LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL FINANSŲ MINISTRO 2012 M. GRUODŽIO 7 D. ĮSAKYMO NR. 1K-417 „DĖL SU LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS SKOLINIMOSI VALSTYBĖS VARDU IR SKOLINANTIS PRISIIMTŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ BEI VALSTYBĖS PINIGINIŲ IŠTEKLIŲ VALDYMU SUSIJUSIŲ TEISĖS AKTŲ PATVIRTINIMO IR KOMISIJŲ SUDARYMO“ PAKEITIMO
2021 m. gruodžio 23 d. Nr. 1K-400
Vilnius
1. P a k e i č i u Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. gruodžio 7 d. įsakymą Nr. 1K-417 „Dėl su Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu ir skolinantis prisiimtų įsipareigojimų bei valstybės piniginių išteklių valdymu susijusių teisės aktų patvirtinimo ir komisijų sudarymo“ ir jį išdėstau nauja redakcija (Valstybės piniginių išteklių valdymo taisyklės, Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių platinimo vidaus rinkoje paslaugų teikėjų ir tarpininkų atrankos taisyklės, Lietuvos Respublikos komercinių europopierių programos dalyvių atrankos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės komercinių europopierių pasirašymo procedūrų aprašas, Reikalavimų Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių aukciono dalyviams aprašas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų išleidimo ir apyvartos organizavimo taisyklės ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų emisijų sąlygų nustatymo metodika nauja redakcija nedėstomi):
„LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL SU LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS SKOLINIMOSI VALSTYBĖS VARDU IR SKOLINANTIS PRISIIMTŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ BEI VALSTYBĖS PINIGINIŲ IŠTEKLIŲ VALDYMU SUSIJUSIŲ TEISĖS AKTŲ PATVIRTINIMO IR KOMISIJŲ SUDARYMO
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės iždo įstatymo 6 ir 7 straipsniais ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių išleidimo ir apyvartos, paskolų valstybės vardu ėmimo ir kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų pasirašymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1329 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių išleidimo ir apyvartos, paskolų valstybės vardu ėmimo ir kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų pasirašymo taisyklių patvirtinimo:
1. T v i r t i n u pridedamus:
1.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių platinimo vidaus rinkoje paslaugų teikėjų ir tarpininkų atrankos taisykles;
1.3. Pasiūlymų dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių, išleidžiamų užsienio rinkose, paskolų ir kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų vertinimo taisykles;
1.4. Lietuvos Respublikos komercinių europopierių programos dalyvių atrankos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės komercinių europopierių pasirašymo procedūrų aprašą;
1.7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių, platinamų aukciono būdu, didžiausio (mažiausio) pelningumo ribos ir (arba) emisijos sumos nustatymo taisykles;
2. S u d a r a u Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu ir skolinantis prisiimtų įsipareigojimų bei valstybės piniginių išteklių valdymo komisiją (toliau – Komisija):
Komisijos pirmininkas – finansų viceministras, kuriam pagal veiklos sritį priskirtas Finansų ministerijos Valstybės iždo departamentas;
Komisijos pirmininko
pavaduotojas – Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento direktorius, jo laikinai nesant – kitas Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento valstybės tarnautojas, laikinai atliekantis direktoriaus funkcijas;
Komisijos nariai – Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento vyresnysis patarėjas, kuruojantis Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento Skolinimosi ir pinigų valdymo skyriaus darbą;
– Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento vyresnysis patarėjas, kuruojantis Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento Iždo apskaitos ir atskaitomybės skyriaus darbą;
– Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento Prognozavimo ir rizikos valdymo skyriaus vedėjas, jo laikinai nesant – kitas Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento valstybės tarnautojas, laikinai atliekantis skyriaus vedėjo funkcijas;
– Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento Skolinimosi ir pinigų valdymo skyriaus vedėjas, jo laikinai nesant – kitas Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento valstybės tarnautojas, laikinai atliekantis skyriaus vedėjo funkcijas.
3. P a v e d u Komisijai:
3.1. atlikti funkcijas, nurodytas:
3.1.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių platinimo vidaus rinkoje paslaugų teikėjų ir tarpininkų atrankos taisyklėse;
3.1.3. Pasiūlymų dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių, išleidžiamų užsienio rinkose, paskolų ir kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų vertinimo taisyklėse;
3.1.4. Lietuvos Respublikos komercinių europopierių programos dalyvių atrankos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės komercinių europopierių pasirašymo procedūrų apraše;
3.1.7. Paskolų ėmimo valstybės vardu iš valstybės ar savivaldybės kontroliuojamų įmonių ir (ar) užsienio šalių vyriausybių ir Vyriausybės depozitinių įsipareigojimų sutarčių sudarymo tvarkos apraše;
4. S u d a r a u Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių aukciono komisiją (toliau – Aukciono komisija):
Aukciono komisijos pirmininkas – Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento direktorius, jo laikinai nesant – kitas Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento valstybės tarnautojas, laikinai atliekantis direktoriaus funkcijas;
Aukciono komisijos
pirmininko pavaduotojas – Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento vyresnysis patarėjas, kuruojantis Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento Skolinimosi ir pinigų valdymo skyriaus darbą;
Aukciono komisijos nariai – Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento Prognozavimo ir rizikos valdymo skyriaus vedėjas, jo laikinai nesant – kitas Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento valstybės tarnautojas, laikinai atliekantis skyriaus vedėjo funkcijas;
– Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento Skolinimosi ir pinigų valdymo skyriaus vedėjas, jo laikinai nesant – kitas Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento valstybės tarnautojas, laikinai atliekantis skyriaus vedėjo funkcijas.
2. P a k e i č i u nurodytu įsakymu patvirtintas Pasiūlymų dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių, išleidžiamų užsienio rinkose, ir paskolų vertinimo taisykles ir jas išdėstau nauja redakcija (pridedama).
3. P a k e i č i u nurodytu įsakymu patvirtintas Finansinių priemonių naudojimo taisykles ir jas išdėstau nauja redakcija (pridedama).
4. P a k e i č i u nurodytu įsakymu patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių, platinamų aukciono būdu, didžiausio (mažiausio) pelningumo ribos ir (arba) emisijos sumos nustatymo taisykles ir jas išdėstau nauja redakcija (pridedama);
5. P a k e i č i u nurodytu įsakymu patvirtintas Paskolų ėmimo valstybės vardu iš valstybės ar savivaldybės kontroliuojamų įmonių ir (ar) užsienio šalių vyriausybių procedūrų aprašą ir jį išdėstau nauja redakcija (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos finansų ministro 2
012 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1K-417
(Lietuvos Respublikos finansų ministro
2021 m. gruodžio 23 d. įsakymo
Nr. 1K-400 redakcija)
PASIŪLYMŲ DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS VERTYBINIŲ POPIERIŲ, IŠLEIDŽIAMŲ UŽSIENIO RINKOSE, PASKOLŲ IR KITŲ ĮSIPAREIGOJAMŲJŲ SKOLOS DOKUMENTŲ VERTINIMO TAISYKLĖS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Pasiūlymų dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių, išleidžiamų užsienio rinkose, paskolų ir kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų vertinimo taisyklėse (toliau – Taisyklės) reglamentuojama:
1.1. pasiūlymų dėl finansinių paslaugų, susijusių su Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių (toliau – VVP), išleidžiamų užsienio rinkose, išleidimu, platinimu, priešlaikiniu išpirkimu ir keitimu, paskolų valstybės vardu ir finansinių paslaugų pagal kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus, išskyrus Vyriausybės depozitinių įsipareigojimų sutartis, suteikimu (toliau – finansinės paslaugos), teikimo (toliau bendrai – pasiūlymai) vertinimas;
2. Finansinės paslaugos perkamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių išleidimo ir apyvartos, paskolų valstybės vardu ėmimo ir kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų pasirašymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1329 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių išleidimo ir apyvartos, paskolų valstybės vardu ėmimo ir kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų pasirašymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – VVP išleidimo ir apyvartos, paskolų valstybės vardu ėmimo ir kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų pasirašymo taisyklės), taip pat tarptautine praktika.
3. Taisyklėmis vadovaujasi Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Valstybės iždo departamento (toliau – Valstybės iždo departamentas) Skolinimosi ir pinigų valdymo skyriaus (toliau – Skolinimosi skyrius) valstybės tarnautojai ir įsakymu, kuriuo patvirtintos Taisyklės, sudaryta Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu ir skolinantis prisiimtų įsipareigojimų bei valstybės piniginių išteklių valdymo komisija (toliau – Komisija), atlikdami pasiūlymų vertinimą.
4. Taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Valstybės skolos įstatyme ir VVP išleidimo ir apyvartos, paskolų valstybės vardu ėmimo ir kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų pasirašymo taisyklėse.
5. Komisija priima sprendimus dėl konkretaus skolinimosi būdo, reikiamos skolinimosi apimties, planuojamo skolinimosi laiko, komisinio mokesčio dydžio (jei platinant VVP toks dydis nustatomas iš anksto), finansinių paslaugų teikėjų, į kuriuos bus kreipiamasi dėl pasiūlymo pateikimo ar patikslinimo, sąrašo bei geriausio (-ių) (ekonomiškai naudingiausio (-ių)) pasiūlymo (-ų) ir rengia teikimą finansų ministrui.
II SKYRIUS
PASIŪLYMŲ VERTINIMAS
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS PASIŪLYMŲ VERTINIMO NUOSTATOS
6. Komisijai priėmus sprendimą dėl konkretaus skolinimosi ir (arba) refinansavimo prieš laiką išperkant VVP ar juos keičiant būdo, reikiamos skolinimosi ir (arba) refinansavimo apimties, planuojamo skolinimosi ir (arba) refinansavimo laiko ir potencialių finansinių paslaugų teikėjų sąrašo, įgaliotas Skolinimosi skyriaus valstybės tarnautojas, kurio pareigybės aprašyme priskirtos atitinkamos funkcijos (toliau – įgaliotas valstybės tarnautojas), vadovaudamasis Komisijos sprendimu, parengia raštą, kuriuo Finansų ministerija kreipiasi į Komisijos atrinktą (-us) potencialų (-ius) finansinių paslaugų teikėją (-us) arba su potencialiais finansinių paslaugų teikėjais sutartais būdais kreipiasi į Komisijos atrinktus ne mažiau kaip 3 arba, jei numatoma leisti VVP dvišalių derybų būdu arba kitais VVP išleidimo ir apyvartos, paskolų valstybės vardu ėmimo ir kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų pasirašymo taisyklėse nustatytais atvejais, – Komisijos atrinktą vieną ar daugiau potencialų (-ius) finansinių paslaugų teikėją (-us), prašydama per nustatytą laiką jos nurodytu elektroninio pašto adresu atsiųsti pasiūlymus.
7. Finansų ministerija kreiptis į potencialų (-ius) finansinių paslaugų teikėją (-us) su prašymu pateikti pasiūlymą arba priimti potencialaus finansinių paslaugų teikėjo pasiūlymą (dėl VVP platinimo dvišalių derybų būdu) galimybių gali tik tuo atveju, jeigu, atsižvelgdama į finansų rinkų būklę ir jos kitimo tendencijas, VVP paklausą, palūkanų normos dydį ir jų kitimo tendencijas, nustato, kad nėra galimybės (nė vienas iš apklaustųjų potencialių finansinių paslaugų teikėjų nepateikia alternatyvios pasiskolinimo galimybės) arba yra ribotos galimybės, galinčios sukelti riziką dėl efektyvios skolinimosi valstybės vardu strategijos įgyvendinimo, atitinkamą lėšų sumą tam tikram terminui pasiskolinti kitomis skolinimosi valstybės vardu priemonėmis ir būdais (imant paskolas, platinant VVP vidaus ar užsienio rinkose arba pasirašant kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus) ir (arba) atitinkamos lėšų sumos atitinkamam terminui skolinimosi naudojant kitas skolinimosi valstybės vardu priemones ir būdus (imant paskolas, platinant vertybinius popierius vidaus ar užsienio rinkose arba pasirašant kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus) kaina būtų didesnė už potencialaus finansinių paslaugų teikėjo siūlomą kainą platinant VVP dvišalių derybų būdu.
8. Jeigu dėl techninių priežasčių, dėl priežasčių, susijusių su išimtinių teisių apsauga, arba dėl kitų Komisijos pripažintų pagrįstomis priežasčių finansines paslaugas teikti gali tik konkretus finansinių paslaugų teikėjas, Komisija gali siūlyti Skolinimosi skyriui kreiptis į vieną tokį finansinių paslaugų teikėją prašant su finansinių paslaugų teikėju sutartu būdu pateikti pasiūlymą.
ANTRASIS SKIRSNIS
PASIŪLYMŲ (DĖL VVP, IŠLEIDŽIAMŲ UŽSIENIO RINKOSE, IŠLEIDIMO IR PLATINIMO) VERTINIMAS
11. Vertinant pasiūlymus (dėl VVP, išleidžiamų užsienio rinkose, išleidimo ir platinimo), atsižvelgiama į šias aplinkybes:
12. Vertinant pasiūlymus, prioritetas teikiamas šiems tikslams:
13. Finansų ministerijai nustatant pasiūlymo sąlygas, Komisija, atsižvelgdama į Europos investicijų banko atitinkama valiuta išleistų atitinkamos trukmės vertybinių popierių platintojams paskutiniame viešame sandoryje mokėto komisinio mokesčio dydį, Europos Komisijos skolinimosi ir skolos valdymo operacijoms taikomą įkainių sąrašą, nurodytą 2021 m. balandžio 14 d. Komisijos sprendime (ES, Euratomas) 2021/625 dėl pirminių maklerių tinklo sukūrimo ir tinkamumo kriterijų, taikomų suteikiant sindikuotųjų sandorių, kuriuos vykdo Komisija skolindamasi Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos vardu, valdymo ir bendro valdymo įgaliojimus, nustatymo su visais pakeitimais 8 straipsnio d punkte, ir (arba) ir (arba) užsienio šalių, turinčių panašius kredito reitingus kaip Lietuvos Respublika, atitinkama valiuta išleistų atitinkamos trukmės vertybinių popierių platintojams paskutiniuose viešuose sandoriuose mokėto komisinio mokesčio dydį, gali apskaičiuoti komisinio mokesčio, į kurį įskaičiuojamos teisinių paslaugų, fiskalinio ar mokėjimų agento paslaugų, vertybinių popierių įtraukimo į biržos sąrašus bei pristatymo kampanijos (angl. road-show) ir kitos išlaidos, dydį. Apie mokesčio dydį finansinių paslaugų teikėjai informuojami į juos kreipiantis Taisyklių 6 ir 8 punktuose nustatytais atvejais.
14. Finansų ministerijai nustačius (Komisijai apskaičiavus) mokesčio dydį Taisyklių 13 punkte nustatyta tvarka, pasiūlymai vertinami pagal kriterijus šia tvarka:
14.2. vertinant pasiūlymus (kai VVP išleidžiami užsienio rinkose jungtinio platinimo būdu), pasiūlymo vertinimo balų suma pagal kriterijus apskaičiuojama taip:
14.2.1. B1 × 0,25, kur B1 – pasiūlymui pagal Taisyklių 15.2 papunktyje nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas;
14.2.2. B2 × 0,25, kur B2 – pasiūlymui pagal Taisyklių 15.3 papunktyje nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas;
14.2.3. B3 × 0,2, kur B3 – pasiūlymui pagal Taisyklių 15.4 papunktyje nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas;
14.2.4. B4 × 0,15, kur B4 – pasiūlymui pagal Taisyklių 15.5 papunktyje nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas;
14.3. vertinant pasiūlymus dėl VVP, išleidžiamų užsienio rinkose dvišalių derybų būdu, išleidimo ir platinimo, balų suma pagal kriterijus apskaičiuojama taip:
14.3.1. B1 × 0,4, kur B1 – pasiūlymui pagal Taisyklių 15.3 papunktyje nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas;
14.3.2. B2 × 0,2, kur B2 – pasiūlymui pagal Taisyklių 15.4 papunktyje nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas;
14.3.3. B3 × 0,2, kur B3 – pasiūlymui pagal Taisyklių 15.5 papunktyje nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas;
15. Pasiūlymai vertinami suteikiant jiems balus pagal šiuos kriterijus:
15.1. su VVP išleidimu ir platinimu susijusias emitento išlaidas (komisinio mokesčio, teisinių paslaugų, fiskalinio agento paslaugų, vertybinių popierių įtraukimo į biržos sąrašus bei pristatymo kampanijos (angl. road-show) ir kitas išlaidas);
15.2. siūlomą VVP rinkodaros, emisijos platinimo ir reklamos strategiją, preliminarų investuotojų į VVP pasiskirstymą pagal šalis ir investuotojų tipus;
15.3. finansinių paslaugų teikėjo patirtį išleidžiant užsienio šalių vyriausybių vertybinius popierius;
15.4. finansinių paslaugų teikėjo aktyvumą teikiant rinkos analizių išvadas ir Finansų ministerijos ankstesnių metų patirtį dirbant su finansinių paslaugų teikėju;
16. Pasiūlymai dėl VVP priešlaikinio išpirkimo ar keitimo sandorio skelbiant viešą pasiūlymą supirkti VVP per Finansų ministerijos atrinktą (-us) finansinių paslaugų teikėją (-us) vertinami suteikiant pasiūlymui (-ams) balus pagal šiuos kriterijus:
16.1. su VVP išleidimu, platinimu, priešlaikiniu išpirkimu ir (arba) keitimu susijusias emitento išlaidas (komisinio mokesčio, teisinių paslaugų, fiskalinio agento paslaugų, vertybinių popierių įtraukimo į biržos sąrašus, pristatymo kampanijos (angl. road-show) ir kitas išlaidas);
16.2. siūlomą VVP rinkodaros, emisijos platinimo, priešlaikinio išpirkimo ir (arba) keitimo ir pristatymo kampanijos (angl. road-show) strategiją, preliminarų investuotojų į platinamus VVP (jei tokie yra) pasiskirstymą pagal šalis ir investuotojų tipus;
16.3. finansinių paslaugų teikėjo (-ų) patirtį išleidžiant užsienio šalių vyriausybių vertybinius popierius ir vykdant finansines operacijas (vyriausybių vertybinių popierių priešlaikinį išpirkimą ir (arba) keitimą);
16.4. finansinių paslaugų teikėjo (-ų) aktyvumą atliekant rinkos analizes ir Finansų ministerijos ankstesnių metų patirtį dirbant su finansinių paslaugų teikėju (-ais);
17. Finansų ministerijai nenustačius (Komisijai neapskaičiavus) mokesčio dydžio Taisyklių 13 punkte nustatyta tvarka, pasiūlymai vertinami pagal kriterijus šia tvarka:
17.2. vertinant pasiūlymus (kai VVP išleidžiami užsienio rinkose jungtinio platinimo būdu), pasiūlymo vertinimo balų suma pagal kriterijus apskaičiuojama taip:
17.2.1. B1 × 0,3, kur B1 – pasiūlymui pagal Taisyklių 15.1 papunktyje nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas;
17.2.2. B2 × 0,2, kur B2 – pasiūlymui pagal Taisyklių 15.2 papunktyje nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas;
17.2.3. B3 × 0,15, kur B3 – pasiūlymui pagal Taisyklių 15.3 papunktyje nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas;
17.2.4. B4 × 0,15, kur B4 – pasiūlymui pagal Taisyklių 15.4 papunktyje nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas;
17.2.5. B5 × 0,1, kur B5 – pasiūlymui pagal Taisyklių 15.5 papunktyje nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas;
17.3. vertinant pasiūlymus dėl VVP, išleidžiamų užsienio rinkose dvišalių derybų būdu, išleidimo ir platinimo, balų suma pagal kriterijus apskaičiuojama taip:
17.3.1. B1 × 0,5, kur B1 – pasiūlymui pagal Taisyklių 15.1 papunktyje nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas;
17.3.2. B2 × 0,15, kur B2 – pasiūlymui pagal Taisyklių 15.3 papunktyje nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas;
17.3.3. B3 × 0,15, kur B3 – pasiūlymui pagal Taisyklių 15.4 papunktyje nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas;
17.3.4. B4 × 0,1, kur B4 – pasiūlymui pagal Taisyklių 15.5 papunktyje nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas;
17.4. vertinant pasiūlymus dėl VVP priešlaikinio išpirkimo ar keitimo sandorio skelbiant viešą pasiūlymą supirkti VVP per Finansų ministerijos atrinktą (-us) finansinių paslaugų teikėją (-us) balų suma pagal kriterijus apskaičiuojama taip:
17.4.1. B1 x 0,3, kur B1 – pasiūlymui pagal Taisyklių 16.1 papunktyje nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas;
17.4.2. B2 x 0,2, kur B2 – pasiūlymui pagal Taisyklių 16.2 papunktyje nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas;
17.4.3. B3 x 0,15, kur B3 – pasiūlymui pagal Taisyklių 16.3 papunktyje nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas;
17.4.4. B4 x 0,15, kur B4 – pasiūlymui pagal Taisyklių 16.4 papunktyje nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas;
17.4.5. B5 x 0,1, kur B5 – pasiūlymui pagal Taisyklių 16.5 papunktyje nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas;
TREČIASIS SKIRSNIS
PASIŪLYMŲ (DĖL PASKOLŲ VALSTYBEI SUTEIKIMO IR FINANSINIŲ PASLAUGŲ PAGAL KITUS ĮSIPAREIGOJAMUOSIUS SKOLOS DOKUMENTUS, IŠSKYRUS VYRIAUSYBĖS DEPOZITINIŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ SUTARTIS, TEIKIMO) VERTINIMAS
18. Vertinant pasiūlymus (dėl paskolų valstybei suteikimo ir finansinių paslaugų pagal kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus, išskyrus Vyriausybės depozitinių įsipareigojimų sutartis, teikimo), atsižvelgiama į šias aplinkybes:
19. Pasiūlymai vertinami suteikiant jiems balus pagal šiuos kriterijus:
19.1. pagrindines paskolos ar kitų finansinių paslaugų teikimo finansines sąlygas (palūkanų normos tipą, palūkanų normos dydį arba bazinę palūkanų normą ir rizikos priedo dydį ir kt.) ir kitas su paskolos ėmimu ar kitų finansinių paslaugų pirkimu susijusias išlaidas (komisinio mokesčio, įsipareigojimo mokesčio, teisinių paslaugų ir kitas išlaidas);
19.2. laikotarpį, per kurį finansinių paslaugų teikėjas įsipareigoja suteikti paskolą ar finansines paslaugas pagal kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus, išskyrus Vyriausybės depozitinių įsipareigojimų sutartis;
19.3. sindikato (jei paskolą arba kitas finansines paslaugas teikia bankų sindikatas) sudėtį ir potencialias galimybes suteikti siūlomas paslaugas ar padidinti paskolos sumą;
20. Pasiūlymai vertinami pagal kriterijus šia tvarka:
20.2. balų suma pagal kriterijus apskaičiuojama taip:
20.2.1. B1 × 0,8, kur B1 – pasiūlymui pagal Taisyklių 19.1 papunktyje nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas;
20.2.2. B2 × 0,1, kur B2 – pasiūlymui pagal Taisyklių 19.2 papunktyje nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas;
20.2.3. B3 × 0,04, kur B3 – pasiūlymui pagal Taisyklių 19.3 papunktyje nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas;
20.2.4. B4 × 0,04, kur B4 – pasiūlymui pagal Taisyklių 19.4 papunktyje nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas;
21. Atsižvelgiant į tai, kad Vokietijos Federacinės Respublikos rinkoje paskolų (vok. Schuldscheindarlehen) ir vertybinių popierių (vok. Namensschuldverschreibung) charakteristikos, komisiniai mokesčiai ir platinimo būdas yra identiški, minėtų paskolų vertinimas atliekamas kaip VVP, išleidžiamų užsienio rinkose dvišalių derybų būdu, vertinimas.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
PASIŪLYMŲ VERTINIMO BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
22. Pasiūlymai dėl Vyriausybės depozitinių įsipareigojimų sutarčių pasirašymo vertinami pagal įsakymu, kuriuo patvirtintos Taisyklės, patvirtintą Paskolų ėmimo valstybės vardu iš valstybės ar savivaldybės kontroliuojamų įmonių ir (ar) užsienio šalių vyriausybių ir Vyriausybės depozitinių įsipareigojimų sutarčių sudarymo tvarkos aprašą.
III SKYRIUS
GERIAUSIO PASIŪLYMO PRIĖMIMAS IR FINANSINIŲ PASLAUGŲ TEIKĖJŲ INFORMAVIMAS
24. Išrinkus kelis pasiūlymus, Komisijos sprendimu Skolinimosi skyrius gali dar derėtis su šiuos pasiūlymus pateikusiais finansinių paslaugų teikėjais dėl pasiūlymų sąlygų gerinimo.
25. Kai Taisyklių 6 punkte nustatytais atvejais kreipiamasi tik į vieną finansinės paslaugos teikėją, pasiūlymų suvestinė nerengiama ir jų vertinimas neatliekamas. Komisija priima sprendimą priimti pasiūlymą ar jo nepriimti.
26. Komisijos posėdžio pirmininkas Komisijos sprendimą suderina su finansų ministru ir galutinį Finansų ministerijos sprendimą perduoda vykdyti Skolinimosi skyriui.
27. Finansų ministerijai išrinkus geriausią pasiūlymą (ar kelis pasiūlymus) dėl VVP, išleidžiamų užsienio rinkose, išleidimo ir platinimo, priešlaikinio išpirkimo ar keitimo, Komisija gali siūlyti kitam (-iems) finansinių paslaugų teikėjui (-ams) prisijungti prie atrinktų finansinių paslaugų teikėjų išleidžiant ir platinant VVP, išleidžiamus užsienio rinkose, juos prieš laiką išperkant ar keičiant tik tuo atveju, jeigu bendros finansinių paslaugų teikėjų VVP platinimo, priešlaikinio išpirkimo ar keitimo išlaidos yra ne didesnės už Taisyklių II skyriuje nustatyta tvarka atrinkto (-ų) finansinių paslaugų teikėjo (-ų) išlaidas.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos finansų ministro
2012 m. gruodžio 7 d. įsakymu
Nr. 1K-417
(Lietuvos Respublikos finansų ministro 2021 m. gruodžio 23 d. įsakymo
Nr. 1K-400 redakcija)
FINANSINIŲ PRIEMONIŲ NAUDOJIMO TAISYKLĖS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Finansinių priemonių naudojimo taisyklėse (toliau – Taisyklės) reglamentuojama:
1.1. sandorių dėl finansinių priemonių naudojimo, valdant gautus ir (arba) gautinus valstybės piniginius išteklius (tarp jų ir laikinai laisvus valstybės piniginius išteklius) (toliau – valstybės piniginiai ištekliai) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinantis valstybės vardu prisiimtus ar planuojamus prisiimti įsipareigojimus, išplatinus Vyriausybės vertybinius popierius (toliau – VVP), pasirašius paskolų sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus (toliau – skolinantis valstybės vardu prisiimti įsipareigojimai), sudarymo, novacijos, pakeitimo, nutraukimo, garantijų ir finansinio turto (užstato) priėmimo ar pateikimo ir finansinių operacijų, naudojant finansines priemones (toliau – finansinės operacijos), vykdymo reikalavimai;
2. Finansinių priemonių naudojimo tikslas – kuo efektyviau valdyti valstybės piniginius išteklius ir skolinantis valstybės vardu prisiimtus įsipareigojimus, atsižvelgiant į likvidumo, rinkos, perfinansavimo ir kredito riziką.
3. Taisyklėse vartojamos sąvokos:
3.1. Ateities sandoris (angl. future) – standartinės sumos ir termino išankstinis sandoris, kuriuo jo šalys įsipareigoja nustatytu laiku ateityje pirkti arba parduoti tam tikrą kiekį finansinio turto už sandorio sudarymo dieną sutartą kainą. Šiais sandoriais yra prekiaujama reguliuojamoje rinkoje ir (arba) daugiašalėje prekybos sistemoje („Bloomberg“, „Reuters“ ir pan.).
