LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS
IR
EUROPOS KOSMOSO AGENTŪROS
EUROPOS BENDRADARBIAUJANČIOS VALSTYBĖS
SUSITARIMAS
ir
Europos kosmoso agentūra (toliau – Agentūra), įsteigta Konvencija, pateikta pasirašyti 1975 m. gegužės 30 d. Paryžiuje (toliau – Konvencija),
toliau – Šalys,
įsitikinusios tarptautinio bendradarbiavimo išimtinai taikiais tikslais kosmoso srityje tvarumo ir stiprinimo nauda;
atsižvelgdamos į bendradarbiavimo rezultatus, pasiektus vadovaujantis 2010 m. spalio 7 d. pasirašytu Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Agentūros susitarimu, kuris įsigaliojo 2011 m. gruodžio 19 d.;
atsižvelgdamos į 2001 m. kovo 21 d. Agentūros tarybos priimtą Rezoliuciją dėl priemonių, susijusių su Europos bendradarbiaujančiomis valstybėmis (EBV), įgyvendinimo (ESA/C/CL/Res. 2 (Final)), kuria Agentūra nustatė naują bendradarbiavimu pagrįstą metodą, skirtą Europos valstybėms, ne Agentūros narėms, atsižvelgiant į galimą jų prisijungimą prie Konvencijos;
atsižvelgdamos į Lietuvos Respublikos Vyriausybės išreikštą norą įgyvendinti Europos kosmoso politiką ir stiprinti bendradarbiavimą su Agentūra vadovaujantis naujuoju EBV bendradarbiavimu pagrįstu metodu;
atsižvelgdamos į tai, kad 2011 m. gegužės mėn. Agentūros taryba pakvietė Lietuvos Respubliką kartu su kitomis ES valstybėmis narėmis, kurios nėra Agentūros narės, dalyvauti Agentūros tarybos ir jai pavaldžių organų posėdžiuose, kuriuose svarstomi Agentūros ir Europos Sąjungos bendrų interesų klausimai;
atsižvelgdamos į Konvencijos II ir XIV.1 straipsnius,
susitarė:
1 straipsnis
1.1. Šiuo Susitarimu Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Agentūra susitaria bendradarbiauti kosmoso srityje vadovaudamosi šio Susitarimo nuostatomis. Tokio bendradarbiavimo labui, įsigaliojus šiam Susitarimui, Lietuvos Respublikos Vyriausybė tampa Europos bendradarbiaujančia valstybe (toliau – EBV). Lietuvos Respublikos Vyriausybė pripažįsta ir sutinka, kad Agentūra su kitomis valstybėmis, ne narėmis, sudaro bendradarbiavimo susitarimus, panašius į šį Susitarimą, ir tas kitas valstybes taip pat laiko EBV.
2 straipsnis
2.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė bus susijusi su Agentūros bendrai parinktų programų ir veiklos, išskyrus Agentūros pagrindinę technologinių mokslinių tyrimų programą, įgyvendinimu per savo finansinį indėlį į Europos bendradarbiaujančių valstybių planą (toliau – EBVP), dėl kurio turinio tariamasi su Agentūra vadovaujantis kitomis šio Susitarimo nuostatomis.
3 straipsnis
3.1. Vadovaudamasi šio Susitarimo 7 straipsnio nuostatomis ir ankstesniais Agentūros reikalavimais ir įsipareigojimais, taip pat pagal šį Susitarimą įgyvendindama savo nacionalinius kosmoso projektus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi galimybę naudotis Agentūros infrastruktūra ir paslaugomis, kurių išlaidas padengia Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Išlaidos skaičiuojamos taikant tokius pat metodus, kokie taikomi Agentūros valstybėms narėms, kai šios Agentūros infrastruktūra ir paslaugomis naudojasi įgyvendindamos savo nacionalinius kosmoso projektus. Mainais Lietuvos Respublikos Vyriausybė leidžia Agentūrai ir jos valstybėms narėms naudotis savo infrastruktūra ir paslaugomis tokiomis pat sąlygomis.
3.2. Plėtodama savo nacionalinį kosmoso srities potencialą ir planuodama nacionalines kosmines misijas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė pirmiausia atsižvelgia į galimybes naudoti Europos kosminio transporto sistemas, taip pat Agentūrai ar jos valstybėms narėms priklausančias, Agentūros ar jos valstybių narių sukurtas arba Agentūrai ar jos valstybėms narėms remiant eksploatuojamas infrastruktūras, produktus ir paslaugas. Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybė remia Agentūros pastangas skatinti, kad Europos transporto sistemomis, infrastruktūra, produktais ir paslaugomis naudotųsi tos tarptautinės organizacijos, kurioms Lietuvos Respublika priklauso ir kurios naudojasi kosminėmis sistemomis ar paslaugomis.
4 straipsnis
4.1. Šiame Susitarime sąvoka „intelektinė nuosavybė“ turi tokią pat reikšmę, kaip apibrėžta 1967 m. liepos 14 d. Stokholme priimtos konvencijos, kuria įsteigiama Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacija, 2 straipsnyje.
4.2. Šalys, laikydamosi taikytinų taisyklių ir procedūrų, užtikrina tinkamą ir veiksmingą intelektinės nuosavybės, kuri gali atsirasti dėl pagal šį Susitarimą atliekamų darbų ir dėl bet kokių jau galiojančių teisių, kurios gali būti taikomos vykstant tokiam bendradarbiavimui, apsaugą.
