LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
STATUTAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO STATUTO NR. I-399 23 IR 113 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
2017 m. birželio 8 d. Nr. XIII-420
Vilnius
1 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 23 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Jeigu Seimas yra priėmęs protokolinį nutarimą dėl sutikimo Seimo narį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę, apkaltos proceso parengiamieji veiksmai ir apkaltos procedūra Seimo nariui gali būti pradėti tik išsprendus baudžiamosios atsakomybės klausimą, t. y. jeigu yra priimtas teismo išteisinamasis nuosprendis arba įsiteisėjęs teismo apkaltinamasis nuosprendis, arba baudžiamoji byla yra nutraukta.“
2. Pakeisti 23 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
3. Pakeisti 23 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Svarstant Seimo nario asmens neliečiamybės atėmimo klausimą, apsiribojama tik generalinio prokuroro teikime nurodytų faktų interpretavimu, vertinimu arba patikslinimu. Diskusijose dėl neliečiamybės atėmimo dalyvauja tyrimo komisijos pranešėjas, Seimo narys, kurio asmens neliečiamybės klausimas sprendžiamas, ar kitas jo įgaliotas Seimo narys ir ne daugiau kaip po 2 Seimo narius, pasisakančius „už“ ir „prieš“. Jeigu išvadoje siūloma patenkinti generalinio prokuroro teikimą, Seimo protokolinis nutarimas sutikti Seimo narį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę gali būti priimtas, kai už jį balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių. Jeigu išvadoje siūloma netenkinti generalinio prokuroro teikimo, Seimo protokolinis nutarimas nesutikti Seimo narį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę gali būti priimtas, kai už jį balsuoja daugiau kaip pusė posėdyje dalyvaujančių Seimo narių.“
2 straipsnis. 113 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 113 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Jeigu šiame statute nenumatyta kitaip, sprendimai dėl protokolinių (įrašomų į protokolą) Seimo nutarimų, atskirų svarstomo klausimo nuostatų, atskirų įstatymo straipsnių ar teiginių, sesijos darbo tvarkos klausimų priimami balsavusių Seimo narių dauguma, šie sprendimai taip pat gali būti priimti ir be balsavimo (bendru sutarimu), t. y. po to, kai į posėdžio pirmininko klausimą: „Ar yra prieštaraujančių?“ niekas neatsako, ir jis paskelbia: „Priimta“.“