedalyvaujant, reikėtų nustatyti, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, ir atitinkamai papildyti Baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalį.
Pakeitimui, nustatančiam daugiau atvejų, kai gynėjo dalyvavimas baudžiamajame procese būtinas, įgyvendinti papildomų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų valstybės garantuojamai teisinei pagalbai užtikrinti neprireiktų, nes bylų tyrimas ir nagrinėjimas įtariamajam ar kaltinamajam nedalyvaujant – išimtiniai atvejai. Tokių bylų, tikėtina, nebus daug, pastaraisiais metais sumažėjo ir bylų, kai gynėjo dalyvavimas būtinas (2016 metais – 22 777, 2015 metais – 25 297 atvejai), todėl siūlomi pakeitimai galėtų būti įgyvendinami iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai skiriamų asignavimų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos funkcijai atlikti.