LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2012 M. RUGSĖJO 25 D. ĮSAKYMO NR. D1-767 „DĖL ŽUVŲ IŠTEKLIŲ TYRIMŲ VIDAUS VANDENYSE TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2024 m. gegužės 20 d. Nr. D1-170
Vilnius
1. P a k e i č i u Žuvų išteklių tyrimų vidaus vandenyse tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. D1-767 „Dėl Žuvų išteklių tyrimų vidaus vandenyse tvarkos aprašo patvirtinimo“:
1.1. Pakeičiu 3 punktą ir jį išdėstau taip:
1.2. Pakeičiu 6 punktą ir jį išdėstau taip:
„6. Žuvų išteklių tyrimai vidaus vandens telkiniuose atliekami Žuvininkystės įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje nustatytu periodiškumu arba, jei siekiama priimti sprendimą išduoti leidimą naudoti žvejybos plotą, – Mėgėjų žvejybos įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje nustatytu periodiškumu. Nepaisant Žuvininkystės įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje nustatyto periodiškumo, kai yra išduotas leidimas naudoti žvejybos plotą, žuvų išteklių tyrimai visais atvejais atliekami ne rečiau kaip kartą per leidimo naudoti žvejybos plotą galiojimo laikotarpį.“
1.3. Pakeičiu 9 punktą ir jį išdėstau taip:
„9. Atliekant žuvų išteklių tyrimus, turi būti vadovaujamasi Žuvų išteklių tyrimų metodika, (tvarkos aprašo 1 priedas). Norint įvertinti kitus žuvų išteklių įvertinimo parametrus ar turint specialią žuvų tyrimų užduotį, tyrimai atliekami pagal mokslininkų ar žuvų išteklių tyrimų organizatorių parengtas metodikas.“
1.4. Pakeičiu 10 punktą ir jį išdėstau taip:
„10. Žuvų išteklių tyrimus atlikę asmenys turi per elektroninių paslaugų portalą „Elektroniniai valdžios vartai“ prisijungti prie Biologinės įvairovės informacinės platformos ir pateikti Metodikos 2 priede nurodytus duomenis, žuvų išteklių tyrimų organizatoriaus sutikimą raštu dėl žuvų išteklių tyrimo ataskaitos skelbimo Biologinės įvairovės informacinėje platformoje ir visą žuvų išteklių tyrimo ataskaitą. Žuvų išteklių tyrimų ataskaitoje pateikiamas žuvų išteklių būklės palyginimas su tame vandens telkinyje per paskutinius 10 metų atliktais žuvų išteklių tyrimais, žuvų išteklių būklės kitimo tendencijos ir galimos priežastys. Žuvų išteklių tyrimų išvados ir rekomendacijos dėl žuvų išteklių naudojimo, išsaugojimo ir atkūrimo turi būti argumentuotai pagrįstos tyrimo metu sukauptais duomenimis.“
1.5. Pakeičiu priedo žymą ir ją išdėstau taip:
1.6. Pakeičiu priedo 232 punktą ir jį išdėstau taip:
„232. Žuvų išteklių būklės indeksui apskaičiuoti užpildoma lentelė, kiekvieno iš šių rodiklių išmatuota vertė yra dalinama iš optimalios vertės. Žuvų išteklių būklės indeksas yra rodiklių išmatuotos/optimalios vertės santykių vidurkis (1 lentelė).
1 lentelė. Žuvų išteklių būklės indekso apskaičiavimo metodika
|
|
Rodiklis |
Optimali vertė |
Išmatuotos/optimalios vertės santykis |
| 1 |
Plėšriųjų žuvų santykinis gausumas (N, %) |
5 |
išmatuota/5 |
| 2 |
Vidutinis individo svoris žuvų bendrijoje (g) |
90 |
išmatuota/90 |
| 2.1 |
Lydekų amžinių grupių skaičius (vnt.) |
6 |
išmatuota/6 |
| (2.1) |
(Sterkų amžinių grupių skaičius (vnt.)) (1 pastaba) |
(8) |
(išmatuota/8) |
| 2.2 |
Ešerių amžinių grupių skaičius (vnt.) |
12 |
išmatuota/12 |
| 2.3 |
Karšių amžinių grupių skaičius (vnt.) |
10 |
išmatuota/10 |
| (2.3) |
(Lynų amžinių grupių skaičius (vnt.)) (2 pastaba) |
(10) |
(išmatuota/10) |
| 3 |
Amžinės sudėties rodiklis (3 pastaba) |
|
2.1–2.3 rodiklių išmatuotos/optimalios verčių santykių vidurkis |
| 4 |
Vertingų leidžiamo sužvejoti dydžio žuvų santykinė biomasė (B, %) |
65 |
išmatuota/65 |
|
|
Išteklių būklės indeksas |
|
1–4 rodiklių išmatuotos/optimalios verčių santykių vidurkis |
Pastabos:
1. Sterkų amžiaus grupių (skirtingo amžiaus individų grupių) skaičius naudojamas vietoje lydekų amžiaus grupių skaičiaus ežeruose (ar tvenkiniuose), kur starkis yra vyraujantis plėšrūnas (lydekų skaičius natūraliai nedidelis).
2. Lynų amžiaus grupių (skirtingo amžiaus individų grupių) skaičius naudojamas vietoje karšių amžiaus grupių skaičiaus ežeruose (ar tvenkiniuose), kur karšiai negyvena, arba tais atvejais, kai lynų amžiaus grupių įvairovė yra didesnė nei karšių.
3. Amžiaus sudėties rodiklis yra skirtingų žuvų rūšių amžiaus grupių įvairovės rodiklių vidurkis.
Žuvų išteklių būklė laikoma gera, kai indekso reikšmė yra ne mažesnė kaip 0,65. Gretimame 0,64–0,55 intervale bendra žuvų išteklių būklė yra tarpinė, tarp geros ir vidutinės, 0,54–0,45 – vidutinė, 0,44–0,35 – prasta, mažesnė kaip 0,35 – bloga.“
1.7. Papildau priedo II skyrių 233 punktu: