LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2014 M. GRUODŽIO 19 D. ĮSAKYMO NR. D1-1050 „DĖL 2014–2020 METŲ EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANO IR NACIONALINIŲ STEBĖSENOS RODIKLIŲ SKAIČIAVIMO APRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

2016 m. rugpjūčio 30 d. Nr. D1-574

Vilnius

P a k e i č i u Nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. D1-1050 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“, ir 8 punktą išdėstau taip:

8.	Priemonė Nr. 05.1.1-APVA-V-005 „Pajūrio juostos tvarkymas“
8.1.	R.N.021	„Sutvarkyto jūros kranto dalis“	Procentai	Jūros krantas – zona, kurią sudaro pakrantės sausumos juosta ir kranto povandeninis šlaitas su jūros bangų ir srovių sukurtomis reljefo formomis (smėlio sėkliais, tarpsėkliais, povandeninėmis terasomis). Sutvarkytas jūros krantas suprantamas kaip krantas, kuriam pritaikyta krantotvarka, t. y. natūralioms, svarbioms arba būdingoms krantų savybėms išsaugoti ar atkurti skirtų priemonių visuma, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatyme. Lietuvos Baltijos jūros krantas skiriamas į dvi dalis: 38,49 km žemyno ir 51,03 km Kuršių nerijos krantą taip, kaip apibrėžta Pajūrio juostos tvarkymo programoje 2014-2020 m., patvirtintoje Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. D1-360 „Dėl pajūrio juostos tvarkymo programos patvirtinimo“. Ilgis – atstumas tarp dviejų viena nuo kitos nutolusių vietų.	Automatiškai apskaičiuo-jamas.	Skaičiuojama pagal formulę: P / B*100 proc.	Pirminiai šaltiniai: sąskaitos faktūros, priėmimo – perdavimo aktai Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai	Rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu pasirašomas priėmimo – perdavimo aktas.	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę pateikimą antriniuose šaltiniuose atsakingas projekto vykdytojas.
8.1.1.	R.N.021-1	B – bazinis stebėsenos rodiklis (fiksuotasis) „Bendras Lietuvos Baltijos jūros kranto ilgis“	Kilomet-rai			Fiksuojamas Lietuvos Baltijos jūros kranto ilgis (89,52 km).
8.1.2.	R.N.021-2	P – pokyčio stebėsenos rodiklis (susietasis) „Sutvarkyto jūros kranto ilgis“	Kilomet-rai			Reikšmė nurodoma automatiškai pagal produkto rodiklio P.N.022 „Sutvarkyto jūros kranto ilgis“ pasiekimus.
8.2.	P.N.022	„Sutvarkyto jūros kranto ilgis“	Kilomet-rai	Jūros krantas – zona, kurią sudaro pakrantės sausumos juosta ir kranto povandeninis šlaitas su jūros bangų ir srovių sukurtomis reljefo formomis (smėlio sėkliais, tarpsėkliais, povandeninėmis terasomis). Sutvarkytas jūros krantas suprantamas kaip krantas, kuriam pritaikyta krantotvarka, t. y. natūralioms, svarbioms arba būdingoms krantų savybėms išsaugoti ar atkurti skirtų priemonių visuma, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatyme. Lietuvos Baltijos jūros krantas skiriamas į dvi dalis: 38,49 km žemyno ir 51,03 km Kuršių nerijos krantą, taip, kaip apibrėžta Pajūrio juostos tvarkymo programoje 2014-2020 m., patvirtintoje Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. D1-360 „Dėl pajūrio juostos tvarkymo programos patvirtinimo“. Ilgis – atstumas tarp dviejų viena nuo kitos nutolusių vietų.	Automatiškai apskaičiuo-jamas.	Skaičiuojamas sumuojant Kuršių nerijos ir žemyno kranto ilgius. Kuršių nerijos kranto ilgis skaičiuojamas sumuojant miško kvartalų, kuriuose pritaikytos visos krantotvarkos priemonės, numatytos einamųjų metų Apsauginio kopagūbrio būklės Kuršių Nerijoje monitoringo ataskaitos „krantotvarkos darbų programa“ dalyje, vakarinių kraštinių ilgius ir su kraštine besiribojančios 1 kvartalinės pločius. Kvartalai, kuriuose pakartotinai  pritaikytos krantotvarkos priemonės, neskaičiuoja-mi. Žemyno kranto ilgis, kuriam pritaikytos krantotvarkos priemonės – tai pajūrio juostos ruožas, kuriame priekrantės ir paplūdimio sąnašos papildytos atvežtiniu smėliu.	Pirminiai šaltiniai: sąskaitos faktūros, priėmimo – perdavimo aktai Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai	Rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu atlikus visas krantotvarkos priemones, numatytas einamųjų metų Apsauginio kopagūbrio būklės Kuršių Nerijoje monitoringo ataskaitos „krantotvarkos darbų programa“ dalyje, Kuršių nerijos kranto miško kvartale ir/ar žemyno krante pasirašomas priėmimo – perdavimo aktas.	Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę pateikimą antriniuose šaltiniuose atsakingas projekto vykdytojas.

Aplinkos ministras                                                                                                                                                                    Kęstutis Trečiokas

SUDERINTA:

Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

2016-07-29 raštu Nr. ((24.37)-5K-1614543)-6K-1605549.