KVALIFIKACIJŲ IR PROFESINIO MOKYMO PLĖTROS CENTRO

DIREKTORIUS

ĮSAKYMAS

DĖL KVALIFIKACIJŲ IR PROFESINIO MOKYMO PLĖTROS CENTRO DIREKTORIAUS 2020 M. GEGUŽĖS 28 D. ĮSAKYMO NR. V1-78 „DĖL VIRINAMŲ IR LITUOJAMŲ Metalo gaminių (išskyrus mašinas ir įrenginius) BEI transporto priemonių (IŠSKYRUS VARIKLINES) IR jų įrangos gamybos ir remonto SEKTORIAUS PROFESINIO STANDARTO PATVIRTINIMO“, PAKEITIMO

2024 m. gruodžio 31 d. Nr. V1-290

Vilnius

P a k e i č i u Virinamų ir lituojamų metalo gaminių (išskyrus mašinas ir įrenginius) bei transporto priemonių (išskyrus variklines) ir jų įrangos gamybos ir remonto sektoriaus profesinį standartą, patvirtintą Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro direktoriaus 2020 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. V1-78 „Dėl Virinamų ir lituojamų metalo gaminių (išskyrus mašinas ir įrenginius) bei transporto priemonių (išskyrus variklines) ir jų įrangos gamybos ir remonto sektoriaus profesinio standarto patvirtinimo“:

1.   Pakeičiu 8.1 punktą ir išdėstau jį taip:

„8.1. Virinamų ir lituojamų metalo gaminių (išskyrus mašinas ir įrenginius) gamybos ir remonto posektoriaus kvalifikacijos:

8.1.1. kontaktinio suvirinimo įrenginio operatorius;

8.1.2. kontaktinio suvirinimo meistras;

8.1.3. kontaktinio suvirinimo operatorius;

8.1.4. lituotojas kietaisiais lydmetaliais;

8.1.5. lydomojo suvirinimo priežiūros meistras;

8.1.6. mechanizuoto, orbitinio ir robotizuoto suvirinimo įrenginio operatorius;

8.1.7. mechanizuoto, orbitinio ir robotizuoto suvirinimo meistras;

8.1.8. pramonės gaminių dažytojas;

8.1.9. suvirinimo, pjovimo ir paviršiaus apdorojimo lazeriu įrenginio operatorius;

8.1.10. suvirinimo, pjovimo ir paviršiaus apdorojimo lazeriu meistras;

8.1.11. suvirinimo inspektorius;

8.1.12. suvirinimo inžinierius;

8.1.13. suvirinimo koordinavimo specialistas;

8.1.14. suvirinimo meistras;

8.1.15. suvirinimo technologas;

8.1.16. suvirintojas;

8.1.17. suvirintojas plazmos lanku;

8.1.18. suvirintų sujungimų terminio apdorojimo įrenginio operatorius.

8.1.19. suvirintųjų jungčių defektoskopininkas.“.

2.   Pakeičiu 1 priedą ir išdėstau jį taip:

„Virinamų ir lituojamų metalo gaminių

(išskyrus mašinas ir įrenginius) bei

transporto priemonių (išskyrus variklines)

ir jų įrangos gamybos ir remonto

sektoriaus profesinio standarto

1 priedas

VIRINAMŲ IR LITUOJAMŲ Metalo gaminių (išskyrus mašinas ir įrenginius) BEI transporto priemonių (IŠSKYRUS VARIKLINES) IR jų įrangos gamybos ir remonto SEKTORIAUS KVALIFIKACIJOS IR JŲ LYGIAI

Kvalifikacijos pavadinimas		Kvalifikacijos lygis (pagal Lietuvos kvalifikacijų sandaros aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 535 „Dėl Lietuvos kvalifikacijų sandaros aprašo patvirtinimo“, priedą)		Kvalifikacijos lygis (pagal Europos Sąjungos Tarybos 2017 m. gegužės 22 d. Tarybos rekomendaciją dėl Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sandaros, kuria panaikinama 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacija dėl Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos kūrimo (OL 2017 C 189, p. 1))
Posektoriaus pavadinimas – Virinamų ir lituojamų metalo gaminių (išskyrus mašinas ir įrenginius) gamybos ir remonto posektorius
Kontaktinio suvirinimo operatorius		II		II
Lituotojas kietaisiais lydmetaliais		II		II
Suvirintojas		II		II
Suvirintojas plazmos lanku		II		II
Suvirintų sujungimų terminio apdirbimo įrenginio operatorius		II		II
Kontaktinio suvirinimo įrenginio operatorius		III		III
Lituotojas kietaisiais lydmetaliais		III		III
Mechanizuoto, orbitinio ir robotizuoto suvirinimo įrenginio operatorius		III		III
Pramonės gaminių dažytojas		III		III
Suvirinimo, pjovimo ir paviršiaus apdorojimo lazeriu įrenginio operatorius		III		III
Suvirintojas		III		III
Suvirintojas plazmos lanku		III		III
Suvirintų sujungimų terminio apdirbimo įrenginio operatorius		III		III
Kontaktinio suvirinimo įrenginio operatorius		IV		IV
Mechanizuoto, orbitinio ir robotizuoto suvirinimo įrenginio operatorius		IV		IV
Suvirinimo, pjovimo ir paviršiaus apdorojimo lazeriu įrenginio operatorius		IV		IV
Suvirintųjų jungčių defektoskopininkas		IV		IV
Suvirintojas		IV		IV
Suvirintojas plazmos lanku		IV		IV
Kontaktinio suvirinimo meistras		V		V
Mechanizuoto, orbitinio ir robotizuoto suvirinimo meistras		V		V
Suvirinimo inspektorius		V		V
Suvirinimo, pjovimo ir paviršiaus apdorojimo lazeriu meistras		V		V
Lydomojo suvirinimo priežiūros meistras		V		V
Suvirinimo meistras		V		V
Suvirinimo koordinavimo specialistas		V		V
Suvirintųjų jungčių defektoskopininkas		V		V
Suvirinimo inspektorius		VI		VI
Suvirinimo technologas		VI		VI
Suvirintųjų jungčių defektoskopininkas		VI		VI
Suvirinimo inspektorius		VII		VII
Suvirinimo inžinierius		VII		VII
Posektoriaus pavadinimas – Transporto priemonių (išskyrus variklines) ir jų įrangos gamybos ir remonto posektorius
Geležinkelių riedmenų remonto šaltkalvis	III		III
Laivų korpusų surinkėjas	III		III
Laivų sistemų ir įrenginių montuotojas	III		III
Geležinkelių riedmenų remonto šaltkalvis	IV		IV
Laivų sistemų ir įrenginių montuotojas	IV		IV
Metalo konstrukcijų ir laivų korpusų surinkėjas	IV		IV
Jūrų architektas	VI		VI
Jūrų technologijų inžinierius	VI		VI
Jūrų architektas	VII		VII
Jūrų technologijų inžinierius	VII		VII

____________________________

“.

3.   Pakeičiu 2 priedo 17 punktą ir išdėstau jį taip:

„17. Kvalifikacijos pavadinimas: suvirintųjų jungčių defektoskopininkas, LTKS IV

Kvalifikacijos apibūdinimas	Veiklos objektas: suvirintųjų jungčių neardomoji kokybės kontrolė. Tipinės darbo priemonės: apžiūrimosios kontrolės, kontrolės magnetinėmis dalelėmis, kontrolės skverbikliais, kontrolės sandarumo bandymais, kontrolės sūkurinėmis srovėmis, akustinės kontrolės, ultragarsinės kontrolės, radiografinės kontrolės, termografijos ir tenzometrijos įrankiai ir įranga. Tipinės darbo sąlygos: dirbama pramonės objektuose, įmonių gamybinėse patalpose, suvirinamų konstrukcijų montavimo aikštelėse, kokybės kontrolės laboratorijose. Papildoma informacija: suvirintųjų jungčių defektoskopininkas veiklas atlieka pagal rašytines procedūras su aukštesnės kvalifikacijos defektoskopininkų priežiūra, prisiima atsakomybę už veiklos atlikimo procedūrų ir rezultatų kokybę, geba pritaikyti įvairius kontrolės metodikas, medžiagas, įrenginius ir įrankius, vertina aptiktus defektus ir kontrolės rezultatus, bendradarbiauja su aukštesnės kvalifikacijos asmenimis. Kvalifikaciją įgiję asmenys galės dirbti inžinerinės apdirbamosios pramonės ir metalo apdirbimo gamyklose, statybos bei montavimo objektuose, mašinų, kėlimo įrenginių gamybos, energetikos, žemės ūkio, aptarnavimo bei kituose ūkio sektoriuose.
Pagrindiniai kvalifikacijos vienetai (nurodant jų lygį pagal LTKS)	Kompetencijos	Kompetencijų ribos
1. Pasiruošimas vykdyti neardomąją suvirintųjų jungčių kontrolę (LTKS IV)	1.1. Parinkti suvirintųjų jungčių kontrolės būdus, atsižvelgiant į suvirinimo procesus, suvirinimo įrangą bei suvirinamus metalus.	Suvirinimo procesų klasifikavimas ir žymėjimas. Dujinis suvirinimas ir panašūs procesai. Lankinio suvirinimo procesai ir naudojami maitinimo šaltiniai. Kiti suvirinimo procesai. Terminis pjovimas ir kiti briaunų paruošimo būdai. Suvirinimo padėtys ir jų žymėjimas. Metalų rūšys, lydinių klasifikavimas ir žymėjimas. Suvirinamų metalų grupavimo sistema. Grynųjų metalų sandara ir savybės. Geležies ir anglies lydiniai. Plienų savybės ir jų panaudojimas. Spalvotųjų metalų grupės. Varis ir jo lydiniai. Nikelis ir jo lydiniai. Aliuminis ir jo lydiniai. Kiti metalai ir jų lydiniai. Pagrindinio metalo ir suvirintųjų jungčių terminio apdorojimo būdai. Suvirintųjų jungčių sandara. Suvirintų jungčių ir siūlių tipai. Siūlių grafinis vaizdavimas. Suvirinimo defektų tipai, jų klasifikavimas ir žymėjimas. Neardomosios kontrolės terminologija, istorija ir raida. Medžiagų ir suvirintųjų jungčių kontrolės metodų (apžiūrimosios, skvarbiaisiais dažalais, magnetinėmis dalelėmis, ultragarsinės, akustinės emisijos, radiografinės, sūkurinėmis srovėmis, termografijos, deformacijų ir sandarumo bandymų) apžvalga ir taikymo sritys.
	1.2. Planuoti suvirintų jungčių kontrolę gamyboje.	Reikalavimai suvirinimo siūlių kontrolės personalui, personalo parengimo ir kvalifikacijos tikrinimo sistema. Matavimų, kontrolės ir suvirinimo gamybos dokumentacija. Matavimo priemonių ir neardomosios kontrolės įrangos patikra ir kalibravimas. Bendrosios taisyklės ir neardomosios kontrolės vykdymo darbų sauga. Bendrieji neardomųjų bandymų standartai ir esminiai norminiai dokumentai.
Specializacijos kvalifikacijos vienetai (nurodant jų lygį pagal LTKS)	Kompetencijos	Kompetencijų ribos
1. Apžiūrimosios kokybės kontrolės (VT) atlikimas (LTKS IV)	1.1. Atlikti paruošiamuosius apžiūrimosios suvirintųjų jungčių kokybės kontrolės darbus.	Apžiūrimosios kokybės kontrolės taikymo sritys. Terminai ir apibrėžimai. Apžiūrimosios kontrolės fizikiniai pagrindai ir pagrindiniai principai. Apžiūrimosios kokybės kontrolės atlikimui reikalingos aplinkos ir kitos techninės sąlygos. Gamybos procesai, gaminiai ir apžiūrimąja kontrole aptinkami tipiniai defektai. Tipinių defektų priimtinumo lygiai. Apžiūrimosios kokybės kontrolės metu naudojama įranga, norminiai dokumentai ir kita techninė dokumentacija. Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai atliekant apžiūrimąją kokybės kontrolę.
	1.2. Atlikti apžiūrimąją suvirintųjų jungčių kokybės kontrolę pagal rašytinę procedūrą, prižiūrint aukštesnės kvalifikacijos defektoskopininkams, pildyti kontrolės ataskaitą.	Suvirintųjų jungčių apžiūrimosios kontrolės atlikimas atsižvelgiant į taikomą (tiesioginę ar netiesioginę) kontrolės metodiką. Suvirintųjų jungčių apžiūrimosios kontrolės atlikimas atsižvelgiant į gaminio metalo ir paviršiaus savybes. Paviršiaus arba vaizdo analizė. Tipinių defektų nustatymas ir priimtinumo įvertinimas. Galiojančių įstatymų, standartų ir reglamentų, naudojamų apžiūrimosios kokybės kontrolės metu, taikymas. Apžiūrimosios kokybės kontrolės protokolų pildymas, duomenų ir vizualinės informacijos saugojimas.
2. Kokybės kontrolės magnetinėmis dalelėmis (MT) atlikimas (LTKS IV)	2.1. Atlikti paruošiamuosius suvirintųjų jungčių kokybės kontrolės magnetinėmis dalelėmis darbus.	Neardomosios kontrolės magnetinėmis dalelėmis taikymo sritys. Neardomosios kontrolės magnetinėmis dalelėmis fizikiniai pagrindai ir pagrindiniai principai. Terminai ir apibrėžimai. Kontrolės magnetinėmis dalelėmis atlikimui reikalingos aplinkos ir kitos techninės sąlygos. Metalų magnetinės savybės. Gamybos procesai, gaminiai ir kontrolės metu magnetinių dalelių metodu aptinkami tipiniai defektai. Tipinių defektų priimtinumo lygiai. Neardomosios kontrolės magnetinėmis dalelėmis metu naudojama įranga, kontrolės parametrai, norminiai aktai ir kita techninė dokumentacija. Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai atliekant neardomąją kontrolę magnetinėmis dalelėmis.
	2.2. Atlikti suvirintųjų jungčių kokybės kontrolę magnetinėmis dalelėmis pagal rašytinę procedūrą, prižiūrint aukštesnės kvalifikacijos defektoskopininkams, pildyti kontrolės ataskaitą.	Suvirintųjų jungčių neardomosios kontrolės magnetinėmis dalelėmis atlikimas atsižvelgiant į taikomą kontrolės metodiką ir įrangą (elektromagnetai ar nuolatiniai magnetai, atviro ar uždaro kontūro magnetinis laukas, elektros srovės indukuotas laukas). Suvirintųjų jungčių neardomosios kontrolės magnetinėmis dalelėmis atlikimas taikant skirtingo tipo magnetines daleles (sausus feromagnetinius miltelius, suspensijas). Indikacijų analizė. Tipinių defektų nustatymas ir priimtinumo įvertinimas. Galiojančių įstatymų, standartų ir reglamentų, naudojamų kokybės kontrolės magnetinėmis dalelėmis metu, taikymas. Neardomosios kontrolės magnetinėmis dalelėmis protokolų pildymas, duomenų ir vizualinės informacijos saugojimas.
3. Kokybės kontrolės skverbikliais (PT) atlikimas (LTKS IV)	3.1. Atlikti paruošiamuosius suvirintųjų jungčių kokybės kontrolės skverbikliais darbus.	Neardomosios kontrolės skverbikliais taikymo sritys. Neardomosios kontrolės skverbikliais fizikiniai pagrindai ir pagrindiniai principai. Terminai ir apibrėžimai. Kontrolės skverbikliais atlikimui reikalingos aplinkos ir kitos techninės sąlygos. Gamybos procesai, gaminai ir kontrolės metu skverbikliais aptinkami tipiniai defektai. Tipinių defektų priimtinumo lygiai. Neardomosios kontrolės skverbikliais metu naudojama įranga, kontrolės parametrai, norminiai dokumentai ir kita techninė dokumentacija. Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai atliekant neardomąją kontrolę skverbikliais.
	3.2. Atlikti suvirintųjų jungčių kokybės kontrolę skverbikliais pagal rašytinę procedūrą, prižiūrint aukštesnės kvalifikacijos defektoskopininkams, pildyti kontrolės ataskaitą.	Suvirintųjų jungčių neardomosios kontrolės skverbikliais atlikimas atsižvelgiant į taikomą metodiką (aerozolių purškimo, panardinimo, elektrostatinė). Suvirintųjų jungčių neardomosios kontrolės skverbikliais atlikimas taikant skirtingo tipo skverbiklius (spalvotus ar fluorescencinius dažalus, emulguojamus ir dvejopos paskirties skverbiklius). Indikacijų analizė. Tipinių defektų nustatymas ir priimtinumo įvertinimas. Galiojančių įstatymų, standartų ir reglamentų, naudojamų kokybės kontrolės skverbikliais metu, taikymas. Neardomosios kontrolės skverbikliais protokolų pildymas, duomenų ir vizualinės informacijos saugojimas.
4. Deformacijų matavimų (tenzometrijos) (ST) atlikimas (LTKS IV)	4.1. Atlikti paruošiamuosius suvirintų gaminių deformacijų matavimų darbus.	Suvirintų gaminių kokybės kontrolė matuojant jų deformacijas ar įtempimus, šių matavimų paskirtis ir taikymo sritys. Terminai ir apibrėžimai. Deformacijų ir įtempimų matavimų fizikiniai pagrindai ir pagrindiniai principai. Įtempimų pasiskirstymas ir deformacijos metalo gaminiuose. Suvirintų gaminių deformacijų matavimui reikalingos aplinkos ir kitos techninės sąlygos. Suvirintų gaminių deformacijų matavimui naudojama įranga (skirtingi tenzojutikliai, statinės ir dinaminės matavimo sistemos). Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai atliekant suvirintų gaminių deformacijų ir įtempimų pasiskirstymo matavimus.
	4.2. Atlikti suvirintų gaminių deformacijų matavimus pagal rašytinę procedūrą, prižiūrint aukštesnės kvalifikacijos defektoskopininkams, pildyti matavimų ataskaitą.	Suvirintų gaminių deformacijų ir įtempių matavimų atlikimas tenzometrijos metodu naudojant skirtingus tenzojutiklius, jų sujungimo grandinės ir matavimo sistemas. Maksimalių deformacijų ir padidintų įtempių sričių nustatymas bei įvertinimas. Galiojančių įstatymų, standartų ir reglamentų, naudojamų deformacijų matavimui, taikymas. Deformacijų matavimų protokolų pildymas, duomenų saugojimas.
5. Kokybės kontrolės sandarumo bandymais (LT) atlikimas (LTKS IV)	5.1. Atlikti paruošiamuosius suvirintųjų jungčių kokybės kontrolės sandarumo bandymais darbus.	Sandarumo bandymų tikslas ir taikymo sritys. Terminai ir apibrėžimai. Sandarumo bandymų fizikiniai pagrindai ir pagrindiniai principai. Dujų ir skysčių savybės, slėgis ir vakuumas. Kokybės kontrolės sandarumo bandymais atlikimui reikalingos aplinkos ir kitos techninės sąlygos. Sandarumo bandymų metodai (hidrauliniai, taikant įvairias dujas arba vakuumą, keičiamo slėgio, burbulų išskyrimo metodai, pėdsakinių dujų metodas), nuotėkių tipai. Kokybės kontrolės sandarumo bandymais metu naudojama įranga (įvairūs slėgio ir vakuumo matuokliai bei manometrai, skirtuminiai slėgmačiai ir termoelektriniai matuokliai, nuotėkio aptiktuvai, siurbliai ir jungiamosios detalės, masių spektrometrinio nesandarumo detektoriai, dujų analizatoriai, šiluminiai vakuumetrai). Metodo, matavimo aparatūros ir nuotėkio aptiktuvų parinkimas. Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai atliekant kokybės kontrolę sandarumo bandymais.
	5.2. Atlikti suvirintųjų jungčių kokybės kontrolę sandarumo bandymais pagal rašytinę procedūrą, prižiūrint aukštesnės kvalifikacijos defektoskopininkams, pildyti kontrolės ataskaitą..	Suvirintų gaminių kokybės kontrolė taikant skirtingus sandarumo bandymo metodus. Nuotėkio sričių nustatymas bei įvertinimas. Galiojančių įstatymų, standartų ir reglamentų, naudojamų kokybės kontrolės sandarumo bandymais metu, taikymas. Sandarumo bandymų protokolų pildymas. Duomenų ir vizualinės informacijos saugojimas.
6. Kokybės kontrolės sūkurinėmis srovėmis (ET) atlikimas (LTKS IV)	6.1. Atlikti paruošiamuosius suvirintųjų jungčių kokybės kontrolės sūkurinėmis srovėmis darbus.	Kokybės kontrolės sūkurinėmis srovėmis taikymo sritys. Terminai ir apibrėžimai. Sūkurinių srovių kontrolės metodo fizikiniai pagrindai ir pagrindiniai elektromagnetizmo principai. Medžiagų savybės. Sūkurinių srovių sklidimas medžiagose ir pilnutinė varža. Kontrolės metodikos (vienadažnis, daugiadažnis, tolimojo lauko, savitojo elektrinio laidžio). Matavimai: absoliutiniai, diferencialiniai, kiti). Aptinkami defektai ir fizikinių savybių matavimai. Tipinių defektų priimtinumo lygiai. Kokybės kontrolės sūkurinėmis srovėmis atlikimui reikalingos aplinkos ir kitos techninės sąlygos. Kokybės kontrolės sūkurinėmis srovėmis metu naudojama įranga (skirtingos paskirties ir dizaino zondai). Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai atliekant kokybės kontrolę sūkurinėmis srovėmis.
	6.2. Atlikti suvirintųjų jungčių kokybės kontrolę sūkurinėmis srovėmis pagal rašytinę procedūrą, prižiūrint aukštesnės kvalifikacijos defektoskopininkams, pildyti kontrolės ataskaitą..	Suvirintųjų jungčių kokybės kontrolės sūkurinėmis srovėmis atlikimas naudojant skirtingas metodikas, zondus ir matavimo režimus. Signalų analizė. Defektų aptikimas, jų matmenų ir padėties nustatymas bei priimtinumo įvertinimas. Galiojančių įstatymų, standartų ir reglamentų, naudojamų kokybės kontrolės sūkurinėmis srovėmis metu, taikymas. Kokybės kontrolės sūkurinėmis srovėmis protokolų pildymas, duomenų ir vizualinės informacijos saugojimas.
7. Kokybės kontrolės ultragarsu (UT) atlikimas (LTKS IV)	7.1. Atlikti paruošiamuosius suvirintųjų jungčių kokybės kontrolės ultragarsu darbus	Kokybės kontrolės ultragarsu taikymo sritys. Terminai ir apibrėžimai. Ultragarsinės kontrolės metodo fizikiniai pagrindai ir pagrindiniai principai. Akustinė pilnutinė varža, ultragarso bangų sklidimas medžiagose (atspindys, lūžis, perdavimas, priėmimas), skirtingos ultragarso bangų modos. Ultragarsiniu metodu aptinkamų defektų tipai. Tipinių defektų priimtinumo lygiai. Kontrolės metodikos: (tandeminė, imersinė, fazuotosiomis gardelėmis, lėkio trukmės difrakcijos). Kokybės kontrolės ultragarsu atlikimui reikalingos aplinkos ir kitos techninės sąlygos. Kokybės kontrolės ultragarsu metu naudojama įranga (skirtingi keitliai). A, B, C skenavimo režimai. Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai atliekant kokybės kontrolę ultragarsu.
	7.2. Atlikti suvirintųjų jungčių kokybės kontrolę ultragarsu pagal rašytinę procedūrą, prižiūrint aukštesnės kvalifikacijos defektoskopininkams, pildyti kontrolės ataskaitą..	Suvirintųjų jungčių kokybės kontrolės ultragarsu atlikimas taikant skirtingus keitlius (kampinius, sudvejintus, normalinius), skirtingus skenavimo režimus (A, B, C), AVG diagramas, amplitudės nuotolinės pataisos kreives. Signalų ir diagramų analizė. Defektų aptikimas, jų matmenų ir padėties nustatymas bei priimtinumo įvertinimas. Galiojančių kodeksų, standartų ir reglamentų, naudojamų kokybės kontrolės ultragarsu metu, taikymas. Kokybės kontrolės ultragarsu protokolų pildymas, duomenų ir vizualinės informacijos saugojimas.
8. Kokybės kontrolės akustinės spinduliuotės metodu (AT) atlikimas (LTKS IV)	8.1. Atlikti paruošiamuosius suvirintųjų jungčių kokybės kontrolės akustinės spinduliuotės metodu darbus	Akustinės spinduliuotės metodo taikymo sritys. Terminai ir apibrėžimai. Akustinės spinduliuotės metodo fizikiniai pagrindai ir pagrindiniai bangų sklidimo principai. Medžiagų savybės, akustinių bangų dažnių diapazonas, akustiniu metodu aptinkamų akustinių šaltinių (defektų) tipai ir charakteristikos. Tipinių defektų priimtinumo lygiai. Kokybės kontrolės akustinės spinduliuotės metodu atlikimui reikalingos aplinkos ir kitos techninės sąlygos. Taikant akustinės spinduliuotės metodą, kokybės kontrolės spinduliuotės metodu metu naudojama įranga (jutikliai, stiprintuvai, signalų apdorojimo įranga ir programinis aprūpinimas). Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai atliekant kokybės kontrolę akustinės spinduliuotės metodu.
	8.2. Atlikti suvirintųjų jungčių kokybės kontrolę akustinės spinduliuotės metodu pagal rašytinę procedūrą, prižiūrint aukštesnės kvalifikacijos defektoskopininkams, pildyti kontrolės ataskaitą.	Suvirintųjų jungčių kokybės kontrolės akustinės spinduliuotės metodu atlikimas naudojant skirtingus signalų apdorojimo režimus, defektų padėties nustatymo algoritmus ir signalų apdorojimo įrangą. Signalų analizė. Akustinių šaltinių (defektų) aptikimas, tipo identifikavimas, jų vietos ir matmenų nustatymas ir priimtinumo įvertinimas. Galiojančių įstatymų, standartų ir reglamentų naudojamų kokybės kontrolės akustinės spinduliuotės metodu metu, taikymas. Kokybės kontrolės akustinės spinduliuotės metodu protokolų pildymas, duomenų saugojimas.
9. Radiografinės kokybės kontrolės (RT) atlikimas (LTKS IV)	9.1. Atlikti paruošiamuosius radiografinės suvirintųjų jungčių kokybės kontrolės darbus.	Radiografinės kokybės kontrolės taikymo sritys. Terminai ir apibrėžimai. Radiografinės kontrolės metodai (rentgeno ir gama). Radiografinės kontrolės metodų fizikiniai pagrindai ir pagrindiniai principai. Rentgeno ir gama spinduliuotės savybės. Spinduliuotės sąveika su medžiagomis, ekspozicijų nustatymai, radiografinių juostų sistemos ir ekranų savybės. Radiografinės kontrolės metodais aptinkamų defektų tipai ir jų charakteristikos. Tipinių defektų priimtinumo lygiai. Radiografinės kokybės kontrolės atlikimui reikalingos aplinkos ir kitos techninės sąlygos. Radiografinės kokybės kontrolės metu naudojama skirtingų tipų (stacionari ir mobili) įranga (konteineriai, skirtingo dizaino rentgeno ir gama spinduliuotės šaltiniai, radiografinių juostų sistemos, kokybės indikatoriai, dozimetrai ir radiacijos detektoriai, ryškinimo ir skenavimo įranga, pagalbiniai reikmenys). Radiografinių juostų ir skaitmeninių nuotraukų analizės įranga (negatoskopai, programinis aprūpinimas, densitometrai). Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai atliekant radiografinę kokybės kontrolę.
	9.2. Atlikti suvirintųjų jungčių radiografinę kokybės kontrolę pagal rašytinę procedūrą, prižiūrint aukštesnės kvalifikacijos defektoskopininkams, pildyti kontrolės ataskaitą.	Suvirintųjų jungčių radiografinės kokybės kontrolės atlikimas naudojant skirtingas ekspozicijų schemas ir parametrus. Radiografinių juostų vaizdų ir skaitmeninių nuotraukų analizė. Defektų aptikimas, jų matmenų ir padėties nustatymas bei priimtinumo įvertinimas. Galiojančių įstatymų, standartų ir reglamentų, naudojamų radiografinės kokybės kontrolės metu, taikymas. Radiografinės kokybės kontrolės protokolų pildymas, duomenų ir vizualinės informacijos saugojimas.
10. Termografinių tyrimų (TT) atlikimas (LTKS IV)	10.1. Atlikti paruošiamuosius suvirintųjų jungčių termografinių tyrimų darbus.	Termografinių tyrimų taikymo sritys. Terminai ir apibrėžimai. Termografijos metodo fizikiniai pagrindai ir pagrindiniai principai. Šilumos perdavimas medžiagose, termodinamikos dėsniai, infraraudonųjų spindulių inžinerijos pagrindai, medžiagų terminės savybės, temperatūros matavimo metodai, termografijos tyrimai, terminių įtempių matavimai, termografinių tyrimų metodu aptinkamų defektų tipai ir jų charakteristikos. Tipinių defektų priimtinumo lygiai. Termografijos atlikimui reikalingos aplinkos ir kitos techninės sąlygos. Termografijos metu naudojami skirtingų tipų jutikliai (termoporos, pirometrai, bolometrai, termoelektriniai detektoriai), priedai (filtrai, veidrodžiai, optiniai lęšiai, infraudonųjų spindulių kameros), įvairių tipų kaitinimo įranga. Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai atliekant termografinę kokybės kontrolę.
	10.2. Atlikti suvirintųjų jungčių termografinius tyrimus pagal rašytinę procedūrą, prižiūrint aukštesnės kvalifikacijos defektoskopininkams, pildyti tyrimų ataskaitą.	Suvirintųjų jungčių termografinių tyrimų atlikimas naudojant skirtingus metodus ir įrangą. Matavimų duomenų ir skaitmeninių nuotraukų analizė. Defektų aptikimas, jų matmenų ir padėties nustatymas bei priimtinumo įvertinimas. Galiojančių įstatymų, standartų ir reglamentų, naudojamų termografinių tyrimų metu, taikymas. Termografinių tyrimų protokolų pildymas, duomenų ir vizualinės informacijos saugojimas.
Reikalavimai asmeniui kvalifikacijai ar savarankiškai jos daliai įgyti (reikalavimai turimam išsilavinimui, kvalifikacijai, profesinei patirčiai) (jeigu taikomi)	Stojančiajam mokytis pagal kvalifikaciją suteikiančią profesinio mokymo programą taikomi šie minimalūs reikalavimai: vidurinis išsilavinimas, asmuo ne jaunesnis kaip 18 metų amžiaus, minimali profesinė patirtis priklauso nuo kontrolės metodo. Apžiūrimajai, skvarbiais dažalais, magnetinėmis dalėlėmis ir deformacijų kontrolei reikalinga 15 darbo dienų darbo patirtis atitinkamoje bandymų srityje. Kitiems kontrolės metodams reikalinga 45 darbo dienų patirtis atitinkamoje bandymų srityje. Kvalifikacija suteikiama įgijus pagrindinio kvalifikacijos vieneto ir vieno specializacijos kvalifikacijos vieneto kompetencijas.
Kvalifikacijai įgyti taikomi reikalavimai pagal Europos Sąjungos teisės aktus, tarptautines sutartis ar Lietuvos Respublikos teisės aktus (jeigu taikomi)	Atitinkanti standarto EN ISO 9712 reikalavimus kvalifikacija suteikiama asmeniui, baigusiam profesinio mokymo programą tenkinančią standarto CEN ISO/TR 25107 reikalavimus ir sėkmingai išlaikiusiam egzaminus neardomosios kontrolės personalo sertifikavimo įstaigoje, kuri akredituota pagal EN ISO/IEC 17024 standartą. Mokymus pagal tokia profesinio mokymo programą gali vykdyti mokymo įstaigos atitinkančios standarto CEN ISO/TR 25108 reikalavimus, kurių vykdomą mokymo programą patvirtino sertifikavimo įstaiga. Reikalinga kasmetinė sveikatos patikra ir periodinis (kas 5 metus) kvalifikacijos patvirtinimas pagal EN ISO 9712 standarto reikalavimus neardomosios kontrolės personalo sertifikavimo įstaigoje.
Kompetencijų vertinimo reikalavimai	Kvalifikacijai įgyti reikalingos asmens turimos kompetencijos vertinamos vadovaujantis kompetencijų formuluotėmis ir jų ribų aprašais, kurie išreiškia slenkstinį (minimalųjį) kompetencijos įgijimo lygmenį. Asmens įgytų kompetencijų vertinimas ir pripažinimas vykdomas vadovaujantis švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta ir su ekonomikos ir inovacijų ministru bei socialinės apsaugos ir darbo ministru suderinta asmens įgytų kompetencijų vertinimo tvarka, bei akredituotų pagal EN ISO 17024 asmenų sertifikavimo įstaigų sertifikavimo schemomis ir tvarka.
Kvalifikacijos atitiktis Europos Sąjungos ir tarptautiniams standartams (jeigu taikoma)	Kvalifikacija atitinka 1 lygį pagal EN ISO 9712 Neardomieji bandymai. Neardomųjų bandymų personalo kvalifikacijos tikrinimas ir sertifikavimas.

