Administracinė byla Nr. eA-3244-629/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03599-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 4.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus ir Alytaus apskrityse (Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje teisių perėmėjas) ir atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje pareiškimą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės tarybai dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1.  Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje (teisių perėmėjas – Vyriausybės atstovas Vilniaus ir Alytaus apskrityse) (toliau – ir pareiškėjas, Vyriausybės atstovas) su pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas ištirti, ar: 1) Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. 1-2070 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento tvirtinimo“ patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento (toliau – ir Reglamentas) dalis, kuria nėra numatyta, kokia tvarka administracijos direktorius vertina sueigos sprendimus, atitinka Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 35 straipsnio 6 dalį ir 35¹ straipsnio 5 dalį; 2) Reglamento 17 straipsnio 1 dalies 1.16 ir 1.17 punktai ir 7 dalis atitinka Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 16 ir 17 punktus ir 8 dalį; 3) Reglamento dalis, kuria nėra numatyta, kokia tvarka sueigos atstovai gali dalyvauti komiteto darbe, atitinka Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 6 dalį; 4) Reglamento 38 straipsnio 1 dalies pirmoji pastraipa ir 42 straipsnio 1 dalies pirmoji pastraipa ta apimtimi, kuria nustato reikalavimą tarybos sprendimų (individualių teisės aktų) projektus rengti vadovaujantis teisėkūros principais, atitinka Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 1 straipsnio 3 dalį; 5) Reglamento 38 straipsnio 1 dalies pirmoji pastraipa ir 42 straipsnio 1 dalies pirmoji pastraipa ta apimtimi, kuria numato galimybę tarybos sprendimų (norminių teisės aktų) projektus rengti nesilaikant teisėkūros principų, atitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalį; 6) Reglamento 38 straipsnio 1 dalies pirmoji pastraipa ir 42 straipsnio 1 dalies pirmoji pastraipa ta apimtimi, kuria nustato, kad dėl siūlymų papildyti ar pakeisti darbotvarkę teikiami norminio pobūdžio sprendimų projektai, atitinka Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 7 dalį; 7) Reglamento 38 straipsnio 1 dalies trečioji pastraipa ir 47 straipsnio 6 dalis, numatančios galimybę pareikšti nepasitikėjimą meru ir spręsti nepasitikėjimo meru klausimą, atitinka Vietos savivaldos įstatymo 19 straipsnio 3 dalį bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 1 punktą; 8) Reglamento 40 straipsnio 3 dalies antroji pastraipa atitinka Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 9 dalį ir 4 straipsnio 6 punktą bei VAĮ 3 straipsnio 4 punktą; 9) Reglamento 52 straipsnio 10 dalis neatitinka Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 9 punkto bei 6 dalies ir 29 straipsnio 4 dalies nuostatų.

2.  Abejones dėl Reglamento atitikties Vietos savivaldos įstatymo, Teisėkūros pagrindų įstatymo bei Viešojo administravimo įstatymo nuostatoms pareiškėjas grindė argumentais:

2.1. Reglamentas ta apimtimi, kuria nėra nustatyta, kokia tvarka administracijos direktorius vertina sueigos sprendimus, neatitinka Vietos savivaldos įstatymo 35 straipsnio 6 dalies ir 35¹ straipsnio 5 dalies.

2.2. Reglamento 17 straipsnio 1 dalies 1.16 ir 1.17 punktai ir 7 dalis neatitinka Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 16 ir 17 punktų ir 8 dalies nuostatų, kadangi Reglamento 17 straipsnio 1 dalies 1.16 ir 1.17 punktai ir 7 dalis nepagrįstai išplečia tarybos įgaliojimus ir susiaurina mero pavaduotojo ir mero pareigas laikinai einančio tarybos nario įgaliojimus tais atvejais, kai meras negali eiti pareigų.

2.3. Reglamento 33 straipsnio 14 dalies 2, 3 ir 5 pastraipos nustato suinteresuotų asmenų grupių, išskyrus sueigos atstovus, dalyvavimo tarybos komitetų darbe tvarkos elementus, tačiau nenustato sueigos atstovų dalyvavimo tarybos komitetų darbe tvarkos, todėl Reglamentas šia apimtimi neatitinka Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 6 dalies nuostatų.

2.4. Reglamento 38 straipsnio 1 dalies pirmoji pastraipa ir 42 straipsnio 1 dalies pirmoji pastraipa ta apimtimi, kuria nustato reikalavimą tarybos sprendimų (individualių teisės aktų) projektus rengti vadovaujantis teisėkūros principais, neatitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 1 straipsnio 3 dalies, nes Reglamento 38 straipsnio 1 dalies pirmojoje pastraipoje ir 42 straipsnio 1 dalies pirmojoje pastraipoje nustatytas reikalavimas tarybos sprendimų (individualių teisės aktų) projektus rengti vadovaujantis teisėkūros principais nėra pagrįstas Teisėkūros pagrindų įstatymu ir yra perteklinis. Šis reikalavimas ir Reglamento 38 straipsnio 1 dalies pirmosios pastraipos nuostata, kad šio reikalavimo neatitinkantys tarybos sprendimų (individualių teisės aktų) projektai į tarybos posėdžio darbotvarkę neįtraukiami, nepagrįstai riboja Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje nurodytų subjektų teisę teikti tarybai svarstyti sprendimų projektus.

2.5. Reglamento 38 straipsnio 1 dalies pirmoji pastraipa ir 42 straipsnio 1 dalies pirmoji pastraipa ta apimtimi, kuria numato galimybę rengti tarybos sprendimų (norminių teisės aktų) projektus nesivadovaujant teisėkūros principais, neatitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nuostatos, kadangi Reglamento 38 straipsnio 1 dalies pirmoji pastraipa ir 42 straipsnio 1 dalies pirmoji pastraipa, kitaip nei Teisėkūros pagrindų įstatymas, nustato teisę rengti norminių teisės aktų projektus nesivadovaujant teisėkūros principais. Tokios išimtys sudaro galimybę priimti neteisėtus tarybos sprendimus (norminius teisės aktus).

2.6. Reglamento 38 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa ir 42 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa ta apimtimi, kuria nustato, kad dėl siūlymų papildyti ar pakeisti darbotvarkę teikiami norminio pobūdžio sprendimų projektai, neatitinka Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 7 dalies nuostatos, pagal kurią, kitaip nei pagal Reglamento 38 straipsnio 1 dalies 1 pastraipą ir 42 straipsnio 1 dalies 1 pastraipą, darbotvarkė negali būti papildyta ar pakeista, jeigu siūlymai papildyti ar pakeisti darbotvarkę yra susiję su norminio pobūdžio sprendimų projektų pateikimu.

2.7. Reglamento 38 straipsnio 1 dalies 3 pastraipa ir 47 straipsnio 6 dalis, numatančios galimybę pareikšti nepasitikėjimą meru ir spręsti nepasitikėjimo meru klausimą, neatitinka Vietos savivaldos įstatymo 19 straipsnio 3 dalies bei VAĮ 3 straipsnio 1 punkto, nustatančio įstatymo viršenybės principą, reiškiantį, jog viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Vietos savivaldos įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nenustatyta, kad tarybos sprendimu dėl nepasitikėjimo prieš terminą įgaliojimų netenka ir meras.

2.8. Reglamento 40 straipsnio 3 dalies 2 pastraipa neatitinka Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 9 dalies ir 4 straipsnio 6 punkto, nustatančio savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principą, bei VAĮ 3 straipsnio 4 punkto, nustatančio nepiktnaudžiavimo valdžia principą, reiškiantį, jog viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint šio įstatymo nustatyta tvarka suteiktų viešojo administravimo įgaliojimų arba priimti administracinius sprendimus, siekiant kitų, negu įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatytų, tikslų. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 9 dalį tarybos sprendimai priimami tarybos posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma, išskyrus Vietos savivaldos įstatymo tiesiogiai nustatytus atvejus. Vietos savivaldos įstatymo tarybai nesuteikia teisės nustatyti kitus atvejus, kai tarybos sprendimai priimami kitokia, nei nustato Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 9 dalis, tarybos narių balsų dauguma, todėl Reglamente kitokie atvejai negali būti nustatyti.

2.9. Reglamento 52 straipsnio 10 dalis neatitinka Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 9 punkto bei 6 dalies ir 29 straipsnio 4 dalies nuostatų, nes pagal Vietos savivaldos įstatymą, kai administracijos direktorius negali eiti pareigų, jo pareigas administracijos direktoriaus pavaduotojui paveda atlikti taryba, o ne meras, kaip nustatyta Reglamento 52 straipsnio 10 dalyje.

3.  Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės taryba (toliau – ir Taryba) atsiliepime į pareiškimą prašė jį atmesti.

4.  Taryba atsiliepimą grindė argumentais:

4.1. Reglamente yra nustatyta tvarka, pagal kurią, jeigu seniūnaičių sueigos sprendimų vertinimas yra savivaldybės administracijos direktoriaus kompetencija, direktorius priima dėl jų sprendimą ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo seniūnaičių sueigos sprendimo gavimo, taip pat išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimai vertinami ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimo savivaldybės institucijoje gavimo dienos. Savivaldybės administracija, įvertinusios gautus sprendimus, privalo nurodyti savo sprendimų priėmimo motyvus, t. y. nustatytas terminas ir sąlygos atitinkančios Vietos savivaldos įstatymo 35 straipsnio 6 dalį ir 35¹ straipsnio 5 dalį.

4.2. Reglamento nuostata dėl mero pavadavimo nesuvaržo mero pavaduotojo kompetencijos ir neišplečia tarybos įgaliojimų, nes šioje nuostatoje yra nuoroda į Vietos savivaldos įstatymą, o tai reiškia, kad Vietos savivaldos įstatyme nustatytais atvejais mero pavaduotojas atlieka būtent Vietos savivaldos įstatyme jam pavestas funkcijas, tai pat Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 16 ir 17 punktuose nurodytas funkcijas. Todėl nėra teisinio pagrindo laikyti Reglamento 17 straipsnio 1 dalies 1.16 ir 1.17 punktus ir 8 dalies nuostatų turinį prieštaraujančiu Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 16 ir 17 punktams ir šio straipsnio 8 daliai.

4.3. Negalimas Reglamento 33 straipsnio 14 dalies pastraipų atsietas aiškinimas. Reglamento 33 straipsnio 14 dalies pirmoje pastraipoje numatyta nuostata, kokie subjektai komitetų darbe gali dalyvauti patariamojo balso teise, o 2–5 pastraipos taikomos 1 pastraipoje nurodytiems subjektams. Taigi Reglamente yra nustatyta seniūnaičių ir išplėstinės seniūnaičių sueigos dalyvavimo komitetų darbe tvarka.

4.4. Reglamento 38 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos ir 42 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos nuostatų turinys ir siekiamas tikslas visiškai atitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies ir Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio nuostatas, nėra perteklinis, todėl nėra aiškaus teisinio pagrindo pripažinti, jog Reglamento 38 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos ir 42 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos nuostatos pareiškime nurodyta apimtimi pažeidžia Teisėkūros pagrindų įstatymo 1 straipsnio 3 dalį.

4.5. Sistemiškai vertinant Reglamento 38 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 pastraipas, matyti, kad pareiškėjo abejonės yra nepagrįstos, nes būtent šio straipsnio 1 dalies 3 pastraipoje detalizuota, kad siūlymams, susijusiems su norminio pobūdžio sprendimų projektų pateikimu, netaikoma išimtis, t. y. norminiai teisės aktų projektai turi būti parengti vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatyme nurodytais principais. Tai reiškia, kad nurodytu išimtiniu atveju norminio pobūdžio sprendimų projektai negali būti teikiami, jeigu jie neparengti Teisėkūros pagrindų įstatyme nustatyta tvarka, todėl Reglamento 38 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa ir 42 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos nuostata neprieštarauja Teisėkūros pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 daliai.

4.6. Pareiškėjas neatliko ir nepateikė Reglamento 38 straipsnio turinio sisteminės analizės, todėl pareiškėjo argumentai, kad Reglamento 38 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa ir 42 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa ta apimtimi, kuria nustato, kad dėl siūlymų papildyti ar pakeisti darbotvarkę teikiami norminio pobūdžio sprendimų projektai, neatitinka Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 7 dalies nuostatos, yra netikslūs ir klaidinantys.

4.7. Reglamento 38 straipsnio 1 dalies 3 pastraipos nuostata yra perkelta iš Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 7 dalies, todėl ji negali būti pripažinta neteisėta.

4.8. Reglamento 40 straipsnio 3 dalies 2 pastraipoje nustatyta, kad Tarybos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma, išskyrus specialius įstatymų ir Reglamento numatytus atvejus. Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad savivaldybės tarybos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma, tačiau Vietos savivaldos įstatyme yra nustatyti atvejai, kuomet sprendimai yra priimami ne posėdyje dalyvaujančių tarybos narių, o visų tarybos narių balsų dauguma. Pareiškėjas nenurodė, kuriose Reglamento nuostatose yra nustatyti kitokie atvejai dėl sprendimų priėmimo formos, kurie prieštarauja Vietos savivaldos įstatymo nuostatoms.

4.9. Sistemiškai vertinant Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 9 punkto ir 29 straipsnio 5 dalies nuostatas, darytina išvada, kad įstatymo leidėjas pavedė savivaldybės taryboms teisę pačioms spręsti dėl administracijos direktoriaus pavaduotojo (pavaduotojų) pareigybių steigimo reikalingumo, o nusprendus steigti šią pareigybę, tarybos išimtinei kompetencijai priskirtinas administracijos direktoriaus pavaduotojų priėmimo į pareigas klausimas. Įstatymų leidėjas paliko teisę tarybai pačiai spręsti ir nustatyti administracijos direktoriaus pavadavimo tvarką tuo atveju, kai yra paskirti administracijos direktoriaus pavaduotojai, o savivaldybės administracijos direktorius dėl atostogų, ligos ar dėl kitų priežasčių laikinai negali eiti pareigų.

II.

5.  Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 29 d. sprendimu Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje pareiškimą tenkino iš dalies – pripažino, kad Reglamento 52 straipsnio 10 dalis prieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 9 punkto bei 6 dalies ir 29 straipsnio 4 dalies nuostatoms, kad tik savivaldybės taryba priima sprendimą dėl administracijos direktoriaus pavadavimo; nutraukė administracinės bylos dalį dėl reikalavimų ištirti, ar Reglamento 17 straipsnio 1 dalies 1.16 ir 1.17 punktai ir 7 dalis atitinka Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 16 ir 17 punktus ir 8 dalį, ar Reglamento 38 straipsnio 1 dalies pirmoji pastraipa ir 42 straipsnio 1 dalies pirmoji pastraipa ta apimtimi, kuria, pasak pareiškėjo, numatyta galimybė tarybos sprendimų (norminių teisės aktų) projektus rengti nesilaikant teisėkūros principų, atitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalį, ar Reglamento 38 straipsnio 1 dalies pirmoji pastraipa ir 42 straipsnio 1 dalies pirmoji pastraipa ta apimtimi, kuria, pasak pareiškėjo, nustatyta, kad dėl siūlymų papildyti ar pakeisti darbotvarkę teikiami norminio pobūdžio sprendimų projektai, atitinka Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 7 dalį, ar Reglamento 38 straipsnio 1 dalies trečioji pastraipa ir 47 straipsnio 6 dalis, numatančios galimybę pareikšti nepasitikėjimą meru ir spręsti nepasitikėjimo meru klausimą, atitinka Vietos savivaldos įstatymo 19 straipsnio 3 dalį bei VAĮ 3 straipsnio 1 punktą, ar Reglamento 40 straipsnio 3 dalies antroji pastraipa atitinka Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 9 dalį ir 4 straipsnio 6 punktą bei VAĮ 3 straipsnio 4 punktą; kitą pareiškimo dalį atmetė.

6.  Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje keliamas norminio administracinio akto – Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. 1-2070 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento tvirtinimo“ (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. rugsėjo 26 d.) patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento dalies teisėtumo klausimas.

7.  Pasisakydamas dėl Reglamento dalies, kurioje nėra numatyta, kokia tvarka administracijos direktorius vertina sueigos sprendimus, atitikties Vietos savivaldos įstatymo 35 straipsnio 6 daliai ir 35¹ straipsnio 5 daliai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Reglamente atkartojus Vietos savivaldos įstatymo nuostatas dėl administracijos direktoriaus atliekamo seniūnaičių sueigos ir išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimų svarstymo, kai nustatyti tiek terminai, tiek sprendimų motyvavimas, nėra teisinio pagrindo teigti, kad Reglamente nėra nustatyta tvarka vertinti seniūnaičių sueigos ir išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimus.

8.  Vertindamas Reglamento 17 straipsnio 1 dalies 1.16 ir 1.17 punktų ir 7 dalies atitiktį Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 16 ir 17 punktams ir 8 daliai, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Taryba 2019 m. birželio 19 d. sprendimu Nr. 1-90, suderindama su Vietos savivaldos įstatymu, iš esmės pakeitė Reglamento 17 straipsnio 1 dalies 1.16 ir 1.17 punktus ir 7 dalį, išdėstydama juos naujomis redakcijomis. Todėl, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 1 dalimi, pirmosios instancijos teismas šią administracinės bylos dalį nutraukė.

9.  Pasisakydamas dėl Reglamento dalies, kurioje nėra numatyta, kokia tvarka sueigos atstovai gali dalyvauti komiteto darbe, atitikties Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 6 daliai, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog tai, kad Reglamento 33 straipsnio 14 dalies 2, 3 ir 5 pastraipose expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nėra nurodyta formuluotė „išplėstinės seniūnaičių sueigos deleguoti atstovai“, nereiškia, kad formuluotė „kiti suinteresuoti asmenys“, vertinant ją Reglamento 33 straipsnio 14 dalies 1 pastraipos kontekste, neapima formuluotės „išplėstinės seniūnaičių sueigos deleguoti atstovai“ ir kad formuluotės „išplėstinės seniūnaičių sueigos deleguoti atstovai“ nepakartojimas kiekvienoje pastraipoje kaip nors pažeidžia Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 6 dalies nuostatas.

10.  Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo argumentus, kad Reglamento 38 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa ir 42 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa ta apimtimi, kuria nustatytas reikalavimas tarybos sprendimų (individualių teisės aktų) projektus rengti vadovaujantis teisėkūros principais, neatitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 1 straipsnio 3 daliai, vertino kaip formalų teisės aiškinimą ir pabrėžė, kad teisės taikymas nėra teisėkūra, tačiau nėra pagrindo teigti, kad teisėkūros principai (tikslingumo, proporcingumo, pagarbos asmens teisėms ir laisvėms, atvirumo ir skaidrumo, efektyvumo, aiškumo ir kt.) negalėtų būti taikomi teisės taikymo procese ir tuo paneigtų teisės taikymo procesą.

11.  Dėl pareiškėjo teiginių, kad Reglamento 38 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos ir 42 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos ta apimtimi, kuria numatyta galimybė tarybos sprendimų (norminių teisės aktų) projektus rengti nesilaikant teisėkūros principų, atitikties Teisėkūros pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 daliai ir dėl Reglamento 38 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos ir 42 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos ta apimtimi, kuria nustatyta, kad dėl siūlymų papildyti ar pakeisti darbotvarkę teikiami norminio pobūdžio sprendimų projektai, atitikties Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 7 daliai, pirmosios instancijos teismas administracinę bylą nutraukė, nurodęs, jog nesant tinkamai suformuluoto tyrimo pagrindo bei dalyko dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo, byla dėl norminio administracinio akto teisėtumo nenagrinėtina administraciniame teisme.

12.  Vertindamas Reglamento 38 straipsnio 1 dalies 3 pastraipos ir 47 straipsnio 6 dalies, numatančios galimybę pareikšti nepasitikėjimą meru ir spręsti nepasitikėjimo meru klausimą, atitikties Vietos savivaldos įstatymo 19 straipsnio 3 daliai bei VAĮ 3 straipsnio 1 punktui, teismas nurodė, kad tik pagal iki 2015 metais naujai išrinktų tarybų susirinkimo į pirmąjį posėdį galiojusios redakcijos Vietos savivaldos įstatymo 19 straipsnio 3 dalį, be mero pavaduotojo, iš pareigų prieš terminą dėl nepasitikėjimo galėjo būti atleistas ir meras. Vietos savivaldos įstatymo 19 straipsnio 3 dalies nuostatas pakartoja Reglamento 55 straipsnio 2 dalis. Taigi nepasitikėjimas meru negali būti reiškiamas ir taryba negali spręsti nepasitikėjimo meru klausimo. Įvertinęs tai, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad Reglamento 38 straipsnio 1 dalies 3 pastraipa ir 47 straipsnio 6 dalis, numatančios galimybę pareikšti nepasitikėjimą meru ir spręsti nepasitikėjimo meru klausimą, neatitinka Vietos savivaldos įstatymo 19 straipsnio 3 dalies bei VAĮ 3 straipsnio 1 punkto, nustatančio įstatymo viršenybės principą, reiškiantį, jog viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 7 dalies reguliavimas yra perkeltas į Reglamento 38 straipsnio 1 dalies 3 pastraipą, todėl pareiškėjo argumentus laikė klaidinančiais. Nesant dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo tinkamai suformuluoto tyrimo pagrindo bei dalyko, pirmosios instancijos teismas šią bylos dalį nutraukė.

13.  Dėl Reglamento 40 straipsnio 3 dalies 2 pastraipos atitikties Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 9 daliai ir 4 straipsnio 6 punktui bei VAĮ 3 straipsnio 4 punktui, teismas pažymėjo, kad nuo 2019 m. kovo 15 d. galioja nauja Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 9 dalies redakcija, todėl nebelikus tyrimo dalyko, šią administracinės bylos dalį nutraukė. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nepateikė argumentų, kad Reglamente būtų numatyti kiti atvejai.

14.  Pasisakydamas dėl Reglamento 52 straipsnio 10 dalies neatitikimo Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 9 punkto bei 6 dalies ir 29 straipsnio 4 dalies nuostatoms, pirmosios instancijos teismas sutiko su pareiškėjo pozicija, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 9 punktą įgaliojimai priimti sprendimus dėl administracijos direktoriaus pavadavimo priskirti išimtinei Tarybos kompetencijai, vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 6 dalimi, šie įgaliojimai negali būti perduoti jokiam kitam subjektui, Tarybos kompetencijos negalima interpretuoti per kitų Vietos savivaldos įstatymo nuostatų prizmę. Todėl pirmosios instancijos teismas tenkino šią pareiškimo dalį, konstatuodamas, kad Reglamento 52 straipsnio 10 dalis prieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 9 punkto bei 6 dalies ir 29 straipsnio 4 dalies nuostatoms.

III.

15.  Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus ir Alytaus apskrityse (Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje teisių perėmėjas) apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 29 d. sprendimą ir panaikinti: 1) sprendimo dalį, kuria pripažinta, kad Reglamentas neprieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 35 straipsnio 6 daliai ir 35¹ straipsnio 5 daliai ir dėl šios bylos dalies priimti naują sprendimą, pripažįstant, kad Reglamentas prieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 35 straipsnio 6 daliai ir 35¹ straipsnio 5 daliai; 2) sprendimo dalį, kuria pripažinta, kad Reglamentas neprieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 6 daliai ir dėl šios bylos dalies priimti naują sprendimą, pripažįstant, kad Reglamentas prieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 6 daliai; 3) sprendimo dalį, kuria Reglamento 38 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa ir 42 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa ta apimtimi, kuria nustato reikalavimą savivaldybės tarybos sprendimų (individualių teisės aktų) projektus rengti vadovaujantis teisėkūros principais, pripažinta teisėta, ir dėl šios bylos dalies priimti naują sprendimą, pripažįstant, kad Reglamento 38 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa ir 42 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa šia apimtimi prieštarauja Teisėkūros pagrindų įstatymo 1 straipsnio 3 daliai; 4) sprendimo dalis, kuriomis bylos dalys dėl Reglamento 38 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos ir 42 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos teisėtumo ta apimtimi, kuria numatyta galimybė savivaldybės tarybos sprendimų (norminių teisės aktų) projektus rengti nesivadovaujant teisėkūros principais, Reglamento 38 straipsnio 1 dalies pirmosios pastraipos ir 42 straipsnio 1 dalies pirmosios pastraipos teisėtumo ta apimtimi, kuria nustatyta, kad dėl siūlymų papildyti ar pakeisti savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkę teikiami norminio pobūdžio sprendimų projektai, Reglamento 38 straipsnio 1 dalies trečiosios pastraipos ir 47 straipsnio 6 dalies teisėtumo ir Reglamento 40 straipsnio 3 dalies antrosios pastraipos teisėtumo nutrauktos, ir perduoti šias bylos dalis pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

16.  Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia argumentais:

16.1.  Teismas netinkamai išaiškino Vietos savivaldos įstatymo 35 straipsnio 6 dalį ir 35¹ straipsnio 5 dalį ir padarė nepagrįstą išvadą, kad Reglamento 2 straipsnio 6 dalis nustato savivaldybės administracijos direktoriaus atliekamo seniūnaičių sueigos sprendimų ir išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimų įvertinimo tvarką. Vietos savivaldos įstatymo 35 straipsnio 6 dalis ir 35¹ straipsnio 5 dalis nenustato savivaldybės administracijos direktoriaus atliekamo sueigų sprendimų įvertinimo tvarkos ir nukreipia į savivaldybės tarybos veiklos reglamentą, kuriame ši tvarka turi būti nustatyta. Vietos savivaldos įstatymo 35 straipsnio 6 dalies ir 35¹ straipsnio 5 dalies nuostatų pakartojimas Reglamento 2 straipsnio 6 dalyje negali reikšti šios tvarkos nustatymo. Reglamento 2 straipsnio 6 dalies penktajame sakinyje nustatyta savivaldybės tarybos atliekamo sueigų sprendimų įvertinimo tvarka. Taigi atsakovas iš esmės pripažįsta, jog Vietos savivaldos įstatymo 35 straipsnio 6 dalies ir 35¹ straipsnio 5 dalies pirmųjų sakinių nuostatos turi būti detalizuotos Reglamente. Vietos savivaldos įstatymo 35 straipsnio 6 dalis ir 35¹ straipsnio 5 dalis savivaldybės administracijos direktoriaus atliekamo sueigų sprendimų įvertinimo tvarkai nekelia kitokių reikalavimų nei savivaldybės tarybos atliekamo sueigų sprendimų įvertinimo tvarkai.

16.2.  Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad Reglamento 33 straipsnio 14 dalies antrojoje, trečiojoje ir penktojoje pastraipose vartojama sąvoka „kiti suinteresuoti asmenys“ reiškia ir išplėstinės seniūnaičių sueigos deleguotus atstovus. Iš Reglamento 33 straipsnio 14 dalies 1 pastraipos, kaip ir iš Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 1 sakinio, matyti, kad kiti suinteresuoti asmenys yra atskira suinteresuotų asmenų, galinčių dalyvauti savivaldybės tarybos komitetų darbe, grupė, kuriai nepriskiriami seniūnaičiai, sueigos atstovai, ekspertai ir valstybės tarnautojai. Nėra pagrindo teigti, kad Reglamento 33 straipsnio 14 dalies pirmojoje pastraipoje vartojamos sąvokos „kiti suinteresuoti asmenys“ turinys yra kitoks nei Reglamento 33 straipsnio 14 dalies antrojoje, trečiojoje ir penktojoje pastraipose vartojamos šios sąvokos turinys. Be to, Reglamento 33 straipsnio 14 dalies 2, 3 ir 5 pastraipose įvardytos visos suinteresuotų asmenų, galinčių dalyvauti savivaldybės tarybos komitetų darbe, grupės, išskyrus sueigos atstovus.

16.3.  Iš teismo sprendimo neaišku, kokiais teisės aktais ir jų normomis vadovaudamasis teismas padarė išvadą, kad teisėkūros principai gali būti taikomi teisės taikymo procese ir kad nesant tokios galimybės būtų paneigtas teisės taikymo procesas. Iš Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies matyti, kad teisėkūros principai nustato reikalavimus teisiniam reguliavimui, taigi yra skirti norminiams teisės aktams. Todėl rengiant individualių teisės aktų projektus nėra įmanoma vadovautis teisėkūros principais. Reglamento 38 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa ir 42 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa nustato reikalavimą savivaldybės tarybos sprendimų (individualių teisės aktų) projektus rengti vadovaujantis teisėkūros principais ir tai, kad šio reikalavimo neatitinkantys savivaldybės tarybos sprendimų (individualių teisės aktų) projektai į savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkę neįtraukiami. Teismas iš esmės nevertino Reglamento 38 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos ir 42 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos teisėtumo šia apimtimi. Teismas neanalizavo pareiškimo turinio, o tik pacitavo Reglamento 38 straipsnio 1 dalies 3 pastraipą ir abstrakčiai nurodė, kad pareiškėjo pateikti argumentai yra klaidinantys (fiktyvūs). Iš teismo sprendimo neaišku, kaip Reglamento 38 straipsnio 1 dalies 3 pastraipa yra susijusi su Reglamento 38 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa ir 42 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa.

16.4.  Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad bylos dalis dėl Reglamento 38 straipsnio 1 dalies 3 pastraipos ir 47 straipsnio 6 dalies teisėtumo nėra tyrimo dalykas. Vertinant Reglamento 38 straipsnio 1 dalies 3 pastraipos teisėtumą ta apimtimi, kuria numatyta galimybė reikšti nepasitikėjimą savivaldybės meru, ir Reglamento 47 straipsnio 6 dalies teisėtumą ta apimtimi, kuria numatyta galimybė spręsti nepasitikėjimo savivaldybės meru klausimą, Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 7 dalis nėra aktuali, nes nenustato, kokiais atvejais savivaldybės meras prieš terminą netenka savo įgaliojimų. Be to, Reglamento 47 straipsnio 6 dalis ir Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 7 dalis reglamentuoja skirtingus klausimus.

16.5.  Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad bylos dalis dėl Reglamento 40 straipsnio 3 dalies 2 pastraipos teisėtumo nėra tyrimo dalykas dėl to, kad teisinis reguliavimas yra pakeistas. Pareiškėjas pažymi, kad šioje bylos dalyje aktualus Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas nepasikeitė.

17.  Atsakovas Taryba atsiliepime į pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus ir Alytaus apskrityse apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

18.  Tarybos teigimu, Reglamento 2 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta savivaldybės administracijos direktoriaus atliekamo seniūnaičių sueigos sprendimų ir išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimų įvertinimo tvarka. Pareiškėjo teiginys, kad Vietos savivaldos įstatymo nuostatos negali atsikartoti Reglamente, yra itin formalus, lakoniškas ir nepagrįstas. Reglamento 33 straipsnio 14 dalies pastraipų atsietas aiškinimas negalimas, tai prieštarautų racionalumo principui. Reglamento 14 dalies 1 pastraipoje nustatyta, kokie subjektai komitetų darbe gali dalyvauti patariamojo balso teise, o 2–5 pastraipos taikomos 1 pastraipoje nurodytiems subjektams. Taryba užtikrino tarybos sprendimų projektų teisėtumo reikalavimą, todėl neaišku, kodėl pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad rengiant individualių teisės aktų projektus negali būti vadovaujamasi teisėkūros principais, kurie sietini su teisės aktų teisėtumo principų įgyvendinimu. Reglamento 38 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos ir 42 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos nuostatų turinys ir siekiamas tikslas atitinka pareiškėjo nurodytų įstatymų nuostatas, nėra perteklinis. Atsakovo manymu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė tyrimą dėl Reglamento 38 straipsnio 1 dalies 3 pastraipos teisėtumo, kadangi nurodyta Reglamento nuostata yra perkelta iš Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 7 dalies.

19.  Atsakovas Taryba apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 29 d. sprendimo dalį, kuria Reglamento 52 straipsnio 10 dalis pripažinta prieštaraujančia Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 9 punktui bei 6 daliai ir 29 straipsnio 4 daliai, ir priimti naują sprendimą – šią pareiškimo dalį atmesti.

20.  Taryba laikosi pozicijos, jog sistemiškai vertinant Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 9 punkto ir 29 straipsnio 5 dalies nuostatų turinį ir tikslus, darytina išvada, kad įstatymų leidėjas savivaldybės taryboms suteikė teisę pačiomis spręsti dėl administracijos direktoriaus pavaduotojo (pavaduotojų) pareigybių steigimo reikalingumo, o nusprendus steigti šią pareigybę, tarybos išimtinei kompetencijai priskirtinas administracijos direktoriaus pavaduotojų priėmimo į pareigas klausimas. Tuo atveju, kai yra paskirti administracijos direktoriaus pavaduotojai ir kai administracijos direktorius dėl atostogų ar ligos, taip pat dėl kitų priežasčių laikinai negali eiti pareigų, įstatymų leidėjas paliko teisę tarybai pačiai spręsti ir nustatyti administracijos direktoriaus pavadavimo tvarką, kuri nagrinėjamu atveju buvo įgyvendinta Reglamento 52 straipsnio 10 dalyje. Reglamento 52 straipsnio 10 dalimi tarybos kompetencija buvo ne perduota, o atvirkščiai – šia Reglamento nuostata buvo aiškiai ir racionaliai sureguliuotas administracijos direktoriaus pavadavimo klausimas, merui tik pavedant šią tarybos valią įforminti potvarkiu. Įsiteisėjus pirmosios instancijos teismo sprendimo daliai dėl Reglamento 52 straipsnio 10 dalies prieštaravimo Vietos savivaldos įstatymo nuostatoms, įsitvirtintų neefektyvi situacija, kai administracijos direktoriui dėl netikėtų priežasčių laikinai negalint eiti pareigų, turėtų būti skubiai šaukiamas tarybos posėdis, siekiant išrinkti administracijos direktorių pavaduojantį asmenį. Reglamento 52 straipsnio 10 dalimi yra įgyvendinta Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 5 dalies nuostata, todėl Vyriausybės atstovo pareiškime dėl Reglamento 52 straipsnio 10 dalies išdėstytos abejonės buvo ne tik nepagrįstos, bet ir apskritai vertintinos kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, kuomet kreipiamasi į teismą su akivaizdžiai nepagrįstu pareiškimu. Pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nevertino ir ją neatsižvelgė.

21.  Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus ir Alytaus apskrityse atsiliepime į atsakovo Tarybos apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

22.  Pareiškėjo teigimu, Taryba netinkamai aiškina Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 5 dalį. Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir 29 straipsnio 4 dalyje aiškiai nustatyta, kad sprendimus dėl direktoriaus pavadavimo priima savivaldybės taryba, teisės pavesti priimti šiuos sprendimus kitiems asmenims minėtas įstatymas savivaldybės tarybai nesuteikia. Tais atvejais, kai yra įsteigtos dvi arba trys direktoriaus pavaduotojo pareigybės, savivaldybės taryba neprivalo dėl direktoriaus pavadavimo spręsti (vienam iš direktoriaus pavaduotojų pavesti atlikti direktoriaus pareigas) kiekvieną kartą, kai atsiranda priežastys, dėl kurių direktorius laikinai negali eiti pareigų, savivaldybės taryba gali iš anksto nuspręsti, kuris iš direktoriaus pavaduotojų, atsiradus šioms priežastims, atliks direktoriaus pareigas. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad atsakovas nenurodė konkrečių argumentų, kodėl Vyriausybės atstovo pareiškimas neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos suformuotų pareiškimo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą reikalavimų.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

23.  Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje (teisių perėmėjas – Vyriausybės atstovas Vilniaus ir Alytaus apskrityse) iškėlė klausimą dėl: Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. 1-2070 patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento ta apimtimi, kuria nenustatyta, kokia tvarka administracijos direktorius vertina seniūnaičių sueigos ir išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimus, atitikties Vietos savivaldos įstatymo 35 straipsnio 6 daliai ir 35¹ straipsnio 5 daliai; Reglamento 17 straipsnio 1 dalies 1.16 ir 1.17 punktų ir 7 dalies atitikties Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 16 ir 17 punktams ir 8 daliai; Reglamento ta apimtimi, kuria nenustatyta, kokia tvarka sueigos atstovai gali dalyvauti komiteto darbe, atitikties Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 6 daliai; Reglamento 38 straipsnio 1 dalies pirmosios pastraipos ir 42 straipsnio 1 dalies pirmosios pastraipos ta apimtimi, kuria nustatytas reikalavimas Tarybos sprendimų (individualių teisės aktų) projektus rengti vadovaujantis teisėkūros principais, atitikties Teisėkūros pagrindų įstatymo 1 straipsnio 3 daliai; Reglamento 38 straipsnio 1 dalies pirmosios pastraipos ir 42 straipsnio 1 dalies pirmosios pastraipos ta apimtimi, kuria numatyta galimybė Tarybos sprendimų (norminių teisės aktų) projektus rengti nesilaikant teisėkūros principų, atitikties Teisėkūros pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 daliai; Reglamento 38 straipsnio 1 dalies pirmosios pastraipos ir 42 straipsnio 1 dalies pirmosios pastraipos ta apimtimi, kuria nustatyta, kad dėl siūlymų papildyti ar pakeisti darbotvarkę teikiami norminio pobūdžio sprendimų projektai, atitikties Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 7 daliai; Reglamento 38 straipsnio 1 dalies trečiosios pastraipos ir 47 straipsnio 6 dalies, ta apimtimi, kuria numatyta galimybė pareikšti nepasitikėjimą meru ir spręsti nepasitikėjimo meru klausimą, atitikties Vietos savivaldos įstatymo 19 straipsnio 3 daliai bei VAĮ 3 straipsnio 1 punktui; Reglamento 40 straipsnio 3 dalies antrosios pastraipos atitikties Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 9 daliai, 4 straipsnio 6 punktui bei VAĮ 3 straipsnio 4 punktui; Reglamento 52 straipsnio 10 dalies atitikties Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 9 punktui bei 6 daliai ir 29 straipsnio 4 daliai.

24.  Pirmosios instancijos teismas Vyriausybės atstovo pareiškimą tenkino iš dalies – pripažino, kad Reglamento 52 straipsnio 10 dalis prieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 9 punkto bei 6 dalies ir 29 straipsnio 4 dalies nuostatoms; nutraukė administracinės bylos dalį dėl reikalavimų ištirti, ar Reglamento 17 straipsnio 1 dalies 1.16 ir 1.17 punktai ir 7 dalis atitinka Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 16 ir 17 punktus ir 8 dalį, ar Reglamento 38 straipsnio 1 dalies pirmoji pastraipa ir 42 straipsnio 1 dalies pirmoji pastraipa ta apimtimi, kuria, pasak pareiškėjo, numatyta galimybė tarybos sprendimų (norminių teisės aktų) projektus rengti nesilaikant teisėkūros principų, atitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalį, ar Reglamento 38 straipsnio 1 dalies pirmoji pastraipa ir 42 straipsnio 1 dalies pirmoji pastraipa ta apimtimi, kuria, pasak pareiškėjo, nustatyta, kad dėl siūlymų papildyti ar pakeisti darbotvarkę teikiami norminio pobūdžio sprendimų projektai, atitinka Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 7 dalį, ar Reglamento 38 straipsnio 1 dalies trečioji pastraipa ir 47 straipsnio 6 dalis, numatančios galimybę pareikšti nepasitikėjimą meru ir spręsti nepasitikėjimo meru klausimą, atitinka Vietos savivaldos įstatymo 19 straipsnio 3 dalį bei VAĮ 3 straipsnio 1 punktą, ar Reglamento 40 straipsnio 3 dalies antroji pastraipa atitinka Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 9 dalį ir 4 straipsnio 6 punktą bei VAĮ 3 straipsnio 4 punktą; kitą pareiškimo dalį atmetė.

25.  Pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniais skundais apskundė tiek pareiškėjas, tiek atsakovas. Vyriausybės atstovas apeliacinį skundą grindžia argumentais, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad Reglamento 2 straipsnio 6 dalis nustato savivaldybės administracijos direktoriaus atliekamo seniūnaičių sueigos ir išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimų įvertinimo tvarką, kad Reglamento 33 straipsnio 14 dalies antrojoje, trečiojoje ir penktojoje pastraipose vartojama sąvoka „kiti suinteresuoti asmenys“ reiškia ir išplėstinės seniūnaičių sueigos deleguotus atstovus, taip pat kad teisėkūros principai gali būti taikomi rengiant individualių teisės aktų projektus; be to, pirmosios instancijos teismas esą iš esmės nevertino Reglamento 38 straipsnio 1 dalies pirmosios pastraipos ir 42 straipsnio 1 dalies pirmosios pastraipos teisėtumo, o vertindamas Reglamento 38 straipsnio 1 dalies trečiosios pastraipos teisėtumą ta apimtimi, kuria numatyta galimybė reikšti nepasitikėjimą savivaldybės meru, ir Reglamento 47 straipsnio 6 dalies teisėtumą ta apimtimi, kuria numatyta galimybė spręsti nepasitikėjimo savivaldybės meru klausimą, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 7 dalis nėra aktuali, taip pat į tai, kad vertinant Reglamento 40 straipsnio 3 dalies antrosios pastraipos teisėtumą aktualus Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas nėra pasikeitęs. Atsakovas Taryba apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria Reglamento 52 straipsnio 10 dalis pripažinta prieštaraujančia Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 9 punktui bei 6 daliai ir 29 straipsnio 4 daliai, pažymi, jog Reglamento 52 straipsnio 10 dalimi buvo sureguliuotas administracijos direktoriaus pavadavimo klausimas, o ne perduota Tarybos kompetencija.

26.  Atsakydama į pareiškėjo ir atsakovo apeliacinių skundų argumentus, teisėjų kolegija dėl kiekvieno iš jų pasisakys atskirai.

Dėl Reglamento atitikties Vietos savivaldos įstatymo 35 straipsnio 6 daliai ir 35¹ straipsnio 5 daliai

27.  Kaip minėta, Vyriausybės atstovas teigia, kad Reglamente nėra nustatyta tvarka, pagal kurią savivaldybės administracijos direktorius vertina seniūnaičių sueigos ir išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimus, ir tai neatitinka Vietos savivaldos įstatymo 35 straipsnio 6 dalies ir 35¹ straipsnio 5 dalies reguliavimo.

28.  Vietos savivaldos įstatyme (2008 m. rugsėjo 15 d. įstatymo Nr. X-1722 redakcija) nustatyta, kad savivaldybės tarybos veiklos tvarka ir formos nustatytos šiame įstatyme ir savivaldybės tarybos veiklos reglamente (11 str. 3 d.). Reglamento tvirtinimas yra išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija (16 str. 2 d. 1 p.).

29.  Pareiškėjo minimi seniūnaičių sueigos ir išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimų vertinimo teisiniai santykiai yra reglamentuoti Vietos savivaldos įstatymo 35 straipsnio (2016 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. XII-2494 redakcija) 6 dalyje ir 35¹ straipsnio (2017 m. spalio 12 d. įstatymo Nr. XIII-677 redakcija) 5 dalyje. Vietos savivaldos įstatymo 35 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad seniūnaičių sueigos sprendimai yra rekomendaciniai, tačiau atitinkama savivaldybės institucija privalo savivaldybės tarybos veiklos reglamento nustatyta tvarka juos įvertinti. Jeigu seniūnaičių sueigos sprendimų vertinimas yra savivaldybės tarybos kompetencija, jie vertinami ir sprendimas priimamas artimiausiame tarybos posėdyje; jeigu seniūnaičių sueigos sprendimų vertinimas yra savivaldybės administracijos direktoriaus kompetencija, direktorius priima dėl jų sprendimą ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo seniūnaičių sueigos sprendimo gavimo. Savivaldybės institucijos privalo nurodyti savo sprendimų priėmimo motyvus. Atitinkamų savivaldybės institucijų sprendimai dėl seniūnaičių sueigos sprendimų turi būti paskelbti savivaldybės interneto svetainėje ir tų seniūnijų skelbimų lentose. Vietos savivaldos įstatymo 35¹ straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimai yra rekomendaciniai, tačiau kompetentinga savivaldybės institucija privalo savivaldybės tarybos veiklos reglamento nustatyta tvarka juos įvertinti. Išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimai vertinami ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimo gavimo dienos. Savivaldybės institucijos privalo savivaldybės interneto svetainėje ir atitinkamų seniūnijų skelbimų lentose paskelbti savo vertinimus dėl išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimų, nurodydamos vertinimo motyvus ir numatomus veiksmus, jeigu tokių veiksmų bus imtasi.

30.  Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek lingvistinė, tiek sisteminė aptartų Vietos savivaldos įstatymo nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, jog Vietos savivaldos įstatymas nustato tik tam tikrus seniūnaičių sueigos ir išplėstinės seniūnaičių sueigos priimtų sprendimų įvertinimo kompetentingoje institucijoje – savivaldybės taryboje ar savivaldybės administracijoje – aspektus (terminus, motyvavimo pareigą, sprendimų išviešinimo vietas), tačiau nereglamentuoja konkrečios tokių sprendimų įvertinimo tvarkos (procedūros). Tiek Vietos savivaldos įstatymo 35 straipsnio 6 dalis, tiek 35¹ straipsnio 5 dalis yra nukreipiančiosios teisės normos. Pažymėtina, jog šiuo atveju įstatymų leidėjas expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nustatė, kad be jau minėtų Vietos savivaldos įstatymo 35 straipsnio 6 dalyje ir 35¹ straipsnio 5 dalyje nustatytų seniūnaičių sueigos ir išplėstinės seniūnaičių sueigos priimtų sprendimų įvertinimo kompetentingoje institucijoje – savivaldybės taryboje ar savivaldybės administracijoje – aspektų, konkreti privalomo seniūnaičių sueigos ir išplėstinės seniūnaičių sueigos priimtų sprendimų įvertinimo tvarka turi būti nustatyta būtent savivaldybės tarybai išimtine kompetencija priskirtu tvirtinti poįstatyminiu aktu – savivaldybės tarybos veiklos reglamentu. Tai reiškia, kad savivaldybių tarybos, įgyvendindamos išimtinę kompetenciją tvirtinti savivaldybės tarybos veiklos reglamentus, kuriuose, be kita ko, turi būti nustatoma privalomo seniūnaičių sueigos ir išplėstinės seniūnaičių sueigos priimtų sprendimų įvertinimo tvarka, užtikrina, kad savivaldybėse būtų tinkamai įgyvendinta iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylanti atitinkamų bendruomenių savivaldos teisė (įskaitant seniūnijų aptarnaujamų teritorijų gyvenamųjų vietovių ar jų dalių bendruomenių keliamų klausimų svarstymą, viešųjų poreikių ir iniciatyvų finansavimą, viešųjų paslaugų teikimą, atstovų delegavimą ir kt.) ir kad šia teise būtų naudojamasi veiksmingai, t. y. kad ji nebūtų apribota arba nepagrįstai susiaurinta.

31.  Aptartų Vietos savivaldos įstatymo nuostatų kontekste vertinant Reglamente įtvirtintą reguliavimą, pažymėtina, jog Reglamento (2018 m. rugsėjo 19 d. Tarybos sprendimo Nr. 1-1726 redakcija) 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad seniūnaičių sueigos ir išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimai yra rekomendaciniai, tačiau atitinkama savivaldybės institucija privalo nustatyta tvarka juos įvertinti. Jeigu seniūnaičių sueigos sprendimų vertinimas yra Savivaldybės tarybos kompetencija, jie vertinami ir sprendimas priimamas artimiausiame Tarybos posėdyje; jeigu seniūnaičių sueigos sprendimų vertinimas yra Savivaldybės administracijos direktoriaus kompetencija, direktorius priima dėl jų sprendimą ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo seniūnaičių sueigos sprendimo gavimo. Išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimai vertinami ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimo savivaldybės institucijoje gavimo dienos. Savivaldybės institucijos, įvertinusios gautus sprendimus, privalo nurodyti savo sprendimų priėmimo motyvus. Taryba seniūnaičių sueigos ir išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimus įvertina Reglamente nustatyta sprendimų projektų svarstymo  ir priėmimo tvarka.

32.  Matyti, jog Reglamento 2 straipsnio 6 dalyje atskirai yra nustatyta tik tų seniūnaičių sueigos ir išplėstinės seniūnaičių sueigos priimamų sprendimų, kurių vertinimą yra įgaliota atlikti Taryba, įvertinimo tvarka. Tačiau nėra nustatyta, kokia tvarka yra atliekamas seniūnaičių sueigos ir išplėstinės seniūnaičių sueigos priimamų sprendimų, kurių vertinimą yra įgaliotas atlikti savivaldybės administracijos direktorius, vertinimas.

33.  Kitų nuostatų, reguliuojančių Vietos savivaldos įstatymo 35 straipsnio 6 dalyje ir 35¹ straipsnio 5 dalyje nustatytų seniūnaičių sueigos ir išplėstinės seniūnaičių sueigos priimtų sprendimų įvertinimo kompetentingoje institucijoje – savivaldybės taryboje ar savivaldybės administracijoje tvarką, Reglamente nėra. 

34.  Taigi Reglamente tiek, kiek juo yra reguliuojama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus atliekamo seniūnaičių sueigos ir išplėstinės seniūnaičių sueigos priimtų sprendimų įvertinimo tvarka, iš esmės yra tik atkartotos Vietos savivaldos įstatymo 35 straipsnio 6 dalies ir 35¹ straipsnio 5 dalies nuostatos, kurios, kaip minėta, nelaikytinos šiose teisės normose atskirai expressis verbis nurodyta seniūnaičių sueigos ir išplėstinės seniūnaičių sueigos priimtų sprendimų įvertinimo tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad toks reguliavimas Reglamente yra pakankamas ir neprieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 35 straipsnio 6 dalyje ir 35¹ straipsnio 5 dalyje įtvirtintoms nuostatoms, pagal kurias Reglamente turi būti nustatyta savivaldybės administracijos direktoriaus pagal kompetenciją atliekamo privalomo seniūnaičių sueigos ir išplėstinės seniūnaičių sueigos priimtų sprendimų įvertinimo tvarka (procedūra). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad šiuo aspektu nėra įvykdytas tiesiogiai Vietos savivaldos įstatymo 35 straipsnio 6 dalyje bei 35¹ straipsnio 5 dalyje Tarybai nustatytas įpareigojimas, todėl Reglamentas ta apimtimi, kuria jame nėra nustatyta tvarka, pagal kurią savivaldybės administracijos direktorius vertina seniūnaičių sueigos ir išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimus, neatitinka Vietos savivaldos įstatymo 35 straipsnio 6 dalies ir 35¹ straipsnio 5 dalies reguliavimo.

Dėl Reglamento atitikties Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 6 daliai

35.  Vietos savivaldos įstatyme (2017 m. spalio 12 d. įstatymo Nr. XIII-677 redakcija) nustatyta, kad savivaldybės tarybos komitetai sudaromi savivaldybės tarybai teikiamiems klausimams preliminariai nagrinėti ir išvadoms bei pasiūlymams teikti, kontroliuoti, kaip laikomasi įstatymų ir vykdomi savivaldybės tarybos, mero sprendimai (14 str. 1 d.). Savivaldybės tarybos komitetų darbe patariamojo balso teise reglamento nustatyta tvarka gali dalyvauti visuomenės atstovai – seniūnaičiai, išplėstinės seniūnaičių sueigos deleguoti atstovai, ekspertai, valstybės tarnautojai ir kiti suinteresuoti asmenys. Kai komiteto posėdyje svarstomas su valstybės, tarnybos ar komercine paslaptimi susijęs klausimas, komitetas gali nuspręsti jį nagrinėti uždarame posėdyje (14 str. 6 d.).

36.  Aptariamu teisiniu reguliavimu siekiama, kad savivaldybės tarybai teikiamiems klausimams preliminariai nagrinėti ir išvadoms bei pasiūlymams teikti, taip pat kontroliuoti, kaip laikomasi įstatymų ir vykdomi savivaldybės tarybos, mero sprendimai steigiamuose savivaldybės tarybos komitetuose turėtų galimybę dalyvauti su juose svarstomais klausimais susiję asmenys, prie kurių įstatymų leidėjas eksplicitiškai priskiria ir išplėstinės seniūnaičių sueigos deleguotus atstovus. Tam, kad aptariama suinteresuotų asmenų teisė dalyvauti tarybos komitetų darbe svarstant jiems rūpimus klausimus galėtų būti veiksmingai įgyvendinama, įstatymų leidėjas nustatė reikalavimą konkrečią šios suinteresuotų asmenų teisės įgyvendinimo tvarką sureguliuoti savivaldybės tarybos tvirtinamame jos veiklos reglamente. Pažymėtina, kad Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas asmenų, kurie gali būti suinteresuoti tam tikrų klausimų svarstymu tarybos komitetuose, sąrašas nėra baigtinis.

37.  Įgyvendinant Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 6 dalies nuostatas, Reglamento (2018 m. rugsėjo 19 d. Tarybos sprendimo Nr. 1-1726 redakcija) 33 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad:

„Komiteto darbe patariamojo balso teise gali dalyvauti ekspertai, Savivaldybės administracijos tarnautojai ir kiti suinteresuoti asmenys, kai komitetas nusprendžia, kad šių asmenų dalyvavimas yra reikalingas sprendžiant svarstomus klausimus. Visuomenės atstovai – seniūnaičiai, išplėstinės seniūnaičių sueigos deleguoti atstovai ‒ gali dalyvauti Komiteto posėdžiuose patariamojo balso teise, kai svarstomi klausimai, susiję su seniūnaitijos gyventojais, ir pareikšti seniūnaitijos gyventojų nuomonę apie poreikius ir interesus šiais klausimais, siūlyti problemų sprendimo variantus.

Komitetas gali prašyti seniūnaičių, ekspertų, Savivaldybės administracijos tarnautojų ir kitų suinteresuotų asmenų komiteto posėdyje pateikti nuomonę svarstomais klausimais. Komiteto posėdžio pirmininkui sutikus, posėdyje dalyvaujantiems seniūnaičiams, ekspertams, Savivaldybės administracijos tarnautojams ir kitiems suinteresuotiems asmenims gali būti leidžiama kalbėti svarstomais su jų veikla susijusiais klausimais.

Komiteto pirmininkas kviečia dalyvauti komiteto posėdžiuose reikalingus asmenis. Komiteto posėdyje pageidaujantys dalyvauti seniūnaičiai, ekspertai, Savivaldybės administracijos tarnautojai ir kiti suinteresuoti asmenys privalo ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki posėdžio pradžios pateikti raštu Komitetui prašymą. Jame turi būti nurodyta posėdyje pageidaujančio dalyvauti asmens (asmenų) vardas, pavardė, gyvenamoji vieta, jį (juos) delegavusi organizacija ir kokį darbotvarkės klausimą svarstant norima dalyvauti. Prie prašymo pridedama organizacijos registravimo pažymėjimo kopija (jeigu Komitetui ji nebuvo pateikta anksčiau), įgaliojimas dalyvauti posėdyje ir pasiūlymai dėl konkretaus darbotvarkės klausimo.

Organizacijoms nepriklausantys asmenys gali dalyvauti komiteto posėdyje, jeigu svarstomi su jais susiję darbotvarkės klausimai.

Komitetas gali riboti posėdyje dalyvaujančių seniūnaičių, ekspertų, Savivaldybės administracijos tarnautojų ir kitų suinteresuotų asmenų skaičių.“

38.  Vyriausybės atstovo teigimu, Reglamento 33 straipsnio 14 dalyje nėra nustatyta išplėstinės seniūnaičių sueigos atstovų dalyvavimo Tarybos komitetų darbe tvarka. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad Reglamento 33 straipsnio 14 dalies antrojoje, trečiojoje ir penktojoje pastraipose vartojama sąvoka „kiti suinteresuoti asmenys“ neapima išplėstinės seniūnaičių sueigos deleguotų atstovų. 

39.  Kaip minėta, Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje nėra pateiktas baigtinis tarybos komitetų darbe patariamojo balso teise galinčių dalyvauti suinteresuotų asmenų sąrašas. Tai, reiškia, jog tokių asmenų baigtinis sąrašas negali būti įtvirtintas ir Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 6 dalies nuostatas įgyvendinančiame teisės akte – savivaldybės tarybos veiklos reglamente. Todėl nepagrįstais laikytini Vyriausybės atstovo teiginiai, esą Reglamente turi būti nustatyta, kokia tvarka Tarybos komitetų darbe dalyvauja kiekviena suinteresuotų asmenų grupė. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, taip pat į pirmiau aptartą (žr. šios nutarties 35 pastraipą) Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje įtvirtinto reguliavimo tikslą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad savivaldybės tarybos veiklos reglamente pakanka nustatyti bendrą visuomenės atstovų – suinteresuotų asmenų, kuriems įstatymu jau eksplicitiškai priskirti ir išplėstinės seniūnaičių sueigos deleguoti atstovai, dalyvavimo tarybos komitetų darbe tvarką.   

40.  Nagrinėjamu atveju tokia tvarka yra nustatyta Reglamento 33 straipsnio 14 dalyje, kurios nuostatų turinys leidžia daryti išvadą, kad, nors pati normos konstrukcija (dėl pasirinkto skirtingo suinteresuotų asmenų grupių vardijimo atskirose pastraipose) yra ydinga, sistemiškai vertinant Reglamento 33 straipsnio 14 dalies nuostatas, ypač atsižvelgiant į pirmąją pastraipą, taip pat į tai, kad išplėstinės seniūnaičių sueigos deleguoti atstovai suinteresuotiems asmenims eksplicitiškai yra priskirti Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje, tiek Reglamento 33 straipsnio 14 dalies pirmojoje pastraipoje, tiek antrojoje, trečiojoje ir penktojoje pastraipose vartojama sąvoka „suinteresuoti asmenys“ apima ir išplėstinės seniūnaičių sueigos deleguotus atstovus. Konstatuotina, kad Reglamento 33 straipsnio 14 dalyje yra nustatyta Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje nurodytų suinteresuotų asmenų, įskaitant išplėstinės seniūnaičių sueigos deleguotus atstovus, dalyvavimo Tarybos komitetų darbe tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė Reglamento prieštaravimo Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 6 daliai šiuo aspektu. 

41.  Pažymėtina, kad pati Reglamento 33 straipsnio 14 dalyje nustatyta suinteresuotų asmenų dalyvavimo tarybos komitetų darbe tvarka nėra nagrinėjamos administracinės bylos tyrimo dalykas, todėl teisėjų kolegija dėl to nepasisako.

Dėl Reglamento 38 straipsnio 1 dalies pirmosios pastraipos ir 42 straipsnio 1 dalies pirmosios pastraipos atitikties Teisėkūros pagrindų įstatymo 1 straipsnio 3 daliai

42.  Vyriausybės atstovas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog teisėkūros principai gali būti taikomi teisės taikymo procese, kadangi Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtinti teisėkūros principai nustato reikalavimus teisiniam reguliavimui ir yra skirti tik norminiams teisės aktams. Pareiškėjo įsitikinimu, Reglamento 38 straipsnio 1 dalies pirmoji pastraipa ir 42 straipsnio 1 dalies pirmoji pastraipa ta apimtimi, kuria nustato reikalavimą tarybos sprendimų (individualių teisės aktų) projektus rengti vadovaujantis teisėkūros principais, neatitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 1 straipsnio 3 dalies.

43.  Teisėkūros pagrindų įstatymo (2012 m. rugsėjo 18 d. įstatymo Nr. XI-2220 redakcija) 1 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas netaikomas teisės taikymo aktams, išskyrus nuostatas dėl teisės aktų registravimo, skelbimo ir įsigaliojimo. Teisėkūros principai yra įtvirtinti Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje (2019 m. gegužės 28 d. įstatymo Nr. XIII-2134 redakcija), kurioje nustatyta, kad teisėkūroje vadovaujamasi šiais principais: 1) tikslingumo, reiškiančiu, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis; 2) proporcingumo, reiškiančiu, kad pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi sudaryti kuo mažesnę administracinę ir kitokią naštą, nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti; 3) pagarbos asmens teisėms ir laisvėms, reiškiančiu, kad teisės aktų nuostatos turi užtikrinti ir negali paneigti Konstitucijoje, Europos Sąjungos teisės aktuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų asmens teisių ir laisvių, teisėtų interesų; 4) atvirumo ir skaidrumo, reiškiančiu, kad teisėkūra turi būti vieša, su bendraisiais interesais susiję teisėkūros sprendimai negali būti priimami visuomenei nežinant ir neturint galimybių dalyvauti, valstybės politikos tikslai, teisinio reguliavimo poreikis ir teisėkūroje dalyvaujantys subjektai turi būti žinomi, visuomenei ir interesų grupėms sudarytos sąlygos teikti pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo visose teisėkūros stadijose, taip pat turi būti žinomi teisės aktų projektų rengimą inicijavę, teisės aktų projektus parengę, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą atlikę subjektai ir galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą atliekantys subjektai; 5) efektyvumo, reiškiančiu, kad rengiant teisės akto projektą turi būti įvertinamos visos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos ir pasirenkama geriausia iš jų, teisės akte turi būti įtvirtinamos veiksmingiausiai ir ekonomiškiausiai teisinio reguliavimo tikslą leisiančios pasiekti priemonės, turi būti skelbiami ir įvertinami dėl teisinio reguliavimo gauti pasiūlymai, o teisėkūros veiksmai atliekami per protingus terminus; 6) aiškumo, reiškiančiu, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas; 7) sistemiškumo, reiškiančiu, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje, žemesnės teisinės galios teisės aktai neturi prieštarauti aukštesnės teisinės galios teisės aktams, įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina (3 str. 2 d. 1–7 p.).

44.  Įvertinus aptartų Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintų principų turinį, matyti, kad pastarieji yra tik bendrojo pobūdžio gairės, nustatančios tam tikrus aktų rengimo juridinės technikos standartus. Šie principai nėra ribojančio pobūdžio – jais nėra kaip nors reguliuojamas konkrečių aktų turinys, nėra nurodoma, kokios konkrečios nuostatos turėtų būti rengiamame akte, jų taikymo galimybės yra plačios. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Teisėkūros pagrindų įstatymo 1 straipsnio 3 dalies nuostata, kad šis įstatymas (taigi ir jame įtvirtinti teisėkūros principai) netaikomas teisės taikymo aktams, vertintina kaip įstatymų leidėjo nustatyta galimybė, tam tikra veiksmų laisvė (diskrecija) viešojo administravimo subjektams nesilaikyti minėtų Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų bendrojo pobūdžio gairių priimant teisės taikymo aktus, tačiau savaime nereiškia draudimo viešojo administravimo subjektui nusistatyti aukštesnius, nei minimalūs (nei būtina pagal įstatymus), veiklos standartus.

45.  Reglamento (2018 m. rugsėjo 19 d. Tarybos sprendimo Nr. 1-1726 redakcija) 38 straipsnio 1 dalies pirmojoje pastraipoje nustatyta, kad posėdžių, išskyrus pirmąjį, rengimą organizuoja meras. Jis, atsižvelgdamas į frakcijų ir jų vadovų sueigos, Tarybos narių grupių, Tarybos narių, komitetų, komisijų, Savivaldybės kontrolieriaus ir Administracijos direktoriaus pasiūlymus, sudaro Tarybos posėdžio darbotvarkę. Į darbotvarkę gali būti įtraukiami tik tie sprendimų projektai, kurie parengti vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais teisėkūros principais (šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, kai siūlymą dėl darbotvarkės pakeitimo ar papildymo Tarybai teikia 1/3 dalyvaujančių posėdyje Tarybos narių ar Tarybos frakcija) ir įregistruoti dokumentų valdymo sistemoje „@vilys. Ne vėliau kaip prieš 4 darbo dienas iki Tarybos posėdžio svarstytinus klausimus kartu su įregistruotais sprendimų projektais meras privalo įtraukti į posėdžio darbotvarkę. Jei meras svarstytinų klausimų į posėdžio darbotvarkę neįtraukia, dėl jų įtraukimo į darbotvarkę sprendžia Taryba. Dėl neįtrauktų klausimų sprendžiama prieš tvirtinant posėdžio darbotvarkę. Tarybos posėdžio pradžioje pirmininkas žodžiu informuoja Tarybos narius apie klausimų neįtraukimo priežastis. Konkretūs klausimai į darbotvarkę įtraukiami posėdyje dalyvaujančiųjų Tarybos narių balsų dauguma.

46.  Reglamento (2016 m. gegužės 11 d. Tarybos sprendimo Nr. 1-448 redakcija)  42 straipsnio 1 dalies pirmojoje pastraipoje įtvirtinta, kad Tarybos sprendimų, rezoliucijų projektus ir pasiūlymus dėl jų priėmimo Tarybai svarstyti pateikia institucijos ir asmenys, kurie pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir Reglamentą turi teisę teikti klausimus į Tarybos posėdį. Teikiamą projektą ar pasiūlymą turi pasirašyti jo iniciatoriai ar jų atstovai. Tarybos sprendimo projekto rengėjas Tarybos sprendimo projektą rengia vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodytais teisėkūros principais (šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, kai siūlymą dėl darbotvarkės pakeitimo ar papildymo Tarybai teikia 1/3 dalyvaujančių posėdyje Tarybos narių arba Tarybos frakcija).

47.  Taigi nagrinėjamu atveju Taryba, patvirtindama Reglamentą, pasinaudojo savo diskrecijos teise jame nustatyti aukštesnį, nei įtvirtinta Teisėkūros pagrindų įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje, teisės aktų rengimo standartą – Tarybos sprendimų projektus (individualius administracinius aktus) rengti vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatyme nustatytais teisėkūros principais. Kaip minėta, toks aukštesnių standartų taikymas savaime nesuponuoja prieštaravimo Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam reguliavimui. Vyriausybės atstovas nei pareiškime pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde nenurodė jokių konkrečių teisiškai pagrįstų argumentų, kodėl pirmiau aptarti Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti teisėkūros principai negalėtų būti taikomi rengiant savivaldybės tarybos sprendimų (individualių aktų) projektus. Pažymėtina, jog būtent pareiškėjas, teikdamas pareiškimą ištirti norminio administracinio akto atitiktį įstatymui ar (ir) Vyriausybės norminiam aktui, apibrėžia administracinės bylos dėl šio akto teisėtumo ribas. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas neprašė ištirti Reglamento nurodyta apimtimi atitikties jokioms kitoms Vietos savivaldos įstatymo ar kitų įstatymų normoms, kurioms galėtų prieštarauti reikalavimas Tarybos sprendimų projektus rengti vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodytais teisėkūros principais.

48.  Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamu sprendimu konstatavo, jog Reglamento 38 straipsnio 1 dalies pirmoji pastraipa ir 42 straipsnio 1 dalies pirmoji pastraipa ta apimtimi, kuria jose nustatyta, kad Tarybos sprendimo projekto rengėjas Tarybos sprendimo (individualaus akto) projektą rengia vadovaudamasis Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodytais teisėkūros principais, neprieštarauja Teisėkūros pagrindų įstatymo 1 straipsnio 3 dalies nuostatoms.

Dėl Reglamento 38 straipsnio 1 dalies pirmosios pastraipos ir 42 straipsnio 1 dalies pirmosios pastraipos atitikties Teisėkūros pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 daliai ir Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 7 daliai

49.  Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad pareiškėjo argumentai yra klaidinantys ir fiktyvūs, nutraukė administracinės bylos dalį dėl: 1) Reglamento 38 straipsnio 1 dalies pirmosios pastraipos ir 42 straipsnio 1 dalies pirmosios pastraipos ta apimtimi, kuria, pasak pareiškėjo, numatyta galimybė Tarybos sprendimų (norminių teisės aktų) projektus rengti nesilaikant teisėkūros principų, atitikties Teisėkūros pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 daliai; bei 2) Reglamento 38 straipsnio 1 dalies pirmosios pastraipos ir 42 straipsnio 1 dalies pirmosios pastraipos ta apimtimi, kuria, pasak pareiškėjo, nustatyta, kad dėl siūlymų papildyti ar pakeisti darbotvarkę teikiami norminio pobūdžio sprendimų projektai, atitikties Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 7 daliai.

50.  Vyriausybės atstovas aptariamų Reglamento nuostatų teisėtumą ginčija ta apimtimi, kuria, jo teigimu, yra nustatytos su Tarybos priimamais norminiais teisės aktais – jų projektų rengimu ir teikimu svarstyti Tarybos posėdžiuose, pildant ir keičiant darbotvarkę, susijusios išimtys.  

51.  Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad turi egzistuoti aukštesnės galios teisės akto sąsaja su prašomu patikrinti norminiu administraciniu aktu, t. y. turi sutapti teisiniai santykiai, kurie yra reglamentuojami tikrinamu (prašomu) patikrinti norminiu administraciniu aktu (jo dalimi), ir teisiniai santykiai, kuriuos reguliuoja atitinkamas aukštesnės teisinės galios teisės aktas (jo dalis). Šio reikalavimo nepaisymas suponuoja norminės administracinės bylos (jos dalies) nutraukimą (žr., pvz., 2017 m. spalio 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-14-552/2017; 2018 m. sausio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-21-438/2017; 2019 m. vasario 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-1-629/2019; kt.).

52.  Reglamento (2018 m. rugsėjo 19 d. Tarybos sprendimo Nr. 1-1726 redakcija) 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Posėdžių, išskyrus pirmąjį, rengimą organizuoja meras. Jis, atsižvelgdamas į frakcijų ir jų vadovų sueigos, Tarybos narių grupių, Tarybos narių, komitetų, komisijų, Savivaldybės kontrolieriaus ir Administracijos direktoriaus pasiūlymus, sudaro Tarybos posėdžio darbotvarkę. Į darbotvarkę gali būti įtraukiami tik tie sprendimų projektai, kurie parengti vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais teisėkūros principais (šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, kai siūlymą dėl darbotvarkės pakeitimo ar papildymo Tarybai teikia 1/3 dalyvaujančių posėdyje Tarybos narių ar Tarybos frakcija) ir įregistruoti dokumentų valdymo sistemoje „@vilys. Ne vėliau kaip prieš 4 darbo dienas iki Tarybos posėdžio svarstytinus klausimus kartu su įregistruotais sprendimų projektais meras privalo įtraukti į posėdžio darbotvarkę. Jei meras svarstytinų klausimų į posėdžio darbotvarkę neįtraukia, dėl jų įtraukimo į darbotvarkę sprendžia Taryba. Dėl neįtrauktų klausimų sprendžiama prieš tvirtinant posėdžio darbotvarkę. Tarybos posėdžio pradžioje pirmininkas žodžiu informuoja Tarybos narius apie klausimų neįtraukimo priežastis. Konkretūs klausimai į darbotvarkę įtraukiami posėdyje dalyvaujančiųjų Tarybos narių balsų dauguma.

Tarybos posėdžio darbotvarkė ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki Tarybos posėdžio paskelbiama Savivaldybės interneto svetainėje.

Posėdžių darbotvarkė, pasiūlius komitetui, komisijai, frakcijai, frakcijų vadovų sueigai ar 1/3 posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių, gali būti papildyta ar pakeista Tarybos sprendimu, tačiau dėl šių siūlymų sprendimų projektai turi būti užregistruoti ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki Tarybos posėdžio pradžios. Ši nuostata netaikoma siūlymams, susijusiems su norminio pobūdžio sprendimų projektų pateikimu, siūlymams, susijusiems su mero pavaduotojo (pavaduotojų), Administracijos direktoriaus, Administracijos direktoriaus pavaduotojo (pavaduotojų), Kontrolės komiteto ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme nustatytų komisijų pirmininkų kandidatūrų pateikimu, taip pat siūlymams, susijusiems su nepasitikėjimo meru, mero pavaduotoju (pavaduotojais), Administracijos direktoriumi, Administracijos direktoriaus pavaduotoju (pavaduotojais), Kontrolės komiteto ir Vietos savivaldos įstatyme nustatytų komisijų pirmininku pareiškimu. Posėdį šaukiant šio Reglamento 37 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka posėdžio darbotvarkėje svarstomi tik posėdžio sušaukimo iniciatorių pasiūlyti svarstyti klausimai.“

53.  Reglamento (2016 m. gegužės 11 d. Tarybos sprendimo Nr. 1-448 redakcija) 42 straipsnio 1 dalies pirmojoje pastraipoje nustatyta, kad Tarybos sprendimų, rezoliucijų projektus ir pasiūlymus dėl jų priėmimo Tarybai svarstyti pateikia institucijos ir asmenys, kurie pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir Reglamentą turi teisę teikti klausimus į Tarybos posėdį. Teikiamą projektą ar pasiūlymą turi pasirašyti jo iniciatoriai ar jų atstovai. Tarybos sprendimo projekto rengėjas Tarybos sprendimo projektą rengia vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodytais teisėkūros principais (šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, kai siūlymą dėl darbotvarkės pakeitimo ar papildymo Tarybai teikia 1/3 dalyvaujančių posėdyje Tarybos narių arba Tarybos frakcija).

54.  Matyti, kad Reglamento 38 straipsnio 1 dalies pirmojoje pastraipoje įtvirtintas reguliavimas yra susijęs su atvejais, kai Tarybos darbotvarkė keičiama ir papildoma Tarybai teikiant svarstyti individualių teisės aktų projektus. Būtent šiems atvejams Reglamento 38 straipsnio 1 dalies pirmojoje pastraipoje atskirai yra įtvirtinta (aptarta) pareiškėjo minima reikalavimo dėl vadovavimosi teisėkūros principais išimtis, kuri yra perkelta ir į Reglamento 42 straipsnio 1 dalies pirmąją pastraipą. Pažymėtina, jog Tarybos darbotvarkės keitimas ir pildymas Tarybos priimamų norminių aktų projektais yra atskirai aptartas Reglamento 38 straipsnio 1 dalies trečiojoje pastraipoje, kurioje yra nurodyta, kad minėta Reglamento 38 straipsnio 1 dalies pirmojoje pastraipoje įtvirtinta išimtis (t. y. kai siūlymą dėl darbotvarkės pakeitimo ar papildymo Tarybai teikia 1/3 dalyvaujančių posėdyje Tarybos narių ar Tarybos frakcija) netaikoma siūlymams, susijusiems su norminio pobūdžio sprendimų projektų pateikimu.

55.  Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Reglamento 38 straipsnio 1 dalies pirmoji pastraipa (taigi ir joje įtvirtinta vadovavimosi teisėkūros principais išimtis) nereglamentuoja Tarybos darbotvarkės keitimo ir pildymo Tarybos priimamų norminių aktų projektais. Atitinkamai tokių teisinių santykių nereglamentuoja ir Reglamento 42 straipsnio 1 dalies pirmoji pastraipa, detalizuojanti Reglamento 38 straipsnio 1 dalyje nurodytų Tarybos sprendimų ir kitų Tarybos priimamų dokumentų projektų registravimą. Nustačius šią aplinkybę konstatuotina, jog aukštesnės galios teisės aktai (Teisėkūros pagrindų įstatymo 9 str. 1 d. ir Vietos savivaldos įstatymo 13 str. 7 d.), tiek, kiek jie reguliuoja Tarybos priimamų norminių teisės aktų projektų įtraukimą į Tarybos posėdžio darbotvarkę, nėra susiję su pareiškėjo prašomomis patikrinti norminio administracinio akto dalimis (Reglamento 38 straipsnio 1 dalies pirmąja pastraipa ir 42 straipsnio 1 dalies pirmąja pastraipa). Vadinasi, pareiškėjas nagrinėjamu atveju Reglamento 38 straipsnio 1 dalies pirmosios pastraipos ir 42 straipsnio 1 dalies pirmosios pastraipos neteisėtumą kildina iš teisinių normų, kurios jo nurodytų teisinių santykių nereguliuoja, o tai yra pagrindas šią administracinės bylos dalį nutraukti. 

56.  Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir netinkamu pagrindu, tačiau iš esmės pagrįstai nutraukė administracinės bylos dalį dėl Vyriausybės atstovo prašymo įvertinti, ar Reglamento 38 straipsnio 1 dalies pirmoji pastraipa ir 42 straipsnio 1 dalies pirmoji pastraipa ta apimtimi, kuria numato galimybę Tarybos sprendimų (norminių teisės aktų) projektus rengti nesilaikant teisėkūros principų, atitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalį, taip pat ar Reglamento 38 straipsnio 1 dalies pirmoji pastraipa ir 42 straipsnio 1 dalies pirmoji pastraipa ta apimtimi, kuria nustato, kad dėl siūlymų papildyti ar pakeisti darbotvarkę teikiami norminio pobūdžio sprendimų projektai, atitinka Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 7 dalį.

Dėl Reglamento 38 straipsnio 1 dalies trečiosios pastraipos ir 47 straipsnio 6 dalies atitikties Vietos savivaldos įstatymo 19 straipsnio 3 daliai bei VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintam įstatymo viršenybės principui

57.  Iki 2015 metais naujai išrinktų tarybų susirinkimo į pirmąjį posėdį galiojusios Vietos savivaldos įstatymo redakcijos (2014 m. spalio 14 d. įstatymo Nr. XII-1232 redakcija) 19 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad meras, mero pavaduotojas netenka savo įgaliojimų prieš terminą, jeigu ne mažiau kaip 1/3 visų savivaldybės tarybos narių pareiškia nepasitikėjimą jais, savivaldybės taryba priima sprendimą atleisti merą, mero pavaduotoją ir už tokį sprendimą balsavo ne mažiau kaip 1/2 visų savivaldybės tarybos narių. Jeigu sprendimas atleisti merą, mero pavaduotoją dėl nepasitikėjimo nepriimamas, šį klausimą pakartotinai svarstyti galima tik po pusės metų. Ši teisės norma, tiek, kiek ja buvo numatyta galimybė pareikšti nepasitikėjimą meru ir savivaldybės tarybai priimti sprendimą atleisti merą, buvo pakeista 2014 m. birželio 26 d. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 5, 10, 11, 13, 14, 16, 17, 19, 20, 22, 25, 27, 29, 40, 42, 45, 46 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 25-1 straipsniu įstatymu Nr. XII-967.

58.  Nuo 2015 metais naujai išrinktų tarybų susirinkimo į pirmąjį posėdį galiojančios 2014 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XII-967 redakcijos Vietos savivaldos įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad mero pavaduotojas netenka savo įgaliojimų prieš terminą, jeigu ne mažiau kaip 1/3 visų savivaldybės tarybos narių motyvuotai pareiškia nepasitikėjimą juo, savivaldybės taryba priima sprendimą atleisti mero pavaduotoją ir už tokį sprendimą slaptai balsuoja ne mažiau kaip 1/2 visų savivaldybės tarybos narių. Jeigu sprendimas atleisti mero pavaduotoją dėl nepasitikėjimo nepriimamas, šį klausimą pakartotinai svarstyti galima tik po pusės metų.

59.  Taigi iš pateikto teisinio reguliavimo matyti, kad nuo 2015 metais naujai išrinktų tarybų susirinkimo į pirmąjį posėdį galiojančios redakcijos Vietos savivaldos įstatymas (įstatymo 19 str. 3 d.) nebenumato atvejų, kai mero įgaliojimai nutrūksta anksčiau laiko dėl to, kad savivaldybės tarybos narių grupė pareiškia nepasitikėjimą juo, o savivaldybės taryba šiuo pagrindu priima sprendimą jį atleisti. Toks teisinio reguliavimo pasikeitimas sietinas su 2014 m. birželio 26 d. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 5, 10, 11, 13, 14, 16, 17, 19, 20, 22, 25, 27, 29, 40, 42, 45, 46 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 25-1 straipsniu įstatymo Nr. XII-967 13 straipsniu, kuriuo Vietos savivaldos įstatymas papildytas 25¹ straipsniu, nustatančiu atskirą savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo savivaldybės sprendimu procedūrą (apkaltą). 

60.  VAĮ (2020 m. gegužės 28 d. įstatymo Nr. XIII-2987 redakcija) 3 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės principu, kuris reiškia, kad įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą viešojo administravimo subjektams turi būti nustatyti laikantis šio įstatymo nustatytų reikalavimų, o viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais.

61.  Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas įstatymo viršenybės principo turinį, savo praktikoje nuosekliai pažymi viešojo administravimo subjektų pareigą veikti pagal aukštesnės galios teisės aktais suteiktą kompetenciją. Viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta įstatymu, veikla vykdoma tik pagal jiems priskirtą kompetenciją, o bet kokie viešojo administravimo subjektų veiksmai ar sprendimai, priimti viršijant nustatytą kompetenciją, pripažįstami neteisėtais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. liepos 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I⁴⁴⁴-4/2006; 2007 m. lapkričio 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I⁴³⁸-15/2007; 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I⁴⁴⁴-4/2008; kt.). Viešojo administravimo subjektas, kuris turi teisę priimti norminius administracinius aktus įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti, šią teisę turi įgyvendinti pagal įstatymų leidėjo suteiktą kompetenciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A⁴⁴⁴-880/2013).

62.  Atsižvelgiant į Vietos savivaldos įstatyme įtvirtintą teisinį reguliavimą, susijusį su mero įgaliojimų nutrūkimu anksčiau laiko, t. y. tai, kad Vietos savivaldos įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje, kurioje įtvirtintas nepasitikėjimo institutas, nėra įtvirtinta savivaldybės tarybos (jos narių grupės) teisė pareikšti nepasitikėjimą meru ir šiuo pagrindu priimti sprendimą dėl mero atleidimo, vadovaujantis VAĮ 3 straipsnio 4 punkte įtvirtintu įstatymo viršenybės principu, darytina išvada, kad Taryba negali tokios teisės įgyvendinimo įtvirtinti savo priimamame poįstatyminiame akte – savivaldybės tarybos veiklos reglamente, t. y. negali nustatyti priešingo, nei įtvirtinta įstatyme, reguliavimo.

63.  Vyriausybės atstovas apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovas minėtų reikalavimų nesilaikė ir Reglamento 38 straipsnio 1 dalies trečiojoje pastraipoje bei 47 straipsnio 6 dalyje nustatė reguliavimą, priešingą įtvirtintam Vietos savivaldos įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje, todėl toks reguliavimas neatitinka Vietos savivaldos įstatymo 19 straipsnio 3 dalies bei VAĮ 3 straipsnyje įtvirtinto įstatymo viršenybės principo.

64.  Pirmosios instancijos teismas šią administracinės bylos dalį nutraukė konstatavęs, jog pareiškėjas nutylėjo Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 7 dalies reguliavimą, kuris yra perkeltas į Reglamento 38 straipsnio 1 dalies trečiąją pastraipą, todėl pareiškėjo argumentus laikė klaidinančiais bei vertino, kad nėra suformuluotas tyrimo dalykas.

65.  Įvertinusi pirmiau aptartą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu. Pažymėtina, jog byloje yra vertinamas abstraktus pareiškimas ištirti norminio administracinio akto teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 112 str. 2 d.). Byla nėra susijusi su individualių teisių ir (ar) pareigų bei teisėtų interesų vertinimu. Iš bylos šalių pateiktų procesinių dokumentų matyti, kad tiek Vyriausybės atstovas, tiek Taryba juose pasisakė (išdėstė išsamius paaiškinimus) dėl visų byloje keliamų klausimų, byloje surinkti su keliamu ginču susiję įrodymai, nereikia tirti naujų įrodymų, todėl atsižvelgiant į proceso koncentruotumo, ekonomiškumo ir efektyvumo principus, nagrinėjamu atveju yra pagrindas dėl Vyriausybės atstovo prašymo ištirti, ar Reglamento 38 straipsnio 1 dalies trečioji pastraipa ir 47 straipsnio 6 dalis, numatančios teisės Tarybai pareikšti nepasitikėjimą meru įgyvendinimo tvarką, atitinka Vietos savivaldos įstatymo 19 straipsnio 3 dalį bei VAĮ 3 straipsnio 4 punktą, pasisakyti iš esmės.  

66.  Reglamento (2018 m. rugsėjo 19 d. Tarybos sprendimo Nr. 1-1726 redakcija) 38 straipsnio 1 dalies trečiojoje pastraipoje nustatyta, kad posėdžių darbotvarkė, pasiūlius komitetui, komisijai, frakcijai, frakcijų vadovų sueigai ar 1/3 posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių, gali būti papildyta ar pakeista Tarybos sprendimu, tačiau dėl šių siūlymų sprendimų projektai turi būti užregistruoti ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki Tarybos posėdžio pradžios. Ši nuostata netaikoma siūlymams, susijusiems su norminio pobūdžio sprendimų projektų pateikimu, siūlymams, susijusiems su mero pavaduotojo (pavaduotojų), Administracijos direktoriaus, Administracijos direktoriaus pavaduotojo (pavaduotojų), Kontrolės komiteto ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme nustatytų komisijų pirmininkų kandidatūrų pateikimu, taip pat siūlymams, susijusiems su nepasitikėjimo meru, mero pavaduotoju (pavaduotojais), Administracijos direktoriumi, Administracijos direktoriaus pavaduotoju (pavaduotojais), Kontrolės komiteto ir Vietos savivaldos įstatyme nustatytų komisijų pirmininku pareiškimu. Posėdį šaukiant šio Reglamento 37 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka posėdžio darbotvarkėje svarstomi tik posėdžio sušaukimo iniciatorių pasiūlyti svarstyti klausimai.

67.  Reglamento (2018 m. rugsėjo 19 d. Tarybos sprendimo Nr. 1-1726 redakcija) 47 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad Tarybos sprendimų projektus dėl mero pavaduotojų, Administracijos direktoriaus, Administracijos direktoriaus pavaduotojų skyrimo ar atleidimo, nepasitikėjimo meru, mero pavaduotojais ir kitų personalijų klausimų, taip pat sprendimus dėl komitetų, Tarybos kolegijos, komisijų sudarymo Taryba svarsto ir priima sprendimus tame pačiame posėdyje, kuriame yra pateiktas projektas, išskyrus atvejus, kai Taryba nusprendžia kitaip.

68.  Taigi Reglamento 38 straipsnio 1 dalies trečiojoje pastraipoje bei Reglamento 47 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta Tarybos sprendimų dėl nepasitikėjimo meru priėmimo tvarka. Kaip minėta, situacija, kai Reglamente yra įtvirtinta Tarybos teisės, kuri nėra nustatyta Vietos savivaldos įstatyme (įstatymo 19 str. 3 d. įtvirtintame nepasitikėjimo institute), įgyvendinimo tvarka, reiškia, kad Reglamento 38 straipsnio 1 dalies trečioji pastraipa ir Reglamento 47 straipsnio 6 dalis ta apimtimi, kuria jose yra įtvirtinta tvarka, kuria Taryba svarsto siūlymus dėl nepasitikėjimo meru, neatitinka Vietos savivaldos įstatymo 19 straipsnio 3 dalies bei prieštarauja VAĮ 3 straipsnio 4 punkte įtvirtintam įstatymo viršenybės principui.

69.  Šios išvados nekeičia aplinkybė, kad Vietos savivaldos įstatymo (2016 m. rugsėjo 27 d. įstatymo Nr. XII-2636 redakcija) 13 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkė gali būti papildyta ar pakeista savivaldybės tarybos sprendimu komiteto, komisijos, frakcijos ar 1/3 dalyvaujančių posėdyje tarybos narių siūlymu, jeigu dėl šių siūlymų sprendimų projektai įregistruoti ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki posėdžio pradžios. Ši nuostata netaikoma siūlymams, susijusiems su norminio pobūdžio sprendimų projektų pateikimu, siūlymams, susijusiems su mero pavaduotojo (pavaduotojų), savivaldybės administracijos direktoriaus, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo (pavaduotojų), Kontrolės komiteto ir šiame įstatyme nustatytų komisijų pirmininkų kandidatūrų pateikimu, taip pat siūlymams, susijusiems su nepasitikėjimo meru, mero pavaduotoju (pavaduotojais), savivaldybės administracijos direktoriumi, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju (pavaduotojais), Kontrolės komiteto ir šiame įstatyme nustatytų komisijų pirmininku pareiškimu. Ekstremaliųjų įvykių, atitinkančių Vyriausybės patvirtintus kriterijus, atvejais meras turi teisę pateikti savivaldybės tarybai svarstyti klausimą ir siūlyti priimti sprendimą skubos tvarka.

70.  Pažymėtina, jog įstatymų nuostatos į juos įgyvendinančius poįstatyminius aktus neturėtų būti perkeliamos aklai, jos turėtų sistemiškai derėti su įstatymo, kurio nuostatas detalizuoja, tikslu ir reguliavimo apimtimi. Kaip minėta, Vietos savivaldos įstatyme (jo 19 str. 3 d. įtvirtintame nepasitikėjimo institute) nėra nustatyta Tarybos teisė reikšti nepasitikėjimą meru, todėl Reglamente negali būti tokios teisės įgyvendinimą reglamentuojančių nuostatų.

Dėl Reglamento 40 straipsnio 3 dalies antrosios pastraipos atitikties Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 9 daliai, 4 straipsnio 6 punktui bei VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintam nepiktnaudžiavimo valdžia principui

71.  Pareiškėjo teigimu, Reglamento 40 straipsnio 3 dalies antroji pastraipa neatitinka Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje įtvirtinto reguliavimo, pagal kurį savivaldybės tarybai nesuteikta teisė nustatyti kitus atvejus, kai tarybos sprendimai priimami kitokia, nei nustato Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 9 dalis, tvarka. Todėl Reglamento 40 straipsnio 3 dalies antrosios pastraipos nuostatos prieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 9 daliai, 4 straipsnio 6 punkte įtvirtintam savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principui bei VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintam nepiktnaudžiavimo valdžia principui.

72.  Pirmosios instancijos teismas bylos dalį pagal šį pareiškėjo prašymą nutraukė nustatęs, kad nuo 2019 m. kovo 15 d. galioja nauja Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 9 dalies redakcija. Teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka, vadovaudamasi proceso koncentruotumo, ekonomiškumo ir efektyvumo principais, dėl Vyriausybės atstovo prašymo ištirti, ar Reglamento 40 straipsnio 3 dalies antroji pastraipa atitinka Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 9 dalį ir 4 straipsnio 6 punktą bei neprieštarauja VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintam nepiktnaudžiavimo valdžia principui, pasisako iš esmės (žr. šios nutarties 65 pastraipą).

73.  Reglamento (2019 m. balandžio 11 d. Tarybos sprendimo Nr. 1-2005 redakcija) 40 straipsnio 3 dalies antrojoje pastraipoje nustatyta, kad Tarybos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių balsų dauguma, išskyrus specialius įstatymų ir Reglamento numatytus atvejus. Jei balsai pasiskirsto po lygiai (balsai laikomi pasiskirsčiusiais po lygiai tada, kai balsų „už“ gauta tiek pat, kiek „prieš“ ir „susilaikiusių“ kartu sudėjus), lemia mero balsas. Jei meras posėdyje nedalyvauja, o balsai pasiskirsto po lygiai, laikoma, kad sprendimas nepriimtas.

74.  Iš Vyriausybės atstovo pareiškimo turinio matyti, kad nagrinėjamu atveju jis Reglamento 40 straipsnio 3 dalies antrosios pastraipos teisėtumą prašo ištirti ta apimtimi, kuria joje yra nustatyta, kad Tarybos sprendimai priimami ne tik posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių balsų dauguma, bet ir kitais Reglamento numatytais atvejais, nors Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad savivaldybės tarybos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma, išskyrus pačiame Vietos savivaldos įstatyme nustatytus atvejus.

75.  Vyriausybės atstovo kreipimosi į teismą metu galiojusios Vietos savivaldos įstatymo redakcijos 13 straipsnio 9 dalyje buvo įtvirtinta, kad savivaldybės tarybos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia mero balsas. Jeigu meras posėdyje nedalyvauja, o balsai pasiskirsto po lygiai, laikoma, kad sprendimas nepriimtas. Dėl savivaldybės tarybos posėdžiuose svarstomų klausimų balsuojama atvirai, išskyrus atvejus, kai skiriamas mero pavaduotojas, savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojai, sprendžiamas mero įgaliojimų netekimo prieš terminą, mero nušalinimo klausimas, sprendžiamas nepasitikėjimo mero pavaduotojais, savivaldybės administracijos direktoriumi, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojais klausimas. Slaptas balsavimas reglamente nustatyta tvarka galimas ir tais atvejais, kai skiriami Kontrolės komiteto pirmininkas, Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotojas, Etikos komisijos pirmininkas, Antikorupcijos komisijos pirmininkas, sprendžiamas nepasitikėjimo Kontrolės komiteto pirmininku, Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotoju, Etikos komisijos pirmininku, Antikorupcijos komisijos pirmininku klausimas. Duomenys apie kiekvieno tarybos nario balsavimą, išskyrus atvejus, kai balsuojama slaptai, yra vieši. Kiekvieno tarybos nario balsavimo rezultatai turi būti saugomi informacinėse laikmenose ir skelbiami savivaldybės interneto svetainėje.

76.  Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 9 dalis buvo pakeista 2019 m. vasario 14 d. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 9, 13, 14, 15, 16 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1965 3 straipsnio 2 dalimi (įsigaliojo nuo 2019 m. kovo 15 d.), nustatant, kad savivaldybės tarybos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai (balsai laikomi pasiskirsčiusiais po lygiai tada, kai balsų „už“ gauta tiek pat, kiek „prieš“ ir „susilaikiusių“ kartu sudėjus), lemia mero balsas. Jeigu meras posėdyje nedalyvauja, o balsai pasiskirsto po lygiai, laikoma, kad sprendimas nepriimtas. Dėl savivaldybės tarybos posėdžiuose svarstomų klausimų balsuojama atvirai, išskyrus atvejus, kai skiriamas mero pavaduotojas, savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojai, sprendžiamas mero įgaliojimų netekimo prieš terminą, mero nušalinimo klausimas, sprendžiamas nepasitikėjimo mero pavaduotojais, savivaldybės administracijos direktoriumi, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojais klausimas. Slaptas balsavimas reglamente nustatyta tvarka galimas ir tais atvejais, kai skiriami Kontrolės komiteto pirmininkas, Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotojas, Etikos komisijos pirmininkas, Antikorupcijos komisijos pirmininkas, sprendžiamas nepasitikėjimo Kontrolės komiteto pirmininku, Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotoju, Etikos komisijos pirmininku, Antikorupcijos komisijos pirmininku klausimas. Duomenys apie kiekvieno tarybos nario balsavimą, išskyrus atvejus, kai balsuojama slaptai, yra vieši. Kiekvieno tarybos nario balsavimo rezultatai turi būti saugomi informacinėse laikmenose ir skelbiami savivaldybės interneto svetainėje.

77.  Taigi Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 9 dalies reguliavimas, kurio požiūriu Reglamento 40 straipsnio 3 dalies antrosios pastraipos teisėtumo patikrinimą nagrinėjamu atveju prašė atlikti pareiškėjas, po 2019 m. kovo 15 d. nepasikeitė, t. y. tiek iki 2019 m. kovo 15 d., tiek po 2019 m. kovo 15 d. galiojęs Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 9 dalies reguliavimas nustatė bendrą taisyklę, kad savivaldybės tarybos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma. Pažymėtina, jog Vietos savivaldos įstatyme taip pat yra atskirai nustatyti atvejai, kai tam tikri savivaldybės tarybos sprendimai yra priimami specialia (t. y. didesne nei įtvirtinta Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje) balsų dauguma (pvz., Vietos savivaldos įstatymo 19 str. 1, 2, 3, 4, 6 ir 8 d., 25¹ str. 10 d.), tačiau nuostatų, kad savivaldybės tarybos sprendimus gali priimti kitokiu, nei nustatyta Vietos savivaldos įstatyme, būdu (kita balsų dauguma), minėtame įstatyme nėra.

78.  Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog Reglamento 40 straipsnio 3 dalies antroji pastraipa tiek, kiek joje įtvirtinta, kad Reglamentas gali nustatyti atvejus, kuriais Tarybos sprendimai gali būti priimami ne Tarybos posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių balsų dauguma, prieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje įtvirtintam reguliavimui. Nagrinėjamu atveju poįstatyminis teisės aktas – Reglamentas – nustato kitokią Tarybos sprendimų priėmimo tvarką, nei įtvirtinta Vietos savivaldos įstatyme. Taikant aptariamą Reglamento 40 straipsnio 3 dalies antrosios pastraipos nuostatą, Tarybos sprendimas gali būti priimtas ne tik Vietos savivaldos įstatyme nustatyta tvarka (posėdyje dalyvaujančių arba specialia Tarybos narių balsų dauguma), bet ir Reglamento nustatytais atvejais, nors tokia galimybė Vietos savivaldos įstatyme nėra įtvirtinta.

79.  Vietos savivaldos įstatymo (2008 m. rugsėjo 15 d. įstatymo Nr. X-1722 redakcija) 4 straipsnio 6 punkte įtvirtintas savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principas, reiškiantis, jog savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus.

80.  VAĮ (2020 m. gegužės 28 d. įstatymo Nr. XIII-2987 redakcija) 3 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi nepiktnaudžiavimo valdžia principu, reiškiančiu, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint šio įstatymo nustatyta tvarka suteiktų viešojo administravimo įgaliojimų arba priimti administracinius sprendimus siekiant kitų, negu įstatymų ar kitų teisės aktų nustatyta, tikslų.

81.  Nagrinėjamu atveju konstatavus, kad Taryba Reglamento 40 straipsnio 3 dalies antrojoje pastraipoje be teisėto pagrindo įtvirtino reguliavimą, kuriuo suteikė Tarybai teisę Reglamente nustatytais atvejais Tarybos sprendimus priimti ir kitais Vietos savivaldos įstatyme nenustatytais atvejais, laikytina, kad toks Tarybos sprendimu patvirtintas Reglamento 40 straipsnio 3 dalies antrojoje pastraipoje įtvirtintas reguliavimas pažeidė Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punkte įtvirtintą savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principą bei VAĮ 3 straipsnio 8 punkte įtvirtintą nepiktnaudžiavimo valdžia principą.

Dėl Reglamento 52 straipsnio 10 dalies atitikties Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 9  punktui bei 6 daliai ir 29 straipsnio 4 daliai

82.  Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pripažino, kad Reglamento 52 straipsnio 10 dalis prieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 9 punktui bei 6 daliai ir 29 straipsnio 4 daliai.

83.  Atsakovas Taryba su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad Reglamento 52 straipsnio 10 dalimi buvo sureguliuotas administracijos direktoriaus pavadavimo klausimas, o ne perduota Tarybos kompetencija.

84.  Vietos savivaldos įstatyme (2008 m. rugsėjo 15 d. įstatymo Nr. X-1722 redakcija) nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktoriaus (savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo) priėmimas į pareigas ir atleidimas iš jų, sprendimų dėl savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigybės (pareigybių) steigimo priėmimas, sprendimų dėl šiame įstatyme nustatytų savivaldybės vykdomosios institucijos funkcijų paskirstymo savivaldybės administracijos direktoriui ir, jei tokia (tokios) pareigybė (pareigybės) steigiama (steigiamos), savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojui (pavaduotojams) priėmimas, sprendimų dėl savivaldybės administracijos direktoriaus teisės pavesti įgyvendinti funkcijas apribojimo priėmimas, sprendimų dėl savivaldybės administracijos direktoriaus pavadavimo priėmimas, savivaldybės administracijos direktoriaus ir savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo darbo užmokesčio nustatymas yra išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija (16 str. 2 d. 9 p.). Išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai priskirtų įgaliojimų savivaldybės taryba negali perduoti jokiai kitai savivaldybės institucijai ar įstaigai (16 str. 6 d.). Dėl savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigybės (pavaduotojų pareigybių) steigimo ir savivaldybės administracijos direktoriaus pavadavimo sprendžia savivaldybės taryba (29 str. 4 d.).

85.  Iš pateikto teisinio reguliavimo matyti, kad įstatymų leidėjas Vietos savivaldos įstatyme expressis verbis nustatė subjektą, turintį teisę priimti sprendimus dėl savivaldybės administracijos direktoriaus pavadavimo – savivaldybės tarybą, taip pat imperatyviai nurodė, kad ši teisė negali būti perleista jokiems kitiems savivaldybės subjektams.

86.  Reglamento (2018 m. rugsėjo 19 d. Tarybos sprendimo Nr. 1-1726 redakcija) 52 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kai Administracijos direktorius atostogų ar ligos metu, taip pat kai jis laikinai negali eiti pareigų dėl kitų priežasčių, Administracijos direktoriaus pareigas, nustatytas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos ir kituose įstatymuose bei kituose teisės aktuose, mero potvarkiu pavedama atlikti Administracijos direktoriaus pavaduotojui.

87.  Taigi poįstatyminis teisės aktas – Reglamentas – nustato kitokią sprendimų dėl savivaldybės administracijos direktoriaus pavadavimo priėmimo tvarką ir subjektą, nei įtvirtinta Vietos savivaldos įstatyme. Priešingai, nei teigia atsakovas, Reglamento 52 straipsnio 10 dalyje įtvirtintu reguliavimu, išimtinė Tarybos kompetencija priimti sprendimą dėl administracijos direktoriaus pavadavimo be teisėto pagrindo yra perduota kitai savivaldybės institucijai – merui, nors, kaip minėta, tokį perdavimą imperatyviai draudžia Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 6 dalis. Tarybos apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad savivaldybės administracijos direktoriui dėl netikėtų priežasčių laikinai negalint eiti pareigų dėl jo pavadavimo turėtų būti skubiai šaukiamas Tarybos posėdis ir kad tai būtų neproporcinga bei sunkiai įgyvendinama, nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingos, kadangi jos yra susijusios ne su teisinio reglamentavimo klausimais, o su pasirinktomis savivaldybės administracijos darbo organizavimo ir planavimo priemonėmis.

88.  Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-540-492/2016. Tačiau Tarybos nurodytos administracinės bylos Nr. eA-540-492/2016 ir šios administracinės bylos aplinkybės skiriasi iš esmės – šioje byloje sprendžiama dėl teisės priimti sprendimus dėl savivaldybės administracijos direktoriaus pavadavimo, kuri (teisė) Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 9 punkte yra tiesiogiai įtvirtinta kaip išimtinė savivaldybės Tarybos kompetencija.

89.  Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamu sprendimu konstatavo, kad Reglamento 52 straipsnio 10 dalis prieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 9 punktui bei 6 daliai ir 29 straipsnio 4 daliai, kadangi tik savivaldybės taryba gali priimti sprendimą dėl administracijos direktoriaus pavadavimo.    

90.  Apibendrinant byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tik iš dalies tinkamai nustatė ir įvertino bylos aplinkybes ir tik iš dalies tinkamai aiškino ir taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą. Todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies – pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, pripažįstant, kad Reglamentas (2018 m. rugsėjo 19 d. Tarybos sprendimo Nr. 1-1726 redakcija) ta apimtimi, kuria jame nėra nustatyta tvarka, pagal kurią savivaldybės administracijos direktorius vertina seniūnaičių sueigos ir išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimus, neatitinka Vietos savivaldos įstatymo 35 straipsnio (2016 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. XII-2494 redakcija) 6 dalies ir 35¹ straipsnio (2017 m. spalio 12 d. įstatymo Nr. XIII-677 redakcija) 5 dalies reguliavimo; Reglamento (2018 m. rugsėjo 19 d. Tarybos sprendimo Nr. 1-1726 redakcija) 38 straipsnio 1 dalies trečioji pastraipa ir 47 straipsnio 6 dalis ta apimtimi, kuria jose yra įtvirtinta savivaldybės tarybos teisė reikšti nepasitikėjimą meru ir svarstyti tokius siūlymus, neatitinka Vietos savivaldos įstatymo (2014 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XII-967 redakcija) 19 straipsnio 3 dalies bei prieštarauja VAĮ (2020 m. gegužės 28 d. įstatymo Nr. XIII-2987 redakcija) 3 straipsnio 4 punkte įtvirtintam įstatymo viršenybės principui; taip pat kad Reglamento (2019 m. balandžio 11 d. Tarybos sprendimo Nr. 1-2005 redakcija) 40 straipsnio 3 dalies antroji pastraipa tiek, kiek joje įtvirtinta, kad savivaldybės tarybos sprendimai gali būti priimami ne tik tarybos posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma, bet ir kita Reglamento nustatyta tvarka, prieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 9 daliai (2019 m. vasario 14 d. įstatymo Nr. XIIII-1965 redakcija), Vietos savivaldos įstatymo (2008 m. rugsėjo 15 d. įstatymo Nr. X-1722 redakcija) 4 straipsnio 6 punkte įtvirtintam savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principui ir VAĮ (2020 m. gegužės 28 d. įstatymo Nr. XIII-2987 redakcija) 3 straipsnio 8 punkte įtvirtintam nepiktnaudžiavimo valdžia principui. Kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 117 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 119 straipsnio 1 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus ir Alytaus apskrityse (Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje teisių perėmėjas) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos apeliacinį skundą atmesti.

Pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 29 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus ir Alytaus apskrityse (Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje teisių perėmėjas) pareiškimą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. 1-2070 patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamentas (2018 m. rugsėjo 19 d. Tarybos sprendimo Nr. 1-1726 redakcija) ta apimtimi, kuria jame nėra nustatyta tvarka, pagal kurią savivaldybės administracijos direktorius vertina seniūnaičių sueigos ir išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimus, neatitinka Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 35 straipsnio (2016 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. XII-2494 redakcija) 6 dalies ir 35¹ straipsnio (2017 m. spalio 12 d. įstatymo Nr. XIII-677 redakcija) 5 dalies reguliavimo.

Pripažinti, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. 1-2070 patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento (2018 m. rugsėjo 19 d. Tarybos sprendimo Nr. 1-1726 redakcija) 38 straipsnio 1 dalies trečioji pastraipa ir 47 straipsnio 6 dalis ta apimtimi, kuria jose yra įtvirtinta tvarka, kuria savivaldybės taryba svarsto siūlymus dėl nepasitikėjimo meru, neatitinka Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (2014 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XII-967 redakcija) 19 straipsnio 3 dalies bei prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (2020 m. gegužės 28 d. įstatymo Nr. XIII-2987 redakcija) 3 straipsnio 4 punkte įtvirtintam įstatymo viršenybės principui.

Pripažinti, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. 1-2070 patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento (2019 m. balandžio 11 d. Tarybos sprendimo Nr. 1-2005 redakcija) 40 straipsnio 3 dalies antroji pastraipa tiek, kiek joje įtvirtinta, kad savivaldybės tarybos sprendimai gali būti priimami ne tik tarybos posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma, bet ir kita šio reglamento nustatyta tvarka, prieštarauja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 9 daliai (2019 m. vasario 14 d. įstatymo Nr. XIIII-1965 redakcija), Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (2008 m. rugsėjo 15 d. įstatymo Nr. X-1722 redakcija)  4 straipsnio 6 punkte įtvirtintam savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principui ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (2020 m. gegužės 28 d. įstatymo Nr. XIII-2987 redakcija) 3 straipsnio 8 punkte įtvirtintam nepiktnaudžiavimo valdžia principui.

Pripažinti, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. 1-2070 patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento (2018 m. rugsėjo 19 d. Tarybos sprendimo Nr. 1-1726 redakcija) 52 straipsnio 10 dalis prieštarauja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (2008 m. rugsėjo 15 d. įstatymo Nr. X-1722 redakcija) 16 straipsnio 2 dalies 9 punktui bei 6 daliai ir 29 straipsnio 4 daliai.

Nutraukti administracinės bylos dalį dėl pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus ir Alytaus apskrityse (Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje teisių perėmėjas) prašymų ištirti, ar Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. 1-2070 patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento 17 straipsnio 1 dalies 1.16 ir 1.17 punktai ir 7 dalis atitinka Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 16 ir 17 punktus ir 8 dalį, ar reglamento 38 straipsnio 1 dalies pirmoji pastraipa ir 42 straipsnio 1 dalies pirmoji pastraipa ta apimtimi, kuria numato galimybę savivaldybės tarybos sprendimų (norminių teisės aktų) projektus rengti nesilaikant teisėkūros principų, atitinka Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalį, taip pat ar reglamento 38 straipsnio 1 dalies pirmoji pastraipa ir 42 straipsnio 1 dalies pirmoji pastraipa ta apimtimi, kuria nustato, kad dėl siūlymų papildyti ar pakeisti darbotvarkę teikiami norminio pobūdžio sprendimų projektai, atitinka Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 7 dalį.

Kitą pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus ir Alytaus apskrityse (Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje teisių perėmėjas) pareiškimo dalį atmesti.“

Nutartį skelbti Teisės aktų registre.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                   Ramūnas Gadliauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė