KAIŠIADORIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL KAIŠIADORIŲ MIESTO CENTRINĖS DALIES KVARTALO ENERGINIO EFEKTYVUMO DIDINIMO PROGRAMOS PATVIRTINIMO
2017 m. gruodžio 21 d. Nr. V17-300
Kaišiadorys
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 22 punktu, 16 straipsnio 2 dalies 40 punktu, Kvartalų energinio efektyvumo didinimo programų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. birželio 1 d. nutarimu Nr. 547 „Dėl Kvartalų energinio efektyvumo didinimo programų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 10 punktu, Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 1213 „Dėl Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos patvirtinimo“, 24 punktu, Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 26 d. nutarimu Nr. 1328 „Dėl Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo programos patvirtinimo“, 30 punktu ir atsižvelgdama į Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos atrinkto kvartalo energinio efektyvumo didinimo galimybes, Kaišiadorių rajono savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:
1. Patvirtinti pridedamą Kaišiadorių miesto centrinės dalies kvartalo energinio efektyvumo didinimo programą (toliau – Programa).
PATVIRTINTA
Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos
2017 m. gruodžio 21 d.
sprendimu Nr. V17-300
KAIŠIADORIŲ MIESTO CENTRINĖS DALIES KVARTALO ENERGINIO EFEKTYVUMO DIDINIMO PROGRAMA
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Kaišiadorių miesto centrinės dalies kvartalo energinio efektyvumo didinimo programa (toliau – Programa) parengta siekiant apibrėžti kvartalo techninį bei ekonominį energijos sutaupymo potencialą, įgyvendinti konkrečias priemones tam, kad būtų padidintas pastatų energinis efektyvumas ir sumažinta anglies dvideginio tarša, pasiekti kiti Kaišiadorių rajono savivaldybės strateginiuose dokumentuose numatyti tikslai ir uždaviniai.
2. Programoje vartojamos sąvokos:
2.1. Kvartalas – tai centrinėje Kaišiadorių miesto dalyje esančių daugiabučių gyvenamųjų namų grupė prie Gedimino gatvės. Į kvartalo sudėtį įeina teritoriniu atžvilgiu tarpusavyje susiję viešieji ir kitos paskirties pastatai kartu su viešaja infrastruktūra.
2.2. Programos įgyvendinimo administratorius (toliau – Programos administratorius) –asmuo, paskirtas Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Programai įgyvendinti.
2.3. Programos įgyvendinimo priemonių planas – dokumentas, kuriame numatytos konkrečios Programos įgyvendinimo priemonės, terminai, darbų mastas ir finansavimo šaltiniai.
2.4. Kitos Programoje vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatyme, Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 26 d. nutarimu Nr. 1328 „Dėl Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo programos patvirtinimo“ (toliau – Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo programa), Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 1213 „Dėl Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos patvirtinimo“ (toliau – Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa).
II SKYRIUS
PROGRAMOS ATITIKTIS EUROPOS SĄJUNGOS, LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISĖS AKTAMS, KAIŠIADORIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLANAVIMO DOKUMENTAMS
3. Programa atitinka Europos Sąjungos, Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas, miesto planavimo dokumentus.
4. Susiję Europos Sąjungos teisės aktai:
4.1. 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo (OL 2010 L 153/13). Šia direktyva skatinama didinti pastatų energinį naudingumą Europos Sąjungoje atsižvelgiant į išorės klimato sąlygas ir vietos ypatybes, taip pat į patalpų mikroklimato reikalavimus ir ekonominį efektyvumą.
4.2. 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB (OL 2012 L 315/1), kurioje nustatoma bendra energijos vartojimo efektyvumo skatinimo Europos Sąjungoje priemonių sistema, siekiant užtikrinti, kad 2020 metais būtų pasiektas Europos Sąjungos valstybėse narėse 20 procentų energijos vartojimo efektyvumo tikslas ir sudarytos sąlygos toliau didinti energijos vartojimo efektyvumą.
5. Susiję Lietuvos Respublikos teisės aktai:
5.1. Energetikos įstatymas, Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymas, Šilumos ūkio įstatymas, Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas, Statybos įstatymas, Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. birželio 26 d. nutarimas Nr. XI-2133 „Dėl Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimas Nr. 1213 „Dėl Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 26 d. nutarimas Nr. 1328 „Dėl Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo programos patvirtinimo“.
6. Susiję miesto planavimo dokumentai – Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas, patvirtintas Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos 2010 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. V17-1 „Dėl Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijos ir Žiežmarių miesto teritorijos bendrųjų planų patvirtinimo“ (toliau – Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas), Kaišiadorių miesto teritorijos bendrasis planas, patvirtintas Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos 2010 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. V17-335 „Dėl Kaišiadorių miesto teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“.
III SKYRIUS
ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ
7. Bendra informacija apie savivaldybę:
7.2. Kaišiadorių rajono savivaldybėje 2016 m. gyveno 31 tūkst. gyventojų, o Kaišiadorių
mieste – 9,3 tūkst. gyventojų;
7.3. UAB „Kaišiadorių šiluma“ centralizuotai tiekia šilumą centrinei miesto Kaišiadorių miesto daliai, daugiabučių namų kvartalams. Likusioje miesto dalyje šiluma centralizuotai netiekiama;
7.6. Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorija įeina į bendrą Lietuvos elektros energijos tiekimo tinklą;
7.7. Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijoje komunalinės atliekos tvarkomos pagal Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos patvirtintas komunalinių atliekų tvarkymo taisykles. Vadovaudamasi komunalinių atliekų tvarkymo Kaišiadorių rajono savivaldybės paslaugų teikimo sutartimi, komunalinių atliekų (tarp jų pakuočių, pakuočių atliekų, apmokestinamųjų gaminių ir antrinių žaliavų) tvarkymo paslaugas Kaišiadorių rajono savivaldybėje teikia SĮ „Kaišiadorių paslaugos“.
8. Kaišiadorių miesto centre esančiame kvartale (prie Gedimino g.) dauguma daugiabučių gyvenamųjų namų pastatyti iki 1962 metų. Namai statyti, kai galiojo senos Statybos įstatymo nuostatos. Dėl minėtų priežasčių statiniai yra energetiškai neefektyvūs, o dėl netinkamos arba nepakankamos priežiūros susidėvėjusių statinių privalomajam remontui reikia vis didesnių investicijų. Lietuvos patirtis energetiškai atnaujinant (modernizuojant) pastatus rodo, jog sutaupytomis lėšomis galima padengti atnaujinimo (modernizavimo) kaštus, taip pat ženkliai sumažėja statinių priežiūrai skiriamos išlaidos.
Daugiabučių gyvenamųjų namų kvartaluose energetiškai atnaujinant (modernizuojant) statinius ne tik sutaupoma lėšų, bet ir pagerėja gyventojų gyvenimo kokybė, tačiau lieka neišspręstos kitos prieš keliasdešimt metų statytų pastatų problemos – susidėvėjusi vidinė inžinerinė infrastruktūra, nepakankamas laisvalaikio praleidimo vietų skaičius, todėl šios teritorijos ne visuomet yra tinkamos ir patrauklios miesto gyventojams.
Dėl per mažo, gyventojų skaičiui nepritaikyto, automobilių parkavimo vietų skaičiaus daugiabučių namų kiemai yra nuolatos apstatyti automobiliais, kurie važinėja ir vaikščiojimo takais, ir vejomis – taip yra gadinamas takų grindinys, naikinami želdiniai, neauga žolė. Didelis automobilių tankumas trukdo gelbėjimo ar specialiosioms tarnyboms su didesniu transportu patekti į šiuos kvartalus, dėl to ne visuomet gali pavykti laiku žmonėms suteikti reikiamą pagalbą.
9. Tikėtina, jog aprašytas problemas Kaišiadorių miestas galėtų išspręsti, jeigu imtųsi kompleksiškai atnaujinti gyvenamąsias teritorijas – taip keisdamas miesto vaizdą, gerindamas infrastruktūrą ir gyventojų gyvenimo kokybę. Kompleksinis teritorijos atnaujinimas būtų daug efektyvesnis negu pavienių pastatų atnaujinimas. Tai padėtų įgyvendinti Kaišiadorių miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano tikslus – vykdyti kompleksinio teritorijų atnaujinimo projektus.
Kaišiadorių rajono savivaldybė neturi patirties atnaujinant teritorijas kompleksiškai. Programai parengti buvo įvertinta kvartalo teritorija, nustatytos kritinės problemos, apžvelgti planuojami ir jau vykdomi energiją taupantys projektai. Programos įgyvendinimas prisidėtų prie miesto ekonominės plėtros, ne tik trumpalaikės, bet ir ilgalaikės, nes pagerėjus gyventojų gyvenimo kokybei turėtų būti stabdoma gyventojų migracija į aplinkines teritorijas.
10. Bendra informacija apie kvartalą:
10.1. Daugiausia šių kvartalų daugiabučių namų konstrukcijų tipas – stambiaplokštės konstrukcijos. Blokiniuose namuose yra susidėvėjusių siūlių tarp blokų, kai kur atliktas šių siūlių taisymas. Dauguma langų, sumontuotų nuo pastatų eksploatavimo pradžios, butuose pakeisti į mažesnio šilumos laidumo langus. Langų keitimas, kaip ir balkonų stiklinimas, daugeliu atveju įgyvendintas pačių butų savininkų iniciatyva, neturint nei tam reikalingų projektų, nei leidimų. Daugiabučių namų laiptinių langai pakeisti į mažesnio šilumos laidumo langus ne visuose namuose, kaip ir laiptinių ar tambūrų lauko durys. Pastatuose vėdinimas nepakankamas, nes juose įrengta natūrali vėdinimo sistema ir didžioji dalis langų butuose pakeisti sandariais langais. Pastatų šilumos punktai neatnaujinti arba atnaujinti iš dalies, arba įrengti automatizuoti šilumos punktai. Daugiausia pastatuose įrengta vienvamzdė šildymo sistema. Elektros tinklai pastatuose iki įvadų į butus neatnaujinti. Likusios pastatų inžinerinės sistemos yra susidėvėjusios. Dėl išvardytų priežasčių daugiabučių namų energijos suvartojimas yra didelis, pastatai vietomis neatitinka statiniams taikomų higienos normų ir elementariųjų komforto standartų. Inžinerinių sistemų avaringumas yra padidėjęs. Kai kurios statinių struktūros, pvz., lauko laiptai, nėra saugūs naudoti;
10.2. Kvartale yra 10 daugiabučių gyvenamųjų namų, iš jų: 4 yra dviejų aukštų, 5 namai trijų aukštų ir 1 penkiaaukštis. Gedimino g. 46 ir 44 daugiabučiai namai yra atnaujinti (modernizuoti), 8 yra pasiruošę atnaujinimo (modernizavimo) investicinius planus;
10.3. Kvartale esančiuose daugiabučiuose namuose yra apie 120 butų. Bendras daugiabučių namų naudingasis plotas yra apie 8000 kv. m Kvartaluose dominuoja gyvenamoji pastatų paskirtis, tačiau taip pat yra verslo, komercinės, paslaugų bei visuomeninės paskirties objektų, kvartalas yra centrinėje miesto dalyje;
10.4. Kvartale yra 6 viešieji pastatai, nuosavybės teise priklausantys Kaišiadorių rajono savivaldybei, iš jų 5 pastatai nerenovuoti: Algirdo Brazausko gimnazija, Gedimino g. 65, V.Giržado progimnazija (pradinių klasių korpusas), Gedimino g. 38, Kaišiadorių rajono savivaldybės viešoji biblioteka, Gedimino g. 69, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos pastatas, Katedros g. 4, Kaišiadorių miesto seniūnija (buvęs kino teatras), Gedimino g. 55. Kaišiadorių kultūros centras, Gedimino g. 40, pilnai renovuotas;
10.5. Per metus kvartale vidutiniškai sunaudojama apie 1,2 GWh energijos daugiabučiams namams šildyti šaltuoju metų laiku, tai būtų vidutiniškai apie 140 kWh/m2 per metus. Į šį rodiklį neįskaičiuoti energijos poreikiai karštam vandeniui ruošti, be to kvartale vidutiniškai per metus sunaudojama apie 1,4 GWh energijos viešiesiems pastatams šildyti šaltuoju metų laiku, tai būtų vidutiniškai apie 145 kWh/m2 per metus;
IV SKYRIUS
PROGRAMOS TIKSLAS, UŽDAVINYS IR PRIEMONĖS
11. Programos tikslas – pagerinti kvartalo energijos vartojimo efektyvumą, sumažinti mieste bendrą šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų taršą, pagerinti miesto vaizdą ir taip užtikrinti kvartalo ir viso miesto patrauklumą, gyventojų gyvenimo kokybės pagerėjimą.
