LIETUVOS POLICIJOS GENERALINIS KOMISARAS
ĮSAKYMAS
DĖL EKSPERTŲ KOMISIJOS DAIKTŲ IR ĮRENGINIŲ MODELIŲ GINKLAMS, GINKLŲ PRIEDĖLIAMS, ŠAUDMENIMS, JŲ DALIMS IR KONKREČIAI JŲ KATEGORIJAI PRISKIRTI SUDARYMO IR JOS DARBO REGLAMENTO PATVIRTINIMO
2020 m. kovo 26 d. Nr. 5-V-276
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 1 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 808 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą“ ir įgyvendindamas 2019 m. sausio 16 d. Komisijos įgyvendinimo direktyvą (ES) 2019/69, kuria pagal Tarybos direktyvą 91/477/EEB dėl ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės nustatomos techninės dujinių ir signalinių ginklų specifikacijos:
1. Sudarau Ekspertų komisiją daiktų ir įrenginių modelių ginklams, ginklų priedėliams, šaudmenims, jų dalims ir konkrečiai jų kategorijai priskirti (toliau – komisija):
1.1. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas) Viešosios policijos valdybos atstovas (komisijos pirmininkas);
1.2. Policijos departamento Viešosios policijos valdybos Licencijavimo skyriaus atstovas (komisijos pirmininko pavaduotojas);
1.3. Policijos departamento Viešosios policijos valdybos Licencijavimo skyriaus atstovas (komisijos sekretorius);
1.6. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro Ginklų, sprogmenų ir trasologinių tyrimų skyriaus atstovas;
2. Nustatau, kad vardinė komisijos sudėtis tvirtinama atskiru policijos generalinio komisaro įsakymu.
3. Tvirtinu Ekspertų komisijos daiktų ir įrenginių modelių ginklams, ginklų priedėliams, šaudmenims, jų dalims ir konkrečiai jų kategorijai priskirti darbo reglamentą (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos policijos generalinio komisaro
2020 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 5-V-276
EKSPERTŲ KOMISIJOS DAIKTŲ IR ĮRENGINIŲ MODELIŲ GINKLAMS, ginklų priedėliams, šaudmenims, jų dalims ir konkrečiai jų KATEGORIJAI PRISKIRTI DARBO REGLAMENTAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Ekspertų komisijos daiktų ir įrenginių modelių ginklams, ginklų priedėliams, šaudmenims, jų dalims ir konkrečiai jų kategorijai priskirti darbo reglamentas (toliau – darbo reglamentas) reglamentuoja Ekspertų komisijos daiktų ir įrenginių modelių ginklams, ginklų priedėliams, šaudmenims, jų dalims ir konkrečiai jų kategorijai priskirti (toliau – Komisija) uždavinius, funkcijas, teises ir darbo organizavimą.
2. Komisija sudaroma Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu. Komisijos vardinė sudėtis atnaujinama ne rečiau kaip kas trejus metus ir ne mažiau kaip trečdaliu.
3. Komisija yra nuolatinė tarpžinybinė institucija, susidedanti iš 7 Komisijos narių, kuri sprendžia klausimus dėl daiktų ir įrenginių modelių priskyrimo ginklams, ginklų priedėliams, šaudmenims, jų dalims ir konkrečiai jų kategorijai, taip pat atlieka kitas šiame darbo reglamente nustatytas funkcijas.
4. Darbo Komisijoje metu nariams paliekamas nustatytas darbo užmokestis, kuris mokamas iš įstaigai, kurioje dirba Komisijos narys, skirtų asignavimų.
5. Komisijos nariai ar juos pavaduojantys asmenys netenka įgaliojimų, kai su delegavusia institucija nutrūksta jų darbo ar tarnybos santykiai arba juos atšaukia atitinkama valstybės institucija ar įstaiga, skyrusi juos į Komisiją, taip pat jeigu jie pakeičia darbovietę ar pereina į kito pobūdžio darbą. Šiuo atveju atitinkama institucija skiria į Komisiją kitą savo atstovą.
II SKYRIUS
KOMISIJOS UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS
7. Komisijos uždavinys – priskirti daiktų ir įrenginių modelius ginklams, ginklų priedėliams, šaudmenims, jų dalims ir konkrečiai jų kategorijai.
8. Komisija, vykdydama jai pavestą uždavinį, atlieka šias funkcijas:
8.1. įvertina naujai rinkoje atsiradusius daiktus ir įrenginius dėl jų atitikties Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme ginklo, ginklo priedėlio, šaudmens, jų dalies sąvokų apibrėžtims ir priima sprendimą dėl jų pripažinimo ginklais, ginklų priedėliais, šaudmenimis, jų dalimis bei priskyrimo tam tikrai kategorijai;
8.2. vadovaudamasi šio darbo reglamento priede išdėstytais vertinimo kriterijais, įvertina naujus dujinių ginklų modelius, ar jų negalima perdirbti taip, kad sprogstamųjų medžiagų degimo produktų slėgio jėga per vamzdį būtų paleistos kulkos, sviediniai, ir priima sprendimą dėl tokių ginklų kategorijos;
8.3. priima sprendimus dėl daiktų, skleidžiančių radioaktyvųjį, elektromagnetinį, šviesos, šilumos, infragarso ar ultragarso spinduliavimą, pavojingą biologinį poveikį, pavojingas gyvybei ar sveikatai dujas ar kitokias pavojingas gyvybei ar sveikatai medžiagas arba energiją, pripažinimo A kategorijos ginklais;
III SKYRIUS
KOMISIJOS TEISĖS
9. Komisija, vykdydama jai pavestas funkcijas, turi teisę:
9.1. gauti iš valstybės institucijų ar įstaigų informaciją ir kitą medžiagą, kurios reikia Komisijos funkcijoms vykdyti;
9.2. gauti ir apžiūrėti, o prireikus ir išbandyti konkrečius daiktus ar įrenginius, esančius valstybės institucijose ar įstaigose, mokslo institucijose, ekspertizės įstaigose ar pas privačius ūkio subjektus, spręsdama šių daiktų, įrenginių priskyrimo ginklams ar šaudmenims arba konkrečios jų kategorijos klausimus, organizuoti jų išbandymą specializuotose bandymų laboratorijose;
9.3. kreiptis į valstybės institucijas ar įstaigas, mokslo institucijas, ekspertizės įstaigas, specialistus (ekspertus), visuomenines organizacijas su prašymu Komisijos nustatytu laiku pateikti išvadas ar pasiūlymus dėl Komisijos rengiamų sprendimų projektų;
9.4. prireikus į Komisijos posėdžius kviestis valstybės institucijų ar įstaigų, mokslo institucijų, ekspertizės įstaigų specialistus (ekspertus);
9.5. Komisijos priimtų sprendimų pagrindu teikti siūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei, ministerijoms, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstaigoms, kitoms valstybės institucijoms dėl atitinkamų teisės aktų, susijusių su Komisijos priimamų sprendimų įgyvendinimu, rengimo;
9.6. bendradarbiauti su visuomeninėmis organizacijomis, mokslo institucijomis, ekspertizės įstaigomis;
IV SKYRIUS
KOMISIJOS DARBO ORGANIZAVIMAS
10. Komisijos darbui vadovauja Komisijos pirmininkas, jeigu jo nėra – Komisijos pirmininko pavaduotojas. Komisijos pirmininko pavaduotojas, nesant Komisijos pirmininko, įgyja visus šiame darbo reglamente nustatytus Komisijos pirmininko įgaliojimus.
11. Komisijos pirmininkas šaukia Komisijos posėdžius ir jiems pirmininkauja, tvirtina posėdžių darbotvarkę, atlieka kitas darbo reglamente nustatytas funkcijas.
12. Pagrindinė Komisijos darbo forma yra posėdžiai. Posėdžius šaukia Komisijos pirmininkas, atsižvelgdamas į gautų kreipimųsi dėl daiktų ir įrenginių modelių priskyrimo ginklams, ginklų priedėliams, šaudmenims, jų dalims ir konkrečiai jų kategorijai (toliau – kreipimasis) kiekį ir Komisijos narių pasiūlymus dėl Komisijos posėdžio sušaukimo. Komisijos posėdis turi būti sušaukiamas ne vėliau kaip per 44 kalendorines dienas nuo kreipimosi gavimo.
14. Komisijos posėdžius organizuoja Komisijos sekretorius. Jis nebalsuoja priimant Komisijos sprendimus. Komisijos sekretorius informuoja Komisijos narius apie posėdžio datą, laiką, vietą, teikia Komisijos nariams darbotvarkę ir Komisijos posėdžio medžiagą paštu ar elektroniniu paštu ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki posėdžio.