“.

4.   Pakeičiu 2 priedo 22 punktą ir išdėstau jį taip:

„22. Kvalifikacijos pavadinimas: suvirinimo inspektorius, LTKS V

Kvalifikacijos apibūdinimas	Veiklos objektas: suvirintų gaminių gamybos, suvirinimo procesų kokybės valdymo sistemų ir dokumentacijos auditas. Tipinės darbo priemonės: gamybinių ir sandėliavimo patalpų sąlygų tikrinimo įranga, suvirinimo įrangos techninių parametrų tikrinimo priemonės, suvirintų gaminių matmenų tikrinimo priemonės, suvirinimo siūlių apžiūrimosios kontrolės defektų vertinimo įranga, fotografavimo įranga, personalinis kompiuteris ir specializuota programinė įranga. Tipinės darbo sąlygos: dirbama pramonės įmonių gamybinėse patalpose ir administracinėse patalpose. Papildoma informacija: suvirinimo inspektorius vertina gamyboje vykdomų suvirinimo procesų ir kokybės kontrolės darbų organizavimą ir eigą, gamybos kokybės valdymo sistemas ir kokybės valdymo dokumentaciją pagal sudarytus suvirinimo procesų kokybės kontrolės ir pildo inspektavimo ataskaitas, dalyvauja suvirinimo procedūrų aprašų patvirtinimo procese, tikrina suvirinimo procedūrų aprašų, jų patvirtinimo protokolų, suvirintojų kvalifikacijos pažymėjimų ir kvalifikacijos patvirtinimo bandymų, terminio apdorojimo procedūrų, suvirinimo medžiagų ir įrangos, neardomosios kontrolės protokolų turinio atitiktį reikalavimams. Kvalifikaciją įgiję asmenys galės dirbti inžinerinės apdirbamosios pramonės ir metalo apdirbimo gamyklose, statybos bei metalinių konstrukcijų montavimo objektuose, kokybės kontrolės laboratorijose ir akredituotuose sertifikavimo įstaigose, mašinų, kėlimo įrenginių gamybos, energetikos, žemės ūkio, aptarnavimo bei kituose ūkio sektoriuose.
Pagrindiniai kvalifikacijos vienetai (nurodant jų lygį pagal LTKS)	Kompetencijos	Kompetencijų ribos
1. Pasiruošimas atlikti inspektavimo ir suvirinimo procesų kokybės tikrinimo darbus (LTKS V)	1.1. Planuoti suvirinimo procesų ir gaminių kokybės tikrinimą, atsižvelgiant į suvirinimo procesus ir suvirinimo įrangą.	Dujinis suvirinimas ir panašūs procesai. Elektrotechnika. Suvirinimo lankas. Lankiniam suvirinimui naudojami maitinimo šaltiniai. Suvirinimas apsauginėse dujose. Suvirinimas nelydžiu volframo elektrodu inertinių dujų aplinkoje (TIG). MIG/MAG suvirinimas ir suvirinimas milteline viela. Rankinis lankinis suvirinimas. Suvirinimas po fliusu. Kontaktinis suvirinimas. Kiti suvirinimo procesai – lazeriu, elektroniniu spinduliu, plazmos lanku. Terminis pjovimas ir kiti briaunų paruošimo būdai. Paviršių apvirinimas ir apipurškimas. Pagrindinio metalo ir suvirintųjų jungčių terminis apdorojimas. Visiškai mechanizuoti ir robotizuoti procesai. Kietasis ir minkštasis litavimas. Plastikų sujungimo būdai. Keramikos ir kompozitų jungimo procesai. Suvirintųjų jungčių sandara. Suvirintųjų jungčių projektavimo pagrindai. Siūlės grafinis vaizdavimas. Jungčių projektavimas. Suvirintųjų jungčių elgesys esant įvairioms apkrovoms. Aliuminio suvirintųjų konstrukcijų projektavimas. Suvirintųjų jungčių kokybės užtikrinimas. Kokybės kontrolė gamybos metu. Vidiniai įtempiai ir deformacijos. Suvirinimo įrenginiai. Suvirinimo stalai ir suvirinamų gaminių tvirtinimo įrankiai (gamybos priemonės). Darbų saugos ir sveikatos reikalavimai suvirinimo gamyboje. Remontinis suvirinimas.
	1.2. Planuoti suvirinimo procesų ir gaminių kokybės tikrinimą, atsižvelgiant į suvirinamus metalus ir suvirinamų konstrukcijų specifiką.	Plienų gamyba ir jų žymėjimas. Medžiagų ir suvirintųjų jungčių tyrimo metodai. Grynųjų metalų sandara ir savybės. Lydiniai ir jų fazinės diagramos. Geležies ir anglies lydiniai. Angliniai ir angliniai manganiniai plienai. Smulkiagrūdžiai konstrukciniai plienai. Termomechaniškai apdoroti plienai. Suvirintųjų jungčių pleišėjimas. Konstrukcinių ir aukšto stiprumo plienų naudojimas. Mažai legiruoti plienai konstrukcijoms, dirbančioms žemose temperatūrose. Mažai legiruoti valkšnumui atsparūs plienai. Korozija. Gausiai legiruoti ir korozijai atsparūs plienai. Dilimas. Apsauginės dangos. Valkšnumui ir kaitrai atsparūs plienai. Ketus ir plieno liejiniai. Varis ir jo lydiniai. Nikelis ir jo lydiniai. Aliuminis ir jo lydiniai. Kiti metalai ir jų lydiniai. Medžiagų atsparumo fundamentiniai pagrindai. Irimo mechanikos pagrindai. Skirtingų medžiagų sujungimas.
2. Suvirintų produktų ir suvirinimo procesų kokybės vertinimo atlikimas (LTKS V)	2.1. Pasiruošti atlikti suvirinimo procesų kokybės tikrinimą ir atitikties vertinimą.	Terminai ir apibrėžimai. Suvirinimo inspektavimo personalo vaidmuo. Inspektoriaus funkcijos. Suvirinimo kokybės valdymo ir užtikrinimo principai. Suvirintojų ir suvirinimo operatorių kvalifikacijos bei suvirinimo procedūrų patvirtinimas. Matavimas, tikrinimas ir kontrolė suvirinimo metu. Suvirinamų paviršių ir briaunų paruošimas. Suvirinimo defektų tipai ir jų charakteristikos. Defektų priimtinumo lygiai. Suvirintų konstrukcijų atitikties vertinimas.
	2.2. Pasiruošti atlikti suvirinimo procedūrų ir suvirintų produktų neardomosios ir ardomosios kontrolės bandymų protokolų analizę ir vertinimą.	Suvirinimo siūlių kokybės kontrolės metodai ir bandymų protokolai. Ardomieji suvirintų jungčių bandymai. Neardomieji kontrolės metodai ir jų taikymo sritys. Metodų ypatumai (apžiūrimoji kontrolė, neardomoji kontrolė skverbikliais, magnetinėmis dalelėmis, radiografinė, ultragarsinė, akustine spinduliuote, sūkurinėmis srovėmis). Kiti neardomosios kontrolės metodai (tenzometrija ir termografija). Neardomosios kontrolės metodų parinkimas. Kiti bandymo metodai (sandarumo bandymai, matmenų kontrolė). Suvirintojų ir suvirinimo operatorių. suvirinimo koordinavimo ir neardomosios kontrolės personalo kvalifikacija ir atestavimas. Suvirinimo procesų kokybės valdymo ir kontrolės dokumentai. Mechaninių bandymų stebėjimas. Suvirinimo siūlių neardomosios kontrolės (apžiūrimosios, skverbikliais ir magnetinėmis dalelėmis, radiografinės ir ultragarsinės) ir metalografijos tyrimų (mikro ir makro) protokolų turinys, rezultatų interpretavimas. Suvirinimo procedūrų aprašai ir jų patvirtinimo protokolų turinys. Suvirintų produktų ir suvirinimo procesų kokybės tikrinimas įvairiose gamybos ir pramonės srityse. Ekonomikos principai gamyboje.
	2.3. Atlikti suvirintų produktų ir suvirinimo procesų kokybės vertinimą ir užpildyti ataskaitą.	Gamyboje vykdomų suvirinimo procesų ir kokybės kontrolės darbų organizavimo ir eigos vertinimas, gamybos kokybės valdymo sistemų ir kokybės valdymo dokumentacijos analizė ir vertinimas, inspekcijų/auditų ataskaitų rengimas, dalyvavimas suvirinimo procedūrų aprašų patvirtinimo procese, suvirinimo procedūrų aprašų, jų patvirtinimo protokolų turinio analizė ir vertinimas, suvirintojų kvalifikacijos pažymėjimų ir kvalifikacijos patvirtinimo bandymų, terminio apdorojimo procedūrų, suvirinimo medžiagų ir įrangos, neardomosios kontrolės protokolų turinio atitikties reikalavimams vertinimas.
Reikalavimai asmeniui kvalifikacijai ar savarankiškai jos daliai įgyti (reikalavimai turimam išsilavinimui, kvalifikacijai, profesinei patirčiai) (jeigu taikomi)	Stojančiajam mokytis pagal kvalifikaciją suteikiančią profesinio mokymo programą taikomi šie minimalūs reikalavimai: LTKS IV lygio suvirinimo srities kvalifikacija (arba ją atitinkanti) arba suvirinimo meistro (LTKS V) kvalifikacija. 2 metų darbo patirtis suvirinimo arba suvirinimo kokybės vertinimo profesinėje srityje. Asmuo ne jaunesnis kaip 18 metų amžiaus. Kvalifikacija suteikiama įgijus pagrindinių kvalifikacijos vienetų kompetencijas.
Kvalifikacijai įgyti taikomi reikalavimai pagal Europos Sąjungos teisės aktus, tarptautines sutartis ar Lietuvos Respublikos teisės aktus (jeigu taikomi)	Tarptautinio suvirinimo inspektoriaus bazinį lygį (IWI-B) atitinkanti suvirinimo inspektoriaus kvalifikacija suteikiama asmeniui, baigusiam profesinio mokymo programą tenkinančią IIW/EWF-IAB sistemos IAB-041 gairių reikalavimus ir sėkmingai išlaikiusiam egzaminus IIW Įgaliotoje paskirtojoje įstaigoje (ANB) kuri akredituota pagal IAB-365 gairės. Mokymus pagal tokia profesinio mokymo programą gali vykdyti mokymo įstaigos (ATB), atitinkančios IAB-365 ir IAB-001 reikalavimus, kurių vykdomą mokymo programą patvirtino IIW Įgaliotoji paskirtoji įstaiga (ANB).
Kompetencijų vertinimo reikalavimai	Kvalifikacijai įgyti reikalingos asmens turimos kompetencijos vertinamos vadovaujantis kompetencijų formuluotėmis ir jų ribų aprašais, kurie išreiškia slenkstinį (minimalųjį) kompetencijos įgijimo lygmenį. Asmens įgytų kompetencijų vertinimas ir pripažinimas vykdomas vadovaujantis švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta ir su ekonomikos ir inovacijų ministru bei socialinės apsaugos ir darbo ministru suderinta asmens įgytų kompetencijų vertinimo tvarka, bei IIW Įgaliotos paskirtosios įstaigos (ANB) pagal IAB-365 gaires sertifikavimo tvarka.
Kvalifikacijos atitiktis Europos Sąjungos ir tarptautiniams standartams (jeigu taikoma)	Kvalifikacija atitinka Tarptautinio suvirinimo inspektoriaus bazinį lygį (IWI-B) pagal Tarptautinio suvirinimo instituto gairių „International welding inspection personnel. Minimum Requirements for the Education, Examination and Qualification“ (IAB-041) reikalavimus.

“.

5.   Pakeičiu 2 priedo 24 punktą ir išdėstau jį taip:

„24. Kvalifikacijos pavadinimas: lydomojo suvirinimo priežiūros meistras, LTKS V

Kvalifikacijos apibūdinimas	Veiklos objektas: plieno, aliuminio, vario ir jų lydinių lydomojo suvirinimo darbų organizavimas ir koordinavimas, gaminių surinkimo ir montavimo darbų priežiūra, instruktavimas, vadovavimas, kokybės tikrinimas. Tipinės darbo priemonės: rankinio lankinio, lankinio suvirinimo lydžiuoju ir nelydžiuoju volframo elektrodu apsauginėse dujose, dujinio suvirinimo, terminio metalų pjaustymo įrenginiai ir įrankiai. Tipinės darbo sąlygos: dirbama pramonės įmonių gamybinėse patalpose. Papildoma informacija: lydomojo suvirinimo priežiūros meistras veiklas atlieka savarankiškai, prisiima atsakomybę už veiklos procedūrų atlikimo ir rezultatų kokybę, instruktuoja žemesnės kvalifikacijos kolegas, koordinuoja jų gamybinę veiklą. Lydomojo suvirinimo priežiūros meistras geba pasirinkti atlikimo būdus, medžiagas, priemones ir kontroliuoja veiklos kokybę, pritaiko įvairius ne visuomet gerai žinomus ir išbandytus sprendimus, medžiagas ir įrankius. Organizuoja, koordinuoja, vertina atliekamų darbų eigą, priima sprendimus dėl atliekamų darbų derinimo su kitais darbais (dėl gaminių surinkimo, dažymo ir kitų darbų). Prižiūri žemesnės kvalifikacijos darbuotojų veiklą, instruktuoja juos. Lydomojo suvirinimo priežiūros meistras savo darbe vadovaujasi įstatymais, reglamentais, standartais, taisyklėmis, projektu, žino, taiko ir moka kitiems paaiškinti suvirinimo inžinerijos principus, sudaro suvirinimo procedūrų aprašus (SPA), bendradarbiauja su aukštesnės kvalifikacijos asmenimis, atsako už gaminamos produkcijos kokybę. Kvalifikaciją įgiję asmenys galės dirbti inžinerinės apdirbamosios pramonės ir metalo apdirbimo gamyklose, statybos, mašinų gamybos, energetikos, žemės ūkio, aptarnavimo bei kituose ūkio sektoriuose.
Pagrindiniai kvalifikacijos vienetai (nurodant jų lygį pagal LTKS).	Kompetencijos	Kompetencijų ribos
1. Bendrosios veiklos atliekant suvirinimo darbus ir koordinuojant jų eigą (LTKS V)	1.1. Atlikti darbus, laikantis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, instruktuoti suvirintojus, koordinuoti ir prižiūrėti jų veiksmus.	Pagrindiniai ir bendrieji suvirintojo profesijos, darbo rizikos vertinimo, darbuotojo saugos ir sveikatos bei aplinkosaugos, profesinės etikos reikalavimai. Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimai, jų pravedimo tvarka ir atsakomybė, instrukcijų rengimo bei tvirtinimo tvarka. Nelaimingi atsitikimai, jų tyrimas ir prevencija. Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo straipsniai, tiesiogiai susiję su darbuotojų interesais. Suvirinimo darbų priežiūra (ar darbai yra atliekami laikantis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų). Suvirintojų instruktavimas bei jų saugaus darbo koordinavimas.
	1.2. Pasiruošti suvirinimo darbams, paruošiant suvirintojo darbo vietą, pagal darbo brėžinius bei suvirinimo technologiją parenkant detales, koordinuoti gamybos eigą, vykdyti kokybės kontrolę darbo metu.	Suvirinimo brėžiniai, suvirinimo procedūrų aprašai (SPA). Techninės dokumentacijos statusai. Metalų ir jų lydinių savybės ir medžiagos, reikalingos juos suvirinti. Elektrotechnikos dėsniai, taikomi suvirinimo procesuose bei suvirinimo įrangoje. Pasiruošimas lydomajam suvirinimui pagal brėžinius. Suvirinimo įrangos paruošimas lankiniam suvirinimui, saugos reikalavimai jai. LST EN ISO standartai, reglamentuojantys suvirinimo darbus.
2. Suvirinimo darbų inžinerijos praktikos taikymas (LTKS V)	2.1. Taikyti suvirinimo procesus ir efektyviai naudotis technologine įranga.	111, 114, 12, 13, 14, 15, 21, 311 suvirinimo procesų pagal LST EN ISO 4063 technologija bei jų taikymo galimybės. Suvirinime naudojamų elektros lanko ir plazminio lanko maitinimo šaltinių, kontaktinio (varžinio) taškinio, dujinio suvirinimo įrenginių ir įrangos techninės galimybės bei efektyvus technologinis panaudojimas. Lankinio, kontaktinio (varžinio) taškinio bei acetileninio deguoninio suvirinimo procesų taikymas.
	2.2. Parinkti medžiagas suvirinimo jungtims, numatyti jų elgseną suvirinimo metu, po suvirinimo ir eksploatuojant.	Metalų struktūra ir savybės. Fazių diagramos ir lydiniai. Geležies ir anglies lydiniai. Plienų gamyba ir klasifikavimas. Konstrukcinių plienų elgsena lydomojo suvirinimo metu. Metalo pakaitinimas ir suvirintų jungčių terminis apdorojimas. Konstrukciniai nelegiruotieji plienai. Didelio stiprumo plienai. Suvirintų jungčių suyrimas. Nerūdijantieji ir kaitrai atsparūs plienai. Skirtingų medžiagų suvirinimas. Medžiagų ir suvirintų jungčių bandymai. Suvirinimo medžiagų pagal suvirinamo metalo (plieno) savybes ar cheminę sudėtį parinkimas. Metalinių medžiagų suvirinamumas, jų elgsenos bei suvirinimo įtakos jų struktūrai ir savybėms numatymas.
	2.3. Taikyti suvirinimo inžinerijos praktiką ir instruktuoti bei konsultuoti kitus.	Suvirinimo procesai pagal LST EN ISO 4063, jų praktinis taikymas, reikalinga įranga ir jos valdymas. Metalų ir jų lydinių struktūrinės, fizinės, cheminės, mechaninės -konstrukcinės, technologinės ir eksploatacinės savybės, jų suvirinamumas bei suvirinimo įtaka šioms savybėms. Suvirinamų konstrukcijų projektavimas, statinės ir dinaminės apkrovos, tenkančios joms. Gamybos inžinerijos principai ir suvirinimo kokybės kontrolė. Suvirinimo praktika gamyboje ir suvirintojų kvalifikacijos tikrinimas pagal LST EN ISO 9606 standartą. Kitų instruktavimas bei konsultavimas suvirintų konstrukcijų projektavimo ir elgsenos klausimais.
3. Virintinių metalinių konstrukcijų jungčių projektavimas ir gamybos inžinerijos taikymas užtikrinant suvirinimo kokybę (LTKS V)	3.1. Projektuoti, parinkti virintines ir lituotines jungtis pagal gaminio paskirtį bei planuoti suvirinimo procedūras.	Virintinių konstrukcijų konstravimo pagrindai. Medžiagų atsparumo pagrindai. Virintinių ir lituotinų jungčių žymėjimas brėžiniuose, jų įvairovė priklausomai nuo jungties ir briaunų paruošimo prieš suvirinimą. Suvirinimo jungčių projektavimo pagrindai, jų taikymas planuojant suvirinimo procedūras. Suvirintų jungčių ir konstrukcijų elgesys esant statinėms ir dinaminėms apkrovoms.
	3.2. Užtikrinti suvirintų jungčių kokybę, taikant gamybos inžinerijos pamatinius principus.	Suvirintų jungčių kokybės užtikrinimas. Suvirinimo kokybės kontrolė gamybos metu. Vidiniai įtempiai (įvaržos) ir deformacijos. Gamybos priemonės, suvirinimo ir tvirtinimo įrenginiai. Matavimai, suvirinimo kokybės kontrolė ir tikrinimo dokumentacija. Suvirinimo defektai, jų priimtinumo kriterijai, neardomieji suvirinimo kokybės bandymai. Suvirinimo ekonomiškumas ir darbo našumas. Remontinis suvirinimas. Realių sėkmingų ir nesėkmingų pavyzdžių analizavimas. Darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimai atliekant suvirinimo darbus įvairiomis gamybinėmis sąlygomis.
4. Gamybos, naudojant neišardomas jungtis, gautas suvirinimo proceso metu, organizavimas, koordinavimas, suvirinimo kokybės vertinimas ir darbų atlikimo kontrolė (LTKS V)	4.1. Vykdyti gamybos procesą, naudojant virintines siūles neišardomiems detalių ir gaminių jungtims.	Suvirinimo įranga. Gamybos ir kokybės kontrolės planas. Suvirinimo procedūrų aprašai (SPA) ir jų patvirtinimas. Suvirinimo technologiniam procesui naudojamos medžiagos. Suvirinamų medžiagų grupės bei markės, naudojamos gamyboje. Suvirinimo kokybės kontrolė prieš, proceso metu ir po suvirinimo. Neatitiktys, koregavimo ir taisymo darbai ir kokybės įrašai. Suvirinimo ir matavimo įrangos patikra, kalibravimas bei bandymai. Suvirinimo produktų ir kokybes valdymo standartai. Techniniai reikalavimai suvirintoms jungtims. Suvirinimo personalas ir kvalifikaciniai reikalavimai.
	4.2. Organizuoti, koordinuoti suvirinimo darbus, vadovauti darbuotojų grupei ir kontroliuoti jų darbo našumą ir kokybę.	Vadovavimas darbuotojų grupės darbams, jų koordinavimas: savo ir pavaldžių asmenų darbo planavimas ir organizavimas, paskirstymas, darbo laiko dokumentacijos pildymas, darbų atlikimui reikalingų medžiagų ir atlikto darbo kiekio skaičiavimas, darbo projektinės dokumentacijos nagrinėjimas, savo ir pavaldžių darbuotojų darbo kokybės vertinimas. Darbų atlikimo priemonių, būdų ir medžiagų parinkimas. Našiai bei kokybiškai atlikti darbai, atsakomybė už asmenines bei kolektyvines klaidas, asmeninių savybių įtaka kolektyvo darbo rezultatams, išvadų darymas, gamybiniai pasiūlymai ir SPA sudarymas.
	4.3. Užtikrinti suvirinimo darbų kokybę, našumą, ekonomiškumą ir ekologiškumą, kontroliuoti jų eigą.	Suvirinimo siūlės matmenų ir defektų, gaminio paviršiaus šiurkštumo, gaminio surinkimo tolerancijų tikrinimas, deformacijų leistinumo vertinimas bei kontrolė. Lankinio suvirinimo ir suvirinimo dujų liepsna darbo našumo, ekonomiškumo bei kokybės užtikrinimo specifika. Suvirinimo defektų ir deformacijų taisymas. Asmeninė ir kolektyvinė atsakomybė už defektuotą produktą, pavojai dėl suvirintų konstrukcijų bei gaminių broko. Atskirų darbuotojų ir viso kolektyvo įtaka darbo našumo, ekonomiškumo, kokybės bei ekologiškumo rezultatams.
5. Praktinė metalo konstrukcijų slėgio veikiamų įrenginių gamyba pagal suvirinamų gaminių tipą (LTKS V)	5.1. Koordinuoti metalo konstrukcijų gamybą, taikant suvirinimo procesus.	Statybinės konstrukcijos, kėlimo įrenginiai, tiltai ir kitos potencialiai pavojingos konstrukcijos: Bl lygis (EWF-652)- Metalinės konstrukcijos (statybinės 1.1, 1.2,1.4 (CEN ISO/TR 15608) t < 25 mm a*, EXC2 c* konstrukcijos, kėlimo įrenginiai ir t. t.) 8.1 (CEN ISO/TR 15608) t < 4 Sl lygis (EWF-652r2-121/SV-O)- Metalinės konstrukcijos (statybinės 1.1, 1.2, 1.3, 1.4, 2, 3 (CEN ISO/TR 15608) t < 50 mm b* EXC2 c* konstrukcijos, kėlimo įrenginiai ir t. t.) 8.1 (CEN ISO/TR 15608) t < 6 mm. Pastaba*. a - kolonų atramos ir galines plokštės iki 50 mm; b - kolonų atramos ir galinės plokštės iki 75 mm; c - personalas tenkins standarto LST EN 1090-2 EXC2 klasės gaminių gamybai taikomus, minimalius suvirinimo darbų koordinavimo personalui keliamus reikalavimus. Norminių dokumentų ir standartų reikalavimai, suvirinimo specifika ir pasaulinė praktika. Statybinės konstrukcijos, kėlimo įrenginiai, tiltai ir kitos potencialiai pavojingos konstrukcijos :S1 lygis. Sl lygis (EWF-652)- Metalinės konstrukcijos ( statybinės 1.1, 1.2, 1.3, 1.4, 2, 3 (CEN ISO/TR 15608) t < 50 mm b* EXC2 c* konstrukcijos, kėlimo įrenginiai ir t.t.) 8.1 (CEN ISO/TR 15608) t < 6 mm. Pastaba*. a - kolonų atramos ir galines plokštės iki 50 mm; b - kolonų atramos ir galinės plokštės iki 75 mm; c - personalas tenkins standarto LST EN 1090-2 EXC2 klasės gaminių gamybai taikomus, minimalius suvirinimo darbų koordinavimo personalui keliamus reikalavimus. Norminių dokumentų ir standartų reikalavimai, suvirinimo specifika ir pasaulinė praktika S1 lygio konstrukcijoms.
	5.2. Koordinuoti slėgio veikiamų įrenginių ir talpų gamybą, taikant suvirinimo procesus.	Slėginiai indai, slėginiai vamzdynai, katilai ir kiti potencialiai pavojingi slėginiai įrenginiai: B2 lygis (EWF-652r2-121/SV-O) - slėgio veikiami vamzdynai H 1.1, 1.2, 1.4 (CEN ISO/TR 15608) t < 10 mm talpyklos 8.1 (CEN ISO/TR 15608) t < 4 mm. S2 lygis (EWF-652) - slėgio veikiami įrenginiai ir talpyklos 1.1, 1.2, 1.4 (CEN ISO/TR 15608) t < 20 mm; 8.1 (CEN ISO/TR 15608) t < 6 mm (slėginiai indai, vamzdynai, katilai ir kiti potencialiai pavojingi slėginiai įrenginiai). Norminių dokumentų ir standartų reikalavimai, suvirinimo specifika ir pasaulinė praktika. Slėginiai indai, slėginiai vamzdynai, katilai ir kiti potencialiai pavojingi slėginiai įrenginiai: S2 lygis (EWF-652) - slėgio veikiami įrenginiai ir talpyklos 1.1, 1.2, 1.4 (CEN ISO/TR 15608) t < 20 mm; 8.1 (CEN ISO/TR 15608) t < 6 mm (slėginiai indai, vamzdynai, katilai ir kiti potencialiai pavojingi slėginiai įrenginiai). Norminių dokumentų ir standartų reikalavimai, suvirinimo specifika ir pasaulinė praktika S2 lygio konstrukcijoms.
6. Suvirintojų ir žemesnės kvalifikacijos su suvirinimo darbais susijusių darbuotojų mokymas ir vertinimas (LTKS V)	6.1. Mokyti suvirintojus ir žemesnės kvalifikacijos su suvirinimo procesais susijusius darbuotojus.	Suvirintojų ir žemesnės kvalifikacijos darbuotojų mokymo planų ar mokymo programų rengimas. Teorinio ir praktinio mokymo (-si) metodų parinkimas/pasirinkimas bei individualių mokymosi planų sudarymas. Suvirintojų ir žemesnės kvalifikacijos darbuotojų mokymų organizavimas ir vedimas.
	6.2. Vertinti suvirintojų ir žemesnės kvalifikacijos su suvirinimo procesais susijusių darbuotojų kompetencijas.	Suvirintojų ir žemesnės kvalifikacijos darbuotojų turimų kompetencijų įvertinimas bei jų mokymosi poreikio nustatymas ir grįžtamojo ryšio teikimas. Suvirintojų ir žemesnės kvalifikacijos darbuotojų mokymosi pasiekimų vertinimas ir analizavimas.
Reikalavimai asmeniui kvalifikacijai ar savarankiškai jos daliai įgyti (reikalavimai turimam išsilavinimui, kvalifikacijai, profesinei patirčiai) (jeigu taikomi)	Stojančiajam mokytis pagal kvalifikaciją suteikiančią profesinio mokymo programą taikomi šie minimalūs reikalavimai: LTKS IV lygio suvirinimo srities kvalifikacija ir 4 metų patirtis suvirinimo darbų koordinavimo profesinėje srityje arba suvirintojo (LTKS IV) kvalifikacija ir 2 metų darbo patirtis šioje profesinėje srityje. Kvalifikacija suteikiama įgijus pagrindinių kvalifikacijos vienetų kompetencijas.
Kvalifikacijai įgyti taikomi reikalavimai pagal Europos Sąjungos teisės aktus, tarptautines sutartis ar Lietuvos Respublikos teisės aktus (jeigu taikomi)	Lydomojo suvirinimo priežiūros meistro kvalifikacija suteikiama asmeniui, baigusiam modulinę formaliojo profesinio mokymo programą arba mokymo programą tenkinančią IIW/EWF-IAB sistemos IAB-252 arba EWF-652 gairių reikalavimus ir sėkmingai išlaikiusiam egzaminus EWF/IIW Įgaliotoje paskirtojoje įstaigoje (ANB). Mokymus pagal tokia profesinio mokymo programą gali vykdyti mokymo įstaigos arba EWF/IIW patvirtintos mokymo įstaigos (ATB), atitinkančios IAB-365 ir IAB-001 reikalavimus, kurių vykdomą mokymo programą patvirtino EWF/IIW Įgaliotoji paskirtoji įstaiga (ANB). Reikalingas kvalifikacijos patvirtinimas ir/ar periodinis tikrinimas pagal LST EN ISO 14731 ir LST EN ISO 1090-2 standartus akredituotoje pagal EN ISO/IEC 17024 asmenų sertifikavimo įstaigoje.
Kompetencijų vertinimo reikalavimai	Kvalifikacijai įgyti reikalingos asmens turimos kompetencijos vertinamos vadovaujantis kompetencijų formuluotėmis ir jų ribų aprašais, kurie išreiškia slenkstinį (minimalųjį) kompetencijos įgijimo lygmenį. Asmens įgytų kompetencijų vertinimas ir pripažinimas vykdomas vadovaujantis švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta ir su ekonomikos ir inovacijų ministru bei socialinės apsaugos ir darbo ministru suderinta asmens įgytų kompetencijų vertinimo tvarka ir/ar EWF Įgaliotos paskirtosios įstaigos (ANB) pagal EWF-OP-03 i EWF-416 gairėse pateikta tvarka, arba IIW Įgaliotos paskirtosios įstaigos (ANB) pagal IAB-001 ir IAB-365 gairėse pateikta sertifikavimo tvarka, bei EN ISO 14731 ir EN ISO 3834 standartų reikalavimais.
Kvalifikacijos atitiktis Europos Sąjungos ir tarptautiniams standartams (jeigu taikoma)	Kvalifikacija atitinka Europos suvirinimo federacijos (EWF) ir Tarptautinio suvirinimo instituto (IIW) reglamentuojamą europinio suvirinimo koordinavimo meistro kvalifikaciją (EWF-652) ir tarptautinio suvirinimo praktiko (IWP) kvalifikaciją (IAB-252), o taip pat standarto EN ISO 14731 ir EN ISO 3834 standartų serijos reikalavimus.

“.

6.   Pakeičiu 2 priedo 25 punktą ir išdėstau jį taip:

„25. Kvalifikacijos pavadinimas: suvirinimo meistras, LTKS V

Kvalifikacijos apibūdinimas	Veiklos objektas: plieno, aliuminio, vario ir jų lydinių suvirintos detalės, mazgai ir konstrukcijos. Tipinės darbo priemonės: rankinio lankinio, lankinio susivirinimo lydžiuoju ir nelydžiuoju volframo elektrodu apsauginėse dujose, dujinio suvirinimo, terminio metalų pjaustymo įrenginiai ir įrankiai. Tipinės darbo sąlygos: dirbama pramonės įmonių gamybinėse patalpose. Papildoma informacija: suvirinimo meistras prisiima atsakomybę už veiklos atlikimo procedūrų ir rezultatų kokybę, instruktuoja bei moko žemesnės kvalifikacijos darbuotojus, geba parinkti atlikimo būdus, medžiagas, priemones ir kontroliuoja veiklos kokybę, pritaikyti įvairius ne visuomet gerai žinomus ir išbandytus sprendimus, medžiagas ir įrankius, vertina atliekamų darbų eigą, priima sprendimus dėl atliekamų darbų derinimo su kitais darbais, planuoja ir organizuoja savo bei grupės veiklą, bendradarbiauja su aukštesnės kvalifikacijos darbuotojais. Kvalifikaciją įgiję ir turintys apsaugos nuo elektros pradinė kategorija (PK) asmenys galės dirbti inžinerinės apdirbamosios pramonės ir metalo apdirbimo gamyklose, montavimo objektuose, mašinų, kėlimo įrenginių gamybos, energetikos, aptarnavimo bei kituose ūkio sektoriuose.
Pagrindiniai kvalifikacijos vienetai (nurodant jų lygį pagal LTKS)	Kompetencijos	Kompetencijų ribos
1. Pasiruošimas suvirinimo darbams, mokant tai atlikti kitus (LTKS V)	1.1. Instruktuoti ir mokyti suvirintojus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, prižiūrėti šių reikalavimų laikymąsi.	Suvirintojo ir suvirinimo operatoriaus atliekami darbai. Pagrindiniai ir bendrieji suvirintojo profesijos, darbo rizikos vertinimo, darbuotojo saugos ir sveikatos bei aplinkosaugos, profesinės etikos reikalavimai. Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimai, jų pravedimo tvarka ir atsakomybė, instrukcijų rengimo bei tvirtinimo tvarka. Nelaimingi atsitikimai, jų tyrimas ir prevencija. Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo straipsniai, tiesiogiai susiję su darbuotojų interesais.
	1.2. Paruošti suvirintojo darbo vietą, pagal darbo brėžinius bei suvirinimo technologiją surinkti detales, mokyti kitus tai atlikti ir vykdyti kokybės kontrolę darbo metu.	Suvirinimo brėžiniai, suvirinimo procedūrų aprašai (SPA). Techninės dokumentacijos statusai. Metalų ir jų lydiniai, reikalingi suvirinimui. Suvirinimo procesai bei įranga. Brėžiniai lydomajam suvirinimui. Suvirinimo įrangos paruošimas lankiniam suvirinimui, saugos reikalavimai jai. LST EN ISO standartai, reglamentuojantys suvirinimo darbus.
2. Plieno lakštų suvirinimas kampinėmis siūlėmis taikant lankinio suvirinimo procesus, kitų mokymas, instruktavimas ir darbų atlikimo kontrolė (LTKS V)	2.1. Suvirinti plieno lakštų kampines siūles rankiniu lankiniu būdu lydžiaisiais glaistytaisiais elektrodais, mokyti ir instruktuoti kitus bei kontroliuoti jų darbų kokybę.	Lankinio suvirinimo principai. Darbas su lankinio suvirinimo įranga. Suvirinimo medžiagos, naudojamos įvairiuose suvirinimo procesuose. Pavojai suvirinimo gamybos bare ir čia taikomi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai. SPA, suvirinimo parametrai. Suvirinimo parametrų įtaka siūlės defektams ir eksploatacinėms savybėms. Nerūdijantis plienas bei jo suvirinimas rankiniu lankiniu būdu. Jungčių lankiniam suvirinimui paruošimas. Plieno lakštų (plokščių) suvirinimas rankiniu lankiniu būdu kampinėmis siūlėmis PA, PB, PD, PF, PG padėtyse (LST EN ISO 6947) vienu ir keliais ėjimais. Vamzdžių privirinimas prie lakštų rankiniu lankiniu būdu PB, PD, PH padėtyse (LST EN ISO 6947) vienu ir keliais ėjimais. Suvirintojų kvalifikacija pagal LST EN ISO 9606.
	2.2. Suvirinti plieno lakštų kampines siūles lankiniu būdu lydžiuoju elektrodu (pusautomačiu) apsauginių dujų aplinkoje, mokyti ir instruktuoti kitus bei kontroliuoti jų darbų kokybę.	MIG/MAG įranga, jos techninė priežiūra ir tipiniai parametrai. Specifinės suvirinimo medžiagos, naudojamos MIG/MAG suvirinime. MIG/MAG suvirinimo charakteristikos ir parametrų įtaka siūlės galutinei kokybei. Nerūdijančio plieno MIG/MAG suvirinimas. Plieno lakštų (plokščių) suvirinimas lankiniu būdu lydžiuoju elektrodu (pusautomačiu) kampinėmis siūlėmis PA, PB, PD, PF, PG padėtyse (LST EN ISO 6947) vienu ir keliais ėjimais. Vamzdžių privirinimas prie lakštų lankiniu būdu lydžiuoju elektrodu (pusautomačiu) apsauginių dujų aplinkoje PB, PD, PH padėtyse (LST EN ISO 6947) vienu ir keliais ėjimais. Specifiniai darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai bei papildomos saugos priemonės suvirinant lankiniu būdu lydžiuoju elektrodu (pusautomačiu) apsauginių dujų aplinkoje.
	2.3. Suvirinti plieno lakštų kampines siūles lankiniu būdu nelydžiu volframo elektrodu apsauginių dujų aplinkoje, mokyti ir instruktuoti kitus bei kontroliuoti jų darbų kokybę.	Suvirinimo nelydžiu volframo elektrodu apsauginių dujų aplinkoje įranga, jos techninė priežiūra ir tipiniai parametrai. Specifinės suvirinimo medžiagos, naudojamos suvirinimui nelydžiu volframo elektrodu apsauginių dujų aplinkoje. Suvirinimo nelydžiu volframo elektrodu apsauginių dujų aplinkoje charakteristikos ir parametrų įtaka siūlės galutinei kokybei. Nerūdijančio plieno suvirinimo nelydžiu volframo elektrodu apsauginių dujų aplinkoje ypatumai. Plieno lakštų (plokščių) TIG suvirinimas kampinėmis siūlėmis PA, PB, PC, PF, PD padėtyse (LST EN ISO 6947). Vamzdžių privirinimas prie lakštų TIG būdu PB, PD, PH padėtyse (LST EN ISO 6947). Specifiniai darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai bei papildomos saugos priemonės suvirinant suvirinimo nelydžiu volframo elektrodu apsauginių dujų aplinkoje.
	2.4. Atlikti plieno gaminių ir pusgaminių suvirinimo darbus pagal surinkimo, montavimo brėžinius bei schemas, mokyti ir instruktuoti kitus bei kontroliuoti jų darbų kokybę.	Suvirinimo darbai ir gamybos procesas. Detalių ir mazgų jungčių paruošimas suvirinimui pagal suvirinimo brėžinius ir SPA. Įvairių konstrukcijų ir gaminių suvirinimo bei montavimo darbai pagal suvirinimo darbo brėžinius, SPA. Suvirimo siūlių vizualinė kontrolė pagal LST EN ISO 5817, viso gaminio kokybės ir suvirinimo deformacijų įtakos jai įvertinimas.
3. Metalų pjaustymas terminio pjovimo būdais (dujiniu ir plazminiu), kitų mokymas, instruktavimas ir darbų atlikimo kontrolė (LTKS V)	3.1. Atlikti metalų pjaustymą ir tiesinimą deguoniniu liepsniniu (dujiniu) būdu, mokyti ir instruktuoti kitus bei kontroliuoti jų darbų kokybę.	Metalų pjaustymo deguoniniu liepsniniu (dujiniu) būdu technologija. Metalų pjaustymo deguoniniu liepsniniu (dujiniu) būdu režimai. Metalų pjaustymo deguoniniu liepsniniu (dujiniu) būdu įrangos reguliavimas, saugus ir efektyvus kontroliavimas. Įvairių plieno lakštų pjovimas deguoniniu liepsniniu (dujiniu) būdu 81 procesu. Įvairių plieninių profilių ir vamzdžių pjovimas deguoniniu liepsniniu (dujiniu) būdu 81 procesu. Plieno lakštų, vamzdžių ir įvairių profilių pjovimas deguoniniu liepsniniu (dujiniu) būdu 81 procesu (LST EN ISO 4063) naudojant pjovimą mechanizuojančią įrangą.
	3.2. Atlikti metalų pjaustymą plazminiu pjovimo būdu, mokyti ir instruktuoti kitus bei kontroliuoti jų darbų kokybę.	Metalų pjaustymo plazminiu būdu technologija. Metalų pjaustymo plazminiu būdu režimai. Metalų pjaustymo plazminiu būdu įrangos reguliavimas, saugus ir efektyvus kontroliavimas. Įvairių plieno lakštų pjovimas plazminiu būdu 83 procesu. Įvairių plieninių profilių ir vamzdžių pjovimas plazminiu būdu 83 procesu. Plieno lakštų, vamzdžių ir įvairių profilių pjovimas plazminiu būdu 83 procesu (LST EN ISO 4063) naudojant pjovimo mašinas (stakles).
	3.3. Atlikti terminį pjovimą naudojant metalo paruošimo brėžinius, mokyti ir instruktuoti kitus bei kontroliuoti jų darbų kokybę.	Grafinės užduotys ir parametrai, pjovimo įrangos reguliavimas, efektyvus kontroliavimas proceso metu ir plieno lakštų, vamzdžių bei įvairių profilių pjovimas, vizualinis pjovimo defektų vertinimas.
4. Plieno lakštų suvirinimas sandūrinėmis siūlėmis taikant lydomojo suvirinimo procesus, kitų mokymas, instruktavimas ir darbų atlikimo kontrolė (LTKS V)	4.1. Suvirinti plieno lakštų sandūrines siūles rankiniu lankiniu būdu lydžiaisiais glaistytaisiais elektrodais, mokyti ir instruktuoti kitus bei kontroliuoti jų darbų kokybę.	Plieno rūšys, pagal LST CEN ISO/TR 15608. Rankinio lankinio suvirinimo režimai. Suvirinimo siūlės ir suvirintos jungtys. Suvirinimo siūlės defektai ir deformacijos, kurias sukelia suvirinimas. Suvirinimo tikrinimas ir bandymai, kokybės užtikrinimas. Vizualinė rankinio lankinio suvirinimo siūlių kontrolė ir suvirintojų indėlis užtikrinant kokybę. Plieno lakštų (plokščių) rankinis lankinis kampinių siūlių suvirinimas PF padėtyje ir sandūrinių siūlių suvirinimas PA bei PF padėtyse (LST EN ISO 6947). Tėjinių ir sandūrinių jungčių suvirinimas sandūrinėmis siūlėmis įvairiose padėtyse. Saugus darbas statybų aikštelėse.
	4.2. Suvirinti plieno lakštų sandūrines siūles lankiniu būdu lydžiuoju elektrodu (pusautomačiu) apsauginių dujų aplinkoje, mokyti ir instruktuoti kitus bei kontroliuoti jų darbų kokybę.	Suvirinimo lankiniu būdu lydžiuoju elektrodu (pusautomačiu) apsauginių dujų aplinkoje režimai. Lydomojo suvirinimo procesai: 111, 13, 114. Vizualinė suvirinimo lankiniu būdu lydžiuoju elektrodu (pusautomačiu) apsauginių dujų aplinkoje siūlių kontrolė. Plieno lakštų (plokščių) sandūrinių siūlių suvirinimas lankiniu būdu lydžiuoju elektrodu (pusautomačiu) apsauginių dujų aplinkoje PA, PG, PF padėtyse (LST EN ISO 6947). Tėjinių ir sandūrinių jungčių suvirinimas lankiniu būdu lydžiuoju elektrodu (pusautomačiu) apsauginių dujų aplinkoje sandūrinėmis siūlėmis įvairiose padėtyse.
	4.3. Suvirinti plieno lakštų sandūrines siūles lankiniu būdu nelydžiu volframo elektrodu apsauginių dujų aplinkoje, mokyti ir instruktuoti kitus bei kontroliuoti jų darbų kokybę.	Lankinio suvirinimo nelydžiu volframo elektrodu apsauginių dujų aplinkoje režimai. Lydomojo suvirinimo procesai: 111, 13, 114, 14. Vizualinė lankinio suvirinimo nelydžiu volframo elektrodu apsauginių dujų aplinkoje siūlių kontrolė. Plieno lakštų (plokščių) sandūrinių siūlių lankinis suvirinimas nelydžiu volframo elektrodu apsauginių dujų aplinkoje PA ir PF padėtyse (LST EN ISO 6947). Plieno lakštų (plokščių) sandūrinių siūlių lankinis suvirinimas nelydžiu volframo elektrodu apsauginių dujų aplinkoje PC ir PE padėtyse (LST EN ISO 6947).
	4.4. Suvirinti plieno lakštų sandūrines siūles dujinio suvirinimo būdu, mokyti ir instruktuoti kitus bei kontroliuoti jų darbų kokybę.	Dujinio suvirinimo įrangos konstrukcija ir jos priežiūra. Dujinio suvirinimo medžiagos. Dujinio suvirinimo režimų skaičiavimas ir parinkimas, šiam procesui būdingų defektų, deformacijų ir kitų problemų identifikavimas. Lydomojo suvirinimo procesai: 111, 13, 114, 14, 311, 15, 12. Vizualinė dujinio suvirinimo siūlių kontrolė ir suvirintojų indėlis užtikrinant kokybę. Plieno lakštų (plokščių) sandūrinių siūlių acetileninis deguoninis suvirinimas PA, PF, PC, PE padėtyse (LST EN ISO 6947) kairiniu būdu ir pjovimas dujų liepsna. Sandūrinių jungčių suvirinimas acetileniniu deguoniniu suvirinimu dešininiu būdu sandūrinėmis siūlėmis PA, PF ir PC padėtyse (LST EN ISO 6947). Dujiniam suvirinimui keliami darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimai.
5. Aliuminio ir jo lydinių lakštų suvirinimas kampinėmis siūlėmis taikant lankinio suvirinimo procesus, kitų mokymas, instruktavimas ir darbų atlikimo kontrolė (LTKS V)	5.1. Suvirinti aliuminio lakštų kampines siūles lankiniu būdu lydžiuoju elektrodu (pusautomačiu) inertinių dujų aplinkoje, mokyti ir instruktuoti kitus bei kontroliuoti jų darbų kokybę.	Aliuminio ir jo lydinių suvirinimas lankiniu būdu lydžiuoju elektrodu (pusautomačiu) inertinių dujų aplinkoje ir jam naudojamos suvirinimo medžiagos. Aliuminio ir jo lydinių kampinių siūlių MIG suvirinimo technologija. Aliuminio ir jo lydinių kampinių siūlių suvirinimas lankiniu būdu lydžiuoju elektrodu (pusautomačiu) inertinių dujų aplinkoje PA, PB, PG ir PF padėtyse (LST EN ISO 6947). Aliuminio ir jo lydinių kampinių siūlių suvirinimas PD padėtyje bei vamzdžių privirinimas prie plokščių PB, PH ir PD padėtyse (LST EN ISO 6947) lankiniu būdu lydžiuoju elektrodu (pusautomačiu) inertinių dujų aplinkoje.
	5.2. Suvirinti aliuminio lakštų kampines siūles lankiniu būdu nelydžiu volframo elektrodu inertinių dujų aplinkoje, mokyti ir instruktuoti kitus bei kontroliuoti jų darbų kokybę.	Aliuminio ir jo lydinių suvirinimas lankiniu būdu nelydžiu volframo elektrodu inertinių dujų aplinkoje ir jam naudojamos suvirinimo medžiagos. Aliuminio ir jo lydinių kampinių siūlių TIG suvirinimo technologija. Aliuminio ir jo lydinių kampinių siūlių suvirinimas lankiniu būdu nelydžiu volframo elektrodu inertinių dujų aplinkoje PA, PB, PC ir PF padėtyse (LST EN ISO 6947). Aliuminio ir jo lydinių kampinių siūlių suvirinimas PD padėtyje bei vamzdžių privirinimas prie plokščių PB, PH ir PD padėtyse (LST EN ISO 6947) lankiniu būdu nelydžiu volframo elektrodu inertinių dujų aplinkoje.
	5.3. Suvirinti aliuminio gaminius ir pusgaminius pagal surinkimo, montavimo brėžinius bei schemas, mokyti ir instruktuoti kitus bei kontroliuoti jų darbų kokybę.	Aliuminio jungtys ir jų paruošimas. Grafinės užduotys, SPA, suvirinimo parametrai, suvirinimo srovės šaltinio reguliavimas ir efektyvus kontroliavimas proceso metu bei jungčių suvirinimas kampinėmis siūlėmis, vizualinis suvirinimo defektų vertinimas.
6. Suvirinimo darbų organizavimas ir kokybės vertinimas, kitų mokymas, instruktavimas ir darbų atlikimo kontrolė (LTKS V)	6.1. Organizuoti suvirinimo darbus ir vadovauti darbuotojų grupei.	Savo ir pavaldžių asmenų darbo planavimas ir organizavimas, paskirstymas, darbo laiko dokumentacijos pildymas, darbų atlikimui reikalingų medžiagų ir atlikto darbo kiekio skaičiavimas, darbo projektinės dokumentacijos nagrinėjimas, savo ir pavaldžių darbuotojų darbo kokybės vertinimas. Darbų atlikimo priemonių, būdų ir medžiagų parinkimas.
	6.2. Užtikrinti suvirinimo darbų kokybę.	Suvirinimo siūlės matmenų ir defektų, gaminio paviršiaus šiurkštumo, gaminio surinkimo tolerancijų tikrinimas, deformacijų leistinumo vertinimas bei kontrolė. Lankinio suvirinimo ir suvirinimo dujų liepsna. Suvirinimo defektų ir deformacijų taisymas. Asmeninė ir kolektyvinė atsakomybė už defektuotą produktą, pavojai dėl suvirintų konstrukcijų bei gaminių broko.
7. Suvirinimo darbų inžinerijos praktikos taikymas bei suvirintojų ir žemesnės kvalifikacijos su suvirinimo darbais susijusių darbuotojų mokymas (LTKS V)	7.1. Taikyti suvirinimo inžinerijos praktiką ir instruktuoti bei konsultuoti kitus.	Suvirinimo procesai pagal LST EN ISO 4063, jų praktinis taikymas, reikalinga įranga ir jos valdymas. Metalų ir jų lydinių struktūrinės, fizinės, cheminės, mechaninės konstrukcinės, technologinės ir eksploatacinės savybės, jų suvirinamumas bei suvirinimo įtaka šioms savybėms. Suvirinamų konstrukcijų projektavimas, statinės ir dinaminės apkrovos, tenkančios joms. Gamybos inžinerijos principai ir suvirinimo kokybės kontrolė. Suvirimo praktika gamyboje ir suvirintojų kvalifikacijos tikrinimas pagal LST EN ISO 9606 standartą.
	7.2. Mokyti suvirintojus ir žemesnės kvalifikacijos su suvirinimo procesais susijusius darbuotojus.	Suvirintojų ir žemesnės kvalifikacijos darbuotojų mokymo planų ar mokymo programų rengimas. Teorinio ir praktinio mokymo (-si) metodų parinkimas/pasirinkimas bei individualių mokymosi planų sudarymas. Suvirintojų ir žemesnės kvalifikacijos darbuotojų mokymų organizavimas ir vedimas. Suvirintojų ir žemesnės kvalifikacijos darbuotojų praktinis mokymas darbo vietoje lydomojo suvirinimo 111, 13, 14, 311 ir terminio pjovimo 81, 83 procesais pagal LST EN ISO 4063.
Specializacijos kvalifikacijos vienetai (nurodant jų lygį pagal LTKS)	Kompetencijos	Kompetencijų ribos
1. Plieninių vamzdžių sandūrinių siūlių suvirinimas lydomojo suvirinimo procesais, kitų mokymas, instruktavimas ir darbų atlikimo kontrolė (LTKS V)	1.1. Paruošti ir surinkti vamzdžių detales bei taikyti vamzdžių suvirinimo technologiją, mokyti ir instruktuoti kitus bei kontroliuoti jų darbų kokybę.	Suvirintos vamzdžių jungtys. Įvairių metalų ir jų lydinių suvirinimas. Suvirinimo defektai, jų pasekmės ir suvirintojo atsakomybė. Pasiruošimas vamzdžių suvirinimui pagal brėžinius, jungties eskizo braižymas. Tarptautiniai ir nacionaliniai suvirinimo standartai.
	1.2. Suvirinti plieninių vamzdžių sandūrines siūle rankiniu lankiniu būdu lydžiaisiais glaistytaisiais elektrodais, mokyti ir instruktuoti kitus bei kontroliuoti jų darbų kokybę.	Plieninių vamzdžių rankinio lankinio suvirinimo lydžiaisiais glaistytaisiais elektrodais technologija. Rankinio lankinio plieninių vamzdžių suvirinimo režimai. Plieninių vamzdžių rankinis lankinis sandūrinių siūlių suvirinimas PA, PC ir PH padėtyse (LST EN ISO 6947). Pasvirusių 45 laipsnių kampu plieninių vamzdžių suvirinimas rankiniu lankiniu būdu lydžiaisiais glaistytaisiais elektrodais.
	1.3. Suvirinti plieninių vamzdžių sandūrines siūles lankiniu būdu lydžiuoju elektrodu (pusautomačiu) apsauginių dujų aplinkoje, mokyti ir instruktuoti kitus bei kontroliuoti jų darbų kokybę.	Plieninių vamzdžių suvirinimo lankiniu būdu lydžiuoju elektrodu (pusautomačiu) apsauginių dujų aplinkoje technologija. Plieninių vamzdžių suvirinimo lankiniu būdu lydžiuoju elektrodu (pusautomačiu) apsauginių dujų aplinkoje režimai. Plieninių vamzdžių sandūrinių siūlių suvirinimas lankiniu būdu lydžiuoju elektrodu (pusautomačiu) apsauginių dujų aplinkoje PA, PC ir PH padėtyse (LST EN ISO 6947). Pasvirusių 45 laipsnių kampu plieninių vamzdžių suvirinimas lankiniu būdu lydžiuoju elektrodu (pusautomačiu) apsauginių dujų aplinkoje.
	1.4. Suvirinti plieninių vamzdžių sandūrines siūles lankiniu būdu nelydžiu volframo elektrodu apsauginių dujų aplinkoje, mokyti ir instruktuoti kitus bei kontroliuoti jų darbų kokybę.	Plieninių vamzdžių suvirinimo lankiniu būdu nelydžiu volframo elektrodu apsauginių dujų aplinkoje technologija. Plieninių vamzdžių suvirinimo lankiniu būdu nelydžiu volframo elektrodu apsauginių dujų aplinkoje režimai. Plieninių plonasienių vamzdžių sandūrinių siūlių suvirinimas lankiniu būdu nelydžiu volframo elektrodu apsauginių dujų aplinkoje, PA, PC, PH ir H-L045 padėtyse (LST EN ISO 6947). Plieninių storasienių vamzdžių sandūrinių siūlių suvirinimas lankiniu būdu nelydžiu volframo elektrodu apsauginių dujų aplinkoje, PA, PC, PH ir H-L045 padėtyse (LST EN ISO 6947).
	1.5. Suvirinti plieninių vamzdžių sandūrines siūles dujiniu suvirinimo būdu, mokyti ir instruktuoti kitus bei kontroliuoti jų darbų kokybę.	Plieninių vamzdžių dujinio suvirinimo technologija. Plieninių vamzdžių dujinio suvirinimo režimai. Plieninių vamzdžių sandūrinių siūlių dujinis suvirinimas 311 procesu (LST EN ISO 4063), kairiniu būdu PC, PH ir H-L045 padėtyse (LST EN ISO 6947). Plieninių vamzdžių sandūrinių siūlių dujinis suvirinimas 311 procesu (LST EN ISO 4063), dešininiu būdu PC, PH ir H-L045 padėtyse (LST EN ISO 6947).
2. Aliuminio ir jo lydinių lakštų bei vamzdžių suvirinimas sandūrinėmis siūlėmis taikant lankinio suvirinimo procesus, kitų mokymas, instruktavimas ir darbų atlikimo kontrolė (LTKS V)	2.1. Suvirinti aliuminio lakštų sandūrines siūles lankiniu būdu lydžiuoju elektrodu (pusautomačiu) inertiniu dujų aplinkoje, mokyti ir instruktuoti kitus bei kontroliuoti jų darbų kokybę.	Aliuminio ir jo lydinių lakštų sandūrinių siūlių MIG suvirinimo technologija. Aliuminio ir jo lydinių lakštų sandūrinių jungčių sandūrinių siūlių suvirinimas lankiniu būdu lydžiuoju elektrodu (pusautomačiu) inertinių dujų aplinkoje PA ir PF padėtyse (LST EN ISO 6947). Aliuminio ir jo lydinių lakštų sandūrinių bei tėjinių jungčių sandūrinių siūlių suvirinimas lankiniu būdu lydžiuoju elektrodu (pusautomačiu) inertinių dujų aplinkoje, įvairiose padėtyse.
	2.2. Suvirinti aliuminio lakštų sandūrines siūles lankiniu būdu nelydžiu volframo elektrodu inertinių dujų aplinkoje, mokyti ir instruktuoti kitus bei kontroliuoti jų darbų kokybę.	Aliuminio ir jo lydinių lakštų sandūrinių siūlių TIG suvirinimo technologija. Aliuminio ir jo lydinių lakštų sandūrinių jungčių suvirinimas sandūrinėmis dvipusėmis siūlėmis lankiniu būdu nelydžiu volframo elektrodu inertinių dujų aplinkoje, PA, PC ir PF padėtyse (LST EN ISO 6947). Aliuminio ir jo lydinių lakštų sandūrinių jungčių suvirinimas sandūrinėmis vienpusėmis siūlėmis lankiniu būdu nelydžiu volframo elektrodu inertinių dujų aplinkoje PA, PC, PF ir PE padėtyse (LST EN ISO 6947).
	2.3. Suvirinti aliuminio vamzdžių sandūrines siūles lankiniu būdu lydžiuoju elektrodu (pusautomačiu) inertinių dujų aplinkoje, mokyti ir instruktuoti kitus bei kontroliuoti jų darbų kokybę.	Aliuminio ir jo lydinių vamzdžių sandūrinių siūlių MIG suvirinimo technologija. Aliuminio ir jo lydinių sandūrinių siūlių suvirinimas lankiniu būdu lydžiuoju elektrodu (pusautomačiu) inertinių dujų aplinkoje, PA, PC, PF ir H-L045 padėtyse (LST EN ISO 6947). Aliuminio ir jo lydinių vamzdžių sandūrinių bei atšakų jungčių sandūrinių siūlių suvirinimas lankiniu būdu lydžiuoju elektrodu (pusautomačiu) inertinių dujų aplinkoje, įvairiose padėtyse.
	2.4. Suvirinti aliuminio vamzdžių sandūrines siūles lankiniu būdu nelydžiu volframo elektrodu inertinių dujų aplinkoje, mokyti ir instruktuoti kitus bei kontroliuoti jų darbų kokybę.	Aliuminio ir jo lydinių vamzdžių sandūrinių siūlių TIG suvirinimo technologija. Aliuminio ir jo lydinių sandūrinių siūlių suvirinimas lankiniu būdu nelydžiu volframo elektrodu inertinių dujų aplinkoje, PA, PC, PF ir H-L045 padėtyse (LST EN ISO 6947). Aliuminio ir jo lydinių vamzdžių sandūrinių bei atšakų jungčių sandūrinių siūlių suvirinimas lankiniu būdu nelydžiu volframo elektrodu inertinių dujų aplinkoje įvairiose padėtyse.
3. Vario ir jo lydinių detalių suvirinimas lankiniu būdu apsauginių dujų aplinkoje, kitų mokymas, instruktavimas ir darbų atlikimo kontrolė (LTKS V)	3.1. Suvirinti vario ir jo lydinių jungtis lankiniu būdu lydžiuoju elektrodu (pusautomačiu) inertinių dujų aplinkoje, mokyti ir instruktuoti kitus bei kontroliuoti jų darbų kokybę.	Vario ir jo lydinių suvirinimas lankiniu būdu inertinių dujų aplinkoje ir jam naudojamos suvirinimo medžiagos. Vario ir jo lydinių MIG suvirinimo technologija. Vario ir jo lydinių lakštų jungčių kampinių ir sandūrinių siūlių suvirinimas lankiniu būdu lydžiuoju elektrodu (pusautomačiu) inertinių dujų aplinkoje, įvairiose padėtyse. Vario ir jo lydinių vamzdžių jungčių sandūrinių siūlių suvirinimas lankiniu būdu lydžiuoju elektrodu (pusautomačiu) inertinių dujų aplinkoje, įvairiose padėtyse.
	3.2. Suvirinti vario ir jo lydinių jungtis lankiniu būdu nelydžiu volframo elektrodu apsauginių dujų aplinkoje, mokyti ir instruktuoti kitus bei kontroliuoti jų darbų kokybę	Vario ir jo lydinių suvirinimas lankiniu būdu inertinių dujų aplinkoje ir jam naudojamos suvirinimo medžiagos. Vario ir jo lydinių TIG suvirinimo technologija. Vario ir jo lydinių lakštų jungčių kampinių ir sandūrinių siūlių suvirinimas lankiniu būdu nelydžiu volframo elektrodu inertinių dujų aplinkoje, įvairiose padėtyse. Vario ir jo lydinių vamzdžių jungčių sandūrinių siūlių suvirinimas lankiniu būdu nelydžiu volframo elektrodu inertinių dujų aplinkoje įvairiose padėtyse.
Reikalavimai asmeniui kvalifikacijai ar savarankiškai jos daliai įgyti (reikalavimai turimam išsilavinimui, kvalifikacijai, profesinei patirčiai) (jeigu taikomi)	Kvalifikacija suteikiama asmeniui, turinčiam vidurinį išsilavinimą, ne jaunesniam kaip 21 metų amžiaus ir baigusiam kvalifikaciją teikiančią švietimo programą. Kvalifikacija asmeniui taip pat gali būti suteikta, pripažinus neformaliojo mokymosi arba savišvietos būdu ir (arba) iš profesinės veiklos įgytas kompetencijas. Stojančiajam mokytis pagal kvalifikaciją suteikiančią profesinio mokymo programą taikomi šie reikalavimai: LTKS IV lygio suvirintojo kvalifikacija (arba ją atitinkanti) arba ne trumpesnė kaip 5 metų profesinė patirtis, atitinkanti kvalifikaciją.
Kvalifikacijai įgyti taikomi reikalavimai pagal Europos Sąjungos teisės aktus, tarptautines sutartis ar Lietuvos Respublikos teisės aktus (jeigu taikomi)	Reikalingas kvalifikacijos patvirtinimas ir/ar periodinis tikrinimas bei patvirtinimas pagal LST EN ISO 9606 serijos standartus.
Kompetencijų vertinimo reikalavimai	Kvalifikacijai įgyti reikalingos asmens turimos kompetencijos vertinamos vadovaujantis kompetencijų formuluotėmis ir jų ribų aprašais, kurie išreiškia slenkstinį (minimalųjį) kompetencijos įgijimo lygmenį. Asmens įgytų kompetencijų vertinimas ir pripažinimas vykdomas teisės aktų nustatyta tvarka. Kvalifikacija suteikiama įgijus pagrindinius kvalifikacijos vienetus sudarančias kompetencijas ir 1 specializacijos kvalifikacijos vieneto 1.1. ir ne mažiau kaip tris iš 1.2, 1.3, 1.4, 1.5 kompetencijų, 2 specializacijos kvalifikacijos vieneto ne mažiau kaip 3 kompetencijas ir 3 specializacijos kvalifikacijos vieneto kompetencijas.
Kvalifikacijos atitiktis Europos Sąjungos ir tarptautiniams standartams (jeigu taikoma)	Kvalifikacija atitinka Europos suvirinimo federacijos (EWF) ir Tarptautinio suvirinimo instituto (IIW) reglamentuojamą aukščiausią Tarptautinio suvirintojo (IW) metalo lakštų ir vamzdžių suvirintojo kvalifikaciją bei Tarptautinio suvirinimo praktiko (IWP) kvalifikaciją (EWF-IAB-252) bei LST EN ISO 9606 standarto reikalavimus.

“.

7.   Papildau 2 priedą nauju 25¹ punktu:

„25¹. Kvalifikacijos pavadinimas: suvirinimo koordinavimo specialistas, LTKS V

Kvalifikacijos apibūdinimas	Veiklos objektas: suvirintų gaminių gamybos, suvirinimo procesų koordinavimas. Tipinės darbo priemonės: gamybinių ir sandėliavimo patalpų sąlygų tikrinimo įranga, suvirinimo įrangos techninių parametrų tikrinimo priemonės, suvirintų gaminių matmenų tikrinimo priemonės, suvirinimo siūlių apžiūrimosios kontrolės defektų vertinimo įranga, fotografavimo įranga, personalinis kompiuteris ir specializuota programinė įranga. Tipinės darbo sąlygos: dirbama pramonės įmonių gamybinėse patalpose ir administracinėse patalpose. Papildoma informacija: suvirinimo koordinavimo specialistas vykdo veiklas savarankiškai, koordinuoja gamyboje vykdomus suvirinimo procesus ir kokybės kontrolės darbus, parengia suvirinimo ir susietas technologijas tipiniams suvirinimo produktams, ruošia ir pildo suvirinimo gamybos kokybės valdymo sistemų ir suvirinimo gamybos dokumentaciją, analizuoja savo surinktus duomenis, sutarčių technines sąlygas, atlieka suvirinamų konstrukcijų projekto techninę analizę, vykdo subrangovų atranką ir priežiūrą, numato korekcinius veiksmus ir priima sprendimus dėl atliekamų suvirinimo darbų kokybės gerinimo, sudaro suvirinimo ir kokybės kontrolės planus, ruošia darbo instrukcijas, parenka ir parengia suvirinimo procedūrų aprašus, atlieka suvirinimo personalo atranką ir priežiūrą, organizuoja suvirintojų kvalifikacijos tikrinimą, parenka arba parengia terminio apdorojimo procedūras, parenka ir tikrina suvirinimo medžiagų atitiktį ir suvirinimo įrangos techninę būklę, bendradarbiauja su aukštesnės kvalifikacijos suvirinimo koordinatoriumi. Kvalifikaciją įgiję asmenys galės dirbti inžinerinės apdirbamosios pramonės ir metalo apdirbimo gamyklose, statybos bei metalinių konstrukcijų montavimo objektuose, mašinų, kėlimo įrenginių gamybos, energetikos, žemės ūkio, aptarnavimo bei kituose ūkio sektoriuose.
Pagrindiniai kvalifikacijos vienetai (nurodant jų lygį pagal LTKS)	Kompetencijos	Kompetencijų ribos
1. Pasiruošimas suvirinimo procesų koordinavimo darbams (LTKS V)	1.1. Planuoti suvirinimo darbus ir suvirinimo kokybės valdymo veiklas, atsižvelgiant į suvirinamų konstrukcijų specifiką.	Dujinis suvirinimas ir panašūs procesai. Elektrotechnika. Suvirinimo lankas. Lankiniam suvirinimui naudojami maitinimo šaltiniai. Suvirinimas apsauginėse dujose. Suvirinimas nelydžiuoju volframo elektrodu inertinių dujų aplinkoje (TIG). MIG/MAG suvirinimas ir suvirinimas milteline viela. Rankinis lankinis suvirinimas. Suvirinimas po fliusu. Kontaktinis suvirinimas. Kiti suvirinimo procesai – lazeriu, elektroniniu spinduliu, plazmos lanku. Terminis pjovimas ir kiti briaunų paruošimo būdai. Paviršių aplydymas ir apipurškimas. Visiškai mechanizuoti ir robotizuoti procesai. Kietasis ir minkštasis litavimas. Plastikų sujungimo būdai. Keramikos ir kompozitų jungimo procesai. Plienų gamyba, klasifikavimas ir jų žymėjimas. Medžiagų ir suvirintųjų jungčių tyrimo metodai. Grynųjų metalų sandara ir savybės. Lydiniai ir jų fazinės diagramos. Geležies ir anglies lydiniai. Plienų suvirinamumas. Suvirintų jungčių defektai ir jų atsiradimo priežastys. Pagrindinio metalo ir suvirintųjų jungčių terminis apdorojimas. Suvirintųjų jungčių sandara. Angliniai ir angliniai manganiniai plienai. Smulkiagrūdžiai konstrukciniai plienai. Termomechaniškai apdoroti plienai. Suvirintųjų jungčių pleišėjimas. Konstrukcinių ir aukšto stiprumo plienų naudojimas. Mažai legiruoti plienai konstrukcijoms, dirbančioms žemose temperatūrose. Mažai legiruoti valkšnumui atsparūs plienai. Kriogeninės paskirties plienai. Korozija. Gausiai legiruoti korozijai atsparūs ir atsparus karščiui plienai. Dilimas. Apsauginės dangos. Valkšnumui ir kaitrai atsparūs plienai. Ketus ir plieno liejiniai. Varis ir jo lydiniai. Nikelis ir jo lydiniai. Aliuminis ir jo lydiniai. Kiti metalai ir jų lydiniai. Skirtingų medžiagų sujungimas. Medžiagų atsparumo fundamentiniai pagrindai. Suvirintųjų jungčių projektavimo pagrindai. Siūlės grafinis vaizdavimas. Jungčių projektavimas. Virintinių jungčių elgesys esant įvairioms apkrovoms. Virintinių jungčių elgesys esant statinėms ir kintamoms apkrovoms. Eksploatuojamų konstrukcijų projektavimas esant ciklinėms apkrovoms. Slėginės įrangos projektavimas. Aliuminio lydinių suvirintųjų konstrukcijų projektavimas Irimo mechanikos pagrindai. Suvirintųjų jungčių kokybės užtikrinimas. Kokybės valdymas gamybos metu. Vidiniai įtempiai ir deformacijos. Suvirinimo įrenginiai. Suvirinimo stalai ir suvirinamų gaminių tvirtinimo įrankiai (gamybos priemonės). Suvirinamų paviršių ir briaunų paruošimas. Matavimai, kontrolė ir įrašai suvirinimo dokumentacijoje. Neardomoji kontrolė. Defektai ir priimtinumo kriterijai. Darbų saugos ir sveikatos reikalavimai gamyboje. Remontinis suvirinimas. Armatūros suvirinimas. Suvirinimo koordinavimo veiklų planavimas, suvirinimo technologijų parengimas. Suvirinimo procedūrų, suvirinimo ir kokybės kontrolės planų parengimas tipiniams suvirinamiems produktams. Ardomieji bandymai ir taikomi neardomosios kontrolės metodai gamyboje, kurioje naudojamos tipinės suvirinimo medžiagos ir suvirinimo procesai. Galiojantys suvirinimo procesų koordinavimo, suvirintų produktų gamybos ir neardomosios kontrolės standartai.
	1.2. Atlikti paruošiamuosius suvirinimo procesų koordinavimo gamyboje darbus, priimti suvirinimo kokybės valdymo sprendimus.	Terminai ir apibrėžimai. Suvirinimo koordinatorių vaidmuo ir funkcijos. Suvirinimo procesų kokybės valdymo ir koordinavimo principai. Suvirinimo procesų koordinavimo dokumentacija. Suvirintojų ir suvirinamo operatorių. suvirinimo koordinavimo ir neardomosios kontrolės personalo kvalifikacija ir atestavimas. Suvirintojų ir suvirinimo operatorių kvalifikacijos tikrinimas. Suvirinamų paviršių ir briaunų paruošimas. Matavimai ir kontrolė prieš suvirinimą, suvirinimo metu ir po suvirinimo. Suvirinimo defektų tipai ir jų charakteristikos. Defektų priimtinumo lygiai. Suvirinimo procedūrų aprašai, jų parengimas ir patvirtinimas. Suvirinimo procedūrų patvirtinimo protokolų turinys. Suvirintų produktų ir suvirinimo procesų koordinavimas įvairiose gamybos ir pramonės srityse.
2. Suvirintų produktų ir suvirinimo procesų koordinavimas (LTKS V)	2.1. Atlikti suvirintų produktų ir suvirinimo procesų koordinavimą, užpildyti suvirinimo gamybos dokumentaciją.	Gamyboje vykdomų suvirinimo procesų organizavimas ir koordinavimas savarankiškai arba vadovaujant aukštesnės kvalifikacijos suvirinamo koordinatoriui. Gamybos kokybės valdymo sistemų ir suvirinimo dokumentacijos pildymas, savo surinktų duomenų analizė, sutarčių techninių sąlygų ir suvirinamų konstrukcijų projekto techninė analizė, subrangovų atranka ir priežiūra, suvirinimo technologijų parengimas, suvirinimo ir kokybės kontrolės planų sudarymas, darbo instrukcijų ir suvirinimo procedūrų aprašų atranka ir parengimas, terminio apdorojimo procedūrų atranka ir parengimas, suvirinimo medžiagų ir įrangos atranka ir patikra.
	2.2. Mokyti suvirintojus bei žemesnės kvalifikacijos su suvirinimo procesais susijusius darbuotojus ir vertinti jų kompetencijas	Suvirintojų ir su suvirinimo darbais susietų darbuotojų atranka ir darbo priežiūra. Suvirintojų ir žemesnės kvalifikacijos darbuotojų kvalifikacijos tikrinimo organizavimas, turimų kompetencijų įvertinimas bei jų mokymo (-si) poreikio nustatymas. Individualių mokymo (-si) planų rengimas, teorinio ir praktinio mokymo (-si) metodų parinkimas/pasirinkimas bei mokymų organizavimas ir vedimas.
Reikalavimai asmeniui kvalifikacijai ar savarankiškai jos daliai įgyti (reikalavimai turimam išsilavinimui, kvalifikacijai, profesinei patirčiai) (jeigu taikomi)	Stojančiajam mokytis pagal kvalifikaciją suteikiančią profesinio mokymo programą taikomi šie minimalūs reikalavimai: inžinerijos ir inžinerinių profesijų švietimo srities LTKS IV lygio kvalifikacija ir 2 metų darbo patirtis gamyboje, kur taikomi suvirinimo procesai, profesinėje srityje. Kvalifikacija suteikiama įgijus pagrindinių kvalifikacijos vienetų kompetencijas.
Kvalifikacijai įgyti taikomi reikalavimai pagal Europos Sąjungos teisės aktus, tarptautines sutartis ar Lietuvos Respublikos teisės aktus (jeigu taikomi)	Tarptautinio suvirinimo specialisto (IWS) lygį atitinkantį suvirinimo specialisto kvalifikacija suteikiama asmeniui, baigusiam mokymo programą tenkinančią IIW/EWF-IAB sistemos IAB-252 gairių reikalavimus ir sėkmingai išlaikiusiam egzaminus IIW Įgaliotoje paskirtojoje įstaigoje (ANB) kuri akredituota pagal IAB-365 gaires. Mokymus pagal tokia profesinio mokymo programą gali vykdyti mokymo įstaigos (ATB), atitinkančios IAB-365 ir IAB-001 reikalavimus, kurių vykdomą mokymo programą patvirtino IIW Įgaliotoji paskirtoji įstaiga (ANB).
Kompetencijų vertinimo reikalavimai	Kvalifikacijai įgyti reikalingos asmens turimos kompetencijos vertinamos vadovaujantis kompetencijų formuluotėmis ir jų ribų aprašais, kurie išreiškia slenkstinį (minimalųjį) kompetencijos įgijimo lygmenį. Asmens įgytų kompetencijų vertinimas ir pripažinimas vykdomas vadovaujantis švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta ir su ekonomikos ir inovacijų ministru bei socialinės apsaugos ir darbo ministru suderinta asmens įgytų kompetencijų vertinimo tvarka, bei IIW Įgaliotos paskirtosios įstaigos (ANB) pagal IAB-365 gaires sertifikavimo tvarką.
Kvalifikacijos atitiktis Europos Sąjungos ir tarptautiniams standartams (jeigu taikoma)	Kvalifikacija atitinka Tarptautinio suvirinimo specialisto (IWS) lygį pagal Tarptautinio suvirinimo instituto gairių „IIW Guideline for International Welding Engineers, Technologists, Specialists and Practitioners. Minimum Requirements for the Education, Examination and Qualification“ (IAB-252) reikalavimus.

“.

8.   Papildau 2 priedą nauju 25² punktu:

„25². Kvalifikacijos pavadinimas: suvirintųjų jungčių defektoskopininkas, LTKS V

Kvalifikacijos apibūdinimas	Veiklos objektas: suvirintųjų jungčių neardomoji kokybės kontrolė. Tipinės darbo priemonės: apžiūrimosios kontrolės, kontrolės magnetinėmis dalelėmis, kontrolės skverbikliais, kontrolės sandarumo bandymais, kontrolės sūkurinėmis srovėmis, akustinės kontrolės, ultragarsinės kontrolės, radiografinės kontrolės, termografijos ir tenzometrijos įrankiai ir įranga. Tipinės darbo sąlygos: dirbama pramonės objektuose, įmonių gamybinėse patalpose, suvirinamų konstrukcijų montavimo aikštelėse, kokybės kontrolės laboratorijose. Papildoma informacija: suvirintųjų jungčių defektoskopininkas veiklas atlieka savarankiškai, prisiima atsakomybę už veiklos atlikimo procedūrų ir rezultatų kokybę, geba pritaikyti įvairius kontrolės metodikas, medžiagas, įrenginius ir įrankius, kontroliuoja atliekamų kokybės kontrolės darbų eigą, priima sprendimus dėl atliekamų darbų derinimo su kitais gamybos procesais, vertina aptiktus defektus ir kontrolės rezultatus, prižiūri ir moko žemesnės kvalifikacijos darbuotojus, bendradarbiauja su aukštesnės kvalifikacijos asmenimis. Kvalifikaciją įgiję asmenys galės dirbti inžinerinės apdirbamosios pramonės ir metalo apdirbimo gamyklose, statybos bei montavimo objektuose, mašinų, kėlimo įrenginių gamybos, energetikos, žemės ūkio, aptarnavimo bei kituose ūkio sektoriuose.
Pagrindiniai kvalifikacijos vienetai (nurodant jų lygį pagal LTKS)	Kompetencijos	Kompetencijų ribos
1. Pasiruošimas vykdyti neardomąją suvirintųjų jungčių kontrolę (LTKS V)	1.1. Parinkti suvirintųjų jungčių kontrolės būdus ir tipines kontrolės metodikas, atsižvelgiant į suvirinimo procesus, suvirinimo įrangą bei suvirinamus metalus.	Suvirinimo procesų klasifikavimas ir žymėjimas. Dujinis suvirinimas ir panašūs procesai. Lankinio suvirinimo procesai ir naudojami maitinimo šaltiniai. Kiti suvirinimo procesai Terminis pjovimas ir kiti briaunų paruošimo būdai. Suvirinimo padėtys ir jų žymėjimas. Metalų rūšys, lydinių klasifikavimas ir žymėjimas. Suvirinamų metalų grupavimo sistema. Grynųjų metalų sandara ir savybės. Geležies ir anglies lydiniai. Plienų savybės ir jų naudojimas. Spalvotųjų metalų grupės. Varis ir jo lydiniai. Nikelis ir jo lydiniai. Aliuminis ir jo lydiniai. Kiti metalai ir jų lydiniai. Pagrindinio metalo ir suvirintųjų jungčių terminio apdorojimo būdai. Suvirintųjų jungčių sandara. Suvirintų jungčių ir siūlių tipai. Siūlių grafinis vaizdavimas. Suvirinimo defektų tipai, jų klasifikavimas ir žymėjimas. Neardomosios kontrolės terminologija, istorija ir raida. Medžiagų ir suvirintųjų jungčių kontrolės metodų (apžiūrimosios, skvarbiaisiais dažalais, magnetinėmis dalelėmis, ultragarsinės, akustinės emisijos, radiografinės, sūkurinėmis srovėmis, termografijos, deformacijų ir sandarumo bandymų) apžvalga, jų taikymo sritys ir apribojimai.
	1.2. Planuoti ir organizuoti suvirintųjų jungčių kontrolę gamyboje.	Reikalavimai suvirinimo siūlių kontrolės personalui, personalo parengimo ir kvalifikacijos tikrinimo sistema. Matavimų, kontrolės ir suvirinimo gamybos dokumentacija. Neardomosios kokybės kontrolės metodų, įrangos ir parametrų parinkimas. Matavimo priemonių ir neardomosios kontrolės įrangos patikra ir kalibravimas. Bendrosios taisyklės ir neardomosios kontrolės vykdymo darbų sauga. Bendrieji neardomųjų bandymų standartai ir esminiai norminiai dokumentai. Neardomosios kontrolės planai ir instrukcijos.
Specializacijos kvalifikacijos vienetai (nurodant jų lygį pagal LTKS)	Kompetencijos	Kompetencijų ribos
1. Apžiūrimosios kokybės kontrolės (VT) atlikimas (LTKS V)	1.1. Atlikti paruošiamuosius apžiūrimosios suvirintųjų jungčių kokybės kontrolės darbus.	Apžiūrimosios kokybės kontrolės taikymo sritys. Terminai ir apibrėžimai. Apžiūrimosios kontrolės fizikiniai pagrindai ir pagrindiniai principai. Apžiūrimosios kokybės kontrolės atlikimui reikalingos aplinkos ir kitos techninės sąlygos. Gamybos procesai, gaminiai ir apžiūrimąja kontrole aptinkami tipiniai defektai. Tipinių defektų priimtinumo lygiai. Apžiūrimosios kokybės kontrolės metu naudojama įranga, norminiai dokumentai ir kita techninė dokumentacija. Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai atliekant apžiūrimąją kokybės kontrolę.
	1.2. Atlikti apžiūrimąją suvirintųjų jungčių kokybės kontrolę ir pildyti kontrolės dokumentaciją.	Suvirintųjų jungčių apžiūrimosios kontrolės atlikimas atsižvelgiant į taikomą (tiesioginę ar netiesioginę) kontrolės metodiką. Suvirintųjų jungčių apžiūrimosios kontrolės atlikimas atsižvelgiant į gaminio metalo ir paviršiaus savybes. Paviršiaus arba vaizdo analizė. Tipinių defektų nustatymas ir priimtinumo įvertinimas. Galiojančių įstatymų, standartų ir reglamentų, naudojamų apžiūrimosios kokybės kontrolės metu, taikymas. Neardomosios apžiūrimosios kontrolės instrukcijų parengimas. Apžiūrimosios kokybės kontrolės protokolų pildymas, duomenų ir vizualinės informacijos saugojimas.
2. Kokybės kontrolės magnetinėmis dalelėmis (MT) atlikimas (LTKS V)	2.1. Atlikti paruošiamuosius suvirintųjų jungčių kokybės kontrolės magnetinėmis dalelėmis darbus.	Neardomosios kontrolės magnetinėmis dalelėmis taikymo sritys. Neardomosios kontrolės magnetinėmis dalelėmis fizikiniai pagrindai ir pagrindiniai principai. Terminai ir apibrėžimai. Kontrolės magnetinėmis dalelėmis atlikimui reikalingos aplinkos ir kitos techninės sąlygos. Metalų magnetinės savybės. Gamybos procesai, gaminiai ir kontrolės magnetinėmis dalelėmis aptinkami tipiniai defektai. Tipinių defektų priimtinumo lygiai. Neardomosios kontrolės magnetinėmis dalelėmis metu naudojama įranga, kontrolės parametrai, norminiai aktai ir kita techninė dokumentacija. Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai atliekant neardomąją kontrolę magnetinėmis dalelėmis.
	2.2. Atlikti suvirintųjų jungčių kokybės kontrolę magnetinėmis dalelėmis ir pildyti kontrolės dokumentaciją.	Suvirintųjų jungčių neardomosios kontrolės magnetinėmis dalelėmis atlikimas atsižvelgiant į taikomą (elektromagnetai ar nuolatiniai magnetai, atviro ar uždaro kontūro magnetinis laukas, elektros srovės indukuotas laukas) kontrolės metodiką ir įrangą. Suvirintųjų jungčių neardomosios kontrolės magnetinėmis dalelėmis atlikimas taikant skirtingo tipo magnetinės dalelės (sausus feromagnetinius miltelius, suspensijas). Indikacijų analizė. Tipinių defektų nustatymas ir priimtinumo įvertinimas. Galiojančių įstatymų, standartų ir reglamentų, naudojamų kokybės kontrolės magnetinėmis dalelėmis metu, taikymas. Neardomosios kontrolės magnetinėmis dalelėmis instrukcijų parengimas. Neardomosios kontrolės magnetinėmis dalelėmis protokolų pildymas, duomenų ir vizualinės informacijos saugojimas.
3. Kokybės kontrolės skverbikliais (PT) atlikimas (LTKS V)	3.1. Atlikti paruošiamuosius suvirintųjų jungčių kokybės kontrolės skverbikliais darbus.	Neardomosios kontrolės skverbikliais taikymo sritys. Neardomosios kontrolės skverbikliais fizikiniai pagrindai ir pagrindiniai principai. Terminai ir apibrėžimai. Kontrolės skverbikliais atlikimui reikalingos aplinkos ir kitos techninės sąlygos. Gamybos procesai, gaminiai ir kontrole skverbikliais aptinkami tipiniai defektai. Tipinių defektų priimtinumo lygiai. Neardomosios kontrolės skverbikliais metu naudojama įranga, kontrolės parametrai, norminiai aktai ir kita techninė dokumentacija. Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai atliekant neardomąją kontrolę skverbikliais.
	3.2. Atlikti suvirintųjų jungčių kokybės kontrolę skverbikliais ir pildyti kontrolės dokumentaciją.	Suvirintųjų jungčių neardomosios kontrolės skverbikliais atlikimas atsižvelgiant į taikomą metodiką (aerozolių purškimo, panardinimo, elektrostatinė). Suvirintųjų jungčių neardomosios kontrolės skverbikliais atlikimas taikant skirtingo tipo skverbiklius (spalvotus ar fluorescencinius dažalus, emulguojamus ir dvejopos paskirties skverbiklius). Indikacijų analizė. Tipinių defektų nustatymas ir priimtinumo įvertinimas. Galiojančių įstatymų, standartų ir reglamentų, naudojamų kokybės kontrolės skverbikliais metu, taikymas. Neardomosios kontrolės skverbikliais instrukcijų parengimas. Neardomosios kontrolės skverbikliais protokolų pildymas, duomenų ir vizualinės informacijos saugojimas.
4. Deformacijų matavimų (tenzometrijos) (ST) atlikimas (LTKS V)	4.1. Atlikti paruošiamuosius suvirintų gaminių deformacijų matavimų darbus.	Suvirintų gaminių kokybės kontrolė matuojant jų deformacijas ar įtempimus, šių matavimų paskirtis ir taikymo sritys. Terminai ir apibrėžimai. Deformacijų ir įtempimų matavimų fizikiniai pagrindai ir pagrindiniai principai. Įtempimų pasiskirstymas ir deformacijos metalo gaminiuose. Suvirintų gaminių deformacijų matavimui reikalingos aplinkos ir kitos techninės sąlygos. Suvirintų gaminių deformacijų matavimui naudojama įranga (skirtingi tenzojutikliai, statinės ir dinaminės matavimo sistemos). Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai atliekant suvirintų gaminių deformacijų ir įtempimų pasiskirstymo matavimus.
	4.2. Atlikti suvirintų gaminių deformacijų matavimus ir pildyti kontrolės dokumentaciją.	Suvirintų gaminių deformacijų ir įtempių matavimų atlikimas tenzometrijos metodu naudojant skirtingus tenzojutiklius, jų sujungimo grandinės ir matavimo sistemas. Maksimalių deformacijų ir padidintų įtempių sričių nustatymas bei įvertinimas. Galiojančių įstatymų, standartų ir reglamentų, naudojamų deformacijų matavimui, taikymas. Deformacijų matavimo instrukcijų parengimas. Deformacijų matavimų protokolų pildymas, duomenų saugojimas.
5. Kokybės kontrolės sandarumo bandymais (LT) atlikimas (LTKS V)	5.1. Atlikti paruošiamuosius suvirintųjų jungčių kokybės kontrolės sandarumo bandymais darbus.	Sandarumo bandymų tikslas ir taikymo sritys. Terminai ir apibrėžimai. Sandarumo bandymų fizikiniai pagrindai ir pagrindiniai principai. Dujų ir skysčių savybės, slėgis ir vakuumas. Kokybės kontrolės sandarumo bandymais atlikimui reikalingos aplinkos ir kitos techninės sąlygos. Sandarumo bandymų metodai (hidrauliniai, taikant įvairias dujas arba vakuumą, keičiamo slėgio, burbulų išskyrimo metodai, pėdsakinių dujų metodas), nuotėkių tipai. Kokybės kontrolės sandarumo bandymais metu naudojama įranga (įvarius slėgio ir vakuumo matuokliai bei manometrai, skirtuminiai slėgmačiai ir termoelektriniai matuokliai, nuotėkio aptiktuvai, siurbliai ir jungiamosios detalės, masių spektrometrinio nesandarumo detektoriai, dujų analizatoriai, šiluminiai vakuumetrai). Metodo, matavimo aparatūros ir nuotėkio aptiktuvų parinkimas. Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai atliekant kokybės kontrolę sandarumo bandymais.
	5.2. Atlikti suvirintųjų jungčių kokybės kontrolę sandarumo bandymais ir pildyti bandymų dokumentaciją.	Suvirintų gaminių kokybės kontrolė taikant skirtingus sandarumo bandymo metodus. Nuotėkio sričių nustatymas bei įvertinimas. Galiojančių įstatymų, standartų ir reglamentų, naudojamų kokybės kontrolės sandarumo bandymais metu, taikymas. Sandarumo bandymų instrukcijų parengimas. Sandarumo bandymų protokolų pildymas. Duomenų ir vizualinės informacijos saugojimas.
6. Kokybės kontrolės sūkurinėmis srovėmis (ET) atlikimas (LTKS V)	6.1. Atlikti paruošiamuosius suvirintųjų jungčių kokybės kontrolės sūkurinėmis srovėmis darbus.	Kokybės kontrolės sūkurinėmis srovėmis taikymo sritys. Terminai ir apibrėžimai. Sūkurinių srovių kontrolės metodo fizikiniai pagrindai ir pagrindiniai elektromagnetizmo principai. Medžiagų savybės. Sūkurinių srovių sklidimas medžiagose ir pilnutinė varža. Kontrolės metodikos (vienadažnis, daugiadažnis, tolimojo lauko, savitojo elektrinio laidžio). Matavimai: absoliutiniai, diferencialiniai, kiti). Aptinkami defektai ir fizikinių savybių matavimai. Tipinių defektų priimtinumo lygiai. Kokybės kontrolės sūkurinėmis srovėmis atlikimui reikalingos aplinkos ir kitos techninės sąlygos. Kokybės kontrolės sūkurinėmis srovėmis metu naudojama įranga (skirtingos paskirties ir dizaino zondai). Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai atliekant kokybės kontrolę sūkurinėmis srovėmis.
	6.2. Atlikti suvirintųjų jungčių kokybės kontrolę sūkurinėmis srovėmis ir pildyti kontrolės dokumentaciją.	Suvirintųjų jungčių kokybės kontrolės sūkurinėmis srovėmis atlikimas naudojant skirtingas metodikas, zondus ir matavimo režimus. Signalų analizė. Defektų aptikimas, jų matmenų ir padėties nustatymas bei priimtinumo įvertinimas. Galiojančių įstatymų, standartų ir reglamentų, naudojamų kokybės kontrolės sūkurinėmis srovėmis metu, taikymas. Neardomosios kontrolės sūkurinėmis srovėmis instrukcijų parengimas. Kokybės kontrolės sūkurinėmis srovėmis protokolų pildymas, duomenų ir vizualinės informacijos saugojimas.
7. Kokybės kontrolės ultragarsu (UT) atlikimas (LTKS V)	7.1. Atlikti paruošiamuosius suvirintųjų jungčių kokybės kontrolės ultragarsu darbus.	Kokybės kontrolės ultragarsu taikymo sritys. Terminai ir apibrėžimai. Ultragarsinės kontrolės metodo fizikiniai pagrindai ir pagrindiniai principai. Akustinė pilnutinė varža, ultragarso bangų sklidimas medžiagose (atspindys, lūžis, perdavimas, priėmimas), skirtingos ultragarso bangų modos. Ultragarsiniu metodu aptinkamų defektų tipai. Tipinių defektų priimtinumo lygiai. Kontrolės metodikos: (tandeminė, imersinė, fazuotosiomis gardelėmis, lėkio trukmės difrakcijos). Kokybės kontrolės ultragarsu atlikimui reikalingos aplinkos ir kitos techninės sąlygos. Kokybės kontrolės ultragarsu metu naudojama įranga (skirtingi keitliai). A, B, C skenavimo režimai. Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai atliekant kokybės kontrolę ultragarsu.
	7.2. Atlikti suvirintųjų jungčių kokybės kontrolę ultragarsu ir pildyti kontrolės dokumentaciją.	Suvirintųjų jungčių kokybės kontrolės ultragarsu atlikimas taikant skirtingos keitlius (kampinius, sudvejintus, normalinius), skirtingus skenavimo režimus (A, B, C), AVG diagramas, amplitudės nuotolinės pataisos kreivės. Signalų ir diagramų analizė. Defektų aptikimas, jų matmenų ir padėties nustatymas bei priimtinumo įvertinimas. Galiojančių kodeksų, standartų ir reglamentų, naudojamų kokybės kontrolės ultragarsu metu, taikymas. Neardomosios kontrolės ultragarsu instrukcijų parengimas. Kokybės kontrolės ultragarsu protokolų pildymas, duomenų ir vizualinės informacijos saugojimas.
8. Kokybės kontrolės akustinės spinduliuotės metodu (AT) atlikimas (LTKS V)	8.1. Atlikti paruošiamuosius suvirintųjų jungčių kokybės kontrolės akustinės spinduliuotės metodu darbus.	Akustinės spinduliuotės metodo taikymo sritys. Terminai ir apibrėžimai. Akustinės spinduliuotės metodo fizikiniai pagrindai ir pagrindiniai bangų sklidimo principai. Medžiagų savybes, akustinių bangų dažnių diapazonas, akustiniu metodu aptinkamų akustinių šaltinių (defektų) tipai ir charakteristikos. Tipinių defektų priimtinumo lygiai. Kokybės kontrolės akustinės spinduliuotės metodu atlikimui reikalingos aplinkos ir kitos techninės sąlygos. Kokybės kontrolės akustinės spinduliuotės metodu metu naudojama įranga (jutikliai, stiprintuvai, signalų apdorojimo įranga ir programinis aprūpinimas). Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai atliekant kokybės kontrolę akustinės spinduliuotės metodu.
	8.2. Atlikti suvirintųjų jungčių kokybės kontrolę akustinės spinduliuotės metodu ir pildyti kontrolės dokumentaciją.	Suvirintųjų jungčių kokybės kontrolės akustinės spinduliuotės metodu atlikimas naudojant skirtingus signalų apdorojimo režimus, defektų padėties nustatymo algoritmus ir signalų apdorojimo įrangą. Signalų analizė. Akustinių šaltinių (defektų) aptikimas, tipo identifikavimas, jų vietos ir matmenų nustatymas ir priimtinumo įvertinimas. Galiojančių įstatymų, standartų ir reglamentų naudojamų kokybės kontrolės akustinės spinduliuotės metodu metu, taikymas. Neardomosios kontrolės akustine spinduliuote instrukcijų parengimas. Kokybės kontrolės akustinės spinduliuotės metodu protokolų pildymas, duomenų saugojimas.
9. Radiografinės kokybės kontrolės (RT) atlikimas (LTKS V)	9.1. Atlikti paruošiamuosius radiografinės suvirintųjų jungčių kokybės kontrolės darbus.	Radiografinės kokybės kontrolės taikymo sritys. Terminai ir apibrėžimai. Radiografinės kontrolės metodai (rentgeno ir gama). Radiografinės kontrolės metodų fizikiniai pagrindai ir pagrindiniai principai. Rentgeno ir gama spinduliuotės savybės. Spinduliuotės sąveika su medžiagomis, ekspozicijų nustatymai, radiografinių juostų sistemos ir ekranų savybės, Radiografinės kontrolės metodais aptinkamų defektų tipai ir jų charakteristikos. Tipinių defektų priimtinumo lygiai. Radiografinės kokybės kontrolės atlikimui reikalingos aplinkos ir kitos techninės sąlygos. Radiografinės kokybės kontrolės metu naudojama skirtingų tipų (stacionari ir mobili) įranga (konteineriai, skirtingo dizaino rentgeno ir gama ir spinduliuotės šaltiniai, radiografinių juostų sistemos, kokybės indikatoriai, dozimetrai ir radiacijos detektoriai, ryškinimo ir skenavimo įranga, pagalbiniai reikmenys). Radiografinių juostų ir skaitmeninių nuotraukų analizės įranga (negatoskopai, programinis aprūpinimas, densitometrai). Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai atliekant radiografinę kokybės kontrolę.
	9.2. Atlikti suvirintųjų jungčių radiografinę kokybės kontrolę ir pildyti kontrolės dokumentaciją.	Suvirintųjų jungčių radiografinės kokybės kontrolės atlikimas naudojant skirtingas ekspozicijų schemas ir parametrus. Radiografinių juostų vaizdų ir skaitmeninių nuotraukų analizė. Defektų aptikimas, jų matmenų ir padėties nustatymas bei priimtinumo įvertinimas. Galiojančių įstatymų, standartų ir reglamentų, naudojamų radiografinės kokybės kontrolės metu, taikymas. Neardomosios radiografinės kontrolės instrukcijų parengimas. Radiografinės kokybės kontrolės protokolų pildymas, duomenų ir vizualinės informacijos saugojimas.
10. Termografinių tyrimų (TT) atlikimas (LTKS V)	10.1. Atlikti paruošiamuosius termografinių suvirintųjų jungčių tyrimų darbus.	Termografinių tyrimų taikymo sritys. Terminai ir apibrėžimai. Termografijos metodo fizikiniai pagrindai ir pagrindiniai principai. Šilumos perdavimas medžiagose, termodinamikos dėsniai, infraraudonųjų spindulių inžinerijos pagrindai, medžiagų terminės savybės, temperatūros matavimo metodai, termografijos tyrimai, terminių įtempių matavimai, termografinių tyrimų metodu aptinkamų defektų tipai ir jų charakteristikos. Tipinių defektų priimtinumo lygiai. Termografijos atlikimui reikalingos aplinkos ir kitos techninės sąlygos. Termografijos metu naudojami skirtingų tipų jutikliai (termoporos, pirometrai, bolometrai, termoelektriniai detektoriai), priedai (filtrai, veidrodžiai, optiniai lęšiai, infraudonųjų spindulių kameros), įvairių tipų kaitinimo įranga. Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai atliekant termografinę kokybės kontrolę.
	10.2. Atlikti suvirintųjų jungčių termografinius tyrimus ir pildyti kontrolės dokumentaciją.	Suvirintųjų jungčių termografinių tyrimų atlikimas naudojant skirtingus metodus ir įrangą. Matavimų duomenų ir skaitmeninių nuotraukų analizė. Defektų aptikimas, jų matmenų ir padėties nustatymas bei priimtinumo įvertinimas. Galiojančių įstatymų, standartų ir reglamentų, naudojamų termografinių tyrimų metu, taikymas. Termografinių tyrimų instrukcijų parengimas. Termografinių tyrimų protokolų pildymas, duomenų ir vizualinės informacijos saugojimas.
Reikalavimai asmeniui kvalifikacijai ar savarankiškai jos daliai įgyti (reikalavimai turimam išsilavinimui, kvalifikacijai, profesinei patirčiai) (jeigu taikomi)	Stojančiajam mokytis pagal kvalifikaciją suteikiančią profesinio mokymo programą taikomi šie minimalūs reikalavimai: vidurinis išsilavinimas, asmuo ne jaunesnis kaip 18 metų amžiaus, minimali profesinė patirtis priklauso nuo kontrolės metodo. Apžiūrimajai, skvarbiais dažalais, magnetinėmis dalėlėmis ir deformacijų kontrolei reikalinga 60 darbo dienų darbo patirtis atitinkamoje bandymų srityje. Kitiems kontrolės metodams reikalinga 180 darbo dienų patirtis atitinkamoje bandymų srityje. Kvalifikacija suteikiama įgijus pagrindinio kvalifikacijos vieneto ir vieno specializacijos kvalifikacijos vieneto kompetencijas.
Kvalifikacijai įgyti taikomi reikalavimai pagal Europos Sąjungos teisės aktus, tarptautines sutartis ar Lietuvos Respublikos teisės aktus (jeigu taikomi)	Atitinkanti standarto EN ISO 9712 reikalavimus kvalifikacija suteikiama asmeniui, baigusiam profesinio mokymo programą tenkinančią standarto CEN ISO/TR 25107 reikalavimus ir sėkmingai išlaikiusiam egzaminus neardomosios kontrolės personalo sertifikavimo įstaigoje, kuri akredituota pagal EN ISO/IEC 17024 standartą. Mokymus pagal tokia profesinio mokymo programą gali vykdyti mokymo įstaigos atitinkančios standarto CEN ISO/TR 25108 reikalavimus, kurių vykdomą mokymo programą patvirtino sertifikavimo įstaiga. Reikalinga kasmetinė sveikatos patikra ir periodinis (kas 5 metus) kvalifikacijos patvirtinimas pagal EN ISO 9712 standarto reikalavimus neardomosios kontrolės personalo sertifikavimo įstaigoje.
Kompetencijų vertinimo reikalavimai	Kvalifikacijai įgyti reikalingos asmens turimos kompetencijos vertinamos vadovaujantis kompetencijų formuluotėmis ir jų ribų aprašais, kurie išreiškia slenkstinį (minimalųjį) kompetencijos įgijimo lygmenį. Asmens įgytų kompetencijų vertinimas ir pripažinimas vykdomas vadovaujantis švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta ir su ekonomikos ir inovacijų ministru bei socialinės apsaugos ir darbo ministru suderinta asmens įgytų kompetencijų vertinimo tvarka, bei akredituotų pagal EN ISO 17024 asmenų sertifikavimo įstaigų sertifikavimo schemomis ir tvarka.
Kvalifikacijos atitiktis Europos Sąjungos ir tarptautiniams standartams (jeigu taikoma)	Kvalifikacija atitinka 2 lygį pagal EN ISO 9712 Neardomieji bandymai. Neardomųjų bandymų personalo kvalifikacijos tikrinimas ir sertifikavimas.

“.