12. Programos uždavinys – kompleksiškai atnaujinti kvartalą energiniu ir urbanistiniu požiūriu, atsižvelgiant į aplinkosaugos reikalavimus, didelį kvartalui reikalingos energijos kiekį, faktinius gyventojų poreikius.
13. Programos priemonės:
13.1. daugiabučių namų atnaujinimas (modernizavimas) taikant kompleksines energinį efektyvumą didinančias priemones;
13.2. viešųjų pastatų modernizavimas taikant kompleksines energinį efektyvumą didinančias priemones;
13.3. gatvių apšvietimo tinklų atnaujinimas, pakeitimas į energiniu požiūriu efektyvesnius šviestuvus;
13.6. žaliųjų teritorijų, vaikų žaidimų aikštelių, rekreacinių ir aktyvaus laisvalaikio zonų įrengimas ar atnaujinimas;
14. Įgyvendinant Programos priemones planuojami šie darbai:
14.1. detaliai įvertinti kvartalo ir jame esančių pastatų techninę būklę, inžinerinės infrastruktūros būklę (įskaitant ir šilumos gamybos ir tiekimo sektorių, vandens, nuotekų, lietaus kanalizacijos, elektros tinklus ir kt.) bei kitus kvartalo atnaujinimo poreikius (gatvių ir šaligatvių sutvarkymas, apšvietimo tinklų atnaujinimas, parkavimo vietų įrengimas, vaikų žaidimo aikštelių, žaliųjų teritorijų sutvarkymas, taip pat aplinkos pritaikymas neįgaliųjų poreikiams ir kt.);
14.2. numatyti planuojamų įgyvendinti energiją taupančių priemonių paketus pagal atskirus objektus, galimus finansavimo šaltinius, investicijų atsipirkimo laiką, planuojamos sutaupyti energijos kiekį bei planuojamą sumažinti į aplinką išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Rengiant atskirų priemonių įgyvendinimo investicijų planus siekiama, kad investicijų į energinio efektyvumo didinimą suma būtų pagrįsta sutaupytos energijos kiekiu. Pastatų, esančių kvartale, atnaujinimo projektai turi užtikrinti, kad įgyvendinus energiją taupančias priemones bus pasiekta ne mažesnė kaip C energinio naudingumo klasė.
15. Planuojami Programos įgyvendinimo rodikliai:
15.1. daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose 1 kv. m vidutiniškai sutaupyti apie 50 kWh per metus, o iš viso per metus – apie 0,4 GWh;
15.2. viešuosiuose pastatuose, pritaikius standartines priemones, 1 kv. m vidutiniškai sutaupyti 43 kWh per metus, o iš viso per metus – apie 0,4 GWh;
V SKYRIUS
PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS
16. Programos administratorius atlieka visus veiksmus, susijusius su Programos įgyvendinimu, inicijuoja reikiamų dokumentų, susijusių su Programos įgyvendinimu rengimą, užtikrina, kad Programos įgyvendinimo priemonių plane numatytos priemonės būtų tinkamai ir laiku įgyvendintos. Programos administratorius, įgyvendindamas Programą, turi užtikrinti visų procesų viešumą ir įtraukti į atskirų priemonių svarstymus ir aptarimus suinteresuotus dalyvius – gyvenamųjų ir kitų patalpų savininkus bei kitus suinteresuotus asmenis.
19. Šios Programos įgyvendinimas finansuojamas Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, Europos Sąjungos struktūrinių fondų, tarptautinių organizacijų, privačių investuotojų ir kitų šaltinių lėšomis. Programa gali būti finansuojama ir taikant kitas finansines priemones, teikiant subsidijas arba naudojant šių priemonių derinius.
20. Kvartalo antžeminių komunikacijų bei inžinerinės infrastruktūros renovacija etapais vykdoma atnaujinus (modernizavus) daugiabučius namus ir viešuosius pastatus. Kvartalo antžeminėms komunikacijoms bei inžinerinei infrastruktūrai atnaujinti (modernizuoti) Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija organizuoja techninio projekto rengimą.
21. Lėšų poreikis Programai įgyvendinti: