VALSTYBINĖS MOKESČIŲ INSPEKCIJOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS VIRŠININKAS
ĮSAKYMAS
DĖL VALSTYBINĖS MOKESČIŲ INSPEKCIJOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS VIRŠININKO 2006 M. BIRŽELIO 9 D. ĮSAKYMO NR. VA-55 „DĖL ŽEMĖS MOKESČIO ADMINISTRAVIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2014 m. lapkričio 28 d. Nr. VA-155
Vilnius
Vadovaudamasis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 1997 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 110 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatų patvirtinimo“, 17 punktu ir 18.11 papunkčiu,
p a k e i č i u Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2006 m. birželio 9 d. įsakymą Nr. VA-55 „Dėl Žemės mokesčio administravimo taisyklių patvirtinimo“:
1. Nurodytuoju įsakymu patvirtintose Žemės mokesčio administravimo taisyklėse:
1.1. Pakeičiu 22.4 papunktį ir jį išdėstau taip:
1.2. Pakeičiu 23.13 papunktį ir jį išdėstau taip:
„23.13. kai žemės savininkui, turinčiam teisę į ND lengvatą, nuosavybės teise priklauso keli žemės sklypai skirtinguose Lietuvos Respublikos administraciniuose padaliniuose, tai žemės mokesčio lengvata turi būti taikoma, apmokestinant tik vieną žemės sklypą, kuriam apskaičiuota ND lengvatos vertė yra didžiausia (t. y. kurioje savivaldybėje nustatyto ND apskaičiuotas žemės mokestis būtų didžiausias). Šiuo atveju turi būti įvertinta ir pereinamojo laikotarpio (2013–2017 metais) nuostata, jog 2013−2014 metų mokestiniais laikotarpiais mokestis už žemės ūkio paskirties žemę (išskyrus apleistas žemės ūkio naudmenas ir mėgėjų sodo bei sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemę) neturi viršyti vieno lito už vieną arą, o 2015−2017 metų mokestiniais laikotarpiais – 0,29 euro už vieną arą (toliau – žemės ūkio paskirties žemės mokesčio ribojimas – 2013–2014 m. neviršyti vieno lito už arą, o 2015–2017 m. – 0,29 euro už arą), pavyzdžiui:
Žemės savininkas, pensininkas, nuosavybės teise turi 0,3 ha žemės sklypą Vilniaus mieste, kurio vertė 300000 Lt (nuo 2015 m. – 86886 Eur), ir 5 ha žemės sklypą Vilniaus rajone, kurio mokestinė vertė 50000 Lt (nuo 2015 m. – 14481 Eur). Vilniaus miesto savivaldybės taryba nustatė 0,25 ha ND, o Vilniaus rajono savivaldybės taryba nustatė 3 ha ND. Tarkim, kad Vilniaus m. savivaldybės taryba nustatė 0,3 proc. dydžio tarifą, o Vilniaus raj. savivaldybės taryba – 0,4 proc. dydžio tarifą. Apskaičiavus Vilniaus m. ir Vilniaus rajono savivaldybių tarybų nustatytas ND vertes, gaunasi, kad Vilniaus m. savivaldybės tarybos nustatyto 0,25 ha ND vertė (pritaikius tarifą) – 750 Lt (0,25/0,3 x 300000 Lt x 0,3 proc.), o nuo 2015 m. − 217 Eur (0,25/0,3 x 86886 Eur x 0,3 proc.) yra didesnė už Vilniaus rajono savivaldybės tarybos nustatytą 3 ha ND vertę – 120 Lt (3/5 x 50000 Lt x 0,4 proc.), nuo 2015 m. − 35 Eur (3/5 x 14481 Eur x 0,4 proc.). Žemės mokestis apskaičiuojamas, taikant lengvatą pagal nustatytą didžiausią ND vertę, t. y. lengvata taikoma, apmokestinant Vilniaus mieste turimą žemės sklypą.“;
1.3. Pakeičiu 23.14 papunktį ir jį išdėstau taip:
„23.14. savininkui nuosavybės teise priklausantys keli žemės sklypai, esantys vienoje savivaldybės teritorijoje, kuriems nustatytas vienodas ND, laikomi vienu žemės sklypu. Pirmiausia ND lengvata pradedama taikyti tam sklypui, kurio apskaičiuotas 1 aro žemės mokestis būtų didžiausias (įvertinus ir žemės ūkio paskirties žemės mokesčio ribojimą – neviršyti vieno lito už arą (nuo 2015 m. – 0,29 euro už arą)), paskui ND lengvata taikoma kitiems sklypams (pagal sklypams apskaičiuotus vieno aro žemės mokesčio dydžius, skaičiuojamus mažėjimo tvarka), pavyzdžiui:
Žemės savininkas, pensininkas, turi 2 sklypus Kauno mieste: 0,15 ha žemės sklypą, kurio mokestinė vertė 30000 Lt (nuo 2015 m. − 8689 Eur), jam nustatytas 0,5 proc. mokesčio tarifas bei 0,10 ha žemės sklypą, kurio mokestinė vertė 12000 Lt (nuo 2015 m. − 3475 Eur), jam nustatytas 1,5 procentų mokesčio tarifas. Kauno miesto savivaldybės tarybos nustatytas ND – 0,20 ha. Kadangi abu sklypai, kuriems taikomas tas pats ND dydis – 0,20 ha, yra vienos savivaldybės teritorijoje, tai šie sklypai laikomi vienu sklypu (0,25 ha dydžio). Apskaičiuotas 0,15 ha žemės sklypo vieno aro žemės mokestis yra 10 Lt (30000 Lt x 0,5 proc./15) nuo 2015 m. − 2,90 Eur (8689 Eur x 0,5 proc./15), o 0,10 ha žemės sklypo 1 aro žemės mokestis − 18 Lt (12000 Lt x 1,5 proc./10) nuo 2015 m. – 5,21 Eur (3475 Eur x 1,5 proc./10). Vadinasi, lengvata pirmiausia turėtų būti taikoma 0,10 ha sklypui, po to likusi 0,10 ha ND dalis taikoma 0,15 ha žemės sklypui.“
1.4. Pakeičiu 23.16 papunktį ir jį išdėstau taip:
„23.16. kai gyventojas vienos savivaldybės teritorijoje turi kelis sklypus, kuriems nustatyti 2 skirtingi ND, tai laikoma, kad tas savininkas toje savivaldybės teritorijoje turi 2 sklypus. Šiuo atveju ND lengvata taikoma vienam sklypui, kuriam apskaičiuotos ND lengvatos vertė (t. y. žemės mokestis nustatytam ND plotui) yra didžiausia (atitinkamais atvejais įvertinant ir pereinamuoju laikotarpiu (2013–2017 m.) taikomą žemės ūkio paskirties žemės mokesčio ribojimą –2013−2014 m. neviršyti vieno lito už arą, o 2015−2017 m. – 0,29 euro už arą),“;
1.5. Pakeičiu 27.3 papunktį ir jį išdėstau taip:
„27.3. nustatyti neapmokestinamąjį dydį (toliau – ND Savivaldybės). Kai mokesčio mokėtojas vienoje savivaldybėje turi kelis nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, kurių bendras plotas yra didesnis už savivaldybės tarybos pagal ŽMĮ 8 straipsnio 3 dalį nustatytą ND Savivaldybės, tai, taikant šią žemės mokesčio lengvatą, neapmokestinama tik tokio dydžio žemė, koks yra nustatytas ND Savivaldybės, o šį dydį viršijančioji dalis apmokestinama žemės mokesčiu. Pirmiausia ND Savivaldybės lengvata taikoma tam sklypui, kurio apskaičiuotas 1 aro žemės mokestis būtų didžiausias (įvertinus ir žemės ūkio paskirties žemės mokesčio ribojimą – 2013−2014 m. neviršyti vieno lito už arą, o 2015−2017 m. – 0,29 euro už arą), likusioji ND Savivaldybės lengvatos dalis taikoma kitiems sklypams (pagal sklypams apskaičiuotus vieno aro žemės mokesčio dydžius, skaičiuojamus mažėjimo tvarka), pavyzdžiui:
4 vaikus turintis žemės savininkas gyvenamosios vietos savivaldybėje nuosavybės teise turi 2 žemės ūkio paskirties sklypus: 2,5 ha, kurio mokestinė vertė 25000 Lt (nuo 2015 m. 7241 Eur) ir kuriam nustatytas 1 procento dydžio tarifas, bei 2 ha, kurio vertė 30000 Lt (nuo 2015 m. 8689 Eur) ir nustatytas tarifas – 1,2 procento. Savivaldybės taryba pagal ŽMĮ 8 straipsnio 3 dalį jos teritorijoje gyvenantiems ir 3 bei daugiau vaikų auginantiems žemės savininkams savo biudžeto sąskaita sumažino žemės mokestį, nustatydama 3 ha dydžio ND Savivaldybės lengvatą. Todėl, apmokestinant šio savininko žemės sklypus, pirmiausia ND Savivaldybės lengvata taikoma tam sklypui, kurio apskaičiuotas 1 aro žemės mokestis būtų didžiausias, o likusi nepanaudota dalis taikoma kitam sklypui. Šiuo atveju 1 aro žemės mokestis būtų didesnis, apmokestinant 2 ha žemės sklypą, kurio 1 aro žemės mokestis yra 0,63 Lt (30000 Lt x 0,35 x 1,2 proc./200), nuo 2015 m. –0,18 Eur (8689 Eur x 0,35 x 1,2 proc./200), o 2,5 ha žemės sklypo 1 aro žemės mokestis yra 0,35 Lt (25000 Lt x 0,35 x 1 proc./250), nuo 2015 m. – 0,10 Eur (7241 Eur x 0,35 x 1 proc./250). Vadinasi, pirmiausia lengvata taikoma 2 ha žemės sklypui, o likusi nepritaikyta 1 ha dalis taikoma 2,5 ha žemės sklypui, t. y. 2 ha žemės sklypas neapmokestinamas, o 2,5 ha žemės sklypo apmokestinama tik 1,5 ha (2,5 ha – 1 ha).“;
1.6. Pakeičiu 31.7 papunktį ir jį išdėstau taip:
„31.7. paskiausiai taikoma ŽMĮ 8 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta 5 litų minimali žemės mokesčio suma, nuo 2015 m. – 2 eurų suma, tiems mokesčio mokėtojams, kurių apskaičiuota visoje Lietuvos teritorijoje turimų žemės sklypų bendra žemės mokesčio suma yra mažesnė ar lygi 5 litams, nuo 2015 m. – 2 eurams.“;
1.7. Pakeičiu 50.3 papunktį ir jį išdėstau taip:
„50.3. jei 2015 m. mokestiniu laikotarpiu žemės sklypo (įskaitant ir apleistą žemę) 1 aro mokestinė vertė padidėja, palyginti su 2012 m. mokestiniu laikotarpiu buvusia 1 aro mokestine verte, tai iš 2015 m. mokestinės vertės atimama 40 procentų vertės padidėjimo. 2015 m. mokestinę vertę lyginant su 2012 m. mokestine verte, 2012 m. mokestinė vertė perskaičiuojama į eurus.“;
1.8. Pakeičiu 50.4 papunktį ir jį išdėstau taip:
„50.4. jei 2016 m. mokestiniu laikotarpiu žemės sklypo (įskaitant ir apleistą žemę) 1 aro mokestinė vertė padidėja, palyginti su 2012 metų mokestiniu laikotarpiu buvusia 1 aro mokestine verte, tai iš 2016 m. mokestinės vertės atimama 20 procentų vertės padidėjimo. 2016 m. mokestinę vertę lyginant su 2012 m. mokestine verte, 2012 m. mokestinė vertė perskaičiuojama į eurus.“;
1.9. Pakeičiu 50.5.3 papunkčio pavyzdį ir jį išdėstau taip:
3 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kuriame yra 1 ha miško žemės. Tarkim, 2012 m. neindeksuota žemės sklypo vertė yra 3400 Lt, neindeksuota žemės sklypo vertė be miško – 2500 Lt (neindeksuota miško žemės vertė – 900 Lt). Tarkim, 2013 m. 2 ha žemės sklypo mokestinė vertė (t. y. 2013 m. sausio 1 d. nustatyta vidutinė rinkos vertė be miško žemės vertės) yra 15500 litų. Nuotoliniais kartografavimo metodais nustatyta, kad šioje žemėje 1 ha yra apleistos žemės.
2012 m. žemės sklypo mokestinė vertė apskaičiuojama taip:
Neindeksuota žemės sklypo vertė (atėmus miško žemės vertę) dauginama iš žemės kainos indekso 1,6 bei iš žemės ūkio paskirties žemei nustatyto žemės kainos mažinimo koeficiento – 0,35 (jei žemės sklypas būtų žemės ūkio (sodų) ar kitos paskirties, tai būtų taikomas koeficientas – 0,5). 2012 m. šio sklypo mokestinė vertė yra 1400 Lt (2500 x 1,6 x 0,35).