9.   Papildau 2 priedą nauju 25³ punktu:

„25³. Kvalifikacijos pavadinimas: suvirinimo inspektorius, LTKS VI

Kvalifikacijos apibūdinimas	Veiklos objektas: suvirintų gaminių gamybos, suvirinimo procesų kokybės valdymo sistemų ir dokumentacijos auditas. Tipinės darbo priemonės: gamybinių ir sandėliavimo patalpų sąlygų tikrinimo įranga, suvirinimo įrangos techninių parametrų tikrinimo priemonės, suvirintų gaminių matmenų tikrinimo priemonės, suvirinimo siūlių apžiūrimosios kontrolės defektų vertinimo įranga, fotografavimo įranga, personalinis kompiuteris ir specializuota programinė įranga. Tipinės darbo sąlygos: dirbama pramonės įmonių gamybinėse patalpose ir administracinėse patalpose. Papildoma informacija: suvirinimo inspektorius vertina gamyboje vykdomų suvirinimo procesų ir kokybės kontrolės darbų organizavimą ir eigą, gamybos kokybės valdymo sistemas ir kokybės valdymo dokumentaciją, analizuoja savo ir žemesnės kvalifikacijos inspektorių atliktų auditų surinktus duomenis, pildo auditų ataskaitas ir priima sprendimus dėl atliekamų suvirinimo darbų atitikties reikalavimams, sudaro įmonių suvirinimo procesų kokybės kontrolės ir auditų planus, dalyvauja suvirinimo procedūrų aprašų patvirtinimo procedūrose, tikrina suvirinimo procedūrų aprašų, jų patvirtinimo protokolų, suvirintojų kvalifikacijos pažymėjimų ir kvalifikacijos patvirtinimo bandymų, terminio apdorojimo procedūrų, suvirinimo medžiagų ir įrangos, neardomosios kontrolės protokolų turinio atitiktį reikalavimams, tikrina neardomosios kontrolės planų tinkamumą, instruktuoja ir koordinuoja žemesnės kvalifikacijos suvirinimo inspektorių veiklą. Kvalifikaciją įgiję asmenys galės dirbti inžinerinės apdirbamosios pramonės ir metalo apdirbimo gamyklose, statybos bei metalinių konstrukcijų montavimo objektuose, kokybės kontrolės laboratorijose ir akredituotuose sertifikavimo įstaigose, mašinų, kėlimo įrenginių gamybos, energetikos, žemės ūkio, aptarnavimo bei kituose ūkio sektoriuose.
Pagrindiniai kvalifikacijos vienetai (nurodant jų lygį pagal LTKS)	Kompetencijos	Kompetencijų ribos
1. Pasiruošimas atlikti inspektavimo ir suvirinimo procesų kokybės tikrinimo darbus (LTKS VI)	1.1. Planuoti ir organizuoti suvirinimo procesų ir gaminių kokybės tikrinimą, atsižvelgiant į suvirinimo procesus ir suvirinimo įrangą.	Projektavimo ir braižybos pagrindai Techniniai brėžiniai, Elektrotechnikos pagrindai. Techninė mechanika. Techniniai ir stiprumo skaičiavimai. Dujinis suvirinimas ir panašūs procesai. Elektrotechnika. Suvirinimo lankas. Lankiniam suvirinimui naudojami maitinimo šaltiniai. Suvirinimas apsauginėse dujose. Suvirinimas nelydžiu volframo elektrodu inertinių dujų aplinkoje (TIG). MIG/MAG suvirinimas ir suvirinimas milteline viela. Rankinis lankinis suvirinimas. Suvirinimas po fliusu. Kontaktinis suvirinimas. Kiti suvirinimo procesai – lazeriu, elektroniniu spinduliu, plazmos lanku. Terminis pjovimas ir kiti briaunų paruošimo būdai. Paviršių apvirinimas ir apipurškimas. Visiškai mechanizuoti ir robotizuoti procesai. Kietasis ir minkštasis litavimas. Plastikų sujungimo būdai. Keramikos ir kompozitų jungimo procesai. Suvirintųjų jungčių projektavimo pagrindai. Siūlės grafinis vaizdavimas. Jungčių projektavimas. Virintinių jungčių elgesys esant įvairioms apkrovoms. Suvirintųjų konstrukcijų projektavimas iš aliuminio lydinių. Suvirintųjų jungčių kokybės užtikrinimas. Kokybės kontrolė gamybos metu. Vidiniai įtempiai ir deformacijos. Suvirinimo įrenginiai. Suvirinimo stalai ir suvirinamų gaminių tvirtinimo įrankiai (gamybos priemonės). Darbų saugos ir sveikatos reikalavimai gamyboje. Remontinis suvirinimas.
	1.2. Planuoti ir organizuoti suvirinimo procesų ir gaminių kokybės tikrinimą, atsižvelgiant į suvirinamus metalus ir suvirinamų konstrukcijų specifiką.	Metalotyros ir chemijos pagrindai. Metalo gaminiai. Metalų apdirbimo technologijos. Plienų gamyba ir jų žymėjimas. Medžiagų ir suvirintųjų jungčių tyrimo metodai. Grynųjų metalų sandara ir savybės. Lydiniai ir jų fazinės diagramos. Geležies ir anglies lydiniai. Pagrindinio metalo ir suvirintųjų jungčių terminis apdorojimas. Suvirintųjų jungčių sandara. Angliniai ir angliniai manganiniai plienai. Smulkiagrūdžiai konstrukciniai plienai. Termomechaniškai apdoroti plienai. Suvirintųjų jungčių pleišėjimas. Konstrukcinių ir aukšto stiprumo plienų naudojimas. Mažai legiruoti plienai konstrukcijoms, dirbančioms žemose temperatūrose. Mažai legiruoti valkšnumui atsparūs plienai. Korozija. Gausiai legiruoti ir korozijai atsparūs plienai. Dilimas. Apsauginės dangos. Valkšnumui ir kaitrai atsparūs plienai. Ketus ir plieno liejiniai. Varis ir jo lydiniai. Nikelis ir jo lydiniai. Aliuminis ir jo lydiniai. Kiti metalai ir jų lydiniai. Skirtingų medžiagų sujungimas. Medžiagų atsparumo fundamentiniai pagrindai. Irimo mechanikos pagrindai
2. Suvirintų produktų ir suvirinimo procesų kokybės vertinimo atlikimas (LTKS VI)	2.1. Pasiruošti atlikti suvirinimo procesų kokybės tikrinimą ir atitikties vertinimą.	Terminai ir apibrėžimai. Suvirinimo inspektavimo personalo vaidmuo. Inspektoriaus funkcijos. Suvirinimo kokybės valdymo ir užtikrinimo principai. Suvirintojų ir suvirinimo operatorių kvalifikacijos bei suvirinimo procedūrų patvirtinimas. Matavimas, tikrinimas ir kontrolė suvirinimo metu. Suvirinamų paviršių ir briaunų paruošimas. Suvirinimo defektų tipai ir jų charakteristikos. Defektų priimtinumo lygiai. Suvirintų konstrukcijų atitikties vertinimas.
	2.2. Pasiruošti atlikti suvirinimo procedūrų ir suvirintų produktų neardomosios ir ardomosios kontrolės bandymų protokolų analizę ir vertinimą.	Suvirinimo siūlių kokybės kontrolės metodai ir bandymų protokolai. Ardomieji suvirintų jungčių bandymai, Neardomieji kontrolės metodai ir jų taikymo sritys. Metodų ypatumai (apžiūrimoji kontrolė, neardomoji kontrolė skverbikliais, magnetinėmis dalelėmis, radiografinė, ultragarsinė, akustine spinduliuote, sūkurinėmis srovėmis). Kiti neardomosios kontrolės metodai (tenzometrija ir termografija). Neardomosios kontrolės metodų parinkimas. Kiti bandymo metodai (sandarumo bandymai, matmenų kontrolė). Suvirintojų ir suvirinimo operatorių. suvirinimo koordinavimo ir neardomosios kontrolės personalo kvalifikacija ir atestavimas. Suvirinimo procesų kokybės valdymo ir kontrolės dokumentai. Ardomųjų bandymų stebėjimas. Suvirinimo siūlių neardomosios kontrolės (apžiūrimosios, skverbikliais ir magnetinėmis dalelėmis, radiografinės ir ultragarsinės) ir metalografijos tyrimų (mikro ir makro) protokolų turinys, rezultatų interpretavimas. Suvirinimo procedūrų aprašai ir jų patvirtinimo protokolų turinys. Suvirintų produktų ir suvirinimo procesų kokybės tikrinimas įvairiose gamybos ir pramonės srityse. Ekonomikos principai gamyboje.
	2.3. Atlikti suvirintų produktų ir suvirinimo procesų kokybės vertinimą ir užpildyti ataskaitą.	Gamyboje vykdomų suvirinimo procesų ir kokybės kontrolės darbų organizavimas ir eigos vertinimas, gamybos kokybės valdymo sistemų ir kokybės valdymo dokumentacijos analizė ir vertinimas, savo ir žemesnės kvalifikacijos inspektorių atliktų auditų surinktų duomenų analizė, inspekcijų/auditų ataskaitų rengimas sprendimų dėl atliekamų suvirinimo darbų atitikties reikalavimams priėmimas, įmonių suvirinimo procesų kokybės kontrolės ir auditų planų sudarymas, dalyvavimas suvirinimo procedūrų aprašų patvirtinimo procedūrose, suvirinimo procedūrų aprašų, jų patvirtinimo protokolų turinio analizė ir vertinimas, suvirintojų kvalifikacijos pažymėjimų ir kvalifikacijos patvirtinimo bandymų, terminio apdorojimo procedūrų, suvirinimo medžiagų ir įrangos, neardomosios kontrolės protokolų turinio atitikties reikalavimams vertinimas, neardomosios kontrolės planų tinkamumo vertinimas, žemesnės kvalifikacijos suvirinimo inspektorių veiklos koordinavimas ir instruktavimas.
Reikalavimai asmeniui kvalifikacijai ar savarankiškai jos daliai įgyti (reikalavimai turimam išsilavinimui, kvalifikacijai, profesinei patirčiai) (jeigu taikomi)	Stojančiajam mokytis pagal kvalifikaciją suteikiančią švietimo programą taikomi šie minimalūs reikalavimai: inžinerijos ir inžinerinių profesijų švietimo srities LTKS V lygio kvalifikacija arba suvirinimo inspektoriaus (LTKS V) kvalifikacija ir 2 metų darbo patirtis šioje profesinėje srityje. Kvalifikacija suteikiama įgijus pagrindinių kvalifikacijos vienetų kompetencijas.
Kvalifikacijai įgyti taikomi reikalavimai pagal Europos Sąjungos teisės aktus, tarptautines sutartis ar Lietuvos Respublikos teisės aktus (jeigu taikomi)	Tarptautinio suvirinimo inspektoriaus standartinį lygį (IWI-S) atitinkanti suvirinimo inspektoriaus kvalifikacija suteikiama asmeniui, baigusiam profesinio mokymo programą tenkinančią IIW/EWF-IAB sistemos IAB-041 gairių reikalavimus ir sėkmingai išlaikiusiam egzaminus IIW Įgaliotoje paskirtojoje įstaigoje (ANB) kuri akredituota pagal IAB-365 gairės. Mokymus pagal tokia profesinio mokymo programą gali vykdyti mokymo įstaigos (ATB), atitinkančios IAB-365 ir IAB-001 reikalavimus, kurių vykdomą mokymo programą patvirtino IIW Įgaliotoji paskirtoji įstaiga (ANB).
Kompetencijų vertinimo reikalavimai	Kvalifikacijai įgyti reikalingos asmens turimos kompetencijos vertinamos vadovaujantis kompetencijų formuluotėmis ir jų ribų aprašais, kurie išreiškia slenkstinį (minimalųjį) kompetencijos įgijimo lygmenį. Asmens įgytų kompetencijų vertinimas ir pripažinimas vykdomas vadovaujantis švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta ir su ekonomikos ir inovacijų ministru bei socialinės apsaugos ir darbo ministru suderinta asmens įgytų kompetencijų vertinimo tvarka, bei IIW Įgaliotos paskirtosios įstaigos (ANB) pagal IAB-365 gaires sertifikavimo tvarka.
Kvalifikacijos atitiktis Europos Sąjungos ir tarptautiniams standartams (jeigu taikoma)	Kvalifikacija atitinka Tarptautinio suvirinimo inspektoriaus standartinį lygį (IWI-S) pagal Tarptautinio suvirinimo instituto gairių „International welding inspection personnel. Minimum Requirements for the Education, Examination and Qualification“ (IAB-041) reikalavimus.

“.

10. Papildau 2 priedą nauju 25⁴ punktu:

„25⁴. Kvalifikacijos pavadinimas: suvirinimo technologas, LTKS VI

Kvalifikacijos apibūdinimas	Veiklos objektas: suvirintų gaminių gamybos, suvirinimo procesų koordinavimas. Tipinės darbo priemonės: gamybinių ir sandėliavimo patalpų sąlygų tikrinimo įranga, suvirinimo įrangos techninių parametrų tikrinimo priemonės, suvirintų gaminių matmenų tikrinimo priemonės, suvirinimo siūlių apžiūrimosios kontrolės defektų vertinimo įranga, fotografavimo įranga, personalinis kompiuteris ir specializuota programinė įranga. Tipinės darbo sąlygos: dirbama pramonės įmonių gamybinėse patalpose ir administracinėse patalpose. Papildoma informacija: suvirinimo technologas vykdo veiklas savarankiškai, koordinuoja gamyboje vykdomus suvirinimo procesus ir kokybės kontrolės darbus, parengia ir adaptuoja suvirinimo ir susietas technologijas skirtingiems tame tarpe sudėtingiems suvirinimo produktams, ruošia ir pildo suvirinimo gamybos kokybės valdymo sistemų ir gamybos suvirinimo dokumentaciją, instruktuoja ir koordinuoja žemesnės kvalifikacijos suvirinimo koordinatorių veiklą, analizuoja savo ir žemesnės kvalifikacijos koordinatorių surinktus duomenis, sutarčių technines sąlygas, atlieka suvirinamų konstrukcijų projekto techninę analizę, vykdo subrangovų atranką ir priežiūrą, numato korekcinius veiksmus ir priima sprendimus dėl atliekamų suvirinimo darbų kokybės gerinimo, sudaro suvirinimo ir kokybės kontrolės planus, ruošia darbo instrukcijas, parenka ir parengia suvirinimo procedūrų aprašus, atlieka suvirinimo personalo atranką ir priežiūrą, organizuoja suvirintojų kvalifikacijos tikrinimą, parenka arba parengia terminio apdorojimo procedūras, parenka ir tikrina suvirinimo medžiagų atitiktį ir suvirinimo įrangos techninę būklę, bendradarbiauja su aukštesnės kvalifikacijos suvirinimo koordinatoriumi. Kvalifikaciją įgiję asmenys galės dirbti inžinerinės apdirbamosios pramonės ir metalo apdirbimo gamyklose, statybos bei metalinių konstrukcijų montavimo objektuose, mašinų, kėlimo įrenginių gamybos, energetikos, žemės ūkio, aptarnavimo bei kituose ūkio sektoriuose.
Pagrindiniai kvalifikacijos vienetai (nurodant jų lygį pagal LTKS)	Kompetencijos	Kompetencijų ribos
1. Pasiruošimas suvirinimo procesų koordinavimo darbams (LTKS VI)	1.1. Planuoti ir organizuoti suvirinimo koordinavimo darbus, atsižvelgiant į suvirinimo procesus, suvirinimo įrangą, suvirinamus metalus ir suvirinamų konstrukcijų specifiką.	Dujinis suvirinimas ir panašūs procesai. Elektrotechnika. Suvirinimo lankas. Lankiniam suvirinimui naudojami maitinimo šaltiniai. Suvirinimas apsauginėse dujose. Suvirinimas nelydžiu volframo elektrodu inertinių dujų aplinkoje (TIG). MIG/MAG suvirinimas ir suvirinimas milteline viela. Rankinis lankinis suvirinimas. Suvirinimas po fliusu. Kontaktinis suvirinimas. Kiti suvirinimo procesai – lazeriu, elektroniniu spinduliu, plazmos lanku. Terminis pjovimas ir kiti briaunų paruošimo būdai. Paviršių apvirinimas ir apipurškimas. Visiškai mechanizuoti ir robotizuoti procesai. Kietasis ir minkštasis litavimas. Plastikų sujungimo būdai. Keramikos ir kompozitų jungimo procesai. Plienų gamyba, klasifikavimas ir jų žymėjimas. Medžiagų ir suvirintųjų jungčių tyrimo metodai. Grynųjų metalų sandara ir savybės. Lydiniai ir jų fazinės diagramos. Geležies ir anglies lydiniai. Plienų suvirinamumas. Suvirintų jungčių defektai ir jų priežastys. Pagrindinio metalo ir suvirintųjų jungčių terminis apdorojimas. Suvirintųjų jungčių sandara. Angliniai ir angliniai manganiniai plienai. Smulkiagrūdžiai konstrukciniai plienai. Termomechaniškai apdoroti plienai. Suvirintųjų jungčių pleišėjimas. Konstrukcinių ir aukšto stiprumo plienų naudojimas. Mažai legiruoti plienai konstrukcijoms, dirbančioms žemose temperatūrose. Mažai legiruoti valkšnumui atsparūs plienai. Kriogeninės paskirties plienai. Korozija. Gausiai legiruoti korozijai atsparūs ir atsparus karščiui plienai. Dilimas. Apsauginės dangos. Valkšnumui ir kaitrai atsparūs plienai. Ketus ir plieno liejiniai. Varis ir jo lydiniai. Nikelis ir jo lydiniai. Aliuminis ir jo lydiniai. Kiti metalai ir jų lydiniai. Skirtingų medžiagų sujungimas. Medžiagų atsparumo fundamentiniai pagrindai. Suvirintųjų jungčių projektavimo pagrindai. Siūlės grafinis vaizdavimas. Jungčių projektavimas. Virintinių jungčių elgesys esant įvairioms apkrovoms. Virintinių jungčių elgesys esant statinėms ir kintamoms apkrovoms. Projektavimas konstrukcijų eksploatuojamų esant ciklinėms apkrovoms. Slėginės įrangos projektavimas. Aliuminio lydinių suvirintųjų konstrukcijų projektavimas Irimo mechanikos pagrindai. Suvirintųjų jungčių kokybės užtikrinimas. Kokybės valdymas gamybos metu. Vidiniai įtempiai ir deformacijos. Suvirinimo įrenginiai. Suvirinimo stalai ir suvirinamų gaminių tvirtinimo įrankiai (gamybos priemonės). Suvirinamų paviršių ir briaunų paruošimas. Matavimai, kontrolė ir įrašai gamyboje naudojant suvirinimo procesus. Neardomoji kontrolė. Defektai ir priimtinumo kriterijai. Darbų saugos ir sveikatos reikalavimai gamyboje. Remontinis suvirinimas. Armatūros suvirinimas. Suvirinimo koordinavimo veiklų planavimas, suvirinimo technologijų parengimas ir adaptavimas. Žemesnės kvalifikacijos suvirinimo koordinatorių veiklos priežiūra, jų pareiginių instrukcijų parengimas ir instruktavimas. Suvirinimo procedūrų, suvirinimo ir kokybės kontrolės planų parengimas tipiniams ir netipiniams sudėtingiems suvirinamiems produktams. Gamyba, kurioje taikomos pažangios medžiagos ir suvirinimo procesai, ardomieji bandymai bei neardomosios kontrolės metodai, pažangios kokybės valdymo sistemos ir programinė įranga. Galiojantys suvirinimo procesų koordinavimo, suvirintų produktų gamybos ir neardomosios kontrolės standartų projektai.
	1.2. Atlikti paruošiamuosius suvirinimo procesų koordinavimo darbus. priimti suvirinimo kokybės valdymo sprendimus.	Terminai ir apibrėžimai. Suvirinimo koordinatorių vaidmuo ir funkcijos. Suvirinimo procesų kokybės valdymo ir koordinavimo principai. Suvirinimo procesų koordinavimo dokumentacija. Suvirintojų ir suvirinamo operatorių. suvirinimo koordinavimo ir neardomosios kontrolės personalo kvalifikacija ir atestavimas. Suvirintojų ir suvirinimo operatorių kvalifikacijos tikrinimas. Suvirinamų paviršių ir briaunų paruošimas. Matavimai ir kontrolė prieš suvirinimą, suvirinimo metu ir po suvirinimo. Suvirinimo defektų tipai ir jų charakteristikos. Defektų priimtinumo lygiai. Suvirinimo procedūrų aprašai, jų parengimas ir patvirtinimas. Suvirinimo procedūrų patvirtinimo protokolų turinys. Suvirintų produktų ir suvirinimo procesų koordinavimas įvairiose gamybos ir pramonės srityse. Ekonomikos principai suvirinimo gamyboje.
2. Suvirintų produktų ir suvirinimo procesų koordinavimas (LTKS VI)	2.1. Atlikti suvirintų produktų ir suvirinimo procesų koordinavimą, analizuoti ir interpretuoti savo bei kitų suvirinimo koordinatorių surinktus duomenis, užpildyti suvirinimo gamybos dokumentaciją	Gamyboje vykdomų suvirinimo procesų organizavimas ir eigos koordinavimas savarankiškai arba vadovaujant aukštesnės kvalifikacijos suvirinamo koordinatoriui, suvirinimo gamybos kokybės valdymo sistemų ir suvirinimo gamybos dokumentacijos ruošimas, savo ir žemesnės kvalifikacijos koordinatorių surinktų duomenų analizė, sutarčių techninių sąlygų ir suvirinamų konstrukcijų projekto techninė analizė, subrangovų atranka ir priežiūra, suvirinimo technologijų parengimas. suvirinimo gamybos dokumentacijos rengimas, suvirinimo ir kokybės kontrolės planų sudarymas, darbo instrukcijų ir suvirinimo procedūrų aprašų atranka ir parengimas, suvirintojų atranka, priežiūra ir kvalifikacijos tikrinimo organizavimas, terminio apdorojimo procedūrų atranka ir parengimas, suvirinimo medžiagų ir įrangos atranka ir patikra, žemesnės kvalifikacijos suvirinimo koordinatorių veiklos koordinavimas ir instruktavimas.
	2.2. Mokyti suvirintojus bei žemesnės kvalifikacijos su suvirinimo procesais susijusius darbuotojus ir vertinti jų kompetencijas.	Suvirintojų ir su suvirinimo darbais susietų darbuotojų atranka ir darbo priežiūra. Suvirintojų ir žemesnės kvalifikacijos darbuotojų kvalifikacijos tikrinimo organizavimas, turimų kompetencijų įvertinimas bei jų mokymo (-si) poreikio nustatymas. Individualių mokymo (-si) planų rengimas, teorinio ir praktinio mokymo (-si) metodų parinkimas/pasirinkimas bei mokymų organizavimas ir vedimas.
Reikalavimai asmeniui kvalifikacijai ar savarankiškai jos daliai įgyti (reikalavimai turimam išsilavinimui, kvalifikacijai, profesinei patirčiai) (jeigu taikomi)	Stojančiajam mokytis pagal kvalifikaciją suteikiančią švietimo programą taikomi šie minimalūs reikalavimai: inžinerijos ir inžinerinių profesijų švietimo srities LTKS V lygio kvalifikacija arba suvirinimo koordinavimo specialisto (LTKS V) kvalifikacija ir 6 metų darbo patirtis šioje profesinėje srityje. Kvalifikacija suteikiama įgijus pagrindinių kvalifikacijos vienetų kompetencijas.
Kvalifikacijai įgyti taikomi reikalavimai pagal Europos Sąjungos teisės aktus, tarptautines sutartis ar Lietuvos Respublikos teisės aktus (jeigu taikomi)	Tarptautinio suvirinimo technologo (IWT) lygį atitinkantį suvirinimo inžinieriaus kvalifikacija suteikiama asmeniui, baigusiam mokymo programą tenkinančią IIW/EWF-IAB sistemos IAB-252 gairių reikalavimus ir sėkmingai išlaikiusiam egzaminus IIW Įgaliotoje paskirtojoje įstaigoje (ANB) kuri akredituota pagal IAB-365 gaires. Mokymus pagal tokia profesinio mokymo programą gali vykdyti mokymo įstaigos (ATB), atitinkančios IAB-365 ir IAB-001 reikalavimus, kurių vykdomą mokymo programą patvirtino IIW Įgaliotoji paskirtoji įstaiga (ANB).
Kompetencijų vertinimo reikalavimai	Kvalifikacijai įgyti reikalingos asmens turimos kompetencijos vertinamos vadovaujantis kompetencijų formuluotėmis ir jų ribų aprašais, kurie išreiškia slenkstinį (minimalųjį) kompetencijos įgijimo lygmenį. Asmens įgytų kompetencijų vertinimas ir pripažinimas vykdomas vadovaujantis švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta ir su ekonomikos ir inovacijų ministru bei socialinės apsaugos ir darbo ministru suderinta asmens įgytų kompetencijų vertinimo tvarka, bei IIW Įgaliotos paskirtosios įstaigos (ANB) pagal IAB-365 gaires sertifikavimo tvarka.
Kvalifikacijos atitiktis Europos Sąjungos ir tarptautiniams standartams (jeigu taikoma)	Kvalifikacija atitinka Tarptautinio suvirinimo technologo (IWT) lygį pagal Tarptautinio suvirinimo instituto gairių „IIW Guideline for International Welding Engineers, Technologists, Specialists and Practitioners. Minimum Requirements for the Education, Examination and Qualification“ (IAB-252) reikalavimus.

“.

11. Papildau 2 priedą nauju 25⁵ punktu:

„25⁵.Kvalifikacijos pavadinimas: suvirintųjų jungčių defektoskopininkas, LTKS VI

Kvalifikacijos apibūdinimas	Veiklos objektas: suvirintųjų jungčių neardomoji kokybės kontrolė. Tipinės darbo priemonės: apžiūrimosios kontrolės, kontrolės magnetinėmis dalelėmis, kontrolės skverbikliais, kontrolės sandarumo bandymais, kontrolės sūkurinėmis srovėmis, akustinės kontrolės, ultragarsinės kontrolės, radiografinės kontrolės, termografijos ir tenzometrijos įrankiai ir įranga. Tipinės darbo sąlygos: dirbama pramonės objektuose, įmonių gamybinėse patalpose, suvirinamų konstrukcijų montavimo aikštelėse, kokybės kontrolės laboratorijose. Papildoma informacija: suvirintųjų jungčių defektoskopininkas veiklas atlieka savarankiškai, prisiima atsakomybę už veiklos atlikimo procedūrų ir rezultatų kokybę, geba pritaikyti įvairius kontrolės metodikas, medžiagas, įrenginius ir įrankius, rengia nestandartines kontrolės metodikas, kontrolės planus ir instrukcijas, kontroliuoja atliekamų kokybės kontrolės darbų eigą, priima sprendimus dėl atliekamų darbų derinimo su kitais gamybos procesais, vertina aptiktus defektus ir kontrolės rezultatus, tikrina, interpretuoja ir patvirtina žemesnės kvalifikacijos darbuotojų kontrolės rezultatus, organizuoja darbus ir vadovauja žemesnės kvalifikacijos darbuotojams, moko žemesnės kvalifikacijos darbuotojus. Kvalifikaciją įgiję asmenys galės dirbti akredituotose bandymų laboratorijose, inžinerinės apdirbamosios pramonės ir metalo apdirbimo gamyklose, statybos bei montavimo objektuose, mašinų, kėlimo įrenginių gamybos, energetikos, žemės ūkio, aptarnavimo bei kituose ūkio sektoriuose.
Pagrindiniai kvalifikacijos vienetai (nurodant jų lygį pagal LTKS)	Kompetencijos	Kompetencijų ribos
1. Pasiruošimas suvirinimo neardomosios kokybės kontrolės veikloms (LTKS VI)	1.1. Parinkti suvirintųjų jungčių kontrolės būdus ir sudaryti netipines kontrolės metodikas, atsižvelgiant į suvirinimo procesus, suvirinimo įrangą, suvirinamus metalus, suvirinamų konstrukcijų specifiką.	Suvirinimo procesų klasifikavimas ir žymėjimas. Dujinis suvirinimas ir panašus procesai. Lankinio suvirinimo procesai ir naudojami maitinimo šaltiniai. Kiti suvirinimo būdai. Terminis pjovimas ir kiti briaunų paruošimo būdai. Suvirinimo padėtys ir jų žymėjimas. Metalų rūšys, lydinių klasifikavimas ir žymėjimas. Suvirinamų metalų grupavimo sistema. Grynųjų metalų sandara ir savybės. Geležies ir anglies lydiniai. Plienų savybės ir jų naudojimas. Spalvotųjų metalų grupės. Varis ir jo lydiniai. Nikelis ir jo lydiniai. Aliuminis ir jo lydiniai. Kiti metalai ir jų lydiniai. Pagrindinio metalo ir suvirintųjų jungčių terminis apdorojimo būdai. Suvirintųjų jungčių sandara. Suvirintų jungčių ir siūlių tipai. Siūlių grafinis vaizdavimas. Suvirinimo defektų rūšys, jų klasifikavimas ir žymėjimas, defektų priimtinumo kriterijai ir kokybės lygiai. Neardomosios kontrolės terminologija, istorija ir raida. Medžiagų ir suvirintųjų jungčių kontrolės metodų (apžiūrimoji, skvarbiaisiais dažalais, magnetinėmis dalelėmis, ultragarsinė, akustinės emisijos, radiografinė, sūkurinėmis srovėmis, termografijos, deformacijų ir sandarumo bandymai) specifika.
	1.2. Planuoti, organizuoti suvirintųjų jungčių ir sudėtingų suvirintų gaminių kontrolę gamyboje.	Reikalavimai suvirinimo siūlių kontrolės personalui, personalo parengimo ir kvalifikacijos tikrinimo sistema. Žemesnės kvalifikacijos neardomosios kontrolės personalo priežiūra, mokymai, kontrolės rezultatų vertinimas ir interpretavimas. Kontrolės metodikų, procedūrų, instrukcijų sudarymas. Neardomosios kontrolės planai ir instrukcijos. Matavimų, kontrolės ir suvirinimo gamybos dokumentacijos valdymas. Neardomosios kokybės kontrolės metodų, įrangos ir parametrų parinkimas. Matavimo priemonių ir neardomosios kontrolės įrangos patikra ir kalibravimas. Reikalavimai akredituotoms bandymo laboratorijoms. Bendrosios taisyklės ir neardomosios kontrolės vykdymo darbų sauga. Bendrieji neardomųjų bandymų standartai ir esminiai norminiai dokumentai. Galiojantys ir nauji neardomosios kontrolės standartų projektai.
Specializacijos kvalifikacijos vienetai (nurodant jų lygį pagal LTKS)	Kompetencijos	Kompetencijų ribos
1. Apžiūrimosios kokybės kontrolės (VT) atlikimas (LTKS VI)	1.1. Pasiruošti vykdyti, organizuoti ir valdyti apžiūrimąją suvirintųjų jungčių kokybės kontrolę.	Apžiūrimosios kokybės kontrolės taikymo sritys. Terminai ir apibrėžimai. Apžiūrimosios kontrolės fizikiniai pagrindai ir pagrindiniai principai. Apžiūrimosios kokybės kontrolės atlikimui reikalingos aplinkos ir kitos techninės sąlygos. Gamybos procesai, gaminiai ir apžiūrimąja kontrole aptinkami tipiniai defektai. Defektų priimtinumo lygiai. Apžiūrimosios kokybės kontrolės metu naudojama įranga ir jos parinkimas. Darbuotojų kvalifikacijos, saugos ir sveikatos reikalavimai atliekant apžiūrimąją kokybės kontrolę. Apžiūrimosios kontrolės planų, metodikų, procedūrų, instrukcijų parengimas, norminių aktų ir kitos techninės reikalavimai bei jų interpretavimas. Inovacijos, techninės naujienos, nauji apžiūrimosios kontrolės metodai.
	1.2. Atlikti, organizuoti ir valdyti apžiūrimąją suvirintųjų jungčių kokybės kontrolę, vertinti ir interpretuoti kokybės kontrolės bandymų rezultatus.	Suvirintųjų jungčių apžiūrimosios kontrolės atlikimas atsižvelgiant į taikomą (tiesioginę ar netiesioginę) kontrolės metodiką. Suvirintųjų jungčių apžiūrimosios kontrolės metodikų parengimas atsižvelgiant į gaminių specifiką. Defektų nustatymas ir jų priimtinumo įvertinimas. Apžiūrimosios kontrolės darbų organizavimas, planų, metodikų, procedūrų, instrukcijų parengimas ir jų turinio išaiškinimas žemesnės kvalifikacijos personalui. Naujų ir galiojančių įstatymų, standartų ir reglamentų, naudojamų apžiūrimosios kontrolės metu, taikymas ir interpretavimas. Gamybos kokybės valdymo dokumentacijos ir apžiūrimosios kontrolės protokolų duomenų analizė, rezultatų interpretavimas ir tvirtinimas. Apžiūrimosios neardomosios kontrolės personalo atranka ir priežiūra, mokymai ir instruktavimas.
2. Kokybės kontrolės magnetinėmis dalelėmis (MT) atlikimas (LTKS VI)	2.1. Pasiruošti vykdyti, organizuoti ir valdyti suvirintųjų jungčių kontrolę magnetinėmis dalelėmis.	Neardomosios kontrolės magnetinėmis dalelėmis taikymo sritys. Terminai ir apibrėžimai. Neardomosios kontrolės magnetinėmis dalelėmis fizikiniai pagrindai ir pagrindiniai principai. Neardomosios kontrolės magnetinėmis dalelėmis atlikimui reikalingos aplinkos ir kitos techninės sąlygos. Gamybos procesai, gaminiai ir kontrole magnetinėmis dalelėmis aptinkami tipiniai defektai. Defektų priimtinumo lygiai. Neardomosios kontrolės magnetinėmis dalelėmis metu naudojama įranga ir jos parinkimas. Darbuotojų kvalifikacijos, saugos ir sveikatos reikalavimai atliekant neardomąją kontrolę magnetinėmis dalelėmis. Neardomosios kontrolės magnetinėmis dalelėmis planų, metodikų, procedūrų, instrukcijų parengimas, norminių aktų ir kitos techninės reikalavimai bei jų interpretavimas. Inovacijos, techninės naujienos (įranga, medžiagos, programinis aprūpinimas ir kita), nauji neardomosios kontrolės magnetinėmis dalelėmis metodai..
	2.2. Atlikti, organizuoti ir valdyti suvirintųjų jungčių kokybės kontrolę magnetinėmis dalelėmis, vertinti ir interpretuoti kokybės kontrolės bandymų rezultatus.	Suvirintųjų jungčių neardomosios kontrolės magnetinėmis dalelėmis atlikimas atsižvelgiant į taikomą (elektromagnetai ar nuolatiniai magnetai, atviro ar uždaro kontūro magnetinis laukas, elektros srovės indukuotas laukas) kontrolės metodiką ir įrangą. Suvirintųjų jungčių neardomosios kontrolės magnetinėmis dalelėmis atlikimas taikant skirtingo tipo magnetinės dalelės (sausus feromagnetinius miltelius, suspensijas). Indikacijų analizė. Defektų nustatymas ir jų priimtinumo įvertinimas. Neardomosios kontrolės magnetinėmis dalelėmis darbų organizavimas, planų, metodikų, procedūrų, instrukcijų parengimas ir jų turinio išaiškinimas žemesnės kvalifikacijos personalui. Naujų ir galiojančių įstatymų, standartų ir reglamentų, naudojamų neardomosios kontrolės magnetinėmis dalelėmis metu, taikymas ir interpretavimas. Gamybos kokybės valdymo dokumentacijos ir neardomosios kontrolės magnetinėmis dalelėmis protokolų duomenų analizė, rezultatų interpretavimas ir tvirtinimas. Neardomosios kontrolės magnetinėmis dalelėmis personalo atranka ir priežiūra, mokymai ir instruktavimas.
3. Kokybės kontrolės skverbikliais (PT) atlikimas (LTKS VI)	3.1. Pasiruošti vykdyti, organizuoti ir valdyti suvirintųjų jungčių kontrolę skverbikliais.	Neardomosios kontrolės skverbikliais taikymo sritys. Terminai ir apibrėžimai. Neardomosios kontrolės skverbikliais fizikiniai pagrindai ir pagrindiniai principai. Neardomosios kontrolės skverbikliais atlikimui reikalingos aplinkos ir kitos techninės sąlygos. Gamybos procesai, gaminiai ir kontrole skverbikliais aptinkami tipiniai defektai. Defektų priimtinumo lygiai. Neardomosios kontrolės skverbikliais metu naudojama įranga ir jos parinkimas. Darbuotojų kvalifikacijos, saugos ir sveikatos reikalavimai atliekant neardomąją kontrolę skverbikliais. Neardomosios kontrolės skverbikliais planų, metodikų, procedūrų, instrukcijų parengimas, norminių aktų ir kitos techninės reikalavimai bei jų interpretavimas. Inovacijos, techninės naujienos (įranga, medžiagos, programinis aprūpinimas ir kita), nauji neardomosios kontrolės skverbikliais metodai.
	3.2. Atlikti, organizuoti ir valdyti suvirintųjų jungčių kokybės kontrolę skverbikliais, vertinti ir interpretuoti kokybės kontrolės bandymų rezultatus.	Suvirintųjų jungčių neardomosios kontrolės skverbikliais atlikimas atsižvelgiant į taikomą metodiką (aerozolių purškimo, panardinimo, elektrostatinė). Suvirintųjų jungčių neardomosios kontrolės skverbikliais atlikimas taikant skirtingo tipo skverbiklius (spalvotus ar fluorescencinius dažalus, emulguojamus ir dvejopos paskirties skverbiklius). Indikacijų analizė. Defektų nustatymas ir jų priimtinumo įvertinimas. Neardomosios kontrolės skverbikliais darbų organizavimas, planų, metodikų, procedūrų, instrukcijų parengimas ir jų turinio išaiškinimas žemesnės kvalifikacijos personalui. Naujų ir galiojančių įstatymų, standartų ir reglamentų, naudojamų neardomosios kontrolės skverbikliais metu, taikymas ir interpretavimas. Gamybos kokybės valdymo dokumentacijos ir neardomosios kontrolės skverbikliais protokolų duomenų analizė, rezultatų interpretavimas ir tvirtinimas. Neardomosios kontrolės skverbikliais personalo atranka ir priežiūra, mokymai ir instruktavimas.
4. Deformacijų matavimų (ST) atlikimas (LTKS VI)	4.1. Pasiruošti vykdyti, organizuoti ir valdyti suvirintų gaminių deformacijų matavimus.	Suvirintų gaminių kokybės kontrolė matuojant jų deformacijas ar įtempimus, šių matavimų paskirtis ir taikymo sritys. Terminai ir apibrėžimai. Deformacijų ir įtempimų matavimų fizikiniai pagrindai ir pagrindiniai principai. Įtempimų pasiskirstymas ir deformacijos metalo gaminiuose. Suvirintų gaminių deformacijų matavimui reikalingos aplinkos ir kitos techninės sąlygos. Suvirintų gaminių deformacijų matavimui naudojama įranga (skirtingi tenzojutikliai, statinės ir dinaminės matavimo sistemos), įrangos parinkimas. Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai atliekant suvirintų gaminių deformacijų ir įtempimų matavimus. Deformacijų ir įtempimų matavimų planų, metodikų, procedūrų, instrukcijų parengimas, norminių aktų ir kitos techninės reikalavimai bei jų interpretavimas. Inovacijos, techninės naujienos (įranga, medžiagos, programinis aprūpinimas ir kita), nauji deformacijų ir įtempimų matavimų metodai.
	4.2. Atlikti, organizuoti ir valdyti suvirintų gaminių deformacijų matavimus, vertinti ir interpretuoti matavimų rezultatus.	Suvirintų gaminių deformacijų ir įtempių matavimų atlikimas tenzometrijos metodu naudojant skirtingus tenzojutiklius, jų sujungimo grandinės ir matavimo sistemas. Maksimalių deformacijų ir padidintų įtempių sričių nustatymas bei įvertinimas. Suvirintų gaminių deformacijų ir įtempių matavimų darbų organizavimas, planų, metodikų, procedūrų, instrukcijų parengimas ir jų turinio išaiškinimas žemesnės kvalifikacijos personalui. Naujų ir galiojančių įstatymų, standartų ir reglamentų, naudojamų suvirintų gaminių deformacijų matavimų metu, taikymas ir interpretavimas. Gamybos kokybės valdymo dokumentacijos ir suvirintų gaminių deformacijų matavimų protokolų duomenų analizė, rezultatų interpretavimas ir tvirtinimas. Suvirintų gaminių deformacijų matavimų personalo atranka ir priežiūra, mokymai ir instruktavimas.
5. Kokybės kontrolės sandarumo bandymais (LT) atlikimas (LTKS VI)	5.1. Pasiruošti vykdyti, organizuoti ir valdyti suvirintų gaminių sandarumo bandymus.	Sandarumo bandymų tikslas ir taikymo sritys. Terminai ir apibrėžimai. Sandarumo bandymų fizikiniai pagrindai ir pagrindiniai principai. Dujų ir skysčių savybės, slėgis ir vakuumas. Kokybės kontrolės sandarumo bandymais atlikimui reikalingos aplinkos ir kitos techninės sąlygos. Sandarumo bandymų metodai (hidrauliniai, taikant įvairias dujas arba vakuumą, keičiamo slėgio, burbulų išskyrimo metodai, pėdsakinių dujų metodas), nuotėkių tipai. Kokybės kontrolės sandarumo bandymais metu naudojama įranga (įvarius slėgio ir vakuumo matuokliai bei manometrai, skirtuminiai slėgmačiai ir termoelektriniai matuokliai, nuotėkio aptiktuvai, siurbliai ir jungiamosios detalės, masių spektrometrinio nesandarumo detektoriai, dujų analizatoriai, šiluminiai vakuumetrai). Metodo, matavimo aparatūros ir nuotėkio aptiktuvų parinkimas. Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai atliekant kokybės kontrolę sandarumo bandymais. Sandarumo bandymų metodikų, procedūrų, instrukcijų parengimas, norminių aktų ir kitos techninės reikalavimai bei jų interpretavimas. Inovacijos, techninės naujienos (įranga, medžiagos, programinis aprūpinimas ir kita), nauji sandarumo bandymų metodai.
	5.2. Atlikti, organizuoti ir valdyti suvirintų gaminių sandarumo bandymus, vertinti ir interpretuoti bandymų rezultatus.	Suvirintų gaminių kokybės kontrolė taikant skirtingus sandarumo bandymo metodus. Nuotėkio sričių nustatymas bei įvertinimas. Sandarumo bandymų organizavimas, planų, metodikų, procedūrų, instrukcijų parengimas ir jų turinio išaiškinimas žemesnės kvalifikacijos personalui. Naujų ir galiojančių įstatymų, standartų ir reglamentų, naudojamų suvirintų gaminių sandarumo bandymų metu, taikymas ir interpretavimas. Gamybos kokybės valdymo dokumentacijos ir suvirintų gaminių sandarumo bandymų protokolų duomenų analizė, rezultatų interpretavimas ir tvirtinimas. Sandarumo bandymų personalo atranka ir priežiūra, mokymai ir instruktavimas.
6. Kokybės kontrolės sūkurinėmis srovėmis (ET) atlikimas (LTKS VI)	6.1. Pasiruošti vykdyti, organizuoti ir valdyti suvirintųjų jungčių kokybės kontrolę sūkurinėmis srovėmis.	Kokybės kontrolės sūkurinėmis srovėmis taikymo sritys. Terminai ir apibrėžimai. Sūkurinių srovių kontrolės metodo fizikiniai pagrindai ir pagrindiniai elektromagnetizmo principai. Medžiagų savybės. Sūkurinių srovių sklidimas medžiagose ir pilnutinė varža. Kontrolės metodikos (vienadažnis, daugiadažnis, tolimojo lauko, savitojo elektrinio laidžio). Matavimai: absoliutiniai, diferencialiniai, kiti). Aptinkami defektai ir fizikinių savybių matavimai. Defektų priimtinumo lygiai. Kokybės kontrolės sūkurinėmis srovėmis atlikimui reikalingos aplinkos ir kitos techninės sąlygos. Kokybės kontrolės sūkurinėmis srovėmis metu naudojama įranga (skirtingos paskirties ir dizaino zondai), įrangos parinkimas. Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai atliekant kokybės kontrolę sūkurinėmis srovėmis. Kontrolės sūkurinėmis srovėmis metodikų, procedūrų, instrukcijų parengimas, norminių aktų ir kitos techninės reikalavimai bei jų interpretavimas. Inovacijos, techninės naujienos (įranga, medžiagos, programinis aprūpinimas ir kita), nauji kontrolės sūkurinėmis srovėmis metodai.
	6.2. Atlikti, organizuoti ir valdyti suvirintųjų jungčių kokybės kontrolę sūkurinėmis srovėmis, vertinti ir interpretuoti bandymų rezultatus.	Suvirintųjų jungčių kokybės kontrolės sūkurinėmis srovėmis atlikimas naudojant skirtingas metodikas, zondus ir matavimo režimus. Signalų analizė. Defektų nustatymas ir jų priimtinumo įvertinimas. Neardomosios kontrolės sūkurinėmis srovėmis darbų organizavimas, planų, metodikų, procedūrų, instrukcijų parengimas ir jų turinio išaiškinimas žemesnės kvalifikacijos personalui. Naujų ir galiojančių įstatymų, standartų ir reglamentų, naudojamų neardomosios kontrolės sūkurinėmis srovėmis metu, taikymas ir interpretavimas. Gamybos kokybės valdymo dokumentacijos ir neardomosios kontrolės sūkurinėmis srovėmis protokolų duomenų analizė, rezultatų interpretavimas ir tvirtinimas. Neardomosios kontrolės sūkurinėmis srovėmis personalo atranka ir priežiūra, mokymai ir instruktavimas.
7. Kokybės kontrolės ultragarsu (UT) atlikimas (LTKS VI)	7.1. Pasiruošti vykdyti, organizuoti ir valdyti suvirintųjų jungčių kokybės kontrolę ultragarsu.	Kokybės kontrolės ultragarsu taikymo sritys. Terminai ir apibrėžimai. Ultragarsinės kontrolės metodo fizikiniai pagrindai ir pagrindiniai principai. Akustinė pilnutinė varža, ultragarso bangų sklidimas medžiagose (atspindys, lūžis, perdavimas, priėmimas), skirtingos ultragarso bangų modos. Ultragarsiniu metodu aptinkamų defektų tipai. Defektų priimtinumo lygiai. Kontrolės metodikos: (tandeminė, imersinė, fazuotosiomis gardelėmis, lėkio trukmės difrakcijos). Kokybės kontrolės ultragarsu atlikimui reikalingos aplinkos ir kitos techninės sąlygos. Kokybės kontrolės ultragarsu metu naudojama įranga (skirtingi keitliai). A, B, C skenavimo režimai. įrangos parinkimas. Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai atliekant kokybės kontrolę ultragarsu. Kontrolės ultragarsu metodikų, procedūrų, instrukcijų parengimas, norminių aktų ir kitos techninės reikalavimai bei jų interpretavimas. Inovacijos, techninės naujienos (įranga, medžiagos, programinis aprūpinimas ir kita), nauji kontrolės ultragarsu metodai.
	7.2. Atlikti, organizuoti ir valdyti suvirintųjų jungčių kokybės kontrolę ultragarsu, vertinti ir interpretuoti bandymų rezultatus.	Suvirintųjų jungčių kokybės kontrolės ultragarsu atlikimas taikant skirtingos keitlius (kampinius, sudvejintus, normalinius), skirtingus skenavimo režimus (A, B, C), AVG diagramas, amplitudės nuotolinės pataisos kreivės. Signalų ir diagramų analizė. Defektų aptikimas, jų matmenų ir padėties nustatymas bei priimtinumo įvertinimas. Neardomosios kontrolės ultragarsu darbų organizavimas, planų, metodikų, procedūrų, instrukcijų parengimas ir jų turinio išaiškinimas žemesnės kvalifikacijos personalui. Naujų ir galiojančių įstatymų, standartų ir reglamentų, naudojamų neardomosios kontrolės ultragarsu metu, taikymas ir interpretavimas. Gamybos kokybės valdymo dokumentacijos ir neardomosios kontrolės ultragarsu protokolų duomenų analizė, rezultatų interpretavimas ir tvirtinimas. Neardomosios kontrolės ultragarsu personalo atranka ir priežiūra, mokymai ir instruktavimas.
8. Kokybės kontrolės akustinės spinduliuotės metodu (AT) atlikimas (LTKS VI)	8.1. Pasiruošti vykdyti, organizuoti ir valdyti suvirintųjų jungčių kokybės kontrolę akustinės spinduliuotės metodu.	Akustinės spinduliuotės metodo taikymo sritys. Terminai ir apibrėžimai. Akustinės spinduliuotės metodo fizikiniai pagrindai ir pagrindiniai bangų sklidimo principai. Medžiagų savybes, akustinių bangų dažnių diapazonas, akustiniu metodu aptinkamų akustinių šaltinių (defektų) tipai ir charakteristikos. Defektų priimtinumo lygiai. Kokybės kontrolės akustinės spinduliuotės metodu atlikimui reikalingos aplinkos ir kitos techninės sąlygos. Kokybės kontrolės akustinės spinduliuotės metodu metu naudojama įranga (jutikliai, stiprintuvai, signalų apdorojimo įranga ir programinis aprūpinimas), įrangos parinkimas . Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai atliekant kokybės kontrolę akustinės spinduliuotės metodu. Kontrolės akustinės spinduliuotės metodikų, procedūrų, instrukcijų parengimas, norminių aktų ir kitos techninės reikalavimai bei jų interpretavimas. Inovacijos, techninės naujienos (įranga, medžiagos, programinis aprūpinimas ir kita), nauji kontrolės akustine spinduliuote metodai.
	8.2. Atlikti, organizuoti ir valdyti suvirintųjų jungčių kokybės kontrolę akustinės spinduliuotės metodu, vertinti ir interpretuoti bandymų rezultatus.	Suvirintųjų jungčių kokybės kontrolės akustinės spinduliuotės metodu atlikimas naudojant skirtingus signalų apdorojimo režimus, defektų padėties nustatymo algoritmus ir signalų apdorojimo įrangą. Signalų analizė. Akustinių šaltinių (defektų) aptikimas, tipo identifikavimas, jų vietos ir matmenų nustatymas ir priimtinumo įvertinimas. Neardomosios kontrolės akustine spinduliuote darbų organizavimas, planų, metodikų, procedūrų, instrukcijų parengimas ir jų turinio išaiškinimas žemesnės kvalifikacijos personalui. Naujų ir galiojančių įstatymų, standartų ir reglamentų, naudojamų neardomosios kontrolės akustine spinduliuote metu, taikymas ir interpretavimas. Gamybos kokybės valdymo dokumentacijos ir neardomosios kontrolės akustine spinduliuote protokolų duomenų analizė, rezultatų interpretavimas ir tvirtinimas. Neardomosios kontrolės akustine spinduliuote personalo atranka ir priežiūra, mokymai ir instruktavimas.
9. Radiografinės kokybės kontrolės (RT) atlikimas (LTKS VI)	9.1. Pasiruošti vykdyti, organizuoti ir valdyti suvirintųjų jungčių radiografinę kokybės kontrolę.	Radiografinės kokybės kontrolės taikymo sritys. Terminai ir apibrėžimai. Radiografinės kontrolės metodai (rentgeno ir gama). Radiografinės kontrolės metodų fizikiniai pagrindai ir pagrindiniai principai. Rentgeno ir gama spinduliuotės savybės. Spinduliuotės sąveika su medžiagomis, ekspozicijų nustatymai, radiografinių juostų sistemos ir ekranų savybės. Radiografinės kontrolės metodu aptinkamų defektų tipai ir jų charakteristikos. Defektų priimtinumo lygiai. Radiografinės kokybės kontrolės atlikimui reikalingos aplinkos ir kitos techninės sąlygos. Radiografinės kokybės kontrolės metu naudojama skirtingų tipų (stacionari ir mobili) įranga (konteineriai, skirtingo dizaino rentgeno ir gama ir spinduliuotės šaltiniai, radiografinių juostų sistemos, kokybės indikatoriai, dozimetrai ir radiacijos detektoriai, ryškinimo ir skenavimo įranga, pagalbiniai reikmenys). Radiografinių juostų ir skaitmeninių nuotraukų analizės įranga (negatoskopai, programinis aprūpinimas, densitometrai), kontrolės parametrų ir įrangos parinkimas. Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai atliekant radiografinę kokybės kontrolę. Radiografinės kontrolės akustinės spinduliuotės metodikų, procedūrų, instrukcijų parengimas, norminių aktų ir kitos techninės reikalavimai bei jų interpretavimas. Inovacijos, techninės naujienos (įranga, medžiagos, programinis aprūpinimas ir kita), nauji radiografinės kontrolės metodai.
	9.2. Atlikti, organizuoti ir valdyti suvirintųjų jungčių radiografinę kokybės kontrolę, vertinti ir interpretuoti bandymų rezultatus.	Suvirintųjų jungčių radiografinės kokybės kontrolės atlikimas naudojant skirtingas ekspozicijų schemas ir parametrus. Radiografinių juostų vaizdų ir skaitmeninių nuotraukų analizė. Defektų aptikimas, jų matmenų ir padėties nustatymas bei priimtinumo įvertinimas. Radiografinės kontrolės darbų organizavimas, planų, metodikų, procedūrų, instrukcijų parengimas ir jų turinio išaiškinimas žemesnės kvalifikacijos personalui. Naujų ir galiojančių įstatymų, standartų ir reglamentų, naudojamų radiografinės kontrolės metu, taikymas ir interpretavimas. Gamybos kokybės valdymo dokumentacijos ir radiografinės kontrolės protokolų duomenų analizė, rezultatų interpretavimas ir tvirtinimas. Radiografinės kontrolės personalo atranka ir priežiūra, mokymai ir instruktavimas.
10. Termografinių tyrimų (TT) atlikimas (LTKS VI)	10.1. Pasiruošti vykdyti, organizuoti ir valdyti termografinius suvirintųjų jungčių tyrimus.	Termografinių tyrimų taikymo sritys. Terminai ir apibrėžimai. Termografijos metodo fizikiniai pagrindai ir pagrindiniai principai. Šilumos perdavimas medžiagose, termodinamikos dėsniai, infraraudonųjų spindulių inžinerijos pagrindai, medžiagų terminės savybės, temperatūros matavimo metodai, termografijos tyrimai, terminių įtempių matavimai, termografinių tyrimų metodu aptinkamų defektų tipai ir jų charakteristikos. Defektų priimtinumo lygiai. Termografijos atlikimui reikalingos aplinkos ir kitos techninės sąlygos. Termografijos metu naudojami skirtingų tipų jutikliai (termoporos, pirometrai, bolometrai, termoelektriniai detektoriai), priedai (filtrai, veidrodžiai, optiniai lęšiai, infraudonųjų spindulių kameros), įvairių tipų kaitinimo įranga, tyrimų parametrų ir įrangos parinkimas. Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai atliekant termografinę kokybės kontrolę. Termografinės kontrolės metodikų, procedūrų, instrukcijų parengimas, norminių aktų ir kitos techninės reikalavimai bei jų interpretavimas. Inovacijos, techninės naujienos (įranga, medžiagos, programinis aprūpinimas ir kita), nauji termografijos metodai.
	10.2. Atlikti, organizuoti ir valdyti suvirintųjų jungčių termografinius tyrimus, vertinti ir interpretuoti tyrimų rezultatus.	Suvirintųjų jungčių termografinių tyrimų atlikimas naudojant skirtingus metodus ir įrangą. Matavimų duomenų ir skaitmeninių nuotraukų analizė. Defektų aptikimas, jų matmenų ir padėties nustatymas bei priimtinumo įvertinimas. Termografinių tyrimų organizavimas, planų, metodikų, procedūrų, instrukcijų parengimas ir jų turinio išaiškinimas žemesnės kvalifikacijos personalui. Naujų ir galiojančių įstatymų, standartų ir reglamentų, naudojamų termografinių tyrimų metu, taikymas ir interpretavimas. Gamybos kokybės valdymo dokumentacijos ir termografinių tyrimų kontrolės protokolų duomenų analizė, rezultatų interpretavimas ir tvirtinimas. Termografinių tyrimų personalo atranka ir priežiūra, mokymai ir instruktavimas.
Reikalavimai asmeniui kvalifikacijai ar savarankiškai jos daliai įgyti (reikalavimai turimam išsilavinimui, kvalifikacijai, profesinei patirčiai) (jeigu taikomi)	Stojančiajam mokytis pagal kvalifikaciją suteikiančią švietimo programą taikomi šie minimalūs reikalavimai: inžinerijos ir inžinerinių profesijų švietimo srities kvalifikacija, suvirintųjų jungčių defektoskopininko kvalifikacija (LTKS V), asmuo ne jaunesnis kaip 18 metų amžiaus, minimali profesinė patirtis priklauso nuo kontrolės metodo. Apžiūrimajai, skvarbiais dažalais, magnetinėmis dalėlėmis ir deformacijų kontrolei reikalinga 240 darbo dienų darbo patirtis atitinkamoje bandymų srityje. Kitiems kontrolės metodams reikalinga 450 darbo dienų patirtis atitinkamoje bandymų srityje. Kvalifikacija suteikiama įgijus pagrindinio kvalifikacijos vieneto ir vieno specializacijos kvalifikacijos vieneto kompetencijas.
Kvalifikacijai įgyti taikomi reikalavimai pagal Europos Sąjungos teisės aktus, tarptautines sutartis ar Lietuvos Respublikos teisės aktus (jeigu taikomi)	Atitinkanti standarto EN ISO 9712 reikalavimus kvalifikacija suteikiama asmeniui, baigusiam profesinio mokymo programą tenkinančią standarto CEN ISO/TR 25107 reikalavimus ir sėkmingai išlaikiusiam egzaminus neardomosios kontrolės personalo sertifikavimo įstaigoje, kuri akredituota pagal EN ISO/IEC 17024 standartą. Mokymus pagal tokia profesinio mokymo programą gali vykdyti mokymo įstaigos atitinkančios standarto CEN ISO/TR 25108 reikalavimus, kurių vykdomą mokymo programą patvirtino sertifikavimo įstaiga. Reikalinga kasmetinė sveikatos patikra ir periodinis (kas 5 metus) kvalifikacijos patvirtinimas pagal EN ISO 9712 standarto reikalavimus neardomosios kontrolės personalo sertifikavimo įstaigoje.
Kompetencijų vertinimo reikalavimai	Kvalifikacijai įgyti reikalingos asmens turimos kompetencijos vertinamos vadovaujantis kompetencijų formuluotėmis ir jų ribų aprašais, kurie išreiškia slenkstinį (minimalųjį) kompetencijos įgijimo lygmenį. Asmens įgytų kompetencijų vertinimas ir pripažinimas vykdomas vadovaujantis švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta ir su ekonomikos ir inovacijų ministru bei socialinės apsaugos ir darbo ministru suderinta asmens įgytų kompetencijų vertinimo tvarka, bei akredituotų pagal EN ISO 17024 asmenų sertifikavimo įstaigų sertifikavimo schemomis ir tvarka.
Kvalifikacijos atitiktis Europos Sąjungos ir tarptautiniams standartams (jeigu taikoma)	Kvalifikacija atitinka 3 lygį pagal EN ISO 9712 Neardomieji bandymai. Neardomųjų bandymų personalo kvalifikacijos tikrinimas ir sertifikavimas.

“.

12. Papildau 2 priedą nauju 25⁶ punktu:

„25⁶. Kvalifikacijos pavadinimas: suvirinimo inspektorius, LTKS VII

Kvalifikacijos apibūdinimas	Veiklos objektas: suvirintų gaminių gamybos, suvirinimo procesų kokybės valdymo sistemų ir dokumentacijos auditas. Tipinės darbo priemonės: gamybinių ir sandėliavimo patalpų sąlygų tikrinimo įranga, suvirinimo įrangos techninių parametrų tikrinimo priemonės, suvirintų gaminių matmenų tikrinimo priemonės, suvirinimo siūlių apžiūrimosios kontrolės defektų vertinimo įranga, fotografavimo įranga, personalinis kompiuteris ir specializuota programinė įranga. Tipinės darbo sąlygos: dirbama pramonės įmonių gamybinėse patalpose ir administracinėse patalpose. Papildoma informacija: suvirinimo inspektorius vertina gamyboje vykdomų suvirinimo procesų ir kokybės kontrolės darbų organizavimą ir eigą, gamybos kokybės valdymo sistemas ir kokybės valdymo dokumentaciją, analizuoja savo ir žemesnės kvalifikacijos inspektorių atliktų auditų surinktus duomenis, pildo auditų ataskaitas ir priima sprendimus dėl atliekamų suvirinimo darbų atitikties reikalavimams, sudaro įmonių suvirinimo procesų kokybės kontrolės ir auditų planus, dalyvauja suvirinimo procedūrų aprašų patvirtinimo procedūrose, tikrina suvirinimo procedūrų aprašų, jų patvirtinimo protokolų, suvirintojų kvalifikacijos pažymėjimų ir kvalifikacijos patvirtinimo bandymų, terminio apdorojimo procedūrų, suvirinimo medžiagų ir įrangos, neardomosios kontrolės protokolų turinio atitiktį reikalavimams, tikrina neardomosios kontrolės planų tinkamumą, instruktuoja ir koordinuoja žemesnės kvalifikacijos suvirinimo inspektorių veiklą. Kvalifikaciją įgiję asmenys galės dirbti inžinerinės apdirbamosios pramonės ir metalo apdirbimo gamyklose, statybos bei metalinių konstrukcijų montavimo objektuose, kokybės kontrolės laboratorijose ir akredituotuose sertifikavimo įstaigose, mašinų, kėlimo įrenginių gamybos, energetikos, žemės ūkio, aptarnavimo bei kituose ūkio sektoriuose.
Pagrindiniai kvalifikacijos vienetai (nurodant jų lygį pagal LTKS)	Kompetencijos	Kompetencijų ribos
1. Pasiruošimas atlikti inspektavimo ir suvirinimo procesų kokybės tikrinimo darbus (LTKS VII)	1.1. Planuoti ir organizuoti suvirinimo procesų ir gaminių kokybės tikrinimą, atsižvelgiant į suvirinimo procesus ir suvirinimo įrangą.	Dujinis suvirinimas ir panašūs procesai. Elektrotechnika. Suvirinimo lankas. Lankiniam suvirinimui naudojami maitinimo šaltiniai. Suvirinimas apsauginėse dujose. Suvirinimas nelydžiu volframo elektrodu inertinių dujų aplinkoje (TIG). MIG/MAG suvirinimas ir suvirinimas milteline viela. Rankinis lankinis suvirinimas. Suvirinimas po fliusu. Kontaktinis suvirinimas. Kiti suvirinimo procesai – lazeriu, elektroniniu spinduliu, plazmos lanku. Terminis pjovimas ir kiti briaunų paruošimo būdai. Paviršių apvirinimas ir apipurškimas. Visiškai mechanizuoti ir robotizuoti procesai. Kietasis ir minkštasis litavimas. Plastikų sujungimo būdai. Keramikos ir kompozitų jungimo procesai. Suvirintųjų jungčių projektavimo pagrindai. Siūlės grafinis vaizdavimas. Jungčių projektavimas. Virintinių jungčių elgesys esant įvairioms apkrovoms. Aliuminio lydinių suvirintųjų konstrukcijų projektavimas. Suvirintųjų jungčių kokybės užtikrinimas. Kokybės kontrolė gamybos metu. Vidiniai įtempiai ir deformacijos. Suvirinimo įrenginiai. Suvirinimo stalai ir suvirinamų gaminių tvirtinimo įrankiai (gamybos priemonės). Darbų saugos ir sveikatos reikalavimai suvirinimo gamyboje. Remontinis suvirinimas. Suvirinimo inspektavimo veiklų planavimas ir organizavimas. Žemesnės kvalifikacijos suvirinimo inspektorių veiklos priežiūra, jų pareiginių .instrukcijų parengimas ir instruktavimas. Parengimas inspektavimo planų netipiniams suvirinamiems produktams, kuriems netaikomi konkretūs gaminio standartai ar teisės aktai, arba kuriems nėra specifikacijų, brėžinių su reikalavimais kokybei. valdyti netradicinių programų tikrinimo veiklą, susijusią su medžiagomis, Inspektavimas gamybos, kurioje taikomos pažangios suvirinimo medžiagos ir suvirinimo procesai. Galiojantys ir naujų neardomosios suvirinimo procesų kokybės valdymo, suvirintų produktų gamybos ir neardomosios kontrolės standartų projektai.
	1.2. Planuoti ir organizuoti suvirinimo procesų ir gaminių kokybės tikrinimą, atsižvelgiant į suvirinamus metalus ir suvirinamų konstrukcijų specifiką.	Plienų gamyba ir jų žymėjimas. Medžiagų ir suvirintųjų jungčių tyrimo metodai. Grynųjų metalų sandara ir savybės. Lydiniai ir jų fazinės diagramos. Geležies ir anglies lydiniai. Pagrindinio metalo ir suvirintųjų jungčių terminis apdorojimas. Suvirintųjų jungčių sandara. Angliniai ir angliniai manganiniai plienai. Smulkiagrūdžiai konstrukciniai plienai. Termomechaniškai apdoroti plienai. Suvirintųjų jungčių pleišėjimas. Konstrukcinių ir aukšto stiprumo plienų naudojimas. Mažai legiruoti plienai konstrukcijoms, dirbančioms žemose temperatūrose. Mažai legiruoti valkšnumui atsparūs plienai. Korozija. Gausiai legiruoti ir korozijai atsparūs plienai. Dilimas. Apsauginės dangos. Valkšnumui ir kaitrai atsparūs plienai. Ketus ir plieno liejiniai. Varis ir jo lydiniai. Nikelis ir jo lydiniai. Aliuminis ir jo lydiniai. Kiti metalai ir jų lydiniai. Skirtingų medžiagų sujungimas. Medžiagų atsparumo fundamentiniai pagrindai. Irimo mechanikos pagrindai. Inspektavimas gamybos, kurioje taikomos pažangios medžiagos, ardomieji bandymai bei neardomosios kontrolės metodai.
2. Suvirintų produktų ir suvirinimo procesų kokybės vertinimo atlikimas (LTKS VII)	2.1. Pasiruošti vykdyti, organizuoti ir valdyti suvirinimo procesų kokybės tikrinimą ir atitikties vertinimą.	Terminai ir apibrėžimai. Suvirinimo inspektavimo personalo vaidmuo. Inspektoriaus funkcijos. Suvirinimo kokybės valdymo ir užtikrinimo principai. Suvirintojų ir suvirinimo operatorių kvalifikacijos bei suvirinimo procedūrų patvirtinimas. Matavimas, tikrinimas ir kontrolė suvirinimo metu. Suvirinamų paviršių ir briaunų paruošimas. Suvirinimo defektų tipai ir jų charakteristikos. Defektų priimtinumo lygiai. Suvirintų konstrukcijų atitikties vertinimas.
	2.2. Pasiruošti atlikti suvirinimo procedūrų ir suvirintų produktų neardomosios ir ardomosios kontrolės bandymų protokolų analizę ir vertinimą.	Suvirinimo siūlių kokybės kontrolės metodai ir bandymų protokolai. Ardomieji suvirintų jungčių bandymai. Neardomieji kontrolės metodai ir jų taikymo sritys. Metodų ypatumai (apžiūrimoji kontrolė, neardomoji kontrolė skverbikliais, magnetinėmis dalelėmis, radiografinė, ultragarsinė, akustine spinduliuote, sūkurinėmis srovėmis). Kiti neardomosios kontrolės metodai (tenzometrija ir termografija). Neardomosios kontrolės metodų parinkimas. Kiti bandymo metodai (sandarumo bandymai, matmenų kontrolė). Suvirintojų ir suvirinimo operatorių. suvirinimo koordinavimo ir neardomosios kontrolės personalo kvalifikacija ir atestavimas. Suvirinimo procesų kokybės valdymo ir kontrolės dokumentai. Mechaninių bandymų stebėjimas. Suvirinimo siūlių neardomosios kontrolės (apžiūrimosios, skverbikliais ir magnetinėmis dalelėmis, radiografinės ir ultragarsinės) ir metalografijos tyrimų (mikro ir makro) protokolų turinys, rezultatų interpretavimas. Suvirinimo procedūrų aprašai ir jų patvirtinimo protokolų turinys. Suvirintų produktų ir suvirinimo procesų kokybės tikrinimas įvairiose gamybos ir pramonės srityse. Ekonomikos principai gamyboje.
	2.3. Atlikti, organizuoti ir valdyti suvirintų produktų ir suvirinimo procesų kokybės vertinimą, analizuoti ir interpretuoti savo bei kitų suvirinimo inspektorių surinktus duomenis ir inspektavimo rezultatus, užpildyti ir tvirtinti ataskaitas ir kitą inspektavimo dokumentaciją.	Gamyboje vykdomų suvirinimo procesų ir kokybės kontrolės darbų organizavimo ir eigos vertinimas, gamybos kokybės valdymo sistemų ir kokybės valdymo dokumentacijos analizė ir vertinimas, savo ir žemesnės kvalifikacijos inspektorių atliktų auditų surinktų duomenų analizė, inspekcijų/auditų ataskaitų rengimas sprendimų dėl atliekamų suvirinimo darbų atitikties reikalavimams priėmimas, įmonių suvirinimo procesų kokybės kontrolės ir auditų planų sudarymas, dalyvavimas suvirinimo procedūrų aprašų patvirtinimo procedūrose, suvirinimo procedūrų aprašų, jų patvirtinimo protokolų turinio analizė ir vertinimas, suvirintojų kvalifikacijos pažymėjimų ir kvalifikacijos patvirtinimo bandymų, terminio apdorojimo procedūrų, suvirinimo medžiagų ir įrangos, neardomosios kontrolės protokolų turinio atitikties reikalavimams vertinimas, neardomosios kontrolės planų tinkamumo vertinimas, žemesnės kvalifikacijos suvirinimo inspektorių veiklos organizavimas, koordinavimas ir instruktavimas.
Reikalavimai asmeniui kvalifikacijai ar savarankiškai jos daliai įgyti (reikalavimai turimam išsilavinimui, kvalifikacijai, profesinei patirčiai) (jeigu taikomi)	Stojančiajam mokytis pagal kvalifikaciją suteikiančią švietimo programą taikomi šie minimalūs reikalavimai: LTKS V lygio kvalifikacija suvirinimo srityje arba suvirinimo inspektoriaus (LTKS V arba VI) arba suvirinimo technologo (LTKS VI) kvalifikacija ir 3 metų darbo patirtis šioje profesinėje srityje. Kvalifikacija suteikiama įgijus pagrindinių kvalifikacijos vienetų kompetencijas.
Kvalifikacijai įgyti taikomi reikalavimai pagal Europos Sąjungos teisės aktus, tarptautines sutartis ar Lietuvos Respublikos teisės aktus (jeigu taikomi)	Tarptautinio suvirinimo inspektoriaus aukščiausią lygį (IWI-C) atitinkantį suvirinimo inspektoriaus kvalifikacija suteikiama asmeniui, baigusiam profesinio mokymo programą, tenkinančią IIW/EWF-IAB sistemos IAB-041 gairių reikalavimus ir sėkmingai išlaikiusiam egzaminus IIW Įgaliotoje paskirtojoje įstaigoje (ANB) kuri akredituota pagal IAB-365 gaires. Mokymus pagal tokia profesinio mokymo programą gali vykdyti mokymo įstaigos (ATB), atitinkančios IAB-365 ir IAB-001 reikalavimus, kurių vykdomą mokymo programą patvirtino IIW Įgaliotoji paskirtoji įstaiga (ANB).
Kompetencijų vertinimo reikalavimai	Kvalifikacijai įgyti reikalingos asmens turimos kompetencijos vertinamos vadovaujantis kompetencijų formuluotėmis ir jų ribų aprašais, kurie išreiškia slenkstinį (minimalųjį) kompetencijos įgijimo lygmenį. Asmens įgytų kompetencijų vertinimas ir pripažinimas vykdomas vadovaujantis švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta ir su ekonomikos ir inovacijų ministru bei socialinės apsaugos ir darbo ministru suderinta asmens įgytų kompetencijų vertinimo tvarka, bei IIW Įgaliotos paskirtosios įstaigos (ANB) pagal IAB-365 gaires sertifikavimo tvarka.
Kvalifikacijos atitiktis Europos Sąjungos ir tarptautiniams standartams (jeigu taikoma)	Kvalifikacija atitinka Tarptautinio suvirinimo inspektoriaus aukščiausia lygį (IWI-C) lygį pagal Tarptautinio suvirinimo instituto gairių „International welding inspection personnel. Minimum Requirements for the Education, Examination and Qualification“ (IAB-041) reikalavimus.

“.

13. Papildau 2 priedą nauju 25⁷ punktu:

„25⁷. Kvalifikacijos pavadinimas: suvirinimo inžinierius, LTKS VII

Kvalifikacijos apibūdinimas	Veiklos objektas: suvirintų gaminių gamybos, suvirinimo procesų koordinavimas. Tipinės darbo priemonės: gamybinių ir sandėliavimo patalpų sąlygų tikrinimo įranga, suvirinimo įrangos techninių parametrų tikrinimo priemonės, suvirintų gaminių matmenų tikrinimo priemonės, suvirinimo siūlių apžiūrimosios kontrolės defektų vertinimo įranga, fotografavimo įranga, personalinis kompiuteris ir specializuota programinė įranga. Tipinės darbo sąlygos: dirbama pramonės įmonių gamybinėse patalpose ir administracinėse patalpose. Papildoma informacija: suvirinimo inžinierius organizuoja ir koordinuoja gamyboje vykdomus suvirinimo procesus ir kokybės kontrolės darbus, parengia ir adaptuoja suvirinimo ir susietas technologijas skirtingiems tame tarpe sudėtingiems suvirinimo produktams, ruošia ir pildo gamybos kokybės valdymo sistemų ir gamybos suvirinimo dokumentaciją, instruktuoja ir koordinuoja žemesnės kvalifikacijos suvirinimo koordinatorių veiklą, analizuoja savo ir žemesnės kvalifikacijos koordinatorių surinktus duomenis, sutarčių technines sąlygas, atlieka suvirinamų konstrukcijų projekto techninę analizę, vykdo subrangovų atranką ir priežiūrą, numato korekcinius veiksmus ir priima sprendimus dėl atliekamų suvirinimo darbų kokybės gerinimo, sudaro suvirinimo ir kokybės kontrolės planus, ruošia darbo instrukcijas, parenka, parengia ir tvirtina suvirinimo procedūrų aprašus, atlieka suvirinimo personalo atranką ir priežiūrą, organizuoja suvirintojų kvalifikacijos tikrinimą, parenka arba parengia terminio apdorojimo procedūras, parenka ir tikrina suvirinimo medžiagų atitiktį ir suvirinimo įrangos techninę būklę. Kvalifikaciją įgiję asmenys galės dirbti inžinerinės apdirbamosios pramonės ir metalo apdirbimo gamyklose, statybos bei metalinių konstrukcijų montavimo objektuose, mašinų, kėlimo įrenginių gamybos, energetikos, žemės ūkio, aptarnavimo bei kituose ūkio sektoriuose.
Pagrindiniai kvalifikacijos vienetai (nurodant jų lygį pagal LTKS)	Kompetencijos	Kompetencijų ribos
1. Pasiruošimas suvirinimo procesų koordinavimo darbams (LTKS VII)	1.1. Planuoti ir organizuoti sudėtingų gaminių suvirinimo koordinavimo darbus, atsižvelgiant į suvirinimo procesus ir suvirinimo įrangą.	Dujinis suvirinimas ir panašūs procesai. Elektrotechnika. Suvirinimo lankas. Lankiniam suvirinimui naudojami maitinimo šaltiniai. Suvirinimas apsauginėse dujose. Suvirinimas nelydžiu volframo elektrodu inertinių dujų aplinkoje (TIG). MIG/MAG suvirinimas ir suvirinimas milteline viela. Rankinis lankinis suvirinimas. Suvirinimas po fliusu. Kontaktinis suvirinimas. Kiti suvirinimo procesai – lazeriu, elektroniniu spinduliu, plazmos lanku. Terminis pjovimas ir kiti briaunų paruošimo būdai. Paviršių apvirinimas ir apipurškimas. Visiškai mechanizuoti ir robotizuoti procesai. Kietasis ir minkštasis litavimas. Plastikų sujungimo būdai. Keramikos ir kompozitų jungimo procesai. Suvirintųjų jungčių projektavimo pagrindai. Siūlės grafinis vaizdavimas. Jungčių projektavimas. Virintinių jungčių elgesys esant įvairioms apkrovoms. Virintinių jungčių elgesys esant statinėms ir kintamoms apkrovoms. Projektavimas konstrukcijų eksploatuojamų esant ciklinėms apkrovoms. Slėginės įrangos projektavimas. Aliuminio lydinių suvirintųjų konstrukcijų projektavimas. Suvirintųjų jungčių kokybės užtikrinimas. Kokybės valdymas gamybos metu. Vidiniai įtempiai ir deformacijos. Suvirinimo įrenginiai. Suvirinimo stalai ir suvirinamų gaminių tvirtinimo įrankiai (gamybos priemonės). Suvirinamų paviršių ir briaunų paruošimas. Matavimai, kontrolė ir įrašai suvirinimo gamyboje. Neardomoji kontrolė. Defektai ir priimtinumo kriterijai. Darbų saugos ir sveikatos reikalavimai gamyboje. Remontinis suvirinimas. Armatūros suvirinimas. Suvirinimo koordinavimo veiklų planavimas ir organizavimas, suvirinimo technologijų parengimas ir adaptavimas. Žemesnės kvalifikacijos suvirinimo koordinatorių veiklos priežiūra, jų pareiginių instrukcijų parengimas ir instruktavimas. Suvirinimo procedūrų, suvirinimo ir kokybės kontrolės planų parengimas tipiniams ir netipiniams sudėtingiems suvirinamiems produktams. Gamyba, kurioje taikomos pažangios suvirinimo medžiagos ir suvirinimo procesai. Galiojantys ir naujų suvirinimo procesų koordinavimo, suvirintų produktų gamybos ir neardomosios kontrolės standartų projektai. Irimo mechanikos pagrindai.
	1.2. Planuoti ir organizuoti sudėtingų gaminių suvirinimo koordinavimo darbus, atsižvelgiant į suvirinamus metalus ir suvirinamų konstrukcijų specifiką.	Plienų gamyba, klasifikavimas ir jų žymėjimas. Medžiagų ir suvirintųjų jungčių tyrimo metodai. Grynųjų metalų sandara ir savybės. Lydiniai ir jų fazinės diagramos. Geležies ir anglies lydiniai. Plienų suvirinamumas. Suvirintų jungčių defektai ir jų priežastys. Pagrindinio metalo ir suvirintųjų jungčių terminis apdorojimas. Suvirintųjų jungčių sandara. Angliniai ir angliniai manganiniai plienai. Smulkiagrūdžiai konstrukciniai plienai. Termomechaniškai apdoroti plienai. Suvirintųjų jungčių pleišėjimas. Konstrukcinių ir aukšto stiprumo plienų naudojimas. Mažai legiruoti plienai konstrukcijoms, dirbančioms žemose temperatūrose. Mažai legiruoti valkšnumui atsparūs plienai. Kriogeninės paskirties plienai. Korozija. Gausiai legiruoti korozijai atsparūs ir atsparus karščiui plienai. Dilimas. Apsauginės dangos. Valkšnumui ir kaitrai atsparūs plienai. Ketus ir plieno liejiniai. Varis ir jo lydiniai. Nikelis ir jo lydiniai. Aliuminis ir jo lydiniai. Kiti metalai ir jų lydiniai. Skirtingų medžiagų sujungimas. Medžiagų atsparumo fundamentiniai pagrindai. Gamyba, kurioje taikomos pažangios medžiagos, ardomieji bandymai bei neardomosios kontrolės metodai, pažangios kokybės valdymo sistemos ir programinė įranga.
2. Suvirintų produktų ir suvirinimo procesų koordinavimas (LTKS VII)	2.1. Pasiruošti vykdyti, organizuoti ir valdyti pažangių suvirinimo procesų koordinavimą.	Terminai ir apibrėžimai. Suvirinimo koordinatorių vaidmuo ir funkcijos. Suvirinimo procesų kokybės valdymo ir koordinavimo principai. Suvirinimo procesų koordinavimo dokumentacija. Suvirintojų ir suvirinimo operatorių. suvirinimo koordinavimo ir neardomosios kontrolės personalo kvalifikacija ir atestavimas. Suvirintojų ir suvirinimo operatorių kvalifikacijos tikrinimas. Suvirinamų paviršių ir briaunų paruošimas. Matavimai ir kontrolė prieš suvirinimą, suvirinimo metu ir po suvirinimo. Suvirinimo defektų tipai, jų charakteristikos. Defektų priimtinumo lygiai. Suvirinimo procedūrų aprašai, jų parengimas ir patvirtinimas. Suvirinimo procedūrų patvirtinimo protokolų turinys. Suvirintų produktų ir suvirinimo procesų koordinavimas įvairiose gamybos ir pramonės srityse. Ekonomikos principai suvirinimo gamyboje.
	2.2. Atlikti, organizuoti ir valdyti sudėtingų suvirintų produktų ir pažangių suvirinimo procesų koordinavimą, analizuoti ir interpretuoti savo bei kitų suvirinimo koordinatorių surinktus duomenis, užpildyti ir tvirtinti suvirinimo gamybos dokumentaciją.	Gamyboje vykdomų suvirinimo procesų organizavimas ir eigos koordinavimas, suvirinimo gamybos kokybės valdymo sistemų ir gamybos suvirinimo dokumentacijos ruošimas, savo ir žemesnės kvalifikacijos koordinatorių surinktų duomenų analizė, sutarčių techninių sąlygų ir suvirinamų konstrukcijų projekto techninė analizė, subrangovų atranka ir priežiūra, suvirinimo technologijų parengimas ir adaptavimas. gamybos suvirinimo dokumentacijos rengimas, korekcinių veiksmų ir sprendimų dėl atliekamų suvirinimo darbų kokybės gerinimo priėmimas, suvirinimo ir kokybės kontrolės planų sudarymas, darbo instrukcijų ir suvirinimo procedūrų aprašų atranka, parengimas ir tvirtinimas, suvirintojų atranka, priežiūra ir kvalifikacijos tikrinimo organizavimas, terminio apdorojimo procedūrų atranka ir parengimas, suvirinimo medžiagų ir įrangos atranka ir patikra, žemesnės kvalifikacijos suvirinimo koordinatorių veiklos organizavimas, koordinavimas ir instruktavimas.
Reikalavimai asmeniui kvalifikacijai ar savarankiškai jos daliai įgyti (reikalavimai turimam išsilavinimui, kvalifikacijai, profesinei patirčiai) (jeigu taikomi)	Stojančiajam mokytis pagal kvalifikaciją suteikiančią švietimo programą taikomi šie minimalūs reikalavimai: aukštasis inžinerijos ir inžinerinių profesijų švietimo srities išsilavinimas (LTKS VI) arba suvirinimo specialisto (LTKS V) ar suvirinimo technologo (LTKS VI) kvalifikacija ir 6 metų darbo patirtis šioje profesinėje srityje. Kvalifikacija suteikiama įgijus pagrindinių kvalifikacijos vienetų kompetencijas.
Kvalifikacijai įgyti taikomi reikalavimai pagal Europos Sąjungos teisės aktus, tarptautines sutartis ar Lietuvos Respublikos teisės aktus (jeigu taikomi)	Tarptautinio suvirinimo inžinieriaus lygį (IWE) atitinkantį suvirinimo inžinieriaus kvalifikacija suteikiama asmeniui, baigusiam mokymo programą tenkinančią IIW/EWF-IAB sistemos IAB-252 gairių reikalavimus ir sėkmingai išlaikiusiam egzaminus IIW Įgaliotoje paskirtojoje įstaigoje (ANB) kuri akredituota pagal IAB-365 gaires . Mokymus pagal tokia profesinio mokymo programą gali vykdyti mokymo įstaigos (ATB), atitinkančios IAB-365 ir IAB-001 reikalavimus, kurių vykdomą mokymo programą patvirtino IIW Įgaliotoji paskirtoji įstaiga (ANB).
Kompetencijų vertinimo reikalavimai	Kvalifikacijai įgyti reikalingos asmens turimos kompetencijos vertinamos vadovaujantis kompetencijų formuluotėmis ir jų ribų aprašais, kurie išreiškia slenkstinį (minimalųjį) kompetencijos įgijimo lygmenį. Asmens įgytų kompetencijų vertinimas ir pripažinimas vykdomas vadovaujantis švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta ir su ekonomikos ir inovacijų ministru bei socialinės apsaugos ir darbo ministru suderinta asmens įgytų kompetencijų vertinimo tvarka, bei IIW Įgaliotos paskirtosios įstaigos (ANB) pagal IAB-365 gaires sertifikavimo tvarką.
Kvalifikacijos atitiktis Europos Sąjungos ir tarptautiniams standartams (jeigu taikoma)	Kvalifikacija atitinka Tarptautinio suvirinimo inžinieriaus (IWE) lygį pagal Tarptautinio suvirinimo instituto gairių „IIW Guideline for International Welding Engineers, Technologists, Specialists and Practitioners. Minimum Requirements for the Education, Examination and Qualification“ (IAB-252) reikalavimus.

“.

Direktorius                                                                                                               Tadas Tamošiūnas