LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL KARALMIŠKIO SENGIRĖS GAMTOTVARKOS PLANO PATVIRTINIMO
2018 m. lapkričio 20 d. Nr. D1-974
Vilnius
Vadovaudamasis Saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 709 „Dėl Saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 27 punktu:
1. T v i r t i n u Karalmiškio sengirės gamtotvarkos planą (toliau – Gamtotvarkos planas) (pridedama).
2. P a v e d u:
2.1. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, VĮ Valstybinių miškų urėdijai užtikrinti tinkamą priemonių, numatytų šio įsakymo 1 punktu patvirtintame Gamtotvarkos plane, įgyvendinimą;
2.2. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos:
2.2.1. užtikrinti lėšų planavimą priemonėms, numatytoms šio įsakymo 1 punktu patvirtintame Gamtotvarkos plane, už kurių įgyvendinimą atsakinga Kurtuvėnų regioninio parko direkcija;
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2018 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. D1-974
KARALMIŠKIO SENGIRĖS GAMTOTVARKOS PLANAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Karalmiškio sengirės gamtotvarkos planas (toliau – Gamtotvarkos planas) parengtas vietovei, atitinkančiai gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus – Karalmiškio sengirė, vadovaujantis Reikalavimų gamtotvarkos plano turiniui aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-645 „Dėl Reikalavimų gamtotvarkos plano turiniui aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas). Šiam Gamtotvarkos planui parengta pagrindžiamoji informacija su joje esančiais brėžiniais ir priedais, išsamiai paaiškinanti ir pagrindžianti Gamtotvarkos plano sprendinius (toliau – Pagrindžiamoji informacija). Pagrindžiamoji informacija skelbiama Aplinkos ministerijos interneto svetainėje http://gamtotvarka.am.lt.
II SKYRIUS
TERITORIJOS BŪKLĖS APRAŠYMAS IR ĮVERTINIMAS
2. Karalmiškio sengirės teritorija, kuriai parengtas Gamtotvarkos planas (toliau – teritorija), yra Šiaulių apskrities Kelmės rajono savivaldybės šiaurrytinėje dalyje, Šaukėnų seniūnijoje, Šilo, Pavėžupio ir Gelučių kaimų apylinkėse. Pagal Kurtuvėnų regioninio parko ir jo zonų ribų planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1519 „Dėl Kurtuvėnų regioninio parko ir jo zonų ribų plano patvirtinimo“, teritorija patenka į konservacinio funkcinio prioriteto zoną – apima dalį Targių geomorfologinio draustinio ir ekologinės apsaugos funkcinio prioriteto zonos. Teritorija šiaurėje ribojasi su Vainagių kraštovaizdžio draustiniu, rytuose – su Šonos rekreacinio funkcinio prioriteto zona, pietuose – su ekologinės apsaugos ir Vėžežerio rekreacinio funkcinio prioriteto zonomis. Bendras teritorijos plotas yra 409 ha.
Teritorijoje vyrauja miškingas kalvotas – daubotas kraštovaizdis. Vakarinėje dalyje reljefas lygesnis, o Targių ozų geomorfologiniame draustinyje – labai mozaikiškas ir išraiškingas. Greta keletą kilometrų besitęsiančių ozų grandinių slūgso duburiai su mažomis pelkutėmis.
Teritorija įtraukta į Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą, skirtą pateikti Europos Komisijai, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. D1-210 „Dėl Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašo, skirto pateikti Europos komisijai, patvirtinimo“, siekiant išsaugoti šias Europos Bendrijos svarbos natūralias buveines, įtrauktas į 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 2 tomas, p. 102) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gegužės 13 d. Tarybos direktyva 2013/17/ES (OL 2013 L 158, p. 193) (toliau – Buveinių direktyva), I priedą: 9010 *Vakarų taiga, 9050 Žolių turtingi eglynai, 9060 Spygliuočių miškai ant fliuvoglacialiniai ozai, 9080 *Pelkėti lapuočių miškai ir 91D0 *Pelkiniai miškai.
Rengiant Gamtotvarkos planą teritorijoje inventorizuoti 6 Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių tipai, atitinkantys natūralių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 219 „Dėl Buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos tvarkos aprašo patvirtinimo“:
7110 *Aktyvios aukštapelkės. Buveinės susiformavę nuo ledynmečio išlikusių ežeriukų vietose. Buveinės palankiai apsaugos būklei palaikyti reikalingi specialieji miško kirtimai, kurių metu būtų pašalinti menkaverčiai medžiai. Buveinės apsaugos būklė nepalanki nepakankama.
9010 *Vakarų taiga. Šio tipo buveinės didelius plotus užima vakarinėje teritorijos dalyje, kur vyrauja sausos augavietės ir lygus reljefas. Medynuose vyrauja pušys. Iš kitų medžių rūšių pasitaiko beržų. Teritorijoje likę nedaug brandžių medynų – dėl sausumo ir gero pasiekiamumo atliekami intensyvūs sanitariniai miško kirtimai, todėl labai trūksta negyvos medienos. Miškai priskirti III miškų grupei, todėl leidžiami pagrindiniai miško kirtimai, kas kelia pavojų miškų buveinėms. Buveinės apsaugos būklė nepalanki nepakankama.
9050 Žolių turtingi eglynai. Šio tipo buveinės teritorijoje išsidėsčiusios keliais skirtingo dydžio miško masyvais. Buveinėms priskirti mišrūs medynai, kuriuose vyrauja paprastoji eglė (Picea abies). Ties buveinės riba vyrauja paprastoji pušis (Pinus sylvestris). Medyną taip pat sudaro lapuočių medžių priemaiša, vešlus krūmų ardas ir gausu žolių. Dauguma šio tipo buveinių natūralios. Daugelyje vietų gausu negyvos medienos (stuobrių, virtuolių). Būtina palaikyti esamą buveinių būklę, jos neturėtų būti naudojamos ūkiniais tikslais. Buveinės apsaugos būklė nepalanki nepakankama.
9060 Spygliuočių miškai ant fliuvoglacialinių ozų. Ant ozų išsidėstę saliaviniai pušynai (Peucedano-Pinetum) patenka į šio tipo buveinę. Saliaviniai pušynai taip pat vyrauja *Vakarų taigos buveinėse, tad 9060 Spygliuočių miškų ant fliuvoglacialinių ozų buveines sudarančių bendrijų rūšių sudėtis nesiskiria nuo 9010 *Vakarų taigos buveinę sudarančių saliavinių pušynų bendrijų, išskyrus tuo, kad labai retai pasitaiko termofilinių augalų. Tai nėra tipiškas atvejis, nes Lietuvoje šias buveines dažniausiai sudaro geltiniai pušynai (Serratulo-Pinetum), rečiau striepsninių pušynų (Melico nutantis-Piceetum) termofiliniai variantai. Buveinės apsaugos būklė nepalanki nepakankama.
9080 *Pelkėti lapuočių miškai. Teritorijoje vyrauja viksviniai beržynai (Carici–Betuletum pubescentis). Pelkiniuose lapuočių miškuose nemažai negyvos medienos. Buveinės apsaugos būklė palanki.
91D0 *Pelkiniai miškai. Labiau paplitę Targių ozų geomorfologiniame draustinyje, kur drėgnesnės augavietės. Vyrauja pelkiniai pušynai, nors sutinkami ir pušų-eglių miškai. Reljefo pažemėjimuose atskiruose miško sklypuose auga gailiniai pušynai (Vaccinio uliginosi-Pinetum, Ledo-Pinetum). Kai kuriuose sklypuose šio tipo buveinėse medynai išretėję dėl eglių džiūvimo. Buveinės apsaugos būklė palanki.
Teritorijoje nustatytos 3 augalų ir 3 grybų rūšys, įrašytos į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 „Dėl Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašo patvirtinimo“ (toliau – Saugomų rūšių sąrašas), viena iš jų – vėjalandė šilagėlė (Pulsatilla patens) įtraukta ir į Buveinių direktyvos II priedą:
Augalai:
Vėjalandė šilagėlė. 2012 m. rasta nedidelė, bet gausi (apie 90 žydinčių augalų) populiacija miško šlaite šalia kelio 3 m2 plote. Rūšies apsaugos būklė palanki.
Mėlynasis palemonas (Palemonium caeruleum). Rūšis aptikta 2011 m. šiaurvakariniame teritorijos pakraštyje. Rūšies populiacija svarbi šalies mastu. Kurtuvėnų regioniniame parke tai yra individų skaičiumi gausiausia augavietė iš dviejų žinomų. Rūšies apsaugos būklė nepalanki dėl augavietės apaugimo medžiais ir krūmais.
Statusis atgiris (Huperzia selago). Sausuose vakarinės teritorijos dalies miškuose retas. Įprastas rytinėje teritorijos dalyje, ypač – pelkiniuose miškuose į rytus nuo Šonos ežero.
Grybai:
Skaisčioji raudonpintė (Pycnoporellus fulgens). Neretai aptinkama Targių ozų geomorfologiniame draustinyje. Rūšies apsaugos būklė nežinoma.
Tikroji raudonpintė (Pycnoporus cinnabarinus). Teritorijos centrinėje dalyje žinoma viena radavietė. Rūšies apsaugos būklė nežinoma.
Kopūstgalvis raukšlius (Sparassis crispa). 1997 m. rastas grybautojų sudaužytas vaisiakūnis Vainagių girininkijoje pušyne. Rūšies apsaugos būklė nežinoma.
Gyvūnai:
Baltasis kiškis (Lepus timidus). Negausiai aptinkamas teritorijos pelkiniuose miškuose. Rūšies apsaugos būklė palanki.
Vištvanagis (Accipiter gentilis). Stebėtas vakarinėje teritorijos dalyje. Rūšies apsaugos būklė nežinoma.
Didysis skydvabalis (Peltis grossa). 2011 m. aptiktas vienas rūšies individas. Tikėtina, kad ši rūšis yra paplitusi visoje sengirėje, kadangi vystymosi sąlygos yra palankios. Ši rūšis ekologiškai yra susijusi su kempininiu grybu raudonkrašte pintaine (Fomitopsis pinicola). Sengirėje šis grybas yra labai dažnas, auga ant gausių vėjovartų ar stuobrių. Rūšies apsaugos būklė nežinoma.
Pūzrinis skydvabalis (Ostoma ferruginea). Teritorijoje retas, randami tik pavieniai vabalai. Ši rūšis kaip ir didysis skydvabalis patenka į tą patį ekologinį kompleksą, todėl tikėtina, kad yra plačiai paplitusi Karalmiškio sengirėje. Rūšies apsaugos būklė nežinoma.
Teritorijoje sutinkamos 3 paukščių rūšys, įtrauktos į 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (konsoliduota redakcija) (OL 2010 L 20, p. 7) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gegužės 13 d. Tarybos direktyva 2013/17/ES (OL 2013 L 158, p. 193), I priedą – jerubė (Bonasa bonasia), mažoji musinukė (Ficedula parva) ir juodoji meleta (Dryocopus martius), ir 4 gyvūnų rūšys – mažoji kūdrinė varlė (Rana lessonae) ir smailiasnukė varlė (Rana arvalis), upinis bebras (Castor fiber), vilkas (Canis lupus), įtrauktos į Buveinių direktyvos II ir (arba) IV priedus:
Jerubė. Gyvena ir peri mišriuose medynuose. Sutinkama įvairiose vietose, tačiau dėl plėšrūnų gausos nedažna. Rūšies apsaugos būklė palanki.
Juodoji meleta. Negausiai peri brandžiuose spygliuočių medynuose. Rūšies apsaugos būklė palanki.
Mažoji musinukė. 2011 m. buvo aptinkama Targių geomorfologiniame draustinyje, kur buvo daugiau tinkamų perėti vietų. Sausuose vakarinės dalies pušynuose, kur beveik nėra stuobrių, neaptikta. Rūšies apsaugos būklė palanki.
Mažoji kūdrinė varlė. Negausi. Stebėta mažame užpelkėjusiame Vėžiuko ežerėlyje. Rūšies apsaugos būklė nepalanki nepakankama.
Smailiasnukė varlė. Dažnai sutinkama teritorijos pelkiniuose miškuose. Rūšies apsaugos būklė palanki.
Upinis bebras. Teritorijoje negausus dėl tinkamų rūšiai buveinių stokos. Rūšies apsaugos būklė nežinoma.
Vilkas. Teritorijoje nuolat negyvena, retkarčiais aptinkami praeinančių žvėrių pėdsakai. Rūšies apsaugos būklė nežinoma.
Teritoriją beveik ištisai užima miškai, todėl pagrindinės teritorijos gamtosauginės problemos susijusios su miško buveinių išsaugojimu ar jų struktūros atkūrimu. Buveinės kartografuotos 2011 m. Iki 2011 m. dalis tipiškų natūralių buveinių kriterijus atitinkančių medynų buvo iškirsta plynaisiais pagrindiniais miško kirtimais. Nemažas plotas kitų medynų išretinta atvejiniais pagrindiniais miško kirtimais iki 0,3–0,5 skalsumo. Vakarinėje teritorijos dalyje, kur vyrauja sausos augavietės, dėl lengvo medienos išvežimo Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinės 9010 *Vakarų taiga kriterijus atitinkančiuose pušynų (su eglės priemaiša) medynuose beveik nepalikta negyvos medienos. Tai viena iš pagrindinių priežasčių, ribojančių saugomų vabzdžių ir grybų įsikūrimą šiuose plotuose. 9050 Žolių turtingi eglynai buveinės būklė blogėja dėl mažesnio medynų atsparumo ligoms ir kenkėjams.
Teritorijos savitumą sudaro miškuose ilgomis grandinėmis išsidėsčiusios reljefo formos – ozai, ant kurių sutinkamas retai Lietuvoje pasitaikantis miško buveinių tipas – 9060 Spygliuočių miškai ant fliuvoglacialinių ozų. Šių buveinių žolinės augalijos struktūra nėra tipiška – buveinės pernelyg užtemdytos krūmų ir eglių pomiškio ar antrąjį ardą sudarančių medžių. Todėl daugelyje šios buveinės vietų reikalingi biologinės įvairovės palaikymo specialieji kirtimai, kurie pasitarnautų ir rekreaciniams tikslams – ozų keteromis numatyta įrengti pažintinius ozų takus. Teritorijos biologinę vertę mažina ir tai, kad čia labai mažas mozaikiškumas. Todėl būtina palaikyti atviras aukštapelkių buveines ir taip sudaryti sąlygas specifinėms augalų ir vabzdžių rūšims.
Teritorijoje esančios didžiausios Kurtuvėnų regioniniame parke mėlynojo palemono populiacijos būklė blogėja dėl užaugimo medžiais ir krūmais.
Visa teritorija priskirta valstybinės reikšmės miškams. Teritorijoje vyrauja III (apie 50 proc.) grupės miškai, likę – II B (apie 30 proc.) ir IV (apie 20 proc.) grupių miškai.
III SKYRIUS
GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
3. Gamtotvarkos plano tikslas – atkurti ir išsaugoti palankią Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių apsaugos būklę ne mažesniame kaip 143 ha bendrame plote: 7110 Aktyvios aukštapelkės (ne mažesniame kaip 1,5 ha plote), 9010 *Vakarų taiga (ne mažesniame kaip 100 ha plote), 9050 Žolių turtingi eglynai (ne mažesniame kaip 6,5 ha plote), 9060 Spygliuočių miškai ant fliuvoglacialinių ozų (ne mažesniame kaip 7 ha plote), 9080 Pelkėti lapuočių miškai (ne mažesniame kaip 8 ha plote) ir 91D0 Pelkiniai miškai (ne mažesniame kaip 20 ha plote); užtikrinti mėlynojo palemono populiacijos buveinių palankią apsaugos būklę (ne mažiau kaip 200 individų).
4. Gamtotvarkos plano tikslui pasiekti numatomi šie uždaviniai:
4.1. atkurti ir išsaugoti 7110 *Aktyvių aukštapelkių, 9010 *Vakarų taigos, 9050 Žolių turtingų eglynų, 9060 Spygliuočių miškų ant fliuvoglacialinių ozų, 9080 *Pelkėtų lapuočių miškų ir 91D0 *Pelkinių miškų būdingą struktūrą su būdingomis rūšimis, pagerinant ir išlaikant palankias sąlygas mėlynajam palemonui;
IV SKYRIUS
GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONES ĮGYVENDINANTYS ASMENYS IR JŲ FUNKCIJOS
6. Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimą teritorijoje koordinuoja Kurtuvėnų regioninio parko direkcija (toliau – direkcija). Ji atsakinga už teritorijoje nustatytų Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir rūšių palankios apsaugos būklės užtikrinimą, kitų saugomų gamtos vertybių priežiūrą.
VĮ Valstybinė miškų urėdija, kuri vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą teritorijos valstybinės reikšmės miškuose, organizuoja Gamtotvarkos plano 1.1–1.3, 2.1, 2.3, 2.4 ir 3.1 priemonių įgyvendinimą. Direkcija, bendradarbiaudama su VĮ Valstybine miškų urėdija, organizuoja Gamtotvarkos plano 2.2 ir 2.5 priemonių įgyvendinimą.
V SKYRIUS
IŠTEKLIŲ ANALIZĖ, LĖŠŲ POREIKIS GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONĖMS ĮGYVENDINTI IR FINANSAVIMO ŠALTINIAI
7. Išteklių analizė ir preliminarus lėšų poreikis Gamtotvarkos plane numatytoms priemonėms įgyvendinti pateikiamas Pagrindžiamojoje informacijoje. Pagrindiniai šiame Gamtotvarkos plane numatytų priemonių finansavimo šaltiniai yra Europos Sąjungos parama, VĮ Valstybinių miškų urėdijos privalomiesiems miško apsaugos ir tvarkymo darbams skiriamos lėšos, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, taip pat teisės aktų nustatyta tvarka gautos kitos lėšos.
VI SKYRIUS
GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLINIMAS IR STEBĖSENA
8. Gamtotvarkos planas turi būti reguliariai peržiūrimas nustatant, ar vykdomos priemonės iš tikrųjų duoda laukiamą rezultatą įgyvendinant Gamtotvarkos plano uždavinius. Tam būtina reguliari Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir rūšių buveinių kokybės, dydžio ir rūšių skaičiaus stebėsena. Jei stebėsenos duomenys parodo, kad uždaviniai neįgyvendinami, Gamtotvarkos planas turi būti tikslinamas.
9. Už Gamtotvarkos plano įgyvendinimo stebėseną, peržiūrėjimą ir tikslinimą atsakinga direkcija. Gamtotvarkos planas turi būti peržiūrimas ir tikslinamas kas trejus metus nuo jo įgyvendinimo pradžios, parengiant peržiūrėjimo ataskaitą pagal Aprašo 3 priede pateiktas rekomendacijas. Prieš atliekant peržiūrą, rekomenduojama gauti mokslininkų, kitų suinteresuotų asmenų ir institucijų pastabas ir rekomendacijas. Peržiūros ataskaita turi būti pateikta Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos.
10. Atliekant Gamtotvarkos plano peržiūrą, įvertinama:
10.1. Gamtotvarkos plano uždavinių įgyvendinimas. Jei uždaviniai neįgyvendinami, nurodomos pagrįstos priežastys;
10.5. Gamtotvarkos plano įgyvendinimo poveikis saugomų buveinių ir rūšių būklei, vadovaujantis šių objektų stebėsenos rezultatais;
11. Jeigu įgyvendinant patvirtintą Gamtotvarkos planą paaiškėja, kad mažėja saugomų rūšių gausa, blogėja buveinių būklė arba surandama efektyvesnių būdų užtikrinti palankią jų apsaugos būklę, atsiranda naujų aplinkybių, organizatorius arba vykdytojas gali inicijuoti patvirtinto dokumento keitimą. Pakeistas Gamtotvarkos planas turi būti apsvarstytas su suinteresuotais asmenimis ir įstaigomis, jo derinimo procedūra ta pati, kaip ir Gamtotvarkos plano. Naujai atsiradę veiksniai, kurių nebuvo Gamtotvarkos plano rengimo metu, taip pat gali pakeisti situaciją, sudarydami poreikį naujoms patikslintoms priemonėms.
12. Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir rūšių stebėsena numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu tvirtinamoje Valstybinėje aplinkos monitoringo programoje (toliau – VAMP). Todėl teritorijoje esančių Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir saugomų rūšių bei jų buveinių būklės stebėsena vykdoma vadovaujantis VAMP principinėmis nuostatomis jų radavietėse. Už stebėsenos vykdymą, rezultatų kaupimą ir apibendrinimą atsakinga direkcija. Atliekant Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir rūšių stebėseną, būtina vadovautis Pagrindžiamojoje informacijoje pateiktomis rekomendacijomis.
13. Trečiaisiais Gamtotvarkos plano įgyvendinimo metais (vėliau – ne rečiau kaip kas penkerius metus) visos teritorijoje esančios Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinės turėtų būti pakartotinai kartografuotos, nustatyti jų užimami plotai ir koordinatės. Šie skaičiai įtraukiami į peržiūrą ir, jei saugomos buveinės plotas mažėja, reikia imtis priemonių, kad būtų nustatyta mažėjimo priežastis. Taip pat reikėtų apsvarstyti, ar tinkamas stebėjimų dažnumas.
14. Saugomų buveinių augalų rūšinė įvairovė ir joms būdingų rūšių populiacijų indeksas (dažnumo analizė) turi būti nustatomas ne rečiau kaip kartą per 5 metus. Jei tam tikros buveinės mažėja ar didėja kitų saugomų buveinių sąskaita, turi būti atlikti tyrimai išaiškinti pokyčius ir prireikus nustatytas kitoks stebėjimų dažnumas.
15. Gamtotvarkos planas gali būti peržiūrimas ar tikslinamas ir kitu laiku, nei nurodyta 9 punkte, jeigu blogėja saugomų buveinių būklė, mažėja saugomų rūšių ir blogėja jų buveinių būklė, surandami efektyvesni būdai palankesnei jų apsaugos būklei užtikrinti, atsirado kitų nenumatytų aplinkybių, dėl kurių Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimas tampa netikslingas ar neįmanomas.
Karalmiškio sengirės
gamtotvarkos plano
priedas
GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS
| Uždavinys |
Priemonės pavadinimas |
Atsakinga institucija |
Priemonės įvykdymo terminas arba periodiškumas |
Priemonių finansavimo ir įgyvendinimo prioritetai1 |
| 1. Atkurti ir išsaugoti 7110 *Aktyvių aukštapelkių, 9010 *Vakarų taigos, 9050 Žolių turtingų eglynų, 9060 Spygliuočių miškų ant fliuvoglacialinių ozų, 9080 *Pelkėtų lapuočių miškų ir 91D0 *Pelkinių miškų būdingą struktūrą su būdingomis rūšimis, pagerinant ir išlaikant palankias sąlygas mėlynajam palemonui |
1.1. organizuoti medžių ir krūmų iškirtimą ir išvežimą iš tvarkomos teritorijos |
VĮ Valstybinių miškų urėdija (toliau – VMU), Kurtuvėnų regioninio parko direkcija (toliau – direkcija) |
I metais |
I |
| 1.2. organizuoti reguliarų sumedėjusių atžalų iškirtimą ir išvežimą iš tvarkomos teritorijos |
VMU, direkcija |
II, III, VI ir IX metais |
II |
|
| 1.3. organizuoti reguliarų žolinės augalijos šienavimą ir biomasės išvežimą iš tvarkomos teritorijos |
VMU, direkcija |
II–IV, VI, VIII, X metais |
I |
|
| 2. Pagerinti gamtosauginio švietimo sąlygas teritorijoje |
2.1 organizuoti pažintinio tako per ozus įrengimą ir priežiūrą Pagrindžiamosios informacijos brėžiniuose numatytame maršrute išvalant praėjimą nuo išvirtusių medžių ir aukštos žolinės augalijos |
VMU, direkcija |
I, IV, VII, X metais |
II |
| 2.2. organizuoti medinių laiptų ozų šlaituose įrengimą (3 vnt.) |
direkcija, VMU |
I metais |
II |
|
| 2.3. organizuoti ozų šviesinimą šalia pažintinio tako iškertant vaizdą užstojančius atrinktus medžius |
VMU, direkcija |
I metais |
I |
|
| 2.4. organizuoti sumedėjusių atžalų šalinimą prašviesintuose ozuose |
VMU, direkcija |
II, III, VI, IX metais |
I |
|
| 2.5. organizuoti informacinių stendų apie teritorijoje esančias gamtines vertybes, jų apsaugos poreikius ir gamtotvarkos darbus įrengimą (4 vnt.) |
direkcija, VMU |
III metais |
II |
|
| 3. Padidinti negyvos medienos kiekį 9010 *Vakarų taigos, 9050 Žolių turtingų eglynų, 9060 Spygliuočių miškų ant fliuvoglacialinių ozų, 9080 *Pelkėtų lapuočių miškų ir 91D0 *Pelkinių miškų buveinėse |
3.1. siekiant užtikrinti ne mažesnį kaip 20 m3/ha negyvos medienos kiekį 9010, 9050, 9060, 9080, ir 91D0 buveinių medynuose, pažymėti ir palikti supūti savaime nudžiūvusius, džiūstančius, stipriai pažeistus ir sanitariniu požiūriu nepavojingus vidutinio medyno skersmens ir storesnius medžius |
VMU, direkcija |
I–X metais |
I |
1 – priemonių svarba: I – labai svarbios; II – svarbios.