2013 m. žemės sklypo mokestinė vertė apskaičiuojama taip:
1. Apskaičiuojama neapleisto 1 ha žemės sklypo dalies mokestinė vertė: 2 ha sklypo mokestinė vertė dalinama pusiau ir dauginama iš koeficiento 0,35. Neapleisto 1 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalies mokestinė vertė – 2712,5 Lt (15500/2 x 0,35).
2. Apskaičiuojama apleisto 1 ha žemės sklypo dalies mokestinė vertė: 2 ha sklypo mokestinė vertė dalinama pusiau, todėl 1 ha apleistos sklypo dalies mokestinė vertė – 7750 Lt (15500/2).
3. 2013 m. šio žemės ūkio paskirties sklypo mokestinė vertė yra 10462,5 Lt (2712,5 + 7750).
Mokestinės vertės apskaičiavimas 2013 metais, taikant pereinamojo laikotarpio nuostatas:
2012 m. 1 aro mokestinė vertė 7 Lt (1400 / 200 (arų)
2013 m. 1 aro mokestinė vertė 52,3125 Lt (10462,5 / 200 (arų)
1 aro vertės padidėjimas, palyginti 2013 metus su 2012 metais, yra 45,3125 Lt (52,3125 - 7)
0,8 dalis 1 aro vertės padidėjimo – 36,25 Lt (45,3125 x 0,8)
1 aro mokestinė vertė 2013 m., pritaikius pereinamojo laikotarpio nuostatas – 16,0625 Lt (52,3125 - 36,25)
Viso sklypo mokestinė vertė 2013 m., pritaikius pereinamojo laikotarpio nuostatas – 3212,5 Lt (16,0625 x 200).
Tuo atveju, kai žemės sklypo plotai 2013 m. ir vėlesnių metų mokestiniais laikotarpiais nesikeičia, palyginti su 2012 m. mokestiniu laikotarpiu, tai pereinamuoju laikotarpiu, skaičiuojant vertės padidėjimą, nebūtina skaičiuoti 1 aro mokestinės vertės padidėjimo. Skaičiuojant 2013 m. mokestinę vertę, pritaikius pereinamojo laikotarpio nuostatas, vertės padidėjimą galima skaičiuoti, palyginus 2012 m. ir 2013 m. apmokestinamo sklypo (dalies) mokestines vertes.
Šiuo atveju būtų 3212,5 Lt (10462,5 - (10462,5 Lt - 1400 Lt) x 0,8).
2015 ir 2016 metų mokestines vertes lyginant su 2012 m. mokestine verte, 2012 m. mokestinė vertė perskaičiuojama į eurus.“;
1.10. Pakeičiu 58 punktą ir jį išdėstau taip:
„58. Pereinamuoju laikotarpiu (2013–2017 metų mokestiniais laikotarpiais) apskaičiuota mokesčio suma už žemės ūkio paskirties žemę (išskyrus apleistas žemės ūkio naudmenas ir mėgėjų sodo bei sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemę) visais atvejais 2013−2014 metų mokestiniais laikotarpiais neturi viršyti vieno lito už vieną arą, o 2015−2017 metų mokestiniais laikotarpiais – 0,29 euro už vieną arą arba 100 litų už 1 ha, o nuo 2015 m. – 29 eurus už 1 ha.“;
1.11. Pakeičiu 59.3.2 papunkčio trečiąją pastraipą ir ją išdėstau taip:
„2013–2017 metų mokestiniais laikotarpiais turi būti taikoma šių taisyklių 58 punkte išdėstyta pereinamojo laikotarpio nuostata, jog žemės ūkio paskirties žemės mokesčio suma 2013−2014 metų mokestiniais laikotarpiais neturi viršyti vieno lito už vieną arą, o 2015−2017 metų mokestiniais laikotarpiais – 0,29 euro už vieną arą. Pagal šį punktą apskaičiuota žemės ūkio paskirties žemės (išskyrus apleistas žemės ūkio naudmenas ir mėgėjų sodo bei sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemę) mokesčio suma dalijama iš tokio žemės sklypo (dalies) apmokestinamo ploto (arais) ir įvertinama, ar vieno aro žemės mokestis viršija vieną litą už arą, o 2015−2017 metų mokestiniais laikotarpiais – 0,29 euro už vieną arą, ar ne. Jei šio sklypo 2013−2014 metų mokestiniais laikotarpiais vieno aro apskaičiuotas mokestis yra didesnis nei vienas litas už arą, o 2015−2017 metų mokestiniais laikotarpiais – 0,29 euro už vieną arą, tai, apskaičiuojant galutinę žemės ūkio paskirties žemės (išskyrus apleistas žemės ūkio naudmenas ir mėgėjų sodo bei sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemę) mokesčio sumą, laikoma, jog 2013−2014 metų mokestiniais laikotarpiais vieno aro žemės mokestis yra vienas litas už arą, o 2015−2017 metų mokestiniais laikotarpiais – 0,29 euro už arą,“;
1.12. Pakeičiu 59.3.3 papunkčio trečiąją pastraipą ir ją išdėstau taip:
„Apleistai žemės ūkio paskirties žemei 2013–2017 metų mokestiniais laikotarpiais šių taisyklių 58 punkte išdėstyta pereinamojo laikotarpio nuostata, jog žemės ūkio paskirties žemės mokesčio suma 2013−2014 metų mokestiniais laikotarpiais neturi viršyti vieno lito už arą, o 2015−2017 metų mokestiniais laikotarpiais – 0,29 euro už arą, netaikoma,“;
1.13. Pakeičiu 59.4.5 papunkčio antrąją bei trečiąją pastraipas ir jas išdėstau taip:
„Kai toks mokesčio mokėtojas turi kelis žemės sklypus skirtingų savivaldybių teritorijose ir turi teisę į ŽMĮ 8 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytą lengvatą, tai apskaičiuojamos visoje Lietuvoje mokesčio mokėtojo turimų žemės sklypų ND vertės ir nustatoma didžiausios vertės lengvata (t. y. kurioje savivaldybėje nustatyto ND apskaičiuotas žemės mokestis būtų didžiausias). Šiuo atveju turi būti įvertintas ir pereinamuoju laikotarpiu (2013–2017 metais) taikytinas žemės ūkio paskirties žemei mokesčio ribojimas – 2013−2014 m. neviršyti vieno lito už arą, o 2015−2017 m. – 0,29 euro už arą.
Savininkui nuosavybės teise priklausantys keli žemės sklypai, esantys vienos savivaldybės teritorijoje, kurioje nustatytas vienas ND, laikomi vienu žemės sklypu. Šiuo atveju pirmiausia lengvata pradedama taikyti tam sklypui, kurio apskaičiuotas 1 aro žemės mokestis būtų didžiausias (įvertinus ir žemės ūkio paskirties žemei mokesčio ribojimą – 2013−2014 m. neviršyti vieno lito už arą, o 2015−2017 m. – 0,29 euro už arą), paskui ND lengvata taikoma kitiems sklypams (pagal sklypams apskaičiuotus vieno aro žemės mokesčio dydžius, skaičiuojamus mažėjimo tvarka),“;
1.14. Pakeičiu 59.4.8 papunktį ir jį išdėstau taip:
„59.4.8. jei pagal ŽMĮ 8 straipsnio 1 dalies 4 punktą visoje Lietuvos teritorijoje žemės savininko turimų sklypų apskaičiuota mokėti suma (pritaikius jau anksčiau minėtas lengvatas) yra mažesnė ar lygi 5 litams (nuo 2015 m. – 2 eurams), tai šis savininkas yra atleidžiamas nuo tokio žemės mokesčio sumokėjimo.“;
1.15. Pakeičiu 70.11 papunkčio trečiąją pastraipą ir ją išdėstau taip:
„2013–2017 metų mokestiniais laikotarpiais šiame vienuoliktame stulpelyje „Apskaičiuota mokesčio suma“ įrašoma mokesčio suma, įvertinus šių taisyklių 58 punkte išdėstytą pereinamojo laikotarpio nuostatą, jog žemės ūkio paskirties žemės (išskyrus apleistas žemės ūkio naudmenas ir mėgėjų sodo bei sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemę) mokesčio suma 2013−2014 m. neturi viršyti vieno lito už vieną arą, o 2015−2017 m. – 0,29 eurų už vieną arą,“;
1.16. Pakeičiu 70.14 papunktį ir jį išdėstau taip:
1.17. Pakeičiu 71.7 papunktį ir jį išdėstau taip:
„71.7. deklaracijos lape esančiose pastabose nurodomas žemės mokestį apskaičiavusio specialisto, į kurį mokesčio mokėtojas gali kreiptis dėl iškilusių žemės mokesčio apskaičiavimo klausimų, vardas, pavardė, telefono numeris ir nurodoma, kad paklausimas gali būti pateikiamas elektroniniu būdu per Mano VMI (Mano VMI>Paslaugos>Paklausimo tema „Žemės mokesčio deklaracijos klausimais)“;
1.18. Pakeičiu 71.8.3 papunktį ir jį išdėstau taip:
„71.8.3. jei žemės savininkui priklausančio žemės sklypo apleistos žemės duomenis pateikė ir Registrų centras, ir savivaldybės administracija, tai tokiu atveju deklaracijos 6 pastaboje nurodoma: „6. Kilus klausimams dėl duomenų apie apleistus plotus žemės sklypo (ų) Nr. _______________, prašome kreiptis į Valstybės įmonę Valstybės žemės fondas elektroniniu paštu apleistoszemes@vzf.lt ar telefonu 8 682 36302 arba į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos elektroniniu paštu antanas.pieviskis@nzt.lt ar telefonu (8 5) 200 0288, o dėl žemės sklypo (ų) Nr. _______________ į savivaldybės administraciją, kurios teritorijoje yra apleistos žemės plotą turintis žemės sklypas;“
1.19. Papildau 73.101 papunkčiu ir jį išdėstau taip:
1.21. Buvusį 73.13 papunktį laikau 73.12 papunkčiu ir jį išdėstau taip:
„73.12. nuo euro įvedimo prasidėjusiu mokestiniu laikotarpiu pagal Nacionalinio euro įvedimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. 604 „Dėl Nacionalinio euro įvedimo plano bei Lietuvos visuomenės informavimo apie euro įvedimą ir komunikacijos strategijos patvirtinimo“, nuostatas tikslinimo formoje mokėtinos (grąžintinos) ir kitos sumos nurodomos eurais.“;
1.22. Papildau nauju 73.13 papunkčiu ir jį išdėstau taip:
„73.13. kai tikslinimo deklaracija mokesčių mokėtojams teikiama po euro įvedimo dienos (po 2015 m. sausio 1 d.), tai:
73.13.1. tikslinant 2014 m. ir ankstesnių mokestinių laikotarpių deklaracijų duomenis, sumos atitinkamose eilutėse nurodomos litais. Ketvirto stulpelio bendra eilučių suma laukelyje „Iš viso mokėti“ nurodoma eurais, konvertuojant pagal neatšaukiamą nustatytą euro ir lito perskaičiavimo kursą (3,45280),
73.13.2. tikslinant 2015 m. ir ankstesnių mokestinių metų deklaracijų duomenis, eilutėje, kurioje nurodomi tikslinami 2015 m. deklaracijų duomenys, sumos nurodomos eurais, o eilutėse, kuriose nurodomi 2014 m. ir ankstesnių mokestinių laikotarpių tikslinami deklaracijų duomenys, sumos nurodomos litais. Ketvirto stulpelio bendra eilučių suma laukelyje „Iš viso mokėti“ nurodoma eurais, konvertuojant pagal neatšaukiamą nustatytą euro ir lito perskaičiavimo kursą (3,45280).“;
1.23. Pakeičiu 78.1 papunktį ir jį išdėstau taip:
1.24. Pakeičiu 82.1 papunktį ir jį išdėstau taip:
„82.1. apie deklaracijose apskaičiuotas žemės mokesčio mokėtinas sumas VMI prie FM EDS tinklalapyje (skiltyje „EDS funkcijos“ – „Dokumentų teikimas“ – „Žemės mokesčio deklaracijų duomenys“), Žemės mokesčio apskaičiavimo pažymoje (toliau – pažyma). Pažymoje pateikiama ir tų žemės mokesčio deklaracijų informacija, kuriose apskaičiuota žemės mokesčio suma yra mažesnė arba lygi 5 litams (nuo 2015 m. – 2 eurams), t. y., kai mokesčio mokėtojai yra atleisti nuo žemės mokesčio mokėjimo (deklaracijoje nurodyta žemės mokesčio suma lygi nuliui),“;
1.25. Pakeičiu 82.3 papunktį ir jį išdėstau taip:
„82.3. AVMI įvairiomis priemonėmis (žiniasklaida, įvairūs susitikimai, seminarai, AVMI informaciniai stendai ir panašiai), kurios turi užtikrinti, kad mokesčių mokėtojai būtų informuoti apie tai, jog deklaracijos nebus siunčiamos nuo žemės mokesčio atleistiems mokesčio mokėtojams (t. y., kai apskaičiuota žemės mokesčio suma nebus didesnė kaip 5 litai (nuo 2015 m. – 2 eurai).“
2. Pakeičiu ir išdėstau nauja redakcija nurodytuoju įsakymu patvirtintas: