Byla Nr. 13/2023
LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
NUTARIMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 666 STRAIPSNIO (2022 M. BALANDŽIO 12 D. REDAKCIJA) ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI
2024 m. birželio 27 d. Nr. KT55-N8/2024
Vilnius
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Tomo Davulio, Gintaro Godos, Giedrės Lastauskienės, Vytauto Mizaro, Algio Norkūno, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės, Stasio Šedbaro,
sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,
remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102, 105 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1, 531 straipsniais, Teismo posėdyje 2024 m. birželio 19 d. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo konstitucinės justicijos bylą Nr. 13/2023 pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo prašymą Nr. 1B-13/2023 ištirti, ar konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo principams neprieštarauja Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 666 straipsnis (2022 m. balandžio 12 d. redakcija) tiek, kiek jame nenustatyta galimybė teismui, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, priteisti asmeniui, kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta nustačius, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, visų ar dalies būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato (advokato padėjėjo) paslaugoms apmokėti atlyginimą iš administracinio nusižengimo bylos teiseną inicijavusio pareiškėjo (nukentėjusiojo).
Konstitucinis Teismas
nustatė:
I
Pareiškėjo argumentai
1. Pareiškėjas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT) į Konstitucinį Teismą kreipėsi nagrinėdamas atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, kurioje buvo skundžiamas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato 2021 m. gruodžio 10 d. nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, pradėtą D. R. atžvilgiu pagal L. V. pareiškimą, vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 591 straipsnio 1 punktu (padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių).
1.1. Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. kovo 8 d. nutartimi pareiškėjos L. V. skundas netenkintas ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato 2021 m. gruodžio 10 d. nutarimas paliktas nepakeistas. Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gegužės 2 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. kovo 8 d. nutartis palikta nepakeista ir pareiškėjos L. V. skundas netenkintas. Iš pareiškėjos L. V. asmeniui D. R., kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta, priteista 500 eurų patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo.
1.2. LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2022 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi priimtas pareiškėjos L. V. prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gegužės 2 d. nutarties dalies ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.
1.3. Pareiškėja L. V. prašyme dėl bylos atnaujinimo nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas be teisinio pagrindo priteisė asmeniui, kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta, išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą. Atsiliepime į minėtą prašymą asmuo, kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta, prašo Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gegužės 2 d. nutartį palikti nepakeistą ir papildomai priteisti iš pareiškėjos išlaidų atlyginimą advokato paslaugoms, rengiant atsiliepimą į pareiškėjos prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, apmokėti.
2. Pareiškėjo LAT prašymas grindžiamas šiais argumentais.
2.1. LAT pažymi, kad ANK 666 straipsnio (2022 m. balandžio 12 d. redakcija) 2 dalis, pagal kurią atlygintinos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti, kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 591 straipsnio 1 punktą, įgyvendintina atitinkamai taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 106 straipsnio 3 dalies nuostatas, t. y. priteisiant minėtas išlaidas atlyginti iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto, atsižvelgiant į bylos aplinkybes. Pasak pareiškėjo LAT, ANK 666 straipsnio (2022 m. balandžio 12 d. redakcija) 2 dalyje pateiktas baigtinis sąrašas subjektų, iš kurių gali būti priteisiamas tokių išlaidų atlyginimas, ir jame nėra įvardyti pareiškėjai (nukentėjusieji), o BPK 106 straipsnyje taip pat nenustatyta galimybė priteisti tokių išlaidų atlyginimą iš nukentėjusiojo. Tai, pasak pareiškėjo LAT, sudaro pagrindą manyti, kad apeliacinės instancijos teismas, pareiškėjo LAT nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje priteisdamas išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą iš pareiškėjo (nukentėjusiojo), pagal analogiją netinkamai taikė BPK 106 straipsnio 2 dalį, nustatančią tokių išlaidų atlyginimo priteisimą iš nuteistojo.
2.2. Pareiškėjas LAT pažymi, kad, pagal ANK nustatytą teisinį reguliavimą, pareiškėjai (nukentėjusieji) turi plačias teises veikti administracinių nusižengimų teisenoje, inicijuoti proceso tęsimą, net kai valstybės institucijos nemato pagrindo tai daryti. Pareiškėjams (nukentėjusiesiems), suteikiant nurodytas procesines teises, sudaromos prielaidos, kad administracinius nusižengimus padarę asmenys būtų patraukti atsakomybėn pagal ANK ir taip būtų galimai apginti ne tik pareiškėjų (nukentėjusiųjų) asmeniniai interesai, bet ir viešasis interesas, kad asmenys, padarę administracinius nusižengimus, daugiau tokių nusižengimų nedarytų, taip pat kad tokių nusižengimų nedarytų ir kiti asmenys.
2.3. Taigi, pasak pareiškėjo LAT, pareiškėjų (nukentėjusiųjų) procesinė veikla administracinių nusižengimų procese paprastai yra naudinga ir atitinka valstybės interesus. Tačiau galimos ir tokios situacijos, kai tokie veiksmai teismo gali būti traktuojami ne tik kaip teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas, asmeninio ir viešojo intereso gynimas, bet ir kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Pasak LAT, viena iš veiksmingų priemonių užtikrinti, kad proceso dalyviams nebūtų sudarytos prielaidos piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, yra toks teisinis reguliavimas, kuris leistų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo klausimą spręsti individualiai, atsižvelgiant į procesinę situaciją konkrečiu atveju, ypač jei ji yra nulemta proceso dalyvio, kuris teikia nepagrįstus skundus dėl priimto procesinio sprendimo. Pareiškėjo LAT nuomone, visa tai sudaro pagrindą manyti, kad administracinio nusižengimo bylos nutraukimo ir pareiškėjo (nukentėjusiojo) skundo atmetimo atvejais spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų ir išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo teismas kiekvienu atveju turi spręsti, kas turėtų atlyginti minėtas išlaidas. Tačiau galiojantis teisinis reguliavimas tokios teismo galimybės nenustato.
2.4. Pareiškėjas LAT savo poziciją dėl ginčijamo teisinio reguliavimo atitikties konstituciniam teisinės valstybės principui grindžia oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatomis, pagal kurias šis konstitucinis principas suponuoja reikalavimą, kad įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna; baudžiamojo proceso teisinis reguliavimas neturi sudaryti prielaidų piktnaudžiauti procesinėmis ar kitomis teisėmis. Abejodamas ginčijamo teisinio reguliavimo atitiktimi konstituciniam teisingumo principui, pareiškėjas LAT teigia, kad iš Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies, konstitucinio teisingumo principo kylanti teismo pareiga priimti teisingą sprendimą suponuoja ir teismo pareigą teisingai išspręsti bylos šalių išlaidų paskirstymo klausimą; teisingas bylos šalių išlaidų paskirstymas priklauso nuo procesinės situacijos byloje, viena kurių gali būti ir bylos šalių sąžiningumo trūkumas (Konstitucinio Teismo 2018 m. gruodžio 14 d. nutarimas).
