NERINGOS SAVIVALDYBĖS TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL NERINGOS SAVIVALDYBĖS GYVENTOJŲ MOKĖJIMO UŽ SOCIALINES PASLAUGAS TVARKOS APRAŠO
PATVIRTINIMO
2014 m. balandžio 24 d. Nr. T1-57
Neringa
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos 6 straipsnio 12 punktu ir 18 straipsnio 1 dalimi ir Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 583 ,,Dėl Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“, 3 punktu, Neringos savivaldybės taryba nusprendžia:
1. Patvirtinti Neringos savivaldybės gyventojų mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašą (pridedama).
2. Pripažinti netekusiu galios Neringos savivaldybės tarybos 2006 m. gruodžio 27 d. sprendimą Nr. T1-247 ,,Dėl Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“.
PATVIRTINTA
Neringos savivaldybės tarybos
2014 m. balandžio 24 d.
sprendimu Nr. T1-57
NERINGOS SAVIVALDYBĖS GYVENTOJŲ MOKĖJIMO UŽ SOCIALINES PASLAUGAS TVARKOS APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Neringos savivaldybės gyventojų mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) paruoštas vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymu (Žin., 2006, Nr. 17-589), Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 583 (Žin., 2006, Nr. 68-2510), Socialinių paslaugų katalogu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministrės 2006 m. balandžio 05 d. įsakymu Nr. A1-93 (Žin., 2006, Nr. 43-1570) (toliau – Katalogas).
2. Aprašas reglamentuoja asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydžius, atleidimo nuo mokėjimo už socialines paslaugas sąlygas ir atvejus, pagalbos pinigų mokėjimą, asmens (šeimos narių) finansinių galimybių mokėti už socialines paslaugas vertinimą.
3. Aprašas taikomas mokėjimui už tas socialines paslaugas, kurias planuoja, skiria, kurių poreikį asmeniui (šeimai) nustato Neringos savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius (toliau – Socialinės paramos skyrius) ir kurių teikimas finansuojamas iš Savivaldybės biudžeto ar Savivaldybės biudžetui skiriamų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų socialinėms paslaugoms organizuoti.
4. Mokėjimo už socialines paslaugas dydis asmeniui (šeimai) nustatomas individualiai, atsižvelgiant į kiekvieno asmens (šeimos) finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas ir asmeniui (šeimai) teikiamų socialinių paslaugų rūšis. Socialines paslaugas, jų turinį pagal socialinių paslaugų rūšis apibrėžia Socialinių paslaugų katalogas, patvirtintas socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-93 (Žin., 2006, Nr. 43-1570).
5. Asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydis negali būti didesnis už asmeniui (šeimai) teikiamų socialinių paslaugų kainą.
7. Asmens (šeimos) ir savivaldybės tarpusavio teisės ir pareigos, susijusios su asmens (šeimos) mokėjimu už socialines paslaugas, nustatomos rašytine socialines paslaugas gaunančio asmens (vieno iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjo (rūpintojo) ir savivaldybės sutartimi (1 priedas). Sutartyje privalo būti nustatyti konkretūs asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydžiai pinigine išraiška ir mokėjimo tvarka, asmens (šeimos) finansinių galimybių vertinimo iš naujo dėl asmens (šeimos) pajamų ir asmens turto pokyčių, įvykusių per šių paslaugų gavimo laiką, sąlygos.
8. Lėšos, gautos už socialines paslaugas, apskaitomos ir naudojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais.
9. Šiame Apraše vartojamos sąvokos:
Finansinių galimybių vertinimas – asmens (šeimos narių) finansinių galimybių mokėti už socialines paslaugas vertinimo procedūra, apimanti asmens (šeimos) pajamų, turto įvertinimą. Prie finansinių galimybių vertinimo priskiriamas ir mokėjimo už socialines paslaugas šaltinių nustatymas.
Mokėjimo už socialines paslaugas šaltiniai – asmens (šeimos) pajamos, turtas, išreikštas pinigais, arba asmens suaugusių vaikų, kitų suinteresuotų asmenų piniginės lėšos, kurios asmenų, savivaldybės ir paslaugų gavėjo susitarimu naudojamos sutartyje numatyto asmens (šeimos) mokėjimo dydžio teikiamoms socialinių paslaugų išlaidoms apmokėti.
Socialinės paslaugos kaina – socialinių paslaugų įstaigos tvirtinama socialinės paslaugos teikimo vienam paslaugos gavėjui per atitinkamą laikotarpį išlaidų pinigine išraiška suma.
Šeimos nariai – sutuoktiniai arba bendrai gyvenantys asmenys arba vienas iš tėvų ir jų (jo) vaikai (įvaikiai) iki 18 metų. Į šeimos sudėtį taip pat įskaitomi nedirbantys, nesusituokę ir su kitu asmeniu bendrai negyvenantys asmenys nuo 18 iki 24 metų, besimokantys dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose ir kitų formaliojo švietimo įstaigų dieniniuose skyriuose, taip pat asmenys nuo dieninių bendrojo lavinimo mokyklų baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos. Vaikai, kuriems įstatymo nustatyta tvarka nustatyta globa ar rūpyba, šeimos nariams nepriskiriami.
Vienas gyvenantis asmuo – vienas gyvenantis vyresnis kaip 18 metų asmuo.
Kitos šiame Apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme ir kituose teisės aktuose apibrėžtas sąvokas.
II. MOKĖJIMAS UŽ BENDRĄSIAS SOCIALINES PASLAUGAS
11. Informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo, atstovavimo ir sociokultūrinės paslaugos teikiamos nemokamai.
13. Asmeniui (šeimai), teisės aktų nustatyta tvarka gaunančiam socialinę pašalpą, arba asmeniui (šeimai), kurio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, visos bendrosios socialinės paslaugos teikiamos nemokamai.
III. MOKĖJIMAS UŽ SOCIALINĘ PRIEŽIŪRĄ
15. Mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens (šeimos) pajamas, kurios prilyginamos VRP dydžiui.
16. Mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis asmeniui neturi viršyti 20 procentų asmens pajamų. Tais atvejais, kai socialinė priežiūra teikiama šeimai, mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis neturi viršyti 20 procentų šeimos pajamų.
17. Socialinė priežiūra teikiama nemokamai:
17.2. asmeniui (šeimai), kurio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį;
18. Atskaičius nustatytą asmens (šeimos) mokėjimo už socialinę priežiūrą dalį, asmens (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mėnesio pajamos negali likti mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį.
19. Jei asmens (šeimos) pajamos, atskaičius nustatytą asmens (šeimos) mokėjimo už socialinę priežiūrą 20 procentų dalį, asmens (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mėnesio pajamos lieka mažesnės už valstybės remiamų pajamų trigubą dydį, nustatomas mokėjimo dydis:
IV. PAGALBOS PINIGŲ MOKĖJIMAS
20. Tais atvejais, kai yra objektyvios priežastys, vaikus prižiūri ar globoja (jais rūpinasi) vaikus globojanti šeima, vadovaujantis Neringos savivaldybės Vaiko teisių apsaugos ir jaunimo reikalų skyriaus (toliau - Vaiko teisių apsaugos ir jaunimo reikalų skyrius) išvada arba bendrąsias socialines paslaugas ir socialinę priežiūrą asmeniui (šeimai) veiksmingiau organizuoti pinigais vaikus globojančiai šeimai arba asmeniui (šeimai) gali būti mokama piniginė išmoka – pagalbos pinigai.
21. Socialinės paslaugos gali būti keičiamos į pagalbos pinigus, kuriais asmuo (šeima) susimoka už pagalbą, savo pobūdžiu analogišką bendrosioms socialinėms paslaugoms ar socialinei priežiūrai, tik asmens (šeimos) sutikimu.
22. Pagalbos pinigai vaikus globojančiai šeimai už vaikų priežiūrą ar globą (rūpybą) gali būti skiriami esant vaikus globojančios šeimos sutikimui ir Vaiko teisių apsaugos ir jaunimo reikalų skyriaus išvadai apie vaikus globojančios šeimos tinkamumą globoti (rūpintis) vaikus (vaikais).
23. Pagalbos pinigų suma asmeniui (šeimai) negali būti didesnė už bendrųjų socialinių paslaugų, socialinės priežiūros paslaugų, kurioms asmeniui (šeimai) nustatytas poreikis, kainą.
24. Vaikus globojančiai šeimai už vaikų priežiūrą ar globą (rūpybą) skiriamų pagalbos pinigų suma lygi 1 bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžiui už kiekvieną globojamą (rūpinamą) vaiką, bet ne daugiau kaip 4 bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžių per mėnesį vienai šeimai.
25. Pagalbos pinigų naudojimą pagal paskirtį prižiūri ir kontroliuoja Socialinės paramos skyriaus specialistas.
26. Nustačius, kad pagalbos pinigai naudojami ne pagal paskirtį, Socialinės paramos skyriaus vedėjas turi nutraukti pagalbos pinigų mokėjimą asmeniui (šeimai) ir pagalbos pinigus pakeisti į bendrąsias socialines paslaugas ar socialinę priežiūrą, kurioms nustatytas asmens (šeimos) poreikis.
V. MOKĖJIMAS UŽ DIENOS SOCIALINĘ GLOBĄ
29. Vieno gyvenančio asmens mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą dydis neturi viršyti 20 procentų asmens pajamų.
30. Asmens, gyvenančio šeimoje, kurios pajamos vienam šeimos nariui neviršija VRP trigubo dydžio, mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą dydis neturi viršyti 20 procentų asmens pajamų.
31. Asmens, gyvenančio šeimoje, kurios pajamos vienam šeimos nariui viršija VRP trigubą dydį, mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą dydis neturi viršyti 50 procentų asmens pajamų.
32. Mokėjimo už trumpiau nei vieną kalendorinį mėnesį ar ne visą teikiamą dienos socialinę globą dydis nustatomas proporcingai teikiamos dienos socialinės globos trukmei. Tais atvejais, kai asmuo, gaudamas dienos socialinę globą, maitinasi savo lėšomis, mokėjimo už dienos socialinę globą dydis mažinamas proporcingai ta dalimi, kuria sumažėja dienos socialinės globos kaina, kai į ją neįskaičiuojamos maitinimosi išlaidos pagal teisės aktų nustatytas rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas.
VI. MOKĖJIMAS UŽ TRUMPALAIKĘ SOCIALINĘ GLOBĄ
34. Asmens mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą trumpalaikę socialinę globą dydis neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų. Tais atvejais, kai asmuo, gaudamas trumpalaikę socialinę globą namuose ar laikino gyvenimo namuose (pvz., nakvynės namuose, krizių centruose ir kitur), maitinasi savo lėšomis, mokėjimo už trumpalaikę socialinę globą dydis mažinamas proporcingai ta dalimi, kuria sumažėja trumpalaikės socialinės globos kaina, kai į ją neįskaičiuojamos maitinimosi išlaidų išlaidos pagal teisės aktų nustatytas rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas.
35. Mokėjimo už trumpiau nei vieną kalendorinį mėnesį ar ne visą parą teikiamą trumpalaikę socialinę globą dydis nustatomas proporcingai teikiamos trumpalaikės socialinės globos trukmei.
36. Krizių atvejais, kai socialinės rizikos suaugęs asmuo patiria fizinį ar psichologinį smurtą arba kyla grėsmė jo fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, trumpalaikė socialinė globa iki 30 kalendorinių dienų teikiama nemokamai.
VII. MOKĖJIMAS UŽ ILGALAIKĘ SOCIALINĘ GLOBĄ
39. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų, jeigu asmens turto vertė mažesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto normatyvą.
40. Jeigu suaugusio asmens turto vertė didesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą, mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį padidėja vienu procentu, skaičiuojant nuo turto vertės, viršijančios normatyvą.
41. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą vaikui su negalia dydis nustatomas neatsižvelgiant į asmens turtą ir neturi viršyti 80 procentų vaiko pajamų.
42. Ilgalaikė socialinė globa likusiam be tėvų globos vaikui ir socialinės rizikos vaikui teikiama nemokamai.
43. Asmenys, laikinai teisės aktų nustatyta tvarka išvykę iš ilgalaikę socialinę globą teikiančios socialinių paslaugų įstaigos, už išvykimo laiką nuo ketvirtos išvykimo paros moka 30 procentų jiems nustatyto mokėjimo dydžio. Už tris pirmąsias išvykimo paras (įskaitant ir tuos atvejus, kai išvykstama trumpiau kaip 3 paroms) mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis nemažinamas.
VIII. ATLEIDIMAS NUO MOKĖJIMO UŽ SOCIALINES PASLAUGAS
44. Savivaldybė turi teisę dalinai ar visiškai atleisti asmenį (šeimą) nuo mokėjimo už socialines paslaugas stichinės nelaimės (gaisras, potvynis, viesulas) atveju arba atsižvelgiant į kitas objektyvias priežastis (sveikatos būklę, asmens savarankiškumą, šeimyninę padėtį, gaunamas pajamas, gyvenamąją vietą, asmens pastangas ir kitus kriterijus), pateikus motyvuotus ir aplinkybes pateisinančius dokumentus.
45. Asmuo (šeima) dėl dalinio ar visiško atleidimo už teikiamas socialines paslaugas kreipiasi į Socialinės paramos skyrių, pateikia raštišką prašymą ir aplinkybes pateisinančius motyvuotus dokumentus.
46. Neringos socialinių paslaugų centro socialinis darbuotojas patikrina paslaugų gavėjo buities ir gyvenimo sąlygas, surašo buities tyrimo aktą ir išvadas pateikia Paramos teikimo išimties tvarka komisijai.
IX. MOKĖJIMO UŽ SOCIALINES PASLAUGAS NUOSTATOS
48. Asmens ir jo šeimos narių finansinių galimybių mokėti už teiktinas socialines paslaugas vertinimas atliekamas vadovaujantis Socialinių paslaugų įstatymo 27 straipsnyje ir Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 583 (Žin., 2006, Nr. 68-2510), 8 skyriuje nurodytais kriterijais.
49. Nustatant asmens finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas, įskaitomos asmens gaunamos pajamos, nurodytos Socialinių paslaugų įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje, o tais atvejais, kai socialinės paslaugos teikiamos šeimai, įskaitomos šeimos narių gaunamos pajamos, nurodytos minimo straipsnio 1 dalies 1 – 6 punktuose.
50. Vidutinės asmens (šeimos narių) pajamos per mėnesį apskaičiuojamos vadovaujantis Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 583 (Žin., 2006, Nr. 68-2510), 71 – 82 punktuose nurodytais principais.
51. Asmens turtas vertinamas tik ilgalaikės socialinės globos asmeniui teikimo atvejais ir tik tuomet, kai asmens pajamų nepakanka sumokėti už šios rūšies globą.
52. Vykdant asmens turto apskaičiavimą, vadovaujamasi Socialinių paslaugų įstatymo 31 ir 32 straipsniuose bei Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 583 (Žin., 2006, Nr. 68-2510), 10 skyriuje nurodytomis nuostatomis.
53. Konkretų kiekvieno mėnesio mokėjimo už socialines paslaugas dydį apskaičiuoja socialinių paslaugų įstaigos.
54. Mokėjimo už socialines paslaugas dydis (paslaugos kaina procentais nuo asmens (šeimos) pajamų) ir kitos su paslaugų apmokėjimu susijusios nuostatos nurodomos Socialinių paslaugų teikimo sutartyje (1 priedas).
55. Mokestį už suteiktas socialines paslaugas paslaugų gavėjas (ar jo atstovas) sumoka už praėjusį mėnesį iki kito mėnesio 20 dienos Socialinių paslaugų teikimo sutartyje nurodytu būdu.
Mokėjimo už socialines paslaugas
tvarkos aprašo 1 priedas
SUTARTIS DĖL MOKĖJIMO UŽ SOCIALINES PASLAUGAS
200__ m.___________ d. Nr.
Neringa
Neringos savivaldybė, atstovaujama ___________________________________________ veikiančio(-ios) pagal ________________________________________________________ ir _____________________________________________________________________________
(Vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data, adresas) (toliau – paslaugų gavėjas),
vykdydami Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą ar jo įgalioto asmens sprendimą Nr. ____ , sudarė šią mokėjimo už socialines paslaugas sutartį (toliau– sutartis):
1. Šioje sutartyje sąvoka „socialinių paslaugų įstaiga“ reiškia socialinių paslaugų įstaigą, kuri pagal Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjo sprendimą asmeniui (šeimai) teikia socialines paslaugas.
2. Paslaugų gavėjas įsipareigoja sumokėti Neringos savivaldybei už teikiamas ________________________________________ paslaugas _________ Lt iki kito mėnesio 20 d.
(Paslaugų pavadinimas)
Mokestis sumokamas socialines paslaugas teikiančiai įstaigai.
3. Paslaugų gavėjas, nustatytu laiku nesumokėjęs už suteiktas paslaugas, paslaugų teikėjui moka 0,01 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo nesumokėtos sumos.
4. Paslaugų gavėjas turi teisę:
4.1. prašyti pakeisti paslaugų teikimo sutartį atsižvelgiant į jo sveikatos būklę ir kitas svarbias priežastis;
4.2. savo noru atsisakyti socialinių paslaugų teikimo;
4.3. kreiptis į Paramos teikimo komisiją dėl mokesčio už socialines paslaugas sumažinimo, visiško ar laikino atleidimo nuo mokesčio už socialines paslaugas.
5. Už šios sutarties įsipareigojimų nevykdymą abi šalys atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Ginčai dėl šios sutarties vykdymo sprendžiami šalių susitarimu, o nepasiekus susitarimo – įstatymų nustatyta tvarka.
6. Sutartis sudaroma dviem egzemplioriais ir įteikiama kiekvienai šaliai.
7. Sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja iki visiško sutarties prievolių įvykdymo.
Administracijos direktorius (jo įgaliotas asmuo) Paslaugų gavėjas
_________________________ ___________________________
(Parašas, vardas, pavardė) (Parašas, vardas pavardė)
A. V.
Sutartis laikinai / visiškai (pabraukti) nutraukiama nuo ____________
(data)
Dėl_____________________________________________________________________
(nurodyti priežastį)
Sutartis atnaujinta / pratęsta (pabraukti) nuo ___________.
(data)
Pagrindas