4.3. Specialios nuostatos dėl teisės gauti, skleisti ir naudotis technine informacija ir duomenimis bei pagal šį Susitarimą sukurta intelektine nuosavybe turi atitikti Agentūros taisykles ir procedūras.
5 straipsnis
5.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Agentūra keičiasi informacija:
5.2. Agentūra teikia bet kokią informaciją visais atvejais taikydama sąlygą, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi paisyti bet kokių informacijos nuosavybės teisių, taip pat papildomai Lietuvos Respublikos Vyriausybė įsipareigoja neskleisti informacijos, kuri yra konfidenciali vadovaujantis su Agentūra pasirašytais Susitarimais dėl neatskleidimo arba kuri nėra prieinama už Lietuvos Respublikos ir Agentūros valstybių narių teritorijų ribų, tiek tiesiogiai, tiek per tose teritorijose ar už jų ribų veikiančius tarpininkus.
5.3. Iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės nebus reikalaujama pranešti apie bet kokią už Agentūros ribų gautą informaciją, jei tokia informacija yra įslaptinta pagal Lietuvos Respublikos nacionalinės teisės aktus arba jei manoma, kad toks pranešimas neatitiktų jos susitarimų su trečiosiomis šalimis ar sąlygų, kuriomis tokia informacija buvo gauta.
5.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Agentūra, prireikus, keičiasi ekspertais, kurie dirba Agentūros kompetencijai priklausantį darbą, vadovaudamosi įstatymais ir kitais teisės aktais, susijusiais su įvažiavimu į Lietuvos Respubliką, buvimu joje ar išvykimu iš jos.
5.5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi galimybę naudotis Agentūros jaunųjų absolventų ir stažuočių programomis pagal tarpusavyje sutartas sąlygas.
5.6. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Agentūra tariasi, kai jos yra atstovaujamos su kosmoso veikla susijusiose tarptautinėse organizacijose, konferencijose ir susitikimuose, apsikeisdamos nuomonėmis abiem Šalims svarbiais klausimais ir, prireikus, siekia suderinti pozicijas klausimais, kurie gali turėti reikšmę įgyvendinant bendras kosmoso programas ir vykdant bendrą veiklą.
6 straipsnis
6.1. Klausimams, susijusiems su šio Susitarimo įgyvendinimu ir derinimu su kitomis EBV, spręsti EBV įsteigia vadinamąjį „EBVP komitetą“, kuris veikia vadovaudamasis prie šio Susitarimo pridedamų Priedų sąlygomis.
6.2. Svarstant su EBVP susijusius klausimus, taip pat Agentūros ir Europos Sąjungos bendrų interesų klausimus Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi teisę dalyvauti Agentūros tarybos ir (arba) Agentūros tarybai pavaldžių struktūrinių vienetų posėdžiuose kaip stebėtoja nusiųsdama vieną atstovą, kurį gali lydėti patarėjai. Tam, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė kaip stebėtoja galėtų dalyvauti Tarybos ir (arba) jai pavaldžių struktūrinių vienetų posėdžiuose, ji gauna darbotvarkių ir atitinkamų valstybėms narėms prieinamų dokumentų projektus.
6.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė kviečiama stebėtojo teisėmis dalyvauti ministrų lygiu vykstančiuose Agentūros tarybos posėdžiuose, siunčiant savo atstovą, kurį gali lydėti keli patarėjai. Kad Lietuvos Respublika galėtų dalyvauti tokiuose posėdžiuose, jai pateikiamas posėdžio darbotvarkės projektas ir susiję dokumentai, su kuriais gali susipažinti valstybės narės.
7 straipsnis
8 straipsnis
8.1. Su EBVP susijusių sutarčių, kuriose Lietuvos Respublikos Vyriausybė dalyvauja, geografinio pasiskirstymo atžvilgiu Agentūra įgyvendina taikytinas pramonės politikos taisykles, nurodytas šio Susitarimo I priede.
9 straipsnis
Kad Agentūra galėtų vykdyti oficialią veiklą pagal šį Susitarimą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė jai suteikia tokias privilegijas ir imunitetus:
9.1) Agentūra Lietuvos Respublikos teritorijoje yra juridinis asmuo. Visų pirma Agentūra gali sudaryti sutartis, įsigyti kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą ir juo disponuoti, taip pat būti teismo proceso šalimi;
b) dėl civilinės bylos, kurią trečioji šalis iškėlė, kad būtų atlyginta žala, atsiradusi dėl avarijos, kurią sukėlė variklinė transporto priemonė, priklausanti Agentūrai ar eksploatuojama Agentūros vardu, arba dėl tokia varikline transporto priemone padaryto eismo taisyklių pažeidimo;
9.3) Agentūrai vykdant oficialią veiklą ji, jos turtas ir pajamos Lietuvos Respublikoje yra atleidžiami nuo tiesioginių mokesčių. Agentūra taip pat atleidžiama nuo netiesioginių mokesčių, kai perka nemažos vertės pirkinius ar naudojasi nemažos vertės paslaugomis, kurios neabejotinai yra būtinos Agentūrai vykdant oficialią veiklą pagal šį Susitarimą, laikantis su šiuo atleidimu susijusių taisyklių ir procedūrų;
9.4) Agentūros įvežamos ar išvežamos prekės, kurios neabejotinai yra būtinos jai vykdant oficialią veiklą, atleidžiamos nuo visų įvežimo ir išvežimo muitų ir mokesčių, taip pat nuo įvežimo ar išvežimo draudimų ir apribojimų, laikantis su šiuo atleidimu susijusių taisyklių ir procedūrų. Bet kokių tokių įvežtų ar išvežtų prekių negalima parduoti, skolinti ar perleisti už užmokestį ar be jo Lietuvos Respublikos teritorijoje, laikantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės apibrėžtų sąlygų. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Agentūra apibrėžia turtui, kurio naudojimas susijęs su jų bendradarbiavimu, įvežti ar išvežti taikytinas procedūras. Agentūra bendradarbiauja su Lietuvos Respublikos valdžios institucijomis siekdama užtikrinti, kad jos įvežamos ar išvežamos prekės būtų naudojamos oficialiai Agentūros veiklai pagal šį Susitarimą;
9.5) Agentūra gali gauti ir laikyti Lietuvos Respublikoje bet kokias lėšas, valiutą, grynuosius pinigus ar vertybinius popierius; Agentūra gali laisvai jais disponuoti Lietuvos Respublikoje bet kokiais oficialiais tikslais ir turėti sąskaitas bet kokia valiuta;
9.6) Agentūros darbuotojai atleidžiami nuo mokesčių, taikomų už jiems mokamus atlyginimus, kitas tarnybines pajamas, pašalpas ir pensijas, gaunamas už dabar einamas ar praeityje eitas pareigas Agentūroje;
10 straipsnis
Lietuvos Respublikos Vyriausybė praneša Agentūros generaliniam direktoriui valdžios institucijos, paskirtos atstovauti Lietuvos Respublikai įgyvendinant šį Susitarimą, pavadinimą, taip pat Lietuvos Respublikos atstovo ir patarėjų, kurie dalyvaus bet kuriuose posėdžiuose, kaip nustatyta šio Susitarimo 6 straipsnyje, vardus ir pavardes.
11 straipsnis
Kiekviena Šalis yra atsakinga tik už savo veiklą įgyvendinant šį Susitarimą. Visų pirma kiekviena Šalis turi atgręžtinio reikalavimo teisę viena kitos atžvilgiu dėl bet kokios kitos Šalies sukeltos žalos asmenims ar turtui ir neapkaltina viena kitos trečiosioms šalims pareiškus ieškinį dėl Šalių veiklos sukeltos žalos.
12 straipsnis
12.1. Bet koks ginčas, kylantis dėl šio Susitarimo taikymo ar aiškinimo, kurio Šalys neišsprendžia taikiai, bet kurios Šalies prašymu teikiamas arbitražo teismui.
12.2. Arbitražo teismą sudaro trys nariai: vieną arbitrą skiria Agentūra, vieną – Lietuvos Respublikos Vyriausybė, o trečią arbitrą išrenka du pirmieji arbitrai; trečiasis arbitras yra pirmininkas. Jei praėjus šešiems mėnesiams nuo prašymo nagrinėti ginčą arbitražo tvarka dienos bet kuri Šalis nepraneša apie pasirinktą arbitrą, tokį arbitrą, bet kurios Šalies prašymu, skiria Tarptautinio Teisingumo Teismo pirmininkas. Tokia pat procedūra taikoma, jei, praėjus šešiems mėnesiams nuo pirmųjų dviejų arbitrų skyrimo, neišrenkamas trečiasis arbitras.
14 straipsnis
14.1. Šis Susitarimas, jį pasirašius Šalims ir jam pritarus pagal Lietuvos Respublikos teisines procedūras, įsigalioja Lietuvos Respublikos Vyriausybei prisijungus prie „EBVP chartijos“, nurodytos 7 straipsnyje ir išsamiau aptartos I priede, išskyrus II A ir B prieduose pateikiamas taisykles, kurios taikomos pasirašius šį Susitarimą. „EBVP chartiją“ reikia pasirašyti vėliausiai praėjus metams nuo šio Susitarimo pasirašymo, nebent Šalys susitaria dėl kito laikotarpio. Jeigu „EBVP chartija“ nepasirašoma per minėtą laikotarpį, šis Susitarimas laikomas niekiniu.
14.2. Įsigaliojus šiam Susitarimui, juo pakeičiamas preambulėje nurodytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Agentūros bendradarbiavimo susitarimas, turint omenyje, kad bendradarbiavimo susitarimo nuostatos ir toliau taikomos tiek, kiek tai būtina užtikrinti bet kokių sutarčių, kurios buvo sudarytos remiantis bendradarbiavimo susitarimu ir kurios vis dar galioja tą dieną, kai bendradarbiavimo susitarimas nustoja galios, įgyvendinimą.
15 straipsnis
15.1. Jei šis Susitarimas nenutraukiamas anksčiau vadovaujantis šio straipsnio 3 dalies nuostatomis, jo galiojimas baigiasi po penkerių metų nuo įsigaliojimo datos. Likus metams iki šio Susitarimo galiojimo pabaigos, Šalys peržiūri jo įgyvendinimo rezultatus remdamosi 8 straipsnyje nurodytų metinių peržiūrų rezultatais ir išanalizuoja, kaip bus tęsiamas ar toliau plėtojamas toks bendradarbiavimas. Visų pirma Šalys išanalizuoja galimybę suteikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei Agentūros asocijuotos narės ar valstybės narės statusą.
