VALSTYBINĖS MOKESČIŲ INSPEKCIJOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS VIRŠININKAS
ĮSAKYMAS
DĖL VALSTYBINĖS MOKESČIŲ INSPEKCIJOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS VIRŠININKO 2007 M. KOVO 28 D. ĮSAKYMO NR. VA-25 „DĖL BAUDŲ SKYRIMO IR DELSPINIGIŲ SKAIČIAVIMO METODIKOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2016 m. birželio 1 d. Nr. VA-75
Vilnius
1. P a k e i č i u Baudų skyrimo ir delspinigių skaičiavimo metodiką, patvirtintą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2007 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. VA-25 „Dėl Baudų skyrimo ir delspinigių skaičiavimo metodikos patvirtinimo“:
1.1. Pakeičiu 1 punktą ir jį išdėstau taip:
„1. Šioje Baudų skyrimo ir delspinigių skaičiavimo metodikoje (toliau – Metodika) pateikiami paaiškinimai, kokia tvarka mokesčių mokėtojams, pažeidusiems mokesčių įstatymus, turi būti skiriamos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (toliau – MAĮ) ar atitinkamų mokesčių įstatymuose numatytos baudos ir skaičiuojami delspinigiai.“
1.2. Pakeičiu 12 punkto pirmąją pastraipą ir ją išdėstau taip:
1.3. Pakeičiu 13 punktą ir jį išdėstau taip:
„13. Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatyme (toliau – VSDĮ) numatytų baudų skyrimas. VSDĮ 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, patikrinimo metu nustačius, jog socialinio draudimo įmokos neteisėtai sumažintos, tai priskaičiuojama trūkstama socialinio draudimo įmokų suma ir skiriama 50 procentų šios sumos dydžio bauda. Jeigu draudėjas pastebėjo, kad apskaičiavo per mažas socialinio draudimo įmokas (iki patikrinimo pradžios), klaidas savanoriškai ištaisė, sumokėjo trūkstamą socialinio draudimo įmokų sumą ir pristatė patikslintas ataskaitas bei informavo apie apdraustųjų asmenų draudžiamąsias pajamas, bauda už padarytą pažeidimą neskiriama. Jeigu šie veiksmai buvo atlikti tą dieną, kai buvo išrašytas pavedimas tikrinti, bauda turi būti skiriama.“
1.4. Pakeičiu 15 punktą ir jį išdėstau taip:
„15. Už Lietuvos Respublikos mokesčių už pramoninės nuosavybės objektų registravimą įstatymo, Lietuvos Respublikos rinkliavų bei Lietuvos Respublikos konsulinio mokesčio įstatymo nuostatų pažeidimus baudos yra neskiriamos.
Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių už pramoninės nuosavybės objektų registravimo įstatymą, jeigu patikrinimo metu nustatoma, kad mokesčiai buvo sumokėti per maži arba iš viso nesumokėti, trūkstama arba visa suma MAĮ nustatyta tvarka išieškoma į valstybės biudžetą iš Valstybinio patentų biuro, dėl kurio kaltės mokesčiai buvo sumokėti per maži arba iš viso nesumokėti.
Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatyme taip pat numatyta, kad, jeigu patikrinimo metu nustatoma, kad valstybės rinkliavos buvo paimta per mažai arba ji iš viso nebuvo paimta, tai MAĮ nustatyta tvarka trūkstama arba visa valstybės rinkliavos suma išieškoma į atitinkamą biudžetą iš institucijos, dėl kurios kaltės paimta per maža arba visai nepaimta valstybės rinkliava. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos konsulinio mokesčio įstatyme, t. y. klaidingai paimtas arba nepaimtas konsulinis mokestis išieškomas iš įstaigos, dėl kurios kaltės mokestis buvo paimtas klaidingai arba visai nepaimtas, MAĮ nustatyta tvarka.“
1.5. Pakeičiu 18 punkto pirmąją pastraipą ir ją išdėstau taip:
„18. Mokesčių administratoriui skiriant mokesčių mokėtojui baudą ir nenustačius jokių baudą didinančių ar mažinančių aplinkybių, turi būti skiriama 30 proc. priskaičiuotos trūkstamos mokesčio sumos dydžio bauda. Mokesčių administratoriui skiriant mokesčių mokėtojui baudą ir nenustačius jokių baudą mažinančių aplinkybių, o nustačius tik baudą didinančias (-ią) aplinkybes (-ę), turėtų būti skiriama 50 proc. priskaičiuotos trūkstamos mokesčio sumos dydžio bauda. Mokesčių administratorius privalo, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo kriterijais, baudą mažinti ar didinti, atsižvelgdamas į tokias MAĮ nustatytas aplinkybes:“.
1.6. Pakeičiu 18.1 papunkčio pirmąją pastraipą ir ją išdėstau taip:
„18.1. padaryto pažeidimo pobūdį. Tuo tikslu mokesčių administratorius kiekvienu konkrečiu atveju turi vertinti pažeidimo padarymo faktus, aplinkybes, priežastis, pažeidimu padarytą žalą biudžetui. Pažeidimo pobūdis priklauso ir nuo to, kaip mokesčių mokėtojas vykdo jam mokesčių teisės aktuose pavestas pareigas. Vertinant pažeidimo pobūdį, baudą didinančiomis aplinkybėmis yra laikomos:“.
1.7. Papildau 18.1.5 papunkčiu:
„18.1.5. mokesčių administratorius nustato, kad mokėtojo (mokėtojo šeimos) patirtos išlaidos viršija pajamas, t. y. mokesčių administratorius nustato išlaidų ir pajamų neatitikimą ir nenustato pagrįstų pajamų šaltinių.
Ši aplinkybė neturi būti tik formaliai vertinama kaip savaime (automatiškai) baudą didinanti aplinkybė. Šiuo atveju mokesčių administratorius, siekdamas nustatyti ir pagrįsti minėtosios sunkinančios aplinkybės kaip baudą didinančios aplinkybės buvimą, privalo vadovautis teisingumo bei protingumo kriterijais ir kompleksiškai vertinti tokias faktines aplinkybes: išlaidų ir pajamų neatitikimo dydis (ne minimalus, ne formalus); Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka mokesčių administratorius pateikė mokesčių mokėtojui nurodymą pateikti paaiškinimus apie turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltinius ir juos pagrįsti (MAĮ 33 straipsnio 13 punktas, MAĮ 41 straipsnis, Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo 4 straipsnis ir kita); mokesčių mokėtojas nenorėjo ir (ar) negalėjo Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais pateikti atitinkamus paaiškinimus ir pagrindimus;“.
1.9. Pakeičiu 18.2 papunktį ir jį išdėstau taip:
„18.2. mokesčių mokėtojo bendradarbiavimą su mokesčių administratoriumi. Vadovaujantis MAĮ nuostatomis, mokesčių mokėtojo bendradarbiavimas su mokesčių administratoriumi apima:
– savanorišką mokesčių teisės aktuose jam nustatytų pareigų vykdymą (mokesčių deklaracijų teikimą, mokesčių mokėjimą, kitų pareigų vykdymą),
– sąlygų, reikalingų patikrinimui atlikti, sudarymą pagal turimas galimybes, netrukdymą mokesčių administratoriui įgyvendinti įstatymų suteiktų teisių,
– mokestiniam patikrinimui atlikti reikalingų dokumentų, kompiuterinės apskaitos duomenų, paaiškinimų bei pastabų dėl tikrinamojo dalyko geranorišką teikimą ir pan.
Todėl, jei patikrinimo metu nustatoma, kad mokesčių mokėtojas geranoriškai atliko jam nustatytą pareigą bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, ir nėra kitų baudą didinančių aplinkybių, jam skiriama mažesnė nei baudos vidurkis bauda. Priešingu atveju, jeigu mokesčių mokėtojas patikrinimo metu savo veiksmais arba neveikimu kliudo mokesčių administratoriui vykdyti savo funkcijas bei įgyvendinti teises, tokiam mokesčių mokėtojui būtų pagrindas skirti didesnę nei baudos vidurkis baudą. Pavyzdžiui, baudą didinanti aplinkybė – asmuo teikia klaidinančius paaiškinimus, dokumentus.
Mokesčių mokėtojui skiriant baudą, t. y. nustatant baudos dydį, pakartotinio patikrinimo metu būtina iš naujo vertinti aplinkybes. Pavyzdžiui, tais atvejais, kai pirminio patikrinimo metu mokesčių mokėtojas geranoriškai bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi ir, atsižvelgdamas į tai, mokesčių administratorius jam skyrė mažesnę nei sankcijos vidurkis baudą, o, atliekant pakartotinį patikrinimą, mokesčių mokėtojas vengia bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi ar kitaip trukdo įgyvendinti mokesčių administratoriui jam pavestas funkcijas, mokesčių administratorius, priimdamas sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo, turi teisę tokiam mokesčių mokėtojui skirti didesnę nei sankcijos vidurkis baudą, neatsižvelgdamas į tai, kad prieš tai buvo skirta mažesnė bauda;“.
1.10. Pakeičiu 18.3 papunktį ir jį išdėstau taip:
„18.3. į mokesčių įstatymų pažeidimo pripažinimą. Mokesčių įstatymų pažeidimo pripažinimu laikoma, kai mokesčių mokėtojas iš esmės sutinka ir pripažįsta padarytą pažeidimą, sumoka trūkstamą mokesčio sumą ir pan. Tačiau, vertinant šią aplinkybę, trūkstamos mokesčio sumos sumokėjimas neturi būti vertinamas kaip pagrindinis kriterijus. Jeigu mokesčių mokėtojas nepripažįsta mokesčių įstatymo pažeidimo, tai kaip baudą didinanti aplinkybė vertinama ne visais atvejais, o tuomet, kai, pavyzdžiui, mokesčių administratorius nustato sistemingus, pakartotinius ir / ar sąmoningus mokesčių įstatymų pažeidimus, tačiau mokesčių mokėtojas jų nepripažįsta;“.
1.11. Pakeičiu 18.4 papunktį ir jį išdėstau taip:
„18.4. kitas aplinkybes, kurias mokesčių administratorius pripažįsta svarbiomis, skirdamas didesnę ar mažesnę baudą. Pagal šią MAĮ nuostatą mokesčių administratorius, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, turi teisę kiekvieno konkretaus pažeidimo atveju vertinti visas, jo manymu, svarbias aplinkybes (baudą didinančias ar mažinančias) ir skirti baudą, adekvačią padarytam pažeidimui.
Atsižvelgiant į tai, kad MAĮ nenustatytas detalus baudą didinančių (mažinančių) aplinkybių sąrašas, rekomenduojama vadovautis ir atitinkamomis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, o, įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodeksui, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso nuostatomis, atsižvelgiant į mokesčių teisinių santykių specifiką.“