3.2. Atpirkimo sandoris (angl. repo agreement) – sandoris, kuriuo viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja parduoti ar įkeisti finansines priemones ar pinigus kitai šaliai (pirkėjui), o ši sumoka pirkimo kainą, ir kuriuo pardavėjas įsipareigoja nustatytu laiku ateityje atpirkti iš pirkėjo tas pačias ar lygiavertes finansines priemones ar tokią pat pinigų sumą už sutartą kainą.
3.3. Atvirkštinis atpirkimo sandoris (angl. reverse repo agreement) – sandoris, kuriuo viena šalis (pirkėjas) perka ar priima įkaitu finansines priemones ar pinigus iš kitos šalies (pardavėjo), o ši įsipareigoja nustatytu laiku ateityje atpirkti iš pirkėjo tas pačias ar lygiavertes finansines priemones ar tokią pat pinigų sumą už sutartą kainą.
3.4. Finansinės paslaugos – vertybinių popierių platinimas, paskolų teikimas, skolinimas arba tarpininkavimas pagal kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus ir finansinių paslaugų pagal kitus su skolinimusi susijusius dokumentus teikimas, kitos Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme nurodytos finansinės paslaugos.
3.5. Finansinis turtas – turtas, kuris yra:
3.5.2. sutartinė teisė pasikeisti finansinėmis priemonėmis su kita šalimi galimai sau palankiomis sąlygomis;
3.6. Finansinių paslaugų teikimo dokumentai – Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir finansinių paslaugų teikėjo finansinių paslaugų pirkimo sutartys, taip pat sutartys, susitarimai, patvirtinamieji laiškai ir kiti dokumentai, reikalingi išvestinėms finansinėms priemonėms naudoti ir finansinėms operacijoms vykdyti.
3.7. Finansinių priemonių rizikos draudimas (angl. hedging) – turtinių interesų draudimas, kai parenkant vieną arba kelias finansines priemones siekiama, kad jų dabartinės vertės pasikeitimas arba sukuriami pinigų srautai iš dalies arba visiškai kompensuotų draudžiamos finansinės priemonės dabartinės vertės praradimą arba jos sukuriamų pinigų srautų pasikeitimus.
3.8. Išankstinis sandoris (angl. forward) – sandoris, kuriuo susitariama nustatytu laiku ateityje už sutartą kainą pirkti ar parduoti prekę, finansinį turtą ar finansinį įsipareigojimą.
3.9. Nevykdomų kredito įsipareigojimų apsikeitimo sandoris (angl. credit default swap) – sandoris, susietas su konkretaus emitento išleistu ar pasirašytu skoliniu įsipareigojimu, pagal kurį viena sandorio šalis moka įmokas, o emitentui tapus nemokiam gauna iš kitos sandorio šalies išmoką ir, jei turi, perleidžia skolinį įsipareigojimą.
3.10. Palūkanų normų apsikeitimo sandoris (angl. interest rate swap) – sandoris, pagal kurį fiksuota palūkanų norma keičiama kintama palūkanų norma ir atvirkščiai arba kintama palūkanų norma keičiama kita kintama palūkanų norma ar fiksuota palūkanų norma keičiama kita fiksuota palūkanų norma.
3.11. Palūkanų normų ir valiutų apsikeitimo sandoris (angl. cross currency swap) – sandoris, pagal kurį, fiksuotą palūkanų normą keičiant kintama palūkanų norma ir atvirkščiai arba kintamą palūkanų normą keičiant kita kintama palūkanų norma ar fiksuotą palūkanų normą keičiant kita fiksuota palūkanų norma, keičiama ir sandorio valiuta.
3.12. Pasirinkimo sandoris (angl. option) – sandoris, pagal kurį be papildomo mokesčio arba už tam tikrą mokestį ar kitokį atlygį įsigyjama teisė, bet ne įsipareigojimas ateityje su finansiniu turtu atlikti finansines operacijas sandorio sudarymo dieną sutartomis sąlygomis. Tokia teisė gali būti parduodama (tampa įsipareigojimu) mainais už tam tikrą kitą įsigyjamą teisę arba mokestį ar kitokį atlygį.
3.13. Skolinio įsipareigojimo priešlaikinis refinansavimas (toliau – refinansavimas) – anksčiau prisiimto skolinio įsipareigojimo padengimas kitu skoliniu įsipareigojimu nesuėjus skolinio įsipareigojimo įvykdymo terminui arba naujo skolinio įsipareigojimo sutarties sudarymas nutraukiant anksčiau galiojusią sutartį.
3.14. Valiutų apsikeitimo sandoris (angl. currency swap) – dviejų sandorių – šios dienos valiutų keitimo ir išankstinio valiutų keitimo – derinys, kai sandorių šalys sutaria apsikeisti valiutomis tam tikram laikotarpiui. Pagal valiutų apsikeitimo sandorį šalys neatidėliotinai perka arba parduoda sutartą vienos valiutos sumą už kitą valiutą ir sutaria parduoti arba pirkti tą pačią valiutos sumą už kitą valiutą nustatytu laiku ateityje už sandorio sudarymo dieną sutartą kainą.
3.15. Kitos Taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatyme, Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių išleidimo ir apyvartos, paskolų valstybės vardu ėmimo ir kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų pasirašymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1329 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių išleidimo ir apyvartos, paskolų valstybės vardu ėmimo ir kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų pasirašymo taisyklių patvirtinimo“.
4. Valstybės piniginiams ištekliams ir skolinantis valstybės vardu prisiimtiems įsipareigojimams valdyti ir rizikai drausti (taikant finansinių priemonių rizikos draudimą) gali būti naudojamos šios finansinės priemonės:
4.3. išvestinės finansinės priemonės:
5. Valstybės piniginiams ištekliams ir skolinantis valstybės vardu prisiimtiems įsipareigojimams valdyti gali būti vykdomos šios finansinės operacijos:
5.1. kito finansinio užstato, nei gaunamo sudarant atvirkštinius atpirkimo sandorius, priėmimas ir pateikimas;
6. Valdant valstybės piniginius išteklius ir skolinantis valstybės vardu prisiimtus įsipareigojimus, finansinės priemonės netaikomos ir finansinės operacijos nevykdomos spekuliaciniais tikslais.
7. Finansinės priemonės gali būti naudojamos siekiant pakeisti skolinio įsipareigojimo:
8. Finansinės priemonės naudojamos atsižvelgiant į:
8.1. Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu ir skolos valdymo strategiją reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus tikslus ir uždavinius;
II SKYRIUS
SANDORIŲ DĖL FINANSINIŲ PRIEMONIŲ NAUDOJIMO SUDARYMO, NOVACIJOS, PAKEITIMO, NUTRAUKIMO, GARANTIJŲ IR UŽSTATO PRIĖMIMO AR PATEIKIMO IR FINANSINIŲ OPERACIJŲ VYKDYMO REIKALAVIMAI
PIRMASIS SKIRSNIS
ATPIRKIMO IR ATVIRKŠTINIO ATPIRKIMO SANDORIŲ SUDARYMO REIKALAVIMAI IR KREDITO RIZIKOS BEI SANDORIO VERTĖS APSKAIČIAVIMO TVARKA
9. Finansų ministerija atpirkimo ir atvirkštinio atpirkimo sandorius gali sudaryti su užsienio banku, Lietuvos Respublikoje veikiančiu Lietuvos banko licenciją turinčiu banku arba Lietuvos Respublikoje įsteigtu užsienio banko filialu ar atstovybe. Sandoriai sudaromi atsižvelgiant į bendruosius Tarptautinės vertybinių popierių asociacijos (angl. International Securities Market Association) ir Obligacijų rinkos asociacijos (angl. The Bond Market Associciation) sandorių sutarčių (angl. Global Master Repurchase Agreement) principus.
10. Sudarant atvirkštinį atpirkimo sandorį:
10.1. priimtini tik pagal Taisyklių 11 punktą tinkamais įkeisti (pirkti) pripažinti vertybiniai popieriai, nurodyti Laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių investavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2001 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 49 „Dėl Laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių investavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių investavimo taisyklės), 10.1–10.3 papunkčiuose;
10.2. įkeistų (perkamų) vertybinių popierių bendros rinkos vertės ir sandorio vertės santykis negali būti mažesnis nei 100 procentų, o konkretus santykio dydis nustatomas atsižvelgiant į:
11. Sudarant atvirkštinį atpirkimo sandorį tinkamais įkeisti (pirkti) laikomi tokie skolos vertybiniai popieriai:
11.1. kurie atitinka šias sąlygas:
11.1.1. skolos vertybiniai popieriai ir pinigų rinkos priemonės, įtraukti į prekybos sąrašą Lietuvos Respublikoje, kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, Europos ekonominės erdvės valstybėse ar Šveicarijos Konfederacijoje pagal nustatytas taisykles veikiančioje, reguliuojamoje ir visuomenei prieinamoje rinkoje; ir (arba)
11.2. kurie tinkamais įkeisti (pirkti) yra pripažinti Europos Centrinio Banko ir (arba) kurių antrinė apyvarta neapribota ir jie yra pakankamai likvidūs, ir (arba) kurie išleisti eurais nematerialia forma;
11.4. kurių atkarpų (jeigu tokios yra) išmokos negali tapti neigiamu pinigų srautu, o atkarpa turi būti fiksuotųjų palūkanų atkarpa arba kintamųjų palūkanų atkarpa, susieta su nuoroda į rinkoje taikomą referencinę (etaloninę) palūkanų normą arba infliaciją;
12. Sudarant atvirkštinį atpirkimo sandorį įsigyjamas finansinis turtas (užstatas) turi atitikti Laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių investavimo taisyklėse nustatytus reikalavimus, o jo vertė – neviršyti Laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių investavimo taisyklėse nustatytų limitų.
13. Atpirkimo sandorio esama sandorio šalies kredito rizika apskaičiuojama kaip pateikto finansinio turto (užstato) dabartinės vertės ir pasiskolintų lėšų skirtumas. Atvirkštinio atpirkimo sandorio esama kredito rizika apskaičiuojama kaip paskolintų lėšų ir susikaupusių gautinų palūkanų sumos ir gauto finansinio turto (užstato) dabartinės vertės skirtumas. Kai skirtumas yra lygus nuliui arba neigiamas, laikoma, kad kitos sandorio šalies kredito rizikos nėra.
14. Pateikto finansinio turto (užstato) tikėtina didžiausia galima vertė apskaičiuojama finansinio turto dabartinę vertę padidinant turto vertės istorinio kintamumo (angl. volatility) santykiniu dydžiu, padidintu 50 procentų, per laikotarpį, lygų likutinei sandorio trukmei. Gauto finansinio turto (užstato) tikėtina mažiausia galima vertė apskaičiuojama finansinio turto dabartinę vertę sumažinant turto vertės istorinio kintamumo santykiniu dydžiu, padidintu 50 procentų, per laikotarpį, lygų likutinei sandorio trukmei.
15. Atpirkimo sandorio tikėtina didžiausia galima sandorio šalies kredito rizika apskaičiuojama kaip esama kredito rizika vadovaujantis Taisyklių 13 punktu, vietoj finansinio turto (užstato) dabartinės vertės naudojant finansinio turto (užstato) didžiausią galimą vertę pagal Taisyklių 14 punktą. Atvirkštinio atpirkimo sandorio tikėtina didžiausia galima kredito rizika apskaičiuojama kaip esama kredito rizika, vietoj finansinio turto dabartinės vertės naudojant finansinio turto mažiausią galimą vertę.
16. Sandorio šalies esamoji kredito rizika atpirkimo ir atvirkštinio atpirkimo sandorių galiojimo laikotarpiu, o tikėtina didžiausia galima kredito rizika – sudarant sandorius, apskaičiuojama stebint Laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių investavimo taisyklėse nustatytų limitų vykdymą ir vertinama bendrai su rizika, kylančia iš investavimo sandorių. Sudarydama atpirkimo ir atvirkštinio atpirkimo sandorius, Finansų ministerija gali pirkti finansinio tarpininkavimo paslaugas siekdama sumažinti kredito riziką atliekant atsiskaitymus sandorių termino pradžioje, pabaigoje arba viso sandorio metu.
ANTRASIS SKIRSNIS
IŠVESTINIŲ FINANSINIŲ PRIEMONIŲ SANDORIŲ SUDARYMO, NOVACIJOS, PAKEITIMO AR NUTRAUKIMO IR GARANTIJŲ BEI UŽSTATO PRIĖMIMO AR PATEIKIMO REIKALAVIMAI
17. Finansų ministerija išvestinių finansinių priemonių sandorį (-ius) gali sudaryti su užsienio banku, Lietuvos Respublikoje veikiančiu Lietuvos banko licenciją turinčiu banku, Lietuvos Respublikoje įsteigtu užsienio banko filialu ar atstovybe arba kita finansų įstaiga, kuriai tarptautinių kredito reitingų agentūrų „Standard & Poor’s“ ir (arba) „Moody’s“, ir (arba) „Fitch Ratings“ suteiktus ilgalaikius kredito reitingus atitinkančių verčių aritmetinis vidurkis (toliau – kredito reitingo įvertis), nurodytas Taisyklių priede, yra ne mažesnis nei 19.
Kredito reitingo įvertis apskaičiuojamas nustatant finansų įstaigai suteiktus kredito reitingus atitinkančių verčių, nustatytų pagal Taisyklių priedą, atsižvelgiant į reitingų perspektyvas (teigiama, neigiama ar stabili), aritmetinį vidurkį. Jei finansų įstaigai suteikti tik dviejų tarptautinių kredito agentūrų reitingai, vidurkis vedamas iš dviejų; jei suteiktas tik vienas reitingas, jo vertė mažinama per pusę. Kredito reitingo perspektyvai esant teigiamai, prie reitingo vertės pridedamas 1 balas, esant neigiamai – atimamas 1 balas, kai perspektyva stabili, vertė nekeičiama.
18. Kai sandorio trukmė yra iki 2 metų, Lietuvos Respublikoje veikiančiam, Lietuvos banko licenciją turinčiam, tačiau savo reitingo neturinčiam komerciniam bankui arba kitai finansų įstaigai, turinčiai licenciją teikti finansines paslaugas, gali būti taikomi to banko ar įstaigos patronuojančiojo banko, jeigu jis įsteigtas Europos Sąjungoje, Europos ekonominės erdvės valstybėje arba Šveicarijos Konfederacijoje, reitingai.
19. Išvestinių finansinių priemonių sandorių, sudaromų su viena sandorio šalimi, bendroji nominalioji vertė sudarant sandorį negali viršyti 25 procentų visų sudarytų išvestinių finansinių priemonių sandorių nominaliosios sumos.
20. Išvestinių finansinių priemonių sandorių su viena sandorio šalimi tikėtina didžiausia grynoji bendroji dabartinė vertė sudarant sandorį negali viršyti šių kredito rizikos limitų:
20.1. 10 procentų banko kapitalo bazės, kuri yra lygi pirmojo lygio kapitalo dydžio ir nerealizuoto pelno dydžio skirtumui (jeigu susidaro nuostolis, naudojamas tik pirmojo lygio kapitalo dydis), kai kitos sandorio šalies kredito reitingo įvertis yra ne mažesnis kaip 25;
20.2. 5 procentų banko kapitalo bazės, kuri yra lygi pirmojo lygio kapitalo dydžio ir nerealizuoto pelno dydžio skirtumui (jeigu susidaro nuostolis, naudojamas tik pirmojo lygio kapitalo dydis), kai kitos sandorio šalies kredito reitingo įvertis yra mažesnis, negu nurodyta Taisyklių 20.1 papunktyje, ir ne mažesnis už 19.
21. Tikėtina didžiausia grynoji dabartinė išvestinių finansinių priemonių sandorio vertė yra grynoji dabartinė sandorio vertė, padidinta 20 procentų nominaliosios sandorio sumos dydžiu, kai sandorio sąlygos numato apsikeitimą pagrindine skolos dalimi, arba padidinta 5 procentų nominaliosios sandorio sumos dydžiu, kai sandorio sąlygos nenumato pagrindinės skolos dalies apsikeitimo, o likutinė sandorio trukmė – ilgesnė kaip 5 metai. Kai likutinė sandorio trukmė 5 metai ar trumpesnė, grynoji dabartinė sandorio vertė didinama atitinkamai 10 procentų ir 2,5 procento nominaliosios sandorio sumos dydžiais.
22. Išvestinių finansinių priemonių sandorių galiojimo laikotarpiu grynoji dabartinė sandorių su viena sandorio šalimi vertė turi atitikti Taisyklių 20.1 ir 20.2 papunkčiuose nustatytus reikalavimus. Sandorių sudarymo momentu pagal Taisyklių 21 punktą apskaičiuota tikėtina didžiausia grynoji dabartinė išvestinių finansinių priemonių sandorių vertė turi atitikti Taisyklių 20.1 ir 20.2 papunkčiuose nustatytus reikalavimus.
23. Finansų ministerijai sudarant nevykdomų kredito įsipareigojimų apsikeitimo sandorius, grynoji dabartinė sandorio vertė ir tikėtina didžiausia dabartinė sandorio vertė yra laikomos lygiomis, o grynoji dabartinė vertė atitinka draudžiamąją nominaliosios skolos dalį.
24. Išvestinių finansinių priemonių sandorio pakeitimo sumažinant jo vertę (toliau – vertės sumažinimas) ir nutraukimo atvejais jo grynoji dabartinė vertė nustatoma vienu iš šių būdų:
24.2. apklausus bent tris finansinių paslaugų teikėjus. Tokiu atveju apskaičiuota grynoji dabartinė vertė yra lygi:
24.2.1. finansinių paslaugų teikėjų pateiktų grynųjų dabartinių verčių, atmetus didžiausią ir mažiausią vertes, aritmetiniam vidurkiui, jei pateiktos daugiau nei 3 vertės;
24.2.2. finansinių paslaugų teikėjų pateiktų grynųjų dabartinių verčių aritmetiniam vidurkiui, jei pateiktos dvi arba trys vertės;
25. Finansinių operacijų, naudotinų kredito rizikai valdyti ir nurodytų Taisyklių 5.1 ir 5.2 papunkčiuose, vykdymo sąlygos:
25.1. už sandorio šalies įsipareigojimų vykdymą priimama garantija turi atitikti (arba būti palankesnė) garantuojamų įsipareigojimų charakteristikas – trukmę, sumą ir kitas;
25.2. sudaromų papildomų susitarimų dėl finansinio užstato pateikimo (vienpusio arba dvipusio), kurie yra susieti su išvestinių finansinių priemonių sandoriais, sąlygos, tokios kaip mažiausia pervestina finansinio užstato suma ir (arba) toleruotina kredito rizikos suma, įvertinamos skaičiuojant atitiktį kredito rizikos limitams, nustatytiems Taisyklių 20.1 ir 20.2 papunkčiuose, sandorių sudarymo ir galiojimo metu.
26. Sandorio šaliai, su kuria yra sudaryta sutartis dėl išvestinių finansinių priemonių taikymo, nebeatitinkant reikalavimų dėl Taisyklių 20.1 ir 20.2 papunkčiuose nustatytų kredito rizikos limitų (toliau – reikalavimų neatitinkanti šalis), įsakymu, kuriuo patvirtintos Taisyklės, sudaryta Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu ir skolinantis prisiimtų įsipareigojimų bei valstybės piniginių išteklių valdymo komisija (toliau – Komisija) gali siūlyti Finansų ministerijai:
26.1. kreiptis į reikalavimų neatitinkančią šalį su pasiūlymu dėl rizikos mažinimo, t. y. dėl kito banko ar finansų įstaigos, atitinkančios kredito rizikos limitus, garantijos suteikimo už reikalavimų neatitinkančios šalies įsipareigojimų pagal sandorį vykdymą (tokiu atveju reikalavimų neatitinkančios šalies kredito rizika būtų prilyginama garantiją suteikusio banko ar finansų įstaigos kredito rizikai), arba
26.2. novacijos būdu pakeisti reikalavimų neatitinkančią šalį nekeičiant kitų esminių sandorio sąlygų; arba
27. Kai sandorio šalis yra reikalavimų neatitinkanti šalis dėl vienašališkų Finansų ministerijos veiksmų (kitų išvestinių finansinių priemonių sandorių vertės sumažinimo, nutraukimo ar pan.), Komisija gali nuspręsti neteikti Taisyklių 26 punkte numatytų siūlymų.
28. Reikalavimų neatitinkančiai šaliai nesutikus priimti Finansų ministerijos pasiūlymo dėl rizikos mažinimo, pateikto atsižvelgus į pagal Taisyklių 26 punktą pateiktą Komisijos siūlymą, arba per Finansų ministerijos nurodytą terminą nepateikus duomenų, kad imtasi įgyvendinti pasiūlymą dėl rizikos mažinimo, Komisija gali siūlyti Finansų ministerijai priimti vieną iš šių sprendimų:
29. Kriterijai, kuriuos Komisija įvertina taikydama Taisyklių 28 punktą ir 67.3 papunktį:
30. Sandorio šaliai kreipusis į Finansų ministeriją dėl novacijos, naujoji sandorio šalis turi tenkinti šiuos reikalavimus:
31. Keičiant išvestinių finansinių priemonių sandorio sąlygas (iš sandorio be užstato į sandorį su užstatu), tačiau nekeičiant sandorio šalies, esamo sandorio vertė ir sandorio su užstatu sąlygos nustatomos vienu iš šių būdų:
31.1. esamo sandorio vertė – vertė, apskaičiuota vadovaujantis Taisyklių 24.1 papunkčiu, sandorio su užstatu sąlygos – Komisijos išrinktas geriausias pasiūlymas, gautas apklausus bent tris finansinių paslaugų teikėjus ir gautus pasiūlymus įvertinus Taisyklių III skyriaus antrajame skirsnyje nustatyta tvarka;
31.2. esamo sandorio vertė – vertė, apskaičiuota vadovaujantis Taisyklių 24.2 papunkčiu, sandorio su užstatu sąlygos – Komisijos išrinktas geriausias pasiūlymas, gautas apklausus bent tris finansinių paslaugų teikėjus ir gautus pasiūlymus įvertinus Taisyklių III skyriaus antrajame skirsnyje nustatyta tvarka.
TREČIASIS SKIRSNIS
SU REFINANSAVIMU SUSIJUSIŲ FINANSINIŲ OPERACIJŲ VYKDYMO REIKALAVIMAI
32. Su refinansavimu susijusios finansinės operacijos (ar jų kombinacijos), numatytos Taisyklių 5.3 papunktyje, gali būti vykdomos šiais tikslais:
32.2. siekiant sumažinti perfinansavimo riziką arba įgyvendinant kitus Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu ir skolos valdymo strategiją reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus tikslus ir uždavinius;
33. Finansų ministerija VVP priešlaikinį išpirkimą gali vykdyti:
33.1. priešlaikinio išpirkimo aukciono būdu vidaus rinkoje per Finansų ministerijos atrinktą VVP aukciono organizatorių;
33.2. paskelbdama viešą pasiūlymą supirkti VVP per Finansų ministerijos atrinktą (atrinktus) finansinių paslaugų teikėją (-us);
33.3. per tarpininkus antrinėje vertybinių popierių rinkoje:
33.3.1. pirkdama VVP priešlaikinio išpirkimo tikslu ir juos anuliuodama ne vėliau nei 6 mėnesiai nuo įsigijimo dienos;
34. Finansų ministerija VVP keitimą gali vykdyti:
34.1. aukciono būdu vidaus rinkoje per Finansų ministerijos atrinktą (-us) VVP aukciono organizatorių;
35. Finansų ministerija, siekdama įsigyti santykinai nedidelę (iki 10 procentų emisijos nominaliosios vertės, bet ne daugiau nei 200 mln. eurų) VVP sumą ar VVP emisijos dalį arba gavusi investuotojo (-ų) pasiūlymą prieš laiką išpirkti VVP (neribojant sumos vienam investuotojui), arba turėdama informacijos apie įsigytus norimus prieš laiką išpirkti VVP, gali priešlaikinį VVP išpirkimą vidaus ir užsienio rinkose vykdyti per tarpininkus, neskelbdama priešlaikinio VVP išpirkimo aukciono ar viešo pasiūlymo supirkti VVP.
36. Jeigu VVP emisija, kurios dalis ar ji visa įsigyta priešlaikinio išpirkimo tikslu, buvo apdrausta nuo valiutos kurso ir (arba) palūkanų normos rizikos sudarant išvestines finansines priemones, ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo VVP emisijos (ar jos dalies) anuliavimo tokių išvestinių finansinių priemonių nominalioji vertė turi būti sumažinta atitinkama suma vienu iš šių būdų:
36.1. sumažinant išvestinių finansinių priemonių, kurias taikant buvo apdrausta atitinkama VVP emisija, sandorio (-ių) vertę (-es);
36.2. nutraukiant išvestinių finansinių priemonių, kurias taikant buvo apdrausta atitinkama VVP emisija, sandorį (-ius);
37. Refinansavimo skaičiavimai atliekami vienu iš šių būdų:
37.1. apskaičiuojamos sutaupytos lėšos (sąnaudos), kurias sudaro skirtumas tarp dabartinės refinansuotino skolinio įsipareigojimo rinkos vertės (kainos) ir skolinio įsipareigojimo išpirkimo vertės (kainos), įvertinant susijusias sąnaudas (priešlaikinio skolos grąžinimo baudas, sudarytų išvestinių finansinių priemonių sandorio (-ių) vertės sumažinimo, nutraukimo ir kitas sąnaudas), arba
37.2. apskaičiuojamas skirtumas tarp refinansuotino skolinio įsipareigojimo būsimųjų mokėjimų dabartinės vertės (išpirkimo kainos, įskaičiuojant susijusias sąnaudas, įskaitant rinkos kainos ir pirkimo kainos skirtumą) ir atitinkamos apimties ir trukmės planuojamo prisiimti skolinio įsipareigojimo būsimųjų mokėjimų dabartinės vertės (įskaitant naujo skolinimosi priedo sąnaudas ir išvestinių finansinių priemonių sandorio (-ių) sudarymo sąnaudas).
38. Dabartinė skolinių įsipareigojimų vertė (kaina) apskaičiuojama atliekant diskontavimą – remiantis VVP, denominuotų ta pačia valiuta, kuria yra denominuotas planuojamas refinansuoti skolinis įsipareigojimas, pelningumo kreive. Kai rinkoje išleistų VVP skaičius yra per mažas ir (arba) išleistų VVP trukmė yra per trumpa, dėl ko trūksta pelningumo kreivės reikšmių, kreivė papildoma taikant visuotinai pripažintos pelningumo kreivės reikšmes ir interpoliuotus ir (arba) ekstrapoliuotus Lietuvos rizikos priedus, atsižvelgiant į trukmę. Visuotinai pripažintos euro valiutos pelningumo kreivės reikšmėmis laikomos EURIBOR palūkanų normos ir prekybos sistemoje skelbiamų tokios pačios trukmės apsikeitimo sandorių eurais vidutiniai pelningumai (angl. EUR MidSwap rate), Jungtinių Amerikos Valstijų dolerio valiutos pelningumo kreivės reikšmėmis – Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės vertybinių popierių pelningumai, kitų valiutų – tų šalių vyriausybių vertybinių popierių pelningumai ir (arba) tų šalių tarpbankinės rinkos palūkanų normos. Pelningumo kreivė gali būti sukuriama naudojant išvestinių finansinių priemonių skaičiuokles. Atliekant refinansavimo skaičiavimus ir diskontuojant esamų skolinių įsipareigojimų ir naujo skolinio įsipareigojimo pinigų srautus, naudojamos tos pačios pelningumo kreivės reikšmės. Dėl objektyvių priežasčių gali būti naudojami kiti dabartinės vertės skaičiavimo būdai.
39. Diskonto norma reikalingai trukmei apskaičiuojama pagal formulę:
,
kur:
r – palūkanų norma procentais;
t – trukmė metais.
40. Naujo skolinimosi palūkanų norma nustatoma pagal VVP pelningumus (arba prie visuotinai pripažintos pelningumo kreivės atitinkamos reikšmės pridedant interpoliuotus ir (arba) ekstrapoliuotus Lietuvos rizikos priedus pagal trukmę) ir pridedant Finansų ministerijos prognozuojamą naujo skolinimosi priedą. Naujo skolinimosi pagal kintamą palūkanų normą galutinė palūkanų norma nustatoma naudojant palūkanų normų prognozes.
41. Skolinis įsipareigojimas refinansuojamas laikantis šių sąlygų:
41.1. kai skolinis įsipareigojimas refinansuojamas siekiant ekonominio efekto (sutaupymo), turi būti sutaupyta ne mažiau kaip 1 procentas refinansuojamo skolinio įsipareigojimo nominaliosios sumos;
41.2. kai skolinis įsipareigojimas refinansuojamas dėl perfinansavimo rizikos sumažinimo, siekiant pakeisti skolos ar išvestinių finansinių priemonių portfelio struktūrą arba įgyvendinant kitus Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu ir skolos valdymo strategiją reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus tikslus ir uždavinius, planuojamos sąnaudos neturi viršyti 5 procentų refinansuojamo skolinio įsipareigojimo nominaliosios sumos;
42. Kai skolinis įsipareigojimas refinansuojamas:
42.1. siekiant ekonominio efekto (sutaupymo), naudojamas Taisyklių 37.1 papunktyje nurodytas refinansavimo skaičiavimo būdas;
42.2. įgyvendinant kitus Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu ir skolos valdymo strategiją reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus tikslus ir uždavinius, pasirenkamas vienas iš Taisyklių 37.1 arba 37.2 papunktyje nurodytų refinansavimo skaičiavimo būdų;
43. Skolinių įsipareigojimų refinansavimo skaičiavimai atliekami ir atitiktis Taisyklių 41 punkte nustatytoms sąlygoms nustatoma atsižvelgiant į planuojamas sutaupyti refinansavimo lėšas ar sąnaudas, apskaičiuotas pagal Taisyklių 37 punktą. Komisija, siūlydama Finansų ministerijai vykdyti refinansavimą, gali siūlyti refinansavimą vykdyti prisiimant ilgesnės nei refinansuojamo skolinio įsipareigojimo trukmės naują skolinį įsipareigojimą.
III SKYRIUS
FINANSINIŲ PRIEMONIŲ TAIKYMO IR SU REFINANSAVIMU SUSIJUSIŲ FINANSINIŲ OPERACIJŲ VYKDYMO POREIKIO PLANAVIMAS, PASIŪLYMŲ VERTINIMAS, SPRENDIMŲ PRIĖMIMAS, SANDORIŲ SUDARYMAS, NOVACIJA, PAKEITIMAS IR NUTRAUKIMAS
PIRMASIS SKIRSNIS
FINANSINIŲ PRIEMONIŲ TAIKYMO IR SU REFINANSAVIMU SUSIJUSIŲ FINANSINIŲ OPERACIJŲ VYKDYMO POREIKIO PLANAVIMAS IR PRELIMINARIŲ SĄLYGŲ NUSTATYMAS
44. Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius (toliau – Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius) ir Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento Skolinimosi ir pinigų valdymo skyrius (toliau – Skolinimosi ir pinigų valdymo skyrius), atsižvelgdami į skolinimosi valstybės vardu planus (skolinimosi poreikį, planuojamas pasiskolinti sumas ir naudotinas skolinimosi priemones, planuojamus pagal įsakymu, kuriuo patvirtintos Taisyklės, patvirtintas Valstybės piniginių išteklių valdymo taisykles), kitus Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu ir skolos valdymo strategiją reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus tikslus ir uždavinius ar situaciją finansų rinkose, planuoja finansinių priemonių taikymą, su refinansavimu susijusių finansinių operacijų vykdymą ir su tuo susijusių finansinių paslaugų pirkimą bei paslaugų teikimo dokumentų pasirašymą. Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius teikia Komisijai pasiūlymus dėl finansinių priemonių taikymo ir su refinansavimu susijusių finansinių operacijų vykdymo. Skolinimosi ir pinigų valdymo skyrius, vadovaudamasis Komisijos sprendimais, organizuoja sandorių dėl finansinių priemonių taikymo ir su refinansavimu susijusių finansinių operacijų vykdymo sudarymą.
45. Komisija, atsižvelgdama į Prognozavimo ir rizikos valdymo bei Skolinimosi ir pinigų valdymo skyrių pasiūlymus dėl konkrečių finansinių priemonių ir operacijų parinkimo, jų apimties, pagal Taisyklių 46 ir 47 punktus atrenka finansinių paslaugų teikėjus, į kuriuos būtų kreipiamasi dėl pasiūlymų pateikimo, ir nustato pagrindines numatomo sandorio preliminarias sąlygas. Kai finansinės operacijos vykdomos pagal Taisyklių 33.2, 33.3 ar 34.2 papunkčius, visos ar dalis sandorio sąlygų (išperkama suma, pelningumas ir pan.) gali būti nustatoma pasirinkus finansinių paslaugų teikėją.
46. Atrenkant finansinių paslaugų teikėjus, į kuriuos bus kreipiamasi su prašymu pateikti pasiūlymus dėl finansinių paslaugų teikimo, atsižvelgiama į šias aplinkybes:
46.1. atrenkant finansinių paslaugų teikėjus dėl paslaugų, susijusių su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, – Finansų ministerijos turimus sandorius su finansinių paslaugų teikėjais ir neišnaudotą kredito rizikos limitą;
46.2. finansinių paslaugų teikėjų padėtį konkrečiose su atitinkamų finansinių paslaugų teikimu susijusiose rinkose (užimama rinkos dalis, aktyvumas, reputacija ir pan.);
46.4. Finansų ministerijos valstybės tarnautojų ankstesnę patirtį dirbant su finansinių paslaugų teikėjais;
47. Jeigu dėl techninių priežasčių, dėl priežasčių, susijusių su išimtinių teisių apsauga, arba dėl kitų Komisijos pripažintų pagrįstomis priežasčių finansines paslaugas gali teikti tik konkretus finansinių paslaugų teikėjas, Komisija gali siūlyti Finansų ministerijai kreiptis į konkretų finansinių paslaugų teikėją su prašymu pateikti pasiūlymą.
ANTRASIS SKIRSNIS
FINANSINIŲ PASLAUGŲ TEIKĖJŲ APKLAUSA, JŲ PASIŪLYMŲ VERTINIMAS IR GERIAUSIŲ PASIŪLYMŲ ATRINKIMAS
48. Įgaliotas Skolinimosi ir pinigų valdymo skyriaus valstybės tarnautojas, kuriam pagal pareigybės aprašyme nustatytą kompetenciją yra suteikta teisė naudoti tiesiogines ir išvestines finansines priemones valstybės skolinių įsipareigojimų rizikingumui mažinti (toliau – įgaliotas valstybės tarnautojas), vadovaudamasis Komisijos priimtu sprendimu, nurodytu Taisyklių 45 punkte, telefonu, elektroniniu paštu ar kitais su finansinių paslaugų teikėjais sutartais būdais kreipiasi į Komisijos atrinktus finansinių paslaugų teikėjus (išskyrus Taisyklių 47 punkte nurodytas išimtis), prašydamas per nustatytą laiką raštu popieriuje arba elektroniniu paštu pateikti pasiūlymus dėl finansinių paslaugų suteikimo.
49. Finansinių paslaugų teikėjų pasiūlymai dėl išvestinių finansinių priemonių taikymo gali būti vertinami kartu su kitais finansinių paslaugų teikėjo pateiktais bendrais finansinių paslaugų pasiūlymais, susijusiais su Vyriausybės skolinimusi (toliau – bendras pasiūlymas), nevykdant atskiros finansinių paslaugų teikėjų atrankos dėl išvestinių finansinių priemonių taikymo, kai pasiūlymas dėl išvestinių finansinių priemonių taikymo pateikiamas kartu su bendru pasiūlymu ir tenkinamos šios sąlygos:
49.1. išvestinių finansinių priemonių sandorio nominalioji suma yra ne daugiau kaip 100 mln. eurų ekvivalentas;
50. Bendrų pasiūlymų ir pasiūlymų dėl su refinansavimu susijusių finansinių operacijų, vykdomų pagal Taisyklių 33.2 ar 34.2 papunktį, vykdymo paslaugų pirkimo vertinimai atliekami vadovaujantis Pasiūlymų dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių, išleidžiamų užsienio rinkose, ir paskolų vertinimo taisyklėmis, patvirtintomis įsakymu, kuriuo patvirtintos Taisyklės.
51. Finansinių operacijų tarpininkas (-ai) pagal Taisyklių 33.3 papunktį parenkamas (-ami) apklausus ne mažiau kaip tris Lietuvos Respublikoje, kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, Europos ekonominės erdvės valstybėje ar Šveicarijos Konfederacijoje licencijuotas finansų įstaigas (bankus ir finansų maklerio įmones), turinčias teisę teikti investicines paslaugas, vykdančias visus jas prižiūrinčių institucijų nustatytus reikalavimus, turinčias teisę verstis banko veikla arba turinčias finansų maklerio įmonės A kategoriją ne trumpiau kaip vienus metus, arba pagal su ne mažiau kaip trimis šio punkto sąlygas atitinkančiomis finansų įstaigomis pasirašytas atitinkamas tarpininkavimo sutartis pasirinkus geriausias sąlygas siūlančią finansų įstaigą. Komisija nustato pagrindines numatomo sandorio sudarymo preliminarias sąlygas ir galimas maksimalias šių sąlygų kitimo ribas.
52. Gautus finansinių paslaugų teikėjų pasiūlymus vertina Komisija, kuri gali siūlyti Finansų ministerijai prašyti finansinių paslaugų teikėjų patikslinti savo pasiūlymus.
53. Finansinių paslaugų teikėjų pasiūlymai vertinami suteikiant jiems balus pagal šiuos kriterijus:
54. Finansinių paslaugų teikėjų pasiūlymai pagal kriterijus vertinami šia tvarka:
54.2. apskaičiuojant balų sumą pagal kriterijus. Skaičiuojama taip:
54.2.1. B1 x 0,75, kur B1 – pasiūlymui pagal Taisyklių 53.1 papunktyje nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas;
54.2.2. B2 x 0,2, kur B2 – pasiūlymui pagal Taisyklių 53.2 papunktyje nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas;
55. Balai už kiekvieną finansinių paslaugų teikėjų pasiūlymą skiriami Komisijos sprendimu. Atsižvelgdama į kiekvieno pasiūlymo galutinį vertinimo balą, Komisija priima sprendimą dėl geriausio pasiūlymo ir nustato pagrindines numatomo sandorio sudarymo preliminarias sąlygas ir galimas šių sąlygų maksimalias kitimo ribas. Atrinkus keletą pasiūlymų, gali būti priimtas sprendimas derėtis su šiuos pasiūlymus pateikusiais finansinių paslaugų teikėjais dėl pasiūlymų sąlygų gerinimo.
56. Komisijos posėdžio pirmininkas Komisijos sprendimą dėl geriausio pasiūlymo, priimtą pagal Taisyklių 55 punktą, suderina su finansų ministru ir finansų viceministru, kuriam pagal finansų ministro nustatytą veiklos sritį priskirta Valstybės iždo departamento veiklos sritis (jo nesant – su finansų ministro paskirtu jo funkcijas atliekančiu finansų viceministru), ir suderintą sprendimą (toliau – su vadovybe suderintas sprendimas) perduoda vykdyti Skolinimosi ir pinigų valdymo skyriui.
TREČIASIS SKIRSNIS
SPRENDIMO DĖL FINANSINIŲ PRIEMONIŲ TAIKYMO IR SU REFINANSAVIMU SUSIJUSIŲ FINANSINIŲ OPERACIJŲ VYKDYMO PRIĖMIMAS IR SANDORIŲ SUDARYMO TVARKA
57. Įgaliotas valstybės tarnautojas, vadovaudamasis su vadovybe suderintu sprendimu, telefonu, elektroniniu paštu ar kitais su finansinių paslaugų teikėjais sutartais būdais kreipiasi į Komisijos atrinktus finansinių paslaugų teikėjus, prašydamas per nustatytą laiką pateikti konkrečias sąlygas sandoriui dėl finansinių priemonių taikymo arba su refinansavimu susijusių finansinių operacijų vykdymo sudaryti.
58. Komisijos atrinktam finansinių paslaugų teikėjui pateikus konkrečias sąlygas sandoriui dėl finansinių priemonių taikymo arba su refinansavimu susijusių finansinių operacijų vykdymo sudaryti, kurios atitinka Taisyklių 55 punkte nustatyta tvarka Komisijos nustatytas pagrindines numatomo sandorio sudarymo preliminarias sąlygas arba patenka į Komisijos nustatytas galimas maksimalias šių sąlygų kitimo ribas, įgaliotas valstybės tarnautojas:
58.1. jeigu su finansinių paslaugų teikėjais yra sutarta tam tikrą sandorį sudaryti elektroninių ryšių priemonėmis – telefonu ar elektroniniu paštu, sudaro sandorį telefonu ar elektroniniu paštu ir parengia sutartį ar kitus reikiamus dokumentus dėl šio sandorio patvirtinimo arba kreipiasi į sandorio šalį ar užsienio teisininkus, su kuriais sudaryta teisinių paslaugų teikimo sutartis, dėl šių dokumentų parengimo;
58.2. jeigu su finansinių paslaugų teikėjais yra sutarta tam tikrą sandorį sudaryti kitomis negu Taisyklių 58.1 papunktyje nurodytomis priemonėmis, parengia rašytinę sutartį ar kitus reikiamus dokumentus dėl šio sandorio sudarymo arba kreipiasi į sandorio šalį ar užsienio teisininkus, su kuriais sudaryta teisinių paslaugų teikimo sutartis, dėl šių dokumentų parengimo.
59. Komisijos atrinktam finansinių paslaugų teikėjui pateikus konkrečias sąlygas sandoriui dėl finansinių priemonių taikymo arba su refinansavimu susijusių finansinių operacijų vykdymo sudaryti, kurios neatitinka Taisyklių 55 punkte nustatyta tvarka Komisijos nustatytų pagrindinių numatomų sandorio sudarymo preliminarių sąlygų arba nepatenka į Komisijos nustatytas galimas maksimalias šių sąlygų kitimo ribas, įgaliotas valstybės tarnautojas:
59.1. jeigu Komisija buvo atrinkusi daugiau negu vieną finansinių paslaugų teikėją, eilės tvarka kreipiasi į antrąjį ir paskesnius geriausius pasiūlymus pateikusius finansinių paslaugų teikėjus dėl atitinkamo sandorio sudarymo Taisyklių 58 punkte nustatyta tvarka;
59.2. jeigu nė vienas iš Komisijos atrinktų finansinių paslaugų teikėjų nepasiūlo sudaryti sandorio Komisijos nustatytomis pagrindinėmis numatomų sandorių sudarymo preliminariomis sąlygomis ar jų pasiūlytos sąlygos nepatenka į Komisijos nustatytas galimas maksimalias šių sąlygų kitimo ribas arba sudaryti sandoriai su kitais (kai Komisija yra atrinkusi daugiau nei vieną finansinių paslaugų teikėją) finansinių paslaugų teikėjais nepatenkina viso finansinių priemonių naudojimo arba su refinansavimu susijusių finansinių operacijų vykdymo poreikio, tą pačią dieną informuoja apie tai Komisijos pirmininką (jo nesant – Komisijos pirmininko pavaduotoją, o jų abiejų nesant – Komisijos narį – Valstybės iždo departamento direktorių, jo nesant – Valstybės iždo departamento valstybės tarnautoją, laikinai atliekantį departamento direktoriaus funkcijas), kuris šaukia Komisijos posėdį siūlomoms sandorio sudarymo sąlygoms svarstyti arba naujai finansinių paslaugų teikėjų atrankai organizuoti.
60. Finansų ministerijos įgalioti atstovai per 5 darbo dienas informuoja finansinių paslaugų teikėjus jų nurodytais kontaktiniais telefono numeriais žodžiu arba raštu – nusiųsdami jų nurodytais elektroninio pašto adresais elektroninę žinutę – apie Finansų ministerijos priimtą sprendimą dėl jų pateikto pasiūlymo.
61. Kai su refinansavimu susijusios finansinės operacijos vykdomos pagal Taisyklių 33.2 ar 34.2 papunktį, Komisija, atsižvelgdama į VVP paklausą, situaciją rinkoje ir investuotojų pageidaujamą (-us) pelningumą (-us), priima sprendimą dėl konkrečių sandorio sąlygų, kurį Komisijos posėdžio pirmininkas suderina su finansų ministru ir finansų viceministru, kuriam pagal finansų ministro nustatytą veiklos sritį priskirta Valstybės iždo departamento veiklos sritis (jo nesant – su finansų ministro paskirtu jo funkcijas atliekančiu finansų viceministru), ir apie suderintą sprendimą informuoja Komisijos atrinktą (-us) finansinių paslaugų teikėją (-us).
KETVIRTASIS SKIRSNIS
SPRENDIMO DĖL IŠVESTINIŲ FINANSINIŲ PRIEMONIŲ SANDORIŲ NOVACIJOS, PAKEITIMO IR NUTRAUKIMO PRIĖMIMAS IR IŠVESTINIŲ FINANSINIŲ PRIEMONIŲ SANDORIŲ NOVACIJOS, PAKEITIMO IR NUTRAUKIMO TVARKA
62. Skolinimosi ir pinigų valdymo skyrius teikia Komisijai pasiūlymus dėl išvestinių finansinių priemonių sandorio (-ių) novacijos, pakeitimo ir nutraukimo (išskyrus pasiūlymus dėl veiksmų reikalavimų neatitinkančios šalies atžvilgiu). Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius teikia Komisijai pasiūlymus dėl Finansų ministerijos veiksmų reikalavimų neatitinkančios šalies atžvilgiu.
63. Įgaliotas valstybės tarnautojas, vadovaudamasis Komisijos sprendimu dėl išvestinių finansinių priemonių sandorio su reikalavimų neatitinkančia šalimi vertės sumažinimo pagal Taisyklių 28.2 papunktį arba sandorio nutraukimo pagal Taisyklių 28.3 papunktį, kreipiasi į finansinių paslaugų teikėją su rašytiniu siūlymu sumažinti sandorio vertę ar sandorį nutraukti grynąja dabartine verte, kuri nustatoma pagal Taisyklių 24.1 papunktį. Finansinių paslaugų teikėjui:
63.1. sutikus nutraukti sandorį nurodyta verte, įgaliotas valstybės tarnautojas imasi visų reikalingų veiksmų sandorio nutraukimui įforminti;
64. Sandorio šaliai pateikus rašytinį prašymą Finansų ministerijai dėl išvestinių finansinių priemonių sandorio vertės sumažinimo arba nutraukimo:
64.1. Komisija gali priimti sprendimą sutikti sumažinti išvestinių finansinių priemonių sandorio vertę ar sandorį nutraukti, kai pagal Taisyklių 24.1 papunktį apskaičiuota grynoji dabartinė vertė yra ne blogesnė nei sandorio šalies pateikta sandorio vertė;
64.2. sandorio šaliai nesutikus sumažinti sandorio vertę arba sandorį nutraukti pagal Taisyklių 64.1 papunktį, suderinusi su finansų ministru ir finansų viceministru, kuriam pagal finansų ministro nustatytą veiklos sritį priskirta Valstybės iždo departamento veiklos sritis (jo laikinai nesant – finansų ministro paskirtu jo funkcijas atliekančiu finansų viceministru), Komisija gali nuspręsti sutikti su sandorio šalies pasiūlytomis sandorio sąlygomis, jei pasiūlyta sandorio vertė yra ne blogesnė nei grynoji dabartinė vertė, apskaičiuota pagal Taisyklių 24.2 papunktį.
65. Komisijai nusprendus sumažinti išvestinių finansinių priemonių sandorio (-ių) vertę, vadovaujantis Taisyklių 36.1 papunkčiu, ar sandorį nutraukti, vadovaujantis Taisyklių 36.2 papunkčiu:
65.1. įgaliotas valstybės tarnautojas pateikia rašytinį prašymą visiems finansinių paslaugų teikėjams, su kuriais yra sudaryti išvestinių finansinių priemonių, kurias taikant buvo apdrausta atitinkama VVP emisija, sandoriai, kad šie pateiktų grynąsias dabartines vertes, kurios būtų priimtina sąlyga sumažinti sandorio vertę ar sandorį nutraukti;
65.2. gautus pasiūlymus Komisija vertina Taisyklių III skyriaus antrajame skirsnyje nustatyta tvarka ir išrenka geriausią (-ius) pasiūlymą (-us);
65.3. jeigu bent vienas iš apklaustų finansinių paslaugų teikėjų yra reikalavimų neatitinkanti šalis, siūloma sumažinti sandorio vertę ar nutraukti sandorį geriausiomis iš gautų pasiūlymų sąlygomis pagal Taisyklių 65.2 papunktį;
65.4. nesant reikalavimų neatitinkančios šalies ar jai nesutikus su Taisyklių 65.3 papunktyje nurodytais veiksmais, sumažinti sandorio vertę ar nutraukti sandorį siūloma geriausią pasiūlymą pateikusiam finansinių paslaugų teikėjui;
65.5. jeigu Komisija buvo atrinkusi daugiau negu vieną finansinių paslaugų teikėją, įgaliotas valstybės tarnautojas eilės tvarka kreipiasi į antrąjį ir paskesnius geriausius pasiūlymus pateikusius finansinių paslaugų teikėjus dėl sandorio vertės sumažinimo ar nutraukimo. Jei yra reikalavimų neatitinkanti šalis ar ji nesutiko su Taisyklių 65.3 papunktyje nurodytais veiksmais, prieš kiekvieną kreipimąsi kartojamas Taisyklių 65.4 papunktyje nurodytas veiksmas.
66. Sandorio šaliai pateikus rašytinį prašymą Finansų ministerijai dėl išvestinių finansinių priemonių sandorio sąlygų keitimo iš sandorio be užstato į sandorį su užstatu, Komisija gali siūlyti Finansų ministerijai:
66.1. sutikti pakeisti sandorio sąlygas ne blogesnėmis sąlygomis, nei apskaičiuota pagal Taisyklių 24.1 papunktį;
66.2. sandorio šaliai nesutikus su sandorio sąlygų keitimu pagal Taisyklių 66.1 papunktį – sutikti su sandorio šalies pasiūlytomis sandorio sąlygomis, jei sandorio šalies pasiūlyta sandorio vertė yra ne blogesnė nei apskaičiuota pagal Taisyklių 24.2 papunktį;
66.3. finansinių paslaugų teikėjui nesutikus su sandorio sąlygų keitimu pagal Taisyklių 66.2 papunktį, įvertinusi Taisyklių 29 punkte nustatytus kriterijus:
67. Komisijai priėmus sprendimą dėl išvestinių finansinių priemonių sandorio novacijos, pakeitimo ar nutraukimo, Komisijos posėdžio pirmininkas su vadovybe suderintą sprendimą perduoda vykdyti Skolinimosi ir pinigų valdymo skyriui. Įgaliotas valstybės tarnautojas kreipiasi į sandorio šalį dėl sutarties ar kitų reikiamų dokumentų dėl atitinkamo sandorio novacijos, pakeitimo ar nutraukimo parengimo.
IV SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
69. Prireikus teisinių ir (arba) finansinių konsultacijų dėl pasirašomų dokumentų, Finansų ministerija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis, gali pirkti reikiamas paslaugas iš Lietuvos Respublikos ar užsienio asmenų, teikiančių tokias paslaugas.
70. Finansinių paslaugų teikėjas, su kuriuo įgaliotas valstybės tarnautojas ketina aptarti finansinės paslaugos pirkimo ir finansinių priemonių taikymo sąlygas Taisyklių 58 punkte nustatytu būdu, prieš pokalbį turi būti įspėtas, kad pokalbis bus įrašomas, išskyrus atvejus, kai tokia nuostata yra įtraukta į su finansinių paslaugų teikėjais sudarytas sutartis.
71. Įgaliotas valstybės tarnautojas gali žodžiu kreiptis į finansinių paslaugų teikėją dėl sandorio sudarymo tik tokiu atveju, jeigu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 3 dalimi, yra informuotas, kad pokalbiai, susiję su finansinių paslaugų pirkimu ir finansinių priemonių taikymu, įrašomi.
72. Pokalbių įrašų perklausa gali būti atliekama, jeigu būtina pateikti įrodymus, susijusius su sandorio dėl finansinių paslaugų pirkimo sudarymu ir finansinių priemonių taikymo procedūromis.
Finansinių priemonių naudojimo taisyklių
priedas
KREDITO REITINGŲ VERTĖS
| Moody’s |
Standard & Poor’s |
Fitch Ratings |
|||
| Ilgalaikis kredito reitingas (angl. „Long Term Rating“) |
Ilgalaikis kredito reitingas užsienio valiuta (angl. „Long Term Foreign Issuer Credit Rating“) |
Ilgalaikio kredito skolinimosi nemokumo reitingas (angl. „Long Term Issuer Default Rating“) |
|||
| Reitingas |
Vertė |
Reitingas |
Vertė |
Reitingas |
Vertė |
| Aaa |
32 |
AAA |
32 |
AAA |
32 |
| Aa1 |
30 |
AA+ |
30 |
AA+ |
30 |
| Aa2 |
28 |
AA |
28 |
AA |
28 |
| Aa3 |
26 |
AA- |
26 |
AA- |
26 |
| A1 |
24 |
A+ |
24 |
A+ |
24 |
| A2 |
22 |
A |
22 |
A |
22 |
| A3 |
20 |
A- |
20 |
A- |
20 |
| Baa1 |
18 |
BBB+ |
18 |
BBB+ |
18 |
| Baa2 |
16 |
BBB |
16 |
BBB |
16 |
| Baa3 |
14 |
BBB- |
14 |
BBB- |
14 |
| Ba1 |
12 |
BB+ |
12 |
BB+ |
12 |
| Ba2 |
10 |
BB |
10 |
BB |
10 |
| Ba3 |
8 |
BB- |
8 |
BB- |
8 |
| B1 |
6 |
B+ |
6 |
B+ |
6 |
| B2 |
4 |
B |
4 |
B |
4 |
| B3 |
2 |
B- |
2 |
B- |
2 |
| Caa1 |
0 |
CCC+ |
0 |
CCC+ |
0 |
| Caa2 |
0 |
CCC |
0 |
CCC |
0 |
| Caa3 |
0 |
CCC- |
0 |
CCC- |
0 |
| Ca |
0 |
CC |
0 |
CC |
0 |
| C |
0 |
C |
0 |
C |
0 |
| WR |
0 |
D |
0 |
DDD |
0 |
|
|
|
NR |
0 |
DD |
0 |
|
|
|
|
|
RD |
0 |
|
|
|
|
|
D |
0 |
|
|
|
|
|
WD |
0 |
|
|
|
|
|
PIF |
0 |
|
|
|
|
|
NR |
0 |
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. gruodžio 7 d. įsakymu
Nr. 1K-417
(Lietuvos Respublikos finansų ministro 2021 m. gruodžio 23 d. įsakymo
Nr. 1K-400 redakcija)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS VERTYBINIŲ POPIERIŲ, PLATINAMŲ AUKCIONO BŪDU, DIDŽIAUSIO (MAŽIAUSIO) PELNINGUMO RIBOS IR (ARBA) EMISIJOS SUMOS NUSTATYMO TAISYKLĖS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių, platinamų aukciono būdu, didžiausio (mažiausio) pelningumo ribos ir (arba) emisijos sumos nustatymo taisyklėse (toliau – Taisyklės) reglamentuojama:
1.1. skolinimosi poreikio Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių, platinamų aukciono būdu (toliau – VVP), aukcione ketvirtinių sumų bei pelningumų ir rizikos priedų pokyčių ribų nustatymas;
1.2. didžiausio pelningumo ribos, pagal kurią tenkinami VVP pardavimo aukcione gauti konkurenciniai pavedimai, nustatymas;
1.3. mažiausio pelningumo ribos, pagal kurią tenkinami priešlaikinio VVP išpirkimo aukcione gauti konkurenciniai pavedimai, nustatymas;
2. Taisyklėmis vadovaujasi įsakymu, kuriuo patvirtintos Taisyklės, sudarytos:
2.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu ir skolinantis prisiimtų įsipareigojimų bei valstybės piniginių išteklių valdymo komisija (toliau – Komisija), Taisyklių nustatyta tvarka priimdama sprendimą dėl VVP aukcionuose numatomų pasiskolinti ketvirtinių sumų bei pelningumų ir rizikos priedų pokyčių ribų;
3. VVP aukcionai rengiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymu, Lietuvos Respublikos vertybinių popierių išleidimo ir apyvartos, paskolų valstybės vardu ėmimo ir kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų pasirašymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1329 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių išleidimo ir apyvartos, paskolų valstybės vardu ėmimo ir kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų pasirašymo taisyklių patvirtinimo“, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių aukciono taisyklėmis, patvirtintomis AB NASDAQ Vilnius 2021 m. birželio 30 d. valdybos posėdžio protokolu Nr. 21-118.
4. VVP aukciono dieną ne vėliau kaip per 15 minučių po VVP aukcione pateikiamų pavedimų priėmimo pabaigos VVP aukciono organizatorius, kuris pagal sutartį, sudarytą su Lietuvos Respublikos finansų ministerija, organizuoja VVP aukcionus (toliau – VVP aukciono organizatorius), su Finansų ministerija sutartu būdu Finansų ministerijai perduoda informaciją apie VVP aukcione gautus pavedimus.
5. Ne vėliau kaip per 60 minučių po VVP aukcione pateikiamų pavedimų priėmimo pabaigos įgaliotas Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento Skolinimosi ir pinigų valdymo skyriaus valstybės tarnautojas, kuriam pagal pareigybės aprašyme nustatytą kompetenciją priskirta funkcija palaikyti ryšius su birža VVP klausimais (toliau – įgaliotas valstybės tarnautojas), elektroninėmis priemonėmis (telefonu (žodžiu arba trumpąja žinute), elektroniniu paštu arba kitu su VVP aukciono organizatoriumi sutartu būdu) VVP aukciono organizatoriui praneša Aukciono komisijos nustatytą pelningumo ribą, pagal kurią tenkinami VVP aukcione gauti konkurenciniai pavedimai, arba išleidžiamos ar prieš laiką išperkamos emisijos sumą.
6. Įgaliotas valstybės tarnautojas VVP aukciono dieną ne vėliau kaip iki darbo dienos pabaigos finansų viceministrui, kuriam pagal veiklos sritį priskirtas Finansų ministerijos Valstybės iždo departamentas (toliau – finansų viceministras), elektroninėmis priemonėmis (telefonu (žodžiu arba trumpąja žinute), elektroniniu paštu arba kitu su finansų viceministru sutartu būdu) pateikia informaciją apie VVP aukciono rezultatus.
II SKYRIUS
SKOLINIMOSI POREIKIO VVP AUKCIONE KETVIRTINIŲ SUMŲ IR PELNINGUMŲ BEI RIZIKOS PRIEDŲ POKYČIŲ RIBŲ NUSTATYMAS
7. Komisija, priėmusi sprendimą dėl metinio skolinimosi poreikio dydžio, nustato:
8. Jeigu per praeitą ketvirtį VVP aukciono būdu pasiskolintų lėšų suma yra daugiau nei 20 procentų didesnė arba daugiau nei 20 procentų mažesnė už atitinkamą ketvirtį planuotą pasiskolinti lėšų sumą, rengiamas naujas Komisijos posėdis, kurio metu nustatomos VVP aukcionuose numatomos pasiskolinti ketvirtinės sumos iki einamųjų metų pabaigos.
III SKYRIUS
PARDAVIMO AUKCIONE IŠLEIDŽIAMŲ VVP SUMOS IR (ARBA) DIDŽIAUSIO PELNINGUMO RIBOS NUSTATYMAS
9. Didžiausią VVP pelningumo ribą ir (arba) išleidžiamos VVP emisijos sumą Aukciono komisija nustato tokia tvarka:
9.1. VVP pardavimo aukcione gavus konkurencinių pavedimų sąrašą, išdėstytą pelningumo didėjimo tvarka, imamas atitinkamos skolinimosi poreikio sumos pasiūlytas vidutinis svertinis pelningumas (toliau – skolinimosi poreikio pelningumas) ir lyginamas su:
9.1.1. paskutiniame VVP aukcione, vykusiame ne anksčiau nei prieš 3 mėnesius nuo VVP aukciono, kuriame nustatomas platinamos VVP emisijos pelningumas, dienos, jei yra, parduotų tokios pačios arba artimiausios trukmės (likutinės trukmės dienomis skirtumas negali būti didesnis nei 45 dienos) (toliau – tokia pati trukmė) VVP vidutiniu svertiniu pelningumu;
9.1.2. vieną darbo dieną prieš VVP pardavimo aukcioną Lietuvos bankui teikiamų, o jei kotiruotės iš Lietuvos banko negautos arba jos nereprezentatyvios (pvz., VVP emisiją kotiruoja mažiau nei 3 bankai), – „Bloomberg“ informacinėje ir prekybos sistemoje (toliau – prekybos sistema) skelbiamų tokios pačios trukmės VVP emisijos (-ų) pirkimo (angl. bid) pelningumų vidurkiu (-ais). Nesant tokios galimybės, skaičiuojamas išvestinis VVP pelningumas pagal Taisyklių V skyriuje pateiktą metodiką;
9.1.3. vieną darbo dieną prieš VVP pardavimo aukcioną skelbiama tokios pačios trukmės EURIBOR palūkanų norma;
9.1.4. prekybos sistemoje skelbiamu tokios pačios trukmės Vokietijos Federacinės Respublikos vyriausybės vertybinių popierių pirkimo (angl. bid) pelningumu antrinėje rinkoje. Nesant tokios galimybės, skaičiuojamas išvestinis Vokietijos Federacinės Respublikos vyriausybės vertybinių popierių pelningumas pagal Taisyklių V skyriuje pateiktą metodiką;
9.1.5. prekybos sistemoje skelbiamu tokios pačios trukmės apsikeitimo sandorių vidutiniu pelningumu (angl. MidSwap rate). Nesant tokios galimybės, skaičiuojamas išvestinis apsikeitimo sandorių vidutinis pelningumas pagal Taisyklių V skyriuje pateiktą metodiką;
9.2. VVP pardavimo aukcione išleidžiamų VVP emisijos didžiausią pelningumo ribą ir (arba) sumą Aukciono komisija nustato atsižvelgdama į skolinimosi poreikį, situaciją rinkoje ir VVP aukcione pateiktus pavedimus, Finansų ministerijos galimybes pasiskolinti naudojant kitas skolinimosi priemones ir kitas svarbias aplinkybes, išskyrus Taisyklių 9.3 papunktyje nustatytus atvejus;
9.3. Aukciono komisijos sprendimų dėl VVP emisijos sumos ir (arba) didžiausio pelningumo ribos projektus su finansų viceministru, o jo laikinai nesant – su jo funkcijas atliekančiu finansų viceministru, o jų laikinai nesant – su finansų ministru derina Aukciono komisijos pirmininkas, o jo laikinai nesant – Aukciono komisijos pirmininko pavaduotojas, jeigu:
9.3.1. platinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės iždo vekselius (toliau – iždo vekseliai):
9.3.1.1. skolinimosi poreikio pelningumas, palyginti su Taisyklių 9.1.1 papunktyje nurodytu pelningumu (imant iždo vekselių pelningumą), padidėja daugiau nei Komisijos nustatytas dydis;
9.3.1.2. skolinimosi poreikio pelningumas yra didesnis nei Taisyklių 9.1.2 papunktyje nurodytas pelningumas;
9.3.1.3. skolinimosi poreikio pelningumo rizikos priedas virš Taisyklių 9.1.3 papunktyje nurodytos palūkanų normos, palyginti su praeitame tokios pačios trukmės VVP pardavimo aukcione, vykusiame ne anksčiau nei prieš 3 mėnesius nuo VVP aukciono dienos, išplatintų VVP vidutinio svertinio pelningumo rizikos priedu virš tokios pačios trukmės EURIBOR palūkanų normos, padidėja daugiau nei Komisijos nustatytas dydis;
9.3.1.4. skolinimosi poreikio pelningumo rizikos priedas virš Taisyklių 9.1.4 papunktyje nurodyto pelningumo (imant iždo vekselių pelningumą), palyginti su praeitame tokios trukmės VVP pardavimo aukcione, vykusiame ne anksčiau nei prieš 3 mėnesius nuo VVP aukciono dienos, išplatintų VVP vidutinio svertinio pelningumo rizikos priedu virš tokios pačios trukmės Vokietijos Federacinės Respublikos vyriausybės vertybinių popierių pirkimo pelningumo, padidėja daugiau nei Komisijos nustatytas dydis;
9.3.2. platinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės obligacijas (toliau – obligacijos):
9.3.2.1. skolinimosi poreikio pelningumas, palyginti su Taisyklių 9.1.1 papunktyje nurodytu pelningumu (imant obligacijų pelningumą), padidėja daugiau nei Komisijos nustatytas dydis;
9.3.2.2. skolinimosi poreikio pelningumas (-ai) yra didesnis (-i) nei Taisyklių 9.1.2 papunktyje nurodytas (-i) pelningumas (-ai);
9.3.2.3. skolinimosi poreikio pelningumo rizikos priedas virš Taisyklių 9.1.4 ir (arba) 9.1.5 papunkčiuose nurodytų pelningumų padidėja daugiau nei Komisijos nustatytas dydis;
IV SKYRIUS
PRIEŠLAIKINIO IŠPIRKIMO AUKCIONE IŠPERKAMŲ VVP SUMOS IR (ARBA) MAŽIAUSIO PELNINGUMO RIBOS NUSTATYMAS
10. Mažiausią VVP pelningumo ribą ir (arba) prieš laiką išperkamos VVP emisijos sumą Aukciono komisija nustato tokia tvarka:
10.1. VVP priešlaikinio išpirkimo aukcione gavus konkurencinių pavedimų sąrašą, išdėstytą pelningumo mažėjimo tvarka, pagal išpirkimo planą VVP vidutinis svertinis pelningumas (toliau – išpirkimo pelningumas) lyginamas su:
10.1.1. vieną darbo dieną prieš VVP priešlaikinio išpirkimo aukcioną Lietuvos bankui teikiamu (-ais), o jei kotiruotės iš Lietuvos banko negautos arba jos nereprezentatyvios, – prekybos sistemoje skelbiamu (-ais) tokios pačios arba artimiausios trukmės (VVP likutinės trukmės dienomis skirtumas negali būti didesnis nei 45 dienos) VVP emisijos (-ų) pardavimo (angl. ask) pelningumų vidurkiu (-iais). Nesant tokios galimybės, skaičiuojamas išvestinis VVP pelningumas pagal Taisyklių V skyriuje pateiktą metodiką;
10.1.2. paskutiniame VVP priešlaikinio išpirkimo aukcione, vykusiame ne anksčiau nei prieš 3 mėnesius nuo VVP aukciono dienos, išpirktų tokios pačios trukmės VVP vidutiniu svertiniu pelningumu;
10.1.3. vieną darbo dieną prieš VVP priešlaikinio išpirkimo aukcioną prekybos sistemoje skelbiamu tokios pačios trukmės Vokietijos Federacinės Respublikos vyriausybės vertybinių popierių pardavimo (angl. ask) pelningumu antrinėje rinkoje. Nesant tokios galimybės, skaičiuojamas išvestinis Vokietijos Federacinės Respublikos vyriausybės vertybinių popierių pelningumas pagal Taisyklių V skyriuje pateiktą metodiką;
10.1.4. vieną darbo dieną prieš VVP priešlaikinio išpirkimo aukcioną prekybos sistemoje skelbiamu tokios pačios trukmės apsikeitimo sandorių eurais vidutiniu pelningumu (angl. MidSwap rate). Nesant tokios galimybės, skaičiuojamas išvestinis apsikeitimo sandorių vidutinis pelningumas pagal Taisyklių V skyriuje pateiktą metodiką;
10.2. VVP priešlaikinio išpirkimo aukcione išperkamų VVP emisijos mažiausią pelningumo ribą ir sumą Aukciono komisija nustato pagal numatytą išpirkimo planą, išskyrus Taisyklių 10.3 papunktyje nustatytus atvejus;
10.3. Aukciono komisijos sprendimų dėl mažiausio pelningumo ribos ar išperkamos sumos projektus su finansų viceministru, jo laikinai nesant – su jo funkcijas atliekančiu finansų viceministru, o jų laikinai nesant – su finansų ministru derina Aukciono komisijos pirmininkas, o jo laikinai nesant – Aukciono komisijos pirmininko pavaduotojas, jeigu:
10.3.1. išpirkimo pelningumas (-ai) yra mažesnis (-i) nei Taisyklių 10.1.1 papunktyje nurodytas (-i) pelningumas (-ai);
10.3.2. išpirkimo pelningumas, palyginti su Taisyklių 10.1.2 papunktyje nurodytu pelningumu, yra mažesnis daugiau nei Komisijos nustatytas dydis;
10.3.3. išpirkimo pelningumo rizikos priedas virš Taisyklių 10.1.3 ir (arba) 10.1.4 papunkčiuose nurodytų pelningumų sumažėja daugiau nei Komisijos nustatytas dydis;
10.3.4. Taisyklių 10.1.5 papunktyje nustatytu atveju išpirkimo pelningumas buvo palygintas su kitu rodikliu;
V SKYRIUS
Išvestinio VERTYBINIŲ POPIERIŲ AR APSIKEITIMO SANDORIŲ pelningumo apskaičiavimo metodika
11. Norimos trukmės (dienomis) išvestinis vertybinių popierių ar apsikeitimo sandorių pelningumas apskaičiuojamas pagal formulę:
,
kur:
y – išvestinis vertybinių popierių ar apsikeitimo sandorių pelningumas (procentais tūkstantųjų tikslumu);
x – vertybinių popierių ar apsikeitimo sandorių likutinė trukmė (dienomis);
ln – natūrinis logaritmas.
12. Koeficientai a ir b apskaičiuojami mažiausių kvadratų metodu pagal šias formules:
;
,
kur:
n – skaičiavime naudojamų vertybinių popierių emisijų ar apsikeitimo sandorių reikšmių skaičius;
yi – i-osios vertybinių popierių emisijos ar apsikeitimo sandorių pelningumas (procentais tūkstantųjų tikslumu);
xi – i-osios vertybinių popierių emisijos ar apsikeitimo sandorio likutinė trukmė (dienomis).
13. Norimos trukmės (dienomis) vertybinių popierių išvestinis pelningumas apskaičiuojamas tokia tvarka:
13.1. atrenkami keturių vertybinių popierių emisijų (nesant tokios galimybės – ne mažiau kaip dviejų vertybinių popierių emisijų), kurios pagal likutinę trukmę artimiausios vertybiniam popieriui, kurio išvestinį pelningumą norima apskaičiuoti, likutinei trukmei, pelningumai ir apskaičiuojami kiekvienos vertybinių popierių emisijos pelningumų vidurkiai. Ne mažiau kaip po vieną atrinktą emisiją turi būti ilgesnės ir trumpesnės trukmės už vertybinio popieriaus, kurio išvestinį pelningumą norima apskaičiuoti, likutinę trukmę (jeigu tokių emisijų esama);
14. Norimos trukmės (dienomis) apsikeitimo sandorių išvestinis pelningumas apskaičiuojamas tokia tvarka:
14.1. atrenkami dviejų apsikeitimo sandorių trukmių, kurios artimiausios apsikeitimo sandorio, kurio išvestinį pelningumą norima apskaičiuoti, likutinei trukmei, vidutiniai pelningumai;
15. Skaičiuojant išvestinį pelningumą VVP pardavimo aukcionui naudojami vertybinių popierių emisijų pirkimo pelningumai, o VVP priešlaikinio išpirkimo aukcionui – vertybinių popierių emisijų pardavimo pelningumai.
16. Taisyklių 9.1.2 ir 10.1.1 papunkčiuose nustatytais atvejais skaičiuojant išvestinį pelningumą naudojami vieną dieną prieš VVP aukcioną Lietuvos bankui teikiamų, o jei kotiruotės iš Lietuvos banko negautos arba jos nereprezentatyvios, – prekybos sistemoje skelbiamų VVP emisijų pelningumų vidurkiai, o skaičiuojant faktinį išvestinį pelningumą naudojami VVP aukciono dienos pelningumų vidurkiai.
VI SKYRIUS
VVP PARDAVIMO ARBA PRIEŠLAIKINIO IŠPIRKIMO AUKCIONO PASKELBIMAS NEĮVYKUSIU
17. Aukciono komisija, suderinusi su finansų viceministru, jo laikinai nesant – su jo funkcijas atliekančiu finansų viceministru, o jų laikinai nesant – su finansų ministru gali VVP pardavimo ir (arba) priešlaikinio VVP išpirkimo aukcioną paskelbti neįvykusiu:
17.1. priešlaikinio VVP išpirkimo aukciono atveju – jeigu sandorių vykdymo kaštai (mokesčiai VVP aukciono organizatoriui ir vertybinių popierių depozitoriumui) mažina visų VVP aukcione pateiktų pasiūlymų prieš laiko išpirkti VVP emisiją vidutinį svertinį pelningumą daugiau nei 10 bazinių punktų;
17.2. jeigu skolinimosi poreikio pelningumas ar jo rizikos priedas (-ai), įvertinus Vyriausybės skolinimosi poreikį, situaciją rinkoje, Finansų ministerijos galimybes pasiskolinti naudojant kitas skolinimosi priemones ir kitas svarbias aplinkybes, viršija Taisyklių 9.1 papunktyje nurodytus palyginamuosius rodiklius Taisyklių 9.3 papunktyje nurodytais dydžiais;
17.3. jeigu išpirkimo pelningumas ar jo rizikos priedas (-ai), įvertinus situaciją rinkoje, Finansų ministerijos galimybes išpirkti šiuos VVP ir kitas svarbias aplinkybes, yra mažesnis už Taisyklių 10.1 papunktyje nurodytus palyginamuosius rodiklius Taisyklių 10.3.1–10.3.4 papunkčiuose nurodytais dydžiais;
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1K-417 (Lietuvos Respublikos finansų ministro 2021 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. 1K-400 redakcija)
PASKOLŲ ĖMIMO VALSTYBĖS VARDU IŠ VALSTYBĖS AR SAVIVALDYBĖS KONTROLIUOJAMŲ ĮMONIŲ IR (AR) UŽSIENIO ŠALIŲ VYRIAUSYBIŲ IR VYRIAUSYBĖS DEPOZITINIŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ SUTARČIŲ SUDARYMO TVARKOS APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Paskolų ėmimo valstybės vardu iš valstybės ar savivaldybės kontroliuojamų įmonių ir (ar) užsienio šalių vyriausybių ir Vyriausybės depozitinių įsipareigojimų sutarčių sudarymo tvarkos apraše (toliau – Aprašas) reglamentuojamas paskolų iš valstybės ar savivaldybės kontroliuojamų įmonių ir (ar) užsienio šalių vyriausybių arba užsienio šalies skolos valdymo įstaigų, kurios įpareigotos valdyti arba dalyvauja valdant valstybės skolą, sutarčių (toliau – paskolų sutartys) ir Vyriausybės depozitinių įsipareigojimų sutarčių (toliau – depozitinės sutartys) (toliau kartu paskolų sutartys ir depozitinės sutartys – sutartys) sąlygų nustatymas, pasiūlymų dėl sutarčių teikimas, sprendimų dėl sutarčių sudarymo priėmimas ir sutarčių sudarymas.
2. Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatyme, Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių išleidimo ir apyvartos, paskolų valstybės vardu ėmimo ir kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų pasirašymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1329 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių išleidimo ir apyvartos, paskolų valstybės vardu ėmimo ir kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų pasirašymo taisyklių patvirtinimo“.
3. Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Valstybės iždo departamento Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius (toliau – Prognozavimo skyrius) planuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu pagal paskolų sutartis ir pagal depozitines sutartis poreikį (toliau – skolinimosi poreikis). Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento Skolinimosi ir pinigų valdymo skyrius (toliau – Skolinimosi skyrius) teikia įsakymu, kuriuo patvirtintas Aprašas, sudarytai Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu ir skolinantis prisiimtų įsipareigojimų bei valstybės piniginių išteklių valdymo komisijai (toliau – Komisija) pasiūlymus dėl paskolų, nurodytų Apraše, ėmimo ir (ar) depozitinių sutarčių pasirašymo, jų terminų ir sąlygų ir, vadovaudamasis Komisijos sprendimais, organizuoja paskolų ir depozitinių sutarčių sudarymą.
4. Komisija nustato mokėtinų palūkanų pagal sutartis normų lygį (diskretiškų arba išreikštų formule ir susietų su rinkos palūkanų normomis) ir nustato numatomo sandorio sąlygas:
4.3. pasiūlymų pateikimo terminą (-us) ir numatomą (-us) paskolų sutarčių pasirašymo laikotarpį (-us);
5. Skolinimosi skyrius, vadovaudamasis Komisijos sprendimais, nurodytais Aprašo 4 punkte, parengia Finansų ministerijos kvietimą, kuriuo kviečia potencialias sutarčių šalis – paskolų teikėjus ir depozitinių sutarčių šalis – per nustatytą terminą raštu pateikti pasiūlymus dėl paskolų suteikimo kvietime nurodytomis sąlygomis.
6. Kvietimas gali būti pateikiamas potencialioms sutarčių šalims su jomis sutartomis priemonėmis (paštu, elektroniniu paštu ar pan.) arba paskelbiamas Finansų ministerijos interneto svetainėje www.finmin.lrv.lt.
7. Į kvietimą atsiliepusios potencialios sutarčių šalys pateikia Finansų ministerijai kvietime nurodytas sąlygas atitinkantį rašytinį pasiūlymą ir pateikia šiuos dokumentus:
7.1. įmonės:
7.1.2. dokumentus, kuriais įrodoma, kad paskolos teikėjas yra valstybės ar savivaldybės kontroliuojama įmonė;
8. Jeigu potencialios sutarčių šalys Finansų ministerijai jau yra pateikusios Aprašo 7 punkte nurodytus dokumentus ir juose nurodyti faktai nepasikeičia, su pasiūlymu šių dokumentų teikti nebereikia, tačiau pasiūlyme turi būti patvirtinta, kad Aprašo 7 punkte nurodyti dokumentai ir šiuose dokumentuose nurodyti faktai nesikeitė ir yra galiojantys.
9. Potencialios sutarčių šalys gali kreiptis į Finansų ministeriją su sandorio pasiūlymu net ir nesant Finansų ministerijos kvietimo. Tokiame rašytiniame kreipimesi turi būti nurodytos siūlomo sudaryti sandorio sąlygos: suma, valiuta, palūkanų norma ir sandorio terminas, ir pateikti Aprašo 7 punkte nurodyti dokumentai.
10. Jeigu Finansų ministerija gauna daugiau nei vieną pasiūlymą dėl sutarčių sudarymo, atitinkantį Komisijos nustatytas numatomo sandorio sąlygas, sandoriai su sutarčių šalimis sudaromi eilės tvarka pradedant nuo mažiausio siūlomo pelningumo, o jeigu siūlomi pelningumai yra vienodi, – pagal pateiktų pasiūlymų sumą pradedant nuo didžiausios, o jeigu pateiktų pasiūlymų sumos yra vienodos, – pagal pasiūlymų pateikimo Finansų ministerijai datą pradedant nuo anksčiausios, iki bus pasiekta Komisijos nustatyta skolinimosi poreikio suma. Tokiu atveju Komisija, priimdama sprendimus dėl sandorio sudarymo su konkrečiomis sutarčių šalimis, atsižvelgia į Komisijos Aprašo 4 punkte nustatyta tvarka nustatytą numatomo sandorio sąlygą – priimtinų palūkanų normų lygį.
11. Jeigu gauti pasiūlymai atitinka Komisijos nustatytas numatomo sandorio sąlygas, bet netenkina skolinimosi poreikio sumos, sutartys gali būti sudaromos su visomis pasiūlymus pateikusiomis sutarčių šalimis. Šiuo atveju Komisija gali Aprašo 4–6 punktuose nustatyta tvarka pakartotinai kviesti potencialias sutarčių šalis pateikti pasiūlymus dėl likusios skolinimosi poreikio sumos ir nustatyti pakoreguotas numatomo sandorio sąlygas. Komisija, priimdama sprendimus, atsižvelgia į savo sprendimą dėl priimtinų palūkanų normų lygių pagal Aprašo 4 punktą.
12. Pasiūlymus svarsto Komisija ir, atsižvelgdama į skolinimosi poreikį, jo apimtis, sandorio terminus ir sąlygas, gali priimti sprendimą skolintis sudarant sutartis, jei sprendimas skolintis nepažeidžia Vyriausybės skolinimosi ir skolos valdymo gairių nuostatų ir tenkinamas vienas iš šių kriterijų:
12.1. yra skolinimosi poreikis tokiai pačiai ar artimai trukmei (likutinės trukmės dienomis skirtumas negali būti didesnis nei 30 dienų) (toliau – tokia pati trukmė) kaip ir pateiktame pasiūlyme arba siūlomas sutarties terminas yra 12 mėnesių ar ilgesnės trukmės ir sutartyje nustatyta palūkanų norma (atsižvelgiant į visas galimas papildomas išlaidas, išskyrus pinigų pervedimo išlaidas) yra geresnė lyginant su:
12.1.1. tokios pačios trukmės Vyriausybės vertybinių popierių, išleistų aukciono būdu (toliau – VVP) per paskutinius 3 mėnesius, vidutine svertine palūkanų norma;
12.1.2. jeigu per paskutinius 3 mėnesius nebuvo išleista Aprašo 12.1.1 papunktyje nurodytų VVP, – bent vienoje iš visuotinai pripažintų ir naudojamų informacinių ir prekybos sistemų (pvz., NASDAQ Vilnius, „Bloomberg“, „Refinitiv“) (toliau – prekybos sistemos) skelbiamų arba Lietuvos bankui teikiamų tokios pačios trukmės VVP emisijų pirkimo (angl. bid) pelningumų vidurkiu;
12.1.3. jeigu dėl objektyvių priežasčių negalima palūkanų normos apskaičiuoti Aprašo 12.1.1 ir 12.1.2 papunkčiuose nustatyta tvarka, – apskaičiuota reikiamos trukmės tikėtina pelningumo reikšme, t. y. bent vienoje iš prekybos sistemų skelbiamų arba Lietuvos bankui teikiamų artimiausių pagal likutinę trukmę VVP emisijų pirkimo pelningumų vidurkiai yra interpoliuojami ar ekstrapoliuojami;
12.2. nėra skolinimosi poreikio terminui, nurodytam Aprašo 12.1 papunktyje, tačiau pasiūlyme dėl sandorio nurodyta palūkanų norma (atsižvelgiant į visas galimas papildomas išlaidas, išskyrus pinigų pervedimo išlaidas) sprendimo dėl sandorio sudarymo metu yra ne didesnė nei palūkanų norma, mokama už lėšų likutį Lietuvos banko sąskaitose, ir nėra rizikos viršyti Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitą.
13. Finansų ministerija raštu informuoja pasiūlymus pateikusias sandorio šalis apie Finansų ministerijos priimtą sprendimą dėl jų pateikto pasiūlymo per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos.
14. Sutartis rengia ir jų pasirašymą organizuoja Skolinimosi skyrius. Vadovaudamasis Valstybės skolos įstatymo 5 straipsnio 3 dalimi, sutartis pasirašo finansų ministras arba jo įgaliotas (-i) finansų viceministras (-ai).