Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ TURTO DEKLARAVIMO ĮSTATYMO NR. I-1338 2, 5 IR 10 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 71 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-484(3)
2017 m. lapkričio 15 d. Nr. 918
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimo Nr. SV-S-393 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.1 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:
1. Nepritarti Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 2, 5 ir 10 straipsnių pakeitimo ir 71 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto Nr. XIIIP-484(3) (toliau – Įstatymo projektas) nuostatoms (1 straipsnio 4 daliai, 2 straipsniui ir 3 straipsniui), kuriomis siūloma nustatyti visuotinį Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodyto turto deklaravimą, dėl šių priežasčių:
1.1. Papildomos gyventojų turto deklaravimo prievolės nustatymas reikšmingai nepagerintų nei mokestinės rizikos vertinimo, nei mokestinės kontrolės. Objektyviam mokestinės rizikos vertinimui bei efektyviai atrankai, būtinai kontrolės veiksmams atlikti, svarbesni ir labiau patikimi yra tretieji šaltiniai, o ne paties gyventojo, kaip vienintelio informacijos šaltinio, pateikta informacija, kuri yra svarbesnė paskesnės kontrolės metu. Mokesčių administratorius iš įvairių trečiųjų šaltinių (registrų, notarų, finansų įstaigų, kitų juridinių asmenų, valstybės ir savivaldybių institucijų, užsienio mokesčių administratorių ir kt.) gauna pakankamai informacijos apie gyventojų turtą (nekilnojamąjį turtą, žemę, automobilius, notariškai tvirtinamų sutarčių pagrindu gautą turtą, sandorius grynaisiais pinigais, finansinį turtą, paskolas, įvairias pinigines išmokas ir įmokas, pajamas ir kt.), be to, nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 28, 41, 55, 68, 87, 89, 101, 1041, 1042, 129, 131, 154 straipsnių ir priedo pakeitimo, įstatymo papildymo 551 ir 611 straipsniais ir 56, 57, 58, 59, 60 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas Nr. XII-1897, pagal kurį apribotos galimybės piktnaudžiauti bandant nepagrįstą praturtėjimą pateisinti akivaizdžiai fiktyviais dokumentais arba tikrovės neatitinkančiais paaiškinimais, t. y. įtvirtinta nuostata, kad, mokesčių administratoriui pareikalavus, gyventojai privalo pagrįsti turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltinius juridinę galią turinčiais dokumentais. Be to, iki 2016 m. birželio 30 d. centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka gyventojai turėjo informuoti mokesčių administratorių apie po 2011 m. sausio 1 d. gautų pajamų ir įsigyto turto (įskaitant pasiskolintas pinigines lėšas) įsigijimo šaltinius. Nedeklaravus įsigijimo šaltinių, vėlesnių patikrinimų metu gyventojas jais negali grįsti įsigyto turto. Atsižvelgiant į tai, jau dabar yra nustatytos priemonės, sudarančios prielaidas gauti patikimą informaciją apie gyventojų turtą, ir priemonės, užkertančios kelią piktnaudžiauti grindžiant įsigytą turtą ar gautas pajamas fiktyviais šaltiniais.
1.2. Preliminariais Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atliktais skaičiavimais, nustačius Įstatymo projekte siūlomą turto deklaravimo prievolę kasmet papildomai būtų gaunama apie 420 tūkst. deklaracijų (šiuo metu turtą deklaruoja apie 135 tūkst. gyventojų), atitinkamai administravimo išlaidos sudarytų apie 912 tūkst. eurų valstybės biudžeto lėšų. Nustačius šią prievolę iš esmės nepakistų mokesčių administratoriaus turimos informacijos apie gyventojų turtą aprėptis ir nepagerėtų mokestinės rizikos vertinimas bei kontrolė, tačiau atsirastų neproporcinga administracinė našta gyventojams ir administravimo išlaidos būtų neproporcingos rezultatui.
2. Iš esmės pritarti kitoms Įstatymo projekto nuostatoms ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui jas tobulinti atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus:
2.1. Įstatymo projekto 4 straipsnyje, kuriame pateiktas sąrašas pareigybių, kurias kalendoriniais metais ėjusių asmenų duomenys yra skelbiami be jų sutikimo, yra numatyta išimtis dėl tų asmenų, kurių duomenys įstatymų nustatyta tvarka yra įslaptinti. Tokių asmenų, kaip ir kriminalinės žvalgybos subjektų valstybės tarnautojai ir pareigūnai, kurių veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymas ir Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymas, duomenys neturi būti skelbiami. Siekiant užtikrinti valstybės tarnautojų bei pareigūnų, kurių veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymas ir Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymas, bei jų šeimų narių duomenų slaptumą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 516 „Dėl Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos subjektų valstybės tarnautojų ir pareigūnų, kurių veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymas, ir jų šeimos narių, taip pat Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymas, ir jų šeimos narių turto deklaravimo taisyklių patvirtinimo“ nustatyta speciali turto deklaravimo tvarka. Atsižvelgiant į tai, būtų tikslinga ir kitiems (ne tik atliekantiems žvalgybos funkcijas) asmenims, kurių duomenys įstatymų nustatyta tvarka yra įslaptinti, nustatyti specialias deklaravimo taisykles, Įstatymo projekte pavedant Vyriausybei ar atitinkamai institucijai tokias taisykles parengti. Be to, siūlytina Įstatymo projekte aiškiai reglamentuoti, ar išimtis dėl asmenų, kurių duomenys įstatymų nustatyta tvarka yra įslaptinti, taikoma tik tiems asmenims, ar ir jų šeimų nariams.
2.2. Pažymėtina, kad Juridinių asmenų registro duomenimis, teisinė Lietuvos banko forma yra centrinis bankas, o pagal Lietuvos banko veiklą reglamentuojančio Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 2 straipsnio 1 dalį Lietuvos bankas yra juridinis asmuo, kuriam vadovauja Lietuvos banko valdyba (valdybos pirmininkas, du jo pavaduotojai ir du valdybos nariai). Kadangi Lietuvos bankas pagal Lietuvos banko įstatymą ir Juridinių asmenų registrą nėra biudžetinė įstaiga, valstybės ar savivaldybės įstaiga, o nuosavybės teise priklauso valstybei, siūlytina Įstatymo projekte aiškiai aptarti visų Lietuvos banko valdybos narių ir jų šeimų narių deklaracijų duomenų viešumo klausimą.