2.5. Pareiškėjo LAT nuomone, tai sudaro pagrindą abejoti, ar ANK 666 straipsnis (2022 m. balandžio 12 d. redakcija) tiek, kiek jis nenustato galimybės priteisti asmeniui, kuriam byla nutraukta, išlaidų advokato (advokato padėjėjo) paslaugoms apmokėti atlyginimą iš pareiškėjo (nukentėjusiojo), neprieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo principams.
II
Suinteresuoto asmens atstovių argumentai
3. Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui gauti suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos Seimo atstovių Seimo narės Agnės Širinskienės, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus patarėjos Eglės Drėgvaitės, Privatinės teisės skyriaus patarėjos Mildos Masteikienės rašytiniai paaiškinimai, kuriuose teigiama, kad ginčijamas teisinis reguliavimas neprieštarauja Konstitucijai. Suinteresuoto asmens atstovių pozicija grindžiama šiais argumentais.
3.1. Suinteresuoto asmens atstovės, remdamosi ANK 590 straipsnio nuostatomis, teigia, kad administracinių nusižengimų teiseną gali inicijuoti tiek pareigūnai, atlikdami įstatymų įgyvendinimo kontrolę ar kitas teisės aktų jiems nustatytas funkcijas, tiek kiti asmenys, kai jie pateikia pranešimą ar kitokį dokumentą, kuriuo toks asmuo užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, arba kai ANK 590 straipsnio 4 dalyje nurodytas specialus subjektas pateikia pareiškimą.
3.2. Pasak suinteresuoto asmens atstovių, asmeniui, manančiam, kad jo atžvilgiu buvo padarytas administracinis nusižengimas, ANK suteikia galimybę kreiptis į reikiamą instituciją ir taip ginti savo galimai pažeistas teises. Institucijų, kurioms suteikiama teisė surašyti administracinio nusižengimo protokolą, pagrindinė funkcija yra įvertinti asmenų pateikiamą informaciją ir priimti motyvuotą bei pagrįstą sprendimą pradėti administracinio nusižengimo teiseną ar jos nepradėti, nepasitvirtinus pranešime nurodytoms aplinkybėms, taip pat pradėtą teiseną nutraukti nustačius, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Taigi, suinteresuoto asmens atstovių nuomone, asmens nekaltumo prezumpciją turi paneigti administracinį nusižengimą tirianti institucija; būtent jai, o ne asmeniui, inicijavusiam šį procesą, tenka visa atsakomybė už įrodymų nepateikimą ar abejonių nepanaikinimą.
3.3. Suinteresuoto asmens atstovės teigia, kad net ir tuo atveju, kai pareiškėjas tiesiogiai su pareiškimu kreipiasi į teismą, pareiškėjo procesiniai įgaliojimai yra riboti. Remdamosi LAT formuojama teismų praktika, jos teigia, kad tokiu atveju teismas privalo imtis proporcingų veiksmų objektyviai tiesai byloje nustatyti; būtent jis turi pareigą spręsti ne tik dėl įrodymų pakankamumo ar nusižengimo kvalifikavimo, bet ir dėl kitų esminių bylos aplinkybių. Taigi, administracinių nusižengimų teisena yra viešo pobūdžio procesas, be jokių išimčių vykstantis bendra ANK nustatyta tvarka.
3.4. Sprendžiant dėl išlaidų advokato paslaugoms atlyginimo asmeniui, kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta, kai nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių, sisteminė ANK ir BPK nuostatų analizė suponuoja, kad tokiu atveju turi būti vadovaujamasi ANK 666 straipsniu ir atitinkamai BPK 106 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.
3.5. Pasak suinteresuoto asmens atstovių, remiantis LAT formuojama teismų praktika, bylos, kuriose asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta, kai nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių, savo pasekmėmis panašios į asmens išteisinimą, t. y. kai teismas nutraukia bylą nustatęs, kad atsakomybėn traukiamas asmuo nepadarė nusižengimo; tai leidžia daryti išvadą, kad tokiose tiek baudžiamosiose, tiek administracinių nusižengimų bylose išlaidų atlyginimo klausimų sprendimai yra tapatūs, išlaidos advokato paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės lėšų.
3.6. Suinteresuoto asmens atstovių vertinimu, jeigu ANK būtų nustatyta teisė iš asmens, kuris pranešė apie galimai padarytą administracinį nusižengimą, nesvarbu, ar vėliau toks asmuo buvo pripažintas nukentėjusiuoju, ar nebuvo, atlyginti bylinėjimosi išlaidas, be kita ko, tuo atveju, kai asmeniui, kuriam nebuvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas bylose, kuriose toks protokolas rašomas, atlikus tyrimą ne teismo tvarka, byla nutraukta institucijai nenustačius, kad padaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių, tačiau išlaidos patirtos pagal pareiškėjo skundą dėl teisenos nutraukimo nagrinėjant bylą teisme, apskundus šį institucijos priimtą nutarimą, būtų paneigta konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis).
3.7. Pasak suinteresuoto asmens atstovių, pagal ANK 579 straipsnį, asmuo, kuris pranešė apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą ir nurodė, kad šia veika jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, ir kurį administracinį nusižengimą tiriantis pareigūnas atsisakė pripažinti nukentėjusiuoju toje administracinio nusižengimo byloje, turi tas pačias teises kaip ir nukentėjusysis, – be kita ko, skųsti priimtus procesinius sprendimus administracinio nusižengimo byloje. Tai atitinka iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantį imperatyvą, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės pažeistos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą.
3.8. Taigi, įstatyme nustačius, kad išlaidas advokato paslaugoms apmokėti privalo atlyginti administracinių nusižengimų teisenoje apeliacinį procesą inicijavęs pareiškėjas (nukentėjusysis) ar į kompetentingą instituciją dėl galimai pažeistų savo teisių pareiškimą (ar kitokį dokumentą) pateikęs asmuo, tokiam asmeniui būtų užkrauta finansinė našta ir taip būtų neproporcingai apribota galimybė įgyvendinti konstitucinę teisę kreiptis į teismą dėl galimai pažeistų savo teisių gynimo. Pasak suinteresuoto asmens atstovių, galimybė iš tokių asmenų priteisti išlaidas advokato ar advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti stabdytų asmenis siekti pažeistų savo teisių ir teisėtų interesų gynimo, nes dažniausiai apskritai nesiekti minėtų teisių gynybos pareiškėjui apsimokėtų labiau, negu rizikuoti dėl priteistinų advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidų.
Konstitucinis Teismas
konstatuoja:
I
Ginčijamas ir su juo susijęs teisinis reguliavimas
4. Seimas 2015 m. birželio 25 d. priėmė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymą, kuriuo patvirtino Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą, įsigaliojusį 2017 m. sausio 1 d. ANK buvo ne kartą keičiamas ir (arba) pildomas, be kita ko, Seimo 2022 m. balandžio 12 d. priimtu Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 666 straipsnio pakeitimo įstatymu (su išimtimi įsigaliojusiu 2022 m. gegužės 1 d.), kurio 1 straipsniu buvo pakeistas ANK 666 straipsnis.
5. ANK 666 straipsnyje „Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimas“ (2022 m. balandžio 12 d. redakcija), kurio atitiktį tiek, kiek nurodyta, Konstitucijai šioje konstitucinės justicijos byloje ginčija pareiškėjas, buvo nustatyta:
„1. Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos.
2. Kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 591 straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas.“
5.1. Šiai konstitucinės justicijos bylai aktualiu aspektu pažymėtina, kad ANK 666 straipsnio (2022 m. balandžio 12 d. redakcija) 1 dalyje įtvirtintas bendro pobūdžio teisinis reguliavimas, pagal kurį administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos BPK nuostatos, o 2 dalyje įtvirtintas specialus išlaidų advokato ar advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti atlyginimo teisinis reguliavimas, pagal kurį tuo atveju, kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta pagal šio kodekso 591 straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų, kartu darant nuorodą į BPK nuostatas.
5.2. Paminėtina, kad, pagal ANK 591 straipsnio „Aplinkybės, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima“ 1 punktą, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
5.3. Taip pat paminėtina, kad iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 666 straipsnio pakeitimo įstatymo projektų (toliau – Kodeksų pakeitimo įstatymo projektai) aiškinamojo rašto matyti, jog Kodeksų pakeitimo įstatymo projektais buvo siekiama įgyvendinti Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimą, be kita ko, tikslinant ANK 666 straipsnio nuostatas, kurios tiesiogiai susijusios su BPK 106 straipsnyje siūlomu įtvirtinti teisiniu reguliavimu. ANK 666 straipsnio pakeitimai siejami su tuo, kad tarp baudžiamųjų bylų proceso ir administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo yra skirtumų, visų pirma dėl to, kad administracinius nusižengimus nagrinėja įvairios institucijos, – jų pareigūnai surašo administracinių nusižengimų protokolus, priima nutarimus, dalyvauja nagrinėjant skundus dėl šių nutarimų teismuose; tarp tokių institucijų yra ir savivaldybės administracijos, įstaigos ir įmonės. Be to, iš Kodeksų pakeitimo įstatymo projektų travaux preparaitores matyti ir tai, kad ANK 666 straipsnio 2 dalyje nurodyta formuluotė „iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšomis“ buvo pasiūlyta siekiant minėtame ANK straipsnyje nurodytas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti atlyginti iš institucijų, kurios nėra finansuojamos iš valstybės arba savivaldybių biudžetų ir kurių pareigūnai pagal ANK nuostatas, turėdami įgaliojimus pradėti ir vykdyti administracinių nusižengimų teiseną, surašė administracinių nusižengimų protokolus, lėšų.
Šiame kontekste paminėtina, kad ANK 589 straipsnyje „Administracinius nusižengimus tiriantys ir protokolus surašantys pareigūnai“ nustatytas institucijų, kurių pareigūnai pradeda administracinių nusižengimų teiseną, atlieka jų tyrimą ir surašo administracinių nusižengimų protokolus, išskyrus šio kodekso 611 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus, sąrašas, kuriame, be kita ko, nustatyta, kad dėl ANK 196 straipsnio 2 dalyje, 198, 221, 222, 224, 505, 507 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų minėtus įgaliojimus turi Lietuvos banko pareigūnai (7 punktas (2023 m. kovo 30 d. redakcija)), dėl ANK 223 straipsnio 1, 2 dalyse, 505 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų – valstybės įmonės Registrų centro pareigūnai (97 punktas (2023 m. birželio 1 d. redakcija)), dėl ANK 507 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų – antstoliai (99 punktas (2018 m. birželio 26 d. redakcija)).
5.4. Taigi, ANK 666 straipsnio (2022 m. balandžio 12 d. redakcija) 2 dalyje buvo nustatyta, kad tuo atveju, kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 591 straipsnio 1 punktą, t. y. kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto, t. y. tam tikrų institucijų, kurių pareigūnai turi įgaliojimus pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti jų tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus, lėšų, mutatis mutandis taikant BPK nuostatas; ANK 666 straipsnio (2022 m. balandžio 12 d. redakcija) 2 dalyje nebuvo nustatyta, kad atsižvelgiant į bylos aplinkybes tokios išlaidos gali būti atlyginamos iš administracinio nusižengimo bylos teiseną inicijavusio pareiškėjo ir (arba) nukentėjusiojo (toliau – ir administracinio nusižengimo teiseną inicijavęs asmuo).
6. Pažymėtina, kad BPK nuostatos dėl baudžiamojo proceso metu patirtų išlaidų atlyginimo, į kurias daroma nuoroda ANK 666 straipsnyje (2022 m. balandžio 12 d. redakcija), reguliuojančiame administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimą, įtvirtintos BPK VIII skyriuje „Proceso išlaidos ir jų atlyginimas“ (103–106 straipsniuose).
6.1. Šiai konstitucinės justicijos bylai aktualiu aspektu pažymėtina, kad, kaip konstatavo Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 19 d. nutarime, specialus teisinis reguliavimas, pagal kurį atlyginamos asmens baudžiamajame procese turėtos išlaidos advokato paslaugoms, yra nustatytas BPK 106 straipsnyje.
6.2. Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste paminėtina, kad BPK 106 straipsnio „Advokato darbo apmokėjimas“ (2022 m. balandžio 12 d. redakcija) 3 dalyje nustatyta:
„Kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.“
Taigi BPK 106 straipsnio (2022 m. balandžio 12 d. redakcija) 3 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai asmuo išteisinamas, teismas turi priimti sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo; tokios išlaidos atlyginamos iš vieno šaltinio –valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.
6.3. Pažymėtina, kad BPK 106 straipsnio (2022 m. balandžio 12 d. redakcija) 3 dalyje nėra nustatyta, kad tuo atveju, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, turi teisę priimti sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš asmens, pagal kurio skundą, pareiškimą ar pranešimą pradėtas ikiteisminis tyrimas.
6.4. Palyginus BPK 106 straipsnio (2022 m. balandžio 12 d. redakcija) 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą su nustatytuoju ANK 666 straipsnio (2022 m. balandžio 12 d. redakcija) 2 dalyje, pažymėtina, kad nurodytoje ANK nuostatoje buvo nustatyta daugiau išlaidų advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginimo šaltinių nei minėtoje BPK nuostatoje, t. y. tokios išlaidos administracinių nusižengimų teisenoje atlyginamos ne tik iš valstybės biudžeto, bet ir iš savivaldybių biudžetų lėšų arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto, t. y. tam tikrų institucijų, kurių pareigūnai turi įgaliojimus pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti jų tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus, lėšų; mutatis mutandis taikant BPK 106 straipsnio 3 dalies nuostatas, pagal ANK 666 straipsnio (2022 m. balandžio 12 d. redakcija) 2 dalį, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti.
7. Paminėtina, kad Seimas 2023 m. gegužės 11 d. priėmė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 12, 211, 373, 374, 375, 376, 377, 378, 380, 381, 382, 421, 484, 576, 577, 579, 581, 584, 587, 588, 589, 594, 608, 609, 616, 617, 619, 620, 621, 627, 644, 666, 671, 673, 675, 676, 678 straipsnių ir priedo pakeitimo, Kodekso papildymo 4221, 5651, 5741 straipsniais ir 591, 677 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymą (toliau – ANK pakeitimo įstatymas), kuris su tam tikromis išimtimis įsigaliojo 2023 m. birželio 1 d. (44 straipsnio 1 dalis).
