PALANGOS MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS

DIREKTORIUS

ĮSAKYMAS

DĖL PALANGOS MIESTO SAVIVALDYBĖS ŠVIETIMO STEBĖSENOS RODIKLIŲ SĄRAŠO IR ŠVIETIMO STEBĖSENOS TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO

2019 m. kovo 20 d. Nr. A1-332

Palanga

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, 29 straipsnio 8 dalies 2 punktu, Valstybės (strateginių) švietimo stebėsenos rodikliais, patvirtintais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugpjūčio 14 d. įsakymo Nr. V-1200 „Dėl Valstybės (strateginių) švietimo stebėsenos rodiklių patvirtinimo“ 1 punktu,  Valstybės švietimo ir mokslo stebėsenos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugpjūčio 14 d. įsakymo Nr. V-1201 „Dėl Valstybės švietimo ir mokslo stebėsenos tvarkos aprašo tvirtinimo“ 1 punktu, 20  ir 28 punktais:

1. T v i r t i n u pridedamus:

1.1. Palangos miesto savivaldybės švietimo stebėsenos rodiklių sąrašą;

1.2. Palangos miesto savivaldybės švietimo stebėsenos tvarkos aprašą.

2. P r i p a ž į s t u netekusiu galios Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. lapkričio 14 d. įsakymo Nr. A1-1153 „Dėl Palangos miesto savivaldybės švietimo stebėsenos rodiklių“ 1 punktą.

Direktorė                                                                                                                  Akvilė Kilijonienė

PATVIRTINTA

Palangos miesto savivaldybės administracijos

direktoriaus 2019 m. kovo 20 d. įsakymo Nr. A1-332

1.1 punktu

PALANGOS MIESTO SAVIVALDYBĖS ŠVIETIMO STEBĖSENOS RODIKLIŲ SĄRAŠAS

I SKYRIUS

ŠVIETIMO KONTEKSTO RODIKLIAI

1.  Švietimo konteksto rodikliai parodo išorines sąlygas, turinčias įtakos švietimui:

Eil. Nr.	Rodiklio pavadinimas	Rodiklio aprašymas	Rodikliui apskaičiuoti reikalingi duomenys		Rodiklio rinkimo dažnumas
			Duomens pavadinimas	Duomens (-ų) šaltinis
1.1.	Savivaldybės švietimo įstaigų tinklas	Švietimo įstaigų skaičius pagal mokyklų tipus ir vykdomas programas	Mokyklų skaičius	ŠMIR	Kartą per metus
1.2.	Gyventojų skaičius ir sudėtis pagal amžiaus grupes	Savivaldybės gyventojų skaičius ir dalis (%) metų pradžioje pagal tokias amžiaus grupes: 0–6 m., 7–16 m., 17–21 m., 22–35 m., 36–64; 65 m. ir vyresni	Bendras savivaldybės gyventojų skaičius sausio 1 d., iš jų:	Lietuvos Respublikos  statistikos departamento interneto svetainė	Kartą per metus
			0–6 m. gyventojų skaičius
			7–16 m. gyventojų skaičius
			17–21 m. gyventojų skaičius
			22–35 m. gyventojų skaičius
			36–64 m. gyventojų skaičius
			65 m. ir vyresnių gyventojų skaičius
1.2.          .	Gimstamumas	Per praėjusius metus nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. mieste gimusių vaikų skaičius (ne deklaruotų, o faktiškai gyvenusių mieste)	Per praėjusius metus gimusių vaikų skaičius	Civilinės metrikacijos skyrius	Kartą per metus
1.3.	Mokinių skaičiaus kaita pagal ugdymo programas	Mokinių skaičius pagal vykdomas ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas	Vaikų skaičius ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir 1–12 klasių mokinių skaičius rugsėjo 1 d.	Mokinių registras (toliau – MR)	Kartą per metus
1.4.	Pagal privalomojo ugdymo programas nesimokančių 7–16 metų vaikų dalis (%)	7–16 metų mokinių, nesimokančių pagal privalomojo ugdymo programas (pradinio ir pagrindinio), skaičius	7–16 metų mokinių, kurie mokosi pagal privalomojo ugdymo programas (pradinio ir pagrindinio), skaičius ir savivaldybėje gyvenančių 7-16 metų vaikų skaičius	MR ir NEMIS	Kartą per metus

II SKYRIUS

ŠVIETIMO MATERIALINIO APRŪPINIMO RODIKLIAI

2.  Švietimo materialinio aprūpinimo rodikliai parodo materialinį ir finansinį indėlį į švietimo aprūpinimą:

Eil. Nr.	Rodiklio pavadinimas	Rodiklio aprašymas	Rodikliui apskaičiuoti reikalingi duomenys		Rodiklio rinkimas
			Duomens pavadinimas	Duomens (-ų) šaltinis
2.1.	Vienam priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos mokiniui tenkanti mokymo lėšų suma	Vidutinė mokymo lėšų suma per metus skiriama vienam priešmokyklinio ugdymo grupių, bendrojo ugdymo mokyklų mokiniui, kuris mokosi pagal pradinio, pagrindinio arba vidurinio ugdymo programą	Ikimokyklinio ugdymo mokykloms (priešmokyklinio ugdymo grupėms) ir mokykloms tekusios mokymo lėšos per kalendorinius metus	Švietimo skyrius	Kartą per metus
2.2.	Mokyklos aplinkai steigėjo skirtų lėšų suma, tenkanti vienam mokiniui	Vidutinė mokyklos aplinkai steigėjo skirtų lėšų suma, per metus skiriama vienam mokyklos mokiniui, kuris mokosi pagal pradinio, pagrindinio arba vidurinio ugdymo programą	Bendrojo ugdymo mokyklų aplinkai skirtos lėšos, mokinių skaičius	Švietimo skyrius, MR	Kartą per metus
2.3.	Vieno mokinio išlaikymo kaina mokykloje	Vidutinė lėšų (mokyklų gautų mokymo lėšų ir aplinkos lėšų) suma, per metus skiriama vienam mokiniui	Gautos mokymo lėšos, skirtos mokyklos aplinkos lėšos, mokinių skaičius mokykloje	Švietimo skyrius, MR	Kartą per metus
2.4.	Nemokamai maitinamų mokinių dalis	Nemokamai maitinamų priešmokyk-linukų ir 1–12 klasių mokinių skaičius lapkričio 2 d. ir dalis (%)	1–12 klasių mokinių ir priešmo-kyklinukų skaičius rugsėjo 1 d.	MR, Socialinės rūpybos skyrius	Kartą per metus
2.5.	Mokinių pavėžėjimui skirta lėšų suma ir pavežamų mokinių dalis (%)	Pavežamų iš namų į mokyklą 1–12 klasių mokinių ir priešmokyklinukų skaičius ir dalis (%)	1–12 klasių mokinių ir priešmo-kyklinukų skaičius rugsėjo 1 d.	MR, Švietimo skyrius	Kartą per metus
2.6.	Bendrojo ugdymo mokyklų pedagogų kvalifikacijai tobulinti panaudotų ir skirtų lėšų santykis	Mokytojų kvalifikacijai tobulinti skirtos ir panaudotos mokymo lėšos išreikštos kaip bendrojo ugdymo mokyklų pedagogų kvalifikacijai tobulinti skirtų mokymo lėšų dalis (procentais)	Mokytojų kvalifikacijai tobulinti faktiškai skirtos ir panaudotos mokymo lėšos	Švietimo skyrius	Kartą per metus
2.7.	Bendrojo ugdymo mokyklų vadovėliams skirtų lėšų panaudojimas	Vadovėliams įsigyti skirtos ir panaudotos mokinio mokymo lėšų dalis (procentais)	Faktiškai skirtos ir panaudotos vadovėliams įsigyti mokymo lėšos	Švietimo skyrius	Kartą per metus
2.8.	Švietimo įstaigų dalyvavimas projektuose, papildomų lėšų pritraukimas	Švietimo įstaigų dalyvavimas projektuose  ir  lėšos, pritraukiamos papildomai. Mokinių, dalyvavusių projektuose, skaičius.	Per kalendorinius metus finansuotų projektų skaičius, projektinės lėšos, mokinių, dalyvavusių projektuose, skaičius, Bendras mokinių skaičius	Mokyklos, Švietimo skyrius	Kartą per metus (sausio 10 d.)

III SKYRIUS

DARBUOTOJUS APIBŪDINANTYS RODIKLIAI

3.  Darbuotojus apibūdinantys rodikliai parodo mokyklų darbuotojų (vadovų, pedagogų, kitų) charakteristikas pagal amžių, kvalifikaciją ir kt.:

Eil. Nr.	Rodiklio pavadinimas	Rodiklio aprašymas	Rodikliui apskaičiuoti reikalingi duomenys		Rodiklio rinkimas
			Duomens pavadinimas	Duomens (-ų) šaltinis
3.1.	Mokyklų pedagogų pasiskirstymas pagal amžių	Bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokyklų pedagogų pasiskirstymas (%) pagal amžių. Amžius skaičiuojamas pagal spalio 1 d. datą. Dirbančiųjų ne pagrindinėse darbovietėse skaičiuoti nereikia.	Bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokyklų pedagogų skaičius spalio 1 d.	Pedagogų registras (toliau -PR)	Kartą per metus
			Iš jų iki 30 m.
			Iš jų nuo 30 m. iki 45 m.
			Iš jų nuo 45 m. iki 60 m.
			Iš jų nuo 60 m. iki 65 m.
			Iš jų 65 m. ir vyresni
3.2.	Mokyklų pedagogų pasiskirstymas pagal kvalifikacines kategorijas	Bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokyklų pedagogų pasiskirstymas (%) pagal kvalifikacines kategorijas. Kategorijos skaičiuojamos pagal atitinkamų metų spalio 1 d. duomenis. Jei asmuo turi kelias kvalifikacines kategorijas (pvz., matematikos vyr. mokytojas, informatikos mokytojas metodininkas), skaičiuojama aukštesnė kategorija (šiuo atveju – metodininkas). Dirbančiųjų ne pagrindinėse darbovietėse skaičiuoti nereikia.	Bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokyklų pedagogų skaičius spalio 1 d.	Bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokyklos	Kartą per metus (spalio 10 d.)
			Iš jų mokytojų (pedagogų) ir neatestuotų pedagogų skaičius
			Iš jų vyresniųjų mokytojų (pedagogų) skaičius
			Iš jų mokytojų metodininkų (pedagogų) skaičius
			Iš jų mokytojų ekspertų (pedagogų) skaičius
3.3.	Kvalifikaciją tobulinusių pedagogų dalis	Bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokyklų pedagogų, per metus  bent vieną dieną (8 val.) dalyvavusių mokymuose (pvz., seminare) ir turinčių tai patvirtinantį dokumentą, dalis (%). Skaičiuojami pedagogai, esantys pedagogų registre pagal spalio 1 d. duomenis. Dirbančiųjų ne pagrindinėse darbovietėse skaičiuoti nereikia.	Bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokyklų pedagogų, dirbančių pagrindinėse pareigose, skaičius spalio 1 d.	Bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokyklos	Kartą per metus (spalio 10 d.)
			Iš jų per praėjusius metus tobulinusių kvalifikaciją skaičius

IV SKYRIUS

UGDYMO ORGANIZAVIMĄ IR PASLAUGAS APIBŪDINANTYS RODIKLIAI

4.  Ugdymo organizavimą ir paslaugas apibūdinantys rodikliai:

Eil. Nr.	Rodiklio pavadinimas	Rodiklio aprašymas	Rodikliui apskaičiuoti reikalingi duomenys		Rodiklio rinkimas
			Duomens pavadinimas	Duomens (-ų) šaltinis
4.1.	Pavežamų iš namų į mokyklą mokinių skaičius ir dalis	Pavežamų iš namų į mokyklą 1–12 klasių mokinių ir priešmokyklinukų skaičius ir dalis (%)	1–12 klasių mokinių ir priešmo-kyklinukų skaičius rugsėjo 1 d.	MR	Kartą per metus
			Iš jų pavežamų iš namų į mokyklą skaičius	MR	Kartą per metus
4.2.	Bendrojo ugdymo mokyklų mokinių, kuriems mokykloje buvo suteikta psichologinė ar/ir specialioji pedagoginė ir specialioji pagalba, dalis (%)	Bendrojo ugdymo mokyklų mokinių, kuriems mokykloje per metus buvo suteikta psichologinė ar/ir specialioji pedagoginė ir specialioji pagalba, dalis (procentais) lyginant su mokinių, kuriems ši pagalba buvo rekomenduota, skaičiumi	Mokinių skaičius, Pagalbos mokiniui specialistų skaičius,	Bendrojo ugdymo mokyklos	Kartą per metus (sausio 10 d.)

V SKYRIUS

DALYVAVIMO ŠVIETIMO PROCESE RODIKLIAI

5.  Dalyvavimo švietimo procese rodikliai parodo, kuri mokinių dalis ir pagal kokias programas mokosi bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokyklose, mokinių lankomumą:

Eil. Nr.	Rodiklio pavadinimas	Rodiklio aprašymas	Rodikliui apskaičiuoti reikalingi duomenys		Rodiklio rinkimas
			Duomens pavadinimas	Duomens (-ų) šaltinis
5.1.	Palangos miesto savivaldybės švietimo įstaigose ugdomų 0–6 metų vaikų dalis	Savivaldybės švietimo įstaigose ugdomų 0–5 metų vaikų dalis (%), palyginti su bendru savivaldybės to amžiaus vaikų skaičiumi	Bendras 0–6 m. amžiaus vaikų, deklaravusių gyvenamąją vietą ir faktiškai gyvenančių Palangos miesto savivaldybėje, skaičius sausio 1 d.	CMS	Kartą per metus
			Iš jų savivaldybės švietimo įstaigose ugdomų pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ar pradinio ugdymo programas skaičius	MR
5.2.	Mokinių pasiskirstymas pagal ugdymo programas	Savivaldybės mokyklose pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio (ir socialinių įgūdžių) ugdymo programas ugdomų vaikų skaičius ir dalis (%)	Mokyklose ugdomų vaikų skaičius (visi MR esantys vaikai) rugsėjo 1 d., iš jų:	MR	Kartą per metus
			Ugdomų pagal ikimokyklinio ugdymo programas skaičius
			Ugdomų pagal priešmokyklinio ugdymo programas skaičius
			Ugdomų pagal pradinio ugdymo programas (1–4 klasėse) skaičius
			Ugdomų pagal pagrindinio ugdymo programas (5–10, I-II gimnazijos klasėse) skaičius
			Ugdomų pagal vidurinio ugdymo programas (III-IV gimnazijos klasėse)
			Ugdomų pagal Socialinių įgūdžių ugdymo programą skaičius
5.3.	Mokinių, lankančių neformaliojo vaikų švietimo programas savo mokykloje, dalis	Mokinių, lankančių neformaliojo vaikų švietimo programas savo mokykloje (pagal mokyklos ugdymo planą), dalis (%) spalio 1 d. Jei mokinys lanko kelis būrelius, jis skaičiuojamas 1 kartą	Mokinių registre esančių 1–12 kl. mokinių skaičius rugsėjo 1 d.	MR	Kartą per metus
			Iš jų lankančių bent vieną būrelį savo mokykloje skaičius spalio 1 d.
5.4.	Mokinių, ugdomų pagal tikslinėmis valstybės lėšomis finansuojamas NVŠ programas, dalis	Mokinių, ugdomų pagal tikslinėmis valstybės lėšomis finansuojamas NVŠ programas, dalis (%) spalio 1 d.	Mokinių registre esančių 1–12 kl. mokinių skaičius rugsėjo 1 d.	MR, Švietimo skyrius	Kartą per metus
			Iš jų gaunančių NVŠ tikslinį finansavimą skaičius
5.5.	Mokinių, ugdomų pagal formalųjį švietimą papildančias neformaliojo vaikų švietimo programas, dalis	Savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose besimokančių mokinių, ugdomų neformaliojo vaikų švietimo mokyklose pagal formalųjį švietimą papildančias programas (Sporto centro, Moksleivių klubo, Stasio Vainiūno meno mokykla), dalis (%) spalio 1 d. Jei vaikas lanko kelias neformaliojo vaikų švietimo mokyklas ar toje pačioje mokykloje yra ugdomas pagal kelias skirtingas programas, jis skaičiuojamas 1 kartą	Mokinių registre esančių 1–12 kl. mokinių skaičius rugsėjo 1 d.	MR	Kartą per metus
			Iš jų lankančių neformaliojo švietimo mokyklas skaičius spalio 1 d.
5.6.	Praleistų pamokų, tenkančių vienam mokiniui, skaičiaus pasiskirstymas pagal priežastis	Praleistų pamokų, tenkančių vienam mokiniui, skaičiaus ir dalies (%) pasiskirstymas pagal priežastis: pateisintų, nepateisintų. Praleistų pamokų skaičius skaičiuojamas ugdymo procesui pasibaigus.	Mokinių skaičius mokslo metų pradžioje (rugsėjo 1 d.)	MR	Kartą per metus (spalio 10 d.)
			Per praėjusius mokslo metus bendras praleistų pamokų skaičius (skaičiuojamas ugdymo procesui pasibaigus)	Bendrojo ugdymo mokyklos
			Iš jų be pateisinamos priežasties praleistų pamokų skaičius
5.7.	Mokyklos nelankiusių mokinių skaičius	Mokyklos nelankiusių mokinių (per mėnesį be pateisinamos priežasties praleidusių daugiau kaip pusę pamokų pagal privalomojo švietimo programas) skaičius per praėjusius mokslo metus (jei vaikas kelis mėnesius buvo nelankančiųjų sąraše, jis skaičiuojamas vieną kartą)	Mokyklos nelankiusių mokinių skaičius	NEMIS	Kartą per metus
5.8.	Grįžusių iš užsienio mokinių skaičius mokyklose	Mokinių, per mokslo metus grįžusių iš užsienio, skaičius	Grįžusių iš užsienio mokinių skaičius pagal klases	Švietimo skyrius	Kartą per metus
5.9.	Užsieniečių mokinių skaičius mokykloje	Užsieniečių mokinių skaičius mokykloje	Užsieniečių mokinių skaičius mokykloje pagal klases ir gimtąją kalbą.	Švietimo skyrius	Kartą per metus

VI SKYRIUS

ŠVIETIMO REZULTATŲ, POVEIKIO IR PASEKMIŲ RODIKLIAI

6.  Švietimo rezultatų ir pasekmių rodikliai parodo rezultatus ir pasekmes, pasiektus baigus tam tikrą švietimo proceso etapą: mokyklos pakopą, švietimo lygmenį ir pan., bei švietimo rezultatų poveikį visuomenei:

Eil. Nr.	Rodiklio pavadinimas	Rodiklio aprašymas	Rodikliui apskaičiuoti reikalingi duomenys		Rodiklio rinkimas
			Duomens pavadinimas	Duomens (-ų) šaltinis
6.1.	1–4 klasių mokinių pasiskirstymas pagal mokymosi rezultatus	1–4 klasių mokinių pasiskirstymas pagal mokymosi rezultatus skaičiuojamas už parėjusius mokslo metus pagal mokinių metinius įvertinimus. „Labai gerai“ besimokantis mokinys – tai 1–4 klasių mokinys, pasiekęs visų mokomųjų dalykų aukštesnįjį pasiekimų lygmenį. „Gerai“ besimokantis mokinys – tai 1–4 klasių mokinys, pasiekęs visų mokomųjų dalykų pagrindinį arba aukštesnįjį pasiekimų lygmenį, išskyrus labai gerai besimokančiuosius. „Patenkinamai“ besimokantis mokinys – tai 1–4 klasių mokinys, pasiekęs visų mokomųjų dalykų ne žemesnį kaip patenkinamą pasiekimų lygmenį, išskyrus labai gerai ir gerai besimokančiuosius	1–4 klasių mokinių skaičius mokslo metų pabaigoje	MR	Kartą per metus (spalio 10 d.)
			Iš jų labai gerai besimokančiųjų skaičius	Bendrojo ugdymo mokyklos
			Iš jų gerai besimokančiųjų skaičius
			Iš jų patenkinamai besimokančiųjų skaičius
			Iš jų nepasiekusių bent vieno mokomojo dalyko patenkinamo pasiekimų lygmens skaičius
6.2.	5–8 klasių mokinių pasiskirstymas pagal mokymosi rezultatus	5–8 klasių mokinių pasiskirstymas pagal mokymosi rezultatus skaičiuojamas už parėjusius mokslo metus pagal mokinių metinius įvertinimus. „Labai gerai“ besimokantis mokinys – tai 5–8 ir klasių mokinys, kurio metiniai visų dalykų įvertinimai yra „9“ arba „10“. „Gerai“ besimokantis mokinys – tai 5–8 klasių mokinys, kurio metiniai visų dalykų įvertinimai yra ne mažesni negu „7“ (išskyrus labai gerai besimokančiuosius). „Patenkinamai“ besimokantis mokinys – tai 5–8 klasių mokinys, kurio metiniai visų dalykų įvertinimai yra ne mažesni negu „4“ (išskyrus labai gerai ir gerai besimokančiuosius). „Nepatenkinamai“ besimokantis mokinys – tai 5–8 klasių mokinys, kurio bent vieno mokomojo dalyko metinis įvertinimas yra „1“, „2“ arba „3“	5–8 klasių mokinių skaičius mokslo metų pabaigoje	MR	Kartą per metus (spalio 10 d.)
			Iš jų labai gerai besimokančiųjų skaičius	Bendrojo ugdymo mokyklos
			Iš jų gerai besimokančiųjų skaičius
			Iš jų patenkinamai besimokančiųjų skaičius
			Iš jų nepatenkinamai besimokančiųjų skaičius
6.3.	9–10 (I-II gimnazijos) klasių mokinių pasiskirstymas pagal mokymosi rezultatus	9–10 (I-II gimnazijos) klasių mokinių pasiskirstymas pagal mokymosi rezultatus skaičiuojamas už praėjusius mokslo metus pagal mokinių metinius įvertinimus. „Labai gerai“, „Gerai“, „Patenkinamai“, „Nepatenkinamai“ besimokančio mokinio sąvokos pateiktos 6.2 rodiklio aprašyme	9–10 (I-II gimnazijos) klasių mokinių skaičius mokslo metų pabaigoje	MR	Kartą per metus (spalio 10 d.)
			Iš jų labai gerai besimokančiųjų skaičius	Bendrojo ugdymo mokyklos
			Iš jų gerai besimokančiųjų skaičius
			Iš jų patenkinamai besimokančiųjų skaičius
			Iš jų nepatenkinamai besimokančiųjų skaičius
6.4.	III-IV gimnazijos klasių mokinių pasiskirstymas pagal mokymosi rezultatus	III-IV gimnazijos klasių mokinių pasiskirstymas pagal mokymosi rezultatus skaičiuojamas už praėjusius mokslo metus pagal mokinių metinius įvertinimus. „Labai gerai“, „Gerai“, „Patenkinamai“, „Nepatenkinamai“ besimokančio mokinio sąvokos pateiktos 6.2 rodiklio aprašyme	III-IV gimnazijos klasių mokinių skaičius mokslo metų pabaigoje	MR	Kartą per metus (spalio 10 d.)
			Iš jų labai gerai besimokančiųjų skaičius	Bendrojo ugdymo mokyklos
			Iš jų gerai besimokančiųjų skaičius
			Iš jų patenkinamai besimokančiųjų skaičius
			Iš jų nepatenkinamai besimokančiųjų skaičius
6.5.	Įvairių olimpiadų, konkursų, varžybų dalyvių ir 1–3 vietų laimėtojų skaičius ir dalis (išskyrus sportą)	Miesto, regiono, šalies, tarptautinių įvairių olimpiadų, konkursų, varžybų dalyvių skaičius gaunamas skaičiuojant kiekvieną mokinį tiek kartų, kiek įvairių konkursų, varžybų, olimpiadų (išskyrus sportą) vienas ar kartu su komanda jis dalyvavo per mokslo metus. 1–3 vietų laimėtojų skaičius gaunamas  skaičiuojant kiekvieną mokinį tiek kartų, kiek jis įvairiuose miesto, regiono, šalies, tarptautiniuose konkursuose vienas ar kartu su komanda užėmė 1–3 vietą ar gavo I–III laipsnio ar jį atitinkantį  diplomą (pvz., „Auksinės kengūros diplomas“ ir pan.) per mokslo metus. Jei konkursas komandinis, skaičiuojami visi komandos nariai. Laimėtojų skaičius ir dalis skaičiuojami nuo bendro 1–10 ir I-IV gimnazijos klasių mokinių skaičiaus	1-10 ir I-IV gimnazijos klasių mokinių skaičius rugsėjo 1 d.	MR	Kartą per metus (spalio 10 d.)
			Iš jų miesto, regiono, šalies, tarptautinių įvairių olimpiadų, konkursų, varžybų dalyvių skaičius per mokslo metus (skaičiuojamas mokslo metams pasibaigus)	Bendrojo ugdymo mokyklos
			Iš jų miesto, regiono, šalies, tarptautinių įvairių olimpiadų, konkursų, varžybų 1–3 vietų laimėtojų skaičius per mokslo metus (skaičiuojamas mokslo metams pasibaigus)
6.6.	Įvairių sporto varžybų dalyvių ir 1–3 vietų laimėtojų skaičius ir dalis	Įvairių miesto, regiono, šalies, tarptautinių sporto varžybų dalyvių skaičius gaunamas skaičiuojant kiekvieną mokinį tiek kartų, kiek įvairių varžybų jis vienas ar kartu su komanda dalyvavo per mokslo metus. 1–3 vietų laimėtojų skaičius gaunamas skaičiuojant kiekvieną mokinį tiek kartų, kiek jis įvairiose miesto, regiono, šalies, tarptautinėse sporto varžybose vienas ar kartu su komanda užėmė 1–3 vietą ar gavo I–III laipsnio diplomą per mokslo metus. Jei konkursas komandinis, skaičiuojami visi komandos nariai. Laimėtojų skaičius ir dalis skaičiuojami nuo bendro 1–10 ir I-IV gimnazijos klasių mokinių skaičiaus	1–10 ir I-IV gimnazijos mokinių skaičius rugsėjo 1 d.	MR	Kartą per metus (spalio 10 d.)
			Iš jų įvairių miesto, regiono, šalies, tarptautinių sporto varžybų dalyvių skaičius per mokslo metus (skaičiuojamas mokslo metams pasibaigus)	Bendrojo ugdymo mokyklos
			Iš jų įvairių miesto, regiono, šalies, tarptautinių sporto varžybų 1–3 vietų laimėtojų skaičius per mokslo metus (skaičiuojamas mokslo metams pasibaigus)
6.7.	Įgijusių pagrindinį išsilavinimą ir tais pačiais metais tęsiančiųjų mokslą dalis	Įgijusių pagrindinį išsilavinimą ir tais pačiais metais tęsiančiųjų mokslą dalis (%)	10 (II gimnazijos) klasių mokinių, gavusių išsilavinimo pažymėjimus, skaičius mokslo metų pabaigoje	MR (1 mokykla)	Kartą per metus (spalio 10 d.)
			Iš jų tęsiančių mokslą savo ar kitoje mokykloje skaičius rugsėjo 1 d.	Bendrojo ugdymo mokyklos
6.8.	Kartojančiųjų kursą dalis	Kartojančiųjų kursą dalis (%)	1–10, I-IV gimnazijos klasių mokinių skaičius mokslo metų pabaigoje	MR	Kartą per metus
			Iš jų paliktų kartoti kurso skaičius
6.9.	Abiturientų pasiskirstymas pagal tolimesnę veiklą po mokyklos baigimo	Abiturientų pasiskirstymas pagal tolimesnę veiklą po mokyklos baigimo (įstojusiųjų į aukštąsias universitetines mokyklas skaičius ir dalis, įstojusiųjų į aukštąsias neuniversitetines mokyklas skaičius ir dalis, įstojusiųjų į profesines mokyklas skaičius ir dalis, kita)	Abiturientų, baigusių mokyklą, skaičius	Bendrojo ugdymo mokyklos	Kartą per metus (spalio 10 d.)
			Iš jų įstojusiųjų į aukštąsias universitetines mokyklas skaičius rugpjūčio 20 d.
			Iš jų įstojusiųjų į aukštąsias neuniversitetines mokyklas skaičius rugpjūčio 20 d.
			Iš jų įstojusiųjų į profesines mokyklas skaičius rugpjūčio 20 d.
			Kita

___________________________

PATVIRTINTA

Palangos miesto savivaldybės administracijos

direktoriaus 2019 m. kovo 20 d. įsakymo Nr. A1-332

1.2 punktu

PALANGOS MIESTO SAVIVALDYBĖS ŠVIETIMO STEBĖSENOS TVARKOS APRAŠAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Palangos miesto savivaldybės švietimo stebėsenos tvarkos aprašas (toliau tekste - Aprašas) nustato švietimo stebėsenos tikslą ir uždavinius, objektą, organizavimą ir vykdymą, švietimo stebėsenos rodiklius, disponavimą švietimo stebėsenos informacija ir stebėsenos finansavimą.

2. Švietimo stebėsena – nuolatinė švietimo būklės ir kaitos analizė, vertinimas, prognozavimas.

3. Švietimo stebėsenos paskirtis – sudaryti sąlygas visiems švietimo valdymo subjektams priimti pagrįstus sprendimus ir vykdyti švietimo kokybę laiduojantį valdymą.

4. Šis Aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu, Lietuvos Respublikos statistikos įstatymu, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymu, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, Valstybės Švietimo ir mokslo stebėsenos tvarkos aprašu.

5. Šiame Apraše vartojamos sąvokos:

Analitinė informacija – duomenimis pagrįsti apibendrinimai ir išvados.

Duomenys – surinkta kokybinė (aprašomoji) ir kiekybinė (statistinė) medžiaga, atspindinti stebimo objekto būklę.

Duomenų apdorojimas – duomenų tikrinimas, sumavimas, grupavimas, klasifikavimas, statistinių lentelių ir grafikų rengimas.

Duomenų integravimas – sutvarkytų ir apdorotų duomenų gavimas ir jų prijungimas prie esamų duomenų.

Duomenų tvarkymas – ataskaitų ir anketų, taisyklių joms pildyti rengimas, jų teikimas duomenų teikėjams, rinkimas ir rengimas apdoroti.

Informacijos skelbimas – viešas duomenų ir analitinės informacijos pranešimas internete, spaudoje, per radiją, televiziją, konferencijose ir pan.

Indėlis į švietimą – pastangos ir/arba ištekliai, reikalingi švietimo sistemai veikti ir tikslams pasiekti.

Neformaliojo švietimo mokyklos – ikimokyklinio ugdymo mokyklos, neformaliojo vaikų švietimo mokyklos ir formalųjį švietimą papildančios ugdymo mokyklos.

Oficiali švietimo statistika – švietimo statistikos duomenys, renkami pagal oficialią statistikos darbų programą.

Rodiklis – būklės, skirtumų ir/ar pokyčių masto netiesioginis požymis, matmuo.

Rodiklio aprašas – rodiklio paskirties, skaičiavimo metodikos ir skaičiavimo dažnumo apibūdinimas, parengiamas kuriant rodiklį.

Stebėsenos informacija – stebėsenos duomenų ir analitinės informacijos visuma.

Švietimo kontekstas – išorinės sąlygos ir reikmės, turinčios įtakos švietimui.

Švietimo pasekmė – švietimo rezultatų poveikis visuomenei.

Švietimo procesas – priežastiniais ryšiais susijusių, švietimo sistemoje vykstančių pokyčių eiga.

Švietimo rezultatas – būvis pasibaigus tam tikram švietimo proceso etapui.

Kitos šiame Apraše vartojamos sąvokos atitinka Švietimo įstatyme vartojamas sąvokas.

6. Švietimo stebėsenos principai:

6.1. Tikslingumas – renkami tik tie duomenys ir informacija, kurie yra reikalingi ir tinkami švietimo būklei vertinti, švietimo valdymo subjektų sprendimams priimti.

6.2. Sistemingumas – visa švietimo sistema stebima planingai, suderintai ir laikantis tęstinumo.

6.3. Nešališkumas – švietimo stebėsena vykdoma be išankstinio nusistatymo, laikantis profesinio nepriklausomumo nuo įvairių interesų grupių.

6.4. Patikimumas – duomenys renkami laikantis duomenų rinkimo standartų, skelbiama tikrovę atitinkanti informacija.

6.5. Konfidencialumas – skelbiama tik apibendrinto pobūdžio informacija, garantuojanti asmens duomenų anonimiškumą.

II SKYRIUS

ŠVIETIMO STEBĖSENOS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

7. Švietimo stebėsenos tikslas – analizuoti ir vertinti švietimo būklę ir jos pažangą Palangos miesto savivaldybėje, prognozuoti jos pokyčius.

8. Švietimo stebėsenos uždaviniai yra šie:

8.1. atsižvelgiant į švietimo valdymo subjektų poreikius, rinkti, integruoti ir kaupti duomenis apie švietimo sistemos būklę ir strateginių švietimo uždavinių įgyvendinimo padėtį;

8.2. analizuoti, vertinti ir prognozuoti švietimo kaitą;

8.3. teikti ir skelbti duomenis ir/arba analitinę informaciją stebėsenos užsakovams ir vartotojams.

III SKYRIUS

ŠVIETIMO STEBĖSENOS OBJEKTAS

9. Švietimo stebėsenos objektas yra Palangos miesto savivaldybės švietimo būklė atsižvelgiant į švietimui keliamus tikslus, uždavinius ir švietimo kontekstą.

10. Švietimas stebimas įvairiais aspektais:

10.1. švietimo funkcionavimo (indėlis į švietimą, švietimo procesai, švietimo rezultatai ir švietimo pasekmės);

10.2. švietimo sistemos sudėtinių dalių (formalusis švietimas, neformalusis švietimas, savišvieta, pagalba mokiniui, pagalba mokytojui ir mokyklai);

10.3. švietimo programų;

10.4. mokyklų grupių ir tipų.

IV SKYRIUS

ŠVIETIMO STEBĖSENOS ORGANIZAVIMAS IR VYKDYMAS

11. Švietimo stebėsenos užsakovai ir vartotojai yra švietimo valdymo subjektai: Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, kitos ministerijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstaigos, Palangos miesto savivaldybė, mokyklų vadovai. Švietimo stebėsenos vartotojai gali būti ir kiti suinteresuoti subjektai.

12. Švietimo stebėsena apima:

12.1. duomenų, rodiklių ir analitinės informacijos poreikių tyrimą;

12.2. rodiklių kūrimą ir atnaujinimą;

12.3. duomenų rinkimo koordinavimą;

12.4. duomenų rinkimą ir teikimą;

12.5. duomenų integravimą;

12.6. duomenų tvarkymą ir apdorojimą;

12.7. rodiklių reikšmių apskaičiavimą;

12.8. duomenų ir rodiklių analizę;

12.9. tyrimų užsakymą ir vykdymą;

12.10. apžvalgų ir ataskaitų rengimą;

12.11. švietimo sprendimų modeliavimą ir jų poveikio analizę;

12.12. informavimą apie švietimo būklę.

13. Švietimo stebėsena yra reguliari – pasikartojantys stebėsenos darbai atliekami remiantis valstybės, savivaldybės ar mokyklos švietimo stebėsenos rodiklių sąrašu ir oficialia švietimo statistika, vykdomi rodiklių apraše numatytu dažnumu.

14. Švietimo stebėsena organizuojama ir vykdoma savivaldybės ir mokyklos lygmenimis:

14.1. savivaldybės lygmens švietimo stebėsena apima savivaldybės pavaldumo mokyklų teikiamo švietimo būklės ir kaitos analizę, vertinimą, prognozavimą;

14.2. mokyklos lygmens švietimo stebėsena apima mokykloje teikiamo švietimo būklės ir kaitos analizę, vertinimą, prognozavimą.

15. Reguliari Palangos miesto savivaldybės švietimo stebėsena vykdoma remiantis savivaldybės švietimo stebėsenos rodiklių sąrašu ir oficialia švietimo statistika kartą per kalendorinius metus ir apima Palangos miesto savivaldybės pavaldumo mokyklų teikiamo švietimo būklės ir kaitos analizę, vertinimą, prognozavimą.

16. Už Palangos miesto savivaldybės švietimo stebėsenos organizavimą ir vykdymą atsakingas Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius.

17. Savivaldybės administracijos direktorius įsakymu paveda Palangos miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriui (toliau tekste  – Švietimo skyrius) Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka organizuoti ir vykdyti savivaldybės lygmens švietimo stebėseną ir parengti reikalingus dokumentus savivaldybės švietimo stebėsenai vykdyti.

18. Švietimo skyrius:

18.1. tiria miesto švietimo stebėsenos duomenų ir rodiklių poreikius, koordinuoja duomenų rinkimą, renka, kaupia, tvarko, apdoroja duomenis, rengia ataskaitas, modeliuoja švietimo sprendimus bei teikia suinteresuotoms institucijoms analitinę informaciją apie savivaldybės švietimo stebėsenos rezultatus;

18.2. Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotojas, atsakingas už švietimo stebėseną,  koordinuoja šį darbą ir pagal patvirtintus švietimo stebėsenos rodiklių aprašus juose nurodytu laiku analitinę informaciją apie savivaldybės švietimo būklę pateikia kasmet iki kovo 1 dienos;

18.3. Švietimo skyriaus vyriausieji specialistai renka, kaupia ir tvarko duomenis, atlieka duomenų analizę, modeliuoja švietimo sprendimus ir jų poveikį.

19. Palangos miesto savivaldybės švietimo įstaigos iki nurodytų terminų pateikia Švietimo skyriui duomenis pagal patvirtintus savivaldybės švietimo stebėsenos rodiklius ir užtikrina, kad registruose kaupiami duomenys būtų teisingi ir tiekiami laiku.

20. Skirtingų lygmenų švietimo stebėsenos vykdytojai bendradarbiauja neatlygintinai keisdamiesi stebėsenos informacija ir patirtimi, siekdami išvengti duomenų rinkimo dubliavimo.

V SKYRIUS

ŠVIETIMO STEBĖSENOS RODIKLIAI

21. Stebėsenos rodiklių sąrašą sudaro rodikliai, atspindintys švietimo sistemos būklę, skirtumų ir/ar pokyčių mastą ir svarbiausių savivaldybės švietimo tikslų įgyvendinimą.

22. Palangos miesto savivaldybės švietimo stebėsenos rodiklius ir jų aprašus tvirtina Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius.

23. Švietimo stebėsenos rodiklių sąrašas gali būti atnaujinamas ne dažniau kaip kartą per metus iki kovo 1 d.. Rodiklių sąrašo atnaujinimą esant poreikiui inicijuoja Švietimo skyrius.

VI SKYRIUS

DISPONAVIMAS ŠVIETIMO STEBĖSENOS INFORMACIJA

24. Savivaldybės administracija disponuoja duomenimis ir analitine informacija, gautais vykdant pagal papildomus savivaldybės poreikius organizuotą švietimo stebėseną. Savivaldybės švietimo būklės rodikliai yra vieši.

25. Savivaldybės organizuojamai švietimo stebėsenai naudojami valstybės lygmens švietimo stebėsenai renkami duomenys apie švietimo dalyvius, įstaigas, programas, aprūpinimą ir rezultatus.

________________