LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL ŠIAURINIO AUKSINUKO (LYCAENA HELLE) apsaugos planO PATVIRTINIMO
2017 m. gegužės 30 d. Nr. D1-465
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo 9 straipsnio 3 dalimi ir Saugomų rūšių apsaugos planų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. D1-463 „Dėl Saugomų rūšių apsaugos planų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 3 punktu,
patvirtinta
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2017 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. D1-465
ŠIAURINIO AUKSINUKO (LYCAENA HELLE) APSAUGOS PLANAS
I SKYRIUS
ŠIAURINIO AUKSINUKO, JO POPULIACIJOS, BUVEINĖS APRAŠYMAS
Šiaurinio auksinuko apibūdinimas
1. Šiaurinis auksinukas (Lycaena helle Denis & Schiffermüller) priklauso vabzdžių (Insecta) klasei, drugių (Lepidoptera) būrio melsvių šeimai (Lycaenidae). Šiaurinio auksinuko sparnų ilgis –22–28 mm, patelės sparnai paprastai apie 1 mm ilgesni už patinų. Patinų sparnai mėlynai violetiniai, metalinio blizgesio, su juodomis ir rausvai gelsvomis dėmėmis, užpakalinio sparno pakraštys su rausva juosta. Patelių priekiniai sparnai su ryškiomis gelsvai rausvomis dėmėmis. Abiejų lyčių šiaurinio auksinuko sparnų apačia yra vienoda: priekinių sparnų apatinė pusė molio spalvos su juodomis dėmėmis, apribotomis baltai; pakraštinė juodų taškų eilė iš sparno vidinės pusės apribota plačia balta juosta; užpakalinių sparnų apatinė pusė juosvai ruda su juodomis dėmėmis, apribotomis baltai, ir pakraštine rausvai ruda juosta iš vidinės pusės su baltai apribotais trikampiais juodais taškais.
2. Šiaurinio auksinuko kiaušinis pusapvalis, balsvas su taisyklingai išsidėsčiusiomis giliomis duobutėmis, iki 1 mm skersmens; vikšras plokščias, žalias, su tamsia nugaros linija, šviesiai žaliais išilginiais brūkšneliais kūno šonuose, apaugęs tankiais trumpais šeriais. Vikšras pasiekia vidutiniškai apie 15 mm ilgį; lėliukė šviesiai pilka \ rusva, dažnai su išplaukusio kontūro tamsiomis dėmėmis, lėliukės ilgis gali siekti apie 15 mm.
Šiaurinio auksinuko buveinės aprašymas
3. Šiaurinio auksinuko buveinių ištirtumo lygis Lietuvoje nepakankamas. Žinomos populiacijos gyvena šaltiniuotose užpelkėjusiose pievose, prie nedidelių upių ar ežerų. Šiaurinis auksinukas aptinkamas tik tose pievose, kuriose gausiai auga drugio vikšrų mitybinis augalas – paprastoji gyvatžolė (Persicaria bistorta). Be šio augalo šiaurinis auksinukas sėkmingai veistis ir išgyventi negalėtų. Šiaurinio auksinuko buveinės Lietuvoje: drėgnos pievos ir aukštieji žolynai, vandens pakraščių augalija, žemapelkės, tarpinės pelkės ir šaltiniuotos pelkės, stepinės pievos, mezofitų pievos. Lietuvoje pievų buveinės, kuriose aptinkamas šiaurinis auksinukas, yra apsuptos, ribojasi su laikinai užmirkstančių, šlapių augaviečių miškų buveinėmis. Europoje šiaurinis auksinukas taip pat aptinkamas griovų ir šlaitų miškų, pelkinių miškų, aliuvinių miškų buveinėse. Lietuvoje šiaurinis auksinukas aptinkamas šiose Europos Bendrijos svarbos natūraliose buveinėse: šienaujamose mezofitų pievose, įsiterpusiose į pelkėtų lapuočių miškų, aliuvinių miškų, tarpinių pelkių ir liūnų buveinėse, miškapievėse ir rūšių turtinguose briedgaurynuose. Vakarų ir Pietų Europoje sutinkamas daugiausia kalnuotose vietovėse. Šiaurinis auksinukas veisiasi tose buveinėse, kuriose nuolat gyvena. Buveinėse konkurentų dėl mitybinio augalo nėra.
Šiaurinio auksinuko paplitimas, populiacijos dydis, buveinių užimamas plotas ir pokyčiai Lietuvoje
4. Šiaurinio auksinuko paplitimo ištirtumas Lietuvoje nepakankamas, žinomos tik penkios radavietės Šalčininkų, Švenčionių, Trakų, Varėnos ir Vilniaus rajonuose. Nuo 2008 metų atliekamas valstybinis šiaurinio auksinuko monitoringas buveinių apsaugai svarbiose teritorijose (toliau – BAST): 2008 metais dviejose teritorijose: Stojų pievų BAST, Šveicarijos miškas BAST, 2011–2015 m. – trijose: Stojų pievų BAST, Šveicarijos miškas BAST, Gaujos upės slėnis BAST. Rūšies inventorizacinius tyrimus atlieka Gamtos tyrimų centro entomologai, Lietuvos entomologų draugijos nariai, saugomų teritorijų direkcijų darbuotojai, tačiau tyrimai yra fragmentiški. Nuosekliai rūšies paplitimas Lietuvoje netirtas.
5. Lietuvoje šiaurinis auksinukas aptinkamas Rytų ir Pietų Lietuvoje, kur, kaip ir visoje Europoje, sudaro izoliuotas populiacijas (1 lentelė). Lietuvoje šiaurinis auksinukas buvo aptiktas 5 radavietėse (1 pav.): trijose iš jų jis gyvena ir šiuo metu, radavietė prie Meros upės yra sunaikinta, Didžiulio ežero apylinkės pievose populiacijos būklė – nežinoma. Rūšiai būdingos populiacijos (vidutinis tankumas – 30 ind./ha), užimančios mažo ploto buveines (0,5–1 ha), besijungiančias tarpusavyje. Lietuvoje šiaurinio auksinuko buveinių užimamas plotas gali siekti ~30 hektarų pievų. Šio drugio buveinių plotas įvertintas išmatavus pievų plotus radavietėse. Šiaurinio auksinuko populiacijos Lietuvoje spėjamas dydis gali siekti apie 800–1000 individų. Saugomų rūšių informacinėje sistemoje (toliau – SRIS) yra įvesta informacija apie penkias šios rūšies radavietes: Šveicarijos miške Rudaminos upės slėnio pievose (Vilniaus rajonas) (radavietės dispersiškai pasiskirsčiusios tinkamuose buveinės fragmentuose – drėgnose miško ir pamiškės pievose), Gaujos upės pakrantės pievose (Šalčininkų rajonas), Stojų pievose (Varėnos rajonas) ir seni duomenys apie radavietes Trakų rajone prie Didžiulio ežero ir Švenčionių rajone prie Meros. Gali būti aptikta ir daugiau šios rūšies populiacijų, ypač palei nedideles upes rytiniuose ir pietiniuose Lietuvos rajonuose. SRIS yra pateikta 60 įrašų apie rūšies aptikimą, iš jų 21 įrašas apie stebėjimus prieš dešimt metų, 20 įrašų yra apie stebėjimus, atliktus 2011–2016 metais (Daubėnų apylinkėse, Gaujos upės pievose ir Stojų pievose).
1 lentelė. Šiaurinio auksinuko radavietės Lietuvoje
| Eil. Nr. |
Radavietė |
Saugoma teritorija |
Žemės nuosavybė |
| 1. |
Didžiulio ežero apylinkių pievos |
nesaugoma |
privati |
| 2. |
Gaujos upės slėnio pievos |
Dieveniškių istorinis regioninis parkas, BAST Gaujos upės slėnis (LTSAL0002) |
privati, laisvos žemės fondas |
| 3. |
Meros pakrantės pievos |
nesaugoma |
privati |
| 4. |
Stojų pievos |
Pelesos botaninis-zoologinis draustinis, BAST Stojų pievos (LTVAR0025) |
laisvos valstybinės žemės fondas |
| 5. |
Šveicarijos miškas |
Daubėnų kraštovaizdžio draustinis, BAST Šveicarijos miškas (LTVIN0002) |
valstybinė, privati |
1 pav. Šiaurinio auksinuko (Lycaena helle) radavietės Lietuvoje.
6. Pirmą kartą Lietuvoje rūšį aptikto R. Kazlauskas 1954 metais Švenčionių rajone, šlapioje pievoje palei Meros upę. Šios šiaurinio auksinuko buveinės buvo numelioruotos, todėl drugiai čia išnyko. Pastaraisiais dešimtmečiais aptiktos naujos šiaurinio auksinuko radavietės Gaujos upės slėnio pievose. Šveicarijos miške Rudaminos upės slėnyje dalis buveinių pasikeitė, išnyko mitybinis augalas, todėl jose drugys neberandamas, tačiau bendrai Šveicarijos miško šiaurinio auksinuko populiacija išlieka stabili. Stojų pievose natūraliai vyksta buveinės sukcesija, pievos užauga medžiais ir krūmais.
Šiaurinio auksinuko paplitimas, populiacijos dydis, buveinių užimamas plotas ir pokyčiai Europoje ir visame areale
7. Šiaurinis auksinukas yra reliktinė, boreo-montaninė, Palearktikoje paplitusi rūšis. Drugio arealas driekiasi nuo Prancūzijos vakaruose esančių Pirėnų kalnų per Centrinę ir Šiaurės Europą (apima didžiąją dalį Fenoskandijos). Azijoje aptinkamas Rusijoje (nuo Sibiro iki Usūrijos), Mongolijoje ir Kinijoje. Europoje šiaurinis auksinukas aptinkamas Suomijoje, Švedijoje, Estijoje (galimai išnykęs), Austrijoje, Norvegijoje, Centrinės, Rytų ir Šiaurės Rusijos europinėje dalyje, Baltarusijoje, Lenkijoje, Ispanijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Liuksemburge, Šveicarijoje, Rumunijoje, Serbijoje, Bulgarijoje. Lenkijoje šiaurinis auksinukas paplitęs rytiniame šalies pakraštyje, pavienės izoliuotos populiacijos žinomos centrinėje, šiaurės ir pietų Lenkijoje.
Šiaurinis auksinukas laikomas išnykusiu Slovakijoje, Čekijoje, Vengrijoje, Italijoje, Latvijoje. Manoma, kad šiaurinis auksinukas gali būti išnykęs Ispanijoje, nes nuo 1985 m. nėra jokių naujų duomenų apie šią rūšį.
Šiaurinio auksinuko paplitimas Lietuvoje sudaro iki 0,1% pasaulinės šiaurinio auksinuko populiacijos paplitimo arealo. Lietuvos populiacija yra centrinėje rūšies arealo dalyje. Apie bendrą populiacijos dydį pasaulyje ir Europoje duomenų nėra.
8. Paskutiniaisiais dešimtmečiais Europoje stebimas rūšies nykimas: netgi tose šalyse, kuriose rūšis buvo gausi (Suomijoje, Švedijoje, Belgijoje), registruotas iki 50 % populiacijos sumažėjimas. Šveicarijoje, Norvegijoje stebimas kiek mažesnis populiacijos sumažėjimas, tačiau Vokietijos ir Austrijos populiacijos sumažėjo 75–100 %, o daugelis vietinių šiaurinio auksinuko populiacijų išnyko. Pastarąjį dešimtmetį Lenkijos populiacija stabili, nors kai kurių izoliuotų populiacijų gausumas sumažėjo. Spėjama, kad šioje šalyje yra apie 200 šiaurinio auksinuko radaviečių. Baltarusijoje žinomos trys radavietės vakarinėje, centrinėje ir šiaurinėje šalies dalyje.
Šiaurinio auksinuko biologija
9. Šiaurinio auksinuko drugiai yra aktyvūs (skraido) šiltomis saulėtomis dienomis. Šie drugiai nakvoja lapuočių medžių ir krūmų lapų apatinėje pusėje. Lietuvoje, Skandinavijoje dažniausiai būna viena šiaurinio auksinuko karta, kuri skraido gegužės–birželio mėnesiais. Lenkijoje ir piečiau stebimos dvi šiaurinio auksinuko kartos, Lietuvoje kelis kartus (2005, 2015 metais) buvo stebėtos dvi negausios šiaurinių auksinukų kartos. Antros kartos drugiai skraido liepos–rugpjūčio mėnesiais.
10. Šiaurinis auksinukas yra visiškosios metamorfozės vabzdys, turintis kiaušinio, lervos (vikšro), lėliukės ir suaugėlio fazes. Šiaurinio auksinuko kiaušiniai aptinkami gegužės – liepos mėnesiais, vikšrai – nuo birželio iki rugpjūčio mėnesio. Vikšrai lėliuke virsta paklotėje ant žemės paviršiaus, kur lėliukė ir žiemoja, suaugėliai pasirodo gegužės mėnesį ir gyvena apie vieną mėnesį. Šiaurinio auksinuko patelės padeda apie 50 kiaušinėlių po vieną ar kelis apatinėje gyvatžolės lapo pusėje. Belgijoje atliktais tyrimais nustatyta, kad iki vasaros pabaigos išgyvena apie 80 proc. vikšrų. Duomenų apie lėliukių išgyvenimą nėra. Šiaurinis auksinukas yra griežtai saugoma rūšis, tačiau detalūs ekologijos ir biologijos tyrimai Lietuvoje nebuvo atlikti.
Šiaurinio auksinuko mityba, žiemojimas, migracija
11. Šiaurinio auksinuko vikšrų mitybinis augalas – gyvatžolė (Persicaria bistorta) įprastai buveinėse auga gausiai. Iš kiaušinių išsiritę vikšrai išgraužia apatinę gyvatžolių lapalakščio pusę, išėda angas. Žinomos kelios mikrodrugių rūšys, kurių vikšrai taip pat minta šio augalo lapais ir žiedynais, tačiau jų buvimo laikas nesutampa su šiaurinio auksinuko vikšrų vystymosi laiku. Suaugėliai maitinasi žydinčių augalų nektaru, dažnai aptinkami ant gyvatžolės, vėdrynų, kitų buveinėje žydinčių augalų žiedų.
12. Šie drugiai prieraišūs buveinei, migracijos nebūdingos. Drugių mobilumo tyrimai atlikti Vokietijoje, Belgijoje, Rumunijoje, Prancūzijoje. Šiaurinis auksinukas gali perskristi apie 100–500 m atstumu į gretimas pievas, tačiau, kaip parodė drugių genetiniai tyrimai Europoje ir naujų buveinių kolonizavimas, kartais drugiai įveikia ir daug didesnius atstumus (daugiau kaip 1000 m).
Šiaurinio auksinuko tarptautinis ir nacionalinis teisinis statusas
14. Šiaurinis auksinukas saugomas tarptautiniu mastu ir yra įrašytas į Europos dieninių drugių raudonąją knygą (angl. Red Book Data of European Butterflies) (priskirtas VU (angl. Vulnerable, liet. pažeidžiama rūšis) kategorijai), taip pat į IUCN raudonąjį sąrašą (priskirtas EN (angl. Endagered, liet. grėsmingos būklės rūšis) kategorijai). Rūšis taip pat įrašyta į Lenkijos raudonąją knygą (kategorija VU), Austrijos, Vokietijos raudonuosius sąrašus.
15. Šiaurinis auksinukas saugomas Europos Sąjungos lygmeniu ir yra įtrauktas į 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 2 tomas, p.102) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gegužės 13 d. Tarybos direktyva 2013/17/ES (OL 2013 L 158, p. 193), II priedą „Bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšys, kurių apsaugai reikia steigti specialias saugomas teritorijas“ ir IV priedą „Bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšys, kurias būtina griežtai saugoti“.
16. Lietuvos teritorijoje šiaurinis auksinukas saugomas nuo 1989 m. Šiaurinis auksinukas tiek kaip nacionalinė rūšis, tiek kaip Europos bendrijos svarbos rūšis saugomas Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymu. Rūšis įtraukta į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 „Dėl Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašo patvirtinimo“ (priskiriama 1 (E) retumo kategorijai), taip pat į Lietuvos Respublikos griežtai saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. D1-263 „Dėl Lietuvos Respublikos griežtai saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašo patvirtinimo“. Vykdant įsipareigojimus Europos Sąjungai rūšis įrašyta į Europos bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių, kurioms reikalinga griežta apsauga, sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 592 „Dėl Europos Bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių, kurioms reikalinga griežta apsauga, ir Europos Bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių, kurių ėmimui iš gamtos ir naudojimui gali būti taikomos tvarkymo priemonės, sąrašų patvirtinimo, apsaugos priemonių nustatymo ir duomenų kaupimo apie šias rūšis“. Saugomoms rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-621 „Dėl Lietuvos saugomoms rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“, nustatyti baziniai įkainiai už šiauriniam auksinukui padarytą žalą. Bendruosiuose buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 276 „Dėl bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatų patvirtinimo“, apibrėžti svarbiausi šiaurinio auksinuko buveinių apsaugos ir tvarkymo principai.
II SKYRIUS
ŠIAURINIO AUKSINUKO BUVEINIŲ, RADAVIEČIŲ IR POPULIACIJOS BŪKLĖS LIETUVOJE ĮVERTINIMAS
Šiaurinio auksinuko buveinių, radaviečių apsaugos būklė
17. Vykdant įsipareigojimus Europos Sąjungai ir plečiant Europos ekologinį tinklą „Natura 2000“ (toliau – „Natura 2000“ tinklas), šiaurinio auksinuko apsaugai Lietuvoje įsteigtos trys BAST: Stojų pievos (teritorija patenka į Pelesos botaninį-zoologinį draustinį), Šveicarijos miškas (dalis BAST patenka į Daubėnų kraštovaizdžio draustinį) ir Gaujos upės slėnis (teritorija patenka į Dieveniškių istorinį regioninį parką). Šios buveinių apsaugai svarbios teritorijos apima 60 % žinomų rūšies radaviečių Lietuvoje. Šiaurinio auksinuko radavietės: Daubėnai, Vilniaus r. ir Gaujos upės slėnis, Šalčininkų r., įtrauktos į Svarbiausių griežtai saugomų rūšių radaviečių ir augaviečių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. D1-76 „Dėl svarbiausių griežtai saugomų rūšių radaviečių ir augaviečių sąrašo patvirtinimo“.
18. Šiaurinio auksinuko buveinių būklę Lietuvoje galima įvardinti kaip blogėjančią. Šiaurinio auksinuko radavietės prie Meros upės buveinė sunaikinta. Radavietės prie Didžiulio ežero buveinės yra nepalankios būklės. Gausiausių radaviečių: Šveicarijos miško pievų, Stojų pievų buveinių būklė blogėjanti, o Gaujos upės slėnio pievose buveinės būklę dar galima vertinti kaip palankią. Vien radaviečių įtraukimas į saugomas teritorijas ir „Natura 2000“ tinklą neužtikrina palankios jų apsaugos būklės, kurią reikia palaikyti laiku taikomomis buveinės priežiūros priemonėmis.
19. Nešienaujamos, neganomos šiaurinio auksinuko pievų buveinės apauga mišku, išnyksta būdingos pievų rūšys, todėl ši rūšis nebegali veistis, tačiau šiaurinio auksinuko buveinėms kenkia tiek reguliarus šienavimas ir ganymas, tiek visiškas buveinės apleidimas. Šiaurinio auksinuko radavietės yra tiek valstybinės nuosavybės plotuose, kuriuos patikėjimo teise valdo miškų urėdijos (dalis Šveicarijos miško BAST), tiek laisvos valstybinės žemės fondo sklypuose (Stojų pievos, dalis Gaujos slėnio pievų), taip pat didelė dalis buveinių yra privačios nuosavybės teritorijose, kurios priklauso keliolikai skirtingų savininkų, tai apsunkina apsaugos planų derinimą, organizavimą ir rūšies apsaugą. Be to, keičiantis naudotojams, keičiasi ir ūkininkavimo pobūdis, todėl vienas grėsmes keičia kitos. Informacijos apie rūšies paplitimą trūkumas, rūšies biologijos ir buveinės ypatybės apsunkina rūšies apsaugą šalies mastu. Neregistruotos šiaurinio auksinuko populiacijos gali būti sunaikintos suariant pievas, užsodinant ar natūraliai apaugus mišku.
Šiaurinio auksinuko populiacijos būklė
20. Šiaurinio auksinuko populiacijos būklė Lietuvoje blogėjanti, nes dauguma žinomų buveinių yra apleistos, apauga mišku arba yra netinkamai naudojamos, todėl mažėja tinkami rūšiai plotai. Šiaurinio auksinuko populiacijų būklė radavietėse skirtinga: vienoje radavietėje (Meros pakrantės pievos) rūšis išnyko, sunaikinus buveinę, Didžiulio ežero apylinkių populiacijos būklė nežinoma, trijose radavietėse – Šveicarijos miške, Stojų pievose ir Gaujos upės slėnyje – yra gyvybingos ir svarbiausios šiaurinio auksinuko populiacijos.
Didžiausia stabili populiacija yra Šveicarijos miško BAST Rudaminos upės slėnio pievose. Šioje radavietėje rūšies populiacijos būklė yra patenkinama, spėjamas populiacijos dydis yra apie 500 drugių, buveinės plotas – apie 14 ha. Drugiai šioje populiacijoje sudaro izoliuotas grupes tinkamiausiuose buveinės fragmentuose. Buveinėje per pastaruosius 20 metų įvyko daug rūšiai nepalankių pokyčių. Dalis tinkamų drugiui plotų buvo sunaikinta (iškastas karjeras, tvenkiniai), kitos apauga krūmais, keičiasi žolinių augalų rūšinė sudėtis. Dalis drugiui tinkamų pievų užmirko dėl bebrų veiklos, apaugo nendrėmis. Suariama dalis pievų, esančių už saugomos teritorijos ribų, kuriose gausiai auga gyvatžolė, tačiau teritorijoje dar gausu mitybinio augalo, teritorijai būdingas didelis mozaikiškumas ir drugio populiacija išlieka pakankamai gausi.
Stabili populiacija yra Stojų pievose. Ją sudaro apie 50–100 drugių, tačiau buveinės plotas yra mažas – 0,6 ha.
Naujausia šiaurinio auksinuko radavietė yra Gaujos upės slėnio pievose. Bendras drugiui tinkamų buveinių plotas šioje radavietėje – apie 20 ha, populiacijos būklė palanki, spėjamas populiacijos dydis – apie 200–300 drugių. Drugiai aptinkami nedidelėmis, negausiomis grupėmis 6 km ilgio pakrantės ruožo atkarpoje. Gyvatžolės augavietės šioje radavietėje taip pat paplitusios mozaikiškai. Populiacija stabili, neigiamai ją gali paveikti buveinių sukcesija ar pasikeitęs ūkininkavimo pobūdis (šiuo metu vyrauja ekstensyvus žemės ūkis).
21. Buveinių tvarkymo ir palaikymo darbai reikalingi visose šiaurinio auksinuko radavietėse, kuriose registruotos drugio populiacijos. Pirmiausia šie darbai turi būti atliekami tose teritorijose, kuriose gyvena pagrindinės gausiausios drugio populiacijos, ir kur šie darbai lemtų šiaurinio auksinuko išlikimą per artimiausius penkerius metus.
Šiauriniam auksinukui grėsmę keliantys veiksniai
22. Šiauriniam auksinukui grėsmes keliantys veiksniai, jų reikšmingumas šaurinio auksinuko būklei, jų reguliavimo ir poveikio sumažinimo galimybės pateikiamos 2 lentelėje.
2 lentelė. Šiauriniam auksinukui grėsmę keliantys veiksniai
| Grėsmę keliantis veiksnys |
Reikšmingumas |
Aprašymas |
| Buveinių sunaikinimas |
Kritinis |
Buveinės tiesiogiai sunaikinamos jas suariant, užsodinant mišku, žemės ūkio kultūromis, užstatant ar keičiant hidrologinį režimą. Šios grėsmės poveikio sumažinimas susijęs su žinomų radaviečių apsaugos būklės kontrole, specializuotos inventorizacijos įgyvendinimu, informacijos apie radavietes kaupimu ir apsikeitimo tarp skirtingų institucijų, organizacijų bei informacijos atnaujinimo efektyvumu. |
| Žemėnaudos pokyčiai, sukcesija |
Didelis |
Nebešienaujamos, nebeganomos upių slėnių, miškuose įsiterpusios pievos dėl natūralių procesų apauga mišku. Jose pradeda augti medžiai, krūmai, aukšti žolynai, kuriuose vyrauja vingiorykštės, dilgėlės, pakinta dirvos savybės, apšviestumas, nustelbiamas ir išstumiamas iš pievų bendrijų mitybinis drugių vikšrų augalas – gyvatžolė. Šie procesai gali būti reguliuojami ir jų poveikis sumažinamas taikant mozaikinį vėlyvąjį šienavimą, krūmų, medžių, nupjautos žolės pašalinimą, reguliuojamąjį ekstensyvų ganymą. |
| Ankstyvas šienavimas |
Didelis |
Intensyvus ir ankstyvas pievų šienavimas sunaikina vikšrų mitybinę bazę ir pačius drugio vikšrus, sumažina mitybinio augalo atsistatymo galimybes. Šios grėsmės poveikį galima sumažinti šiaurinio auksinuko radavietėse reguliuojant šienavimo pradžią. Jose galima šienauti nuo rugpjūčio 1 d. |
| Hidrologinio režimo keitimas |
Vidutinis |
Pievų sausinimas, kanalų patvenkimas, senų melioracijos kanalų atnaujinimas gali pakeisti šiaurinio auksinuko buveinės sąlygas ir neigiamai paveikti pievų būklę. Šios grėsmės poveikio sumažinimas susijęs su žinomų radaviečių apsaugos būklės kontrole, specializuotos inventorizacijos įgyvendinimu, informacijos apie radavietes kaupimu ir apsikeitimo tarp skirtingų institucijų, organizacijų bei informacijos atnaujinimo efektyvumu. |
| Intensyvus ganymas
|
Vidutinis |
Ankstyvas ganymas, didelis ganomų galvijų skaičius sunaikina mitybinius šiaurinio auksinuko augalus, gyvuliai ištrypia žemės paviršių, patręšia dirvą taip skatindami nitrofilinių augalų įsigalėjimą. Norint išvengti šios grėsmės žinomose šiaurinio auksinuko radavietėse, reikia kontroliuoti ganomų gyvulių skaičių, pavieniai nuo vasaros vidurio ganomi gyvuliai (ypač avys, ožkos) gali padėti užtikrinti stabilią buveinės būklę. |
| Buveinių fragmentacija ir izoliacija |
Vidutinis/ didelis |
Buveinių izoliacija apsunkina išlikusių tinkamų pievų kolonizaciją. Kai drugiui tinkamos buveinės yra suskaidomos (įsiterpia dirbami laukai ir pan.), sėsliai rūšiai, tokiai kaip šiaurinis auksinukas, sumažėja galimybių plisti ir/ ar išlaikyti gausias populiacijas. Šiaurinio auksinuko radavietėse reikia išlaikyti susisiekiančių (nutolusių viena nuo kitos iki 500–1000 m) pievų (>0,2 ha) mozaiką. |
| Deginimas |
Nežinomas |
Pavasarinio žolės deginimo metu nuo karščio ir ugnies gali nukentėti drugio lėliukės, esančios paklotėje. Gaisrai veikia pievų augalų rūšinę sudėtį. Žolės deginimo grėsmė aktuali prie gyvenviečių esančiose radavietėse (Šveicarijos miške Rudaminos upės slėnis, Gaujos upės slėnis). Sustiprinta aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė ir švietimas gali apriboti ir sumažinti pavasarinio žolės deginimo mastus. |
| Apželdinimas mišku |
Vidutinis |
Užsodinant pievas ir kirtimus mišku gali būti sunaikintos drugio potencialios ir esamos buveinės, sumažintas tinkamų gyventi buveinių plotas. Pagrindinės drugio radavietės yra saugomos teisės aktų nustatyta tvarka. Didžiausia grėsmė yra potencialioms buveinėms ir populiacijoms, apie kurias neturima žinių. Naujų rūšies radaviečių paieška ir paskelbimas SRIS sumažintų šio veiksnio poveikį. |
| Plynieji miškų kirtimai |
Nežinoma |
Šiaurinio auksinuko buveinės – pamiškėse, miško aikštelėse išlikę pievų fragmentai. Lapuočių miško kaimynystė sudaro reikalingą mikroklimatą, todėl plyni miško kirtimai šiaurinio auksinuko buveinėse neigiamai įtakotų radavietės buveinės būklę. Šios grėsmės galima išvengti taikant buveinės būklės gerinimo priemones siekiant išlaikyti radavietėse buveinės mozaikišką struktūrą. Reikalingi tyrimai, nustatant optimalias buveinės sąlygas šiauriniam auksinukui. |
| Tarprūšinės sąveikos |
Nežinoma |
Drugių populiacijas veikia natūralūs gausumą reguliuojantys veiksniai: ligos, parazitiniai vabzdžiai, plėšrūnai, šernai (išknisa, ištrypia pievas). Visi šie veiksniai lemia natūralų populiacijų gausumo svyravimą. Izoliuotoms drugių populiacijoms būdinga monomorfiška genetinė struktūra, tokios populiacijos ilgainiui tampa mažiau gyvybingos. Reikalingi tyrimai, parodantys šių sąveikų įtaką ir reikšmę populiacijos gausumui. |
| Pesticidų, hormonų ir kitų cheminių junginių naudojimas, tręšimas |
Nežinomas |
Šiaurinio auksinuko radavietės Lietuvoje yra atokiau nuo intensyvios žemdirbystės plotų, tačiau radavietės yra drėgnose pievose, upių slėnių pievose, todėl yra grėsmė, kad teršalai plis vandeniu, kurie patekę į dirvą sukels dirvožemio pokyčius, eutrofikaciją. Šių veiksnių įtaka yra ribojama teisės aktais ir augalų apsaugos priemonių naudojimo taisyklėmis. Reikalinga geresnė kontrolė ir ūkininkų švietimas apie netinkamai naudojamų augalų apsaugos priemonių poveikį aplinkai.
|
| Drugių rinkimas kolekcijoms |
Nežinomas |
Šiaurinio auksinuko populiacijos Lietuvoje negausios, rūšies paplitimas ribotas, todėl suaugėlių drugių rinkimas kolekcijoms, kada išgaudomi ką tik išsiritę, nepraradę išvaizdos drugiai, kurie paprastai dar būna nespėję susiporuoti ir padėti kiaušinius, gali turėti įtakos populiacijos gausumui ir gyvybingumui. Lietuvoje nežinomas šios problemos paplitimas ir neįvertintas poveikis drugių rūšims. Saugomų vabzdžių rinkimas yra ribojamas teisės aktais, tačiau reikalinga geresnė kontrolė suaugėlių intensyvaus skraidymo metu. |
| Inventorizacinių tyrimų trūkumas
|
Nežinomas |
Šiuo metu žinomas labai mažas šiaurinio auksinuko radaviečių skaičius, nors šiaurinio auksinuko mitybinis augalas paplitęs didžiojoje Lietuvos dalyje. Daugelyje radaviečių drugys pirmą kartą buvo aptiktas atsitiktinai, tikslingai buvo ieškotas tik Gaujos upės slėnyje. Kadangi šiaurinis auksinukas specialiai netirtas, trūksta informacijos apie rūšies paplitimą šalyje, žinomų populiacijų buveinių ribas ir/ ar pokyčius. |
* Ekspertiniai grėsmių reikšmingumo vertinimo kriterijai.
Kritinis – populiacijos išnykimas per ateinančius 5 ar mažiau metų.
Didelis – populiacijos sumažėjimas daugiau nei 20 proc. per 10 metų. Ypač svarbus veiksnys. Jo tiesioginį poveikį patvirtina moksliniai straipsniai ir leidiniai.
Vidutinis – veiksnio svarba nurodoma literatūroje, nėra duomenų Lietuvoje, rodančių tiesioginį poveikį skaitlingumui, arba jis veikia populiacijas lokaliai ir (ar) nereguliariai.
Nežinomas – tikėtinas neigiamas poveikis rūšiai, bet nežinomas poveikio intensyvumas
Šiaurinio auksinuko inventorizacijos ir moksliniai tyrimai
23. Šiaurinis auksinukas Lietuvoje mažai tyrinėtas. Šiaurinio auksinuko inventorizacijos ir tyrimai apibendrinti 3 lentelėje.
3 lentelė. Šiaurinio auksinuko inventorizacijos ir tyrimai.
| 2000-2016 |
Biologinės įvairovės tyrimai Vilniaus, Varėnos, Trakų, Šalčininkų rajonuose. Naudoti standartiniai entomologiniai metodai. Tyrimus vykdė Entomologų draugijos nariai (R. Kazlauskas, D. Dapkus, G. Švitra, V. Ūsaitis), Gamtos tyrimų centro mokslininkai, kiti entomologai (P. Šlėnys): – Kazlauskas R. 2003. Papildomi duomenys apie retas ir naujas Lietuvos entomofaunos drugių (Lepidoptera) rūšis, rastas 1927-2002 metais. New and rare for Lithuania insects species, 15: 46-53. Tyrimus atliko R. Kazlauskas ir P. Šlėnys, tyrimai atlikti 1994-2002 metais Šveicarijos miške Vilniaus rajone ir prie Didžiulio ežero Trakų rajone. Pateikta informacija apie šiaurinio auksinuko naujas radavietes, nurodytas registruotų individų skaičius, nėra informacijos apie buveinės būklę. Tyrimo rezultatai patikimi; – Ūsaitis T. 2008. Rare species of Lepidoptera recorded in Kaunas, Švenčionys and Vilnius districts, Lithuania, in 2007-2008. New and rare for Lithuania insects species, 20: 49-55. Tyrimus atliko V. Ūsaitis 2008 metais Šveicarijos miške Vilniaus rajone. Tiksliai nurodytos šiaurinio auksinuko radavietės koordinatės, stebėjimo laikas ir stebėtų individų skaičius, nėra duomenų apie buveinės būklę. Tyrimo rezultatai patikimi; – Ūsaitis T. 2009. Rare species of Lepidoptera collected in Kaunas, Švenčionys, Varėna and Vilnius administrative districts (Lithuania) in 2009. New and rare for Lithuania insects species, 21: 124-128. Tyrimus atliko V. Ūsaitis 2009 metais Šveicarijos miške Vilniaus rajone. Tiksliai nurodytos šiaurinio auksinuko radavietės koordinatės, stebėjimo laikas ir stebėtų individų skaičius, nėra duomenų apie buveinės būklę. Tyrimo rezultatai patikimi; – Švitra G., Bačianskas V., Ūsaitis T. 2013. 156 rare for the Lithuanian fauna Lepidoptera species recorded in 1995, 2011-2013. New and rare for Lithuania insects species, 25: 37-62. Tyrimus atliko G. Švitra, V. Ūsaitis 2012 metais Šveicarijos miške Vilniaus rajone ir Gaujos upės slėnyje Šalčininkų rajone. Tiksliai nurodytos šiaurinio auksinuko radavietės koordinatės, stebėjimo laikas ir stebėtų individų skaičius, nėra duomenų apie buveinės būklę. Pateikta nauja informacija apie šiaurinio auksinuko paplitimą Gaujos upės slėnyje. Tyrimo rezultatai patikimi; – Ivinskis P., Rimšaitė J. 2016. Rare and new Lepidoptera species for Lithuania. New and rare for Lithuania insects species, 28: 47-54. Tyrimus atliko P.Ivinskis, J. Rimšaitė 2012 metais Stojų pievose Varėnos rajone. Tiksliai nurodytos šiaurinio auksinuko radavietės koordinatės, stebėjimo laikas ir stebėtų individų skaičius, nėra duomenų apie buveinės būklę. Tyrimo rezultatai patikimi.
Duomenys apie šiaurinio auksinuko radavietes pateikti SRIS. Rūšis konstatuota tirtose teritorijose, daugelio tyrimų rezultatuose trūksta informacijos apie buveinės būklę.
|
| 2008 |
Valstybinis monitoringas Stebėjimai atlikti Šveicarijos miško BAST, Stojų BAST. Stebėjimus atliko regioninių parkų direkcijų specialistai, Lietuvos entomologų draugijos nariai. Metodas – drugių apskaita transektose, buveinės vertinimas pagal Europos Bendrijos svarbos rūšių monitoringo metodiką. Monitoringo rezultatų santrauka pateikta Aplinkos apsaugos agentūros tinklalapyje. Rūšis rasta visuose monitoringo taškuose, pateikta informacija apie buveinės būklę. Stojų pievos BAST monitoringo metu stebėta 13 individų, Šveicarijos miškas BAST – 12 individų, buveinės būklė vertinama kaip gera, tačiau stebimas beprasidedantis buveinių užaugimas, pateiktos rekomendacijos vykdyti buveinių būklės gerinimo darbus. Stebėjimų kokybė ir patikimumas – pakankami įvertinti populiacijų būklę pagal pateiktus rezultatus. |
| 2013, 2015 |
Valstybinis monitoringas Stebėjimai atlikti Šveicarijos miško BAST, Gaujos upės slėnio pievų BAST ir Stojų pievų BAST. Stebėjimus atliko regioninių parkų direkcijų specialistai. Metodas – drugių apskaita transektose, buveinės vertinimas pagal Europos Bendrijos svarbos rūšių monitoringo metodiką. Monitoringo rezultatų santrauka pateikta Aplinkos apsaugos agentūros tinklalapyje. Rūšis rasta visuose monitoringo taškuose, pateikta informacija apie buveinės būklę. 2012 m. Gaujos upės slėnis BAST, Stojų pievos BAST ir Šveicarijos miškas BAST buveinių būklė vertinama kaip gera, tačiau siūloma atlikti buveinės būklės gerinimo darbus, nes didėja pievų užaugimas, daugiausia (20) individų stebėta Stojų pievos BAST. 2015 metais visose stebėjimo vietose individų gausumas sumažėjo, padidėjęs buveinių užaugimas, buveinės būklė įvertinta kaip patenkinama. Stebėjimai atlikti 75 proc. šiuo metu žinomų radaviečių, todėl leidžia įvertinti pagrindinės populiacijos dalies būklę Lietuvoje. Stebėjimų kokybė ir patikimumas – pakankami įvertinti populiacijų būklę pagal pateiktus rezultatus.
|
Šiaurinio auksinuko apsaugos, tvarkymo planai ir jų įgyvendinimas
25. Šiaurinio auksinuko apsaugai parengtas ir įgyvendinamas Šveicarijos miško gamtotvarkos planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-1 „Dėl Šveicarijos miško gamtotvarkos plano patvirtinimo“ (toliau – Šveicarijos miško gamtotvarkos planas). Jame numatytos priemonės, skirtos šiaurinio auksinuko buveinės būklei pagerinti. Šio gamtotvarkos plano tikslas yra užtikrinti palankią Šveicarijos miške randamų Europos Bendrijos svarbos buveinių su būdinga bendrijų struktūra ir rūšine sudėtimi, taip pat kitų saugomų rūšių populiacijų apsaugos būklę. Šveicarijos miško gamtotvarkos plano tikslui pasiekti numatomi šie uždaviniai: Rudaminos upės slėnyje atkurti ir palaikyti 6410 Melvenynų, 6430 Aukštųjų eutrofinių žolynų, 6510 Šienaujamų mezofitų pievų, 7160 Nekalkingų šaltinių ir šaltiniuotų pelkių, 7230 Šarmingų žemapelkių tipišką struktūrą, reguliuojant savaiminį užžėlimą; atkurti iki melioracijos darbų buvusį hidrologinį paupinės Rudaminos slėnio pelkės režimą; užtikrinti švarią aplinką teritorijoje.
32. Įgyvendinant Šveicarijos miško gamtotvarkos planą, Šveicarijos miško BAST pastatyti informaciniai stendai, buvo vykdomi šienavimo ir krūmų kirtimo darbai dalyje BAST teritorijos, tačiau buveinių kaitos procesas vyksta toliau, šiaurinio auksinuko buveinėse atželia krūmai, ne visos tinkamos šiauriniam auksinukui buveinės patenka į tvarkymui numatytus plotus. Pasikeitus hidrologiniam režimui dėl bebrų veiklos bei natūralios sukcesijos kai kurie Rudaminos pakrantės pievų fragmentai, kuriuose buvo aptinkamas šiaurinis auksinukas, užpelkėjo ir apaugo nendrėmis.
III SKYRIUS
APSAUGOS PLANO TIKSLAI, UŽDAVINIAI, PRIEMONĖS IR FINANSAVIMO ŠALTINIAI
33. Šiaurinio auksinuko (Lycaena helle) apsaugos plano tikslas (toliau – Apsaugos planas) – išsaugoti ir palaikyti palankią šiaurinio auksinuko apsaugos būklę.
Palankios rūšies apsaugos būklės rodikliai:
ne mažiau kaip trys radavietės, kurios yra ne mažiau kaip 0,5 ha dydžio drėgnos pievos su gyvatžolių (ne mažiau 10 augalų 25 m2) ir žydinčių augalų įvairovės mozaika lapuočių miške.
34. Apsaugos plano tikslui pasiekti keliami uždaviniai ir jų įgyvendinimui numatytos priemonės pateiktos 3 lentelėje.
35. Apsaugos plano uždavinių įgyvendinimas gali būti finansuojamas iš Europos Sąjungos fondų, Lietuvos Respublikos biudžeto, privačių ir/ ar kitų lėšų.
3 lentelė. Apsaugos plano uždaviniai ir priemonės
| Uždaviniai |
Priemonės |
| 1. Išsaugoti šiaurinio auksinuko buveines radavietėse |
1.1. peržiūrėti ir atnaujinti Šveicarijos miško gamtotvarkos planą ir užtikrinti tinkamą jo įgyvendinimą; 1.2. rengti ir įgyvendinti veiksmų ir/ ar gamtotvarkos planus šiaurinio auksinuko radavietėms. |
| 2. Palaikyti šiaurinio auksinuko vikšrų mitybinio augalo – gyvatžolės (Persicaria bistorta) palankią augaviečių būklę pievų buveinėse |
2.1. mozaikiškai šienauti pievas rotaciniu principu rugpjūčio mėnesį. Nupjautą žolę surinkti ir išvežti iš teritorijos; 2.2. retinti krūmus, medžius, jų atžalas ir juos išvežti iš teritorijos. |
| 3. Sudaryti sąlygas išlaikyti buveinės mozaikišką struktūrą. |
3.1. išsaugoti pievų buveinių pakraščiuose lapuočių medžių, krūmų grupes; 3.2. išsaugoti pievų buveinėse pavienius medžius ir krūmus. |
| 4. Nustatyti šiaurinio auksinuko paplitimą Lietuvoje
|
atlikti šiaurinio auksinuko naujų radaviečių paiešką upių slėniuose visoje Lietuvoje, remiantis duomenimis apie gyvatžolės augaviečių paplitimą, pradedant nuo rytų ir pietų Lietuvos.
|
| 5. Ištirti buveinių kaitos pokyčių įtaką šiaurinio auksinuko populiacijoms |
atlikti ilgalaikius tyrimus žinomose buveinėse siekiant įvertinti, kokią įtaką šiaurinio auksinuko populiacijoms daro buveinių hidrologinio režimo kaita, vykdomos tvarkymo priemonės ir kiti faktoriai.
|
| 6. Informuoti visuomenę apie šiaurinį auksinuką ir jo apsaugą |
parengti ir išplatinti visuomenei informacinę, pažintinę medžiagą apie šiaurinio auksinuko biologiją, buveines, apsaugos poreikius. |
.