7.1. ANK pakeitimo įstatymo 36 straipsniu buvo pakeista ANK 666 straipsnio (2022 m. balandžio 12 d. redakcija) 2 dalis ir išdėstyta taip:
„2. Kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 5651 straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas.“
7.2. ANK pakeitimo įstatymo 25 straipsniu ANK 591 straipsnis pripažintas netekusiu galios, o 15 straipsniu ANK papildytas 5651 straipsniu „Aplinkybės, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima“, kuriame, be kita ko, nustatyta:
7.3. Pažymėtina, kad, palyginus ANK 5651 straipsnio (2023 m. gegužės 11 d. redakcija) 1 punkte nustatytą teisinį reguliavimą su nustatytuoju 591 straipsnio 1 punkte, taip pat ANK 666 straipsnio 2 dalyje (2023 m. gegužės 11 d. redakcija) nustatytą teisinį reguliavimą su nustatytuoju ANK 666 straipsnio (2022 m. balandžio 12 d. redakcija) 2 dalyje, jis iš esmės nepakito.
8. Šiai konstitucinės justicijos bylai aktualiu aspektu apibendrinant pareiškėjo ginčijamą ANK 666 straipsnyje (2022 m. balandžio 12 d. redakcija) nustatytą ir su juo susijusį teisinį reguliavimą, be kita ko, įtvirtintą BPK, pažymėtina, kad:
– ANK 666 straipsnio (2022 m. balandžio 12 d. redakcija) 1 dalyje įtvirtintas bendro pobūdžio teisinis reguliavimas, pagal kurį administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos BPK nuostatos, o 2 dalyje buvo įtvirtintas specialus išlaidų advokato ar advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti atlyginimo teisinis reguliavimas, pagal kurį tuo atveju, kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta pagal šio kodekso 591 straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų, nurodant, kad tokioms išlaidoms atlyginti taikoma BPK nustatyta tvarka;
– ANK 666 straipsnio (2022 m. balandžio 12 d. redakcija) 2 dalyje įtvirtintas specialus teisinis reguliavimas BPK 106 straipsnio (2022 m. balandžio 12 d. redakcija) 3 dalies atžvilgiu tuo aspektu, kad nurodytoje pareiškėjo ginčijamo ANK straipsnio nuostatoje, palyginti su nurodyta BPK nuostata, buvo nustatyta daugiau išlaidų advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginimo šaltinių, t. y. jos atlyginamos ne tik iš valstybės biudžeto, bet ir iš savivaldybių biudžetų lėšų arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto, t. y. tam tikrų institucijų, kurių pareigūnai turi įgaliojimus pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti jų tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus, lėšų; taikant mutatis mutandis BPK 106 straipsnio 3 dalies nuostatas, pagal ANK 666 straipsnio (2022 m. balandžio 12 d. redakcija) 2 dalį, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginamos būtinos ir pagrįstos asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti;
– ANK 666 straipsnyje (2022 m. balandžio 12 d. redakcija) nebuvo nustatyta, kad tuo atveju, kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta pagal šio kodekso 591 straipsnio 1 punktą, t. y. kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti gali būti atlyginamos iš administracinio nusižengimo teiseną inicijavusio asmens;
– BPK 106 straipsnio (2022 m. balandžio 12 d. redakcija) 3 dalyje nėra nustatyta, kad tuo atveju, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, turi teisę priimti sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš asmens, pagal kurio skundą, pareiškimą ar pranešimą pradėtas ikiteisminis tyrimas.
II
Konstitucijos nuostatos ir oficialioji konstitucinė doktrina
9. Šioje konstitucinės justicijos byloje pagal pareiškėjo prašymą tiriama ANK įtvirtinto teisinio reguliavimo tiek, kiek juo reglamentuojamas administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidų advokato (jo padėjėjo) paslaugoms apmokėti atlyginimas, kai administracinio nusižengimo teisena nutraukta nustačius, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, atitiktis konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo principams.
10. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas – universalus principas, kuriuo grindžiama visa Lietuvos teisės sistema ir pati Konstitucija. Konstitucinis teisinės valstybės principas – itin talpus konstitucinis principas, apimantis daug tarpusavyje susijusių imperatyvų; teisinės valstybės principo turinys atsiskleidžia įvairiose Konstitucijos nuostatose ir yra aiškintinas neatsiejamai nuo Konstitucijos preambulėje skelbiamo atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės siekio.
10.1. Konstitucijos preambulėje įtvirtintas atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės siekis suponuoja tai, kad privalu stengtis užtikrinti, jog kiekvienas asmuo ir visa visuomenė būtų saugūs nuo nusikalstamų kėsinimųsi (inter alia 2006 m. sausio 16 d., 2012 m. birželio 4 d., 2017 m. kovo 15 d. nutarimai). Užtikrinti tokį saugumą yra viena iš valstybės priedermių ir vienas iš prioritetinių uždavinių (inter alia 2000 m. gegužės 8 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2020 m. kovo 9 d. nutarimai). Konstitucijoje yra įtvirtinta tokia demokratinės teisinės valstybės samprata, pagal kurią valstybė ne tik siekia saugoti ir ginti asmenį ir visuomenę nuo nusikaltimų ir kitų pavojingų teisės pažeidimų, bet ir sugeba tai daryti veiksmingai (inter alia 2004 m. gruodžio 29 d., 2006 m. sausio 16 d., 2020 m. kovo 9 d. nutarimai).
10.2. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad įstatymų leidėjas, paisydamas Konstitucijos, inter alia iš jos kylančio teisės sistemos nuoseklumo, vidinio neprieštaringumo imperatyvų, gali pasirinkti, kurios teisės šakos normomis apibrėžti tam tikrus teisės pažeidimus ir kokias sankcijas (baudžiamąsias, administracines ar kt.) už juos nustatyti (inter alia 2005 m. lapkričio 10 d., 2020 m. liepos 24 d. nutarimai), taip pat pabrėžęs, kad baudžiamoji atsakomybė ir administracinė teisė priklauso viešajai teisei (1997 m. lapkričio 13 d. nutarimas), ir konstatavęs, kad teisės normos, nustatančios baudžiamąją atsakomybę ir administracinę atsakomybę, turi daug bendrybių (2008 m. gegužės 28 d. nutarimas).
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad asmenims, traukiamiems baudžiamojon atsakomybėn, taip pat asmenims, traukiamiems teisinėn atsakomybėn pagal atitinkamus įstatymus, jei juose nustatytos sankcijos savo dydžiu (griežtumu) prilygsta kriminalinėms bausmėms, nesvarbu, kokiai teisinės atsakomybės rūšiai (baudžiamajai, administracinei, drausminei ar kitokiai) šios sankcijos būtų priskirtos, ir nesvarbu, kaip atitinkamos sankcijos būtų vadinamos, įstatymuose būtinai turi būti nustatytos tokios procesinės garantijos, kokios kyla iš Konstitucijos, inter alia iš jos 31 straipsnio (inter alia 2005 m. lapkričio 3 d., 2008 m. gegužės 28 d., 2023 m. spalio 12 d. nutarimai).
10.3. Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime yra konstatavęs, kad jame išdėstyti iš Konstitucijos normų ir principų baudžiamųjų bylų nagrinėjimui teisme kylantys reikalavimai mutatis mutandis taikytini ir teisme nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas.
Šiame kontekste pažymėtina, kad iš Konstitucijos kylanti valstybės priedermė užtikrinti kiekvieno asmens ir visos visuomenės saugumą nuo nusikalstamų kėsinimųsi suponuoja ne tik įstatymų leidėjo teisę ir pareigą įstatymais apibrėžti nusikalstamas veikas ir nustatyti baudžiamąją atsakomybę už jas, bet ir jo teisę bei pareigą reglamentuoti su nusikalstamų veikų atskleidimu bei tyrimu ir baudžiamųjų bylų nagrinėjimu susijusius santykius – baudžiamojo proceso santykius; įstatymu reglamentuodamas baudžiamojo proceso santykius įstatymų leidėjas turi gana plačią diskreciją; tačiau įgyvendindamas minėtą diskreciją įstatymų leidėjas privalo paisyti Konstitucijos normų bei principų; baudžiamojo proceso santykiai įstatymu turi būti reguliuojami taip, kad būtų sudarytos teisinės prielaidos greitai atskleisti ir išsamiai ištirti nusikalstamas veikas, teisingai nubausti nusikalstamas veikas padariusius asmenis (ar kitaip pagal įstatymą išspręsti jų baudžiamosios atsakomybės klausimą), taip pat teisinės prielaidos užtikrinti, kad niekas nekaltas nebūtų nuteistas; būtina siekti, kad būtų užtikrinta nukentėjusių nuo nusikalstamų veikų asmenų teisių apsauga, taip pat kad nebūtų nepagrįstai suvaržytos asmenų, padariusių nusikalstamas veikas, teisės (inter alia 2006 m. sausio 16 d., 2016 m. vasario 17 d., 2016 m. birželio 27 d. nutarimai); baudžiamojo proceso teisinis reguliavimas neturi sudaryti prielaidų vilkinti nusikalstamų veikų tyrimą ir baudžiamųjų bylų nagrinėjimą, taip pat prielaidų baudžiamojo proceso dalyviams piktnaudžiauti procesinėmis ar kitomis teisėmis; kitaip pasunkėtų valstybės konstitucinės priedermės teisėtomis priemonėmis užtikrinti kiekvieno asmens ir visos visuomenės saugumą, konstitucinėmis vertybėmis grindžiamą teisinę tvarką įgyvendinimas (inter alia 2006 m. sausio 16 d., 2013 m. lapkričio 15 d., 2020 m. kovo 9 d. nutarimai).
10.4. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neatskiriamas konstitucinio teisinės valstybės principo turinio elementas yra ir konstitucinis teisingumo principas (inter alia 2010 m. gruodžio 22 d., 2011 m. lapkričio 17 d., 2021 m. gruodžio 22 d. nutarimai); teisingumas gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant interesų priešpriešos (inter alia 2008 m. gruodžio 24 d., 2015 m. gegužės 14 d., 2021 m. gruodžio 22 d. nutarimai); viešasis interesas, kaip bendras valstybės, visos visuomenės ar visuomenės dalies interesas, turi būti derinamas su individo autonominiais interesais, šioje srityje būtina užtikrinti teisingą pusiausvyrą (inter alia 2006 m. rugsėjo 21 d., 2015 m. balandžio 3 d., 2021 m. gruodžio 22 d. nutarimai).
10.5. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teisingumo ir teisinės valstybės principų turinys yra išreikštas įvairiose Konstitucijos nuostatose, inter alia jos 109 straipsnio 1 dalies nuostatoje, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai (2000 m. gruodžio 6 d., 2022 m. vasario 10 d. nutarimai).
Konstitucinis Teismas 2018 m. gruodžio 14 d. nutarime, kuriame buvo vertinama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatos, reglamentuojančios bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, atitiktis Konstitucijai, yra konstatavęs, kad iš Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies, konstitucinio teisingumo principo kylanti teismo pareiga priimti teisingą sprendimą suponuoja inter alia teismo pareigą teisingai išspręsti bylos šalių išlaidų paskirstymo klausimą, ir pažymėjęs, kad iš Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo principų kylantis draudimas įstatymų leidėjui nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo būtų paneigiami teismo įgaliojimai vykdyti teisingumą, inter alia reiškia, kad įstatymų leidėjas negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų neleidžiama teismui, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, teisingai išspręsti bylos šalių išlaidų paskirstymo klausimo.
10.6. Paminėtina ir tai, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams, inter alia: įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna, teisės aktuose neturi būti nuostatų, vienu metu skirtingai reguliuojančių tuos pačius visuomeninius santykius (inter alia 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2017 m. kovo 15 d. nutarimai).
11. Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste yra reikšmingos oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatos, suformuluotos aiškinant Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos principas.
Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra suformavęs plačią oficialiąją konstitucinę teisės kreiptis į teismą doktriną, atskleidęs konstitucinius imperatyvus, kurių privalu paisyti teisės aktais reguliuojant atitinkamus santykius (2016 m. birželio 28 d. sprendimas, 2021 m. kovo 19 d., 2021 m. gruodžio 30 d. nutarimai).
11.1. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad, pagal Konstituciją, asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeistos, turi teisę ginti savo teises ir laisves teisme (inter alia 2002 m. liepos 2 d., 2005 m. vasario 7 d., 2021 m. kovo 19 d. nutarimai); asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai (inter alia 2006 m. lapkričio 27 d., 2007 m. gegužės 15 d., 2021 m. kovo 19 d. nutarimai); asmeniui jo pažeistų teisių gynyba teisme garantuojama neatsižvelgiant į jo teisinį statusą (inter alia 2012 m. gruodžio 10 d., 2013 m. liepos 5 d. nutarimai); pažeistos asmenų teisės ir teisėti interesai teisme turi būti ginami nepaisant to, ar jie yra tiesiogiai įtvirtinti Konstitucijoje, ar nėra (inter alia 2000 m. gegužės 8 d., 2010 m. gegužės 13 d., 2018 m. gruodžio 14 d. nutarimai).
11.2. Pagal Konstituciją, teisės kreiptis į teismą negalima apriboti ar paneigti (inter alia 2010 m. gegužės 13 d., 2012 m. gruodžio 10 d., 2021 m. gruodžio 30 d. nutarimai); asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinamas jos įgyvendinimas (inter alia 2006 m. lapkričio 27 d., 2011 m. gegužės 11 d. nutarimai), nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių (inter alia 2003 m. kovo 4 d., 2011 m. birželio 9 d. nutarimai); pagal Konstituciją, negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigta asmens, manančio, kad jo teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisė ginti savo teises ar laisves teisme; priešingu atveju tektų konstatuoti šios konstitucinės teisės deklaratyvumą (2006 m. sausio 16 d. nutarimas, 2014 m. balandžio 16 d. sprendimas, 2019 m. kovo 1 d. nutarimas); tokia teisinė situacija, kai kuri nors asmens teisė ar laisvė negali būti ginama, taip pat ir teismine tvarka, nors pats asmuo mano, kad ši teisė ar laisvė yra pažeista, pagal Konstituciją yra neįmanoma, Konstitucija jos netoleruoja (inter alia 2008 m. sausio 21 d., 2010 m. gegužės 13 d., 2021 m. kovo 19 d. nutarimai).
11.3. Kartu pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, jog konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip reiškianti, kad įstatymų leidėjas esą negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį asmuo, siekiantis apginti, jo manymu, pažeistas teises ar laisves, į teismą galėtų kreiptis tik laikydamasis įstatymo nustatytos tvarkos; įstatymų leidėjas, vykdydamas konstitucinę pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ir laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme, paisydamas inter alia Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalyje, 30 straipsnio 1 dalyje nustatytų imperatyvų, gali nustatyti konstitucinės teisės kreiptis į teismą tvarką, inter alia sąlygas, terminus, įgyvendinimo būdus, kuriuos lemia inter alia viešasis interesas, tačiau negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigta asmens, manančio, kad jo teisės ar laisvės pažeistos, teisė ginti savo teises ar laisves teisme (inter alia 2013 m. liepos 5 d., 2021 m. gruodžio 30 d. nutarimai).
11.4. Konstitucinis Teismas, aiškindamas inter alia Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą asmens teisę kreiptis į teismą bylinėjimosi išlaidų atlyginimo kontekste, 2018 m. gruodžio 14 d. nutarime, kuriame, kaip minėta, buvo vertinama Civilinio proceso kodekso nuostatos, reglamentuojančios bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, atitiktis Konstitucijai, yra inter alia pažymėjęs, kad:
– Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių ar laisvių gynimo suponuoja teisėtą lūkestį, kad teismas teisingai ir objektyviai išnagrinės jo bylą, priims motyvuotą ir pagrįstą sprendimą, inter alia dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo; toks teisinis reguliavimas, pagal kurį sudaromos prielaidos teismui byloje priimti teisingą, motyvuotą ir pagrįstą sprendimą, taip pat užtikrina veiksmingą asmens konstitucinės teisės į teisminę jo pažeistų konstitucinių teisių ir laisvių gynybą įgyvendinimą;
– teisingas bylos šalių išlaidų paskirstymas priklauso inter alia nuo bylos šalių patirtų išlaidų pagrįstumo ir būtinumo, nuo to, kiek jų reikalavimai buvo patenkinti teismui išsprendus bylą, kitų reikšmingų aplinkybių.
11.5. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą, aiškinama kitų Konstitucijos nuostatų kontekste, suponuoja ir tai, kad įstatymu turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad bendrosios kompetencijos ar pagal Konstitucijos 111 straipsnio 2 dalį įsteigto specializuoto pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą būtų galima apskųsti bent vienos aukštesnės instancijos teismui (inter alia 2006 m. sausio 16 d., 2007 m. spalio 24 d., 2019 m. kovo 1 d. nutarimai).
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją, inter alia jos 30 straipsnio 1 dalį, konstitucinį teisinės valstybės principą, teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą bent vienos aukštesnės instancijos teismui, kad būtų užtikrinta galimybė ištaisyti galimas klaidas, yra neatsiejama konstitucinės teisės kreiptis į teismą ir teisės į tinkamą teismo procesą dalis (2019 m. kovo 1 d., 2021 m. gruodžio 30 d. nutarimai); teisės kreiptis į bent vienos aukštesnės instancijos teismą, kad būtų patikrintas pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, negalima dirbtinai suvaržyti ar išvis paneigti, negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo asmens, manančio, kad jo teisės ar laisvės nebuvo tinkamai apgintos pirmosios instancijos teisme, teisė kreiptis į aukštesnės instancijos teismą būtų neproporcingai apribota (2019 m. kovo 1 d. nutarimas).
12. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs ir tai, kad viena iš asmens teisės į teisminę gynybą veiksmingo įgyvendinimo sąlygų yra teisė turėti advokatą (inter alia 2015 m. liepos 9 d., 2019 m. kovo 1 d., 2021 m. kovo 19 d. nutarimai).
Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalyje nustatyta: „Asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, ir kaltinamajam nuo jų sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą.“
12.1. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis (inter alia 2009 m. birželio 8 d., 2013 m. lapkričio 15 d., 2017 m. kovo 15 d. nutarimai); teisė kreiptis į teismą ir iš Konstitucijos, inter alia jos 30 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 6 dalies, nuostatų kylantis reikalavimas asmens teises ginti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai inter alia reiškia, kad įstatymų leidėjas turi nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris sudarytų prielaidas advokato teikiamai teisinei pagalbai, kuria asmuo turi teisę naudotis gindamas savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, inter alia kreipdamasis į teismą, būti veiksmingai (2011 m. birželio 9 d., 2021 m. kovo 19 d. nutarimai); advokatas, vykdydamas savarankišką profesinę veiklą ir teikdamas teisinę pagalbą asmeniui, kurio teisės ir teisėti interesai yra pažeisti, padeda įgyvendinti konstitucinę asmens teisę į teisminę gynybą (inter alia 2011 m. birželio 9 d., 2021 m. kovo 19 d. nutarimai); teisė turėti advokatą yra viena pagrindinių žmogaus teisių, padedančių užtikrinti konstitucinių teisių ir laisvių apsaugą (1996 m. liepos 10 d., 2011 m. birželio 9 d., 2021 m. kovo 19 d. nutarimai).
12.2. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad iš Konstitucijoje įtvirtintos teisės į gynybą, taip pat teisės turėti advokatą kyla įstatymų leidėjo pareiga įstatymais sukonkretinti, kaip įgyvendinama ši asmens konstitucinė teisė; nustatydamas šį teisinį reguliavimą įstatymų leidėjas yra saistomas Konstitucijos; iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat teisės turėti advokatą kyla ir valstybės institucijų pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali (inter alia 2001 m. vasario 12 d., 2011 m. birželio 9 d., 2021 m. kovo 19 d. nutarimai).
13. Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad pagal Konstituciją, inter alia konstitucinį teisinės valstybės principą, įstatymų leidėjas, turėdamas plačią diskreciją reguliuoti baudžiamojo ir administracinių nusižengimų procesų santykius, gali nustatyti, kas sudaro proceso išlaidas, jų atlyginimo šaltinius ir paskirstymą, atsižvelgiant į bylos baigtį ir jos aplinkybes. Įstatymų leidėjas gali nustatyti, kad asmens, kuris išteisintas baudžiamajame procese arba kuriam administracinio nusižengimo byla nutraukta nenustačius administracinio nusižengimo požymių, patirtos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti ar tokių išlaidų dalis yra kompensuojama ne tik iš valstybės ar savivaldybės biudžetų, bet ir iš kitų asmenų, turinčių įgaliojimus pradėti ir vykdyti administracinių nusižengimų tyrimą, lėšų. Tačiau paisydamas Konstitucijos, inter alia, jos 30 straipsnio 1 dalies, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo principų, įstatymų leidėjas negali nustatyti tokio asmens, kuris išteisintas baudžiamajame procese arba kuriam administracinio nusižengimo byla nutraukta nenustačius administracinio nusižengimo požymių, išlaidų advokatui atlyginimo teisinio reguliavimo, kuriuo būtų nepagrįstai pasunkinamas asmenų teisės pranešti apie nusikaltimus ar administracinius nusižengimus, teisės kreiptis į teismą dėl jų galimai pažeistų teisių gynimo įgyvendinimas.
Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad įstatymų leidėjas pagal Konstituciją teisės sistemoje turi nustatyti veiksmingas priemones, skirtas apsisaugoti nuo piktnaudžiavimo procesinėmis ir kitomis teisėmis, inter alia, taikomas ir asmenims, piktnaudžiaujantiems teise inicijuoti baudžiamąjį ar administracinių nusižengimų procesus. Tačiau iš Konstitucijos nekyla reikalavimas, kad visose teisės srityse būtų nustatytos tokios pat priemonės, o nustatydamas tokias priemones įstatymų leidėjas turi atsižvelgti į reguliuojamų teisinių santykių ypatumus ir yra saistomas iš Konstitucijos kylančių imperatyvų, be kita ko, iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančios valstybės priedermės kuo veiksmingiau užtikrinti kiekvieno asmens ir visos visuomenės saugumą nuo teisei priešingų veikų.
III
Administracinių nusižengimų kodekso 666 straipsnio (2022 m. balandžio 12 d. redakcija) atitikties Konstitucijai vertinimas
14. Kaip minėta, šioje konstitucinės justicijos byloje pagal pareiškėjo prašymą tiriama ANK 666 straipsnio (2022 m. balandžio 12 d. redakcija) tiek, kiek jame nenustatyta galimybė teismui, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, priteisti asmeniui, kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta nustačius, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, visų ar dalies būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato (advokato padėjėjo) paslaugoms apmokėti atlyginimo iš administracinio nusižengimo bylos teiseną inicijavusio pareiškėjo (nukentėjusiojo), atitiktis konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo principams.
15. Pareiškėjas savo poziciją dėl ginčijamo teisinio reguliavimo atitikties konstituciniam teisinės valstybės principui grindžia oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatomis, pagal kurias šis konstitucinis principas suponuoja reikalavimą, kad įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna; baudžiamojo proceso teisinis reguliavimas neturi sudaryti prielaidų piktnaudžiauti procesinėmis ar kitomis teisėmis. Abejodamas ginčijamo teisinio reguliavimo atitiktimi konstituciniam teisingumo principui, pareiškėjas teigia, kad iš Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies, konstitucinio teisingumo principo kylanti teismo pareiga priimti teisingą sprendimą suponuoja ir teismo pareigą teisingai išspręsti bylos šalių išlaidų paskirstymo klausimą; teisingas bylos šalių išlaidų paskirstymas priklauso nuo procesinės situacijos byloje, viena kurių gali būti ir bylos šalių sąžiningumo trūkumas.
16. Sprendžiant dėl ANK 666 straipsnio (2022 m. balandžio 12 d. redakcija) tiek, kiek pareiškėjo nurodyta, atitikties konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo principams pažymėtina, kad, kaip minėta:
– iš Konstitucijos kylanti valstybės priedermė užtikrinti kiekvieno asmens ir visos visuomenės saugumą nuo nusikalstamų kėsinimųsi suponuoja, be kita ko, įstatymų leidėjo teisę ir pareigą reglamentuoti su nusikalstamų veikų atskleidimu bei tyrimu ir baudžiamųjų bylų nagrinėjimu susijusius santykius – baudžiamojo proceso santykius; įstatymu reglamentuodamas baudžiamojo proceso santykius įstatymų leidėjas turi gana plačią diskreciją; tačiau įgyvendindamas minėtą diskreciją įstatymų leidėjas privalo paisyti Konstitucijos normų ir principų; baudžiamojo proceso santykiai įstatymu turi būti reguliuojami taip, kad būtų sudarytos teisinės prielaidos greitai atskleisti ir išsamiai ištirti nusikalstamas veikas, teisingai nubausti nusikalstamas veikas padariusius asmenis (ar kitaip pagal įstatymą išspręsti jų baudžiamosios atsakomybės klausimą), taip pat teisinės prielaidos užtikrinti, kad niekas nekaltas nebūtų nuteistas; būtina siekti, kad būtų užtikrinta nukentėjusių nuo nusikalstamų veikų asmenų teisių apsauga; iš Konstitucijos normų ir principų baudžiamųjų bylų nagrinėjimui teisme kylantys reikalavimai mutatis mutandis taikytini ir teisme nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas;
– konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams, inter alia: įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna, teisės aktuose neturi būti nuostatų, vienu metu skirtingai reguliuojančių tuos pačius visuomeninius santykius;
– neatskiriamas konstitucinio teisinės valstybės principo turinio elementas yra ir konstitucinis teisingumo principas; teisingumas gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant interesų priešpriešos; viešasis interesas, kaip bendras valstybės, visos visuomenės ar visuomenės dalies interesas, turi būti derinamas su individo autonominiais interesais, šioje srityje būtina užtikrinti teisingą pusiausvyrą;
– pagal Konstituciją, inter alia konstitucinį teisinės valstybės principą, įstatymų leidėjas, turėdamas plačią diskreciją reguliuoti baudžiamojo ir administracinių nusižengimų procesų santykius, gali nustatyti, kas sudaro proceso išlaidas, jų atlyginimo šaltinius ir paskirstymą, atsižvelgiant į bylos baigtį ir jos aplinkybes;
– įstatymų leidėjas gali nustatyti, kad asmens, kuris išteisintas baudžiamajame procese arba kuriam administracinio nusižengimo byla nutraukta nenustačius administracinio nusižengimo požymių, patirtos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti ar tokių išlaidų dalis yra kompensuojama ne tik iš valstybės ar savivaldybės biudžetų, bet ir iš kitų asmenų, turinčių įgaliojimus pradėti ir vykdyti administracinių nusižengimų tyrimą, lėšų;
– paisydamas Konstitucijos, inter alia, jos 30 straipsnio 1 dalies, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo principų, įstatymų leidėjas negali nustatyti tokio asmens, kuris išteisintas baudžiamajame procese arba kuriam administracinio nusižengimo byla nutraukta nenustačius administracinio nusižengimo požymių, išlaidų advokatui atlyginimo teisinio reguliavimo, kuriuo būtų nepagrįstai pasunkinamas asmenų teisės pranešti apie nusikaltimus ar administracinius nusižengimus, teisės kreiptis į teismą dėl jų galimai pažeistų teisių gynimo įgyvendinimas.
16.1. Kaip minėta, ANK 666 straipsnio (2022 m. balandžio 12 d. redakcija), kurio atitiktį Konstitucijai ginčija pareiškėjas, 1 dalyje įtvirtintas bendro pobūdžio teisinis reguliavimas, pagal kurį administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos BPK nuostatos, o 2 dalyje buvo įtvirtintas specialus išlaidų advokato ar advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti atlyginimo teisinis reguliavimas, pagal kurį tuo atveju, kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta pagal šio kodekso 591 straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų, nurodant, kad tokioms išlaidoms atlyginti taikoma BPK nustatyta tvarka.
Minėta ir tai, kad ANK 666 straipsnio (2022 m. balandžio 12 d. redakcija) 2 dalyje įtvirtintas specialus teisinis reguliavimas BPK 106 straipsnio (2022 m. balandžio 12 d. redakcija) 3 dalies atžvilgiu tuo aspektu, kad nurodytoje pareiškėjo ginčijamo ANK straipsnio nuostatoje, palyginti su nurodyta BPK nuostata, buvo nustatyta daugiau išlaidų advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginimo šaltinių, t. y. jos atlyginamos ne tik iš valstybės biudžeto, bet ir iš savivaldybių biudžetų lėšų arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto, t. y. tam tikrų institucijų, kurių pareigūnai turi įgaliojimus pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti jų tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus, lėšų.
Taigi, įstatymų leidėjas ANK 666 straipsnio (2022 m. balandžio 12 d. redakcija) 2 dalyje nustatydamas, kad tuo atveju, kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės arba savivaldybės biudžeto lėšų, įgyvendino iš Konstitucijos, be kita ko, konstitucinio teisinės valstybės principo kylančią teisę ANK 666 straipsnio (2022 m. balandžio 12 d. redakcija) 2 dalyje nurodytas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti kompensuoti iš valstybės biudžeto lėšų, kitų viešųjų lėšų šaltinių. Be to, konstituciškai pagrįstu laikytinas ANK 666 straipsnio (2022 m. balandžio 12 d. redakcija) 2 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas, pagal kurį jame nurodytos išlaidos gali būti atlyginamos ir iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų, nes tokie subjektai, kaip minėta, yra tam tikros institucijos, kurių pareigūnai turi įgaliojimus, be kita ko, pradėti administracinių nusižengimų teiseną. Vadinasi, tokios institucijos, kurių pareigūnai vykdo minėtus jiems pavestus įgaliojimus administracinių nusižengimų teisenoje, turi prisiimti ir atsakomybę atlyginti asmeniui, kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta, jo patirtas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti.
16.2. Taip pat minėta, kad ANK 666 straipsnyje (2022 m. balandžio 12 d. redakcija) nebuvo nustatyta, kad tuo atveju, kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta pagal šio kodekso 591 straipsnio 1 punktą, t. y. kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti gali būti atlyginamos iš administracinio nusižengimo teiseną inicijavusio asmens.
Pažymėtina, kad jeigu pareiškėjo ginčijamame ANK 666 straipsnyje (2022 m. balandžio 12 d. redakcija), inter alia jo 2 dalyje, būtų buvęs nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį teismas turėtų teisę ANK 666 straipsnio (2022 m. balandžio 12 d. redakcija) 2 dalyje nurodytu atveju priteisti minėtas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti iš administracinio nusižengimo teiseną inicijavusio asmens, būtų sudarytos prielaidos tokiems asmenims vengti kreiptis dėl galimai pažeistų savo teisių ar laisvių, taip pat ir viešojo intereso (visuomenei būti saugiai nuo administracinių nusižengimų) teisminės gynybos, taip kartu susilpninant, be kita ko, nukentėjusių nuo administracinių nusižengimų asmenų teisių apsaugą. Taigi taip būtų nepagrįstai pasunkinamas asmenų, turinčių duomenų apie galimai padarytus administracinius nusižengimus, teisės kreiptis į teismą dėl jų galimai pažeistų teisių arba kai tokie administraciniai nusižengimai galimai daro žalą viešajam interesui, sukelia grėsmę visuomenės gerovei, įgyvendinimas, o tokiems asmenims nesikreipiant į teismą dėl galimai pažeistų teisių teisminės gynybos, būtų užkirstas kelias teismui vykdyti teisingumą.
16.3. Be to, pažymėtina, kad ANK 666 straipsnio (2022 m. balandžio 12 d. redakcija) 2 dalyje įtvirtinus, kad joje nurodytu atveju išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų, buvo aiškiai nustatytas baigtinis tokių išlaidų atlyginimo šaltinių sąrašas, kuris reiškia, kad šių būtinų ir pagrįstų išlaidų negalima atlyginti iš administracinio nusižengimo teiseną inicijavusio asmens net ir atsižvelgiant į bylos aplinkybes mutatis mutandis taikant BPK 106 straipsnio (2022 m. balandžio 12 d. redakcija) 3 dalį. Vadinasi, šiai konstitucinės justicijos bylai aktualiu aspektu ANK 666 straipsnio (2022 m. balandžio 12 d. redakcija) 2 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas atitinka iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančius reikalavimus, kad teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas ir neprieštaringas.
16.4. Kaip minėta, įstatymų leidėjas pagal Konstituciją teisės sistemoje turi nustatyti veiksmingas priemones, skirtas apsisaugoti nuo piktnaudžiavimo procesinėmis ir kitomis teisėmis, inter alia, taikomas ir asmenims, piktnaudžiaujantiems teise inicijuoti administracinių nusižengimų procesą, tačiau iš Konstitucijos nekyla reikalavimas, kad visose teisės srityse būtų nustatytos tokios pat priemonės, o nustatydamas tokias priemones įstatymų leidėjas turi atsižvelgti į reguliuojamų teisinių santykių ypatumus.
Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų ir baudžiamasis procesai iš esmės skiriasi nuo civilinio proceso, kuriame bylą teisme inicijavusi ir ją pralaimėjusi šalis privalo kitai ginčo šaliai atlyginti bylinėjimosi teisme išlaidas. Pažymėtina ir tai, kad jei administracinių nusižengimų ir baudžiamasis procesai buvo inicijuoti ir (arba) pradėti ir vykdomi piktnaudžiaujant teise, valstybė ar kitas subjektas, kuris dėl tokių procesų patyrė žalą, turi teisę reikalauti jos atlyginimo įstatymų nustatyta tvarka.
17. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad ANK 666 straipsnis (2022 m. balandžio 12 d. redakcija) tiek, kiek jame nebuvo nustatyta teisė teismui, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, priteisti iš administracinio nusižengimo bylos teiseną inicijavusio pareiškėjo (nukentėjusiojo) asmeniui, kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta nustačius, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, visų ar dalies būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato (advokato padėjėjo) paslaugoms apmokėti atlyginimą, neprieštaravo konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo principams.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102, 105 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1, 53, 531, 54, 55, 56 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas
nutaria:
Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 666 straipsnis (2022 m. balandžio 12 d. redakcija, TAR, 2022-04-20, Nr. 8023) tiek, kiek jame nebuvo nustatyta teisė teismui, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, priteisti iš administracinio nusižengimo bylos teiseną inicijavusio pareiškėjo (nukentėjusiojo) asmeniui, kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta nustačius, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, visų ar dalies būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato (advokato padėjėjo) paslaugoms apmokėti atlyginimą, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Šis Konstitucinio Teismo nutarimas yra galutinis ir neskundžiamas.