15.2. Jei šis bendradarbiavimas tęsiamas, šio Susitarimo galiojimą susitarus tarpusavyje galima pratęsti raštu.
15.3. Bet kuri Šalis gali paskelbti šį Susitarimą negaliojančiu pateikdama rašytinį pranešimą ne vėliau kaip likus vieniems metams iki planuojamos šio Susitarimo nutraukimo datos, kuri turi sutapti su kalendorinių metų pabaiga.
15.4. Šio Susitarimo nutraukimas nedaro poveikio tokių kiekvienos Šalies teisių ir įsipareigojimų, kurie galioja ilgiau nei pasibaigęs Susitarimas, galiojimui ar jų aiškinimui, įskaitant, bet neapsiribojant, arbitražo, konfidencialumo, atsakomybės, intelektinės nuosavybės teisių nuostatas ar teises ir įsipareigojimus, nustatytus sutartyse, kurios sudarytos vadovaujantis šiuo Susitarimu. Nutraukus šį Susitarimą Lietuvos Respublikos Vyriausybė privalo ir toliau vykdyti visų pirma finansinius įsipareigojimus, atitinkančius tam tikros patvirtintos veiklos, kurią ji yra įsipareigojusi vykdyti pagal EBVP, bendrų išlaidų dalį.
15.5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Agentūra gali keisti šio Susitarimo nuostatas abipusiu sutarimu. Pakeitimai, išskyrus tuos, kuriais keičiami tik Priedai, įsigalioja tą dieną, kai pranešama, kad abi Šalys atitinka būtinas vidaus sąlygas, reikalingas tam, kad pataisymai įsigaliotų. Pataisymai, kuriais keičiami tik Priedai, turi atitikti tuose Prieduose nustatytas sąlygas.
Pasirašyta 2014 m. spalio 7 d. Paryžiuje dviem originaliais egzemplioriais lietuvių ir anglų kalbomis; abu tekstai yra autentiški. Agentūra pateikia šio Susitarimo vertimą į prancūzų ir vokiečių kalbas. Kilus ginčų ar atsiradus šio Susitarimo aiškinimo skirtumų, vadovaujamasi tekstu anglų kalba.
| ………………………………… |
………………………………… |
| Lietuvos Respublikos Vyriausybės vardu |
Europos kosmoso agentūros vardu |
I.1. Bendras EBVP tikslas
Bendras EBVP tikslas yra susieti Lietuvos Respublikos Vyriausybę su Agentūros programomis ir veikla ir kuo veiksmingiau pasirengti galimam būsimam Lietuvos Respublikos prisijungimui prie Konvencijos.
I.2. Konkretūs EBVP tikslai:
a) plėtoti mokslo ir taikmenų vartotojų bendruomenių bendradarbiavimą Lietuvos Respublikoje ir Agentūros valstybėse narėse;
b) išugdyti ir sustiprinti atitinkamą Lietuvos Respublikos kompetenciją ir gebėjimus pramonės srityje, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikai galimybę lygiomis teisėmis dalyvauti būsimose Agentūros programose, jai prisijungus prie Konvencijos;
c) sudaryti Lietuvos Respublikai galimybes netiesiogiai dalyvauti Agentūros programose ir veikloje bei bendrose Agentūros ir ES programose vadovaujantis taikytinų teisinių dokumentų nuostatomis ir sąlygomis;
d) ugdyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės supratimą apie Agentūros veiklos organizavimą ir apie tai, kaip veikia Europos kosmoso srities produktai, standartai ir procedūros;
I.3. Veiklos sritys ir kategorijos, kurias apims EBVP
I.3.1. EBVP apims keturias pagrindines veiklos rūšių kategorijas, kaip apibrėžta šio priedo 3.2 punkte, šiose penkiose srityse:
a) erdvėtyros mokslas, visų pirma kosminė astronomija ir astrofizika, Saulės sistemos tyrinėjimas ir Saulės-Žemės fizika;
b) Žemės stebėjimo moksliniai tyrimai ir taikmenos, visų pirma aplinkos stebėsena, meteorologija, aeronomija ir geodezija;
d) mikrogravitacijos moksliniai tyrimai, visų pirma kosmoso biologija ir medicina, taip pat medžiagų apdorojimas;
a) su Agentūros neprivalomomis programomis susijusios technologijos ir įranga, kurios nėra kritinio kelio technologijos ir įranga įgyvendinant Agentūros programas („ne kritinio kelio technologijos“);
d) parama mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ).
I.3.3. Konkrečios veiklos rūšys, kurias apims EBVP, nurodomos atnaujinamame penkerių metų plane, kurį, atsižvelgiant į derybas dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Agentūros susitarimo galiojimo pratęsimo, reikia pratęsti kiekvieno penkerių metų laikotarpio ketvirtųjų metų pabaigoje naujam penkerių metų laikotarpiui, prasidedančiam penktųjų metų pabaigoje. Penkerių metų plano projektas tvirtinamas EBVP komitete ir gali būti atnaujinamas kiekvienais metais laikantis toliau išdėstytų procedūrų.
II.1.1. Agentūra įgyvendina EBVP vadovaudamasi savo taisyklėmis ir procedūromis, nebent šiuose tiksluose, taisyklėse ir procedūrose nustatyta kitaip.
II.1.2. EBVP įgyvendinimui stebėti ir kontroliuoti įsteigiamas specialus komitetas, toliau – EBVP komitetas. EBVP komiteto įgaliojimai ir darbo tvarkos taisyklės aprašytos II priede.
II.1.3. Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje esančios nacionalinės institucijos gali, Agentūrai paprašius ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei sutikus, suteikti techninę pagalbą vienai ar daugiau pagal EBVP įgyvendinamų veiklos rūšių; prireikus, tokia pagalba aptariama atitinkamai institucijai ir Agentūrai keičiantis laiškais, kurie persiunčiami susipažinti visoms kitoms EBV ir Agentūros tarybai.
II.1.4. Agentūra sudaro galimybę naudotis savo infrastruktūra ir gauti paslaugas įgyvendinant veiklą pagal EBVP vadovaujantis šio Susitarimo 3 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Visų pirma Agentūros elektroninė kvietimo dalyvauti konkursuose sistema (angl. Electronic Mail Invitation Tender System (EMITS) yra prieinama Lietuvos Respublikoje registruotoms įmonėms tokiomis sąlygomis:
II.2. EBVP turinys
Prieš prasidedant penkerių metų veiklos laikotarpiui, Agentūra, remdamasi iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir valstybių narių gauta informacija ir vadovaudamasi tokia procedūra, sudaro penkerių metų EBVP:
II.2.1. Agentūra tariasi su Lietuvos Respublikos Vyriausybe dėl jos pageidavimų, susijusių su ne kritinio kelio technologijomis.
II.2.2. Atsižvelgdama į šio Susitarimo 6 straipsnio nuostatas, Agentūra sudaro preliminarų penkerių metų EBVP projektą, kurį reikia aptarti kiekvienoje programų valdyboje ir komitete, ir jį, kad vėliau EBVP projektą patvirtintų EBVP komitetas, teikia tvirtinti šiems Agentūros komitetams ir programų valdyboms (EBVP projektas tvirtinamas dviejų trečdalių atitinkamų valstybių narių ar dalyvių balsų dauguma):
a) atitinkamoms Agentūros programų valdyboms: dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės įnašų į sistemų ir naudingojo krovinio kūrimą ir (arba) panaudojimo etapą arba į ne kritinio kelio technologijų kūrimą, kurio bus imamasi pagal neprivalomas Agentūros programas;
b) Mokslo programų komitetui (MPK): dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės įnašų į kūrimą ir (arba) panaudojimo etapą arba į ne kritinio kelio technologijų kūrimą, kurio bus imamasi pagal Agentūros mokslinius projektus;
c) Pramonės politikos komitetui (PPK): dėl tam tikrų technologijų, išvardytų Agentūros Technologijų generaliniame plane, kūrimo, kurio imsis Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įtraukimo į EBVP arba dėl to, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė šioje srityje plėtotų ne kritinio kelio technologijas ir imtųsi veiklos MVĮ labui.
Be to, jei su EBVP susijusi veikla įtraukta į veiklos rūšis, apibrėžtas programos galiojančios deklaracijos ar baigiamos rengti deklaracijos A priede, atitinkama deklaracija ar jos projektas turi būti pataisytas arba šis EBVP įnašas turi būti atitinkamai patvirtintas.
PPK taip pat išnagrinėja EBVP pramonės politikos aspektus ir juos patvirtina visų valstybių narių paprasta balsų dauguma prieš EBVP pateikiant tvirtinti EBVP komitetui.
II.2.3. Tada, remdamasi atitinkamų komitetų ir programų valdybų patvirtintomis detalėmis, Agentūra parengia konsoliduotą EBVP, kurį pateikia EBVP komitetui nagrinėti ir tvirtinti. Šiame etape Lietuvos Respublikos Vyriausybė informuoja Agentūrą ir EBVP komitetą apie veiksmus, kuriuos ji pageidauja remti, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos ir Agentūros valstybių narių pramonės šakų konvergenciją ir tarpusavio papildomumą, taip pat pateikia Agentūrai patvirtinimą, kad ketina prisidėti prie atitinkamų veiklos rūšių finansavimo.
II.2.4. Prieš EBVP komitetui patvirtinant penkerių metų EBVP, visi siūlomų veiklos rūšių turinio pakeitimai, kuriuos prašė padaryti EBVP komitetas, išskyrus išbrauktas veiklos rūšis, perduodami nagrinėti atitinkamiems komitetams ir programų valdyboms. Komitetai ir programų valdybos tuomet perduoda informaciją apie savo pritarimą siūlomiems pakeitimams EBVP komitetui, kad šis patvirtintų pakeitimus.
II.2.5. EBVP komitetui patvirtinus penkerių metų EBVP, Agentūra, remdamasi EBVP, parengia specialų dokumentą, toliau vadinamą EBVP chartija (nurodytą šio Susitarimo 14 straipsnio 1 dalyje), kuris leidžia Lietuvos Respublikos Vyriausybei finansiškai įsipareigoti EBVP. EBVP chartijoje pateikiamos veiklos rūšys, kurias turi finansuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybė, kaip apibrėžta patvirtintame EBVP, ir nurodomasatitinkamas finansinis įnašas, kurį įsipareigoja sumokėti Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įskaitant Agentūros vidaus išlaidų, nurodytų šio priedo II skyriaus 4 skirsnyje, Lietuvos Respublikos finansinę dalį, kartu su atitinkamu preliminariu mokėjimo paskirstymu ir tvarkaraščiu. Agentūra pateikia EBVP chartiją Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasirašyti, o paskui perduoda ją EBVP komitetui susipažinti.
II.2.6. Penkerių metų EBVP per tą penkerių metų laikotarpį gali būti keičiamas ir atnaujinamas kartą per metus, kad būtų atsižvelgta į naujas veiklos rūšis, kurias siūlo Agentūra ir kuriomis susidomi Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar kita EBV. Prieš patvirtinant metinę EBVP peržiūrą, tam turi pritarti atitinkami Agentūros komitetai ir programų valdybos. Jei vykdant šią procedūrą EBVP papildomas naujomis veiklos rūšimis, Agentūra atitinkamai pataiso EBVP chartiją, o Lietuvos Respublikos Vyriausybė sutinka su atitinkamai padidėjusiu įnašu (jei įnašas padidėja), kaip tai numatyta atnaujintoje EBVP chartijoje.
II.3.1. Finansinis Lietuvos Respublikos įnašas į EBVP grindžiamas garantuotos geografinės grąžos koeficientu 1. Geografinė grąža skaičiuojama pagal Rezoliuciją dėl Reglamento dėl geografinės grąžos koeficientų skaičiavimo ir atitinkamos statistikos bei prognozių skelbimo (ESA/C/CXXXVIII/Res. 6 (Final)) ar bet kokį kitą Agentūros tarybos ar jos įgaliojimu priimtą pritaikytiną sprendimą, nutarimą, rezoliuciją ar kitą aktą.
II.3.2. Apibrėžiant EBVP penkerių metų darbo plano turinį ir bet kokį jo pakeitimą, taikomi tokie pramonės politikos principai:
d) poveikis naudojimosi paslaugomis, gaunamomis naudojant Europos kosmines infrastruktūras, plėtrai;
e) technologinė vertė Agentūrai, pabrėžiant:
§ inovacijų potencialą,
§ suderinamumą su Europos Technologijų generaliniu planu ir (arba) su būsimais Agentūros programų poreikiais;
II.4.1. EBVP finansuojamas iš EBV įnašų, mokamų pagal Agentūros taisykles ir procedūras; įnašų mokėjimas įforminamas Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasirašant EBVP chartiją vadovaujantis šio priedo 2 skirsnyje nurodytomis procedūromis. Programos valdymo labui Lietuvos Respublikos Vyriausybė taip pat padengs visas Agentūros vidaus išlaidas, laikydamasi Agentūros finansinėse taisyklėse ESA/C/CCXXXIII/Res.1 (Final) išdėstytų sąlygų.
II.4.2. Mažiausias finansinis įnašas, reikalingas bet kuriai EBV siekiant penkerius metus dalyvauti įgyvendinant EBVP, lygus 5 mln. EUR 2001 m. ekonominėmis sąlygomis.
II.4.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė gali vėliau padidinti EBVP skirtą savo įnašą kartą per metus, jei toks padidinimas nesukelia jokių papildomų išlaidų kitoms EBV.
II.4.5. Jei sutartys bendrai finansuojamos kartu su atrinkta įmone arba iš kitų šaltinių, dalyvavimas padengiant Agentūros vidaus išlaidas skaičiuojamas remiantis bendra sutarties verte, nebent sutariama kitaip.
II.4.6. Kiekvieno EBVP nustatyto penkerių metų laikotarpio pabaigoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės įnašo dalis, kuri nebuvo paskirta atitinkamiems darbams atlikti, panaudojama finansuoti tokių rūšių veiklai, kurią planuojama atlikti per kitą EBVP nustatytą penkerių metų laikotarpį, nebent Lietuvos Respublikos Vyriausybė pareikalautų kitaip.
II.4.7. Jei šis Susitarimas nutraukiamas, bet kurį Lietuvos Respublikos Vyriausybės įnašą, kuris nebuvo panaudotas konkretiems darbams pagal EBVP, Lietuvos Respublikos Vyriausybė gali paskirti kitoms Agentūros programoms, kuriose ji dalyvaus, jei taps Agentūros valstybe nare ar asocijuota nare, arba, Lietuvos Respublikos Vyriausybei nusprendus, šiuo įnašu gali būti disponuojama kitaip.
II.5.1. Agentūra, vadovaudamasi savo taisyklėmis ir procedūromis, sudaro EBVP įgyvendinti reikalingas sutartis, visų pirma taikydama Agentūros sutartims taikomas bendrąsias nuostatas ir sąlygas, visų pirma sąlygą, kad visos šios sutartys būtų sudaromos eurais.
II.5.2. Agentūra, prisiimdama sutartinius įsipareigojimus, turi apsiriboti turimomis lėšomis. Agentūra neskelbia kvietimo dalyvauti konkurse, jei, atsižvelgiant į darbų plano sąnaudų sąmatą, lėšų susijusioms veiklos rūšims nepakanka.
II.5.3. Paprastai įvairių rūšių veikla vykdoma rengiant atvirą konkursą Europos bendradarbiaujančiose valstybėse, kurios išreiškė interesą dalyvauti susijusių rūšių veikloje.
II.5.4. Jei darbai finansuojami bendrai, Agentūra stebi visas išlaidas, kurias planuoja turėti ir iš tikrųjų turi vykdytojas, taip pat ir visų lėšų, kurios naudojamos sutarčiai vykdyti, kilmę. Prireikus, Agentūra turi teisę pati ar savo vardu atlikti vykdytojo auditą.
II.5.5. Bet kokios intelektinės nuosavybės teisės, kylančios iš naudingojo krovinio orbitinio skrydžio, įtraukto į įvairių rūšių EBVP veiklą, reglamentuojamos Agentūros taisyklėmis.
II.6.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iš principo, pagal bendradarbiavimo projekto tikslus, yra turto, kurį ji pagamino ir finansavo pagal EBVP, taip pat infrastruktūros, programinės įrangos ir įrangos, įgytos projektui įgyvendinti, savininkė atsižvelgiant į Agentūros sutarčių vykdymą reglamentuojančius principus.
II.6.2. Šis I priedas keičiamas rašytiniu Šalių sutarimu.
II priedas
A. Įgaliojimai
EBVP komitetas, suderinęs veiksmus su Agentūra, atlieka EBVP vykdymo stebėseną ir jį kontroliuoja vadovaudamasis šio Susitarimo I priede išdėstytais tikslais, taisyklėmis ir procedūromis. Atlikdamas šią funkciją EBVP komitetas:
1) nagrinėja ir tvirtina paprasta EBV balsų dauguma, gavęs iš Agentūros tarybos atitinkamų pavaldžių organų pranešimą dėl pritarimo, penkerių metų EBVP projektą, nurodytą I priedo EBVP tikslų, taisyklių ir procedūrų 2 skirsnyje ar bet kokiame jo pakeitime;
Teisė balsuoti dėl penkerių metų EBVP projekto taip pat suteikiama bet kurioms kitoms galimoms EBV, su kuriomis pasirašytas, bet dar neįsigaliojo atitinkamas EBV susitarimas.
2) sprendžia, vadovaudamasis EBVP komiteto darbo tvarkos taisyklių V skyriumi, kokia kalba vyks EBVP komiteto posėdžiai; toks sprendimas priimamas paprasta EBV balsų dauguma;
3) atsižvelgia į bet kokias įmokas ar bet kokį įnašų, kuriuos moka EBVP dalyviai, padidinimą, kaip tai atspindėta EBVP chartijoje;
4) gauna informaciją apie techninę pagalbą, kurią suteikė EBV jurisdikcijoje esanti nacionalinė institucija, kaip nurodyta EBVP tiksluose, taisyklėse ir procedūrose;
I skyrius
Sudėtis
1.2. Vienas kiekvienos Agentūros valstybės narės atstovas gali dalyvauti EBVP komiteto posėdžiuose kaip stebėtojas. Agentūros Administracinio ir finansų komiteto (AFK), Pramonės politikos komiteto (PPK), Tarptautinių ryšių komiteto (TRK) ir Mokslo programų komiteto (MPK) pirmininkai, taip pat po vieną atstovą iš kiekvienos ES valstybės narės, kuri nebūdama Agentūros narė yra pasirašiusi su Agentūra bendradarbiavimo susitarimą, kviečiami dalyvauti posėdžiuose pagal pareigas, taip pat jiems suteikiamas stebėtojų statusas.
1.3. Kiekvienai EBV iš principo gali atstovauti ne daugiau kaip du atstovai. Atstovas, kuris nori dalyvauti EBVP komiteto posėdyje, privalo pateikti pirmininkui kompetentingos nacionalinės institucijos išduotą skiriamąjį raštą.
II skyrius
Pirmininkavimas
2.2. Jei pirmininkas negali atlikti savo funkcijų, pirmininkavimą perima pirmininko pavaduotojas. Laikinai einantis pareigas pirmininkas turi tokius pat įgaliojimus ir pareigas kaip ir pirmininkas.
2.3. Pirmininkas vadovauja EBVP komiteto diskusijoms. Jis nėra laikomas atstovu. Atlikdamas savo funkcijas, pirmininkas yra pavaldus EBVP komitetui.
III skyrius
Posėdžiai
3.1. EBVP komitetas iš esmės posėdžiauja Agentūros patalpose, paprastai ne dažniau kaip du kartus per metus, iš karto po PPK ar AFK posėdžio.
3.2. Kiekvieno posėdžio pradžioje pirmininkas pateikia dalyvių sąrašą, kuriame posėdžio dalyviai turi pasirašyti.
3.3. Agentūros valstybių narių, taip pat tų ES valstybių narių, kurios yra pasirašiusios su Agentūra bendradarbiavimo susitarimą, atstovų bei AFK, PPK, TRK ir MPK pirmininkų dalyvavimas EBVP komiteto posėdžiuose jokiu būdu nereiškia, kad jie turi teisę balsuoti.
3.4. EBVP komitetas per kiekvieną posėdį nustato kito posėdžio datą. Kai būtina, pirmininkas gali pakeisti nustatytą posėdžio datą.
3.5. Pirmininkas gali sušaukti neeilinį EBVP komiteto posėdį savo iniciatyva arba daugumai EBV paprašius. Jis stengiasi tokius posėdžius organizuoti kartu su PPK ar AFK posėdžiais.
3.6. Agentūros generalinis direktorius skiria Agentūros darbuotoją eiti EBVP komiteto sekretoriaus pareigas.
3.7. Pasitaręs su pirmininku, EBVP komiteto sekretorius parengia darbotvarkės projektą, kuris išplatinamas EBV ne vėliau kaip likus dviem savaitėms iki kiekvieno posėdžio.
3.8. Posėdžio pradžioje EBVP komitetas aptaria darbotvarkės projektą ir, padaręs reikalingus pakeitimus, jį patvirtina. Į darbotvarkės projektą galima įtraukti ir kitų klausimų, tačiau sprendimas dėl jų priimamas tik pritarus visoms dalyvaujančioms EBV.
3.9. EBVP komiteto posėdžiuose dalyvauja Agentūros generalinio direktoriaus paskirti Agentūros darbuotojai.
3.11. Jei nenustatyta kitaip, sprendimai priimami paprasta atstovaujamų ir balsuojančių EBV balsų dauguma.
IV skyrius
Pirmininko funkcijos ir posėdžio eiga
4.1. Vadovaudamasis šių taisyklių nuostatomis, pirmininkas vadovauja EBVP komiteto darbui ir palaiko tvarką posėdžiuose. Jis paskelbia kiekvieną posėdį pradėtą ar baigtą, vadovauja diskusijoms ir, jei būtina, jas apibendrina, užtikrina, kad būtų laikomasi šių taisyklių, suteikia ar atima teisę kalbėti, sprendžia dėl posėdžio eigos, teikia pasiūlymus balsuoti ir skelbia sprendimus. Pirmininkas gali pasiūlyti padaryti pertrauką diskutuojant ar užbaigti diskusiją arba padaryti posėdžio pertrauką ar atidėti posėdį. Prieš kiekvieną balsavimą jis įsitikina, ar yra kvorumas vadovaujantis šio priedo IV skyriaus 10 dalimi.
4.2. Žodis niekam nesuteikiamas be pirmininko leidimo. Vadovaudamasis šio priedo IV skyriaus 3 dalies nuostatomis, pirmininkas pakviečia pasisakyti pranešėjus tokia tvarka, kokia jie paprašė žodžio. Pirmininkas gali paprašyti pranešėją kalbėti laikantis nagrinėjamos temos.
4.3. Per posėdį EBV gali pateikti pasiūlymą dėl posėdžio eigos. Pirmininkas nedelsdamas priima sprendimą dėl tokio pasiūlymo. Bet kuri EBV gali apskųsti pirmininko sprendimą – tuomet dėl skundo surengiama diskusija ir balsuojama. Jei skundo nepalaiko dauguma dalyvaujančių ir balsuojančių EBV, pirmininko sprendimas lieka galioti. EBV, kuri pasisako dėl posėdžio eigos, negali kalbėti apie nagrinėjamo klausimo turinį.
4.4. Pirmenybė teikiama tokiems pasiūlymams ar prašymams (nurodyta tvarka):
4.5. Dėl bet kokio pasiūlymo galutinio varianto yra balsuojama. EBV paprašius, pasiūlymas posėdžiui pateikiamas raštu. Tokiu atveju pirmininkas neteikia pasiūlymo balsuoti, kol to pageidaujanti EBV neturi pasiūlymo teksto.
4.6. Jei pateikiamas pasiūlymo pakeitimas, pirmiausia balsuojama dėl pakeitimo. Jei pateikiama du ar daugiau pakeitimų, EBVP komitetas pirmiausia balsuoja dėl to pakeitimo, kuris, pirmininko sprendimu, savo esme yra labiausiai nutolęs nuo pradinio pasiūlymo. Jei vieno pakeitimo priėmimas neabejotinai reiškia, kad yra atmetamas kitas pakeitimas, dėl pastarojo nebalsuojama.
4.7. Bet kuri EBV gali prašyti, kad būtų atskirai balsuojama dėl pakeitimo dalių. Jei šiam prašymui prieštaraujama, balsuojama dėl pasiūlymo išskaidyti pakeitimą.
4.9. Jei pateikiama du ar daugiau pasiūlymų, susijusių su tuo pat klausimu, dėl šių pasiūlymų, nebent EBVP komitetas nusprendžia kitaip, balsuojama tokia tvarka, kuria jie buvo pateikti. Po kiekvieno balsavimo EBVP komitetas gali nuspręsti, ar balsuoti dėl kito pasiūlymo.
V skyrius
Kalbos
EBVP komiteto posėdžiai vyksta viena iš Agentūros darbo kalbų, kurią pasirenka komitetas. Visi posėdžių dokumentai rengiami atitinkama kalba.
VI skyrius
Protokolai
6.1. Po kiekvieno EBVP komiteto posėdžio EBVP komiteto sekretorius parengia posėdžio protokolo projektą, kuriame pateikia diskusijų esmę ir pristato išvadas, prie kurių prieita.
6.3. Pasiūlymus dėl protokolo projekto keitimo EBV raštu siunčia EBVP komiteto sekretoriui per tris savaites nuo protokolo projekto išplatinimo dienos.