LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL 2019–2020 IR 2020–2021 MOKSLO METŲ PAGRINDINIO IR VIDURINIO UGDYMO PROGRAMŲ BENDRŲJŲ UGDYMO PLANŲ PATVIRTINIMO

2019 m. balandžio 15 d. Nr. V-417

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 56 straipsnio 12 punktu:

1. T v i r t i n u 2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendruosius ugdymo planus (pridedama).

2. N u s t a t a u, kad kituose švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymuose vartojamą ugdymo srities pavadinimą „kūno kultūra“ atitinka ugdymo srities pavadinimas „fizinis ugdymas“, dalyko pavadinimą „kūno kultūra“ – dalyko pavadinimas „fizinis ugdymas“, dalyko pavadinimą „bendroji kūno kultūra“ – dalyko pavadinimas „fizinis ugdymas“, profesinio mokymo programos, sudarytos iš modulių, dalies pavadinimą „kūno kultūra (fizinio aktyvumo reguliavimas)“ – dalies pavadinimas „fizinis ugdymas (fizinio aktyvumo reguliavimas)“.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras                                                                   Algirdas Monkevičius

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo,

mokslo ir sporto ministro

2019 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. V-417

2019–2020 IR 2020–2021 MOKSLO METŲ PAGRINDINIO IR VIDURINIO UGDYMO PROGRAMŲ BENDRieji UGDYMO PLANai

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. 2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrieji ugdymo planai (toliau – Bendrieji ugdymo planai) reglamentuoja pagrindinio, vidurinio ugdymo programų, specializuoto ugdymo krypties programų (pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su dailės, menų, muzikos, sporto, inžinieriniu ar kitu ugdymu programų), pagrindinio ugdymo individualizuotos programos, socialinių įgūdžių ugdymo programos, suaugusiųjų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų (toliau – ugdymo programos) ir su šiomis programomis susijusių neformaliojo vaikų švietimo programų įgyvendinimą. Vadovaujantis Bendraisiais ugdymo planais ir kitais teisės aktais, parengiami 2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metų mokyklos ugdymo planai.

2. Bendrųjų ugdymo planų tikslas – apibrėžti bendruosius ugdymo programų vykdymo reikalavimus mokyklos ugdymo turiniui formuoti ir ugdymo procesui organizuoti, sudarant lygias galimybes kiekvienam mokiniui siekti asmeninės pažangos ir įgyti mokymuisi visą gyvenimą būtinų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų.

3. Bendrųjų ugdymo planų uždaviniai:

3.1. pateikti ugdymo gaires mokyklos ugdymo turiniui kurti ir jo įgyvendinimą užtikrinančiam mokyklos ugdymo planui parengti;

3.2. nurodyti minimalų privalomą pamokų skaičių, skirtą ugdymo programoms įgyvendinti.

4. Bendruosiuose ugdymo planuose vartojamos sąvokos:

4.1. Dalyko modulis – apibrėžta, savarankiška ir kryptinga ugdymo programos dalis.

4.2. Kontrolinis darbas – žinių, gebėjimų, įgūdžių parodymas arba mokinio žinias, gebėjimus, įgūdžius patikrinantis ir formaliai vertinamas darbas, kuriam atlikti skiriama ne mažiau kaip 30 minučių.

4.3. Išlyginamoji klasė – klasė, sudaryta iš mokinių, nutraukusių mokymąsi ar nesimokiusių kai kurių bendrojo ugdymo dalykų.

4.4. Laikinoji grupė – mokinių grupė dalykui pagal modulį mokytis, diferencijuotai mokytis dalyko ar mokymosi pagalbai teikti.

4.5. Mokyklos ugdymo planas – mokykloje vykdomų ugdymo programų įgyvendinimo aprašas, parengtas, vadovaujantis Bendraisiais ugdymo planais.

4.6. Pamoka – pagrindinė nustatytos trukmės nepertraukiamo mokymosi organizavimo forma.

4.7. Specialioji pamoka – pamoka mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, skirta įgimtiems ar įgytiems sutrikimams kompensuoti, išskirtiniams asmens gabumams ugdyti.

4.8. Kitos Bendruosiuose ugdymo planuose vartojamos sąvokos, apibrėžtos Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme ir kituose švietimą reglamentuojančiuose teisės aktuose.

5. Mokyklos ugdymo turinys įgyvendinamas vadovaujantis Pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1309 „Dėl Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Ugdymo programų aprašas), Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 „Dėl Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“ (toliau – Pagrindinio ugdymo bendrosios programos), Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-269 „Dėl Vidurinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“ (toliau – Vidurinio ugdymo bendrosios programos), Geros mokyklos koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1308 „Dėl Geros mokyklos koncepcijos patvirtinimo“ (toliau – Geros mokyklos koncepcija), Bendraisiais ugdymo planais, Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049 „Dėl Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašas), ir kt.

6. Mokykloje įgyvendinamoms ugdymo programoms vykdyti rengiamas Mokyklos ugdymo planas vieniems ar dvejiems mokslo metams. Mokykla ugdymo organizavimo sprendimų kasmet atnaujinti neprivalo, jei jie atitinka mokyklos išsikeltus ugdymo tikslus, bendrąjį ugdymą reglamentuojančius teisės aktus, Bendrųjų ugdymo planų nuostatas. Mokyklos ugdymo plane, atsižvelgiant į mokyklos kontekstą, pateikiami mokyklos ugdymo turinio įgyvendinimo sprendimai.

II SKYRIUS

UGDYMO ORGANIZAVIMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

MOKSLO METŲ TRUKMĖ

7. Ugdymo organizavimas 5–10, I–IV gimnazijos klasėse.

7.1. 2019–2020 mokslo metai.

7.1.1. Mokslo metų ir ugdymo proceso pradžia – 2019 m. rugsėjo 1 d. Mokslo ir žinių

dienai sutapus su poilsio diena, ugdymo proceso pradžia mokyklos sprendimu gali būti nukeliama į artimiausią darbo dieną po poilsio dienos.

7.1.2. Ugdymo proceso trukmė 5–10, I–III gimnazijos klasės mokiniams – 185 ugdymo dienos, IV gimnazijos klasės mokiniams – 163 ugdymo dienos.

7.1.3. Ugdymo proceso metu skiriamos atostogos:

Rudens atostogos	2019 m. spalio 28 d. – spalio 31 d.
Žiemos (Kalėdų) atostogos	2019 m. gruodžio 23 d. – 2020 m. sausio 3 d.
Žiemos atostogos	2020 m. vasario 17 d. – vasario 21 d.
Pavasario (Velykų) atostogos	2020 m. balandžio 14 d. – balandžio 17 d.

7.1.4. Ugdymo procesas skirstomas į trumpesnės trukmės laiko periodus: trimestrus, pusmečius ar kitokios trukmės periodus, mokykla priima sprendimą dėl jų trukmės.

7.2. 2020–2021 mokslo metai.

7.2.1. Mokslo metų ir ugdymo proceso pradžia – 2020 m. rugsėjo 1 d.

7.2.2. Ugdymo proceso trukmė 5–10, I–III gimnazijos klasės mokiniams –185 ugdymo dienos, IV gimnazijos klasės mokiniams – 163 ugdymo dienos.

7.2.3. Ugdymo proceso metu skiriamos atostogos:

Rudens atostogos	2020 m. spalio 26 d. – spalio 30 d.
Žiemos (Kalėdų) atostogos	2020 m. gruodžio 23 d. – 2021 m. sausio 5 d.
Žiemos atostogos	2021 m. vasario 15 d. – vasario 19 d.
Pavasario (Velykų) atostogos	2021 m. balandžio 6 d. – balandžio 9 d.

7.2.4. Ugdymo procesas skirstomas į trumpesnės trukmės laiko periodus: trimestrus, pusmečius ar kitokios trukmės periodus, mokykla priima sprendimą dėl jų trukmės.

8. Mokykla gali keisti Bendrųjų ugdymo planų 7.1.3 ir 7.2.3 papunkčiuose nustatytą atostogų laiką, suderinusi su valstybinės mokyklos (biudžetinės įstaigos) – savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija, savivaldybės mokyklos (biudžetinės įstaigos) – savivaldybės vykdomąja institucija ar jos įgaliotu asmeniu, valstybinės ir savivaldybės mokyklos (viešosios įstaigos) ir nevalstybinės mokyklos – savininku (dalyvių susirinkimu).

9. Vasaros atostogos skiriamos pasibaigus ugdymo procesui 5–10, I–III gimnazijos klasės mokiniams. Atostogų pradžią nustato mokyklos vadovas, suderinęs su mokyklos taryba ir savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija (valstybinės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savivaldybės vykdomąja institucija ar jos įgaliotu asmeniu (savivaldybės mokyklos – biudžetinės įstaigos), dalyvių susirinkimu (savininku) (valstybinės, savivaldybės mokyklos – viešosios įstaigos ir nevalstybinės mokyklos). Vasaros atostogos trunka iki einamųjų mokslo metų rugpjūčio 31 d.

10. Vasaros atostogos IV gimnazijos klasės mokiniams skiriamos pasibaigus švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytai brandos egzaminų sesijai. Jos trunka iki einamųjų metų rugpjūčio 31 d.

11. Jeigu gimnazijos IV klasės mokinys laiko pasirinktą brandos egzaminą (-us) ar įskaitą (-as) pavasario (Velykų) atostogų metu, atostogų dienos, per kurias jis laiko egzaminą ar įskaitą, nukeliamos į artimiausias darbo dienas po atostogų. Jeigu IV klasės mokinys laiko pasirinktą brandos egzaminą ugdymo proceso metu, jo pageidavimu prieš brandos egzaminą gali būti suteikiama laisva diena. Ši diena įskaičiuojama į ugdymo dienų skaičių.

12. Oro temperatūrai esant 20 laipsnių šalčio ar žemesnei į mokyklą gali nevykti 5 klasių mokiniai, esant 25 laipsnių šalčio ar žemesnei temperatūrai – ir kitų klasių mokiniai. Atvykusiems į mokyklą mokiniams ugdymo procesas vykdomas. Mokiniams, neatvykusiems į mokyklą, mokymuisi reikalinga informacija skelbiama mokyklos interneto svetainėje ir (arba) elektroniniame dienyne. Šios dienos įskaičiuojamos į ugdymo dienų skaičių. Šiltuoju metų laikotarpiu, temperatūrai mokymosi patalpose viršijus numatytąją Lietuvos higienos normoje HN 21:2017 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-773 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 21:2017. „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma), ugdymo procesas gali būti koreguojamas ir organizuojamas kitose erdvėse.

13. Mokyklos vadovas, esant aplinkybėms, keliančioms pavojų mokinių sveikatai ar gyvybei, priima sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo ar sustabdymo. Laikinai sustabdžius ugdymo procesą, mokyklos vadovas sprendimą dėl ugdymo laiko, kuriuo nevyko ugdymo procesas, įskaičiavimo ar neįskaičiavimo į ugdymo dienų skaičių ar dėl jo koregavimo derina su valstybinės mokyklos (biudžetinės įstaigos) savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija, savivaldybės mokyklos (biudžetinės įstaigos) savivaldybės vykdomąja institucija ar jos įgaliotu asmeniu, valstybinės ir savivaldybės mokyklos (viešosios įstaigos) ir nevalstybinės mokyklos savininku (dalyvių susirinkimu).

ANTRASIS SKIRSNIS

MOKYKLOS UGDYMO PLANAS. RENGIMAS IR ĮGYVENDINIMAS

14. Rengiant mokyklos ugdymo planą:

14.1. mokyklos vadovo įsakymu sudaroma darbo grupė mokyklos ugdymo plano projektui parengti. Grupės darbui vadovauja mokyklos vadovas ar jo įgaliotas asmuo;

14.2. darbo grupė susitaria dėl mokyklos ugdymo plano turinio, struktūros ir formos. Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (valstybinės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savivaldybės vykdomoji institucija ar jos įgaliotas asmuo (savivaldybės mokyklos – biudžetinės įstaigos), dalyvių susirinkimas (savininkas) (valstybinės, savivaldybės mokyklos – viešosios įstaigos ir nevalstybinės mokyklos) gali pasiūlyti mokyklos ugdymo plano struktūrą ir formą;

14.3. privaloma remtis švietimo stebėsenos, mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo ugdymo procese duomenimis ir informacija, nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimo, nacionalinių ir tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų rezultatais, mokyklos veiklos įsivertinimo ir išorinio vertinimo duomenimis.

15. Rengiant mokyklos ugdymo planą konkrečiai švietimo programai įgyvendinti rekomenduojama priimti ar atnaujinti sprendimus dėl:

15.1. mokyklos ugdymo turinio įgyvendinimo integruojant į jį prevencines ir integruojamąsias programas;

15.2. ugdymo proceso organizavimo formų ir kt.;

15.3. mokymosi pasiekimų ir pažangos vertinimo;

15.4. mokymosi pasiekimų gerinimo priemonių įgyvendinimo ir mokymosi pagalbos teikimo, vykdant pagrindinio ugdymo programą;

15.5. švietimo pagalbos teikimo;

15.6. neformaliojo vaikų švietimo pasiūlos ir organizavimo;

15.7. pamokų, skirtų mokinio ugdymo poreikiams ir mokymosi pagalbai teikti, panaudojimo;

15.8. projektinio darbo rengimo ir organizavimo pagrindiniame ugdyme, brandos darbo – viduriniame ugdyme;

15.9. kitų mokiniams ir mokyklai aktualių ugdymo turinio įgyvendinimo klausimų.

16. Mokyklos ugdymo planą mokyklos vadovas tvirtina iki mokslo metų pradžios, suderinęs su mokyklos taryba, taip pat su savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija (valstybinės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savivaldybės vykdomąja institucija ar jos įgaliotu asmeniu (savivaldybės mokyklos – biudžetinės įstaigos), dalyvių susirinkimu (savininku) (valstybinės, savivaldybės mokyklos – viešosios įstaigos ir nevalstybinės mokyklos).

17. Minimalus laikas Pagrindinio ir Vidurinio ugdymo bendrosioms programoms įgyvendinti nurodytas Bendrųjų ugdymo planų 77 ir 93 punktuose – pamokų skaičiumi per dvejus mokslo metus, jei pamokos trukmė – 45 min. Mokyklai pasirinkus ne pamokos, o kitokias mokymo ar ugdymo proceso organizavimo formas, bendra laiko dalyko programai įgyvendinti trukmė turi būti ne trumpesnė nei minimalus pamokų skaičius per mokslo metus ar per dvejus mokslo metus.

18. Mokykla, įgyvendindama ugdymo turinį, gali nuspręsti pamokas, numatytas dvejiems metams, metams, savaitei, dienai ar kitokios trukmės mokymosi laikotarpiui, skirstyti ir kitaip, nei nurodoma Bendrųjų ugdymo planų 77, 93 punktuose – t. y. intensyvinti ugdymo procesą, pavyzdžiui, per savaitę organizuoti daugiau pamokų nei nustatytas minimalus pamokų skaičius per savaitę, nepažeidžiant Higienos normos reikalavimų. Dorinio ugdymo dalyko mokymą galima intensyvinti tik įgyvendinant vidurinio ugdymo programą.

19. Be privalomojo ugdymo turinio dalykų, mokykla siūlo mokiniams rinktis:

19.1. mokymosi poreikius atitinkančius dalykų modulius, pasirenkamuosius dalykus (pavyzdžiui, nacionalinio saugumo ir krašto gynybos modulį, etninę kultūrą, biochemiją, ugdymo karjerai ir kitus dalykus) kurių turinį nustato švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintos ir (arba) mokyklos parengtos, ir mokyklos vadovo patvirtintos programos. Šios programos įgyvendinamos per pamokas, skirtas mokinio ugdymo poreikiams ir mokymosi pagalbai teikti, numatytas Bendrųjų ugdymo planų 77, 93 punktuose. Mokykla, rengdama pasirenkamųjų dalykų, dalykų modulių programas, vadovaujasi Bendraisiais formaliojo švietimo programų reikalavimais, patvirtintais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. ISAK-535 „Dėl Bendrųjų formaliojo švietimo programų reikalavimų patvirtinimo“;

19.2. įvairių krypčių neformaliojo švietimo programas, atitinkančias mokinių saviraiškos poreikius. Šios veiklos įgyvendinamos per neformaliajam vaikų švietimui skirtas valandas (neformaliojo švietimo valanda – 45 min. trukmės), numatytas Bendrųjų ugdymo planų 77, 93 punktuose.

20. Mokykla padeda kiekvienam mokiniui, ypač turinčiam nepalankias socialines, ekonomines, kultūrines sąlygas namuose ar turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, pasirinkti jo poreikius atliepiančias įvairių krypčių neformaliojo vaikų švietimo programas.

21. Neformaliojo vaikų švietimo programose dalyvaujančius mokinius mokykla žymi Mokinių registre.

22. Mokykla priima sprendimą dėl mokinio individualaus ugdymo plano sudarymo. Mokinio individualus ugdymo planas – tai kartu su mokiniu sudaromas jo galioms ir mokymosi poreikiams pritaikytas ugdymosi planas, padedantis išsikelti tikslus, juos įgyvendinti, prisiimti asmeninę atsakomybę už mokymąsi. Individualų ugdymo planą rekomenduojama sudaryti mokiniui, kurio pasiekimai žemi, taip pat mokiniui, kurio pasiekimai aukšti (ypač mokinio, galinčio pasiekti aukščiausią ir aukštą lygmenis, gabumams plėtoti, gebėjimams ugdyti ir siekti individualios pažangos). Individualų ugdymo planą privaloma sudaryti:

22.1. mokiniui, kuris mokosi pagal vidurinio ugdymo programą;

22.2. asmeniui, atvykusiam mokytis iš užsienio;

22.3. mokiniui, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą jaunimo mokyklose, vaikų socializacijos centruose arba mokomas namie;

22.4. mokiniui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių;

22.5. kitais mokyklos dokumentuose numatytais atvejais.

23. Mokinio pasiekimai ir pažanga ugdymo procese vertinami:

23.1. vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais bendrąjį ugdymą ir mokinio pasiekimų ir pažangos vertinimą;

23.2. vadovaujantis mokyklos priimtais sprendimais dėl mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo ar (ir) įvertinimo. Mokyklos sprendimai dėl mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo ar (ir) įvertinimo skelbiami mokyklos internetinėje svetainėje;

23.3. pažymiais pagal dešimtbalę vertinimo skalę. Jei vertinama ne pagal ją, numatomas įvertinimų konvertavimo į pažymius pagal dešimtbalę vertinimo skalę laikas, ne vėlesnis nei mokykloje nustatyto ugdymo laikotarpio, pavyzdžiui, trimestro, pusmečio pabaiga. Neprivaloma konvertuoti, jeigu mokinio pasiekimai įvertinti įrašais „įskaityta“, „neįskaityta“, jeigu to nepageidauja mokinys ar jo tėvai (globėjai, rūpintojai).

24. Nacionaliniame mokinių pasiekimų patikrinime mokykla dalyvauja mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (valstybinės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savivaldybės vykdomosios institucijos (savivaldybės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) (valstybinės ir savivaldybės mokyklos – viešosios įstaigos), savininko (dalyvių susirinkimo) (kitos mokyklos) arba mokyklos vadovo sprendimu. Mokinio pasiekimų rezultatai neįskaičiuojami į ugdymo laikotarpio (trimestro, pusmečio) įvertinimą.

TREČIASIS SKIRSNIS

MOKYKLOS UGDYMO TURINIO ĮGYVENDINIMO PLANAVIMAS

25. Mokykla, planuodama mokyklos ugdymo turinio įgyvendinimą, priima sprendimą dėl:

25.1. Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendrosios programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. V-941 „Dėl Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai programos patvirtinimo“ (toliau – sveikatos programa), įgyvendinimo. Programa gali būti integruojama į dalykų turinį, įgyvendinama per neformaliojo švietimo veiklas, jai įgyvendinti gali būti skiriamas atskiras laikas, gali būti panaudojamos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti skirtos pamokas ir kt.;

25.2. Ugdymo karjerai programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. V-72 „Dėl Ugdymo karjerai programos patvirtinimo“ (toliau – Ugdymo karjerai programa), įgyvendinimo mokyklos ugdymo turinyje formų;

25.3. sąlygų sudarymo kiekvienam mokiniui nuolat dalyvauti bent vienoje nuoseklioje, ilgalaikėje socialines ir emocines kompetencijas ugdančioje prevencinėje programoje, apimančioje smurto, alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevenciją, sveikos gyvensenos skatinimą. Smurto prevencija įgyvendinama vadovaujantis Smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. V-190 „Dėl Smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose rekomendacijų patvirtinimo“. Mokykla priima sprendimą dėl pasirinktos prevencinės programos įgyvendinimo būdų: integruoti į dalyko (-ų) ugdymo turinį, įgyvendinti per neformaliojo vaikų švietimo veiklas, skirti atskirą laiką programai įgyvendinti ar kt. Mokykla prevencinei programai įgyvendinti gali naudoti mokinio ugdymo poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti skirtas pamokas;

25.4. švietimo nacionalinio saugumo klausimais, informacinio raštingumo, verslumo, finansinio raštingumo, antikorupcinio ugdymo įgyvendinimo. Mokykla numato tinkamiausius šių veiklų įgyvendinimo būdus ir metodus, atsižvelgdama į mokyklos bendruomenės ir vietos bendruomenės socialinį kontekstą. Mokyklos ugdymo plane mokykla numato prioritetines veiklų sritis ir joms naudodama neformaliajam vaikų švietimui, mokinio ugdymosi poreikiams tenkinti ir mokymosi pagalbai skirtas pamokas;

25.5. galimybių sudarymo mokiniui kiekvieną dieną – prieš pamokas ar (ir) tarp pamokų –užsiimti aktyvia veikla. Rekomenduojama ne trumpesnė kaip 20 min. aktyvioms veikloms skirta pertrauka.

26. Pažintinė, kultūrinė, meninė, kūrybinė veikla (toliau – pažintinė kultūrinė veikla) – mokyklos ugdymo turinio dalis. Ji įgyvendinama atsižvelgiant į Pagrindinio ir Vidurinio ugdymo bendrosiose programose numatytą dalykų turinį, mokinių amžių. Mokykla priima sprendimą dėl šios veiklos organizavimo: kiek šiai veiklai per mokslo metus skirs pamokų, kokiu būdu organizuos: nuosekliai per mokslo metus ar koncentruos veiklą tam tikrais laikotarpiais (pavyzdžiui, trimestro ar pusmečio pabaigoje). Pažintinė kultūrinė veikla turi būti organizuojama ne tik mokykloje, bet ir kitose aplinkose, pavyzdžiui, muziejuose, atviros prieigos centruose, virtualiosiose mokymosi aplinkose. Mokinio mokymosi laikas išvykose, ekskursijose ir kitais panašiais atvejais, trunkantis ilgiau nei pamoka, perskaičiuojamas į konkretaus dalyko (-ų) mokymosi laiką (pagal pamokos (-ų) trukmę). Pavyzdžiui, 3 astronominių valandų trukmės ugdymo procesas muziejuje gali būti įskaitytas kaip atitinkamo dalyko 4 pamokos, kurių trukmė po 45 min.

27. Socialinė-pilietinė veikla mokiniui, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą, yra privaloma. Jai skiriama ne mažiau kaip 10 valandų (pamokų) per mokslo metus. Mokykla, atsižvelgdama į mokinių amžių, gali priimti sprendimą šiai veiklai skirti ir daugiau pamokų (valandų) per mokslo metus. Skirtingo amžiaus mokiniams gali būti numatomas skirtingas socialinės-pilietinės veiklos pamokų (valandų) skaičius. Socialinė-pilietinė veikla fiksuojama dienyne. Rekomenduojama, kad mokiniai savo socialinės-pilietinės veiklos įrodymus kauptų patys, e. aplanke, pavyzdžiui, Atviroje informavimo, konsultavimo ir orientavimo sistemoje (AIKOS). Rekomenduojama numatyti galimybę mokiniui atlikti šio pobūdžio veiklas savarankiškai arba grupelėmis ir glaudžiai bendradarbiaujant su asociacijomis, savivaldos institucijomis ir kt. Mokiniams, pateikusiems pažymėjimą, patvirtinantį savanorio atliktą savanorišką tarnybą pagal Jaunimo savanoriškos tarnybos organizavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ministro 2018 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. A1-317„Dėl Jaunimo savanoriškos tarnybos organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, įskaitoma socialinė-pilietinė veikla.

28. Etninę kultūrinę veiklą rekomenduojama įgyvendinti vadovaujantis Pagrindinio ugdymo etninės kultūros bendrąja programa ir Vidurinio ugdymo etninės kultūros bendrąja programa, kurios patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. V-651 „Dėl Pagrindinio ugdymo etninės kultūros bendrosios programos ir Vidurinio ugdymo etninės kultūros bendrosios programos patvirtinimo“ (toliau – Etninės kultūros programa).

KETVIRTASIS SKIRSNIS

MOKYMOSI KRŪVIO REGULIAVIMAS

29. Mokiniui mokymosi krūvis per savaitę turi būti paskirstytas proporcingai. Vadovaujantis Higienos norma mokykloje ugdymo procesui organizuoti sudaromas tvarkaraštis. Rekomenduojama penktadienį organizuoti mažiau pamokų nei kitomis savaitės dienomis.

30. Mokykla vykdo mokinių mokymosi krūvio stebėseną. Remdamasi turimais duomenimis apie mokinių mokymosi krūvį, mokykla priima sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo.

31. Mokykla užtikrina, kad mokiniams per dieną nebūtų skiriamas daugiau kaip vienas kontrolinis darbas. Apie kontrolinį darbą mokinius būtina informuoti ne vėliau kaip prieš savaitę. Kontroliniai darbai negali būti rašomi iš karto po ligos, atostogų, nerekomenduojami po šventinių dienų.

32. Mokykla užtikrina, kad užduotys, kurios skiriamos atlikti namuose:

32.1. atitiktų mokinio galias;

32.2. būtų tikslingos ir naudingos tolesniam mokinio mokymui ir mokymuisi, padėtų siekti numatytų mokymosi tikslų;

32.3. nebūtų skiriamos atostogoms;

32.4. nebūtų skiriamos dėl įvairių priežasčių neįvykusių pamokų uždaviniams įgyvendinti.

33. Mokykloje esant mokinių, kurie mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą ir negali tinkamai atlikti skiriamų užduočių dienos centruose arba namuose dėl nepalankių socialinių ekonominių kultūrinių sąlygų, būtina sudaryti sąlygas jas atlikti mokykloje.

34. Penktų klasių mokiniams, kurie pradeda mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį, rekomenduojama skirti minimalų privalomą pamokų skaičių per savaitę. Didesnis už minimalų privalomų pamokų skaičius dalykams skiriamas suderinus su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais). Kitų klasių mokiniams bendras pamokų skaičius per savaitę gali būti ir didesnis, nei numatyta, Bendrųjų ugdymo planų 77 punkte.

35. Mokymosi pagalbai skiriama trumpalaikės ar ilgalaikės konsultacijos. Trumpalaikių konsultacijų (trumpesnių už pamokos trukmę) dažnumas priklauso nuo mokantis kylančio mokymosi poreikio išsiaiškinti neaiškumus. Jos neįskaitomos į mokinio mokymosi krūvį. Ilgalaikės (trukmė lygi pamokos trukmei) konsultacijos organizuojamos per visą mokyklos nustatytą mokymosi trukmės periodą (pavyzdžiui, trimestrą, pusmetį) ir įskaitomos į mokymosi krūvį. Mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) elektroniniu dienynu ar kitu būdu informuojami apie mokiniui siūlomą suteikti mokymosi pagalbą, apie mokinio daromą pažangą.

36. Mokinys, jeigu pageidauja, mokyklos vadovo įsakymu gali būti atleidžiamas nuo dalies ar visų pamokų lankymo tų dalykų:

36.1. kurių jis yra nacionalinių ar tarptautinių olimpiadų, konkursų einamaisiais mokslo metais nugalėtojas;

36.2. kurių mokosi formalųjį švietimą papildančio ugdymo mokyklose (muzikos, dailės, menų, sporto ir kitose) pagal formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas (ar yra jas baigęs);

36.3. kurių mokosi pagal kitas neformaliojo vaikų švietimo programas.

37. Sprendimas priimamas dalyko, nuo kurio pamokų mokinys atleidžiamas, mokytojui susipažinus su formalųjį švietimą papildančio ugdymo programų ar kitų neformaliojo švietimo programų turiniu, kuris turi derėti su Bendrųjų programų turiniu. Programas ar jų nuorodas mokyklai pateikia mokinys ar mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai) kartu su prašymu dėl atleidimo nuo to dalyko pamokų iki mokyklos sprendimu numatomos datos.

38. Mokykla priima sprendimus dėl menų ar fizinio ugdymo dalykų, o išimtiniais atvejais – ir kitų dalykų vertinimų, gautų mokantis pagal formalųjį švietimą papildančias programas, įskaitymo ir konvertavimo į pažymius pagal dešimtbalę vertinimo skalę.

39. Mokinys, atleistas nuo kurių nors menų, fizinio ugdymo ar kitų sričių dalykų pamokų, jų metu gali užsiimti kita ugdomąja veikla arba mokytis individualiai. Mokykla užtikrina nuo pamokų atleistų mokinių saugumą ir užimtumą. Jeigu šios pamokos pagal pamokų tvarkaraštį yra pirmosios ar paskutinės, mokiniai mokyklos sprendimu gali į mokyklą atvykti vėliau arba išvykti anksčiau. Apie tai mokykla informuoja tėvus.

PENKTASIS SKIRSNIS

MOKYMOSI PAGALBOS TEIKIMAS MOKINIUI, BESIMOKANČIAM PAGAL PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMĄ

40. Mokymosi pagalba mokykloje turi būti teikiama kiekvienam mokiniui, kuriam ji reikalinga. Ypač svarbi mokymosi pagalba mokiniui:

40.1. dėl ligos ar kitų priežasčių praleidusiam dalį pamokų;

40.2. gavusiam nepatenkinamą atsiskaitomųjų ar kitų užduočių įvertinimą;

40.3. gavusiam kelis iš eilės nepatenkinamus kurio nors dalyko įvertinimus;

40.4. jei pasiekimų lygis (vieno ar kelių dalykų) žemesnis, nei numatyta Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose, ir mokinys nedaro pažangos;

40.5. jei nacionalinio pasiekimų patikrinimo metu nepasiekiamas patenkinamas lygmuo;

40.6. jei jo pasiekimai yra aukščiausio lygmens ir (ar) jei jis siekia domėtis pasirinkta mokymosi sritimi;

40.7. kitais mokyklos pastebėtais mokymosi pagalbos poreikio atvejais.

41. Mokykla užtikrina sisteminę mokymosi pagalbą, kuri apima: žemų pasiekimų prevenciją, intervenciją sprendžiant iškilusias problemas ir kompensacines priemones (suteikiama tai, ko mokiniai negali gauti namuose, ir pan.).

42. Mokymosi pagalbos teikimo veiksmingumas turi būti analizuojamas ir kompleksiškai vertinamas pagal individualią mokinių pažangą ir pasiekimų dinamiką.

43. Mokykla paskiria asmenį, atsakingą už mokymosi pasiekimų stebėsenos koordinavimą ir mokymosi pagalbos teikimo organizavimą.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

ASMENŲ, BAIGUSIŲ UŽSIENIO VALSTYBĖS AR TARPTAUTINĖS ORGANIZACIJOS PAGRINDINIO, VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS DALĮ AR PRADINIO, PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMĄ, UGDYMO ORGANIZAVIMAS

44. Mokykla, atvykus asmeniui, baigusiam užsienio valstybės, tarptautinės organizacijos pagrindinio, vidurinio ugdymo programos dalį ar pradinio, pagrindinio ugdymo programą (toliau – tarptautinė bendrojo ugdymo programa):

44.1. priima jį mokytis vadovaudamasi Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. ISAK-556 „Dėl Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Nuosekliojo mokymosi tvarkos aprašas). Mokykla išsiaiškina atvykusiojo asmens lūkesčius ir norus mokytis kartu su bendraamžiais (suaugusiųjų – pagal suaugusiųjų bendrojo ugdymo programą), švietimo pagalbos poreikį ar poreikį tam tikrą dalį laiko intensyviai mokytis lietuvių kalbos (suaugusiųjų – pagal suaugusiųjų bendrojo ugdymo programą);

44.2. informuoja valstybinės mokyklos (biudžetinės įstaigos) savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją, savivaldybės mokyklos (biudžetinės įstaigos) savivaldybės vykdomąją instituciją ar jos įgaliotą asmenį, valstybinės ir savivaldybės mokyklos (viešosios įstaigos) ar nevalstybinės mokyklos savininką (dalyvių susirinkimą);

44.3. kartu su mokinio tėvais (globėjais ir rūpintojais) numato atvykusio mokytis asmens tolesnio mokymosi perspektyvą, aptaria švietimo pagalbos poreikį ar poreikį tam tikrą laiko dalį intensyviai mokytis lietuvių kalbos;

44.4. paskiria asmenį, galintį padėti atvykusiam asmeniui sklandžiai įsitraukti į mokyklos bendruomenės gyvenimą, mokytis ir ugdytis, prireikus pasitelkia mokinius savanorius;

44.5. sudaro mokinio mokymosi individualų planą, kuriame gali būti numatytas ir pamokų skaičiaus perskirstymas tarp dalykų, numatytų Bendrųjų ugdymo planų 77, 93 punktuose, pavyzdžiui, sudarant galimybę kurį laiką nesimokyti kai kurių dalykų ar jų dalies, bet nepažeidžiant mokinio mokymosi poreikių;

44.6. numato preliminarią mokinio adaptacinio laikotarpio trukmę, mokyklos teikiamos pagalbos formas ir būdus, mokyklos, mokinio ir mokinio tėvų (globėjų ir rūpintojų) įsipareigojimus. Adaptaciniu laikotarpiu rekomenduojama stebėti mokinių individualią pažangą ir jų pasiekimų nevertinti pažymiais. Užsitęsus mokinio adaptacijai ar iškilus sunkumų, susijusių su adaptacija, į adaptacijos procesų valdymą turi būti įtraukta mokyklos vaiko gerovės komisija;

44.7. nuolat bendradarbiauja su mokinio tėvais (globėjais ir rūpintojais) ar teisėtais mokinio atstovais ir teikia informaciją apie mokinio mokymąsi, daromą pažangą;

44.8. siūlo neformaliojo vaikų švietimo veiklas, konsultuoja dėl jų pasirinkimo;

44.9. numato klasės vadovo, mokytojų darbą su atvykusiu mokiniu ir mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais).

45. Jeigu mokinys nemoka ar menkai moka lietuvių kalbą, mokykla gali organizuoti:

45.1. lietuvių kalbos mokymąsi intensyviu būdu (išlyginamosiose klasėse, grupėse ar kitomis formomis), kartu užtikrindama, kad kitus dalykus (pavyzdžiui, menus, gamtos mokslus ir kt.) jis mokytųsi kartu su bendraamžiais;

45.2. intensyvų vien lietuvių kalbos mokymąsi iki vienų metų (išimtiniais atvejais ir ilgiau) ar trumpiau ir pagalbos pagal mokinio poreikius teikimą kelerius (2–4) metus;

45.3. mokinio mokymąsi kartu su kitais bendraamžiais paskirtoje klasėje, teikiant reikiamą švietimo ir mokymosi pagalbą;

45.4. mokymąsi kitu mokyklos siūlomu būdu, suderintu su mokinio tėvais (globėjais ir rūpintojais).

SEPTINTASIS SKIRSNIS

MOKYMOSI ORGANIZAVIMAS IŠLYGINAMOSIOSE KLASĖSE AR GRUPĖSE

46. Suaugusių užsieniečių ir Lietuvos Respublikos piliečių, atvykusių ar grįžusių gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje, ir jų vaikų ugdymas išlyginamosiose klasėse ir išlyginamosiose laikinosiose grupėse organizuojamas vadovaujantis Užsieniečių ir Lietuvos Respublikos piliečių, atvykusių ar grįžusių gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje, vaikų ir suaugusiųjų ugdymo išlyginamosiose klasėse ir išlyginamosiose mobiliosiose grupėse tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. ISAK-1800 „Dėl Užsieniečių ir Lietuvos Respublikos piliečių, atvykusių ar grįžusių gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje, vaikų ir suaugusiųjų ugdymo išlyginamosiose klasėse ir išlyginamosiose mobiliosiose grupėse tvarkos aprašo patvirtinimo“.

47. Išlyginamosios klasės (kai kuriais atvejais – grupės) gali būti steigiamos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos, savininko (dalyvių susirinkimo) sprendimu, kuriuo nustatoma priėmimo į išlyginamąsias klases, grupes tvarka ir numatomos finansavimo galimybės.

48. Mokykla, kurioje steigiama išlyginamoji klasė ar grupė, rengia išlyginamosios klasės ar grupės ugdymo planą ir pamokų tvarkaraštį:

48.1. mokiniai išlyginamojoje klasėje ar grupėje gali mokytis visų tos klasės ugdymo plano dalykų, tik tam tikros ugdymo srities (lietuvių kalbos, kitų kalbų, gamtamokslinių, socialinių, menų, tiksliųjų mokslų) dalykų ar vieno dalyko;

48.2. klasės ar grupės ugdymo planas sudaromas taip, kad didžiausias mokinio pamokų skaičius per mokslo metus neviršytų 1036 pamokų, per savaitę – 28 pamokų.

Neformaliojo švietimo pamokų (arba veiklų), skirtų mokinio ugdymo poreikiams tenkinti, skaičius neturi viršyti per mokslo metus – 370 pamokų, per savaitę – 10 pamokų.

49. Mokykla bendradarbiauja su išlyginamojoje klasėje ar grupėje besimokančiųjų tėvais (globėjais, rūpintojais), nuolat teikia informaciją apie mokinių pasiekimus ir daromą pažangą.

50. Lietuvių kalbos mokoma vadovaujantis Išlyginamųjų klasių ir išlyginamųjų mobiliųjų grupių lietuvių kalbos programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. ISAK-1216 „Dėl Išlyginamųjų klasių ir išlyginamųjų mobiliųjų grupių lietuvių kalbos programos patvirtinimo“.

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

LAIKINŲJŲ MOKYMOSI GRUPIŲ SUDARYMAS

51. Mokykla, įgyvendindama pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, nustato laikinosios mokymosi grupės dydį pagal skirtas mokymo lėšas. Mokinių skaičius laikinojoje grupėje negali būti didesnis nei teisės aktais nustatytas didžiausias mokinių skaičius klasėje.

52. Mokyklos ugdymo turiniui įgyvendinti klasėje sudaromos laikinosios grupės:

52.1. doriniam ugdymui, jeigu tos pačios klasės mokiniai yra pasirinkę ir tikybą, ir etiką;

52.2. informacinių technologijų ir technologijų dalykams mokyti, atsižvelgiant į darbo vietų kabinetuose skaičių, kurį nustato Higienos norma;

52.3. kitiems dalykams mokyti, jei mokyklai pakanka mokymo lėšų, pavyzdžiui, gamtos mokslų pamokoms, kuriose atliekami eksperimentai.

53. Jei klasėje mokosi ne mažiau kaip 21 mokinys, joje sudaromos laikinosios grupės:

53.1. užsienio kalboms;

53.2. lietuvių kalbai ir literatūrai mokyti mokykloje, kurioje mokoma tautinių mažumų kalba (kalbos);

53.3. lietuvių kalbai ir literatūrai mokyti mokykloje, kuri daugiakalbėje aplinkoje (t. y., jeigu mokykla yra Vilniaus rajono ar Šalčininkų rajono savivaldybėje, taip pat jeigu mokykla yra Elektrėnų, Širvintų rajono, Švenčionių rajono, Trakų rajono, Visagino ar Vilniaus miesto savivaldybėje ir joje yra ne mažiau kaip 20 procentų mokinių, besimokančių valstybine mokomąja kalba, kurių gimtoji kalba yra kita, ne valstybinė kalba).

DEVINTASIS SKIRSNIS

UGDYMO ORGANIZAVIMAS JUNGTINĖSE KLASĖSE

54. Mokykloje sudarant jungtines klases vadovaujamasi Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 „Dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“.

55. Mokykla, planuodama mokyklos ugdymo turinio įgyvendinimą ir sudarydama mokyklos ugdymo planą, numato, kurių dalykų pamokas skirtingo amžiaus mokiniams jungtinėje klasėje organizuos vienu metu, o kuriais atvejais – atskirai ar tik dalį kartu, o dalį atskirai. Pamokų skaičius mokiniui per mokslo metus negali būti mažesnis už Bendrųjų ugdymo planų 77 punkte nurodytą minimalų privalomą pamokų skaičių atitinkamos klasės mokiniui. Maksimalus jungtiniam komplektui skiriamų valandų skaičius negali viršyti Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 679 „Dėl Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 3 priede nustatyto klasės kontaktinių valandų skaičiaus per mokslo metus.

DEŠIMTASIS SKIRSNIS

MOKYMO NAMIE ORGANIZAVIMAS

56. Mokinių mokymas namie organizuojamas, vadovaujantis Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V-1405 „Dėl Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, ir Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu.

57. Mokiniai namie mokomi savarankišku ar (ir) nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu. Nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu mokiniai gali būti mokomi tik pritarus gydytojų konsultacinei komisijai. Mokiniui, mokomam namie, mokykla, suderinusi su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais) ir atsižvelgdama į gydytojų konsultacinės komisijos rekomendacijas, parengia individualų ugdymo planą.

58. Savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu namie mokomam mokiniui 5–6 klasėse skiriamos 444 pamokos per mokslo metus, per savaitę – 12, 7–8 klasėse – 481 pamoka per mokslo metus, per savaitę – 13, 9–10, gimnazijos I–II klasėse – 555 pamokos per mokslo metus, per savaitę – 15, gimnazijos III klasėje – 518, IV klasėje – 462 pamokos per mokslo metus, per savaitę – 14 pamokų. Dalį pamokų gydytojų konsultacinės komisijos leidimu mokinys gali lankyti mokykloje arba mokytis nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu.

59. Mokiniams, kurie mokosi namie nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu pavienio mokymosi forma, skiriama iki 15 procentų, grupinio mokymosi forma – iki 40 procentų Bendrųjų ugdymo planų 77, 93 punktuose nustatyto pamokų skaičiaus mokiniui per savaitę ar per mokslo metus.

60. Suderinus su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais), mokyklos vadovo įsakymu mokinys gali nesimokyti menų, dailės, muzikos, technologijų ir kūno kultūros. Dienyne ir mokinio individualiame ugdymo plane prie dalykų, kurių mokinys nesimoko, įrašoma „atleista“. Dalis pamokų, gydytojo leidimu lankomų mokykloje, įrašoma į mokinio individualų ugdymo planą. Mokyklos sprendimu mokiniui, kuris mokosi namuose, gali būti skiriama iki 2 papildomų pamokų per savaitę. Šias pamokas siūloma panaudoti mokinio pasiekimams gerinti.

III SKYRIUS

PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS

61. Mokykla įgyvendina Pagrindinio ugdymo bendrąsias programas, kurias sudaro ugdymo sritys ir dalykai: dorinis ugdymas: etika, katalikų tikyba, ortodoksų (stačiatikių) tikyba, evangelikų liuteronų tikyba, evangelikų reformatų tikyba, karaimų tikyba; judėjų tikybos pažintinė programa; kalbos: lietuvių kalba ir literatūra, kitos gimtosios kalbos, lietuvių gestų kalba, lietuvių valstybinė kalba, lietuvių kalba kurtiesiems ir neprigirdintiesiems, pirmoji užsienio kalba, antroji užsienio kalba, užsienio (anglų) kalba kurtiesiems ir neprigirdintiesiems; matematika; gamtamokslinis ugdymas; socialinis ugdymas: istorija, geografija, pilietiškumo ugdymas, ekonomika ir verslumas, psichologija; meninis ugdymas: dailė, muzika, šokis, teatras, šiuolaikiniai menai; informacinės technologijos; technologijos; fizinis ugdymas, bendrųjų kompetencijų ir gyvenimo įgūdžių ugdymas.

62. Mokykla, formuodama mokyklos pagrindinio ugdymo programos turinį, gali siūlyti mokiniams rinktis:

62.1. pagilinto mokymosi programą – užsienio kalbos ir kūno kultūros, o lietuvių kalbos ir literatūros – tik mokiniams, kurie mokosi tautinių mažumų kalba (5 klasėje);

62.2. dalyko modulius;

62.3. kryptingo meninio ugdymo programas;

62.4. projektinį darbą;

62.5. šiuolaikinių menų programą vietoje muzikos ir dailės dalyko – mokantis pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį;

62.6. pasirenkamuosius dalykus (pavyzdžiui, nacionalinis saugumas ir krašto gynyba, etninė kultūra, biochemija, ugdymas karjerai ir kitus dalykus).

63. Mokykla, įgyvendindama pagrindinio ugdymo programos ugdymo turinį, gali:

63.1. iki 10 procentų didinti ar mažinti (perskirstyti) dalykui mokyti skiriamų pamokų skaičių. Perskirstyti dalykams skiriamas pamokas galima tarp keleto dalykų ar tarp visų;

63.2. ugdymo programą įgyvendinti per dalykų modulius, t. y. dalykų bendrųjų programų turinį 9–10, gimnazijos I–II klasėse skaidyti į modulius, kurių turinys ir skaičius pasirenkamas atsižvelgiant į mokinių mokymosi poreikius ir dalyko bendrojoje programoje numatytus mokinių pasiekimus. Modulių turiniui įgyvendinti turi būti užtikrintas minimalus pamokų skaičius dalykui įgyvendinti, numatytas Bendrųjų ugdymo planų 77 punkte;

63.3. 9–10 ir gimnazijos I–II klasėse bendrą klasei skirtą pamokų skaičių tarp dalykų paskirstyti kitaip, nei nurodoma Bendrųjų ugdymo planų 77 punkte, išlaikant tą patį dalykų skaičių ir neviršijant maksimalaus mokiniui skiriamo pamokų skaičiaus per dvejus mokslo metus. Mokykla, nusprendusi dalykams mokyti skirti kitokį pamokų skaičių, nei numatyta Bendruosiuose ugdymo planuose, turi užtikrinti, kad bus pasiekti Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose numatyti mokymosi rezultatai. Sprendimą skirti kitokį pamokų skaičių, nei numatyta Bendruosiuose ugdymo planuose, savivaldybės mokykla (biudžetinė įstaiga) suderina su savivaldybės vykdomąja institucija ar jos įgaliotu asmeniu, valstybinė mokykla (biudžetinė įstaiga) – su savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija, valstybinė ir savivaldybės mokykla (viešoji įstaiga) ir nevalstybinė mokykla – su savininku (dalyvių susirinkimu), prireikus ir su ekspertais;

63.4. perskirstyti tarp dalykų iki 50 procentų Bendrųjų ugdymo planų 77 punkte nustatyto pamokų skaičiaus, kai ugdymo turinio įgyvendinimą produktyviojo mokymosi būdu organizuoja mokyklos, kurių sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras.

64. Mokykla nustato ir skiria adaptacinį laikotarpį pradedantiems mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją ir antrąją dalis ir naujai atvykusiems mokiniams. Dalį ugdymo proceso mokslo metų pradžioje siūloma organizuoti ne pamokų forma. Per adaptacinį laikotarpį rekomenduojama stebėti individualią pažangą, bet mokinių pasiekimų ir pažangos pažymiais nevertinti.

65. Mokiniui, kuris:

65.1. mokosi nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu pavienio mokymosi forma, individualiam mokymui skiriama iki 15 procentų, o tiems, kurie mokosi grupinio mokymosi forma, – iki 40 procentų Bendrųjų ugdymo planų 77 punkte nustatyto metinių arba savaitinių pamokų skaičiaus;

65.2. išvyksta gyventi ar (ir) mokytis į užsienį, lietuvių kalbos, Lietuvos istorijos, Lietuvos geografijos dalykų galima mokytis nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu. Norintieji mokytis kreipiasi į mokyklą, vykdančią nuotolinį mokymą. Mokiniams, kurie mokosi nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu grupinio mokymosi forma, lietuvių kalbai mokyti skiriama 50 procentų, Lietuvos istorijai, Lietuvos geografijai – 30 procentų, o tiems, kurie mokosi nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu pavienio mokymosi forma – iki 15 procentų Bendrųjų ugdymo planų 77 punkte kasdieniam mokymo proceso organizavimo būdui nustatyto minimalaus metinių ir (ar) savaitinių pamokų skaičiaus. Mokant nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu, mokymo trukmė gali būti trumpesnė negu 45 min.

ANTRASIS SKIRSNIS

PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS MOKYKLOSE, KURIOSE SUFORMUOTOS JAUNIMO KLASĖS, JAUNIMO MOKYKLOSE IR VAIKŲ SOCIALIZACIJOS CENTRUOSE

66. Jaunimo mokykla, mokykla, kurioje suformuotos jaunimo klasės, įgyvendindama mokyklos ugdymo turinį, gali perskirstyti tarp dalykų iki 25 procentų, vaikų socializacijos centras (toliau – Centras) – iki 40 procentų. Bendrųjų ugdymo planų 77 punkte nustatyto pamokų skaičiaus. Perskirstyti pamokas galima tarp kelių ar keliolikos dalykų. Mokykloje turi būti susitarta, kaip numatoma panaudoti perskirstytą mokymosi laiką. Kiekvienam ugdomam mokiniui sudaromas individualus ugdymo planas, atsižvelgiant į ugdymo tikslus, mokinio turimą mokymosi patirtį, polinkius, individualius ugdymosi poreikius, reikiamą mokymosi pagalbą ir vadovaujantis Vaiko vidutinės priežiūros priemonės įgyvendinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. V-644 „Dėl Vaiko vidutinės priežiūros priemonės įgyvendinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Vaiko vidutinės priežiūros priemonių įgyvendinimo aprašas). Centre mokiniams ugdyti gali būti sudaromos laikinosios grupės.

67. Ikiprofesinis ugdymas yra privaloma jaunimo mokyklos ar klasės ugdymo turinio dalis:

67.1. ikiprofesinio ugdymo programą įgyvendinanti mokykla gali skirti ikiprofesiniam ugdymui iki 40 procentų mokykloje įgyvendinamo ugdymo turinio, perskirsčiusi tarp dalykų iki 40 procentų Bendrųjų ugdymo planų 77 punkte nustatyto pamokų skaičiaus: 8 klasėje arba nuo 14 metų skirti 3 valandas per savaitę, per mokslo metus – 111 pamokų, 9–10 klasėse / nuo 15 iki 18 metų – po 4 valandas per savaitę, per mokslo metus – 148 pamokas;

67.2. ikiprofesinio ugdymo dalyką, orientuotą į praktinį ugdymą, rekomenduojama įvesti nuo 14 metų;

67.3. ikiprofesinio ugdymo dalyko programą rengia mokyklos mokytojai. Ją sudaro privalomas įvadinis modulis ir pasirenkamieji – savarankiški arba tęstiniai – moduliai. Įvadinis modulis skirtas supažindinti mokinius su artimiausioje aplinkoje esančiomis profesijomis, su Lietuvos darbo rinka, ateities profesijomis. Dėl ikiprofesinio ugdymo programos įvadinio modulio apimties, pasirenkamųjų modulių skaičiaus, jų temų, ikiprofesinio ugdymo integracijos su kitais bendrojo ugdymo dalykais ir modulių apimties tariamasi mokykloje. Ikiprofesinio ugdymo programos moduliai rengiami, atsižvelgiant į jų aktualumą, mokinių ugdymosi poreikius, interesus, turimą mokymosi aplinką ar galimybę naudotis kitomis aplinkomis (profesinio mokymo bazė, muziejai ir kt.). Į ikiprofesinio ugdymo dalyko programą įtraukiamos Ugdymo karjerai programos nuostatos;

67.4. rekomenduojama ikiprofesinio ugdymo procesą organizuoti taip, kad mokinys per visą dalyko programos mokymosi laiką galėtų pasirinkti kuo daugiau ir įvairesnių modulių; pagal galimybę derinti juos su profesiniu veiklinimu (pavyzdžiui, patirtiniai vizitai į profesinio mokymo įstaigas, įmones, išbandymas bent kelių svarbiausių profesijos ar veiklos aspektų ir kt.);

67.5. ikiprofesinio ugdymo programą galima įgyvendinti per perskirstytą tarp dalykų pamokų (be technologijų dalykui skirtų pamokų) laiką, per mokyklos perskirstytą pamokų laiką, per neformaliojo vaikų švietimo veikloms skirtą laiką;

67.6. į ikiprofesinio ugdymo programą jaunimo mokykla, jaunimo klasė, Centras, socializacijos klasė gali įtraukti formaliojo profesinio mokymo programos modulius, vadovaudamiesi Bendrojo ugdymo technologijų dalykų ir profesinio mokymo programos modulių užskaitos tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. ISAK-716 „Dėl Bendrojo ugdymo technologijų dalykų ir profesinio mokymo programos modulių užskaitos tvarkos aprašo patvirtinimo“.

68. Centruose neformaliajam vaikų švietimui vykdyti kiekvienai socializacijos klasei skiriamos 148 val. per mokslo metus. Šiuose centruose gali būti sudaryta socializacijos klasė 14–17 metų mokiniams, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka paskirta vidutinės priežiūros ar auklėjamojo poveikio priemonė, mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą. Centras priima sprendimą dėl vaiko atostogų, trumpalaikių išvykų, svečiavimosi, vadovaudamasis Vaiko vidutinės priežiūros priemonės įgyvendinimo tvarkos aprašu. Centro vadovas priima sprendimą dėl ugdymo laiko, kuriuo nevyko ugdymo procesas, kompensavimo. Centre pamokų perskirstymas derinamas su savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija.

TREČIASIS SKIRSNIS

DALYKŲ SRIČIŲ UGDYMO TURINIO ĮGYVENDINIMO YPATUMAI

69. Dorinis ugdymas. Dorinio ugdymo dalyką (etiką ar tikybą) mokiniui iki 14 metų parenka tėvai (globėjai, rūpintojai), o nuo 14 metų mokinys savarankiškai renkasi pats. Siekiant užtikrinti mokymosi tęstinumą ir nuoseklumą, etiką arba tikybą rekomenduojama rinktis dvejiems metams (5–6, 7–8, 9–10, gimnazijos I–II klasėms).

70. Lietuvių kalba ir literatūra. Mokykla, įgyvendindama ugdymo turinį:

70.1. siūlo mokiniams rinktis pasirenkamuosius dalykus lietuvių kalbos ir literatūros įgūdžiams formuoti ir skaitymo gebėjimams gerinti, kalbos vartojimo praktikai ar kt.;

70.2. gali integruoti į lietuvių kalbos ir literatūros programos įgyvendinimą pilietiškumo pagrindų mokymą, laisvės kovų istorijai skiriant ne mažiau kaip 18 pamokų;

70.3. mokiniams, kurie mokėsi pagal pagrindinio ugdymo programą mokykloje, kurioje įteisintas mokymas tautinės mažumos kalba, ir nori tęsti mokymąsi pagal pagrindinio ugdymo programą mokykloje, kurios nuostatuose (įstatuose) įteisintas mokymas valstybine kalba, sudaromos sąlygos pasiekti bendrojoje programoje numatytus pasiekimus: vienus mokslo metus jiems gali būti skiriama 1 papildoma lietuvių kalbos ir literatūros pamoka per savaitę; jei klasėje ar keliose klasėse yra keletas tokių mokinių, gali būti sudaryta grupė, kurios mokymui skiriama 2 ar daugiau papildomų pamokų, atsižvelgiant į mokyklos turimas mokymo lėšas.

71. Užsienio kalba.

71.1. Užsienio kalbos, pradėtos mokytis pagal pradinio ugdymo programą, toliau mokomasi kaip pirmosios iki pagrindinio ugdymo programos pabaigos.

71.2. Antrosios užsienio kalbos mokyti privaloma nuo 6 klasės, išskyrus mokyklas, kuriose mokoma tautinės mažumos kalba. Tėvai (globėjai, rūpintojai) mokiniui iki 14 metų parenka, o mokinys nuo 14 iki 16 metų tėvų (rūpintojų) sutikimu pats renkasi antrąją užsienio kalbą: anglų, latvių, lenkų, prancūzų, rusų, vokiečių ar kitą. Mokykla privalo sudaryti galimybę rinktis antrąją užsienio kalbą iš ne mažiau kaip dviejų užsienio kalbų (neįskaitant pirmosios užsienio kalbos, kurios mokinys mokėsi kaip ankstyvosios užsienio kalbos pagal pradinio ugdymo programą ir toliau mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą) ir sąlygas mokytis pasirinktos kalbos. Kalbai mokyti gali būti skiriama ir daugiau pamokų, negu nurodyta Bendrųjų ugdymo planų 77 punkte, jei mokyklai pakanka mokymo lėšų. Tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu antrosios užsienio kalbos galima pradėti mokyti ir nuo 5 klasės, jei mokyklai užtenka mokymo lėšų.

71.3. Baigiant pagrindinio ugdymo programą, rekomenduojama organizuoti užsienio kalbų pasiekimų patikrinimą centralizuotai parengtais kalbos mokėjimo lygio nustatymo testais (pateikiamais per duomenų perdavimo sistemą KELTAS).

71.4. Keisti užsienio kalbą, nebaigus pagrindinio ugdymo programos, galima tik tokiu atveju, jeigu mokinio norimos mokytis užsienio kalbos pasiekimų lygis ne žemesnis, nei numatyta tos kalbos bendrojoje programoje, arba jei mokinys yra atvykęs iš kitos Lietuvos ar užsienio mokyklos ir šiuo metu lankoma mokykla dėl objektyvių priežasčių negali sudaryti mokiniui galimybės toliau mokytis pradėtos kalbos. Gavus mokinio tėvų (globėjų, rūpintojų) sutikimą raštu, mokiniui sudaromos sąlygos pradėti mokytis užsienio kalbos, kurios mokosi klasė, ir įveikti programų skirtumus:

71.4.1. vienus mokslo metus jam skiriama ne mažiau nei viena papildoma užsienio kalbos pamoka per savaitę;

71.4.2. susidarius mokinių laikinajai grupei, kurios dydį numato mokykla, atsižvelgdama į mokymo lėšas, skiriamos dvi papildomos pamokos.

71.5. Jei mokinys yra baigęs tarptautinės bendrojo ugdymo programos dalį ar visą programą ir mokykla nustato, kad jo vienos užsienio kalbos pasiekimai yra aukštesni, nei numatyta Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose, mokinio ir jo tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu mokykla įskaito mokinio pasiekimus ir konvertuoja pagal dešimtbalę vertinimo sistemą. Mokykla sudaro mokiniui individualų užsienio kalbos mokymosi planą ir galimybę vietoje užsienio kalbos pamokų lankyti papildomas lietuvių kalbos ir literatūros ar kitos kalbos pamokas kitose klasėse.

71.6. Jeigu mokinys yra atvykęs iš kitos mokyklos ir, tėvams (globėjams, rūpintojams) pritarus, pageidauja toliau mokytis pradėtos kalbos, o mokykla neturi tos kalbos mokytojo:

71.6.1. mokiniui sudaromos sąlygos lankyti užsienio kalbos pamokas kitoje mokykloje, kurioje vyksta tos kalbos pamokos, suderinus su mokiniu, mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais) ir su valstybinės mokyklos (biudžetinės įstaigos) – savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija, savivaldybės mokyklos (biudžetinės įstaigos) – savivaldybės vykdomąja institucija ar jos įgaliotu asmeniu, valstybinės ir savivaldybės mokyklos (viešosios įstaigos) ir nevalstybinės mokyklos – savininku (dalyvių susirinkimu). Skiriant pamokų skaičių, vadovaujamasi  Bendrųjų ugdymo planų 77 punktu;

71.6.2. mokinys gali kalbos mokytis neformaliojo švietimo įstaigoje ir siekti Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose nurodytų pasiekimų (pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis). Tokiais atvejais jis privalo reguliariai pildyti savo Europos kalbų aplanką ir rinkti kalbos mokėjimo lygį patvirtinančius dokumentus. Juos turi pateikti mokyklai pagal iš anksto priimtą susitarimą, kuriame numatytas atsiskaitymo laikas ir apibrėžti pasiekimų įvertinimo kriterijai.

71.7. Mokyklai priėmus sprendimą gali būti įgyvendinamas integruotas dalyko ir užsienio kalbos mokymas (is):

71.7.1. pagal dalyko ir užsienio kalbų mokytojų parengtą ugdymo programą – ilgalaikį planą. Programą gali įgyvendinti dalyko mokytojas, užsienio kalbos mokytojas arba dalyko ir užsienio kalbos mokytojai kartu;

71.7.2. dalyko arba užsienio kalbos pamokose, arba kaip dalyko modulis, skiriant pagal poreikį pamoką(-ų) iš ugdymo poreikiams ir mokymosi pagalbai teikti numatytų pamokų.

72. Gamtos mokslai.

72.1. Mokykla užtikrina, kad eksperimentiniams ir praktiniams įgūdžiams ugdyti gamtos mokslų dalykų turinyje būtų skiriama ne mažiau kaip 30 procentų dalykui skirtų pamokų per mokslo metus. Nesant sąlygų atlikti eksperimentus mokykloje, kurioje mokosi mokinys, sudaromos sąlygos juos atlikti kitoje mokykloje, atvirosios prieigos centruose ar kitose tam tinkamose aplinkose.

72.2. Mokykla, įgyvendinanti pagrindinio ugdymo programą, gali priimti sprendimą 7–8 klasėse vietoje atskirų gamtos mokslų dalykų – biologijos, chemijos, fizikos – organizuoti vieno, gamtos mokslų, dalyko mokymąsi, nemažinant biologijai, chemijai ir fizikai Bendrųjų ugdymo planų 77 punkte skirtų pamokų per mokslo metus. Mokyklos, išbandančios gamtos mokslų kurso 5–8 klasėms programą, gali visas gamtos mokslams (biologijai, chemijai, fizikai) kurioje nors klasėje skirtas pamokas pavesti organizuoti vienam ar paskirstyti keliems gamtos mokslų mokytojams.

73. Technologijos.

73.1. Mokiniai, kurie mokosi pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį (5–8 klasėse), kiekvienoje klasėje mokomi, proporcingai paskirsčius laiką mitybos, tekstilės, konstrukcinių medžiagų ir elektronikos technologijų programoms.

73.2. Mokiniams, kurie pradeda mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį, technologijų dalykas prasideda nuo privalomo 17 valandų integruoto technologijų kurso. Šio kurso programos įgyvendinimas (intensyvinimas, ekskursijos, susitikimai ar kt.) turi būti numatytas mokyklos ugdymo plane.

73.3. Mokiniai, baigę integruoto technologijų kurso programą, pagal savo interesus ir polinkius renkasi kurią nors privalomą technologijų programą (mitybos, tekstilės, konstrukcinių medžiagų, elektronikos, gaminių dizaino ir technologijų). Mokyklos ugdymo plane turi būti numatoma, kuriais atvejais mokiniai gali keisti pasirinktą technologijų programą.

73.4. Mokiniams, kurie mokosi pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį, gali būti siūloma rinktis kitokias technologinio ugdymo programas, mokyklos sukurtas, atsižvelgiant į specifinius mokinių poreikius, mokymosi sąlygų ypatumus, mokyklos ugdymo turinį (pavyzdžiui, mokykla, atsižvelgdama į mokyklos ugdymo turinio specifiškumą, gali parengti biotechnologijos, keramikos, robotikos, variklinių transporto priemonių ir kt. programas). Būtina, kad mokiniai, mokydamiesi pagal mokyklos parengtas technologinio ugdymo programas, įgytų pasiekimų, artimų ar tolygių numatytiesiems pagrindinio ugdymo technologijų bendrojoje programoje.

73.5. Mokykla, bendradarbiaudama su profesinio mokymo įstaiga, technologijų programų turinį gali derinti su atitinkama formaliojo profesinio mokymo programa, o jai įgyvendinti naudotis profesinio mokymo baze.

74. Informacinės technologijos.

74.1. 7–8 klasėse skiriamos 37 dalyko pamokos per dvejus metus. 7 klasėje pirmą pusmetį pamokos skiriamos informacinių technologijų bendrosios programos kursui (apie 50 procentų metinių pamokų), o antrą pusmetį informacinių technologijų mokoma integruotai su kitais dalykais (kiti 50 procentų pamokų); 8 klasėje – priešingai: pirmą pusmetį informacinių technologijų mokoma integruotai (apie 50 procentų metinių pamokų), o antrą pusmetį pamokos skiriamos informacinių technologijų bendrosios programos kursui (kiti 50 procentų pamokų). Gali būti integruojama, pavyzdžiui, su matematikos mokymu (pavyzdžiui, naudojimasis skaičiuokle sprendžiant statistikos uždavinius).

74.2. Integruojant dalyko ir informacinių technologijų programas, pamoką gali planuoti ir dalyko mokytoją konsultuoti informacinių technologijų mokytojas arba pamokoje gali dirbti du mokytojai (dalyko ir informacinių technologijų). Dalyko mokytojui turint pakankamai gerus skaitmeninio raštingumo gebėjimus, nėra būtina, kad pamokoje dirbtų du mokytojai.

74.3. 9–10 ir gimnazijos I–II klasių informacinių technologijų kursą sudaro privalomoji dalis ir vienas iš pasirenkamųjų programavimo pradmenų, kompiuterinės leidybos pradmenų arba tinklalapių kūrimo pradmenų modulių. Mokykla siūlo rinktis ne mažiau kaip iš dviejų modulių. Modulį renkasi mokinys.

75. Socialiniai mokslai.

75.1. Mokykla, įgyvendindama socialinių mokslų ugdymo turinį, 9–10 ir gimnazijos I–II klasių mokinių projektinio darbo (tyrimo, kūrybinių darbų, socialinės veiklos) gebėjimams ugdyti gali skirti 20–30 procentų dalykui skirtų pamokų laiko per mokslo metus.

75.2. Laisvės kovų istorijai mokyti rekomenduojama skirti ne mažiau kaip 18 pamokų, integruojant temas į istorijos, lietuvių kalbos ir pilietiškumo pagrindų pamokas.

75.3. Rekomenduojama į istorijos, geografijos, pilietiškumo ugdymo pagrindų dalykų turinį integruoti Lietuvos ir pasaulio realijas, kurios turi būti nuolat sistemingai atskleidžiamos ir aptariant su mokiniais nacionalinio saugumo ir gynybos pagrindų temas, tokias kaip: Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo samprata ir sistema, rizikos veiksnių, grėsmių ir pavojų analizė; Lietuvos gynybos politika; informaciniai ir kibernetiniai karai: tikslai, metodai, instrumentai; Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas ir kiti įgyvendinamieji gynybos ir kovos su korupcija sričių teisės aktai, ir kitas panašias temas.

75.4. Mokykla siūlo mokiniams pasirinkti mokytis Nacionalinio saugumo ir krašto gynybos modulį pagal Nacionalinio saugumo ir krašto gynybos programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. V–943 „Dėl Nacionalinio saugumo ir krašto gynybos programos patvirtinimo“. Šiai programai įgyvendinti pamokos skiriamos iš numatytųjų mokinio ugdymo poreikiams ir mokymosi pagalbai teikti.

76. Fizinis ugdymas.

76.1. Mokiniui, kuris:

76.1.1. 2019–2020 mokslo metais mokosi 5 ar 6 klasėje, privalomos 3 fizinio ugdymo pamokos per savaitę, per mokslo metus – 111 pamokų;

76.1.2. 2020–2021 mokslo metais mokosi 5, 6 ar 7 klasėje, privalomos 3 fizinio ugdymo pamokos per savaitę, per mokslo metus – 111 pamokų.

76.2. Būtina sudaryti sąlygas kiekvienam mokiniui rinktis jo pomėgius atitinkančią neformaliojo švietimo programą, skirtą fizinio aktyvumo veikloms. Mokykla užtikrina pasiūlos įvairovę ir organizuoja mokinių, lankančių šias programas, apskaitą.

76.3. Organizuojant fizinio ugdymo pamokas gali būti sudaromos atskiros mergaičių ir berniukų grupės iš paralelių ar gretimų klasių mokinių (pavyzdžiui, 5A ir 5B ar 7A ir 8B). Jei pakanka mokymo lėšų, klasė gali būti dalijama į grupes.

76.4. Mokykla numato, kaip organizuos ugdymą specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams:

76.4.1. pagal ligų pobūdį iš įvairių klasių sudaromos 7–12 mokinių grupės, kurioms skiriamos 2 pamokos per savaitę, nuo 2019–2020 mokslo metų 5 ir 6 klasės mokiniams skiriamos 3 fizinio ugdymo pamokos per savaitę, o nuo 2020–2021 mokslo metų 3 fizinio ugdymo pamokos skiriamos ir 7 klasės mokiniams;

76.4.2. mokiniai gali dalyvauti pamokose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas ir atsižvelgiant į savijautą;

76.4.3. tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu mokiniai gali lankyti sveikatos grupes ne mokykloje.

76.5. Parengiamosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams krūvis ir pratimai skiriami, atsižvelgiant į jų ligų pobūdį ir sveikatos būklę. Neskiriama ir neatliekama pratimų, galinčių skatinti ligų paūmėjimą. Dėl ligos pobūdžio negalintiesiems atlikti įprastų užduočių mokytojas skiria alternatyvias atsiskaitymo užduotis, kurios atitinka mokinių fizines galimybes ir gydytojo rekomendacijas.

76.6. Mokykla mokiniams, atleistiems nuo fizinio ugdymo pamokų dėl sveikatos ir laikinai dėl ligos, siūlo kitą veiklą (pavyzdžiui, stalo žaidimus, šaškes, šachmatus, veiklą kompiuterių klasėje, bibliotekoje, konsultacijas, socialinę veiklą ir pan.).

77. Minimalus pamokų skaičius Pagrindinio ugdymo programai grupinio mokymosi forma kasdieniu ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu įgyvendinti per dvejus mokslo metus ir per savaitę:

Klasė Ugdymo sritys ir dalykai	5	6	7	8	Pagrindinio ugdymo programos I dalyje (5–8 klasė)	9 / gimnazijos I klasė	10 / gimnazijos II klasė	Pagrindinio ugdymo programoje (iš viso)
Dorinis ugdymas
Dorinis ugdymas (etika) Dorinis ugdymas (tikyba)	74 (1;1)		74 (1;1)		148	74 (1;1)		222
Kalbos
Lietuvių kalba ir literatūra	370 (5;5)		370 (5;5)		740	333 (4;5 / 5;4)		1 073
Gimtoji kalba (baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių)*	370 (5;5)		370 (5;5)		740	296 (4;4)		1 036
Užsienio kalba (1-oji)	222 (3;3)		222 (3;3)		444	222 (3;3)		666
Užsienio kalba (2-oji)	74 (0;2)		148 (2;2)		222	148 (2;2)		370
Matematika ir informacinės technologijos
Matematika	296 (4;4)		296 (4;4)		592	259 (4;3 / 3;4)		851
Informacinės technologijos	74 (1;1)		37 (1)		111	74 (1;1)		185
Gamtamokslinis ugdymas
Gamta ir žmogus	148 (2;2)		–		148	–		148
Biologija	–		111 (1;2 / 2;1)		111	111 (1;2 / 2;1)		222
Chemija	–		74 (0;2)		74	148 (2;2)		222
Fizika	-		111(1;2 / 2;1)		111	148 (2;2)		259
Gamtos mokslai**	148		296		444			444
Socialinis ugdymas
Istorija	148 (2;2)		148 (2;2)		296	148 (2;2)		444
Pilietiškumo pagrindai	–		–		–	74 (1;1)		74
Socialinė-pilietinė veikla	20		20		40	20		60
Geografija	74 (0;2)		148 (2;2)		222	111 (2;1 / 1;2)		333
Ekonomika ir verslumas	–		–		–	37		37
Meninis ugdymas
Dailė	74 (1;1)		74 (1;1)		148	74 (1;1)		222
Muzika	74 (1;1)		74 (1;1)		148	74 (1;1)		222
Technologijos, kūno kultūra, žmogaus sauga
Technologijos (...)	148 (2;2)		111 (1;2 / 2;1)		259	92,5 (1,5;1 / 1;1,5)		351,5
Fizinis ugdymas***	222; (3;3)		148 (2;2) 185 (3;2)****		370; 407****	148 (2;2)		518; 555****
Žmogaus sauga	37 (1)		37 (1)		74	18,5 (0,5)		92,5
Pasirenkamieji dalykai / dalykų moduliai / projektinė veikla projektinė veikla (...); ... (pasirenkamasis); ...(dalyko modulis

Minimalus pamokų skaičius mokiniui per savaitę	26; 30*	29;33*	29; 32* 30**** (33*)****	30; 33*		31; 33*	31; 33*	176; 194* 177**** (195*)****
Minimalus privalomas pamokų skaičius mokiniui per 2019–2020 mokslo metus	962; 1 110*	1 073; 1 221*	1 073; 1 184*	1 110; 1 221*		1 147; 1 221*	1 147; 1 221*	6512; 7178*
Minimalus privalomas pamokų skaičius mokiniui per 2020–2021 mokslo metus	962; 1 110*	1 073; 1 221*	1 110; 1221*	1 110; 1 221*		1 147; 1 221*	1 147; 1 221*	6549; 7215*
	5–8 klasėse					9–10, gimnazijos I, II klasėse
Pamokų, skirtų mokinio ugdymo poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti, skaičius per mokslo metus	444				444	518; 370*		962; 814*
Neformalusis vaikų švietimas (valandų skaičius per mokslo metus)	259				259	185		444

Pastabos:

* mokyklose, kuriose įteisintas mokymas tautinės mažumos kalba;

** mokyklose, išbandančiose gamtos mokslų kurso programą 5–8 klasėms;

*** fizinis ugdymas įgyvendinimas pagal pagrindinio ugdymo kūno kultūros bendrąją programą;

**** fizinio ugdymo pamokų skaičius 2020–2021 mokslo metais.

Lentelėje nurodomi: dalykai ir minimalus privalomas pamokų skaičius mokiniui per savaitę; galimas kiekvienoje klasėje dalykui skiriamų savaitinių pamokų paskirstymas; neformaliajam švietimui skiriamų valandų skaičius; pamokų, skiriamų mokinių ugdymo poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti, skaičius – pagrindinio ugdymo programos pirmajai ir antrajai daliai.

Lentelėje pateiktų duomenų paaiškinimas. Pavyzdžiui: „Biologija 7 ir 8 klasė: 2;1 / 1;2“ – nurodomi galimi pamokų paskirstymo variantai: 2 pamokos 7 klasėje ir 1 pamoka 8 klasėje, arba atvirkščiai. Mokykla gali rinktis ir kitokį pamokų skirstymo variantą.

Mokyklos ugdymo plano kontaktinių valandų skaičius negali viršyti Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 679 „Dėl Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, numatyto kontaktinių valandų skaičiaus.

78. Bendrųjų ugdymo planų prieduose pateikiama:

78.1. Specializuoto ugdymo krypties programų (pagrindinio ugdymo kartu su dailės, menų, muzikos, sporto, inžinieriniu ar kitu ugdymu programų), įgyvendinimas (1 priedas).

78.2. Pagrindinio ugdymo programos įgyvendinimas kartu su formaliojo profesinio mokymo programa (2 priedas).

78.3. Pagrindinio ugdymo organizavimas ligoninės ir sanatorijos mokyklose (3 priedas).

78.4. Pagrindinio ugdymo organizavimas laisvės atėmimo vietose (4 priedas).

78.5. Suaugusiųjų pagrindinio ugdymo programos įgyvendinimas (5 priedas).

78.6. Pagrindinio ugdymo individualizuotos programos ir socialinių įgūdžių ugdymo programos įgyvendinimas (6 priedas).

IV SKYRIUS

VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS

79. Vidurinio ugdymo programos trukmė – dveji mokslo metai.

79.1. Vidurinio ugdymo programą vykdančios mokyklos įgyvendina Vidurinio ugdymo bendrąsias programas, kurias sudaro šios sritys: dorinis ugdymas: (etika, katalikų tikyba, ortodoksų (stačiatikių) tikyba, evangelikų liuteronų tikyba, evangelikų reformatų tikyba, karaimų tikyba, judėjų tikybos pažintinė programa); kalbos: lietuvių kalba ir literatūra, kitos gimtosios kalbos, lietuvių gestų kalba, lietuvių kalba kurtiesiems ir neprigirdintiesiems, užsienio kalbos, užsienio kalba kurtiesiems ir neprigirdintiesiems; matematika; gamtamokslinis ugdymas: biologija, chemija, fizika, integruotas gamtos mokslų kursas; socialinis ugdymas: istorija, geografija, integruotas istorijos ir geografijos kursas, teisė, religijotyra, filosofija, ekonomika ir verslumas, psichologija; meninis ugdymas: dailė, filmų kūrimas, fotografija, grafinis dizainas, menų pažinimas, muzika, kompiuterinės muzikos technologijos, šokis, teatras; informacinės technologijos; technologijos; fizinis ugdymas; bendrųjų kompetencijų ugdymas.

79.2. Vidurinio ugdymo turinį sudaro:

79.2.1. privaloma dalis: privalomi mokytis dalykai ir privalomai pasirenkamieji dalykai pavyzdžiui, dalykų moduliai, dalykai, brandos darbas;

79.2.2. laisvai pasirenkama dalis: pasirenkamieji dalykai, dalykų moduliai, pasirenkami profesinio mokymo programos moduliai. Pasirenkamieji dalykų moduliai neskaičiuojami kaip atskiri dalykai.

80. Mokykla nustato mokinio individualaus ugdymo plano struktūrą ir keitimo tvarką. Mokinys, vadovaudamasis Ugdymo programų aprašu, mokyklos pasiūlymais ir atsižvelgdamas į tolesnius mokymosi planus, priima sprendimą, kuriuos dalykus ar modulius renkasi mokytis pagal vidurinio ugdymo programą, apsisprendžia dėl vieno brandos darbo III ar IV gimnazijos klasėje rengimo ir kartu su mokytojais, padedant tėvams (globėjams, rūpintojams), pasirengia individualų ugdymo planą.

81. Mokinio pasirinkti mokytis dalykai tampa privalomi. Jeigu pasirinkto dalyko programos mokinys nebaigia ir nepasiekia joje numatytų pasiekimų – pripažįstama, kad jis jo nesimokė.

82. Mokinys, kuris mokosi pagal vidurinio ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa arba profesinio mokymo programos moduliais, gali nesimokyti technologijų ir integruotų menų. Šių dalykų valandos skiriamos pasirinktos profesijos dalykams mokyti.

83. Laikinosios grupės vidurinio ugdymo programai įgyvendinti (išskyrus mokyklas, nurodytas Bendrųjų ugdymo planų 88 punkte) sudaromos iš mokinių, kurie pasirenka tą pačią bendrojo ugdymo dalyko kurso programą, tą patį dalyko modulį, pasirenkamąjį dalyką ar profesinio mokymo programos modulį.

84. Jeigu mokinys pageidauja, mokykla sudaro sąlygas pagerinti pasirinktų ugdymo sričių ar atskirų dalykų kompetencijas papildomai rengtis brandos egzaminams ar tolesniam mokymuisi, baigus vidurinio ugdymo programą (pavyzdžiui, profesinio mokymo programos moduliai).

85. Mokiniui, atvykusiam iš kitos mokyklos, mokykla turi užtikrinti galimybę įgyvendinti savo individualų ugdymo planą arba, nesant tam sąlygų, pasiūlyti keisti pasirinktus dalykus ar modulius.

86. Mokykla privalo užtikrinti, kad privalomų, privalomai ir laisvai pasirenkamų dalykų mokinio individualiame plane būtų ne mažiau nei 8 pamokos, o minimalus pamokų skaičius per savaitę – 28. Mokiniams, besimokantiems tautinės mažumos kalba, minimalus pamokų skaičius – 31,5 savaitinės pamokos, mokiniams, kurie mokosi pagal specializuoto ugdymo programą, minimalus pamokų skaičius – 31 savaitinė pamoka. Didinant pamokų skaičių per savaitę, privalu laikytis Higienos normoje numatyto pamokų skaičiaus per dieną.

87. Mokykla sudaro sąlygas mokinių socialinei-pilietinei veiklai, savanorystei ir skatina mokinius jomis užsiimti. Šias veiklas rekomenduojama įtraukti į mokinio individualųjį planą. Mokykla padeda mokiniams susipažinti su profesijų įvairove ir pasirinkimo galimybėmis, planuoti tolesnį savo mokymąsi ir (ar) darbinę veiklą, karjerą.

88. Mokykla, kurioje yra viena gimnazijos III arba viena gimnazijos IV klasė, pagal skirtas mokymo lėšas pasirenka tinkamiausią būdą įgyvendinti dalykų bendrojo ir išplėstinio kursų programas ir užtikrinti mokymo kokybę. Rekomenduojama lietuvių kalbai ir literatūrai, matematikai ir gimtajai kalbai mokyti(s) sudaryti atskiras laikinąsias grupes, atsižvelgiant į mokinių pasirinktą bendrojo ar išplėstinio kurso programą, o užsienio kalbai – į kalbos mokėjimo lygį.

89. Mokinių mokymas namuose organizuojamas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų II skyriaus dešimtuoju skirsniu „Mokymo namie organizavimas“. Vidurinio ugdymo programa vaikų socializacijos centruose įgyvendinama nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu.

90. Žmogaus saugos dalykas integruojamas į kitų dalykų ugdymo turinį.

91. Mokiniams, kurie mokosi savarankiškai ar nuotoliniu būdu pavienio mokymosi forma, konsultacijoms skiriama iki 15 procentų, o besimokantiems grupinio mokymosi forma – 40 procentų Bendrųjų ugdymo planų 93 punktu nustatyto savaitinių ir (ar) metinių pamokų skaičiaus.

92. Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių fizinis ugdymas organizuojamas, vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 76.4, 76.6 papunkčiais.

93. Vidurinio ugdymo programai grupinio mokymosi forma kasdieniu ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu įgyvendinti skiriamų pamokų skaičius per dvejus mokslo metus:

Ugdymo sritys, dalykai	Minimalus pamokų skaičius privalomam turiniui įgyvendinti	Bendrasis kursas	Išplėstinis kursas
Dorinis ugdymas	70
Tikyba		70	-
Etika		70	-
Kalbos
Lietuvių kalba ir literatūra	280	280	350
Lietuvių kalba ir literatūra*	385	385	455
Gimtoji kalba (baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių)*	280	280	350
Užsienio kalbos		Kursas, orientuotas į B1 mokėjimo lygį	Kursas, orientuotas į B2 mokėjimo lygį
Užsienio kalba (...)	210	210	210
Ugdymo sritys, dalykai	Minimalus pamokų skaičius privalomam turiniui įgyvendinti	Bendrasis kursas	Išplėstinis kursas
Socialinis ugdymas	140
Istorija		140	210
Geografija		140	210
Integruotas istorijos ir geografijos kursas		140
Matematika	210	210	315
Informacinės technologijos		70	140
Gamtamokslinis ugdymas	140
Biologija		140	210
Fizika		140	245
Chemija		140	210
Integruotas gamtos mokslų kursas		140	–
Meninis ugdymas ir technologijos	140
Dailė		140	210
Muzika		140	210
Teatras		140	210
Šokis		140	210
Menų pažinimas		140	210
Kompiuterinės muzikos technologijos		140	210
Grafinis dizainas		140	210
Fotografija		140	210
Filmų kūrimas		140	210
Technologijos (kryptys):
Turizmas ir mityba		140	210
Statyba ir medžio apdirbimas		140	210
Tekstilė ir apranga		140	210
Taikomasis menas, amatai ir dizainas		140	210
Verslas, vadyba ir mažmeninė prekyba		140	210
Mechanika, mechaninis remontas		140	210
Kitos technologijų kryptys		140	210
Integruotas menų ir technologijų kursas		140	210
Fizinis ugdymas	140–210 (4–6)
Fizinis ugdymas ***		140/210	280
Pasirinkta sporto šaka		(140–210)
Žmogaus sauga**	17,5	17,5	17,5
Pasirenkamieji dalykai, dalykų moduliai / Projektinė veikla
Brandos darbas	17,5–37
Mokinio pasirinktas mokymo turinys		Iki 26 Iki 22 *	Iki 26 Iki 22*
Minimalus privalomų pamokų skaičius mokiniui per savaitę / per mokslo metus	Po 28 pamokas III ir IV gimnazijos klasėse per savaitę; 1036 – III gimnazijos klasėje, 924 – IV gimnazijos klasėje. Po 31,5 pamokos III ir IV gimnazijos klasėse per savaitę*. 1165,5 – III gimnazijos klasėje*; 1039,5 – IV gimnazijos klasėje*.
Neformalusis švietimas (valandų skaičius) klasei	210 valandų
Mokinio ugdymo poreikiams tenkinti	840 pamokų dvejiems mokslo metams
Maksimalus pamokų skaičius klasei, esant 3 ir daugiau gimnazijos III klasių, – 3570 pamokų per mokslo metus (51 pamoka per savaitę); mokyklose, kuriose įteisintas mokymas tautinės mažumos kalba, – 3780 pamokų per mokslo metus (54 pamokos per savaitę). Minimalus pamokų skaičius klasei, esant vienai gimnazijos III klasei, – 1591 pamoka per mokslo metus (43 pamokos per savaitę); mokyklose, kuriose įteisintas mokymas tautinės mažumos kalba, IV gimnazijos klasei – 1702 pamokos per mokslo metus (46 pamokos per savaitę). Klasei gali būti skiriama ir daugiau pamokų, atsižvelgiant į mokinių mokymosi poreikius ir neviršijant mokymui skirtų lėšų.

Pastabos:

* mokyklose, kuriose įteisintas mokymas tautinės mažumos kalba;

** integruojama į ugdymo turinį;

*** fizinis ugdymas įgyvendinimas pagal vidurinio ugdymo kūno kultūros bendrąją programą.

Mokyklos ugdymo plano kontaktinių valandų skaičius negali viršyti Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 679 „Dėl Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, numatyto kontaktinių valandų skaičiaus.

94. Bendrųjų ugdymo planų prieduose pateikiama:

94.1. Specializuoto ugdymo krypties programų (vidurinio ugdymo kartu su dailės, menų, muzikos, sporto, inžinieriniu ar kitu ugdymu programų), įgyvendinimas (1 priedas).

94.2. Vidurinio ugdymo programos įgyvendinimas kartu su formaliojo profesinio mokymo programa (2 priedas).

94.3. Vidurinio ugdymo organizavimas ligoninės ir sanatorijos mokyklose (3 priedas).

94.4. Vidurinio ugdymo organizavimas laisvės atėmimo vietose (4 priedas).

94.5. Suaugusiųjų vidurinio ugdymo programos įgyvendinimas (5 priedas).

V SKYRIUS

MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ (IŠSKYRUS ATSIRANDANČIUS DĖL IŠSKIRTINIŲ GABUMŲ), UGDYMO ORGANIZAVIMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

95. Mokykla, rengdama mokyklos ugdymo planą, turi užtikrinti visų mokinių įtrauktį į švietimą, šalinti kliūtis, trukdančias teikti būtiną mokymosi ir švietimo pagalbą, pritaikyti mokymosi aplinką. 

96. Mokykla, formuodama mokyklos, klasės, mokinio ugdymo turinį ir organizuodama, įgyvendindama ugdymo procesą, vadovaujasi bendrosiomis programomis ir šio skyriaus nuostatomis (jei šiame skyriuje nereglamentuojama, mokykla vadovaujasi kitomis Bendrųjų ugdymo planų nuostatomis, reglamentuojančiomis švietimo programų įgyvendinimą) ir atsižvelgia į:

96.1. mokinio mokymosi ir švietimo pagalbos poreikius;

96.2. formaliojo švietimo programą;

96.3. mokymosi formą ir mokymo proceso organizavimo būdą;

96.4. švietimo pagalbos specialistų, mokyklos vaiko gerovės komisijos, pedagoginių psichologinių ar švietimo pagalbos tarnybų rekomendacijas;

97. Pagrindinio ugdymo individualizuotos programos ir socialinių įgūdžių ugdymo programos įgyvendinimas nurodomas Bendrųjų ugdymo planų 6 priede.

ANTRASIS SKIRSNIS

INDIVIDUALAUS UGDYMO PLANO RENGIMAS

98. Mokykla, rengdama ugdymo planą mokiniui ir vadovaudamasi Bendrųjų ugdymo planų 77, 93 ar 97–100 (mokymas tautinės mažumos kalba) punktuose nurodytu pagrindinio ar vidurinio ugdymo dalykų programoms įgyvendinti skiriamų pamokų skaičiumi, gali:

98.1. iki 30 procentų koreguoti dalykų programoms įgyvendinti skiriamų metinių pamokų skaičių (nemažinant nustatyto mokiniui minimalaus pamokų skaičiaus per savaitę);

98.2. planuoti specialiąsias pamokas ir (ar) didinti pamokų, skirtų ugdymo sričiai, socialinei veiklai, ugdymui profesinei karjerai, medijų ir informaciniam raštingumui ir t. t., skaičių, siekiant plėtoti asmens kompetencijas ir tenkinti ugdymosi poreikius;

98.3. keisti specialiųjų pamokų, pratybų ir individualiai pagalbai skiriamų valandų (pamokų) skaičių;

98.4. keisti pamokų trukmę, dienos ugdymo struktūrą;

98.5. formuoti nuolatines ar laikinąsias grupes, pogrupius iš tų pačių ar skirtingų klasių mokinių;

98.6. vėliau pradėti mokyti pirmosios ar antrosios užsienio kalbos, mokyti tik vienos užsienio kalbos – mokinį, turintį klausos, įvairiapusių raidos, elgesio ir emocijų, kalbos ir kalbėjimo, skaitymo ir (ar) rašymo, intelekto (taip pat ir nepatikslintų intelekto), judesio ir padėties, bendrųjų mokymosi sutrikimų, turintį kochlearinius implantus;

98.7. mokyti tik vienos užsienio kalbos (išimtiniais atvejais – iš viso nemokyti), o pamokas skirti lietuvių kalbai ir literatūrai mokyti – besimokančiam mokykloje, kurioje įteisintas mokymas tautinės mažumos kalba, ir turinčiam Bendrųjų ugdymo planų 98.6 papunktyje išvardytų sutrikimų;

98.8 besimokantį pagal individualizuotą pagrindinio ugdymo programą pagrindinio ugdymo programoje prasidedančių dalykų pradėti mokyti metais vėliau, juos sieti su praktiniais mokinio interesais, kasdiene gyvenimo patirtimi; mokymas gali būti organizuojamas atskiromis veiklomis;

98.9. besimokančiam pagal individualizuotą pagrindinio ugdymo programą, jei ugdymas įgyvendinamas pagal Bendrųjų ugdymo planų 77 punktą, vietoje kelių vienos srities dalykų galima siūlyti integruotas tų dalykų pamokas, dalykų modulius, projektines veiklas, skirtas esminėms srities dalykų ir bendrosioms kompetencijoms įgyti;

98.10. nemokyti užsienio kalbų turinčiojo kompleksinių negalių ir (ar) kompleksinių sutrikimų, į kurių sudėtį įeina klausos sutrikimai (išskyrus nežymų klausos sutrikimą). Užsienio kalbų pamokų laikas gali būti skiriamas lietuvių, lietuvių gestų kalbai mokyti;

98.11. nemokyti muzikos turinčiojo klausos sutrikimą (išskyrus nežymų);

98.12. nemokyti technologijų turinčiojo judesio ir padėties bei neurologinių sutrikimų (išskyrus lengvus). Vietoj Bendrųjų ugdymo planų 98.6–98.12 papunkčiuose nurodytų dalykų mokinys gali rinktis kitus individualaus ugdymo plano dalykus, tenkinančius specialiuosius ugdymosi poreikius, gauti pedagoginę ar specialiąją pedagoginę pagalbą, o tautinės mažumos kalba besimokantis mokinys – mokytis lietuvių kalbos ir literatūros.

99. Mokiniui, kuris mokosi pagal pritaikytą bendrojo ugdymo programą, individualus ugdymo planas sudaromas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 77 ir 93 punktais dalykų programoms įgyvendinti nurodomu pamokų skaičiumi, kuris gali būti koreguojamas iki 20 procentų. Bendras pamokų ir neformaliojo švietimo pamokų skaičius gali būti didinamas atsižvelgiant į mokinio galias ir ugdymosi poreikius, specialistų rekomendacijas.

99.1. Sutrikusios klausos mokinio ugdymo planas sudaromas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 77 ir 93 punktuose punktais, be to:

99.1.1. atsižvelgiant į klausos netekimo laiką, kalbos išsivystymo lygį, turimus tarties įgūdžius ir gebėjimą bendrauti kalba, ugdymo plane specialiosios pamokos skiriamos tarčiai, kalbai ir klausai lavinti;

99.1.2. kurčio ir neprigirdinčio mokinio ugdymo plane turi būti skiriama: lietuvių gestų kalbai – ne mažiau kaip 74 pamokos, lietuvių kalbai ir literatūrai – ne mažiau kaip 222 pamokos per metus;

99.1.3. kurčias ir neprigirdintis mokinys mokomas totaliosios komunikacijos žodiniu ar dvikalbiu metodu, atsižvelgiant į individualius gebėjimus ir tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimus;

99.1.4. 9–10 klasėse iš mokinio ugdymo(si) poreikiams tenkinti skiriamų pamokų ne mažiau kaip 111 pamokų per metus turi būti skiriama mokyti individualizuotai ir diferencijuotai bei karjeros valdymo kompetencijoms ugdyti;

99.1.5. mokiniui tarties, kalbos mokymo ir klausos lavinimo specialiosioms pratyboms skiriama: 5 klasėje – ne mažiau kaip 74 pamokos, 6–10 ir gimnazijos klasėse – ne mažiau kaip 37 pamokos per metus, turintiems kochlearinius implantus – ne mažiau kaip 74 pamokos per metus. Pratybų ir lietuvių kalbos pamokų turinys turi derėti.

99.2. Sutrikusios regos mokinio ugdymo planas sudaromas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 77 ir 93 punktais. Ugdymo plane skiriamos specialiosios pamokos ir specialiosios pratybos:

99.2.1. silpnaregiui mokiniui, kuriam gresia pavojus apakti, individualioms pratyboms (iki ketverių metų) mokyti(s) Brailio rašto skiriamos ne mažiau kaip 37 pamokos per metus jas išdėstomos intervalais, sudarančiais sąlygas mokiniui kuo greičiau išmokti Brailio rašto;

99.2.2. aklam (regėjimo aštrumas nuo šviesos pojūčio iki 0,04) ir silpnaregiui (regėjimo aštrumas – 0,05–0,1) mokiniui regėjimui lavinti galima skirti 37 ir daugiau pamokų per metus (turint mokymo lėšų);

99.2.3. tiflopedagoginė pagalba aklam ir žymią silpnaregystę (geriau matančios akies regėjimo aštrumas su korekcija – nuo 0,05 iki 0,1) turinčiam mokiniui, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą, yra privaloma;

99.2.4. nereginčiam mokiniui individualioms mobilumo lavinimo pratyboms skiriamos ne mažiau kaip 37 pamokos per metus. Šios pamokos gali būti skiriamos ir kasdienio gyvenimo bei komunikaciniams įgūdžiams ugdyti.

99.3. Kurčneregio mokinio individualus ugdymo planas sudaromas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 6 priedu.

99.4. Sutrikusios kalbos ir kitos komunikacijos mokinio ugdymo planas sudaromas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 77 ir 93 punktais. Ugdymo plane specialiosios pamokos skiriamos tarčiai, kalbai ir klausai lavinti:

99.4.1. specialiosioms pratyboms 5–8 klasėse skiriamos ne mažiau kaip 74 pamokos per metus, 9–10 klasėse – ne mažiau kaip 18 pamokų per metus mokinio kalbai ir komunikacijai lavinti;

99.4.2. mokiniui, bendraujančiam alternatyviuoju būdu, tarties, kalbos ir komunikacijos lavinimo specialiosioms pratyboms 5–10 klasėse skiriama ne mažiau kaip18 pamokų per metus.

99.5. Judesio ir padėties sutrikimų turinčio mokinio ugdymo planas sudaromas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 77 ir 93 punktais. Ugdymo plane pamokos turėtų būti skiriamos gydomajai kūno kultūrai, sensomotorikai lavinti, naudojimosi kompiuteriu įgūdžiams formuoti, komunikaciniams gebėjimams ugdyti:

99.5.1. mokiniui, sergančiam cerebriniu paralyžiumi ar turinčiam judesio ir padėties sutrikimų (išskyrus lengvus), individualioms gydomosios kūno kultūros pratyboms skiriamos ne mažiau kaip 37 pamokos per metus;

99.5.2. mokiniui, bendraujančiam alternatyviuoju būdu, 5–10 klasėse tarties, kalbos ir komunikacijos lavinimo specialiosios pratybos gali būti integruojamos į komunikacinės ir pažintinės veiklos, lietuvių kalbos ir literatūros pamokas. Pratybų ir komunikacinės, pažintinės veiklos, lietuvių kalbos ir literatūros pamokų turinys turi derėti;

99.5.3. 4–8 mokinių grupei gali būti skiriama iki 111 pamokų per metus sveikatą stiprinančiam fiziniam ugdymui.

100. Bendrojo ugdymo dalykų programas pritaiko mokytojas, atsižvelgdamas į mokinio gebėjimus ir galias, specialiojo pedagogo ir (ar) kitų vaiko gerovės komisijos narių rekomendacijas. Jei mokykloje švietimo pagalbos specialistų nėra, mokytoją konsultuoja mokyklą aptarnaujančios pedagoginės psichologinės ar švietimo pagalbos tarnybos ir (ar) savivaldybės administracijos švietimo padalinių specialistai.

TREČIASIS SKIRSNIS

MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ,
MOKYMOSI PASIEKIMŲ IR PAŽANGOS VERTINIMAS

101. Mokinio, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, mokymosi pasiekimai ir pažanga vertinami pagal bendrosiose programose numatytus pasiekimus ir vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 23 punkto nuostatomis.

102. Mokinio, kuriam bendrojo ugdymo programa pritaikoma, mokymosi pažanga ir pasiekimai ugdymo procese vertinami pagal bendrojoje programoje numatytus pasiekimus, aptarus su mokiniu, jo tėvais (globėjais, rūpintojais), švietimo pagalbą teikiančiais specialistais, kokiais aspektais bus pritaikomas ugdymo turinys (ko sieks ir mokysis mokinys, kaip bus mokoma(si), kokie bus mokinio mokymosi pasiekimų vertinimo ir pa(si)tikrinimo būdai, kokiomis mokymo(si) priemonėmis bus naudojamasi).

103. Dėl mokinio, kuris mokosi pagal individualizuotą pagrindinio ugdymo programą arba Socialinių įgūdžių ugdymo programą, mokymosi pasiekimų vertinimo (būdų, periodiškumo) ir įforminimo susitariama mokykloje. Susitarimai priimami, atsižvelgiant į mokinio galias ir vertinimo suvokimą, specialiuosius ugdymosi poreikius, numatomą pažangą, tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimus. Vertinimo būdus renkasi mokykla (vertinimo įrašai „įskaityta“, „neįskaityta“, aprašai, pažymiai ir kt.).

KETVIRTASIS SKIRSNIS

SPECIALIOSIOS PEDAGOGINĖS IR SPECIALIOSIOS PAGALBOS MOKINIAMS TEIKIMAS

104. Specialiosios pedagoginės ir specialiosios pagalbos paskirtis – didinti ugdymo veiksmingumą.

105. Mokykla specialiąją pedagoginę ir specialiąją pagalbą mokiniui teikia vadovaudamasi teisės aktais ir įgyvendindama pedagoginės psichologinės ar švietimo pagalbos tarnybos ir mokyklos vaiko gerovės komisijos rekomendacijomis.

106. Specialioji pedagoginė pagalba teikiama:

106.1. vadovaujantis Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. V-1228 „Dėl Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;

106.2. ugdymo proceso metu ar pasibaigus ugdymo procesui, atsižvelgiant į mokinio galias, keliamus ugdymo(si) tikslus, tenkinant jo reikmes. Siekiant įtraukties į bendrą ugdymo procesą ir teikiant pagalbą pamokoje, klasėje pasirenkami kuo mažiau stigmatizuojantys ugdymo ir švietimo pagalbos teikimo būdai;

106.3. specialiųjų pratybų forma: individualiai, mažoms grupelėms (2–4 mokiniai), grupėms (5–8 mokiniai). Mokiniams, turintiems didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, pagalba gali būti teikiama per specialiąsias pamokas;

106.4. jei mokykloje nėra reikiamos kvalifikacijos specialiųjų pedagogų, galinčių teikti ugdymą ir švietimo pagalbą regos, klausos, įvairiapusių raidos (autizmo), elgesio ir (ar) emocijų sutrikimų turinčiam mokiniui, kuriam rekomenduota papildoma specialioji pedagoginė pagalba, jam skiriamos ne mažiau kaip 74 valandos per metus individualioms specialiojo pedagogo konsultacijoms ir (ar) papildomai dalyko mokytojo pagalbai arba sudaromos sąlygos šias paslaugas mokiniui gauti specialiosios paskirties įstaigoje, specialiojo ugdymo centruose.

107. Specialioji pagalba teikiama vadovaujantis Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose (išskyrus aukštąsias mokyklas) tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. V-1229 „Dėl Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose (išskyrus aukštąsias mokyklas) tvarkos aprašo patvirtinimo“.

PENKTASIS SKIRSNIS

MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ, MOKYMAS NAMIE

108. Mokinio, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, mokymą namie savarankišku ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu organizuoja mokykla pagal vaiko gerovės komisijos ir pedagoginės psichologinės ar švietimo pagalbos tarnybos, gydytojų rekomendacijas sudariusi individualų ugdymo planą mokymosi namie laikotarpiui.

109. Mokiniui, kuris mokosi pagal pritaikytą bendrojo ugdymo programą, mokyti namie mokykla skiria pamokų vadovaudamasi Bendrųjų ugdymo planų 56–60 ir 77, 93 punktais, iš jų iki 74 pamokų gali skirti specialiosioms pamokoms, specialiosioms pratyboms ar konsultacijoms, o mokiniui, kuris mokosi tautinės mažumos kalba, papildomai skirti 37– 74 valandas lietuvių kalbai ir literatūrai mokyti.

110. Mokinio, kuris mokosi pagal individualizuotą pagrindinio ugdymo programą, mokymas namie organizuojamas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 56–60 punktais. Mokyti namie skiriamos ne mažiau kaip 296 valandos per metus:

110.1. iki 74 pamokų per metus galima skirti specialiosioms pamokoms ar specialiosioms pratyboms;

110.2. mokiniui, turinčiam judesio ir padėties sutrikimų rekomenduojama iki 74 pamokų per metus skirti gydomajai mankštai;

110.3. mokiniui, besimokančiam tautinės mažumos kalba, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių ar ugdomam namie, lietuvių kalbai ir literatūrai mokyti gali būti papildomai skiriama iki 74 valandų per metus.

_________________________________

2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metų

pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų

bendrųjų ugdymo planų

1 priedas

SPECIALIZUOTO UGDYMO KRYPTIES PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1.   Mokykla, vykdanti specializuoto ugdymo krypties programas (pagrindinio ir vidurinio

ugdymo kartu su dailės, meniniu, muzikos, sporto, inžineriniu ar kitu ugdymu programas), vadovaujasi Pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1309 „Dėl Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Ugdymo programų aprašas), Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 „Dėl Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“ (toliau – Pagrindinio ugdymo bendrosios programos) ir (arba)  Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-269 „Dėl Vidurinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“ (toliau – Vidurinio ugdymo bendrosios programos), Geros mokyklos koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1308 „Dėl Geros mokyklos koncepcijos patvirtinimo“ (toliau – Geros mokyklos koncepcija), Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049 „Dėl Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašas), ir atitinkamomis specializuoto ugdymo krypties programomis:

1.1. Specializuoto ugdymo krypties programų (pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su dailės ugdymu programų) dailės ugdymo dalimi, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2013 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. V-656 „Dėl Specializuoto ugdymo krypties programų (pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su dailės ugdymu programų) dailės ugdymo dalies patvirtinimo“;

1.2. Specializuoto ugdymo krypties programų (pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su inžineriniu ugdymu programų) inžinerinio ugdymo dalimi, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. V-735 „Dėl Specializuoto ugdymo krypties programų (pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su inžineriniu ugdymu programų) inžinerinio ugdymo dalies patvirtinimo“;

1.3. Specializuoto ugdymo krypties programų (pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su meniniu ugdymu programų) meninio ugdymo dalimi, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-733 „Dėl Specializuoto ugdymo krypties programų (pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su meniniu ugdymu programų) meninio ugdymo dalies patvirtinimo“;

1.4. Specializuoto ugdymo krypties programų (pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su muzikos ugdymu programų) muzikos ugdymo dalimi, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2013 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. V-655 „Dėl Specializuoto ugdymo krypties programų (pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su muzikos ugdymu programų) muzikos ugdymo dalies patvirtinimo“;

1.5. Specializuoto ugdymo krypties programų (pradinio, pagrindinio ir vidurinio kartu su sporto ugdymu programų) sporto ugdymo dalimi, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. V-1010 „Dėl Specializuoto ugdymo krypties programų (pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su sporto ugdymu programų) sporto ugdymo dalies patvirtinimo“.

Mokykla, sudarydama ugdymo planą, vadovaujasi 2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų (toliau – Bendrieji ugdymo planai) nuostatomis ir kitais pagrindinį ir vidurinį ugdymą reglamentuojančiais teisės aktais.

2. Specializuoto ugdymo krypties programą sudaro privalomi, programą papildantys ir mokinio pasirenkami dalykai.

3. Mokykla, įgyvendinanti specializuoto ugdymo krypties programas (pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su dailės, menų, muzikos, sporto, inžineriniu ar kitu ugdymu programas), gali perskirstyti iki 25 procentų Bendruosiuose ugdymo planuose skiriamo bendro pamokų skaičiaus ir dalykų turinio tarp keleto dalykų ar tarp visų.

4. Specializuoto ugdymo krypties programų (pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su dailės, meniniu, muzikos, sporto, inžineriniu ar kitu ugdymu programų) dailės, meninio, muzikos, sporto, inžinerinio ir kito ugdymo pasirenkamųjų dalykų pagal mokinio pasirinktą pagrindinį dalyką mokymas gali būti integruojamas į neformalųjį švietimą.

5. Pasirenkamuosius dalykus mokinys renkasi savarankiškai iš rekomenduojamų pagal jo pasirinktą pagrindinį programos dalyką. Pasirenkamiesiems dalykams mokytis naudojamos valandos, skirtos neformaliajam švietimui, taip pat ir mokinio ugdymo poreikiams tenkinti skirtos valandos.

6. Mokiniai, kurie mokosi pagal:

6.1. specializuoto ugdymo krypties programas (pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su dailės ugdymu programas), privalo mokytis keturių pagrindinių dailės ugdymo dalies dalykų ir trijų šią programą papildančių dalykų;

6.2. specializuoto ugdymo krypties programas (pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su meniniu ugdymu programas), privalo mokytis vieno meninio ugdymo srities meno šakos dalyko, 2–5 meno šakos dalyką papildančių dalykų, 2–5 pagrindinių pasirinktos meno srities dalykų;

6.3. specializuoto ugdymo krypties programas (pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su muzikos ugdymu programas), 5–8 klasėje privalo mokytis trijų, gimnazijos I–IV klasėje – keturių muzikos ugdymo dalies branduolio dalykų ir ne mažiau kaip dviejų branduolį papildančių dalykų; mokantis fortepijono, muzikos teorijos ir garso režisūros pagrindinio branduolio dalyko, branduolį papildantys dalykai gali būti keičiami į skaitymo iš lapo, kamerinio ansamblio, koncertmeisterio, garso įrašymo technikos dalyką;

6.4. specializuoto ugdymo krypties programas (pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su sporto ugdymu programas), turi mokytis trijų sporto ugdymo dalies dalykų;

6.5. specializuoto ugdymo krypties programas (pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su inžineriniu ugdymu programas), privalo mokytis vieno pagrindinio inžinerinio ugdymo dalyko – inžinerijos, gimnazijos I–IV klasėje – vieno programą papildančio dalyko – projektavimo. Mokiniui 5–8 klasėje ir gimnazijos I–IV klasėje privalomas bent vienas pasirenkamasis dalykas per mokslo metus. Gimnazijos III–IV klasėje rekomenduojama inžinerinė praktika;

6.6. specializuoto ugdymo krypties programas (pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su muzikos ugdymu programas), atlikėjo raiškos (išskyrus choro dainavimo ir dirigavimo 5–6 klasėje), balso ugdymo, bendrojo fortepijono, dainavimo, garso režisūros, kompozicijos, improvizacijos, dirigavimo, muzikos teorijos dalyko mokosi nuosekliai, pavienio mokymosi forma, individualiai mokomi mokytojo.

7. Specializuoto ugdymo programos dalykų pamokas, suderinus su mokiniais ir jų tėvais (globėjais, rūpintojais), mokyklų tarybų pritarimu galima rengti šeštadieniais.

II SKYRIUS

SPECIALIZUOTO UGDYMO KRYPTIES PROGRAMŲ (PAGRINDINIO UGDYMO KARTU SU DAILĖS, MENINIU, MUZIKOS, SPORTO, INŽINERINIU AR KITU UGDYMU PROGRAMŲ) ĮGYVENDINIMAS

8. Specializuoto ugdymo krypties programoms (pagrindinio ugdymo kartu su dailės, meniniu, muzikos, sporto, inžineriniu ar kitu ugdymu programoms) įgyvendinti gali būti naudojamos mokinio ugdymosi poreikiams tenkinti skiriamos pamokos.

9. Specializuoto ugdymo krypties programoms (pagrindinio ugdymo kartu su dailės, meniniu, muzikos, inžineriniu ar kitu ugdymu programoms) įgyvendinti neformaliojo švietimo valandų skaičių galima didinti 37–74 valandomis per mokslo metus. Specializuoto ugdymo krypties programai (pagrindinio ugdymo kartu su sporto ugdymu programai) įgyvendinti neformaliojo švietimo valandų skaičių klasei galima didinti atsižvelgiant į Sportinio ugdymo organizavimo rekomendacijose, patvirtintose Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus  2014 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-219 „Dėl Sportinio ugdymo organizavimo rekomendacijų tvirtinimo“, nustatytą poreikį, neviršijant mokyklai skiriamų mokymo lėšų.

10. Įgyvendinant specializuoto ugdymo krypties programas (pagrindinio ugdymo kartu su dailės, meniniu, muzikos, sporto, inžinerinio ar kitu ugdymu programas), technologijų dalykas pagal mokyklos siūlomą programą gali būti keičiamas specializuoto ugdymo krypties programos dailės, menų, muzikos, sporto, inžinerinio ar kito ugdymo dalykais, giminiškais technologijų dalykui.

11. Specializuoto ugdymo krypties programų (pagrindinio ugdymo kartu su dailės, meniniu, muzikos, sporto, inžineriniu ugdymu programų) dailės, meninio, muzikos, sporto ir inžinerinio  ugdymo dalims įgyvendinti skiriamas pamokų skaičius per mokslo metus:

Klasė Dalykai	5	6	7	8	Minimalus pamokų skaičius pagrindinio ugdymo programos I dalyje	I gimnazijos klasė	II gimnazijos klasė	Minimalus pamokų skaičius pagrindinio ugdymo programoje
Dailės ugdymo dalis
Pagrindiniai dailės ugdymo dalies programos dalykai
Dailės raiška	222	222	222	-	666	-	-	666
Dailės šaka	-	-	-	222	222	111	111	444
Piešimas	74	74	74	74	296	74	74	444
Kompozicija	74	74	74	74	296	74	74	444
Dailės ir architektūros istorija	37	37	37	37	148	37	37	222
Dailės ugdymo programą papildantys dalykai
Keramika	-	-	-	-	-	74	74	148
Akvarelė	-	-	-	-	-	37	37	74
Projektavimas	-	-	-	-	-	37	37	74
Iš viso per metus minimalus pamokų skaičius	407	407	407	407	1628	444	444	2516
Meninio ugdymo dalis
Meno šakos dalykas	74	74	74	74	296	74	74	444
Pagrindiniai pasirinktos meno srities dalykai	148	148	148	148	592	148	148	888
Meno šakos dalyką papildantys dalykai	148	148	148	148	592	185	185	962
Iš viso per metus minimalus pamokų skaičius	370	370	370	370	1480	407	407	2294
Muzikos ugdymo dalis
Muzikos ugdymo dalies branduolio dalykai
Atlikėjo raiška arba muzikos teorija, arba garso režisūra*	74	74	74	74	296	74	74	444
Klasei, grupei skiriamų valandų skaičius (išskyrus bendrojo fortepijono ir balso ugdymo dalykus)
Solfedžio**	74	74	74	74	296	74	74	444
Muzikos istorija**	74	74	74	74	296	74	74	444
Muzikos teorija ir harmonija**	-	-	-	-	-	74	74	148
Branduolį pagal pagrindinį dalyką papildantys dalykai
Bendrasis fortepijonas*	37	37	37	37	148	37	37	222
Ansamblinis muzikavimas**	37	37	37	37	148	37	37	222
Balso ugdymas*	37	37	37	37	148	37	37	222
Iš viso per metus minimalus pamokų skaičius	407	407	407	407	1628	407	407	2442
Sporto ugdymo dalis
Sporto šaka	370	370	370	370	1480	370	370	2220
Sportas ir sveikata	37	37	37	37	148	37	37	222
Sporto pažinimas	37	37	37	37	148	37	37	222
Iš viso per metus minimalus pamokų skaičius	444	444	444	444	1776	444	444	2664
Inžinerinio ugdymo dalis
Inžinerija	37	37	37	37	148	37	37	222
Projektavimas	-	-	-	-	-	37	37	74
Pasirenkamasis dalykas	37	37	37	37	148	37	37	222
Iš viso per metus minimalus pamokų skaičius	74	74	74	74	296	111	111	518

Pastabos:

* individualiai mokiniui skiriamų valandų skaičius (išskyrus choro dainavimą ir dirigavimą 5–6 klasėse);

** klasei, grupei skiriamų valandų skaičius (išskyrus bendrojo fortepijono, balso ugdymo dalykus).

III SKYRIUS

SPECIALIZUOTO UGDYMO KRYPTIES PROGRAMŲ (VIDURINIO UGDYMO KARTU SU DAILĖS, MENINIU, MUZIKOS, SPORTO, INŽINERINIO AR KITU UGDYMU PROGRAMŲ) ĮGYVENDINIMAS

12. Mokykla sudaro sąlygas mokiniui pasirengti individualų ugdymo planą, vadovaujantis Ugdymo programų aprašu ir atitinkama specializuoto ugdymo krypties programa.

13. Specializuoto ugdymo krypties programų (vidurinio ugdymo kartu su dailės, meniniu, muzikos, sporto, inžineriniu ugdymu programų) dailės, meninio, muzikos, sporto ir inžinerinio  ugdymo dalims įgyvendinti skiriamas pamokų skaičius per mokslo metus:

Klasė Dalykai	III gimnazijos klasė	IV gimnazijos klasė	Minimalus pamokų skaičius vidurinio ugdymo programoje
Dailės ugdymo dalis
Pagrindiniai dailės ugdymo dalies programos dalykai
Dailės šaka	111	99	210
Piešimas	111	99	210
Kompozicija	37	66	103
Dailės ir architektūros istorija	74	33	107
Dailės ugdymo programą papildantys dalykai
Keramika	37	33	70
Akvarelė	37	33	70
Projektavimas	37	33	70
Iš viso per metus minimalus pamokų skaičius	444	396	840
Meninio ugdymo dalis
Meno šakos dalykas	74	66	140
Pagrindiniai pasirinktos meno srities dalykai	148	132	280
Meno šakos dalyką papildantys dalykai	185	165	350
Iš viso per metus minimalus pamokų skaičius	407	363	770
Muzikos ugdymo dalis
Muzikos ugdymo dalies branduolio dalykai
Atlikėjo raiška arba muzikos teorija, arba garso režisūra*	74	66	140
Solfedžio**	74	66	140
Muzikos istorija**	74	66	140
Muzikos teorija ir harmonija**	74	66	140
Branduolį pagal pagrindinį dalyką papildantys dalykai
Bendrasis fortepijonas*	37	33	70
Ansamblinis muzikavimas**	37	33	70
Balso ugdymas*	37	33	70
Muzikos kūrinių analizė**	37	33	70
Polifonija**		33	33
Iš viso per metus minimalus pamokų skaičius	444	429	873
Sporto ugdymo dalis
Sporto šaka	370	330	700
Sportas ir sveikata	37	33	70
Sporto pažinimas	37	33	70
Iš viso per metus minimalus pamokų skaičius	444	396	840
Inžinerinio ugdymo dalis
Inžinerija	37	33	70
Projektavimas	37	33	70
Pasirenkamasis dalykas	37	33	70
Iš viso per metus minimalus pamokų skaičius	111	99	210

Pastabos:

* individualiai mokiniui skiriamų valandų skaičius;

** klasei, grupei skiriamų valandų skaičius (išskyrus bendrojo fortepijono, balso ugdymo dalykus).

14. Specializuoto ugdymo krypties programoms (vidurinio ugdymo kartu su dailės, meniniu, muzikos, inžinerinio ar kitu ugdymu programoms) įgyvendinti neformaliojo švietimo valandų skaičių galima didinti III gimnazijos klasėje – 37–148, IV gimnazijos klasėje – 33–132 valandomis per metus. Specializuoto ugdymo krypties programai (vidurinio ugdymo kartu su sporto ugdymu programai) įgyvendinti neformaliojo švietimo valandų skaičių klasei galima didinti atsižvelgiant į Sportinio ugdymo organizavimo rekomendacijose, patvirtintose Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2014 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-219 „Dėl Sportinio ugdymo organizavimo rekomendacijų tvirtinimo“, nustatytą poreikį, neviršijant mokyklai skiriamų mokymo lėšų.

_______________________________________________

2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metų

pagrindinio ir vidurinio ugdymo

programų bendrųjų ugdymo planų

2 priedas

PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS IR VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS KARTU SU FORMALIOJO PROFESINIO MOKYMO PROGRAMA

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1.    Mokykla, planuodama įgyvendinti pagrindinio ugdymo programos dalį ar vidurinio ugdymo programą kartu su formaliojo profesinio mokymo programa, formuodama ugdymo turinį, planuodama ugdymo sričių dalykų intensyvinimą, integravimą, ugdymo proceso vykdymo organizavimą, rengia mokyklos vykdomų programų įgyvendinimo planą.

2.    Mokyklos vykdomų programų įgyvendinimo planas rengiamas, vadovaujantis 2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendraisiais ugdymo planais (toliau – Bendrieji ugdymo planai)  ir bendraisiais profesinio mokymo planais.

3.    Pagrindinio ar vidurinio ugdymo organizavimas derinamas su atitinkamos profesinio mokymo programos įgyvendinimu. Pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos technologijų dalykas keičiamas profesinio mokymo programos dalykais ar iš modulių sudarytos profesinio mokymo programos (toliau – modulinė programa) moduliu (-iais).

4.    Mokiniams, neturintiems 16 metų, mokykla privalo užtikrinti tolesnį mokymąsi pagal pagrindinio ugdymo programą.

5.    Jei dėl mažo mokinių, kurie mokėsi kitos užsienio kalbos (vokiečių, prancūzų), skaičiaus arba dėl skirtingo mokinių kalbos mokėjimo lygio negalima suformuoti grupės, mokymas organizuojamas savarankišku arba nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu (pavienio mokymosi forma) arba bendradarbiaujama su kita mokykla, galinčia užtikrinti tolesnį mokymąsi pagal užsienio kalbos programą. Užsienio kalbos mokymą organizuojant savarankišku ir nuotoliniu būdu, individualioms konsultacijoms gali būti skiriama iki 15 procentų šio priedo 8 ir 13 punktuose nurodomo užsienio kalbai mokyti skiriamų valandų skaičiaus.

6.    Mokykla, neviršydama jai skiriamų mokymo lėšų ir mokiniams leistino mokymosi krūvio, gali nustatyti kitokį profesinio mokymo programos valandų paskirstymą I–III kursams.

7.    Mokykla, suderinusi su savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija arba dalyvių susirinkimu (savininku), gali keisti mokinių atostogų datas, nurodytas Bendruosiuose ugdymo planuose.

II SKYRIUS

PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS KARTU SU FORMALIOJO PROFESINIO MOKYMO PROGRAMA

8.    Pagrindinio ugdymo programos daliai (II gimnazijos klasė) ir kartu įgyvendinamai profesinio mokymo programai skiriama valandų:

Ugdymo sritys / Dalykai	Valandų skaičius I–II kursuose	Valandų skaičius III kurse	Valandų skaičius I–III kursuose
Profesinis mokymas

Profesinio mokymo programoms
Teorinis ir praktinis mokymas				1502
Praktika realioje darbo vietoje arba sektoriniame centre			600	600
Bendrieji profesinio mokymo dalykai				338
Civilinė sauga	20			20
Ekonomikos ir verslo pagrindai	(I kurse): ne mažiau kaip 37			80
Estetika				20
Profesijos informacinės technologijos				70
Lietuvių kalbos kultūra ir specialybės kalba				40
Fizinis ugdymas	(II kurse) 68		40	108
Iš viso valandų profesinio mokymo dalykams	1192		1248	2440
Bendrasis ugdymas	Valandų per savaitę skaičius	Valandų skaičius mokslo metais	Valandų skaičius III kurse	Valandų skaičius I–III kursuose
Ugdymo sritys / Dalykai
Dorinis ugdymas (tikyba arba etika)	1	37
Kalbos
Lietuvių kalba ir literatūra	5; 4	168
Gimtoji kalba (baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių)*	4	148
Užsienio kalba (1-oji)	3	111
Užsienio kalba (2-oji)**	2	74
Matematika ir informacinės technologijos
Matematika	4; 3	131
Informacinės technologijos	1	37
Gamtamokslinis ugdymas
Biologija	1; 2	54
Fizika	2	74
Chemija	2	74
Socialinis ugdymas
Istorija	2	74
Pilietiškumo pagrindai	1	37
Ekonomika ir verslumas***	1***	37***
Geografija	1; 2	54
Meninis ugdymas
Dailė	1	37
Muzika	1	37
Fizinis ugdymas, žmogaus sauga
Fizinis ugdymas****	2	74
Žmogaus sauga***	0,25***	9***
Iš viso valandų bendrojo ugdymo dalykams mokslo metais	29; 31*	1073; 1147*		1116; 1147*
Iš viso valandų profesinio mokymo ir bendrojo ugdymo dalykams ir programoms		2265 2339*	1248	3513 3587*

Minimalus privalomų pamokų skaičius mokiniui per savaitę	33 35*
Socialinė-pilietinė veikla	10
Pažintinė ir kultūrinė veikla	Nuo 30 iki 60 valandų grupei per mokslo metus
Valandos mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti ir 9 klasės, I gimnazijos klasės dalykų programos patenkinamam pasiekimų lygiui	242 207*	242 207*
Neformalusis vaikų švietimas	120

Pastabos:

* grupėms tautinių mažumų kalba;

** išskyrus grupes tautinių mažumų kalba;

*** integruojama į kito dalyko turinį;

**** fizinis ugdymas įgyvendinimas pagal pagrindinio ugdymo kūno kultūros bendrąją programą.

9.  Pagrindinio ugdymo programos ekonomikos ir verslumo dalyko turinys integruojamas į profesinio mokymo programos ekonomikos ir verslo pagrindų dalyko turinį. Pagrindinio ugdymo dienyne ekonomikos ir verslumo dalykui skiriamoje vietoje įrašoma, kad šis dalykas integruotas į profesinio mokymo programos ekonomikos ir verslo pagrindų dalyko turinį, ir nurodomas valandų skaičius.

10.  Žmogaus saugos dalyko turinys integruojamas į profesinio mokymo programos civilinės saugos dalyko turinį, pirmame kurse šiam dalykui iš viso skiriamos ne mažiau kaip 9 valandos. Pagrindinio ugdymo dienyne žmogaus saugos dalykui skiriamoje vietoje įrašoma, kad žmogaus saugos dalyko turinys (9 valandos) integruotas į profesinio mokymo programos civilinės saugos dalyko turinį.

11.  Bendrųjų profesinio mokymo programų dalykų – profesijos informacinių technologijų, lietuvių kalbos kultūros ir specialybės kalbos, estetikos – rekomenduojama mokyti antraisiais ir (arba) trečiaisiais mokslo metais.

12.  Mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti numatytos valandos gali būti skiriamos mokyti dalykų, kurių pasiekimų lygis po pirmųjų metų mokymosi pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį buvo žemesnis negu patenkinamas.

III SKYRIUS

VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS KARTU
SU FORMALIOJO PROFESINIO MOKYMO PROGRAMA

13. 2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metais vidurinio ugdymo programai ir kartu įgyvendinamai profesinio mokymo programai skiriamas valandų skaičius ir rekomenduojamas valandų paskirstymas per mokslo metus:

13.1. Profesinio mokymo programoms (išskyrus modulines profesinio mokymo programas):

Dalykai	Valandų skaičius per dvejus metus	Valandų skaičius III kurse	Iš viso valandų I–III kursuose
Profesinis mokymas	-

Profesinio mokymo programoms (išskyrus modulines profesinio mokymo programas)			2155
Teorinis ir praktinis mokymas			1555
Praktika		600	600
Bendrieji profesinio mokymo dalykai	-		230
Ekonomikos ir verslo pagrindai*			100
Lietuvių kalbos kultūra ir specialybės kalba*	34*
Civilinė sauga	20		20
Profesijos informacinės technologijos*			70
Fizinis ugdymas arba kūno formavimas		40	40
Iš viso valandų profesinio mokymo dalykams	897	1488	2385
Neformalusis vaikų švietimas	220

Pastabos:

*integruojama į kito dalyko turinį arba mokoma kaip savarankiško dalyko ar modulio.

13.2. Modulinėms profesinio mokymo programoms:

Modulinės profesinio mokymo programos dalies pavadinimas	60 kreditų modulinei profesinio mokymo programai įgyvendinti	90 kreditų modulinei profesinio mokymo programai įgyvendinti	110 kreditų modulinei profesinio mokymo programai įgyvendinti
Modulinė profesinio mokymo programa (iš viso valandų)	1320	1980	2420
1. Privalomoji programos dalis, iš jos:	1210 (55 kreditai)	1760 (80 kreditų)	2200 (100 kreditų)
1.1. Įvadas į profesiją	22 (1 kreditas)	44 (2 kreditai)	44 (2 kreditai)
1.2. Saugus elgesys ekstremaliose situacijose (Civilinė sauga)	22 (1 kreditas)	22 (1 kreditas)	22 (1 kreditas)
1.3. Fizinis ugdymas (Fizinio aktyvumo reguliavimas)	22 (1 kreditas)	110 (5 kreditai)	110 (5 kreditai)
1.4. Darbuotojų sauga ir sveikata	44 (2 kreditai)	44 (2 kreditai)	44 (2 kreditai)
1.5. Kvalifikaciją sudarančioms kompetencijoms įgyti skirti moduliai	990 (45 kreditai)	1320 (60 kreditų)	1760 (80 mokymosi kreidtų)
1.6. Įvadas į darbo rinką (mokymasis darbo vietoje)	110 (5 kreditai)	220 (10 kreditų)	220 (10 kreditų)
2.               Pasirenkamoji programos dalis	110 (5 kreditai)	220 (10 kreditų)	220 (10 kreditų)
3. Neformalusis švietimas	(7 kreditai)	(8 kreditai)	(10 kreditų)

13.3. Vidurinio ugdymo programai:

Ugdymo sritys / Dalykai	Bendrojo ugdymo turiniui įgyvendinti (I–II kursuose)	Valandų skaičius per dvejus metus kursui / kalbos mokėjimo lygiui                                                                                                                                                                           2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metais		Skiriamas valandų skaičius III kurse	Iš viso valandų I–III kursuose
Dorinis ugdymas	2
Tikyba		70
Etika		70
Kalbos
Lietuvių kalba ir literatūra	8	280	350
Lietuvių kalba ir literatūra** (taip pat kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų grupėms)	11	385	455
Gimtoji kalba (baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių)**	8	280	350
Gestų kalba (kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų grupėms)	2	140
Užsienio kalbos		Kursas, orientuotas į B1 mokėjimo lygį	Kursas, orientuotas į B2 mokėjimo lygį
Užsienio kalba (...)	6	210	210
Užsienio kalba (...)**	5**	177	177
Socialinis ugdymas	4
Istorija		140	210
Geografija		140	210
Integruotas istorijos ir geografijos kursas		140
Matematika	6	210	317
Informacinės technologijos***		70	140
Gamtamokslinis ugdymas	4
Biologija		140	210
Fizika		140	247
Chemija		140	210
Integruotas gamtos mokslų kursas		140
Meninis ugdymas***
Dailė		140	210
Muzika		140	210
Teatras		140	210
Šokis		140	210
Menų pažinimas		140	210
Kompiuterinės muzikos technologijos		140	210
Grafinis dizainas		140	210
Fotografija		140	210
Filmų kūrimas		140	210
Fizinis ugdymas arba kūno formavimas	4
Fizinis ugdymas****		140	280
Pasirinkta sporto šaka arba kūno formavimas		140	280
Žmogaus sauga*	0,5*	18*
Pasirenkamieji dalykai, dalykų moduliai
Projektinė veikla / Brandos darbas		18
Privalomieji bendrojo ugdymo dalykai		34 (1190) 44 (1540)**			1190 1540**
Mokinio pasirinktas mokymo turinys	210 105**

Pastabos:

* integruojama į kito dalyko turinį arba mokoma kaip savarankiško dalyko ar modulio;

** grupėms tautinių mažumų kalba;

*** mokinys gali rinktis kaip pasirenkamąjį dalyką;

**** fizinis ugdymas įgyvendinimas pagal  vidurinio  ugdymo kūno kultūros bendrąją programą.

13.4. Iš viso valandų profesinio mokymo programoms ir vidurinio ugdymo dalykams:

Valandų paskirtis	Valandų skaičius per dvejus metus	Valandų skaičius III kurse	Iš viso valandų I–III kursuose
Iš viso valandų profesinio mokymo programos (išskyrus modulines profesinio mokymo programas) dalykams ir vidurinio ugdymo dalykams	2297 2542*	1488	3785 4030*
Iš viso valandų 60 kreditų apimties modulinėms profesinio mokymo programoms ir vidurinio ugdymo dalykams	2280 2525*	440	2720 2965*
Iš viso valandų 90 kreditų apimties modulinėms profesinio mokymo programoms ir vidurinio ugdymo dalykams	2346 2591*	1034	3380 3625*
Iš viso valandų 110 kreditų apimties modulinėms profesinio mokymo programoms ir vidurinio ugdymo dalykams	2456 2701*	1364	3820 4065*
Minimalus mokinio privalomų pamokų skaičius per savaitę	30 35*
Valandos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti	350

Pastabos:

* grupėms tautinių mažumų kalba.

14.  Lietuvių kalbos kultūra ir specialybės kalba gali būti integruojama į lietuvių kalbos ir literatūros dalyką, profesijos informacinės technologijos ir ekonomikos ir verslo pagrindai – į profesinio mokymo dalykus. Šis punktas netaikomas įgyvendinant modulines programas.

15.  Profesijos informacinės technologijos yra privalomas profesinio mokymo programų (išskyrus modulines programas) dalykas, išskyrus programas, priskiriamas informacijos ir ryšio technologijos sričiai, tačiau mokinys, susidarydamas individualų ugdymo planą, gali rinktis ir informacinių technologijų dalyko kursą pagal vidurinio ugdymo programą. Informacijos ir ryšio technologijos srities profesinio mokymo programų (išskyrus modulines programas) profesijos informacinių technologijų dalyko valandos skiriamos profesijai mokyti.

16.  Fiziniam ugdymui (fizinio aktyvumo reguliavimui) skirtos modulinių profesinio mokymo programų valandos naudojamos ir paskirstomos taip:

16.1. I ir II kurse naudojamos vidurinio ugdymo programoje fiziniam ugdymui nustatytos valandos;

16.2. III kurse fiziniam ugdymui skiriama 44 valandų (2 kreditai) 90 ir 110 kreditų apimties modulinėse profesinio mokymo programose;

16.3. modulinių profesinio mokymo programų (60, 90 ir 110 kreditų apimties) fiziniam ugdymui skirtos valandos, kurios, vadovaujantis šio priedo 16.1 papunkčiu, liko nepanaudotos, paskirstomos mokyklos nuožiūra parinkto (-ų) modulio (-ių) kontaktinėms valandoms padidinti nekeičiant kreditų skaičiaus. Mokyklos vykdomų programų įgyvendinamo plane įrašoma, kad I ir II kursuose įskaitomos modulinėje profesinio mokymo programoje fiziniam ugdymui  (fizinio aktyvumo reguliavimui) nustatytos valandos.

17.     Muzikos ir atlikimo meno posričio modulinėse programose fizinis ugdymas gali būti integruojamas į modulius, jei šioje programoje numatytas mokinio fizinis krūvis yra didesnis nei 3 valandos per savaitę.

18.     Žmogaus saugos bendroji programa integruojama į profesinio mokymo programos, išskyrus muzikos ir atlikimo meno posričio modulines programas, civilinės saugos dalyko turinį arba į modulinės programos saugus elgesio ekstremaliose situacijose modulį (22 valandos, 1 kreditas), kuris įgyvendinamas I ar II kurse. Mokyklos vykdomų programų  įgyvendinamo plane įrašoma, kad žmogaus saugos bendroji programa (17 valandų) integruota į profesinio mokymo programos civilinės saugos dalyko turinį arba modulinės profesinio mokymo programos saugus elgesio ekstremaliose situacijose modulį.  Muzikos ir atlikimo meno posričio modulinių programų civilinės saugos turinys integruojamas į bendrojo ugdymo dalyką „Žmogaus sauga“.

19.  Mokykla į mokinio laisvai pasirenkamų dalykų sąrašą gali įtraukti ir profesinio mokymo dalykus ar modulius.

20.  Trečiame kurse rudens, žiemos ir pavasario (Velykų) atostogų gali būti neskiriama.

21.  Atsižvelgiant į muzikos ir atlikimo meno posričio modulinių programų įgyvendinimo specifiką, suderinus su mokytojais, mokiniais ir jų tėvais (globėjais, rūpintojais) ir mokyklos tarybos pritarimu pamokos gali vykti šeštadieniais.

_________________________________

2019–2020 ir 2020–2021 mokslo

metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo

programų bendrųjų ugdymo planų

3 priedas

UGDYMO ORGANIZAVIMAS LIGONINĖS IR SANATORIJOS MOKYKLOSE

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Ugdymas ligoninės mokykloje ar ligoninės klasėje, sanatorijos mokykloje ar sanatorijos klasėje organizuojamas vadovaujantis Pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1309 „Dėl Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Ugdymo programų aprašas), 2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendraisiais ugdymo planais (toliau – Bendrieji ugdymo planai), Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 „Dėl Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“ (toliau – Pagrindinio ugdymo bendrosios programos), Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-269 „Dėl Vidurinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“ (toliau – Vidurinio ugdymo bendrosios programos), Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049 „Dėl Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašas). Ugdymas ligoninės mokykloje, ligoninės klasėje taip pat organizuojamas vadovaujantis Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V-1405 „Dėl Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

2. Mokinio ugdymas ligoninės mokykloje ar ligoninės klasėje bei sanatorijos mokykloje ar sanatorijos klasėje individualizuojamas, atsižvelgiant į mokinio sveikatos būklę ir mokymosi poreikius. Mokykla, atsižvelgdama į mokinio sveikatą, gydančio gydytojo rekomendacijas ir suderinusi su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais), gali priimti sprendimą į ugdymo planą neįtraukti 1–3 dalykų, kurių turinys tokiu atveju integruojamas į kitus dalykus. Mokymosi intensyvumas turi būti pritaikomas pagal mokinio mokymosi galias.

II SKYRIUS

UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMAS

3. Ligoninės mokykloje / klasėje:

3.1. mokiniui, kuris ugdomas pagal pagrindinio ugdymo programą kasdieniu ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu grupinio mokymosi forma, skiriama: 5,6 klasėse – po 13 pamokų per savaitę, 481 – per mokslo metus; 6, 7 klasėse – po 14 pamokų per savaitę, 518 – per mokslo metus; 8, 9, 10, I ir II gimnazijos klasėse – po 15 pamokų per savaitę, 555 – per mokslo metus; III ir IV gimnazijos klasėse – po 14 pamokų per savaitę, per mokslo metus: III gimnazijos klasėje – 518, IV gimnazijos klasėje – 462 pamokos. Kiekvienam dalykui skiriamų pamokų skaičių nustato mokykla;

3.2. neformaliojo švietimo veikloms organizuoti, įgyvendinant pagrindinio ugdymo programą, kiekvienai klasei skiriama po 2 valandas per savaitę, per mokslo metus – 74 neformaliojo švietimo valandas; įgyvendinant vidurinio ugdymo programą III gimnazijos klasėje – 2 valandos per savaitę, 74 valandas per mokslo metus, IV gimnazijos klasėje – 2 valandos per savaitę, 66 valandos per mokslo metus;

3.3. mokiniai, kuriems paskirtas lovos režimas, arba nesusidarius mokinių klasei, mokomi pavienio mokymosi forma savarankišku ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu, suderintu su gydančiuoju gydytoju. Grupinėms konsultacijoms mokant nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu skiriama 40 procentų, individualioms konsultacijoms mokant savarankišku ir nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu – iki 15 procentų Bendrųjų ugdymo planų 77 ir 93 punktuose dalykams skiriamų pamokų;

3.4. jungtinei klasei ugdymo programoms įgyvendinti skiriamas pamokų skaičius per savaitę nėra didesnis nei pamokų skaičius, skiriamas aukščiausiai iš jungiamų klasių, kuris numatytas Bendrųjų ugdymo planų 77 punkte. Neformaliojo švietimo veikloms jungtinei klasei per savaitę skiriamos 3 valandos, per mokslo metus – 111 valandų.

4. Sanatorijos mokykloje / klasėje skirtoje sanatoriniam (antirecidyviniam) gydymui ar medicininiam reabilitaciniam gydymui, kuris trunka iki 30 dienų:

4.1. mokiniui, besimokančiam pagal pagrindinio ugdymo programą kasdieniu ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu, skiriamas minimalus privalomas pamokų skaičius: 5–6 klasėse po 20 pamokų per savaitę, per mokslo metus – 740 pamokų, 7–8 klasėse – po 22 pamokas per savaitę, per mokslo metus – 814, 9–10, I ir II gimnazijos klasėse per savaitę – po 24 pamokas, per mokslo metus – 888;

4.2. ugdymo poreikiams tenkinti ir mokymosi pagalbai teikti 5–10, I ir II gimnazijos klasėse per savaitę skiriama: 12 pamokų, per mokslo metus – 444. Vienai klasei vidutiniškai – 2 pamokos per savaitę, 74 pamokos per mokslo metus;

4.3. neformaliojo švietimo veikloms 5–10, I ir II gimnazijos klasėse skiriama po 1 valandą per savaitę, 481 valanda per mokslo metus, III ir IV gimnazijos klasėse – po 1 valandą per savaitę, per mokslo metus – 37 valandos III gimnazijos klasėje, 33 valandos IV gimnazijos klasėje;

4.4. mokiniui, besimokančiam pagal vidurinio ugdymo programą kasdieniu ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu, skiriamas minimalus privalomas pamokų skaičius: III, IV gimnazijos klasėse – po 25 pamokas per savaitę, per mokslo metus – 925 pamokos III gimnazijos klasėje, 825 pamokos IV gimnazijos klasėje. Mokiniui pageidaujant ir pritarus gydančiam gydytojui, gali būti skiriama ir daugiau pamokų per savaitę;

4.5. mokiniai, kuriems paskirtas lovos režimas, mokomi pavienio mokymosi forma savarankišku ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu. Grupinėms konsultacijoms mokant nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu skiriama 40 procentų, individualioms konsultacijoms – iki 15 procentų Bendrųjų ugdymo planų 77, 93 punktuose dalykams skiriamų pamokų;

4.6. gali būti sudaromos jungtinės klasės, jungtinei klasei skiriama iki 24 pamokų per savaitę.

5. Sanatorijos mokykloje / klasėje skirtoje sanatoriniam (antirecidyviniam) gydymui ar medicininiam reabilitaciniam gydymui, kuris trunka 31 ir daugiau dienų:

5.1. mokiniui, besimokančiam pagal pagrindinio ugdymo programą kasdieniu ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu, skiriama: 5 klasėje – 22 pamokos per savaitę, 814 per mokslo metus; 6 klasėje – 23 pamokos per savaitę, 851 pamoka per mokslo metus; 7 klasėje – 23 pamokos per savaitę, 851 pamoka per mokslo metus; 8 klasėje – 25 pamokos per savaitę, 925 pamokos per mokslo metus; 9, I gimnazijos klasėje ir 10, II gimnazijos klasėse – po 25 pamokas per savaitę, 925 pamokos per mokslo metus;

5.2. ugdymo poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti 5–10, I, II gimnazijos klasėms skiriama – 9 pamokos per savaitę, 333 pamokos per mokslo metus. Klasei vidutiniškai skiriama 1,5 pamokos per savaitę, 55,5 per mokslo metus;

5.3. neformaliojo švietimo veikloms 5–10, I, II gimnazijos klasėms skiriama 16 valandų per savaitę, 592 valandos per mokslo metus;

5.4. jungtinei klasei skiriamas pamokų skaičius per savaitę nėra didesnis nei pamokų skaičius, skiriamas aukščiausiai iš jungiamų klasių, kuris numatytas šio priedo 5.1 papunktyje. Neformaliojo švietimo veikloms jungtinei klasei per savaitę skiriamos 2 valandos, per mokslo metus – 111 valandų;

5.5. mokiniui, besimokančiam pagal vidurinio ugdymo programą kasdieniu ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu, minimalus privalomas pamokų skaičius III, IV gimnazijos klasėse – po 25 pamokas per savaitę, per mokslo metus – 925 pamokos III gimnazijos klasėje, 825 pamokos IV gimnazijos klasėje. Mokiniui pageidaujant ir pritarus gydančiam gydytojui, gali būti skiriama ir daugiau pamokų per savaitę. Kiekvienai klasei skiriama po 1 valandą per savaitę, per mokslo metus – 37 valandos neformaliajam švietimui;

5.6. mokiniai, kuriems paskirtas lovos režimas, mokomi pavienio mokymosi forma savarankišku ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu. Grupinėms konsultacijoms mokant nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu skiriama 40 procentų, individualioms konsultacijoms – iki 15 procentų Bendrųjų ugdymo planų 77, 93 punktuose dalykams skiriamų pamokų.

___________________________________

2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metų

pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų

bendrųjų ugdymo planų

4 priedas

UGDYMO ORGANIZAVIMAS LAISVĖS ATĖMIMO VIETOSE

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Suimtųjų ir nuteistųjų (toliau kartu – įkalinti asmenys), laikomų tardymo izoliatoriuose, pataisos įstaigose ir areštinėse (toliau – laisvės atėmimo vieta), bendrasis ugdymas organizuojamas vadovaujantis Suimtųjų ir nuteistųjų bendrojo ugdymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. sausio 14 d. nutarimu Nr. 30 „Dėl Suimtųjų ir nuteistųjų bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo organizavimo“.

2. Įkalintų asmenų ugdymas pagal pagrindinio ugdymo programą ar suaugusiųjų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas organizuojamas, vadovaujantis Pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1309 „Dėl Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Ugdymo programų aprašas), 2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendraisiais ugdymo planais (toliau – Bendrieji ugdymo planai), Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 „Dėl Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“ (toliau – Pagrindinio ugdymo bendrosios programos), Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-269 „Dėl Vidurinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“ (toliau – Vidurinio ugdymo bendrosios programos), Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049 „Dėl Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašas).

3. Organizuojant įkalintų asmenų mokymą pagal Pagrindinio ugdymo bendrąsias programas ar Vidurinio ugdymo bendrąsias programas sudaromas individualus ugdymo planas ir pagal mokyklos galimybes asmeniui skiriamas mokymo organizavimo būdas.

II SKYRIUS

UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMAS

4. Vykdant įkalintų asmenų iki 16 metų mokymą pagal pagrindinio ugdymo programą, vadovaujantis Pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, privaloma mokyti visų Bendrųjų ugdymo planų 77 punkte numatytų dalykų pagal mokyklos sudarytą individualų planą. Mokykla, atsižvelgdama į mokymo sąlygas, gali:

4.1. perskirstyti tarp dalykų iki 40 procentų Bendrųjų ugdymo planų 77 punkte nustatyto pamokų skaičiaus, integruoti dalykus, atsižvelgiant į mokinių turimą patirtį;

4.2. keisti iki 25 procentų Pagrindinio ugdymo bendrųjų programų ir Vidurinio ugdymo bendrųjų programų turinio pagal mokinių pasiekimus ir mokymosi poreikius pagal turinio aktualumą konkretiems mokiniams.

5. Mokykla, vykdanti įkalintų asmenų iki 16 metų mokymą pagal pagrindinio ugdymo programą:

5.1. kuriems taikomos atskiro laikymo (izoliavimo) ir apsaugos sąlygos, mokomi visų Bendrųjų ugdymo planų 77 punkte nustatytų dalykų;

5.2. laisvės atėmimo vietų ligoninėse mokomiems asmenims iki 16 metų 5 klasėje skiria 13 pamokų per savaitę, 481 – per mokslo metus, 6, 7 klasėse – po 14 pamokų per savaitę, po 518 per mokslo metus. 8, 9, 10 klasėse ir I–II gimnazijos klasėse – po 15 pamokų per savaitę – po 555 per mokslo metus. Mokykla priima sprendimą, kaip paskirstys numatytą savaitinių pamokų skaičių visiems dalykams, numatytiems Bendrųjų ugdymo planų 77 punkte.

6. Vykdant įkalintų asmenų nuo 16 metų mokymą pagal pagrindinio ugdymo programą, vadovaujantis Pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, skiriama 80 procentų pamokų, numatytų Bendrųjų ugdymo planų 77 punkte. Mokykla priima sprendimą, kuriems dalykams ir kiek skiria pamokų, kad besimokantysis pasiektų Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose numatytus pasiekimus.

7. Mokykla, vykdanti įkalintų asmenų nuo 16 metų mokymą pagal pagrindinio ugdymo programą atskiro laikymo (izoliavimo) ir apsaugos sąlygomis, skiria 60 procentų pamokų per savaitę, numatytų Bendrųjų ugdymo planų 77 punkte, numatytas pamokas paskirsto visiems privalomiems dalykams mokyti; vykdanti mokymą pagal suaugusiųjų vidurinio ugdymo programą, Bendrųjų ugdymo planų 5 priedo 16 punkte numatytiems privalomiems dalykams mokytis pagal individualų planą skiria iki 40 procentų nustatyto pamokų skaičiaus.

8. Mokykla, vykdanti ugdymą pagal vidurinio ugdymo programą suaugusiems įkalintiems asmenims, priklausomai nuo mokymo organizavimo būdo, vadovaujasi Vidurinio ugdymo bendrosios programomis ir Bendrųjų ugdymo planų 5 priedo 15 punktu ir skiria 80 procentų nustatyto pamokų skaičiaus. Suaugusiųjų įkalintų asmenų, kuriems taikomi atskiro laikymo (izoliavimo) ir apsaugos reikalavimai pagal vidurinio ugdymo programą, mokymui skiria iki 40 procentų Bendrųjų ugdymo planų 5 priedo 15 punkte nustatyto pamokų skaičiaus.

9. Įkalintiems asmenims, kurie mokosi grupinio mokymosi forma kasdieniu ar (ir) nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu, jungtinėse klasėse ar laikinosiose grupėse pagal pagrindinio ugdymo programą ar pagrindinio ir vidurinio suaugusiųjų ugdymo programas skiriama 80 procentų Bendrųjų ugdymo planų 77, 93 punktuose nustatyto privalomo ugdymo laiko mokiniui per savaitę.

10. Įkalintiems asmenims vietoje kai kurių bendrojo ugdymo dalykų programų ar jų dalies galima įskaityti užimtumo programas (ar jų dalį), kurias organizuoja laisvės atėmimo vieta. 16 metų ir vyresnis mokinys, kuris mokosi pagal suaugusiųjų pagrindinio ar suaugusiųjų vidurinio ugdymo programas, gali nesimokyti menų, fizinio ugdymo, technologijų. Mokiniui, nepasirinkusiam fizinio ugdymo, menų ar technologijų dalykų, pamokos gali būti skiriamos pagal jo poreikius kitiems pasirinktiems dalykams mokytis. Mokykla sudaro sąlygas mokiniui užsiimti savanoriška veikla, suderinusi su laisvės atėmimo vietos administracija.

11. Mokyklos, vykdančios pagrindinio ugdymo programas, suaugusiųjų pagrindinio ir vidurinio ugdymo, profesinio mokymo programas kartu su pagrindinio ugdymo programos antrąja dalimi ar profesinio mokymo programas kartu su vidurinio ugdymo programa, ir pataisos namai, vykdantys suimtųjų ir nuteistųjų užimtumo programas laisvės atėmimo vietose, privalo derinti mokinių individualius ugdymo planus, mokyklų įgyvendinamą ugdymo turinį ir mokyklų ugdymo planų projektus.

12. Įkalintiems asmenims – iki 16 metų, nuo 16 metų amžiaus ir suaugusiems, laikomiems drausmės (baudos) izoliatoriuje (karceryje) arba perkeltiems į drausmės grupę ar kamerų tipo patalpas, skiriama iki 15 procentų Bendrųjų ugdymo planų 77 punkte nustatyto pamokų skaičiaus konsultacijoms pagal atitinkamą programą.

13. Įkalintiems užsieniečiams, nemokantiems lietuvių kalbos ir neįgijusiems pradinio, pagrindinio ar vidurinio išsilavinimo, esantiems laisvės atėmimo vietose mokytis lietuvių kalbos ir siekiantiems tęsti mokymąsi pagal bendrojo ugdymo programas, mokytis lietuvių kalbos sudaroma grupė ar klasė. Šios grupės ar klasės ugdymo planas sudaromas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų II skyriaus septintuoju skirsniu.

_____________________________________

2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metų

pagrindinio ir vidurinio ugdymo

programų bendrųjų ugdymo planų

5 priedas

SUAUGUSIŲJŲ PAGRINDINIO IR VIDURINIO UGDYMO PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Mokyklos ugdymo turinys įgyvendinamas vadovaujantis Pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1309 „Dėl Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Ugdymo programų aprašas), Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 „Dėl Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“ (toliau – Pagrindinio ugdymo bendrosios programos), Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-269 „Dėl Vidurinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“ (toliau – Vidurinio ugdymo bendrosios programos), Geros mokyklos koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1308 „Dėl Geros mokyklos koncepcijos patvirtinimo“ (toliau – Geros mokyklos koncepcija), 2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendraisiais ugdymo planais (toliau – Bendrieji ugdymo planai), Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049 „Dėl Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašas), ir kt.

2. Mokiniams, kurie mokosi pagal suaugusiųjų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, skiriamos rudens, žiemos (Kalėdų), žiemos, pavasario (Velykų) ir vasaros atostogos. Mokyklos sprendimu mokiniams, kurie mokosi neakivaizdiniu mokymo proceso organizavimo būdu, įskaitos gali būti organizuojamos per atostogas.

3. Suaugusiųjų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas vykdančių mokyklų suaugusiųjų klasės gali būti komplektuojamos kelis kartus per mokslo metus.

4. Suaugusių asmenų anksčiau įgytas išsilavinimas prilyginamas pagrindiniam išsilavinimui pagal Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. balandžio 20 d. įsakymą Nr. ISAK-661 „Dėl išsilavinimo prilyginimo“.

II SKYRIUS

SUAUGUSIŲJŲ PAGRINDINIO IR VIDURINIO UGDYMO PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMAS

5. Mokiniui, kuris mokosi pagal suaugusiųjų pagrindinio ugdymo programą, vietoje technologijų galima siūlyti rinktis mokinio poreikius atitinkančias mokykloje parengtas ir mokyklos vadovo patvirtintas technologijų programas arba profesinio mokymo programos dalykus arba modulius, o tam, kuris mokosi pagal vidurinio ugdymo programas, gali būti siūloma rinktis kitus jo mokymosi poreikius atitinkančius technologijų modulius, integruotus technologijų modulius arba profesinio mokymo programos dalykus ar modulį ir pan.

6. Mokinys, kuris mokosi pagal suaugusiųjų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, gali nesimokyti menų, fizinio ugdymo, technologijų. Mokiniui, nepasirinkusiam fizinio ugdymo, menų ar technologijų dalykų, pamokos gali būti skiriamos pagal mokinio poreikius kitiems pasirinktiems dalykams mokytis. Mokykla sudaro sąlygas mokiniui užsiimti savanoriška veikla, ši veikla mokiniams, kurie mokosi pagal suaugusiųjų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas nėra privaloma.

7. Mokinys, vadovaudamasis Ugdymo programų aprašu, mokyklos pasiūlymais ir atsižvelgdamas į tolesnius mokymosi planus, priima sprendimą, kuriuos dalykus ar modulius pasirenka mokytis pagal vidurinio ugdymo programą, apsisprendžia dėl brandos darbo rengimo ir kartu su mokytojais parengia individualų ugdymo planą.

8. Asmenims, kurie teisės aktų nustatyta tvarka mokosi savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu pavienio mokymosi forma, konsultacijoms skiriama iki 15 procentų Bendruosiuose ugdymo planuose tos klasės dalykui nustatyto minimalaus savaitinių pamokų skaičiaus.

9. Neformaliojo švietimo valandos suaugusiųjų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas vykdančių mokyklų suaugusiųjų klasėse gali būti skiriamos pasirinktoms saviraiškos programoms: meniniams, kalbiniams, sportiniams, sveikatos ugdymo, moksliniams, technologiniams, socialiniams, komunikacinių technologijų ir kitokiems mokinių gebėjimams ugdyti, mokinių konsultacijoms, neformaliajam švietimui.

10. Dalykai ir jiems skiriamų pamokų minimalus skaičius suaugusiųjų pagrindinio ugdymo programoms įgyvendinti kasdieniu arba nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais (grupinio mokymosi forma) per dvejus mokslo metus:

Klasė Dalykų sritys, dalykai	5–6	7–8	Suaugusiųjų pagrindinio ugdymo programos pirmoji dalis (5–8)	Suaugusiųjų pagrindinio ugdymo programos antroji dalis (9–10, gimnazijos I–II)
Dorinis ugdymas
Dorinis ugdymas (tikyba) Dorinis ugdymas (etika)	74	74	148	74
Kalbos
Lietuvių kalba ir literatūra	296	296	592	333
Gimtoji kalba (baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių)*	296	296	592	222
Užsienio kalba (1-oji)	222;148*	148	370 296*	148
Užsienio kalba (2-oji)	74	148	222	148
Matematika ir informacinės technologijos
Matematika	296	222	518	222
Informacinės technologijos	37	37	74	74
Gamtamokslinis ugdymas
Gamta ir žmogus	74	–	74	–
Biologija		74	74	74
Fizika		74	74	74
Chemija		37	37	74
Socialinis ugdymas
Istorija	74	74	148	74
Pilietiškumo pagrindai				37
Geografija	37	74	111	74
Ekonomika ir verslumas				37
Meninis ugdymas
Dailė	74	74	148	74
Muzika	74	74	148	74; 37*
Technologijos, fizinis ugdymas, žmogaus sauga
Technologijos	148	111	259	92,5
Fizinis ugdymas**	74	37	111	37
Žmogaus sauga		37	37
Pasirenkamieji dalykai, dalykų moduliai (pasirenkamasis dalykas)
Minimalus privalomų pamokų skaičius mokiniui per savaitę ir per mokslo metus	5 klasėje – 18; 21*; 666; 777* 6 klasėje –20; 21* 740; 777*	7 klasėje – 18; 21* 666; 777* 8 klasėje –22; 23* 814; 851*	2886; 3182*	9 klasėje – 22; 23* 814;851* 10 klasėje – 22; 23* 814; 851*
Pamokos mokinių ugdymo poreikiams tenkinti	148	185; 37 *	333; 185*	222; 222 *
Neformalusis švietimas	0–148	0–148	0-296	0–185
Projektinė veikla Projektinė veikla (...)				0–74

Pastabos:

* mokyklose, kuriose įteisintas mokymas tautinės mažumos kalba;

** fizinio ugdymo dalykas įgyvendinimas pagal pagrindinio ugdymo kūno kultūros bendrąją programą.

11. Dalykai ir minimalus jiems skiriamų pamokų skaičius suaugusiųjų pagrindinio ugdymo programai įgyvendinti neakivaizdiniu mokymo proceso organizavimo būdu per mokslo metus:

Klasė Dalykų sritys, dalykai	Grupinės konsultacijos
	5	6	7	8	9, gimnazijos I	10, gimnazijos II
Dorinis ugdymas
Dorinis ugdymas (tikyba) Dorinis ugdymas (etika)	9,25	9,25	9,25	9,25	9,25	9,25
Kalbos
Lietuvių kalba ir literatūra	55,5–74	55,5–74	55,5–74	55,5–74	55,5–74	55,5–74
Gimtoji kalba (baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių)*	55,5–74	55,5–74	55,5–74	55,5–74	55,5–74	55,5–74
Užsienio kalba (1-oji)	37–55,5	37–55,5	37–55,5	37–55,5	37–55,5	37–55,5
Užsienio kalba (2-oji)		18,5–37	18,5–37	18,5–37	18,5–37	18,5–37
Matematika	46,25–55,5	46,25–55,5	46,25–55,5	46,25–55,5	46,25–55,5	46,25–55,5
Informacinės technologijos	18,5	18,5			18,5	18,5
Gamtamokslinis ugdymas
Gamta ir žmogus	18,5	18,5
Biologija			18,5	18,5–37	18,5–37	18,5–37
Fizika			18,5	27,75–37	27,75–37	27,75–37
Chemija				27,75–37	27,75–37	27,75–37
Socialinis ugdymas
Istorija	18,5	18,5	18,5	18,5–37	18,5–37	18,5–37
Pilietiškumo pagrindai						9,25
Geografija		18,5	18,5	18,5	18,5	18,5
Ekonomika ir verslumas					9,25
Meninis ugdymas:
Dailė	9,25	9,25	9,25	9,25	9,25	9,25
Muzika	9,25	9,25	9,25	9,25	9,25	9,25
Technologijos (...)	18,5	18,5	18,5	9,25	9,25	9,25
Pasirenkamieji dalykai ... (pasirenkamasis dalykas); ... (dalyko modulis)
Pamokos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti	37	37	37	37	37–64,75	37–74
Iš viso (grupinėms konsultacijoms)	0–296	0–296	0–296	0–296	0–333	0–333
Projektinė veikla Projektinė veikla (...)	0–37	0–37	0–37	0–37	0–37	0–74
Neformalusis švietimas (savaitinės valandos)					0–74	0–74

Pastaba:

* mokyklose, kuriose įteisintas mokymas tautinės mažumos kalba.

12. Mokykla, atsižvelgdama į mokinių pasiekimus ir patirtį, priima sprendimą, kiek pamokų ar konsultacinių pamokų reikia skirti, kad būtų pasiekti Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose numatyti pasiekimai.

13. Mokiniai, kurie mokosi neakivaizdiniu mokymo proceso organizavimo būdu, laiko visų savo individualaus ugdymo plano dalykų įskaitas. Įskaitų skaičius yra toks, kiek pamokų per savaitę skiriama mokytis dalykui, tačiau įskaitų per mokslo metus negali būti mažiau negu trys, jei ugdymo procesas organizuojamas trimestrais, ir ne mažiau negu dvi, jei ugdymo procesas organizuojamas pusmečiais.

14. Esant mažam mokinių, kurie mokosi neakivaizdiniu mokymo proceso organizavimo būdu, skaičiui, gali būti formuojama jų grupė. Dalykams mokytis grupėje turi būti skiriama ne daugiau kaip 15 procentų šio priedo 11 punkte dalykui skiriamų pamokų skaičiaus.

15. Dalykai ir jiems skiriamų pamokų skaičius suaugusiųjų vidurinio ugdymo programai įgyvendinti per dvejus mokslo metus:

Ugdymo sritys, dalykai	Minimalus pamokų skaičius	Pamokų skaičius (kasdieniu arba nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu (grupinio mokymosi forma))		Pamokų skaičius (neakivaizdiniu mokymo proceso organizavimo būdu)
		Bendrasis kursas	Išplėstinis kursas	Bendrasis kursas	Išplėstinis kursas
Dorinis ugdymas	70
Dorinis ugdymas (etika)		70	–	17,5	–
Dorinis ugdymas (tikyba )		70	–	17,5	–
Kalbos
Lietuvių kalba ir literatūra	210	210	280	105	140
Gimtoji kalba (baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių)*	210	210	280	105	140
Lietuvių kalba ir literatūra*	280	280	315	105	140
Užsienio kalbos		Kursas, orientuotas į B1 mokėjimo lygį	Kursas, orientuotas į B2 mokėjimo lygį	Kursas, orientuotas į B1 mokėjimo lygį	Kursas, orientuotas į B2 mokėjimo lygį
Užsienio kalba (...)		175	175	70	70
Užsienio kalba (...)		175	175	70	70
Ugdymo sritys, dalykai	Minimalus pamokų skaičius	Bendrasis kursas	Išplėstinis kursas	Bendrasis kursas	Išplėstinis kursas
Socialinis ugdymas	70
Istorija		70	140	43,75	70
Geografija		70	140	43,75	70
Integruotas istorijos ir geografijos kursas		70	–	43,75	–
Matematika	175	175	280	70	140
Informacinės technologijos (...)		70	105	17,5	35
Gamtamokslinis ugdymas	70
Biologija		70	140	43,75	70
Fizika		70	140	43,75	70
Chemija		70	140	43,75	70
Integruotas gamtos mokslų kursas		70	–	43,75	–
Menai, technologijos, integruotas menų ir technologijų kursas	52,5
Menai
Dailė		52,5	70	17,5	52,5
Muzika		52,5	70	17,5	52,5
Teatras		52,5	70	17,5	52,5
Šokis		52,5	70	17,5	52,5
Menų pažinimas		52,5	70	17,5	52,5
Kompiuterinės muzikinės technologijos		52,5	70	17,5	52,5
Grafinis dizainas		52,5	70	17,5	52,5
Fotografija		52,5	70	17,5	52,5
Filmų kūrimas		52,5	70	17,5	52,5
Technologijos (kryptys)
Integruotas menų ir technologijų kursas		52,5	70	17,5	52,5
Technologijos (...)
Turizmas ir mityba		52,5	70	35	52,5
Statyba ir medžio apdirbimas		52,5	70	35	52,5
Tekstilė ir apranga		52,5	70	35	52,5
Taikomasis menas, amatai ir dizainas		52,5	70	35	52,5
Verslas ir vadyba bei mažmeninė prekyba		52,5	70	35	52,5
Mechanika, mechaninis remontas		52,5	70	35	52,5
Kitos technologijų kryptys		52,5	70	35	52,5
Integruotas menų ir technologijų kursas		52,5	70	35	52,5
Fizinis ugdymas***	52,5
Fizinis ugdymas		52,5	70	17,5	52,5
Pasirinkta sporto šaka (...)		52,5	–	17,5	–
Žmogaus sauga**		17,5**	–	–	–
Pasirenkamieji dalykai, dalykų moduliai / Projektinė veikla Projektinė veikla (...); (pasirenkamasis); (dalyko modulis)
Brandos darbas (...)		17,5
Privalomi bendrojo kurso dalykai	(25;33*) 1750; 2310*			(12; 15*) 840; 1050*	(12; 15*) 840; 1050*
Mokinio pasirinktas mokymo turinys		20; 14*	20; 14*	10; 7*	10; 7*
Neformalusis švietimas	Kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu besimokantiesiems – 210 valandų per dvejus mokslo metus (111 – gimnazijos III kl. ir 99 – gimnazijos IV kl.). Neakivaizdiniu mokymo proceso organizavimo būdu besimokantiesiems – 70 valandų per dvejus mokslo metus (37 – gimnazijos III kl. ir 33 – gimnazijos IV kl.).
Pamokos laikinosioms grupėms sudaryti	490 valandų per dvejus metus besimokantiesiems kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu, 210 pamokų per dvejus mokslo metus besimokantiesiems neakivaizdiniu mokymo proceso organizavimo būdu.
Individualios ir (ar) grupinės konsultacijos	Besimokantiesiems neakivaizdiniu mokymo proceso organizavimo būdu dalykų individualioms konsultacijoms skiriama 0–280 pamokų per dvejus mokslo metus, 0–630 grupinių konsultacijų per metus.

Pastabos:

* mokyklose, kuriose įteisintas mokymas tautinės mažumos kalba;

** integruojama į dalykų mokymo turinį;

*** fizinio ugdymo dalykas įgyvendinimas pagal vidurinio ugdymo kūno kultūros bendrąją programą.

16. Mokiniai, kurie mokosi pagal suaugusiųjų vidurinio ugdymo programą neakivaizdiniu mokymo proceso organizavimo būdu, laiko visų savo individualaus ugdymo plano dalykų įskaitas. Įskaitų skaičius per mokslo metus negali būti mažiau negu trys, jei ugdymo procesas organizuojamas trimestrais, ir ne mažiau negu dvi, jei ugdymo procesas organizuojamas pusmečiais. Mokiniams, kurie mokosi suaugusiųjų vidurinio ugdymo programos dalykų (išskyrus užsienio kalbas) pagal išplėstinį dalyko programos kursą, įskaitų negali būti mažiau negu aštuonios per dvejus mokslo metus.

17. Esant mažam mokinių, kurie mokosi neakivaizdiniu mokymo proceso organizavimo būdu, skaičiui, gali būti formuojama jų grupė. Dalykams mokytis neakivaizdiniu mokymo proceso organizavimo būdu grupėje turi būti skiriama ne daugiau kaip 15 procentų šio priedo 15 punkte dalykui skiriamų pamokų skaičiaus.

18. Asmeniui, kuris mokosi pagal suaugusiųjų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu pavienio mokymosi forma, konsultacijoms grupėse skiriama iki 40 procentų, individualioms konsultacijoms – ne daugiau kaip 15 procentų šio priedo 10, 11, 15 punktuose dalykui skiriamų pamokų skaičiaus.

19. Organizuojant ugdymą jungtinėse klasėse vadovaujamasi Bendrųjų ugdymo planų II skyriaus devintuoju skirsniu.

_____________________________________

2019–2020 ir 2020–2021

mokslo metų pagrindinio ir

vidurinio ugdymo programų

bendrųjų ugdymo planų

6 priedas

PAGRINDINIO UGDYMO INDIVIDUALIZUOTOS PROGRAMOS IR SOCIALINIŲ ĮGŪDŽIŲ UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Mokiniui, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo individualizuotą programą, ugdymo planas sudaromas, atsižvelgiant į jo galias ir gebėjimus, kylančius dėl intelekto sutrikimo (nežymaus, vidutinio, žymaus ar labai žymaus), mokymosi formą, mokymo organizavimo būdą, ugdymą įgyvendinančios mokyklos ar klasės paskirtį.

2. Socialinių įgūdžių ugdymo programa, įgyvendinama mokyklos klasėse, skirtose specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams, mokiniui rengiama, atsižvelgiant į pedagoginės psichologinės tarnybos rekomendacijas. Kiekvienam vaikui, ugdomam vaikų socializacijos centre, sudaromas individualus ugdymo planas, atsižvelgiant į ugdymo tikslus, mokinio turimą mokymosi patirtį, polinkius, individualius ugdymosi poreikius ir į reikiamą mokymosi pagalbą.

3. Mokykla gali organizuoti specialiųjų klasių, skirtų intelekto sutrikimą turintiems mokiniams, mokinių užimtumą ir per mokinių atostogas, teikti visos dienos ugdymą, organizuoti visos dienos mokyklą. Aukštesniųjų klasių mokiniai savanoriai, vykdantys socialinės veiklos programas, gali padėti mokytojui organizuoti šią veiklą.

4. Mokiniui, besimokančiam bendrosios paskirties klasėje, vietoje kurios nors ugdymo srities dalykų mokykla gali siūlyti integruotą srities dalyką ar įvairių ugdymo sričių integruotų mokslų pamokas.

5. Dalykus, pradedamus pagrindinio ugdymo programoje, mokykla gali pradėti įgyvendinti vėliau, nei nustatyta 2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų (toliau – Bendrieji ugdymo planai) 77 punkte.

II SKYRIUS

PAGRINDINIO UGDYMO INDIVIDUALIZUOTOS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

6. Mokiniui, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo individualizuotą programą dėl nežymaus intelekto sutrikimo, ugdymo planas rengiamas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 77, 93 punktuose nustatytų dalykų programoms įgyvendinti pamokų skaičiumi, kuris, atsižvelgiant į mokymosi formą ir mokymo proceso organizavimo būdą, gali būti koreguojamas iki 25 procentų:

6.1. keičiamas (mažinamas, didinamas) dalykams skirtų pamokų skaičius;

6.2. numatoma papildoma mokytojo pagalba;

6.3. planuojamos specialiosios pamokos;

6.4. didinamas pamokų skaičius, skirtas meniniam, technologiniam ugdymui, kitų dalykų mokymui, socialinei veiklai, karjeros ugdymo kompetencijoms ugdyti;

6.5. keičiamas specialiųjų pamokų, pratybų ir individualiai pagalbai skiriamų valandų (pamokų) skaičius per mokslo metus, atsižvelgiant į mokinio reikmes, švietimo pagalbos specialistų, vaiko gerovės komisijos ar pedagoginės psichologinės tarnybos rekomendacijas;

6.6. iki 74 pamokų per metus mažinamas minimalus privalomų pamokų skaičius, bet didinamas neformaliojo švietimo valandų skaičius ar organizuojamos veiklos, lavinančios praktinius gebėjimus;

6.7. technologijų dalyko gali būti siūloma tik viena technologijų programa arba technologijų kryptis;

6.8. mokiniui, turinčiam kompleksinių negalių, įvairiapusių raidos sutrikimų, elgesio ir (ar) emocijų, kalbėjimo ir (ar) kalbos sutrikimų, specialiosioms pratyboms 5–10 klasėse skiriama ne mažiau kaip 18 pamokų per metus;

6.9. mokiniui, turinčiam kompleksinių negalių, elgesio ir emocijų sutrikimų, specialiosioms pratyboms 5–10 klasėse galima skirti iki 37 pamokų ir daugiau per metus naudojimosi kompiuteriu, specialiosiomis mokymo priemonėmis įgūdžiams formuoti, pažinimo funkcijoms lavinti, dalykų spragoms šalinti.

7. Mokiniui, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo individualizuotą programą dėl vidutinio intelekto sutrikimo, ugdymo planas rengiamas:

7.1. besimokančiam įtraukiojo mokymosi būdu bendrosios paskirties klasėje – vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 77 punkte nurodytu dalykų programoms pamokų skaičiumi, kuris, atsižvelgiant į mokymosi formą ir mokymo proceso organizavimo būdą, gali būti koreguojamas iki 30 procentų;

7.2. besimokančiam klasėje ar mokykloje, skirtoje mokiniams, turintiems intelekto sutrikimą, – vadovaujantis šio priedo 8 punktu;

7.3. mokiniui, bendraujančiam alternatyviuoju būdu, specialiosioms pratyboms 5–10 klasėse skiriama ne mažiau kaip 37 pamokos per metus. Tarties, kalbos ir komunikacijos lavinimo specialiosios pratybos gali būti integruojamos į komunikacinės ir pažintinės veiklos, lietuvių kalbos ir literatūros pamokas. Pratybų ir komunikacinės, pažintinės veiklos, lietuvių kalbos ir literatūros pamokų turinys turi derėti.

8. Minimalus pamokų skaičius Pagrindinio ugdymo individualizuotai programai grupinio mokymosi forma kasdieniu ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu įgyvendinti per dvejus mokslo metus:

Ugdymo metai, klasė Veiklos sritys, dalykai	5–6	7–8	9–10	Iš viso per 6 ugdymo metus
Dorinis ugdymas Komunikacinė veikla* arba Kalbos ir bendravimo ugdymas** Pažintinė veikla Orientacinė veikla Užsienio kalba*** Informacinės technologijos*** Medijų ir informacinis raštingumas*** Meninė veikla Fizinė veikla	1184	1184	1184	3552
Pamokos mokinių ugdymo poreikiams tenkinti Pamokos mokinių specialiesiems ugdymosi poreikiams tenkinti: Specialioji veikla**** Gydomoji kūno kultūra Regos lavinimas Klausos lavinimas Komunikacinių gebėjimų ugdymas Pažintinių gebėjimų ugdymas	296	296	296	888
Pažintinė ir kultūrinė veikla	Integruojama į ugdymo turinį
Minimalus privalomas pamokų skaičius mokiniui per mokslo metus	740	740	740	740
Neformalusis vaikų švietimas (valandų skaičius per mokslo metus)	148	148	148	444

Pastabos:

* kai ugdymas organizuojamas mokyklose, kuriose įteisintas mokymas tautinės mažumos kalba, lietuvių kalbai ugdyti turi būti skiriama ne mažiau laiko nei gimtajai kalbai;

** veikla, skiriama kurtiems ir neprigirdintiems vaikams (ją sudaro gestų kalba, sakytinė ir rašytinė lietuvių kalba ir literatūra), ar vaikams, bendraujantiems ne verbaliniu, o alternatyviuoju būdu;

*** veikla skiriama, atsižvelgiant į mokinio ugdymosi poreikius, mokyklos mokymosi aplinkas, turimus specialistus, jei ji neintegruojama su kitomis veiklomis;

**** veikla, skiriama sutrikusioms funkcijoms lavinti, specialiajai pagalbai teikti, atsižvelgiant į mokinio sutrikimų pobūdį.

9. Ugdymas veiklomis organizuojamas mokiniui, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo individualizuotą programą dėl vidutinio, žymaus ir labai žymaus intelekto sutrikimo, pagal 8 punkto lentelėje nurodytą pamokų skaičių.

10. Mokiniui, dėl cerebrinio paralyžiaus turinčiam judesio ir padėties sutrikimų (išskyrus lengvus), gydomosios kūno kultūros specialiosioms pratyboms skiriamos ne mažiau kaip 74 pamokos per metus.

11. Mokiniui, turinčiam kompleksinių negalių, elgesio ir emocijų, kalbos ir kalbėjimo sutrikimų, specialiosioms pratyboms 5–10 klasėse skiriamos ne mažiau kaip 37 pamokos per metus naudojimosi kompiuteriu ir specialiosiomis mokymosi priemonėmis įgūdžiams formuoti, pažinimo funkcijoms lavinti, kalbiniams ir komunikaciniams gebėjimams ugdyti.

12. 5–10 klasių mokiniui, bendraujančiam alternatyviuoju būdu, tarties, kalbos ir komunikacijos lavinimo specialiosios pratybos gali būti integruojamos į komunikacinės ir pažintinės veiklos, lietuvių kalbos ir literatūros pamokas. Pratybų, komunikacinės ir pažintinės veiklos, lietuvių kalbos ir literatūros pamokų turinys turi derėti.

III SKYRIUS

SOCIALINIŲ ĮGŪDŽIŲ UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS (IŠSKYRUS ĮGYVENDINAMĄ VAIKŲ SOCIALIZACIJOS CENTRUOSE)

13. Mokykla, įgyvendindama socialinių įgūdžių ugdymo programą, renkasi organizavimo formą, ugdymo turinį pateikia dalykais arba veiklomis, atsižvelgdama į asmens galias.

14. Minimalus pamokų skaičius Socialinių įgūdžių ugdymo programai įgyvendinti grupinio mokymosi forma kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu įgyvendinti per mokslo metus:

Ugdymo metai Veiklos sritys, dalykai	I	II	III	Iš viso I–III mokymosi metais
Bendrąjį ugdymą turi sudaryti šios veiklos / Dalykai: Dorinis ugdymas Komunikacinė veikla arba Kalbos ir bendravimo ugdymas* Užsienio kalbos mokymas** Pažintinė veikla Orientacinė veikla Informacinės technologijos** Medijų ir informacinis raštingumas** Meninė veikla ar technologijos Fizinė (sveikatos ugdymo, stiprinimo) veikla	444	444	444	1406
Mokinių specialiesiems ugdymosi poreikiams tenkinti skiriama veikla: Socialinio, technologinio, meninio ugdymo veikla*** Savarankiškumo ugdymas**** Technologinių, verslumo įgūdžių ugdymo, praktinė, projektinė veikla, pažinties su profesijomis veikla	444	518	518	1406
Pažintinė ir kultūrinė veikla	Integruojama į ugdymo turinį
Minimalus privalomas pamokų skaičius mokiniui per mokslo metus	880	962	962	2804
Neformalusis vaikų švietimas (valandų skaičius per mokslo metus)	74	74	74	74

Pastabos:

* veikla, skiriama kurtiems ir neprigirdintiems vaikams (ją sudaro gestų kalba, sakytinė ir rašytinė lietuvių kalba) ir intelekto sutrikimų turintiems vaikams, bendraujantiems alternatyviuoju būdu;

** veikla, organizuojama atsižvelgiant į mokyklos galimybes ir mokinių gebėjimus, galias ir poreikius, ugdymo aplinką;

*** veikla, skiriama mokinių meniniams ir technologiniams darbams, buities kultūrai, savitvarkai, namų ruošai, ūkio darbams;

**** veikla, skiriama pagrindinėms funkcijoms lavinti, naudojimosi specialiosiomis priemonėmis (ugdymui skirtomis techninės pagalbos priemonėmis, kompiuterinėmis technologijomis, buities įranga, buitiniais įrankiais) ar kitiems kasdieniams savarankiškumą didinantiems įgūdžiams formuoti, orientacijai erdvėje, mobilumo, alternatyviosios komunikacijos įgūdžiams ugdyti.

15. Įvairių socialinio ugdymo, technologinio (darbinio) ugdymo ir (ar) savarankiškumo ugdymo veiklų pamokų skaičių galima keisti, atsižvelgiant į mokinių gebėjimus, mokyklos galimybes, tėvų (globėjų, rūpintojų) ir mokinių pageidavimus. Veiklos gali būti keičiamos dalykais, atsižvelgiant į mokinio galias ir gebėjimus, ir  kai ugdymas teikiamas laikinojoje grupėje kartu su kitų klasių mokiniais.

16. Įgyvendindama socialinio ugdymo veiklas, mokykla gali ieškoti šioms veikloms organizuoti pritaikytų visuomenei atvirų, socialinėje erdvėje esančių aplinkų, socialinių partnerių, galinčių sudaryti sąlygas šioms veikloms vykdyti, taip pat, bendradarbiaudama su kitomis mokyklomis, gali ieškoti universalaus dizaino įstaigų, galinčių padėti vykdyti šias veiklas.

17. Logopedo arba kitoms specialiosioms pratyboms skiriama iki 74 pamokų per metus.

18. Individualioms sveikatos ugdymo pratyboms gali būti skiriama iki 74 pamokų per metus mokiniui, sergančiam cerebriniu paralyžiumi, turinčiam judesio ir padėties sutrikimų.

19. Veiklos gali būti integruojamos, jungiamos, keičiamos, siūlomos naujos, atsižvelgiant į mokinių ugdymosi poreikius, sąlygas, dėl kurių koreguojamas ugdymo procesas.

IV SKYRIUS

SOCIALINIŲ ĮGŪDŽIŲ UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS VAIKŲ SOCIALIZACIJOS CENTRUOSE

20. Socialinių įgūdžių ugdymo programa skirta pagrindinį išsilavinimą įgijusiems vaikų socializacijos centrų mokiniams, nesimokantiems pagal vidurinio ugdymo programą. Socialinių įgūdžių ugdymo programą rengia vaikų socializacijos centro mokytojai. Ją sudaro veiklos, į kurias integruotas bendrojo ugdymo sričių ir (ar) dalykų turinys, rekomenduojamos pagalbos specialistų veiklos,  mokinio pasirenkama veikla.

21. Socialinių įgūdžių ugdymo programai įgyvendinti skiriamų valandų skaičius per savaitę:

Veiklos ar veiklų kryptys	Rekomenduojamos valandos*
Veiklos, siejamos su bendrojo ugdymo sritimis ir (ar) dalykais: Rengimasis karjerai (savęs pažinimas, gyvenimo planai, pažinties su profesijomis veikla, darbo paieška, gyvenimo aprašymo rengimas ir kt.) Informacinės technologijos Socialinio, technologinio, meninio ugdymo veikla Medijų ir informacinis raštingumas Technologijos Verslumo įgūdžių ugdymo, praktinė, projektinė veikla, finansinis raštingumas (finansų valdymas, išlaidos (mokėjimas už būstą, transportą, maistą ir pan.), taupymas ir kt.) Sveikatos ir lytiškumo ugdymas bei rengimas šeimai Žmogaus sauga (saugus elgesys, ekologija, aplinkosauga, psichologinis pasirengimas grėsmėms ir pavojams) Socialinė veikla	222–444
Mokinių specialiesiems ugdymosi poreikiams tenkinti skiriama veikla: Socialinis emocinis ugdymas Savarankiškumo ugdymas Psichikos sveikata (jausmai, emocijos, savivertė, saviraiška ir kt.) Socialinė elgsena viešose vietose (muziejuje, bibliotekoje, pašte, banke, restorane, autobuse ir pan.)	222–592
Mokinio pasirenkama veikla	74–148
	Iki 1110 val. per mokslo metus

Pastaba:

* veikloms įgyvendinti valandos skiriamos  atsižvelgiant į mokinio poreikius.

_______________________________________________