LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2002 M. RUGSĖJO 9 D. ĮSAKYMO NR. 471 „DĖL APLINKAI PADARYTOS ŽALOS ATLYGINIMO DYDŽIŲ APSKAIČIAVIMO METODIKOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSAKYMO
2014 m. rugpjūčio 29 d. Nr. D1-713
Vilnius
1. Pakeičiu Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. 471 „Dėl Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“:
1.1. pakeičiu 28 punktą ir jį išdėstau taip:
„28. Žalos, padarytos vandens telkiniams, žemės paviršiui ir (ar) gilesniems jos sluoksniams, išskyrus 29 metodikos punkte numatytus atvejus, atlyginimo dydis, išskyrus atvejus kai jis yra mažesnis už nustatytą minimalų žalos dydį, skaičiuojamas pagal formulę:
Žn = Tn * In * Qn * Kkat, (1)
kur:
Žn – žalos, padarytos vandens telkiniams, žemės paviršiui ir (ar) gilesniems jos sluoksniams, dydis, Eur;
Tn – teršalų, išmestų (išleistų) į vandens telkinius, žemės paviršių ir (ar) gilesnius jos sluoksnius, tarifas, pateiktas 1-oje lentelėje, Eur/t;
In – indeksavimo koeficientas, nustatytas pagal Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės skelbiamą vartotojų kainų indeksą;
Qn – išmestų (išleistų) teršalų kiekis, apskaičiuotas pagal (2) formulę, t;
Kkat – koeficientas, įvertinantis vandens telkinių, žemės paviršiaus ir (ar) gilesnių jos sluoksnių kategoriją (pateiktas 2-oje lentelėje);
n – teršalų rūšis.
Qn = Qn1 – Qn2, (2)
kur:
Qn1 – išmestų (išleistų) teršalų kiekis, nustatytas šios Metodikos 19 punkte nurodyta tvarka, t;
Qn2 – mechaniškai ir (ar) kitaip surinktų teršalų kiekis, avarijų likvidavimo planuose arba su aplinkos apsaugos institucija suderintais terminais ir priemonėmis, t.
Minimalus padarytos žalos vandens telkiniams, žemės paviršiui ir (ar) gilesniems jos sluoksniams, išskyrus 29 metodikos punkte numatytus atvejus, dydis – 200 Eur. Minimalus padarytos žalos vandens telkiniams, žemės paviršiui ir (ar) gilesniems jos sluoksniams dydis užteršus aplinką teršalais taikomas tuo atveju, kai apskaičiuotas žalos dydis taikant šio punkto 1 formulę yra mažesnis už nustatytą minimalų žalos dydį.
1 lentelė
Teršalų, išmestų (išleistų) į vandens telkinius, žemės paviršių ir (ar) gilesnius jos sluoksnius, žalos atlyginimo tarifai
Teršalai |
Teršalų tarifai, Eur/t |
BDS7 |
22156 |
Bendras azotas |
8689 |
Bendras fosforas |
43443 |
Suspenduotos medžiagos |
6719 |
Sulfatai |
35 |
Chloridai |
20 |
Teršalų grupės1 |
|
I |
503967794 |
II |
11479379 |
III |
374479 |
IV |
42429 |
V |
3331 |
1 – teršalų sąrašas ir jų grupės pateikiami šios Metodikos priede.
2 lentelė
Vandens telkinių, žemės paviršiaus ir (ar) gilesnių jos sluoksnių kategorijos
ir jų įvertinimo koeficientai
Eil. Nr. |
Kategorijos |
Kkat |
|
1. |
Jūra |
0,8 |
|
2. |
Paviršiniai vandens telkiniai, išskyrus trečioje ir ketvirtoje eilutėje išvardytus telkinius |
1,0 |
|
3. |
Dirbtiniai vandens telkiniai, kurių plotas mažesnis negu 0,5 ha |
0,6 |
|
4. |
Saugomose teritorijose esantys paviršiniai vandens telkiniai, išskyrus trečioje eilutėje išvardytus telkinius |
1,5 |
|
5. |
Žemės paviršius ir (ar) gilesni jos sluoksniai, išskyrus išvardytus šeštoje eilutėje |
0,8 |
|
6. |
Žemės paviršius ir (ar) gilesni jos sluoksniai saugomose teritorijose |
1,5 |
|
7. |
Požeminiai vandens telkiniai |
1,5 |
“; |
1.2. papildau 281 punktu:
„281. Žalos, padarytos vandens telkiniams, žemės paviršiui ir (ar) gilesniems jos sluoksniams, išskyrus 29 metodikos punkte numatytus atvejus, atlyginimo dydis, išskyrus atvejus kai jis yra mažesnis už nustatytą minimalų žalos dydį, skaičiuojamas pagal formulę:
Žn = Tn * In * Qn * Kkat, (1)
kur:
Žn – žalos, padarytos vandens telkiniams, žemės paviršiui ir (ar) gilesniems jos sluoksniams, dydis, Lt;
Tn – teršalų, išmestų (išleistų) į vandens telkinius, žemės paviršių ir (ar) gilesnius jos sluoksnius, tarifas, pateiktas 1-oje lentelėje, Lt/t;
In – indeksavimo koeficientas, nustatytas pagal Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės skelbiamą vartotojų kainų indeksą;
Qn – išmestų (išleistų) teršalų kiekis, apskaičiuotas pagal (2) formulę, t;
Kkat – koeficientas, įvertinantis vandens telkinių, žemės paviršiaus ir (ar) gilesnių jos sluoksnių kategoriją (pateiktas 2-oje lentelėje);
n – teršalų rūšis.
Qn = Qn1 – Qn2, (2)
kur:
Qn1 – išmestų (išleistų) teršalų kiekis, nustatytas šios Metodikos 19 punkte nurodyta tvarka, t;
Qn2 – mechaniškai ir (ar) kitaip surinktų teršalų kiekis, avarijų likvidavimo planuose arba su aplinkos apsaugos institucija suderintais terminais ir priemonėmis, t.
Minimalus padarytos žalos vandens telkiniams, žemės paviršiui ir (ar) gilesniems jos sluoksniams, išskyrus 291 metodikos punkte numatytus atvejus, dydis – 691 Lt. Minimalus padarytos žalos vandens telkiniams, žemės paviršiui ir (ar) gilesniems jos sluoksniams dydis užteršus aplinką teršalais taikomas tuo atveju, kai apskaičiuotas žalos dydis taikant šio punkto 1 formulę yra mažesnis už nustatytą minimalų žalos dydį.
1 lentelė
Teršalų, išmestų (išleistų) į vandens telkinius, žemės paviršių ir (ar) gilesnius jos sluoksnius, žalos atlyginimo tarifai
Teršalai |
Teršalų tarifai, Lt/t |
BDS7 |
76 500 |
Bendras azotas |
30 000 |
Bendras fosforas |
150 000 |
Suspenduotos medžiagos |
23 200 |
Sulfatai |
120 |
Chloridai |
70 |
Teršalų grupės1 |
|
I |
1 740 100 000 |
II |
39 636 000 |
III |
1 293 000 |
IV |
146 500 |
V |
11 500 |
1 – teršalų sąrašas ir jų grupės pateikiami šios Metodikos priede.
2 lentelė
Vandens telkinių, žemės paviršiaus ir (ar) gilesnių jos sluoksnių kategorijos
ir jų įvertinimo koeficientai
Eil. Nr. |
Kategorijos |
Kkat |
|
1. |
Jūra |
0,8 |
|
2. |
Paviršiniai vandens telkiniai, išskyrus trečioje ir ketvirtoje eilutėje išvardytus telkinius |
1,0 |
|
3. |
Dirbtiniai vandens telkiniai, kurių plotas mažesnis negu 0,5 ha |
0,6 |
|
4. |
Saugomose teritorijose esantys paviršiniai vandens telkiniai, išskyrus trečioje eilutėje išvardytus telkinius |
1,5 |
|
5. |
Žemės paviršius ir (ar) gilesni jos sluoksniai, išskyrus išvardytus šeštoje eilutėje |
0,8 |
|
6. |
Žemės paviršius ir (ar) gilesni jos sluoksniai saugomose teritorijose |
1,5 |
|
7. |
Požeminiai vandens telkiniai |
1,5 |
“; |
1.3. pakeičiu 29 punktą ir jį išdėstau taip:
„29. Žalos, padarytos vandens telkiniams, žemės paviršiui ir (ar) gilesniems jos sluoksniams teršiant suspenduotomis medžiagomis ar organinėmis medžiagomis pagal BDS7, kai išmestas (nustatytas) jų kiekis sudaro daugiau kaip vieną toną, atlyginimo dydis, išskyrus atvejus, kai jis yra mažesnis už nustatytą minimalų žalos dydį, skaičiuojamas pagal formulę:
Žn = Tn * In * Qn^0,8 * Kkat, (3)
kur:
Žn – žalos, padarytos vandens telkiniams, žemės paviršiui ir (ar) gilesniems jos sluoksniams, dydis, Eur;
Tn – teršalų, išmestų (išleistų) į vandens telkinius, žemės paviršių ir (ar) gilesnius jos sluoksnius, tarifas, pateiktas 1-oje lentelėje, Eur/t;
In – indeksavimo koeficientas, nustatytas pagal Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės skelbiamą vartotojų kainų indeksą;
Qn – išmestų (išleistų) teršalų kiekis, apskaičiuotas pagal (2) formulę, t;
Kkat – koeficientas, įvertinantis vandens telkinių, žemės paviršiaus ir (ar) gilesnių jos sluoksnių kategoriją (pateiktas 2-oje lentelėje);
n – teršalų rūšis.
Minimalus padarytos žalos vandens telkiniams, žemės paviršiui ir (ar) gilesniems jos sluoksniams teršiant suspenduotomis medžiagomis ar organinėmis medžiagomis pagal BDS7 dydis – 150 Eur. Minimalus padarytos žalos vandens telkiniams, žemės paviršiui ir (ar) gilesniems jos sluoksniams dydis užteršus aplinką teršalais taikomas tuo atveju, kai apskaičiuotas žalos dydis taikant šio punkto 3 formulę yra mažesnis už nustatytą minimalų žalos dydį.“;
1.4. papildau 291 punktu:
„291. Žalos, padarytos vandens telkiniams, žemės paviršiui ir (ar) gilesniems jos sluoksniams teršiant suspenduotomis medžiagomis ar organinėmis medžiagomis pagal BDS7, kai išmestas (nustatytas) jų kiekis sudaro daugiau kaip vieną toną, atlyginimo dydis, išskyrus atvejus, kai jis yra mažesnis už nustatytą minimalų žalos dydį, skaičiuojamas pagal formulę:
Žn = Tn * In * Qn^0,8 * Kkat, (3)
kur:
Žn – žalos, padarytos vandens telkiniams, žemės paviršiui ir (ar) gilesniems jos sluoksniams, dydis, Lt;
Tn – teršalų, išmestų (išleistų) į vandens telkinius, žemės paviršių ir (ar) gilesnius jos sluoksnius, tarifas, pateiktas 1-oje lentelėje, Lt/t;
In – indeksavimo koeficientas, nustatytas pagal Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės skelbiamą vartotojų kainų indeksą;
Qn – išmestų (išleistų) teršalų kiekis, apskaičiuotas pagal (2) formulę, t;
Kkat – koeficientas, įvertinantis vandens telkinių, žemės paviršiaus ir (ar) gilesnių jos sluoksnių kategoriją (pateiktas 2-oje lentelėje);
n – teršalų rūšis.
Minimalus padarytos žalos vandens telkiniams, žemės paviršiui ir (ar) gilesniems jos sluoksniams teršiant suspenduotomis medžiagomis ar organinėmis medžiagomis pagal BDS7 dydis – 518 Lt. Minimalus padarytos žalos vandens telkiniams, žemės paviršiui ir (ar) gilesniems jos sluoksniams dydis užteršus aplinką teršalais taikomas tuo atveju, kai apskaičiuotas žalos dydis taikant šio punkto 3 formulę yra mažesnis už nustatytą minimalų žalos dydį.“;
1.5. pakeičiu 30 punktą ir jį išdėstau taip:
„30. Žalos, padarytos aplinkos orui, atlyginimo dydis, išskyrus atvejus, kai jis yra mažesnis už nustatytą minimalų žalos dydį, skaičiuojamas pagal formulę:
Žn=Tn * In * Qn, (4)
kur:
Žn – žalos, padarytos aplinkos orui, dydis, Eur;
Tn – teršalų, išmestų (išleistų) į aplinkos orą, tarifas, pateiktas 3 lentelėje, Eur/t;
In – indeksavimo koeficientas, nustatytas pagal Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės skelbiamą vartotojų kainų indeksą;
Qn – išmestų (išleistų) teršalų kiekis, nustatytas šios metodikos 19 punkte nurodyta tvarka, t;
n – teršalų rūšis.
Pagal šią formulę taip pat apskaičiuojamas aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydis, kai žala padaryta ūkio subjektui išmetus į aplinką šiltnamio dujų (anglies dioksido) kiekį, viršijantį aplinkos apsaugos institucijų išduotame leidime nustatytą leistiną išmesti kiekį pagal Nacionalinio apyvartinių taršos leidimų paskirstymo 2005–2007 metų plane, patvirtintame aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. D1-686, 2005 m. sausio 1 d.–2007 m. gruodžio 31 d. laikotarpiui nustatytą apyvartinių taršos leidimų skaičių. Šiuo atveju indeksavimo koeficientas netaikomas, o Qn – perteklinis į aplinką išmestų šiltnamio dujų kiekis, išreikštas anglies dioksido ekvivalentu. Nuostata taikoma ūkinės veiklos subjektams, eksploatuojantiems įrenginius pagal Šiltnamio dujų apyvartinių taršos leidimų išdavimo ir prekybos jais tvarkos aprašą.
Minimalus padarytos žalos aplinkos orui dydis – 100 Eur. Minimalus padarytos žalos aplinkos orui taikomas tuo atveju, kai apskaičiuotas žalos dydis taikant šio punkto 4 formulę yra mažesnis už nustatytą minimalų žalos dydį.
3 lentelė
Teršalų, išmestų (išleistų) į aplinkos orą, žalos atlyginimo tarifai
Teršalai |
Teršalų tarifai, Eur/t |
SO2 |
405 |
NOX |
767 |
Vanadžio pentoksidas |
1995772 |
Kietosios dalelės (organinės ir neorganinės), išskyrus II teršalų grupėje nurodytas |
240 |
CO2 |
41 |
Teršalų grupės1 |
|
I |
315396 |
II |
16508 |
III |
1286 |
IV |
28 |
1 – teršalų sąrašas ir jų grupės pateikiami šios Metodikos priede.“;
1.6. papildau 301 punktu:
„301. Žalos, padarytos aplinkos orui, atlyginimo dydis, išskyrus atvejus, kai jis yra mažesnis už nustatytą minimalų žalos dydį, skaičiuojamas pagal formulę:
Žn=Tn * In * Qn, (4)
kur:
Žn – žalos, padarytos aplinkos orui, dydis, Lt;
Tn – teršalų, išmestų (išleistų) į aplinkos orą, tarifas, pateiktas 3 lentelėje, Lt/t;
In – indeksavimo koeficientas, nustatytas pagal Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės skelbiamą vartotojų kainų indeksą;
Qn – išmestų (išleistų) teršalų kiekis, nustatytas šios metodikos 19 punkte nurodyta tvarka, t;
n – teršalų rūšis.
Pagal šią formulę taip pat apskaičiuojamas aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydis, kai žala padaryta ūkio subjektui išmetus į aplinką šiltnamio dujų (anglies dioksido) kiekį, viršijantį aplinkos apsaugos institucijų išduotame leidime nustatytą leistiną išmesti kiekį pagal Nacionalinio apyvartinių taršos leidimų paskirstymo 2005–2007 metų plane, patvirtintame aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. D1-686, 2005 m. sausio 1 d.–2007 m. gruodžio 31 d. laikotarpiui nustatytą apyvartinių taršos leidimų skaičių. Šiuo atveju indeksavimo koeficientas netaikomas, o Qn – perteklinis į aplinką išmestų šiltnamio dujų kiekis, išreikštas anglies dioksido ekvivalentu. Nuostata taikoma ūkinės veiklos subjektams, eksploatuojantiems įrenginius pagal Šiltnamio dujų apyvartinių taršos leidimų išdavimo ir prekybos jais tvarkos aprašą.
Minimalus padarytos žalos aplinkos orui dydis – 345 Lt. Minimalus padarytos žalos aplinkos orui taikomas tuo atveju, kai apskaičiuotas žalos dydis taikant šio punkto 4 formulę yra mažesnis už nustatytą minimalų žalos dydį.
3 lentelė
Teršalų, išmestų (išleistų) į aplinkos orą, žalos atlyginimo tarifai
Teršalai |
Teršalų tarifai, Lt/t |
SO2 |
1 400 |
NOX |
2 650 |
Vanadžio pentoksidas |
6 891 000 |
Kietosios dalelės (organinės ir neorganinės), išskyrus II teršalų grupėje nurodytas |
830 |
CO2 |
140 |
Teršalų grupės1 |
|
I |
1 089 000 |
II |
57 000 |
III |
4 440 |
IV |
98 |
1 – teršalų sąrašas ir jų grupės pateikiami šios Metodikos priede.“;
1.7. pakeičiu 31 punktą ir jį išdėstau taip:
„31. Žalos, padarytos aplinkos komponentams, teršiant atliekomis, atlyginimo dydis, išskyrus atvejus, kai jis yra mažesnis už nustatytą minimalų žalos dydį, apskaičiuojamas pagal formulę:
Žn = Tn×Qn, (5)
kur:
Žn – žalos, padarytos aplinkos komponentams, dydis, Eur;
Tn – atliekų, išmestų į aplinką (aplinkos komponentams), tarifas, pateiktas 4 lentelėje, Eur/t;
Qn – išmestų atliekų kiekis, nustatytas šios metodikos 19 punkte nurodyta tvarka, t;
n – atliekų rūšis.
Minimalus padarytos žalos aplinkos komponentams dydis išmetus į aplinką nepavojingąsias atliekas* – 145 Eur ir pavojingąsias atliekas – 434 Eur. Minimalus padarytos žalos aplinkos komponentams dydis užteršus aplinką atliekomis taikomas tuo atveju, kai apskaičiuotas žalos dydis taikant šio punkto 5 formulę yra mažesnis už nustatytą minimalų žalos dydį.
* Šunų ekskrementų netvarkymas gyvūnų laikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, išmetant juos į aplinką, prilyginamas nepavojingųjų atliekų išmetimui į aplinką.
1.8. papildau 311 punktu:
„311. Žalos, padarytos aplinkos komponentams, teršiant atliekomis, atlyginimo dydis, išskyrus atvejus, kai jis yra mažesnis už nustatytą minimalų žalos dydį, apskaičiuojamas pagal formulę:
Žn = Tn×Qn, (5)
kur:
Žn – žalos, padarytos aplinkos komponentams, dydis, Lt;
Tn – atliekų, išmestų į aplinką (aplinkos komponentams), tarifas, pateiktas 4 lentelėje, Lt/t;
Qn – išmestų atliekų kiekis, nustatytas šios metodikos 19 punkte nurodyta tvarka, t;
n – atliekų rūšis.
Minimalus padarytos žalos aplinkos komponentams dydis išmetus į aplinką nepavojingąsias atliekas* – 500 Lt ir pavojingąsias atliekas – 1500 Lt. Minimalus padarytos žalos aplinkos komponentams dydis užteršus aplinką atliekomis taikomas tuo atveju, kai apskaičiuotas žalos dydis taikant šio punkto 5 formulę yra mažesnis už nustatytą minimalų žalos dydį.
* Šunų ekskrementų netvarkymas gyvūnų laikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, išmetant juos į aplinką, prilyginamas nepavojingųjų atliekų išmetimui į aplinką.
2. Nustatau, kad:
2.1. šio Įsakymo 1.2, 1.4, 1.6, 1.8 punktai galioja nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.;