15. Apie atšaukiamo posėdžio datą Komisijos nariai yra informuojami ne vėliau kaip prieš 2 darbo dienas iki posėdžio datos, pateikus priežastis, dėl kurių posėdis atšaukiamas.
16. Komisijos sprendimai priimami atviru balsavimu posėdyje dalyvaujančių Komisijos narių balsų dauguma, balsuojant „už“ arba „prieš“. Vienas Komisijos narys turi vieną balsą. Esant vienodam balsų skaičiui, lemiamą balsą turi Komisijos pirmininkas. Jeigu Komisijos narys yra neapsisprendęs arba neturi vienareikšmiškos pozicijos Komisijos nagrinėjamu klausimu, jis turi teisę susilaikyti balsuojant. Jeigu Komisijos narys negali dalyvauti priimant Komisijos sprendimus dėl viešų ir privačių interesų nesuderinamumo, jis privalo nusišalinti nuo dalyvavimo priimant sprendimus.
Posėdyje dalyvavę Komisijos nariai, nesutinkantys su posėdyje priimtu sprendimu, turi teisę ne vėliau kaip per 1 darbo dieną po posėdžio raštu arba elektroniniu paštu pareikšti atskirąją nuomonę, kuri įrašoma į Komisijos posėdžio protokolą (toliau – protokolas) ir pridedama prie protokolo.
17. Esant techninėms galimybėms, dėl objektyvių priežasčių fiziškai posėdyje negalintis dalyvauti Komisijos narys prie posėdžio gali prisijungti elektroninių ryšių priemonėmis ir dalyvauti posėdyje vaizdo konferencijos būdu. Prašymą dalyvauti posėdyje vaizdo konferencijos būdu Komisijos narys turėtų pateikti Komisijos sekretoriui ne vėliau kaip prieš 4 darbo dienas iki posėdžio.
18. Komisijos nariai (taip pat ir dėl objektyvių priežasčių posėdyje negalintys dalyvauti) gali raštu ar elektroniniu paštu pateikti savo nuomonę dėl posėdžio darbotvarkės sudarymo, jos keitimo ir darbotvarkės apimties, ketinamo svarstyti klausimo turinio (esmės). Raštas arba elektroninis laiškas turi būti atsiųstas Komisijos sekretoriui iki Komisijos posėdžio pradžios. Komisijos sekretorius iki posėdžio supažindina Komisijos pirmininką su gauta nuomone. Posėdyje negalinčio dalyvauti Komisijos nario nuomonė paskelbiama Komisijos posėdyje ir pridedama prie protokolo. Posėdyje negalintis dalyvauti Komisijos narys balsavime nedalyvauja.
19. Komisijos sprendimai gali būti priimami balsuojant elektroniniu būdu. Komisijos pirmininkas nustato balsavimo datą, iki kurios Komisijos nariai turi pareikšti pritarimą arba nepritarimą sprendimui dėl kiekvieno klausimo. Komisijos sekretorius ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki elektroninio balsavimo termino pabaigos Komisijos nariams pateikia darbotvarkę, posėdžio medžiagą ir nurodo datą, iki kurios Komisijos nariai turi pateikti savo pritarimą arba nepritarimą sprendimui dėl kiekvieno darbotvarkėje svarstomo klausimo. Prireikus Komisijos nariai elektroniniu laišku pateikia Komisijos sekretoriui savo pastabas ar pasiūlymus. Jei Komisijos nariai yra neapsisprendę arba neturi vienareikšmiškos pozicijos Komisijos nagrinėjamu klausimu ir (ar) negali dalyvauti priimant Komisijos sprendimus, Komisijos narys elektroniniu laišku praneša Komisijos sekretoriui apie tai, kad susilaiko balsuojant. Jeigu Komisijos narys negali dalyvauti priimant Komisijos sprendimus dėl viešų ir privačių interesų nesuderinamumo, Komisijos narys elektroniniu laišku praneša Komisijos sekretoriui apie tai, kad nusišalina nuo sprendimo priėmimo. Apie Komisijos nario nusišalinimą nuo dalyvavimo priimant Komisijos sprendimus dėl galimo interesų konflikto Komisijos sekretorius įrašo į protokolą ir informuoja Komisijos narį delegavusios institucijos vadovą.
Elektroniniu būdu priimami sprendimai laikomi teisėtais, jeigu balsavime dalyvauja ne mažiau kaip pusė visų Komisijos narių. Sprendimai elektroniniu būdu priimami balsavime dalyvavusių Komisijos narių balsų dauguma, balsuojant „už“ arba „prieš“. Jeigu balsuojant balsai pasiskirsto po lygiai, rezultatą lemia Komisijos pirmininko balsas.
Komisijos nariai elektroniniu būdu informuojami apie priimtą sprendimą. Su priimtu sprendimu nesutinkantys Komisijos nariai gali pasinaudoti šio darbo reglamento 16 punkto antrojoje pastraipoje nurodyta teise.
20. Posėdžiuose ar elektroniniu būdu priimti Komisijos sprendimai įforminami protokolais, kurie turi būti parengti, suderinti su Komisijos nariais ir pasirašyti per 10 darbo dienų nuo posėdžio ar elektroninio balsavimo pabaigos dienos. Protokole nurodomas sprendimo priėmimo būdas (balsuojant posėdyje arba elektroniniu būdu), posėdžio ar elektroninio balsavimo data, protokolo eilės numeris, posėdyje ar elektroniniame balsavime dalyvavę Komisijos nariai ir prireikus kiti posėdžio dalyviai, svarstomi klausimai ir priimti sprendimai. Komisijos sekretorius protokolo projektą parengia per 5 darbo dienas nuo posėdžio ar elektroninio balsavimo pabaigos dienos ir elektroniniu paštu išsiunčia Komisijos nariams, kurie turi teisę per 2 darbo dienas nuo protokolo projekto gavimo dienos dėl jo pateikti pastabų ir pasiūlymų. Protokolą pasirašo Komisijos pirmininkas ir Komisijos sekretorius. Protokolas formuojamas Policijos dokumentų valdymo sistemoje ir pasirašomas kvalifikuotu elektroniniu parašu.
21. Komisijos priimti galutiniai sprendimai skelbiami Teisės aktų registre (kaip posėdžio protokolo išrašo forma) ir yra privalomi visoms ginklų ir šaudmenų apyvartos kontrolę vykdančioms valstybės institucijoms, ginklų ir šaudmenų apyvartą vykdantiems subjektams. Teisės aktų registre skelbiami tik tokie Komisijos sprendimai, kurie yra Teisės aktų registro objektai, numatyti Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje.
22. Prašymai dėl Komisijos atliekamų funkcijų pateikiami Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos. Subjektai, kurių netenkina Komisijos priimti sprendimai, Komisijos sprendimus per 30 dienų gali apskųsti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatyta tvarka. Subjektai, kurių netenkina Komisijos priimti sprendimai, taip pat turi teisę raštu kreiptis į Komisijos pirmininką su motyvuotu prašymu keisti Komisijos priimtus sprendimus. Komisijos pirmininkas, įvertinęs prašyme pateiktas aplinkybes, sprendžia, ar Komisijos priimtas sprendimas turi būti peržiūrėtas iš naujo. Komisijos sprendimų peržiūra vyksta komisijos posėdyje bendra tvarka, nustatyta šio reglamento 12–19 punktuose.
23. Komisijos nariams gali atstovauti pavaduojantys asmenys, deleguojančios institucijos paskirti kartu su Komisijos nariu, prieš tai informuojant apie tai Komisijos pirmininką, o jeigu jo nėra – Komisijos pirmininko pavaduotoją. Apie pavaduojančio asmens dalyvavimą praneša posėdyje negalintis dalyvauti Komisijos narys arba jo atstovaujama institucija.
V SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
24. Institucija, delegavusi asmenį į Komisiją, turi teisę atšaukti savo atstovą, pakeisti savo atstovą kitu ir privalo apie tai raštu informuoti Policijos departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos.
25. Komisijos veiklą organizuoja ir techniškai aprūpina Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos.
Ekspertų komisijos daiktų ir įrenginių
modelių ginklams, ginklų priedėliams,
šaudmenims, jų dalims ir konkrečiai jų
kategorijai priskirti darbo reglamento
priedas
DUJINIŲ GINKLŲ VERTINIMO KRITERIJAI
1. Įrenginiai, turintys šovinio lizdą, kurie yra suprojektuoti šaudyti tik tuščiaisiais šaudmenimis, dirginamąja medžiaga, kitomis veikliosiomis medžiagomis ar pirotechniniais signaliniais šoviniais, turi atitikti šiuos reikalavimus:
1.1. jais galima šaudyti pirotechniniais signaliniais šoviniais, tik jeigu ant vamzdžio laibgalio yra pritvirtintas adapteris;
1.2. juose yra įstatytas patvarus įtaisas, neleidžiantis iššauti šovinių, užtaisytų vienu ar daugiau kietų šratų, kietomis kulkomis arba kietais sviediniais;
2. Šių įrenginių savybių neturi būti įmanoma įprastais įrankiais pakeisti taip, kad sprogstamųjų medžiagų degimo produktų slėgio jėga iš jų būtų galima atlikti šūvį ir paleisti kulką ar sviedinį.
3. Visos pagrindinės įrenginių dalys yra tokios, kad jų neįmanoma surinkti arba naudoti kaip pagrindines šaunamojo ginklo dalis.
5. Jeigu įrenginio vamzdis ne ilgesnis kaip 30 cm arba jeigu jo bendras ilgis ne didesnis kaip 60 cm, neišimamos pertvaros turi būti įstatytos per visą vamzdžio ilgį taip, kad sprogstamųjų medžiagų degimo produktų slėgio jėga šratas, kulka ar sviedinys negalėtų pralėkti pro vamzdį ir kad likęs laisvas plotas vamzdžio laibgalyje nebūtų ilgesnis kaip 1 cm.
6. Jeigu įrenginys neatitinka šio priedo 5 punkte nustatytų vertinimo kriterijų, neišimamos pertvaros turi būti įstatytos bent per trečdalį vamzdžio ilgio taip, kad sprogstamųjų medžiagų degimo produktų slėgio jėga šratas, kulka ar sviedinys negalėtų pralėkti pro vamzdį ir kad likęs laisvas plotas vamzdžio laibgalyje nebūtų ilgesnis kaip 1 cm.
7. Visais atvejais, neatsižvelgiant į tai, ar įrenginys atitinka šio priedo 5 ar 6 punkte nustatytus vertinimo kriterijus, pirmoji vamzdžio pertvara įstatoma už įrenginio šovinio lizdo, kuo arčiau to lizdo, kartu sudarant galimybę išleisti dujas per išėjimo angas.
8. Įrenginiuose, kurie yra sukonstruoti šaudyti tik tuščiaisiais šaudmenimis, šio priedo 5 arba 6 punkte nurodytos pertvaros visiškai blokuoja vamzdį, išskyrus vieną ar kelias dujų slėgio išėjimo angas. Be to, pertvaros visiškai blokuoja vamzdį taip, kad iš įrenginio priekio nebūtų galima iššauti dujų.
9. Visos pertvaros yra įstatytos visam laikui ir jų negalima išmušti nesugadinus įrenginio šovinio lizdo ar vamzdžio.
Įrenginių, kurie yra sukonstruoti šaudyti tik tuščiaisiais šaudmenimis, pertvaros yra pagamintos iš pjaustymui, gręžimui ar šlifavimui (ar kitam panašiam procesui) visiškai atsparių medžiagų, o jų kietis yra ne mažesnis kaip 700 HV 30 (pagal Vikerso kiečio bandymą).
Įrenginių, kuriems netaikoma šio punkto antroji pastraipa, pertvaros yra pagamintos iš pjaustymui, gręžimui ar šlifavimui (ar kitam panašiam procesui) atsparių medžiagų, o jų kietis yra ne mažesnis kaip 610 HV 30. Išilgai vamzdžio ašies gali būti kanalas, kuriuo būtų galima iš įrenginio iššauti dirginamąsias ar kitas veikliąsias medžiagas.
Bet kuriuo atveju pertvaros yra tokios, kad jomis neleidžiama:
10. Šovinio lizdas ir vamzdis yra palenkti, pakreipti arba išdėstyti taip, kad nebūtų galima šaudmenų su sviediniu užtaisyti įrenginyje arba iš jo šauti. Be to, kai naudojami revolverio tipo įrenginiai:
10.1. priekinės būgnelio šovinio lizdo angos susiaurinamos, siekiant užtikrinti, kad kulkos būtų užblokuotos šovinio lizde;